Į JAV atvyko Ukrainos kariai, kurie mokysis naudotis „Patriot“ sistemomis

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pirmadienį vakare pranešė, kad per Rusijos ataką Dnipre žuvo 40 žmonių, tarp jų yra 3 vaikai. 77 žmonės sužeisti (iš jų 14 vaikų). Remantis pranešimu, pavyko išgelbėti 39 žmones, tarp kurių 6 vaikai. 

„Gauti 47 pranešimai apie dingusius asmenis (18 iš jų nustatyti kaip žuvusieji, 4 žmonės rasti gyvi pas giminaičius, ligoninėse, 25 žmonių šiuo metu ieškoma“, – nurodo tarnyba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ataka Dnipre

Psichologai suteikė pagalba 147 nukentėjusiems žmonėms. 

„Tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos bei pavojingų konstrukcinių elementų išmontavimas. Komunalinės tarnybos išvežė daugiau kaip 8500 tonų statybinių šiukšlių ir 41 apgadintą transporto priemonę“, – rašoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ataka Dnipre

Gelbėjimo darbuose dalyvauja 418 žmonių.

Pirmadienį JAV kariuomenė pranešė, kad Ukrainos kariai atvyko į Oklahomos valstijoje esantį Fort Sillą, kur mokysis naudotis „Patriot“ sistemomis, rašo CNN.

Teigiama, kad ukrainiečius apmokys instruktoriai, kurie moko ir JAV karius bei sąjungininkus. 

Pasak Pentagono pareigūnų, mokymai apie pažangią, bet sudėtingą tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą truks „kelis mėnesius“. Neaišku, kiek kariuomenė gali paspartinti mokymo programą.

Vakariniame kreipimesi Ukrainos lyderis V.Zelenskis padėkojo visiems specialiųjų tarnybų darbuotojams ir savanoriams, dirbantiems Dnipro mieste, kur per Rusijos surengtą ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių. 

Pasak V.Zelenskio, siekiant įveikti Rusijos agresiją visiems sąjungininkams būtina koordinuoti veiksmus ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

„Šiandien Jungtinė Karalystė yra geras pavyzdys. Paskelbtas naujas paramos gynybai paketas – tai, ko mums reikia. Tankai, kitos šarvuotos transporto priemonės, artilerija. Ką aptarėme su premjeru Sunaku. Dėkoju, Riši, dėkoju kiekvienam britui už apčiuopiamą ir laiku suteiktą paramą!“, – nurodė V.Zelenskis.

„Nuo rytojaus ši savaitė bus dar aktyvesnė mūsų diplomatijos požiūriu. Prasidės Davoso forumas – Ukraina bus išgirsta šioje pasaulinės svarbos platformoje. Savaitės pabaigoje vyks eilinis Ramšteino formato susitikimas. Tikimės, kad mūsų partnerių koalicija priims esminius sprendimus. Taip pat planuojamos svarbios dvišalės derybos“, – sakė jis.

„Kiekviena mūsų diplomatinio maratono diena duoda Ukrainai gana konkrečių gynybinių vaisių“, – pridūrė šalies prezidentas.

Rusijos režimo lyderis V.Putinas nurodė naujajam Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje vadui Valerijui Gerasimovui iki kovo užimti Donbasą, Ukrainos televizijai FREEDOM sakė šalies žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.

Pasak jo, V.Putinas nekreipia dėmesio į tai, kas iš tikrųjų vyksta fronte.

Jis priminė, kad okupacinė valdžia jau ne kartą keitė nustatytus tikslus. Visų pirma, Rusija siekė „per tris dienas užimti Kyjivą“. A.Jusovas pabrėžė, kad ir šį kartą okupantams nepavyks.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir naujas Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Gerasimovas

Pasak jo, žvalgyba turi informacijos apie tai, kad Rusijos okupacinė kariuomenė rengia puolimą Zaporižios kryptimi.

„Taip, žinoma, tokių duomenų yra. Tai gali reikšti tiek tiesioginį priešo pasiruošimą puolamiesiems veiksmams, tiek tam tikrus apgaulingus veiksmus, kuriais siekiama vykdyti informacinę kampaniją ir, tarkime, nuslėpti tikruosius ketinimus kitose fronto kryptyse. Visa informacija yra stebima, o Ukrainos gynybos pajėgos daro atitinkamas išvadas ir imasi atitinkamų veiksmų“, – kalbėjo jis.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as nurodė, kad jo šalis Ukrainai perduos ne tik 14 tankų „Challenger-2“, bet ir šimtus kitų šarvuočių, įskaitant šarvuotąjį transporterį FV-432.

Naujausią pagalbos Ukrainai paketą jis pavadino svarbiausiu per visą konfliktą.

„Šiandienos paketas – gerokai padidina Ukrainos pajėgumus“, – sakė jis. 

Kartu jis išreiškė viltį, kad kitos Ukrainos sąjungininkės, įskaitant Lenkiją ir Suomiją, galės aprūpinti Ukrainos kariuomenę tankais „Leopard-2“. B.Wallace'as pažymėjo, kad šiuo klausimu viskas priklauso nuo Vokietijos, kuri sukūrė ir gamina šias transporto priemones.

Maskva pirmadienį pranešė išsiuntusi naikintuvą virš Baltijos jūros palydėti Vokietijos žvalgybinį lėktuvą, kuris, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, artėjo prie jos sienos.

Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai po kelis mėnesius trukusios kritikos dėl neryžtingos Berlyno reakcijos į karą Ukrainoje ir nesėkmių virtinės atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad anksčiau tą pačią dieną pasiuntė naikintuvą „Su-27“ „nustatyti oro taikinį ir užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimui“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Naikintuvas Su-27

Ji teigė, kad susidūrė su Vokietijos kariniu žvalgybiniu lėktuvu „P-3 Orion“ ir „lydėjo jį virš Baltijos jūros“, kol lėktuvas pakeitė savo kursą.

„Rusijos naikintuvas skrido griežtai laikydamasis tarptautinių taisyklių dėl oro erdvės naudojimo virš neutralių vandenų, nekirsdamas oro maršrutų ir pavojingai nesiartindamas prie užsienio valstybės orlaivio“, – pridūrė ministerija.

C.Lambrecht apie savo pasitraukimą paskelbė likus kelioms dienoms iki Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje įvyksiančio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kuri koordinuoja ginklų tiekimą Kyjivui, susitikimo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas tęsia gynybą Soledare ir miesto pakraščiuose. Ukrainos kariai „pramoniniu mastu“ naikina priešą ir neleidžia jam strategiškai progresuoti, Ukrainos žiniasklaidai teigė šalies ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas. Anot jo, per dieną Rusija 134 kartus apšaudė Soledarą, įvyko 38 susirėmimai.

Jis pridūrė, kad ukrainiečių gynėjai mieste vykdo dvi pagrindines užduotis.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai prie Soledaro

„Pirma, neleisti priešui sistemingai pralaužti gynybą, patekti į užnugarį ir operatyvinę erdvę, kad galėtų tęsti mūsų krašto okupaciją. Antroji užduotis – priversti jį [priešą] kiek įmanoma labiau nukraujuoti, sunaikinti jo personalą ir įrangą bei sumažinti puolamąjį potencialą“, – S.Čerevatą cituoja UNIAN.

Be to, pasak jo, Rusija per parą įvykdė 259 įvairaus pobūdžio artilerijos atakas Bachmuto kryptimi. Pastarosiomis dienomis ten per dieną vidutiniškai įvykdavo daugiau kaip 30 karinių susirėmimų.

„Per dieną Rusijos okupantai surengė 2 raketų ir 6 oro smūgius bei daugiau kaip 20 atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių“, – pirmadienį vakare nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Remiantis pranešimu, nukentėjo civilinė infrastruktūra Charkivo, Zaporižios, Chersono srityse, apšaudytos ir kitos Ukrainos gyvenvietės.

Štabas atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje, prie Ukrainos sienos, prasidėjo Rusijos ir Baltarusijos aviacijos pratybos. 

„Prisidengdamas bendrais mokymais priešas sustiprino kovinės aviacijos grupę Baltarusijoje. Atsižvelgiant į tai, didėja raketų ir oro smūgių iš Baltarusijos oro erdvės grėsmė“, – rašoma pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai pratybose Baltarusijoje

Rusijos teritorijoje užsienio piliečiams, kurie yra eilėje gauti šalies pilietybę, siūloma savanoriškai prisijungti prie kariuomenės ir taip tapti piliečiais.

„Be to, Maskvoje daromas spaudimas komercinėms struktūroms finansiškai paremti priešo ginkluotąsias pajėgas pervedant 10 mln. rublių. Tuo pat metu į Kadamovskio poligoną, Rostovo srityje, skirtą Rusijos okupacinės kariuomenės dalinių ir padalinių, dalyvaujančių karo veiksmuose Ukrainoje, apmokymui ir tolesniam komplektavimui, laukiama atvykstant dalinių su mobilizuotais vyrais. Pirmiausia papildymas bus susijęs su privačios karinės bendrovės “Wagner„ ir “Bars„ daliniais, kurie Ukrainoje nuolat netenka personalo. 

Turimais duomenimis, sausio 15 d. Novopskove, Starobilsko rajone, Luhansko srityje, priešui naudojant sistemą S-300, viena raketa nukrito ant gyvenamojo namo. Žuvo du civiliai“, – rašoma pranešime.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį pranešė nustačiusi, kad į daugiabutį Dnipro mieste, kur žuvo mažiausiai 40 žmonių, pataikė sparnuotoji Rusijos paleista raketa. 

SBU taip pat įvardijo šešis Rusijos kariuomenės narius, kurie, kaip teigiama, susiję su ataka. 

Rusija atakavo daugiabutį Dnipro mieste

+4

„Apžiūrėjus tragedijos vietą, buvo preliminariai patvirtintas Rusijos sparnuotosios raketos Kh-22, kuria priešas pataikė į gyvenamąjį namą, tipas“, – sakoma SBU pranešime.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį paragino įsteigti specialųjį tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovus dėl invazijos į Ukrainą.

Hagoje kalbėjusi A.Baerbock ragino įsteigti „naujo formato“ teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“, galbūt remdamasis Ukrainos teise. Tačiau ji pabrėžė, kad jis turėtų veikti užsienyje, o jame dirbtų tarptautiniai teisėjai.

„Turime čia ir dabar aiškiai pasakyti Rusijos vadovybei, kad agresijos karas neliks nenubaustas“, – duodama kalbą Hagos tarptautinės teisės akademijoje pareiškė ministrė.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Hagoje

Vis dažniau pasigirsta raginimų bandyti nubausti Kremliaus pareigūnus už „agresijos nusikaltimus“, nes tai nepriklauso Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) jurisdikcijai.

Ukraina nuo pat karo pradžios siekia specializuoto tribunolo, o Lietuva ir kelios kitos regiono šalys jau kurį laiką ragino Vakarų partnerius steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Tai leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

A.Baerbock sakė, kad su Ukraina ir kitomis sąjungininkėmis aptarė „specialų sprendimą“, kurio „jurisdikcija būtų kildinama iš Ukrainos baudžiamosios teisės“.

Tačiau ji pridūrė, kad „mums svarbu turėti tarptautinį elementą, pavyzdžiui, vietą už Ukrainos ribų, finansinę partnerių paramą, tarptautinius prokurorus ir teisėjus, kad būtų užtikrintas šio teismo nešališkumas ir teisėtumas“.

„Tai būtų naujas formatas“, – teigė Vokietijos vyriausioji diplomatė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pasmerkė Kyjivo politiką, kurią pavadino destruktyvia, ir didėjantį Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai, pranešė Kremlius.

Prezidentai taip pat aptarė apsikeitimą belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos, naujo tarptautinio dujų centro sukūrimą bei grūdų eksportą Juodąja jūra.

„Toliau buvo keičiamasi nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje“, – teigė Kremlius. Jo pranešime nurodoma, kad po praėjusią savaitę Turkijoje vykusių Ukrainos ir Rusijos ombudsmenų derybų buvo iškeltas klausimas dėl Rusijos ir Ukrainos apsikeitimo belaisviais.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Vladimiras Putinas atkreipė dėmesį į destruktyvią Kyjivo režimo, pastačiusio ant kovinių veiksmų intensyvinimo palaikant Vakarų rėmėjams, didinantiems perduodamos ginkluotės ir karinės technikos kiekius, liniją“, – po prezidentų pokalbio telefonu nurodė Kremlius.

Vasario 24 dieną Maskva šokiravo Vakarų pasaulį pasiųsdama karius į Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.

Kremliaus pranešime taip pat teigiama, kad buvo aptartas Ukrainos grūdų eksportas iš Juodosios jūros uostų ir būdai, kaip atblokuoti trąšų ir maisto produktų eksportą iš Rusijos.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o dėl Rusijos invazijos į šalį milijonai tonų grūdų liko užblokuoti uostuose, iki kol liepos mėnesį tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai buvo pasiektas susitarimas dėl jų išvežimo.

Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.

R.T.Erdoganas ir V.Putinas taip pat kalbėjosi apie energetiką, pranešė Kremlius.

„Tarp prioritetų – bendradarbiavimas energetikos sektoriuje, įskaitant rusiškų gamtinių dujų tiekimą ir regioninio dujų mazgo Turkijoje sukūrimą“, – sakė Kremlius.

V.Putinas ir R.T.Erdoganas taip pat aptarė Turkijos ir Sirijos santykių normalizavimą, teigiama pranešime.

Turkijos vadovas pasinaudojo gerais santykiais tiek su Maskva, tiek Kyjivu, kad pabandytų tarpininkauti nutraukiant karą.

Ankara surengė du pirmuosius taikos derybų turus ir padėjo sudaryti Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo buvo atkurtas Ukrainos grūdų tiekimas Juodąja jūra.

R.T.Erdoganas taip pat ne kartą bandė pakviesti V.Putiną ir Volodymyrą Zelenskį į Turkiją surengti viršūnių susitikimą taikos klausimu.

R.T.Erdoganas gerus santykius su V.Putinu sugebėjo išlaikyti atsisakęs prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai ir karo metu padidinęs dvišalės prekybos apimtis.

Abu lyderiai dabar preliminariai planuoja steigti gamtinių dujų mazgą Turkijoje, galintį pasiūlyti Rusijai alternatyvų tiekimo į Europą kelią.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly pirmadienį tviteryje pareiškė, kad Rusijos vyriausybė jam paskelbė sankcijas. 

„Rusijos vyriausybė man pritaikė sankcijas. Gerai, – sakė jis. Jei tai yra kaina už Ukrainos laisvės palaikymą, tuomet džiaugiuosi, kad man taikomos sankcijos“.

Norvegijos valdžios institucijų duomenimis, rusas, kuris, kaip pranešama, kovojo privačios samdinių grupės „Wagner“ gretose, atvyko į Norvegiją ir paprašė politinio prieglobsčio.

Andrejus Medvedevas, kuris, kaip pranešama, tarnavo aukšto rango grupuotės „Wagner“ samdinių gretose, paprašė prieglobsčio Norvegijoje, paskelbė naujienų agentūra „Associated Press“.

Praėjusią savaitę arktinėje Norvegijos dalyje policija informavo, kad asmuo neteisėtai atvyko iš Rusijos kirsdamas sieną.

Vyrą, įvardytą tik kaip užsienietį, pasieniečiai sulaikė po to, kai jis apsilankė pasienio teritorijoje esančiame privačiame name ir paprašė pagalbos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

Byla buvo perduota Norvegijos imigracijos policijai, o vyras buvo perkeltas į Oslą, kur buvo laikinai apgyvendintas migracijos įstatymų pažeidėjų centre. Norvegijos policija atsisakė komentuoti šį atvejį.

Nepriklausoma Rusijos naujienų svetainė „Meduza“ paskelbė, kad D.Medvedevas buvo būrio, kuriam priklausė Jevgenijus Nužinas, „Wagner“ samdinys, kuriam grupė, matyt, įvykdė mirties bausmę plaktuku lapkričio mėn. internete pasirodžiusiame vaizdo įraše, vadas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų medikas papasakojo apie apytikslį sužeistų karių skaičių mūšiuose prie Bachmuto ir Soledaro. Jis pareiškė, kad paskutinės trys dienos šioje fronto dalyje buvo „įtemptos“.

Kiekvieną sekundę gali išlėkti naujas automobilis su sužeistais, todėl čia visi budrūs, nors šį rytą nukentėjusiųjų nebuvo, medikas sakė Ukrainos žiniasklaidai.

„Jie atveža juos iš ten, iš Bachmuto, iš Soledaro“, – sakė jis.

Gydytojas teigė, kad pastarosios trys dienos medikų komandai buvo gana aktyvios. Prieš tai keturias dienas buvo santykinai ramu.

„Tris dienas buvo daug darbo, prieš tai keturias dienas buvo ramiau, o dar anksčiau irgi teko padirbėti“, – pasakojo gydytojas.

Į žurnalisto patikslinantį klausimą, kiek tokiomis dienomis sužalojama žmonių, jis atsakė, kad „daugiau nei šimtas“. Iš esmės daugiausia pasitaiko smulkesnės traumos – kontuzijos.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnyba plečia savo veiklą Ukrainoje, kad padėtų „išvengti branduolinės avarijos“ vykstančio konflikto metu, pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

Po to, kai Dnipro miesto pareigūnai pranešė, kad per šeštadienio ataką, sugriuvus daugiabučiui, žuvo mažiausiai 40 žmonių, Kremlius paneigė, jog Rusijos raketos smogė gyvenamiesiems pastatams Ukrainoje.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos nevykdo smūgių gyvenamiesiems pastatams ar socialinės infrastruktūros objektams. Atakos vykdomos į akivaizdžius arba užmaskuotus karinius objektus“, – per pokalbį su žurnalistais sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, jog į gyvenamąjį kvartalą pataikė Rusijos raketa Kh-22. Kaip žinoma, ji yra netiksli ir Kyjivas teigia neturintis galimybių tokių raketų numušti.

Mariupolio mero patarėjas Piotras Andriuščenka susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad „į Mariupolį iš Donecko pusės pradėjo atvažiuoti sunkvežimiai su gyvąja jėga. Kai kurie iš jų dislokuoti Bilosaraiskajos Kosos kaime. Vien tik pirmadienio rytą [pastebėta] daugiau kaip 10 sunkvežimių“.

P.Andriuščenkos teigimu, Mariupolyje taip pat pradėtas papildomas virėjų ir pagalbinio personalo įdarbinimas „internatuose“, kurie, pasak jo, iš tikrųjų yra naujos kareivinės. 

Prieš savaitę mero patarėjas pranešė, kad laikinai okupuotame Mariupolyje pastebėtas padidėjęs Rusijos karinis aktyvumas.

Lenkijos ministras pirmininkas pirmadienį, prieš išvykdamas į tarptautines derybas dėl ginkluotės tiekimo Kyjivui padidinimo, pareiškė, kad tikisi greito Vokietijos pritarimo siųsti Ukrainai tankus „Leopard“.

Anksčiau Lenkija teigė esanti pasirengusi siųsti Vokietijoje pagamintus tankus į Ukrainą, tačiau pridūrė, kad tam reikia Berlyno pritarimo.

„Neįsivaizduoju situacijos, kad toks sutikimas nebūtų duotas greitai“, – žurnalistams sakė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis.

Vokietija turėtų imtis „ryžtingų veiksmų“ ir nusiųsti Ukrainai „visų rūšių ginklų“, kad padėtų jos kariams apsiginti nuo Rusijos invazijos, pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Kalbėdamas parlamente M.Morawieckis netiesiogiai kritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą dėl jo nenoro aprūpinti Kyjivą sunkesne ginkluote.

„Raginu Vokietijos vyriausybę imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų pristatyta visų rūšių ginkluotė. Šiuo metu vyksta mūšis už laisvę ir mūsų ateitį... Tankai turi būti ne palikti sandėliuose, o atiduoti į rankas“, – pirmadienį paskelbta oficialioje premjero kanceliariacijos tviterio paskyroje.

„Lenkija yra pasirengusi siųsti „Leopard“, parodydama gerą pavyzdį“, – pirmadienį radijui „Zet“ sakė Lenkijos prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas.

Praėjusią savaitę šalies vadovas Andrzejus Duda pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi pristatyti Ukrainos prašomus tankus „tarptautinės koalicijos rėmuose“.

Jis pridūrė, kad tikisi, jog kitos šalys prisidės prie pristatymo.

Pasak vietos pareigūno, per šeštadienį Rusijos įvykdytą raketų ataką prieš gyvenamųjų namų kvartalą Ukrainos Dnipro mieste žuvo 40 žmonių.

Tarp aukų yra 15 metų mergina, per paskutinį kreipimąsi vaizdo ryšiu atkreipė dėmesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Gelbėjimo darbai tebevyksta.

„SIPA“/„Scanpix“/Ataka prieš gyvenamųjų namų kvartalą Dnipro mieste

Neteisėtai aneksuoto Krymo regiono gubernatorius Michailas Razvožajevas pirmadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad netoli Sevastopolio dešimt Ukrainos bepiločių lėktuvų buvo „numušti virš jūros“.

Jo teigimu, dronus numušė „priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir mūsų Juodosios jūros laivynas“.

M.Razvožajevo įsitikinimu, ši ataka buvo Ukrainos pajėgų psichologinė operacija. Gubernatorius taip pat tvirtino, kad jokių sprogimų mieste nebuvo.

„Viskas ramu“, – sakė jis, pridurdamas, kad jokios žalos nebuvo padaryta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi ilgalaikiam išsekimo karui, supratęs, kad Ukrainos greitai užgrobti nepavyks, teigia Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos spaudos tarnyba.

„Rusijos pasiruošimas ilgalaikiam karui reiškia, kad priešas supranta, jog jo planas greitai užgrobti Ukrainą yra neįmanomas. Todėl V.Putinas dabar svarsto ilgalaikio išsekimo karo variantą“, – teigia žvalgyba.

Žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pažymėjo, kad ilgalaikis išsekimo karas nebuvo Rusijos prezidento planų dalis, tačiau pastarieji mėnesiai parodė būtinybę nukreipti Rusiją ant „karo bėgių“ ir priversti rusus priprasti prie minties, jog karas bus ilgalaikis.

Jis pabrėžė, kad užduotis Ukrainoje yra priešinga – 2023-ieji turėtų būti pergalės ir esminio situacijos pasikeitimo metai, todėl „nei Ukrainai, nei visam civilizuotam pasauliui šis ilgas karas nereikalingas“.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad tankai, kuriuos Didžioji Britanija planuoja siųsti į Ukrainą, „sudegs“, ir perspėjo Vakarus, kad naujos pažangesnės ginkluotės Ukrainai tiekimas nepakeis karo eigos.

„Jie naudojasi [Ukraina] kaip priemone savo antirusiškiems tikslams pasiekti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie britų tankus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Šie tankai dega ir degs kaip ir kiti“, – teigė D.Peskovas.

Šeštadienį Didžioji Britanija pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis Ukrainai atsiųs 14 savo pagrindinių kovinių tankų „Challenger 2“ ir kitą pažangią artilerijos paramą. D.Peskovas aiškino, kad nauja parama iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija ir Lenkija padėties vietoje nepakeis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Challenger“ tankas

Kremliaus atstovas spaudai, pasak Rusijos naujienų agentūros RIA, paneigė, kad tarp Rusijos gynybos ministerijos ir samdinių grupuotės „Wagner“ esama kokio nors konflikto.

RIA pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašoma, kad „D.Peskovas teigė, jog „konfliktas“ tarp Gynybos ministerijos ir „Wagner“ egzistuoja tik informacinėje erdvėje. Jis pažymėjo, kad visi daro bendrą dalyką – kovoja už tėvynę“.

Baltarusija pirmadienį paskelbė, kad jos teritorijoje prasidėjo bendros su Rusija oro pajėgų pratybos, tuo pakurstydama susirūpinimą, kad Minskas įtraukiamas į Rusijos karą Ukrainoje.

Baltarusių gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad prasidėjo aviacijos junginių iš Baltarusijos ir Rusijos „bendros taktinės skraidymo pratybos“.

Anksčiau ministerija skelbė, kad pratybos truks iki vasario 1-osios.

„Pagrindinis pratybų tikslas yra didinti operatyvinį suderinamumą drauge vykdant kovinio rengimo misijas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

„AFP“/„Scanpix“/Oro pajėgų pratybos

Pratybos vyks visuose kariniuose Baltarusijos aerodromuose, yra sakęs Minskas.

Ministerija pridūrė, kad per pratybas bus mokomasi žvalgymo iš oro, bendro patruliavimo prie valstybės sienos, taktinio oro desanto išlaipinimo, prekių pristatymo ir sužeistųjų evakuacijos.

Pareigūnai pratybas vadina gynybinėmis.

„Pratybų pobūdis yra tik gynybinis“, – sakė Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretoriaus pirmasis pavaduotojas Pavelas Muraveika. Jo žodžius sekmadienį savo „Telegram“ kanalu citavo Gynybos ministerija.

P.Muraveika pridūrė, kad situacija prie Baltarusijos sienos su Ukraina „nėra labai rami“, bet Minskas yra pasirengęs „bet kokiems Kyjivo provokaciniams veiksmams“.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra sakęs, kad nesiųs baltarusių karių į Ukrainą.

Baltarusija leido Rusijai – savo pagrindinei politinei sąjungininkei ir didžiausiai kreditorei – pasinaudoti jos teritorija puolant Ukrainą.

Spalio mėnesį Minskas paskelbė, kad drauge su Maskva kuria bendras regionines pajėgas; į šalį atvyko keli tūkstančiai rusų karių.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį atsistatydino, dėl virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai, šaliai gaivinant ilgai pakankamo dėmesio negavusias ginkluotąsias pajėgas tuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Christine Lambrecht 

„Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch.Lambrecht pareiškime, kuriame ji kaltina „kelis mėnesius trukusį žiniasklaidos dėmesį mano asmeniui“ dėl to, kad ji negalėjo priimti „Vokietijos piliečių interesus atitinkančių saugumo politikos sprendimų“.

„Vertingas karių ir daugelio žmonių iš mano departamento darbas turi stovėti pirmame plane“, – sakė ji.

Žiniasklaidos kompanija „Bloomberg“, remdamasi Nyderlandų gynybos analizės ir karo tyrimų svetainės „Oryx“ duomenimis, apskaičiavo, kiek ir kokių ginklų sąjungininkai jau perdavė arba pažadėjo perduoti Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios.

Tankai: 

• 410 sovietinių tankų iš Lenkijos, Čekijos, Slovėnijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos bloko šalių;
•  Jungtinė Karalystė pažadėjo atsiųsti Ukrainai tankų „Challenger 2“ – tai pirmas kartas, kai Vakarų šalis bus suteikusi Ukrainai modernių pagrindinių kovos tankų kovai su Rusijos pajėgomis;
•  Lenkija pažadėjo perduoti „kuopą“ Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“, jei kiti NATO sąjungininkai prisiims panašius įsipareigojimus;
•  JAV ir Vokietijoje toliau diskutuojama, ar jos taip pat gali siųsti kovinių tankų Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“/Britų tankas „Challenger 2“ Irake

Šarvuočiai ir (arba) pėstininkų kovos mašinos: 

• 300, įskaitant 250 tarybinių vikšrinių pėstininkų kovos mašinų BMP iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų;
• Prancūzija paskelbė, kad perduos nenustatytą skaičių ratinių tankų naikintuvų AMX-10RC;
• JAV ir Vokietija teigė, kad suteiks atitinkamai 50 ir 40 kovinių mašinų „Bradley“ ir „Marder“;

Šarvuotieji transporteriai: 

•  1100 vienetų, įskaitant 300 šarvuočių M113 ir 250 M117. „Bloomberg“ patikslino, kad daugiau kaip 160 šarvuočių yra JAV pagaminti M113 iš septynių kitų šalių: Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Australijos, Vokietijos, Danijos, Portugalijos ir Ispanijos.

Sustiprintos apsaugos nuo minų (MRAP) transporto priemonės:

•  Iš viso apie 925, iš jų 440 amerikietiškų M1224 MaxxPros, 90 australietiškų „Bushmaster“ ir keletas britų „Wolfhound“ ir „Mastiff“.

Informacijos šaltinis „Bloomberg“ pažymėjo, kad šios transporto priemonės panašios į šarvuotus transporterius, tačiau jų korpusas specialiai suprojektuotas nuožulniai, kad apsaugotų įgulą nuo minų ir savadarbių sprogstamųjų užtaisų.

Mobiliosios pėstininkų transporto priemonės: 

• Daugiau nei 1540 vienetų, įskaitant 1250 itin mobilių JAV pagamintų universalių ratinių transporto priemonių „Humvee“. Kareiviai mūšio lauke jas naudoja puolimo žvalgybos ir patruliavimo tikslais.

„Reuters“/„Scanpix“/HIMARS – tolimojo nuotolio raketų paleidimo įrenginys

Artilerija: 

• 300 velkamų haubicų, iš jų daugiau kaip 210 M777 155 mm haubicų ir 72 105 mm haubicos iš JAV;
• Daugiau nei 400 savaeigių artilerijos pabūklų iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir kitų šalių.
• 95 daugkartinio paleidimo raketų sistemos;
• 38 HIMARS sistemos;
• daugiau nei 40 sovietinių 122 mm kalibro daugkartinių raketų paleidimo įrenginių iš Lenkijos ir Čekijos.

Priešlėktuvinės sistemos: 

• 37 vokiečių savaeigės priešlėktuvinės sistemos „Gepard“;
• 8 amerikiečių gamybos NASAMS raketų baterijos;
• 1 amerikiečių ir 1 Vokietijos raketų „Patriot“ baterija;
• 6 raketų sistemos „Strela-10Ms“ iš Čekijos;
• 6 raketų sistemos „Stormer“ iš Jungtinės Karalystės;
• kelios kitos Slovakijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Lenkijos raketų „žemė-oras“ sistemos.

„Scanpix“/AP nuotr./Patriot oro gynybos sistema

Orlaiviai: 

• 14 sovietų gamybos atakos lėktuvų Su-25, kuriuos NATO šalys įsigijo iš Bulgarijos ir perdavė Ukrainai;
• 4 dviejų variklių reaktyviniai orlaiviai Su-25 iš Šiaurės Makedonijos;
• 20 sraigtasparnių Mi-17 iš JAV, kurie iš pradžių buvo skirti Afganistanui;
• 11 sovietinių sraigtasparnių iš Čekijos, Slovakijos ir Latvijos;
• 3 Jungtinėje Karalystėje pagaminti „Westland Sea Kings“ sraigtasparniai;
• 6 Rusijoje pagaminti „Kamov“ sraigtasparniai iš Portugalijos;
• daugiau kaip 30 dronų „Bayraktar TB2“ iš Turkijos ir po vieną droną iš Lietuvos ir Lenkijos;
• šimtai JAV „Switchblade“ amunicijos;
• 415 žvalgybos dronų.

Nuotr. iš A.Anušausko „Facebook“ profilio/Lietuvos Ukrainai perduotas bepilotis „Bayraktar Vanagas“ Ukrainoje

Tolimojo nuotolio raketos:

Žiniasklaidos kompanija „Bloomberg“ pabrėžė, kad nė viena šalis kol kas nesutiko pateikti tolimojo nuotolio raketų sistemų ATACMS, kurios gali pataikyti į taikinius daug didesniu atstumu nei HIMARS.

Kai kurie Vakarų pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl ukrainiečių aprūpinimo ginklais, galinčiais smogti taikiniams Rusijos gilumoje, nes tai galėtų sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusija.

Kiti ginklai:

Kitų ginklų arsenalą sudaro raketos, kurios gali būti naudojamos prieš priešo radarus, laivus ir antžeminius taikinius, taip pat elektroninio karo, bepiločių vandens laivų, radarų įranga ir kitos sistemos.

Sausio 14 d., šeštadienį, per Rusijos raketų smūgį Dnipro miestui žuvo ukrainiečių bokso treneris Michailas Korenovskis. 

Nuotraukose iš apgriauto daugiabučio matyti išgriuvusi namo siena ir buvo, kuriame gyveno Korenovskiai, virtuvė. Vaizdo įraše rodoma ta pati virtuvė, kai joje dar gyveno laiminga šeima. 

Pirmadienį paskelbta, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 35, įskaitant du vaikus. 39 žmonės buvo išgelbėti, 75 buvo sužeisti. Dar 35 dingusiųjų likimas yra nežinomas.

Pirmadienį ryte trys raketos pataikė į Donecko miestą Rytų Ukrainoje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos remiamos miesto administracijos vadovas Aleksejus Kulemzinas.

A.Kulemzino teigimu, dėl smūgio buvo apgadintas prekybos kompleksas, vaistinė, mėsos pakavimo fabrikas ir gyvenamasis namas Kalininskio rajone.

„Vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos, o apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama“, – pridūrė A.Kulemzinas. 

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad sekmadienį Chersono srityje žuvo trys žmonės.

„Sausio 15 d. Rusijos kariuomenė 90 kartų apšaudė Chersono srities teritoriją iš artilerijos, priešlėktuvinių pabūklų, minosvaidžių ir tankų. Trys žmonės žuvo, 14 buvo sužeisti“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė srities regioninės karinės administracijos pirmininko Jaroslavas Januševičius.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos pajėgų nuniokotas Chersono miestas

Tuo metu Vakarų analitikai atkreipia dėmesį į požymius, rodančius, kad kovoms Ukrainoje vykstant jau beveik 11 mėnesių, Kremlius ruošiasi užsitęsusiam karui.

Ukrainos nacionalinė policija pranešė, kad šeštadienį surengtas smūgis į daugiaaukštį gyvenamąjį namą nusinešė ir trijų vaikų gyvybes. 14 vaikų atsidūrė tarp 75 sužeistųjų.

Tęsiama gelbėjimo ir paieškos operacija. Iš griuvėsių kol kas ištraukti 39 žmonės, įskaitant šešis vaikus, sakoma policijos pranešime.

Daugiabučiame name gyveno apie 1 700 žmonių. Gyventojai teigė, kad toje vietoje nebuvo jokių karinių objektų.

Remiantis naujienų agentūros „The Associated Press“ projekto „Frontline War Crimes Watch“ duomenimis, tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs pavienis išpuolis prieš civilius gyventojus nuo pat vasaros pradžios.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis šį ir kitus panašius, į civilius nukreiptus smūgius pavadino „nežmoniška agresija“.

„Už šiuos nusikaltimus nebus nebaudžiama“, – sekmadienį jis parašė tviteryje.

Tuo metu šį pusmetį ES pirmininkaujanti Švedija pirmadienį pareiškė, kad šis smūgis prilygsta karo nusikaltimui.

„Švedijos vyriausybė griežčiausiai smerkia Rusijos tęsiamą sisteminį išpuolį prieš civilius gyventojus... įskaitant šeštadienio raketinį smūgį daugiabučiui Dnipro mieste“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir pridūrė, kad „tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimai“.

Rusija savo kaltę neigia

Pirmadienį paklaustas apie smūgį, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos kariuomenė nesitaiko į gyvenamuosius pastatus, ir išsakė prielaidą, kad Dnipro daugiabutis nukentėjo dėl Ukrainos oro gynybos veiksmų.

Savo ruožtu Ukrainos kariuomenė sekmadienį pareiškė neturėjusi priemonių numušti tokios raketos, kokią šeštadienį panaudojo Maskvos pajėgos.

Smūgis pastatui buvo suduotas Rusijai Ukrainoje vykdant plataus masto sparnuotųjų raketų ataką.

Ukrainos rytinėje Donecko srityje toliau vyko įnirtingi mūšiai, o kariniai analitikai teigė, kad abi pusės ten tikriausiai patiria daug nuostolių. Nepriklausomo įvykių patikrinimo nebuvo įmanoma atlikti.

Doneckas ir kaimyninė Luhansko sritis sudaro Donbasą – platų pramoninį regioną, besiribojantį su Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo pat invazijos pradžios įvardijo jį kaip karo epicentrą. Maskvos remiami separatistai su Ukrainos pajėgomis ten kovoja nuo 2014 metų.

Tuo metu rusų ir baltarusių oro pajėgos pirmadienį pradėjo bendras pratybas su Ukraina besiribojančioje Baltarusijoje, kuri leido iš savo teritorijos Maskvai pulti Ukrainą.

Pratybos vyks iki vasario 1 dienos, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Rusija pratyboms nusiuntė į Baltarusiją savo karo lėktuvų.

Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) nurodė, jog Kremlius ėmėsi veiksmų, kad po kelis mėnesius trukusios gėdingų karinių nesėkmių virtinės invaziją į Ukrainą paverstų „dideliu konvenciniu karu“.

Pernai vasario 24 dieną pradėjusi invaziją, kurią Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, Rusija siekė per kelias savaites užimti Kyjivą ir ten įvesti Kremliui palankų režimą, tačiau galiausiai rusų pajėgos pasitraukė iš Ukrainos sostinės apylinkių, teigė idėjų kalvė.

Tuomet pastaraisiais mėnesiais prasidėjo sėkmingas Ukrainos kontrpuolimas, tačiau atėjusi žiema sulėtino karinę pažangą.

„Tikėtina, kad Kremlius per ateinančius šešis mėnesius ruošiasi imtis ryžtingų strateginių veiksmų, kad susigrąžintų iniciatyvą ir nutrauktų dabartinę Ukrainos sėkmingų operacijų seriją“, – teigiama šio analitinio centro pranešime, paskelbtame vėlai sekmadienį.

Jame atkreipiamas dėmesys į pranešimus, rodančius, kad Rusijos karinė vadovybė rimtai ruošiasi išplėstinei mobilizacijai, išsaugodama mobilizuotą personalą būsimam naudojimui ir tuo pat metu siekdama padidinti karinės pramonės gamybą bei pertvarkydama vadovybės struktūrą.

Tai reiškia, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės „ilgainiui turės ir toliau remti Ukrainą“, teigė ISW.

Pastarosiomis dienomis NATO valstybės narės stengiasi nuraminti Kyjivą, teigdamos, kad jos laikysis savo kurso. Jungtinė Karalystė pažadėjo tankų, o Vokietijoje sekmadienį prasidėjo nauji, išplėsti JAV kariuomenės koviniai mokymai Ukrainos pajėgoms.

JAV kariuomenė pradėjo išplėstinę, sudėtingą Ukrainos karinių pajėgų mokymo programą, kuri yra orientuota į plataus masto kovas ir skirta sustiprinti Ukrainos galimybes atgauti teritoriją iš Rusijos pajėgų, sekmadienį pareiškė Pentagono vyriausiasis generolas.

JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley teigė, kad mokymai prasidėjo sekmadienį Grafenvorto poligone Vokietijoje ir tęsis penkias ar šešias savaites, pranešė leidinys „Washington Post“.

„AFP“/„Scanpix“/JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley

Informuojama, kad apie 500 karių dalyvaus pirminiame mokymų etape, kurio metu daugiausia dėmesio bus skiriama vadinamajam karui kombinuotaisiais ginklais, kai tankai, artilerija, kovinės mašinos ir kiti ginklai yra „sluoksniuojami taip, kad būtų maksimaliai padidintas jų efektyvumas“, teigė leidinys „Post“.

„Norime, kad ukrainiečiai turėtų galimybę sėkmingai ginti savo šalį, – sakė M.A.Milley. Ukraina nedaro nieko daugiau, tik ginasi, ir jie bando išlaisvinti Rusijos okupuotą Ukrainą“.

„Tam prireiks šiek tiek laiko", – pridūrė M.A.Milley. Penkios, šešios, septynios, aštuonios savaitės, kas žino. Pažiūrėsime, kas čia nutiks. Tačiau, kritiškai vertinant situaciją, mokymai reikalingi dabar“.

Plačiau skaitykite ČIA

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „beveik neabejotinai“ išlaikė pozicijas Soledare ir toliau tęsė samdinių grupuotės „Wagner“ kareivių puolimą.

Pasak JK žvalgybos, intensyvūs mūšiai Donbaso fronto Kremliaus ir Bachmuto sektoriuose tęsėsi ir savaitgalį. 

Ekspertai pastebėjo, kad kovos aplink Kreminą pasižymi sudėtingais vietiniais puolimais ir kontratakomis miškingose vietovėse.

„AFP“/„Scanpix“/Mūšiai prie Kreminos tampa vis intensyvesni

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau palaipsniui stumia savo fronto liniją į rytus Kreminos miesto pakraščiu“, – rašoma JK žvalgybos pranešime.

Per pastarąsias šešias savaites tiek Rusija, tiek Ukraina pasiekė sunkiai iškovotų, bet ribotų laimėjimų įvairiuose sektoriuose.

Gynybos ministerijos nuomone, dabar „pagrindinis operatyvinis iššūkis abiem pusėms yra sukurti neįpareigotų, pajėgių karių junginius, kurie galėtų pasinaudoti taktiniais laimėjimais operatyviniam proveržiui“.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo dar 790 Rusijos karių. Atnaujintus duomenis pateikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos Federacija Ukrainoje neteko 116 tūkstančių 80 karių. Be to, Ukrainos kariuomenei taip pat pavyko sunaikinti 3118 rusų tankų, 6204 šarvuotas kovos mašinas, 286 lėktuvus. 

Vyriausiasis Ukrainos kibernetinio saugumo vadovas ragina įkurti vieną pasaulinę organizaciją, kuri padėtų dalytis informacija apie grėsmes ir pasirengti būsimoms atakoms, Rusijai kėsinantis į Ukrainos infrastruktūrą ir siekiant sukelti kuo didesnį chaosą žemėje, rašo leidinys „Politico“.

Siūlomos „Kibernetinės Jungtinės Tautos“ yra viena iš daugelio pastangų, kurių Ukrainos pareigūnai tikisi, kad pasaulinė bendruomenė imsis, nes Rusija kibernetines atakas derina su raketų smūgiais, kad žiemos mėnesiais sukeltų kančių piliečiams.

„Mums reikia Kibernetinių Jungtinių Tautų, kibernetinėje erdvėje susivienijusių tautų, kad galėtume apsisaugoti, veiksmingai apsaugoti mūsų pasaulį ateičiai, kibernetinį pasaulį ir mūsų tikrąjį, įprastinį pasaulį, – interviu „Politico“sakė Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovas Jurijus Ščyholas. – Šioje situacijoje mums tikrai reikia centro arba vietos, kur galėtume keistis informacija, palaikyti vieni kitus ir bendrauti.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Asociatyvi nuotr.

J.Ščyholas sakė, kad po metus trukusių nuolatinių Rusijos kibernetinių atakų prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos sistemas ir palydovinį ryšį, reikia „vienos erdvės, vienos kibernetinės erdvės“, kuria dalytųsi „civilizuoto pasaulio“ šalys. Tai beveik neabejotinai reikštų Rusijos ir jos sąjungininkių atskirtį.

„Kibernetinės atakos taps tokios pat galingos, o gal net galingesnės už įprastines atakas, o kibernetinių atakų pasekmės yra tokio masto, kad neturėtume nuvertinti jų poveikio“, – sakė J.Ščyholas.

Plačiau skaitykite čia.

Kremlius pavėluotai imasi personalo mobilizacijos, reorganizacijos ir pramonės veiksmų, kuriuos realiai turėjo atlikti prieš pradėdamas invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį, ir imasi veiksmų, kad „specialioji karinė operacija“ būtų vykdoma kaip didelis įprastinis karas, kasdienėje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Anot jų, tikėtina, kad Kremlius per ateinantį pusmetį ruošiasi atlikti lemiamus strateginius veiksmus, kuriais siekiama susigrąžinti iniciatyvą ir nutraukti dabartinę Ukrainos operatyvinių laimėjimų virtinę.

ISW pastebėjo keletą Rusijos veiksmų krypčių, kuriomis per ateinančius šešis mėnesius greičiausiai bus siekiama paremti lemiamus veiksmus.

1 kryptis: Kremlius intensyvina tiek artimiausio, tiek ilgalaikio laikotarpio pajėgų kūrimo pastangas. 

2 kryptis: Rusijos kariuomenė saugo mobilizuotą personalą būsimam naudojimui – tai yra posūkis nuo pirminio Kremliaus požiūrio, pagal kurį 2022 m. rudenį į frontą buvo skubiai siunčiami neapmokyti kariai. 

3 kryptis: Rusija bando atgaivinti savo gynybos pramonės bazę.

4 kryptis: Vladimiras Putinas iš naujo centralizuoja karo veiksmų Ukrainoje kontrolę, pavesdamas ją Gynybos ministerijai, o jungtinės karinių pajėgų grupės vadu paskyrė aukščiausią Rusijos uniformuotą karininką, Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą.

5 kryptis: Kremlius stiprina Rusijos informacinės erdvės pritaikymą karui remti.

Anot ISW analitikų, Rusijos lemiamas strateginis veiksmas 2023 m. gali pasireikšti keliomis galimomis veiksmų kryptimis.

1 kryptis: didelis Rusijos puolimas, greičiausiai Luhansko srityje.

2 kryptis: Rusijos gynybinė operacija, kuria siekiama sužlugdyti ir išnaudoti Ukrainos kontrpuolimą. 

Anot ekspertų, pavojingiausia veiksmų kryptis – Rusijos puolimas Šiaurės Ukrainoje – šiuo metu išlieka mažai tikėtina. Vis dėlto Kremlius kuria planavimo lankstumą ir tikriausiai išplės Rusijos karinį buvimą Baltarusijoje laikotarpiu iki 2023 m. rugsėjo mėn. planuojamų didelių pratybų (kurios galbūt galėtų paremti kovinę operaciją).

Pasak ISW, Kremlius ir toliau siekia maksimalistinių tikslų užgrobti visą Ukrainą, nepaisant to, kad iki šiol karas jai sekėsi prastai.

Analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos tebėra pavojingos, o Ukrainai reikia nuolatinės paramos.

„Rusijos kariuomenė, kaip sakoma, nepaisant savo trūkumų, išlaiko balsą dėl karo eigos ir aktyviai kuria sąlygas didelėms operacijoms, kai karas įžengia į antruosius metus“, – rašoma analizėje.

Vokietijos Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris paragino išpirkti priešlėktuvinius tankus „Gepard“ iš Kataro ir perduoti juos Ukrainai.

Tai jis sakė interviu laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“. Vokietija turi padaryti viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai laimėti, sakė į atsargą išėjęs pulkininkas R.Kiesewetteris.

„Šiuo metu Kataro „Gepard“ tankai ten nereikalingi ir yra veikiantys, todėl manau, kad būtų gera idėja juos išpirkti. Jie puikiai pasiteisino ir iš pradžių buvo labai efektyviai naudojami antžeminiams taikiniams atakuoti“, – sakė jis.

Deputatas taip pat kritikavo tai, kad Vokietija nepateikė Ukrainai pakankamai šaudmenų tankams.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasiūlė Vokietijai Ukrainai tiekti kovinius lėktuvus „Tornado“.

Užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas „Twitter“ paskyroje parašė, kad Vokietijos karinės pajėgos netrukus iš eksploatacijos išims 93 „Tornado“ ir pakeis juos penktos kartos naikintuvais-bombonešiais F-35.

„Turiu kūrybišką pasiūlymą mūsų draugams vokiečiams. Bundesveras turi 93 daugiafunkcinius kovinius lėktuvus „Tornado“, kurie netrukus bus iškomplektuoti ir pakeisti F-35. Nors tai senas reaktyvinis naikintuvas, jis vis dar yra labai galingas orlaivis. Olafai Šcholzai, kodėl šių „Tornadų“ neperkėlus į Ukrainą?“ – rašė A.Melnykas.

Per parą Rusijos okupantai sudavė 44 smūgius Sumų regiono pasienio rajonuose, savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvickis.

Pavlovkos kaime buvo apgadinta mokykla ir garažas. Dėl apšaudymo Kondrativkoje buvo apgadintas vaikų darželis ir mokyklos stadionas.

Pirmadienio naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Zaporižią, savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas. Naktį okupantai pradėjo miesto ir priemiesčių raketų ataką. 

„Naikinama civilinė, gyvenamoji ir pramoninė infrastruktūra. Pranešama apie kelis lengvai sužeistus žmones. Visos atitinkamos tarnybos dirba vietoje“, – pranešė jis.

Ukrainos prezidentūros administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė papildomos informacijos apie smūgius prieš Zaporižią.

„SIPA“/„Scanpix“/Atakos prieš Zaporižios miestą nesiliauja

„Okupantai pradėjo raketų ataką prieš regioninį centrą. Raketa smogė šalia penkiaaukščio pastato. Penki žmonės, tarp jų du 9 ir 15 metų vaikai, buvo sužeisti stiklo šukėmis. Vaikai paguldyti į ligoninę. Pačiame pastate išdaužti langai, laikančiosios konstrukcijos nenukentėjo“, – rašė K.Tymošenko.

Taip pat prezidentūros administracijos vadovo pavaduotas pridūrė, jog kitos atakos metu „raketa pataikė į įmonės teritoriją. Vietoje kilo gaisras. Informacijos apie nukentėjusiuosius nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai“.

Pirmadienio naktį Rusijos okupuotame Sevastopolyje nugriaudėjo sprogimai, pranešė vietos „Telegram“ kanalai. Pasak jų, miesto gyventojai daugelyje rajonų girdėjo sprogimus, o kai kurių jų langai drebėjo. Rusijos okupacinė administracija kol kas nekomentavo, kas nutiko.

Rusijos kanalų administratoriai praneša apie „oro gynybos darbą“. Jie taip pat rašo apie tariamą drono numušimą.