Vokietijos žiniasklaida: O.Scholzas dėl tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai turi vieną sąlygą J.Bidenui

Daugelį metų Jungtinės Valstijos tvirtino, kad Krymas tebėra Ukrainos dalis. Tačiau nuo Rusijos invazijos į Ukrainą J.Bideno administracija laikosi griežtos pozicijos ir atsisako suteikti Kyjivui ginklų, reikalingų Krymo pusiasaliui išlaisvinti.

Dabar ši pozicija pradeda švelnėti, rašo leidinys „The New York Times“.

Po kelis mėnesius trukusių diskusijų su Ukrainos pareigūnais J.Bideno administracija pagaliau pradeda pripažinti, kad Kyjivui gali prireikti galios smogti Rusijai, net jei dėl tokio žingsnio padidėtų eskalacijos rizika, teigia keli JAV pareigūnai, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Kaip teigia leidinys, nuosaiki pozicija sušvelnėjo, nes J.Bideno administracija pradėjo manyti, kad jei Ukrainos kariuomenė gali parodyti Rusijai, kad jos Krymo kontrolei gali kilti grėsmė. Be to, JAV pareigūnai ir ekspertai teigė, kad baimė, jog Kremlius imsis atsakomųjų veiksmų panaudodamas taktinį branduolinį ginklą, sumažėjo, nors įspėjo, kad rizika išlieka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padažnėjo Rusijos kariuomenės apšaudymų ir bandymų prasiveržti fronto linijoje.

„Kaip visada, šiandien visą dieną palaikau ryšį su mūsų kariuomene. Padėtis fronte išlieka sudėtinga, žiauriausių ir principingiausių mūšių epicentras yra Donbase.

Palaipsniui fiksuojame, kad daugėja okupantų apšaudymų ir bandymų vykdyti puolamuosius veiksmus.

Dėkojame visiems mūsų kovotojams, laikantiems pozicijas! 

Dėkojame 68-osios atskirosios medžiotojų brigados ir 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados kovotojams už labai efektyvų priešo nugalėjimą ir mums reikalingą stabilumą Donbase!

Taip pat dėkoju Gynybos ministerijos GUR daliniams už veiksmus, mažinančius okupantų galimybes“, – vakariniame kreipimesi sako V.Zelenskis.

Įtakingas Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ skelbia, kad kancleris Olafas Scholzas yra pasirengęs tiekti Ukrainai kovinius tankus „Leopard“, tačiau su viena sąlyga.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Leidinio paskelkelbtoje publikacijoje teigiama, kad per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu Vokietijos lyderis esą aiškiai pasakė, kad Berlynas gali pasiduoti spaudimui pristatyti tankus Ukrainai tik tuo atveju, jei JAV savo ruožtu pristatys „Abrams“ tipo tankus.

Kaip akcentuoja leidinys, O.Scholzas visada pabrėžė, kad Vokietija viena neteiks tokios karinės paramos Ukrainai.

Naujasis JAV karinės pagalbos Ukrainai paketas, kuris, kaip tikimasi, bus vienas didžiausių, apims šarvuotas kovos mašinas „Stryker“, papildomą artileriją ir šaudmenis, „Politico“ cituoja informuotus šaltinius.

Teigiama, kad JAV rengiasi paskelbti naują pagalbos paketą penktadienį, kai JAV Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje įvyks Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas.

Pasak „Politico“ šaltinių, paketą gali sudaryti kelios aštuonratės šarvuotos kovos mašinos „Stryker“.

Į paketą greičiausiai nebus įtraukti „Abrams“ tankai, pagrindiniai JAV kariuomenės koviniai tankai, kaip buvo pranešta anksčiau. „Politico“ pašnekovai taip pat atmeta tolimojo nuotolio sistemų, tokių kaip ATACMS, perdavimo galimybę.

Baltieji rūmai dar nepatvirtino pagalbos paketo, kuris vis dar baigiamas rengti ir šią savaitę gali būti pakeistas.

Pentagonas naudojasi didžiulėmis, bet mažai žinomomis amerikietiškos amunicijos atsargomis, esančiomis Izraelyje, kad padėtų Ukrainai patenkinti didžiulį artilerijos sviedinių poreikį kare su Rusija, teigia Amerikos ir Izraelio pareigūnai.

Šios ginklų ir amunicijos atsargos skirtos tam, kad prireikus Pentagonas galėtų jas panaudoti Artimųjų Rytų konfliktuose. Jungtinės Valstijos taip pat leidžia Izraeliui kritiniais atvejais jomis naudotis.

Konfliktas Ukrainoje šiuo metu yra virtęs artilerijos maitinamu sekimo karu, kuriame kiekviena šalis kasdien paleidžia tūkstančius sviedinių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos Vakarų rėmėjai Vokietijoje rengiamame svarbiame susitikime Kyjivui pažadės sunkesnių ir šiuolaikiškesnių ginklų, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Pagrindinė mintis yra tokia: bus daugiau paramos ir pažangesnės paramos, sunkesnių ginklų ir šiuolaikiškesnių ginklų, nes tai yra kova už mūsų vertybes“, – pareiškė jis Pasaulio ekonomikos forume Davose.

JAV vadovaujamo karinio aljanso generalinis sekretorius pažymėjo, kad Kyjivui, siekiančiam išstumti Maskvos pajėgas, „skubiai reikia“ atsiųsti daugiau ginklų ir „laikas yra svarbus“.

„AFP“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

„Labai pavojinga nuvertinti Rusiją“, – įspėjo J.Stoltenbergas.

„Jie yra mobilizavę dar 200 tūkst. karių. Prezidentas [Vladimiras] Putinas yra pademonstravęs norą tiesiog paaukoti tūkstančius ir tūkstančius jaunų Rusijos karių.“

Taip pat pasisakęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda irgi kalbėjo, kad reikia skubiai veikti.

„Fronte yra daug rusų karių ir mes baiminamės, kad jie rengiasi naujam puolimui, kuris galbūt įvyks po kelių mėnesių“, – pareiškė jis anglų kalba.

„Todėl yra lemiamai svarbu dabar siųsti Ukrainai papildomą karinę paramą, ypač šiuolaikiškesnius tankus, ypač šiuolaikiškas raketas, kad būtų galima apginti Ukrainą.“

Trisdešimt NATO valstybių narių ir kai kurie tarptautiniai partneriai penktadienį Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje susitiks su Ukrainos pasiuntiniais ir, kaip manoma, pažadės Kyjivui perduoti daugiau ginklų.

Jungtinė Karalystė pirmoji iš NATO narių šią savaitę tvirtai įsipareigojo atsiųsti šiuolaikiškų Vakaruose sukurtų kovinių tankų, kurių reikalauja Kyjivas.

Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė vis dvejoja šiuo klausimu, nors Kyjivas ir kiti Vakarų sąjungininkai spaudžia Berlyną leisti perduoti Ukrainai tankų „Leopard“ ir padėti šaliai kovoti su V. Putino pajėgomis.

Lenkijos prezidentas perspėjo, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali planuoti naują puolimą, ir paragino šalis aprūpinti Ukrainą „ginklais, ginklais, ginklais“.

Pasaulio ekonomikos forumo Davose delegatams Andrzejus Duda sakė, kad Rusija vis dar stipri ir kad reikia imtis daugiau veiksmų Ukrainai paremti, ir pridūrė, kad dabartinis pagalbos lygis yra nepakankamas.

Šimtai žmonių antradienį susirinko į vietos sporto akademiją Dnipro mieste pagerbti bokso trenerio Michailos Korenovskio, kuris žuvo praėjusį savaitgalį Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį namą.

M.Korenovskis buvo vienas iš mažiausiai 45 žmonių, kurie žuvo per Rusijos smūgį į sovietinį daugiabutį Ukrainos rytuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Korenovskis

Per išpuolį žuvo šeši vaikai, įskaitant 11 mėnesių kūdikį.

Šeštadienio smūgis yra vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių nuo tada, kai Rusija beveik prieš 11 mėnesių įsiveržė į Ukrainą, nors Kremlius neigia atsakomybę.

Dvidešimt žmonių tebėra dingę.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Maskvos policija sulaikė keturis žmones prie improvizuoto memorialo, skirto šeštadienį mirtinos raketos smūgio į gyvenamąjį namą Ukrainos Dniepro mieste aukoms atminti, rašo „The Guardian“.

Šeštadienį Rusijos balistinei raketai X-22 pataikius į gyvenamąjį namą Dnipre žuvo mažiausiai 45 žmonės, tarp jų šeši vaikai.

Rusija atakavo daugiabutį Dnipro mieste

+4

Žmonės pradėjo dėti gėles prie ukrainiečių rašytojos Lesios Ukrainkos paminklo, taip „spontaniškai pagerbdami raketos smūgio Dniepro mieste aukų atminimą“, pranešė nepriklausoma Rusijos žmogaus teisių stebėsenos organizacija „OVD-Info“.

Organizacija teigė, kad valdžios institucijos sulaikė du žmones, kurie padėjo gėlių prie paminklo Maskvos vakaruose, ir du jų palydovus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo Vakarų sąjungininkus trečiadienį paragino greičiau priimti sprendimus dėl pagalbos jo karo draskomai šaliai ir įspėjo, kad „tironija lenkia demokratijas“.

Vaizdo ryšiu kreipdamasis į Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, ukrainiečių lyderis „paragino veikti greitai“, matyt, turėjęs omenyje Vokietijos dvejones dėl sunkiųjų tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Laiką, kurį Laisvas Pasaulis naudoja apmąstymams, teroristinė valstybė panaudoja žudymui“, – pareiškė V.Zelenskis, artėjant penktadienį Vokietijoje įvyksiančiam Ukrainos ginklų tiekėjų iš Vakarų susitikimui.

„Pasaulis neturi dvejoti – nei šiandien, nei dar kada nors, – pabrėžė ukrainiečių lyderis. – Pasaulio mobilizacija turi būti spartesnė už kitą mūsų bendro priešo karinę mobilizaciją.“

Berlynui daromas vis didesnis spaudimas leisti perduoti Ukrainai Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“ ir prie raginančiųjų choro pastarosiomis dienomis prisidėjo Suomijos, Lietuvos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos lyderių bei ministrų balsai.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kurio šalis yra pasisiūliusi perduoti šių tankų, antradienį tai pavadino „labai, labai, labai gera idėja“.

Penktadienį Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje įvyks Ukrainos rėmėjų susitikimas.

„Tikiuosi, jis [susitikimas] bus labai palankus Ukrainai. Neoficialiai esu sulaukęs labai gerų ir teigiamų ženklų“, – naujienų agentūrai AFP trečiadienį pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Kinijos lyderiui Xi Jinpingui parašė laišką, kuriame jį kviečia derybų ir kuris Davose buvo perduotas Kinijos delegacijai, trečiadienį pareiškė Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.

Nuo tada, kai Rusija pernai vasarį pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, V.Zelenskis ne kartą mėgino susisiekti su Xi Jinpingu, tikėdamasis, kad Pekinas pasinaudos savo įtaka Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.

Apie turimą laišką Kinijos valstybės vadovui O.Zelenska paminėjo savo kalboje, kurią antradienį sakė Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Alpių Davoso kurorte, tačiau trečiadienį per spaudos konferenciją ji atskleidė naujų detalių.

„Tai buvo gestas ir kvietimas dialogui, ir aš labai tikiuosi, kad sulauksime atsakymo į šį kvietimą“, – pareiškė ji žurnalistams.

Pernai vasarį, netrukus prieš tai, kai V.Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, Kinija ir Rusija paskelbė apie „jokių ribų“ neturinčią strateginę partnerystę tarp šalių.

Kinija iki šiol stengėsi užimti neutralią poziciją karo atžvilgiu, tačiau tuo pat metu stiprino savo ryšius su Maskva, visų pirma energetikos sektoriuje.

Visgi kai kurie analitikai yra sakę, jog Pekinas galiausiai galėtų įsikišti kaip tarpininkas derybose dėl kovų Ukrainoje nutraukimo.

Pernai rugsėjį tuometinis Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi „visas susijusias šalis“ paragino užtikrinti, kad „krizė neišplistų“, ir pabrėžė nuogąstavimus dėl konflikto ekonominio poveikio, kurį pajuto viso pasaulio šalys.

V.Zelenskis interviu leidiniui „The South China Morning Post“ pernai rugpjūtį sakė, jog „oficialiai paprašė pokalbio“ su Xi Jinpingu, ir pridūrė, kad dialogas būtų „naudingas“.

Rusijos valdžia trečiadienį paskelbė nužudžiusi iš karinės bazės išėjusį karį, o valstybinė žiniasklaida nurodė, kad tai buvo ginkluotas dezertyras, pabėgęs nuo kovų Ukrainoje.

„Dmitrijus Perovas, ieškotas dėl neteisėto karinio dalinio palikimo, buvo surastas ir likviduotas“, – socialiniuose tinkluose pranešė Lipecko srities, esančios Rusijos vakaruose, vyriausybė.

„Situacija kontroliuojama, – sakoma pranešime. – Gyventojams pavojaus nėra. Vyksta tyrimas.“

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Jame nenurodoma, kaip vyras buvo nužudytas.

Valstybinio televizijos kanalo VGTRK vietos padalinys pranešė, kad vyras buvo 31 metų amžiaus ir buvo pabėgęs iš „specialiosios karinės operacijos zonos“ – taip Maskva vadina savo puolimą Ukrainoje.

Jis paskelbė pranešimą apie to vyro paiešką, kuriame teigiama, kad sausio 13 dieną jis pabėgo iš Ukrainos ginkluotas šautuvu ir granatomis ir kad jis gali vykti į savo gimtąjį kaimą.

Pastaraisiais mėnesiais užfiksuota keletas Ukrainoje kovojančių Rusijos karių dezertyravimo atvejų.

Laikraštis „Kommersant“ trečiadienį pranešė, kad aštuoni kariai, atsisakę kovoti Ukrainoje, buvo apkaltinti dezertyravimu.

Anot leidinio, gruodžio pabaigoje kariai išvyko iš bazės Rytų Ukrainoje ir taksi automobiliu galėjo grįžti į Rusiją.

Rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti 300 000 rezervistų kovai Ukrainoje ir sugriežtino įstatymus dėl dezertyravimo – už jį ar atsisakymą kovoti numatyta iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskelbus mobilizaciją tūkstančiai rusų pabėgo iš šalies, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę, pirmiausia – į kaimynines šalis, įskaitant Armėniją, Sakartvelą ir Kazachstaną.

Kritikai teigia, kad daugelis mobilizuotų vyrų beveik neturėjo jokios patirties mūšio lauke ir prieš siunčiant juos į frontą buvo menkai apmokyti.

Vasario 24 dieną Maskva šokiravo Vakarų pasaulį pasiųsdama karius į Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Naujoji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovė Mirjana Spoljaric Egger šią savaitę lankysis Maskvoje, o praėjusį mėnesį lankėsi karo nuniokotoje Ukrainoje, trečiadienį pranešė organizacija.

„TRKK pirmininkė Mirjana Spoljaric šią savaitę lankosi Maskvoje, kur su vyriausybės pareigūnais ir Rusijos Raudonuoju Kryžiumi aptars neatidėliotinus humanitarinius klausimus“, – sakoma pranešime.

TRKK gruodžio pradžioje pranešė aplankęs ukrainiečių ir rusų karo belaisvius, perdavęs atsargų ir naujienų šeimoms. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kritikavo TRKK itin jautriu karo belaisvių lankymo klausimu.

Jis kaltino Ženevoje įsikūrusią organizaciją, kad ji dėjusi nepakankamai pastangų, kad gautų prieigą prie Rusijos pajėgų į nelaisvę paimtų Ukrainos karių.

TRKK yra išreiškusi nusivylimą, kad negali vykdyti savo misijos, įtvirtintos Ženevos konvencijose, kuriose apibrėžiami karo įstatymai.

Buvęs NATO vadovas ir Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas interviu metu BBC laidai „World at One“ sakė, kad Vokietijos „neryžtingumas“ siunčiant tankus į Ukrainą „leido Putinui be jokių pasekmių eskaluoti karą“.

A.F.Rasmussenas kritiškai atsiliepė apie Vokietiją, sakydamas, jog nemato „jokių logiškų argumentų dėl Vokietijos neryžtingumo“.

„Tikiu, kad tas neryžtingumas leido Vladimirui Putinui eskaluoti karą be pasekmių. Neturėtume suteikti V.Putinui laiko sugalvoti naujų žiaurių strategijų. Taigi turime priversti rusus pereiti į gynybą“, – sakė A.F.Rasmussenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andersas Foghas Rasmussenas

„Per ilgai laikėmės to, ką pavadinčiau biurokratine strategija, kai V.Putino veiksmams suintensyvėjus, palaipsniui didinome ginklų tiekimą. Šią laipsnišką strategiją dabar turėtų pakeisti netikėtumo strategija, kai ukrainiečiai priverčia rusus gintis.“

A.F.Rasmussenas taip pat ragino virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. 

„Manau, kad dabar reikia uždaryti dangų virš Ukrainos, kad Ukrainos gyventojai būtų apsaugoti nuo Rusijos atakų prieš civilinę infrastruktūrą. Taigi turėtume pristatyti priešlėktuvinių, priešraketinių, bepiločių ir ilgojo nuotolio raketų, kad smogtume Rusijos raketų paleidimo įrenginiams. Taip pat turėtume pristatyti Ukrainai sunkiuosius kovinius tankus, kad ukrainiečiai turėtų priemonių atkovoti prarastas pozicijas.“

Ne vienai Vakarų valstybei laukiant Berlyno atsakymo dėl leidimo perduoti „Leopard 2“ tankus Ukrainai, Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog svarbiausia yra „vengti, kad konfliktas neperaugtų į Rusijos ir NATO karą“.

Vienam iš delegatų Davose pasiteiravus, kodėl Vokietija tiek ilgai delsia priimti šį svarbų sprendimą, O.Scholzas automatiškai perėjo prie Berlyno pozicijos gynybos.

„AP“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Vokietija buvo viena didžiausių Ukrainos rėmėjų, – tvirtino Vokietijos kancleris. Mes labai anksti karo pradžioje nusprendėme pakeisti savo politines strategijas ir teikti Ukrainai ne tik humanitarinę pagalbą, bet ir daugybę ginklų“.

„Mes ir toliau teiksime paramą tiek, kiek reikės“, – patikino O.Scholzas. 

Vokietijos kancleris taip pat atkreipė dėmesį, kokia reikšminga Ukrainos suverenitetui apginti yra iš Vokietijos atkeliaujanti artilerija ir daugkartinis raketų paleidimo įrenginys.

Tačiau jis pabrėžė, kad JAV suteikė daugiau karinės paramos Ukrainai todėl, kad turi daug didesnį gynybos biudžetą.

„Ukraina gali pasikliauti mūsų parama, tačiau turi vengti, kad visa tai neišaugtų į Rusijos ir NATO karą“, – aiškino O.Scholzas.

Kancleris pabrėžė, jog jo ir Vokietijos „noras“ yra, kad Ukraina taptų nepriklausoma, laisva, demokratine valstybe, kuri galėtų tapti Europos Sąjungos dalimi.

Naujoji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovė Mirjana Spoljaric Egger šią savaitę lankysis Maskvoje, o praėjusį mėnesį lankėsi karo nuniokotoje Ukrainoje, trečiadienį pranešė organizacija.

„TRKK pirmininkė Mirjana Spoljaric šią savaitę lankosi Maskvoje, kur su vyriausybės pareigūnais ir Rusijos Raudonuoju Kryžiumi aptars neatidėliotinus humanitarinius klausimus“, – sakoma pranešime.

TRKK gruodžio pradžioje pranešė aplankęs ukrainiečių ir rusų karo belaisvius, perdavęs atsargų ir naujienų šeimoms. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kritikavo TRKK itin jautriu karo belaisvių lankymo klausimu.

Jis kaltino Ženevoje įsikūrusią organizaciją, kad ji dėjusi nepakankamai pastangų, kad gautų prieigą prie Rusijos pajėgų į nelaisvę paimtų Ukrainos karių.

TRKK yra išreiškusi nusivylimą, kad negali vykdyti savo misijos, įtvirtintos Ženevos konvencijose, kuriose apibrėžiami karo įstatymai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas televizijai CNN sakė, kad sraigtasparnio katastrofa Brovaruose, Kyjivo priemiestyje, šaliai, kuri ir taip nukentėjo per karą, yra „nauja tragedija“.

Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose J.Stoltenbergas pridūrė, Ukrainai reikia pažangesnių ginklų.

NATO vadovo teigimu, sąjungininkai „suaktyvėjo“ ir „jei norime taikos... tuomet turime suteikti Ukrainai karinę paramą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Paklaustas apie Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, kuriuos, prieš eksportuojant iš Lenkijos ar Suomijos, turės patvirtinti Berlynas, J.Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkai palaiko „nuolatinį dialogą“. Jis pabrėžė, kad Vokietija jau suteikė pagalbą Ukrainai, tačiau pripažino, kad NATO narės turėtų tiekti sudėtingesnę ginkluotę.

Vokietija antradienį netiesiogiai pareiškė, jog nesutiks patvirtinti siuntų, jeigu JAV neatsiųs savo tankų.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas trečiadienį aukščiausiems kariuomenės vadams iš visos Europos teigė, kad Maskva ruošiasi ilgam karui, todėl Aljansas privalo pasiruošti ilgam Ukrainos rėmimui.

Kalbėdamas kariuomenės vadų susitikimo atidaryme, Mircea Geoana teigė, kad NATO šalys turi skirti daugiau lėšų gynybai, didinti karinės pramonės gamybą ir pritaikyti naujas technologijas, norint pasirengti ateities karams.

„PHOTOTHEK“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“ /NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana

Artėjant Rusijos karo Ukrainoje pirmosioms metinėms, NATO kariuomenių vadai ketina aptarti, kaip ateinančiais mėnesiai sąjungininkės galėtų išplėsti savo paramą Ukrainai ir kaip jos pačios galėtų dar labiau pagerinti savo gynybą.

„Neturime jokių požymių, kad (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino tikslai pasikeitė“, – teigė M.Geoana bei pridūrė, kad Maskva sutelkė daugiau nei 200 000 papildomų karių.

„Taigi turime būti pasirengę ilgam periodui. 2023-ieji bus sunkūs metai, todėl turime remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA: NATO: Maskva ruošiasi ilgam karui, o Aljansas rems Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės

Trečiadienį Kanados gynybos ministrė Anita Anand lankėsi Kyjive. Susitikimo metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas dar kartą paragino NATO sąjungininkes padovanoti kariaujančiai šaliai kovinių tankų, vadindamas juos „labai svarbiais“, jei Ukraina nori įveikti Rusiją artimiausiais mėnesiais.

Bendroje spaudos konferencijoje A.Anand pažadėjo Ukrainai dar 200 šarvuočių. Ministrė neatmetė galimybės atsiųsti tankų, nors davė suprasti, kad Kanada laukia vėliau šią savaitę vyksiančių daugiašalių susitikimų gynybos klausimais rezultatų.

„AP“/„Scanpix“/Kanados gynybos ministrė Anita Anand

„Šiandien produktyvaus vizito Kyjive metu aš susitikau su Ukrainos pareigūnais, įskaitant mano draugą ir kolegą ministrą O.Reznikovą, kad sužinočiau apie neatidėliotinus Ukrainos saugumo poreikius“, – spaudos konferencijoje sakė A.Anand.
 
Kanada, kartu su Lenkija ir Suomija, yra tik viena iš šalių, kurios svarsto galimybę siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus kovinius tankus, tačiau, kol nesulaukė Berlyno sutikimo, to padaryti negali.

Lenkija pripažino, jog prieš eksportuodama Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ į Ukrainą, ji privalo gauti Berlyno pritarimą. Tačiau Vokietijos pozicija šiuo klausimu išlieka neaiški.

Vokietijos vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann praėjusią savaitę teigė, jog Iš Lenkijos ir Suomijos negavo prašymo leisti Ukrainai perduoti „Leopard“ tankus. Ch.Hoffmann pridūrė, kad karinės paramos Ukrainai klausimu Vokietija palaiko glaudžius ryšius su JAV, Prancūzija, Jungtine Karalyste, Lenkija bei Ispanija.

Antradienį Vokietija davė suprasti, kad nenori pritarti tankų perdavimui, nebent JAV atsiųstų savo tankų.

NATO gynybos ministrai trečiadienį pradėjo dviejų dienų susitikimą Briuselyje, o vėliau šią savaitę tęs susitikimus Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kur bus nuspręsta, kaip ir kokią karinę paramą teikti Ukrainai ateinančiais mėnesiais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu trečiadienį palygino su nacių lyderio Adolfo Hitlerio „galutiniu sprendimu“ – Holokausto planu.

S.Lavrovas, dėl kurio komentarų apie A.Hitlerį ir žydus pernai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė retą atsiprašymą, naujausią pastabą išsakė savo metinėje spaudos konferencijoje.

„Visai kaip Napoleonas mobilizavo praktiškai visą Europą prieš Rusijos imperiją, visai kaip Hitleris mobilizavo ir užėmė... daugumą Europos šalių, ir pasiuntė jas prieš Sovietų Sąjungą, dabar Jungtinės Valstijos organizavo koaliciją“, – sakė S.Lavrovas.

Vakarų šalys, anot jo, „per Ukrainą kariauja su mūsų šalimi“.

„Užduotis ta pati: „Rusijos klausimo“ galutinis sprendimas. Visai kaip kad Hitleris norėjo galutinai išspręsti žydų klausimą“, – pareiškė jis.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pasiūlė Kyjivui pagalbą tiriant trečiadienį netoli Ukrainos sostinės įvykusią sraigtasparnio katastrofą, per kurią žuvo jos kolega ukrainietis ir dar 15 žmonių.

N.Faeser pareiškime teigė išreiškusi užuojautą Ukrainos vyriausybei „ir pasiūliusi Vokietijos paramą nustatant sraigtasparnio katastrofos priežastis“.

Vėliau kancleris Olafas Scholzas pažymėjo, kad ši avarija parodė, kokią milžinišką kainą Ukraina moka šiame kare.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser

„Šią liūdną dieną mintimis esame su aukų artimaisiais ir sužeistaisiais“, taip pat su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, „kuris šiandien neteko savo vidaus reikalų ministro“.

Sraigtasparnis, kuriuo skrido vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, nukrito šalia vaikų darželio ir gyvenamojo namo Brovaruose, sostinės netoli Kyjivo esančiame miestelyje, kuriame pernai vyko įnirtingi mūšiai su Rusijos pajėgomis.

Pareigūnai pranešė, kad žuvo 16 žmonių, tarp jų vienas ministro pavaduotojų ir trys vaikai.

V.Zelenskis sraigtasparnio, skridusio į fronto liniją Rytų Ukrainoje, katastrofą pavadino siaubinga tragedija.

Laikinai Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas eis Nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenka, trečiadienį pranešė šalies premjeras Denysas Šmyhalis.

Platformoje „Telegram“ jis nurodė, kad naujas VRM vadovas bus paskirtas po konsultacijų su parlamentu.

Denysas Monastyrskis, iki šiol vadovavęs Ukrainos vidaus reikalų ministerijai, žuvo trečiadienio rytą prie Kyjivo sudužus sraigtasparniui.

Trečiadienį lankydamasis ginklų gamykloje Sankt Peterburge, kreipdamasis į darbininkus, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „neabejoja“, jog Rusijos pergalė Ukrainoje yra „neišvengiama“.

Rusijos vadovas taip pat teigė, kad Maskvos veiksmais Ukrainoje siekiama sustabdyti „karą“, kuris jau daugelį metų siaučia Rytų Ukrainoje.

Dalyvaudamas susitikime su veteranais savo gimtajame mieste, jis sakė, kad Rusija jau seniai siekia derėtis dėl konflikto Ukrainos Donbase, kur Maskvos remiami separatistai nuo 2014 m. kovoja su Ukrainos pajėgomis, sureguliavimo.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Gerasimovas, V.Putinas ir S.Šoigu

„Nuo 2014 m. Donbase nesiliauja plataus masto kovos veiksmai, kuriuose dalyvauja sunkioji ginkluotė, artilerija, tankai ir lėktuvai. Visa tai, ką šiandien darome, vykdydami specialiąją karinę operaciją, yra bandymas sustabdyti šį karą. Tokia yra mūsų operacijos prasmė – apsaugoti tose teritorijose gyvenančius žmones“, – teigė V.Putinas.

Apibūdindamas Ukrainos rytus kaip Rusijos „istorines teritorijas“, jis teigė, kad praėjusių metų vasario 24 d. nusiųsti karius į Ukrainą buvo būtina siekiant apsaugoti rusakalbius ir atlikti Ukrainos „demilitarizaciją“ bei „denacifikaciją“, kad ji nekeltų grėsmės Rusijai.

Ukraina ir Vakarai atmetė V.Putino paskelbtus šalies „demilitarizavimo“ ir „denacifikavimo“ tikslus kaip pretekstą pasirinktam karui ir neišprovokuotai agresijai.

Jungtinės Amerikos Valstijos pervežė Izraelyje saugomą amerikietišką amuniciją, kurią planuoja perduoti Ukrainai, pranešė su CNN kalbėję JAV ir Izraelio pareigūnai.

Vienas iš JAV pareigūnų teigė, jog iš 300 tūkst. saugomų 155 mm šovinių kol kas buvo pervežta tik „dalis“. Per artimiausias savaites planuojama pervežti likusį kiekį.

Izraelio gynybos pajėgų atstovas spaudai Richardas Hechtas CNN sakė, kad amerikiečiai prieš kurį laiką pranešė izraeliečiams, jog perveš šaudmenis. R.Hechtas patvirtino, jog šaudmenys priklauso JAV ir kad jų pergabenimas yra pačių „amerikiečių reikalas“, kuriam nereikalingas Izraelio leidimas.

Leidinys „The New York Times“ buvo pirmasis pranešęs, kad Amerikos kariuomenė naudoja Izraelyje saugomas savo šaudmenų atsargas. Pateiktoje informacijoje pažymėta, kad Izraelio pareigūnai iš pradžių išreiškė „susirūpinimą, kad neatrodytų, jog prisideda prie Ukrainos apginklavimo“.

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje, vertinančioje Rusijos diplomatinę veiklą praeitais metais, Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „Rusija negali atsisakyti specialiosios karinės operacijos tikslų“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „TASS“.

S.Lavrovas išreiškė nuostabą dėl praėjusių metų spalio mėn. publikuoto interviu metu pasakytų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžių, jog „jei Rusijai bus leista laimėti, kitos didžiosios šalys nuspręs, kad jos taip pat gali daryti tą patį“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

„2021 m. rugsėjį [Ukrainos prezidentas Vladimiras] Zelenskis pareiškė, kad šalies rytuose gyvena „padarai“, o ne žmonės, ir kad tie Ukrainos piliečiai, kurie jaučiasi esantys rusai, „dėl savo vaikų gerovės turėtų pasitraukti į Rusiją“, – susirinkusiems žurnalistams priminė ministras.

„Tai pasakė tas pats asmuo, kuris dabar teigia, kad svajoja apie tai, jog visi būtų lygūs ir visi žmonės gyventų taip, kaip nori. Akivaizdu, kad šie gražūs žodžiai pasakyti siekiant patenkinti Vakarų skonį. Tai stipriai charakterizuoja dabartinį režimą, ir aišku, kodėl mes negalime atsisakyti specialiosios karinės operacijos pagrindinių tikslų“, – pridūrė S.Lavrovas.

„Kadangi įvairiuose žemynuose yra daug didelių šalių, todėl jos „uždusins“ mažas šalis ir viską pasidalins tarpusavyje“, – V.Zelenskio žodžius įvertino S.Lavrovas.

Lenkija tikisi, kad Vakarų šalys Ukrainai perduos iki 100 kovinių tankų, sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, kurį cituoja „Bloomberg“.

Jis pažymėjo, kad paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą Ukrainą aprūpinti pakankamų kiekiu tankų „Leopard“.

Pasak Lenkijos premjero, Varšuva jau rezervavo 14 savo tankų „Leopard“ Ukrainai: „O dabar laukiame Danijos, Suomijos ir Vokietijos „Leopard“, taip pat tankų iš kitų ES šalių“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su kitais Europos šalių lyderiais socialiniame tinkle "Twitter" pareiškė užuojautą per sraigtasparnio katastrofą žuvusio Ukrainos vidaus reikalų ministro Denyso Monastyrskio ir kitų žuvusiųjų šeimoms.

Rusijos policija Maskvoje prie improvizuoto memorialo rusų atakos Ukrainos Dnipro mieste aukoms sulaikė keturis žmones, trečiadienį pranešė žmogaus teisių stebėsenos organizacija „OVD-Info“.

Rusijos raketai savaitgalį pataikius į daugiabutį Dnipre, žuvo mažiausiai 45 žmonės. Ukraina paskelbė, kad dar 20 žmonių yra dingę. 

Naujienų agentūros AFP žurnalistai anksčiau šią savaitę matė, kaip keli žmonės Maskvoje dėjo gėles ir vaikiškus žaislus prie ukrainiečių poetės Lesios Ukrainkos paminklo.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Improvizuotas memorialas Dnipro aukoms Maskvoje

Žmonės taip pat padėjo iš dalies sugriauto daugiabučio Dnipre nuotrauką.

„OVD-Info“, kuri stebi areštus Rusijoje, pranešė, kad du žmonės buvo sulaikyti tuo metu, kai dėjo gėles.

„Taip pat buvo sulaikyti dar du netoliese buvę“ žmonės, sakoma pranešime.

Organizacija nurodė nežinanti jų vardų, tik sakė, kad tarp sulaikytųjų yra su šunimi prie paminklo atėjusi moteris.

Rusija yra priėmusi griežtus įstatymus, kuriais iš esmės draudžiama jos karo Ukrainoje kritika.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis trečiadienį ryte Brovaruose įvykusią sraigtasparnio katastrofą, per kurią žuvo vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis ir keli jo komandos nariai, pavadino „baisia tragedija“ ir „juodu rytu“.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ V.Zelenskis išreiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems.

„Denysas, Jevhenas, Jurijus, VRM komanda... tikri Ukrainos patriotai. Tegul jie ilsisi ramybėje! Amžiną atilsį visiems, kurių gyvybės buvo atimtos šį juodą rytą!“ – rašė Ukrainos prezidentas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Pavedžiau Ukrainos saugumo tarnybai, bendradarbiaujant su Ukrainos nacionaline policija ir kitomis įgaliotomis institucijomis, išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Tragedijos vietoje dirba visos tarnybos“, – pridūrė V.Zelenskis.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska prieš pat Pasaulio ekonomikos forumo sesiją Davose, kurioje dalyvauja, užvaldyta emocijų ašarojo.

Forumo prezidentas Borge Brende pradėjęs sesiją paprašė 15 sekundžių tylos pagerbti per sraigtasparnio avariją žuvusius ukrainiečių pareigūnus.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad popiežius Pranciškus, kaip ir beveik visuose savo viešuose pasirodymuose po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą praėjusių metų vasarį, per kas savaitę rengiamą bendrąją audienciją Vatikane ragino siekti taikos.

„Praėjusį šeštadienį dar viena raketų ataka pareikalavo daug civilių aukų, tarp jų ir vaikų. Dalijuosi širdį veriančiu skausmu kartu su aukų šeimos nariais“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

„Šio tragiško įvykio vaizdai ir pasakojimai yra stiprus kreipimasis į visus žmones, turinčius sąžinę. Negalima likti abejingam“, – teigė Romos katalikų bažnyčios vadovas.

Patvirtinta, kad per Rusijos atakų smūgį Dnipre žuvo 45 žmonės.

Ukraina teigia, kad į gyvenamąjį namą pataikė Rusijos raketa Kh-22, kurios numušti šalis neturi pajėgumų. Tuo tarpu Kremlius paskelbė, jog šeštadienį surengta raketų smūgių banga nebuvo nukreipta į jokius gyvenamuosius pastatus.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė užuojautą Ukrainai dėl trečiadienį Kyjivo srityje įvykusios sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, ir sakė, kad tai „dar vienas tragiškas priminimas apie neįtikėtinai didelę kainą, kurią Ukraina moka kovodama už laisvę prieš Rusiją“.

Europos Komisija antradienį pranešė galvojanti įsteigti „tarptautinę prokuratūrą“ agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti, taip žengdama žingsnį į priekį dėl Rusijos vadovybės patraukimo atsakomybėn.

Vokietija pirmadienį tapo dar viena Europos šalimi, parėmusia Kyjivo raginimus įsteigti specialų tribunolą, kuris teistų Kremliaus aukščiausio rango pareigūnus už karą Ukrainoje.

Tikslas yra apeiti faktą, jog Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris yra pradėjęs tyrimą dėl šio karo, negali patraukti Rusijos baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą.

EK dar pernai svarstė idėją, kad Rusijos vadovybės atsakomybės klausimo turėtų imtis specialusis tribunolas, bet kol kas bloke nėra konsensuso dėl tokio teismo įsteigimo.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas Europos Parlamentui sakė, kad lieka „sudėtingų teisinių ir politinių klausimų“, ir kad jiems reikia tolesnių ES narių bei tarptautinių partnerių diskusijų.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas

„Kol diskusijoms dėl specialaus tribunolo galės atsirasti pakankamas konsensusas ir parama tarptautiniu lygiu, iš pradžių būtų galima svarstyti tyrimo mechanizmą“, – sakė D.Reyndersas.

„Komisija mąsto apie galimybę įsteigti tarptautinę prokuratūrą, kad būtų galima pradėti agresijos nusikaltimo tyrimą, siekiant išsaugoti įrodymus  galimiems būsimiems teismo procesams“, – sakė jis.

D.Reynderso teigimu, su Ukrainos pareigūnais, TBT ir ES teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustu diskutuojama apie šio plano „teisinius ir saugumo klausimus“.

Strasbūre posėdžiaujantys europarlamentarai šią savaitę turėtų pritarti neįpareigojamai rezoliucijai su raginimu įsteigti specialųjį tribunolą.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino juos žengti šį žingsnį, galintį padidinti spaudimą bloko vyriausybėms pritarti tribunolui.

„Jokio nebaudžiamumo Rusijos politinei ir karinei vadovybei. Jie privalo būti patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D.Kuleba.

Kyjivo srities Brovarų miestelio vaikų darželio teritorijoje nukrito sraigtasparnis ir kilo gaisras, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka. Pranešama, kad per katastrofą žuvo Vidaus reikalų ministerijos vadovybė.

„Sraigtasparnis ką tik nukrito ant socialinės infrastruktūros objekto. Tiksliname duomenis apie aukas ir aplinkybes“, – rašė K.Tymošenka.

Paaiškėjo, kad gelbėjimo tarnybos sraigtasparniu skrido Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos vadovybė. Visi buvusieji sraigtasparnyje žuvo.

„Šį rytą, sausio 18 d., Brovaruose sudužo Valstybinės gelbėjimo tarnybos sraigtasparnis. Katastrofoje žuvo Vidaus reikalų ministerijos vadovybė: ministras, pirmasis viceministras ir valstybės sekretorius“, – sakė Nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenko. Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas ėjo Denisas Monastyrskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Monastyrskis

Pasak I.Klymenko, šiuo metu žinoma apie 14 žuvusių žmonių, įskaitant vieną vaiką. Jis pridūrė, kad 9 žuvusieji buvo sraigtasparnyje. Tarp nukentėjusiųjų – 25 sužeisti asmenys, iš kurių 11 yra vaikai.

Plačiau skaitykite ČIA: Kyjivo srityje ant vaikų darželio nukrito sraigtasparnis: žuvo Vidaus reikalų ministerijos vadovybė

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos reikalavimai Ukrainai atsižvelgti į „naujas teritorines realijas“ yra nepriimtini. 

A.Blinkenas per susitikimą su Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovu Jamesu Cleverly teigė, kad šie Rusijos keliami prašymai kenkia taikos derybų procesui.

„Rusijos reikalavimai Ukrainai pripažinti naujas teritorines realijas yra nepriimtini ir neleidžia pradėti derybų proceso“, – sakė A.Blinkenas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad Vašingtonas ir sąjungininkai teikia Ukrainai viską, ko reikia, kad ji galėtų sėkmingai kovoti prieš Rusijos agresiją. 

Pasak jo, tai yra trumpiausias įmanomas būdas užbaigti karą ir pereiti prie diplomatijos. 

„Greičiausias būdas pasiekti tvirtą šio karo pabaigą, pasiekti diplomatiją, pradėti derybas – sustiprinti Ukrainą mūšio lauke. Būtent tai mes ir darome“, – teigė A.Blinkenas. 

Maskva mažiau nei prieš mėnesį pareiškė, kad Rusija pasirašytų taikos sutartį su Ukraina, bet pagal šį susitarimą Kyjivas privalės pripažinti okupuotas šalies teritorijas Rusijos dalimi.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pridūrė, kad joks taikos planas, kuriame neatsižvelgiama į šias Kremliaus sukurtas „realijas“, negali būti laikomas patvirtintu. 

„Rusijos realybė yra gėda, pralaimėjimas ir žlugimas. Neatsižvelgus į šias realijas, joks „taikos planas“ nebus įgyvendintas. Bendravimas su Šėtonu veda prie nelaimingo iškritimo iš realybės“, – pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V.Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Ukraina teigia, kad niekada nesiderės su Rusija, kol ji yra valdoma Vladimiro Putino.

Kyjivo srities Brovarų miestelio vaikų darželio teritorijoje nukrito sraigtasparnis ir kilo gaisras, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

„Sraigtasparnis ką tik nukrito ant socialinės infrastruktūros objekto. Tiksliname duomenis apie aukas ir aplinkybes“, – rašė K.Tymošenka.

Pasak Ukrainos nacionalinės policijos Kyjivo srityje atstovės Irinos Prianyšnykovos, iš vaikų darželio, į kurį nukrito sraigtasparnis, patalpų evakuojami vaikai. Ji pranešė, kad mažiausiai penki žmonės žuvo.

„Tiesiog siaubas, viskas aplinkui skendi dūmuose ir liepsnose, girdisi šauksmai“, – rašė „Real Kyiv“ telegramų kanalas.

Ukrainos kariai tikriausiai pasitraukė iš Soledaro miesto ir toliau ginasi nuo Rusijos pajėgų Bachmuto pakraštyje. Taip teigiama trečiadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Kaip pažymėta, iki sausio 16-osios pabaigos Ukrainos kariai greičiausiai pasitraukė iš Soledaro miesto Donbase, palikdami jo kontrolę Rusijos kariškiams ir „Wagner“ grupuotės pajėgoms. Ukrainos kariai tikriausiai įkūrė naujas gynybines linijas vakaruose.

Rusijos puolimą prieš Soledarą daugiausia vykdė „Wagner“ grupės pajėgos ir tai buvo pagalbinė operacija, kurios tikslas buvo galiausiai apsupti Bachmutą.

Vienam iš dviejų pagrindinių Ukrainos tiekimo į Bachmutą maršrutų dabar daromas vis didesnis spaudimas.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad nuo 2023 m. sausio pradžios Bachmuto pietuose ir rytuose tebevyksta intensyvūs artilerijos apšaudymai. Ukrainos pajėgos beveik neabejotinai toliau ginasi nuo Rusijos pajėgų miesto pakraščiuose, rašoma britų apžvalgoje.

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad svarbus jos sprendimas suteikti tankų su Rusija kovojančiai Ukrainai yra „moralinė būtinybė“, o Jungtinės Valstijos žada, kad artimiausiu metu bus suteikta daugiau karinės pagalbos.

Vašingtone viešintis britų užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) sakė, kad JK siunčia signalą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, palaikydama ukrainiečius ir tapdama pirmąja šalimi, sutikusia patenkinti jų prašymą atsiųsti vakarietiškų tankų.

„Putinas turėtų suprasti, kad mes turėsime strateginės ištvermės laikytis su jais, kol darbas bus baigtas. Geriausias dalykas, kurį jis gali padaryti, kad išsaugotų savo karių gyvybes, yra pripažinti, kad mes ketiname būti su ukrainiečiais tol, kol jie nugalės“, – teigė jis Vašingtone įsikūrusiame institute „Center for Strategic and International Studies“. 

„Visa tai kainuos daug daugiau žmonių gyvybių ir pinigų, jei leisime, kad tai būtų ilgas, užsitęsęs, atkaklus karas, – tvirtino jis. – Iš fronto grįžta rusų ir ukrainiečių lavonų maišai. Tad moralinė būtinybė yra tai užbaigti.“

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas šeštadienį paskelbė, kad jo vyriausybė suteiks 14 tankų „Challenger 2“, o sureaguodama į tai Rusija apkaltino JK gilinant konfliktą.

Po susitikimo su J.Cleverly JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas sveikina britų sprendimą siųsti tankų.

Jis neužsiminė, ar JAV taip pat atsiųs tankų, tačiau pažymėjo, kad gynybos sekretorius Lloydas Austinas vėliau šią savaitę susitiks su JAV sąjungininkais aptarti pagalbos Ukrainai.

„Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis išgirsite daugiau pranešimų“, – sakė A.Blinkenas bendroje spaudos konferencijoje.

„Nuolat teikėme tai, ko reikia Ukrainai, ir tai darėme reaguodami į realius įvykius mūšio lauke“, – teigė jis.

Europos šalys anksčiau siuntė Kyjivui modernizuotus sovietinius tankus, o JAV ir Prancūzija įsipareigojo tiekti lengvuosius tankus. Vašingtonas taip pat siunčia šarvuočių „Bradley“.

Vokietija yra sulaukusi kitų Europos šalių raginimų labiau prisidėti prie paramos, o kancleris Olafas Scholzas turės nuspręsti, ar patvirtinti tankų „Leopard“ siuntimą Ukrainai.

O.Scholzas įsipareigojo iš esmės atnaujinti Vokietijos kariuomenę, atsisakydamas ankstesnio šalies neryžtingumo, susijusio su karo palikimu ir pastangomis palaikyti ryšius su Rusija.

Paklaustas apie debatus dėl tankų „Leopard“, A.Blinkenas sakė, kad karinės siuntos yra „suverenus kiekvienos šalies sprendimas“, tačiau Vokietijos pastangas pavadino neeilinėmis ir pasidžiaugė, kad Berlynas neseniai kartu su JAV padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“.

J.Cleverly teigė, jog Londonas nusprendė siųsti tankus ukrainiečiams, nes pripažįsta, kad „jiems reikia gebėjimo stipriai atstumti priešą rytuose ir pietuose“ – teritorijose, kurias Rusija bando užimti nuo pat invazijos pradžios prieš beveik 11 mėnesių.

„Jei Putinas manė, kad pasaulis pasiduos nuovargiui dėl Ukrainos ir praras valią pasipriešinti jo ambicijoms, tai buvo dar viena didžiulė jo klaida“, – sakė J.Cleverly.

JAV prezidentas Joe Bidenas tvirtai pasisakė prieš tolimojo nuotolio raketų siuntimą į Ukrainą, baimindamasis, kad smūgis Rusijos gilumoje gali sukelti tiesioginį Vašingtono ir Maskvos konfliktą.

Kare prieš Ukrainą Rusija jau prarado 117 770 savo karių, 287 lėktuvus, 2 108 artilerijos sistemas ir 1 876 bepiločius orlaivius.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke.

Pasak jo, vien per praėjusią parą ukrainiečiams pavyko likviduoti 820 rusų karių. 

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija taip pat neteko 3130 tankų, 6225 šarvuotų kovos mašinų.

Buvęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Henry Kissingeris pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO būtų „tinkama“, kai bus įtvirtinta taika.

Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose 99 metų JAV politikos veteranas sakė, kad nors prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą buvo prieš jos prisijungimą prie NATO, dabar mano, kad tai yra „pageidautinas rezultatas“, rašo „UnHerd“.

Jis sakė, kad anksčiau baiminosi, jog Ukrainos įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą sukels karą su Rusija.

„Scanpix“/AP nuotr./Henry Kissingeris

„Dabar, kai procesas pasiekė tokį lygį, neutralios Ukrainos idėja tokiomis aplinkybėmis nebetenka prasmės. Ir mano aprašyto proceso pabaigoje NATO turėtų garantuoti, kad tai bus padaryta bet kokiomis formomis, bet manau, kad Ukrainos narystė NATO būtų tinkamas rezultatas“, – sakė buvęs valstybės sekretorius.

„Unian“ primena, kad gruodžio mėnesį Kissingeris pasiūlė pradėti taikos derybas su Rusijos Federacija, kad būtų sumažinta naujo pasaulinio karo rizika.

Ukrainos prezidento kanceliarija atsakė, kad jis nesupranta šio karo esmės ir kartoja Rusijos propagandos pasakojimus.

Praėjusių metų egužės mėnesį H.Kissingeris pasiūlė Ukrainai derėtis su Rusija, net jei iš jos bus reikalaujama teritorinių nuolaidų.

Tuo metu prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaila Podoliakas pavadino jį „Davoso panikuotoju“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat atsakė: „Toks jausmas, tarsi ponui Kissingeriui būtų ne 2022-ieji, o 1938-ieji.“