V.Zelenskis paprašė E.Macrono ir O.Scholzo ilgojo nuotolio ginklų ir lėktuvų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinė Karalystė yra pasirengusi suteikti Ukrainai „stiprų gynybos priemonių paketą“, į kurį, be kita ko, įeis tolimojo nuotolio ginklai.

„Jungtinė Karalystė mums suteiks stiprų gynybos priemonių paketą. Sutarėme dėl didelio skaičiaus šarvuotosios technikos, tolimojo nuotolio ginklų tiekimo ir susitarėme pradėti mokyti ukrainiečių pilotus. Manau, kad tai aiškus mūsų – Ukrainos ir Jungtinės Karalystės – signalas, kad mes kartu ne tik einame, bet ir eisime šiuo sunkiu keliu iki pat bendros pergalės“, – pareiškė V.Zelenskis.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas taip pat pareiškė, kad Jungtinė Karalystė spartina įvairių ginklų tiekimą Ukrainai. „Ypač kai kalbame apie tankus „Challenger“ – jų reikia jau kitą mėnesį, kad būtų galima ginti Ukrainą“, – sakė jis.

V.Zelenskis, lankydamasis Jungtinėje Karalystėje, kartu su R.Sunaku pasirašė Londono deklaraciją – dokumentą, kuriuo siekiama stiprinti Kyjivo ir Londono partnerystę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio ginklais ir šiuolaikiniais lėktuvais.

„Visi turime labai mažai laiko. Beje, kalbu ne apie šiandieną, o apie ateinančias savaites, mėnesius, kurie mūsų laukia, o tai reiškia, kad kalbame apie ginklus, kurių mums reikia taikai užtikrinti. Nes turime sustabdyti Rusijos pradėtą karą“, – sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis pažymėjo, kad E.Macronas teisingai priminė, jog 2019 m. gruodžio mėn. vyko Normandijos formato susitikimas Paryžiuje. „Visi norėjo, kad Putinas sustabdytų karą. Visi, išskyrus jį. Štai rezultatas. Dabar mums tikrai reikia stiprinti mūsų bendrą poziciją, Ukrainos ir visų europiečių poziciją“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak Ukrainos prezidento, Prancūzija ir Vokietija turi galimybių pakeisti padėtį.

Kreipdamasis į Prancūzijos prezidentą ir Vokietijos kanclerį, V.Zelenskis sakė, kad kuo greičiau Ukraina gaus galingų tolimojo nuotolio ginklų, kuo anksčiau Ukrainos pilotai gaus modernių lėktuvų ir kuo stipresnė bus tankų koalicija, „tuo greičiau baigsis Rusijos agresija ir mes užtikrintai sugrąžinsime taiką į Europą“.

„Veiksmingas žemyno aljansas Europoje yra būtinas visiems europiečiams“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio vakarą atskrido į Prancūziją, baigęs savo vizitą Jungtinėje Karalystėje.

Lėktuvas su V.Zelenskiu nusileido Paryžiaus Orli oro uoste. Jį pasitiko garbės sargyba ir Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastienas Lecornu.

Iš oro uosto V.Zelenskis išvyko į Eliziejaus rūmus, kur numatyta vakarienė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, į Paryžių atvykusiu anksčiau.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Volodymyras Zelenskis, Emmanuelis Macronas ir Olafas Scholzas

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Ukrainoje, kur susitiko su savo kolega Oleksijumi Reznikovu.

„Oficialaus dvišalio vizito diena Ukrainoje praėjo pokalbiuose su gynybos ministru O.Reznikovu, karinių pajėgų atstovais apie saugumo situaciją, Rusijos okupacinių pajėgų veiksmus, padėtį Juodojoje jūroje, paramos Ukrainai formas ir būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, ir t. t.“, – feisbuke pranešė A.Anušauskas.

O.Reznikovas savo ruožtu feisbuke priminė, kad A.Anušauskas buvo pirmasis užsienio šalies gynybos ministras, atvykęs į Ukrainą po Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį.

Kitą mėnesį Portugalija perduos Ukrainai tris savo tankus „Leopard 2“.

Portugalijos ministras pirmininkas António Costa apie tai pranešė trečiadienį, sakydamas kalbą šalies parlamente, skelbia „Reuters“.

„Šiuo metu įgyvendiname „Leopard 2“ tankų remonto bei techninio aptarnavimo planą ir pagal jį kovo mėnesį galėsime išsiųsti tris tankus. Ties tuo dabar dirbame“, – sakė A.Costa.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antonio Costa

Sausio mėnesį, kai Vakarų šalys nusprendė tiekti Ukrainai tankus „Leopard 2“, Portugalijos žiniasklaida pranešė, kad Lisabona taip pat gali išsiųsti į Ukrainą keletą tankų. Portugalija turi 37 „Leopard 2“, tačiau tik 12 iš jų yra „visiškai techniškai tvarkingi“.

Jungtinė Karalystė Ukrainai skyrė 4 mlrd. svarų sterlingų (4,51 mlrd. eurų) karinei, humanitarinei ir ekonominei paramai.

„JK karinė, humanitarinė ir ekonominė parama Ukrainai nuo invazijos pasiekė beveik 4 mlrd. svarų sterlingų. Jungtinė Karalystė didžiuojasi būdama didžiausia po Jungtinių Valstijų karinės pagalbos Ukrainai teikėja. Šios pagalbos rūšies vertė 2022 m. siekė 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,59 mlrd. eurų)“, – Londono deklaracijoje teigia Jungtinės Karalystės ir Ukrainos vyriausybės.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus ES aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje ir asmeniškai susitiks su Italijos premjere Giorgia Meloni.

„Reuters“ šaltiniai teigia, kad V.Zelenskis lankysis Briuselyje ir susitiks su G.Meloni „ES aukščiausiojo lygio susitikimo metu“. Būsimo susitikimo detalės dar nežinomos.

CNN taip pat pranešė, kad susitikimas įvyks. Italijos ministrės pirmininkės biuras patvirtino šį faktą.

Apie galimus V.Zelenskio susitikimus su kitais ES vadovais jo vizito Briuselyje metu kol kas nepranešama. Tačiau tai labai tikėtina, nes į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinks visų Europos Sąjungos valstybių narių vadovai.

Trečiadienį Švedijos parlamentas pritarė vyriausybės iniciatyvai skirti Ukrainai 4,3 mlrd. Švedijos kronų (380 mln. eurų) jos gynybiniams pajėgumams didinti.

Švedija perduos Ukrainai karinę įrangą, be kurios jos kariuomenė tam tikrą laiką galės apsieiti. Kalba eina apie prieštankinius raketinius kompleksus, išminavimo įrangą ir švediškas pėstininkų kovos mašinas CV90.

Wikipedia.org nuotr./Švedų kovos mašina CV90

Nuo 2022 m. vasario mėnesio bendra Švedijos pagalbos Ukrainai suma, neskaitant naujausio paketo, jau viršijo 900 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 570 mln. eurų sudaro karinė parama.

Vokietija ir Švedija derasi dėl naujo ginkluotės paketo Ukrainai, pagal kurį Stokholmas tieks priešlėktuvinės gynybos raketas ir vokiškų IRIS-T sistemų paleidimo įrenginius.

Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad Ukrainos gynėjai iš Švedijos gaus 12 savaeigės artilerijos sistemų „Archer“. Iš viso Švedija turi 48 tokius prieštankinius ginklus.

Ankstesniame Švedijos karinės pagalbos pakete buvo oro gynybos sistemos ir žieminiai drabužiai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Ukrainos prezidento kanceliarija mano, kad Vakarų šalys sprendimą dėl lėktuvų tiekimo Ukrainai priims per kelias ateinančias savaites.

Kanceliarijos vadovo patarėjas Michaila Podoliakas kalbėdamas per televiziją sakė, jog Ukrainai reikia naikintuvų, atakos lėktuvų ir atakos sraigtasparnių, kad ji galėtų sėkmingai kariauti.

„Aviacija yra vienas svarbiausių elementų. Šiandien tai vienintelė priemonė, kurios dar neturime ir kurios labai reikia dangui iki galo uždaryti, tai naikintuvai. Ir mums reikia šturmo aviacijos arba atakuojančių sraigtasparnių, tokių kaip „Apachi“, kad galėtume pridengti mūsų šturmo brigadas“, – sakė M.Podoliakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mychaila Podoliakas

M.Podoliakas įsitikinęs, kad teigiamas sprendimas dėl kovinių lėktuvų Ukrainai bus priimtas per kelias savaites.

„Man atrodo, kad tai jau yra visiškai aktyvi galimybė ant derybų stalo. Ir prezidentas jau kalba apie tai įvairiais lygmenimis tiek viešai, tiek neviešai. Manau, kad terminas yra kelios savaitės“, – sakė M.Podoliakas.