Rusija Ukrainos kryptimi paleido dronus kamikadzes

Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad pastarosiomis dienomis karo veiksmai suintensyvėjo visoje fronto linijoje. Padėtis pablogėjo trimis pagrindinėmis kryptimis Donecko srityje.

„Bachmutas, Avdijivka, Novopavlivka – tai kryptys, kur priešas telkia pajėgas, taip pat Vuhledare, kur kasdien pastebimas priešo pajėgų ir priemonių eskalavimas. Kur jis bando pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą ir užimti šias kryptis ir pagrindinius miestus – atitinkamai Bachmutą, Avdijivką, Vuhledarą, – kad toliau sėkmingai plėtotųsi“, – sakė P.Kyrylenka teletilto eteryje. 

Pasak jo, Donecko srities gyvenviečių apšaudymas tapo dar intensyvesnis.

„Šiandien pirmoje dienos pusėje iš 120 kalibro minosvaidžių buvo apšaudyta Iljinovskajos teritorinė bendruomenė, Pleščejevkos kaimas. Du žmonės žuvo ir du buvo sužeisti. Tai vyksta ne tik palei fronto liniją. Galiu konstatuoti, kad palyginti atokios bendruomenės yra apšaudomos iš artilerijos, apšaudomos iš raketų paleidimo įrenginių.

Taip pat galiu pažymėti, kad priešas pradėjo šį eskalavimą ir puolimą, tačiau jo bandymai nesėkmingi. Patikėkite manimi, žinau, apie ką kalbu. Jis paprasčiausiai patiria daugybę nuostolių, o mes sutelktomis pastangomis, įskaitant ir karinę administraciją, darome viską, įskaitant ir mūsų indėlį į regiono gynybą, kad priešas nepraeitų ir padarytume jam tokius nuostolius, kad jo puolamoji aistra paprasčiausiai sumažėtų iki nulio“, – pabrėžė P.Kyrylenka.

Vasario 8 d. Ukrainos gynėjai smogė kariniam aerodromui Berdianske, Zaporižios srityje, kurį okupavo Rusijos kariuomenė, pranešė Berdiansko miesto karinė administracija.

„Iš mūsų gynėjų gavome išsamią informaciją apie vakarykščius sprogimus: buvo smogta aerodromui. Šiais pataikymais mūsų kariai sunaikino daugiau kaip šimtą rusų užpuolikų.

Taip pat buvo apgadintas sandėlis su amunicija ir degalais bei tepalais ir radiolokacinė stotis“, – nurodoma pranešime.

Virš Mykolajivo srities buvo numuštas priešo dronas. Apie tai pranešė regiono policijos vadas.

„Minus vienas „mopedas“! Esame pasirengę sutikti kitus“, – sakė jis.

„Kolegos praneša, kad tuo metu kitam (dronui, – red.) netikėtai baigėsi degalai“, – sakė jis.

Mykolajivo srityje atšauktas oro pavojus.

Į Belgiją atvyko grupė Ukrainos kariškių, dalyvaujančių ES mokymo misijoje EUMAM, skirtoje povandeniniams dronams įvaldyti.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder, rašo „European Truth“.

„Šiandien sveikiname į Belgiją atvykstančius Ukrainos karius, kurie dalyvauja EUMAM misijoje. Jie bus mokomi naudotis povandeninėmis sistemomis, kurias Belgija perdavė Ukrainai. Išreiškiau jiems savo gilią paramą ir pasveikinau juos už drąsą, kurią jie demonstruoja jau beveik metus“, – sakė ji.

Lapkritį Belgijos gynybos ministerijos vadovas paskelbė, kad jos šalis siųs Ukrainai moderniausią įrangą, įskaitant povandeninius dronus.

Be to, sausio pabaigoje Belgijos vyriausybė patvirtino didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą – 92 mln. eurų. Iš kurių 44 mln. eurų skirta degalams, dėl šios karinės pagalbos dalies bendra Belgijos karinės pagalbos suma siekia 186 mln. eurų.

Ukrainoje besilankantis Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo įspūdžiais iš nuo Rusijos invazijos besiginančios šalies:

„Kiekvienas apsilankymas kariaujančioje Ukrainoje duoda savų įspūdžių. Tarp oficialių susitikimų ir pristatymų, ukrainiečiai parodo ir apie ką svajoja. Galvoja, ką darys po pergalės ir kur ją sutiks.

Kadangi Odesos gyventojai pasižymi savitu humoro jausmu, tai buvau pavaišintas aktualiu anekdotu skirtu okupantams, atakuojantiems kritinę infrastruktūrą:

„Odesiečio klausia, ką jūs darysite be elektros ir šilumos?

Atsakymas: mes turime horilkos dėžę ir generatorių. Ir generatoriaus dar net nejungėme“.

Atvykus naktį į Odesą gyvenamieji rajonai skendėjo tamsoje. Parduotuvės, kavinės ir kitos įstaigos buvo apšviestos su generatorių pagalba. Iš 500 tūkst. abonentų pusė buvo be elektros energijos, o po dienos – jau liko 100 tūkst. Yra seno tipo transformatorių didelis poreikis, bet odesiečiai tvarkosi.

Dieną viskas atrodė kitaip. Gyvos gatvės. Tik kai kurie rajonai uždaryti praeiviams. Specialiai karo žymių nerodo, nors į Odesą buvo paleista pusantro šimto rusiškų raketų. Pravažiuodamas mačiau iranietiškų dronų paliktus sugriovimus, tačiau ukrainiečiai primygtinai norėjo parodyti tik savo garsų Operos teatrą. Karo metu jis neveikė tik okupantams artėjant prie Mykolajivo, o po to vėl pradėjo ruoštis spektaklių sezonui. Iš karo ženklų liko smėlio maišai prie įėjimo, stipriai kontrastuojantys su nepaprastai gražiu interjeru.

Aikštėse stovintys Odesos simboliai liko uždangstyti maišais ir tik buvusio Jekaterinos II paminklo tuščias pjedestalas laukė tolimesnių permainų.

Dėdamas gėles prie paminklo žuvusiems Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreiviams mačiau apie 70 pavardžių, nors dabar žuvusių jūreivių yra dešimtį kartų daugiau. Ant karinių laivų jau atsiranda nupiešti šachidų ar sparnuotųjų raketų kontūrai, taip pažymint kiek jų buvo numušta. Ukrainiečiai aršiai jūroje kovodami dėl Zmejnyj (Gyvačių) salos ir sunaikindami joje įsikūrusias okupantų pajėgas – atvėrė jūrų kelią ir grūdų išvežimui.

Rusija dabar neleidžia išplaukti ar įplaukti į Ukrainos uostus 120 grūdus vežančių laivų. Ukrainiečiai sausio mėnesį vis tik išvežė 3 mln. tonų grūdų, bet Rusija visais būdais stengiasi naikinti šalies ekonomiką. Ne tik raketomis ir čia šalių tarptautinė parama ypač laukiama.

Mykolajive iki šiol krantinėje tebestovi tiksli į dugną nugarmėjusio kreiserio „Moskva“ kopija. Karinių jūrų pajėgų vadas ne tik parodė visus laivo užkaborius, bet ir vietas, kur į kreiserio dvynį pataikė dvi ukrainietiškos raketos „Neptun“ – laivo valgyklą (kaip tik per pietus) ir laivo gyvybingumo palaikymo valdymo centrą (gaisrų gesinimo ir kitos sistemos). Vaikštant vis neapleido mintis, kad visa tai labai sėkmingai guli dugne ir nebegali raketomis naikinti Ukrainos miestų. Ši sėkminga operacija pateks į karinių operacijų vadovėlius.

Kariniam laivynui dabar priklauso ir burinis fregatas „Družba“ (Draugystė). Ukrainiečiai jį vadina flagmanu ir svajoja po karo suremontavę pakelti bures ir vėl keliauti aplink pasaulį. Sakė atplauks ir į Klaipėdą.

Dar daug ką neoficialių pokalbių metu pasakojo, bet paliksim tai ateičiai – do peremohy“.

Ukrainoje viešinčiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui įteiktas šios šalies gynybos ministro Oleksejaus Reznikovo medalis, išreiškiant dėkingumą visiems Lietuvos žmonėms už jų paramą, pranešė ministerija. 

O. Reznikovas įteikė Ukrainos gynybos ministerijos apdovanojimą – medalį „Už karinio bendradarbiavimo plėtrą“. Tuo metu A.Anušauskas įteikė O. Reznikovui Lietuvos krašto apsaugos sistemos medalį „Už nuopelnus“.

„Lietuva perdavė Ukrainai oro gynybos sistemas „Stinger“ dar tada, kai visos kitos šalys kalbėjo, kad negali to padaryti. Lietuva visokeriopą paramą nenutrūkstamai teikia ir teiks toliau. Esu dėkingas tiek Arvydui Anušauskui, tiek Lietuvos prezidentui, Vyriausybei ir Seimui, tiek ir visiems Lietuvos žmonėms. Draugystė, pasitikėjimas ir palaikymas – šios vertybės lemia mūsų bendrą darbą ir artina prie pergalės“, – teigė O. Reznikovas.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas gruodį yra sakęs, kad Lietuvos karinė parama Ukrainai siekia 240 mln. eurų. Ukrainai perduota įvairios ginkluotės, amunicijos, termovizorių, bepiločių orlaivių, antridronų, Lietuva instruktuoja ukrainiečių karius.

Sausį ministras skelbė, kad Lietuva Ukrainai perduos du „Mi-8“ sraigtasparnius, artimojo nuotolio zenitinių patrankų L-70 ir kitos amunicijos, o visa perduodamos paramos vertė siekia apie 125 mln. eurų

„Priešas, bandydamas visiškai užvaldyti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, ir toliau pagrindines pastangas sutelkia į puolamųjų operacijų vykdymą Kupjansko, Limanskio, Bachmutsko, Avdejevsko ir Novopavlovsko kryptimis“, – sakoma naujausiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, kurį cituoja UNIAN.

Per dieną priešas surengė 41 oro ir 3 raketų smūgius, iš kurių du buvo nukreipti į Donecko srities Kramatorsko miesto civilinę infrastruktūrą, taip pat įvykdė 32 apšaudymus iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, ypač į Donecko ir Chersono sričių civilinę infrastruktūrą.
Tolesnių Rusijos oro ir raketų smūgių visoje Ukrainoje grėsmė išlieka didelė.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijoje planuojama mobilizuoti nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių, jie pavasarį ir vasarą bus panaudoti puolimui rytuose ir pietuose.

Gynybos ministerija teigia, kad pagrindinis užpuolikų tikslas šiuo metu yra visiška Donecko ir Luhansko sričių okupacija.

Rusų okupantai laikinai okupuotame Tokmake, Zaporižios srityje, įrengė mobilų krematoriumą, kad nuslėptų savo nuostolius fronte, rašo unian.net.

„Priešas ir toliau patiria nuostolių. Siekdami nuslėpti žuvusių okupantų skaičių įmonės „Pridneprovskaja biote“ teritorijoje Tokmako mieste, Zaporižios srityje, rusų okupantai įrengė mobilų krematoriumą. Vietos gyventojai skundžiasi nuolatine lavonų smarve pietrytiniame miesto rajone, ypač naktimis“, – sakoma pareiškime.

Dar balandžio mėnesį buvo pranešta, kad rusų mobilieji krematoriumai buvo įrengti užgrobtame ir sugriautame Mariupolyje. Juose buvo deginami Rusijos agresijos aukų kūnai, kurių, miesto valdžios duomenimis, gali būti daugiau kaip 20 tūkst.

Gruodžio mėnesį okupuoto Melitopolio meras pranešė apie Tokmoko mieste veikiantį mobilų krematoriumą. Jis taip pat pranešė, kad ligoninės okupuotose Zaporižios srities teritorijose yra perkrautos dėl to, kad priešas ir toliau patiria didelių nuostolių. 

Dabar panaši situacija klostosi ir Luhansko srityje. Okupantai nebeturi pakankamai ligoninių, todėl gimdymo namai jau atiduoti gydyti kariškiams. Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus informavo, kad rusų okupantai planuoja statyti krematoriumą Novopskove, Luhansko srityje, nes nėra kur dėti savo karių lavonų.

Kyjive, preliminariais duomenimis, buvusios gamyklos teritorijoje sprogo dujų balionas, yra du žuvusieji ir sužeistieji, savo „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Sostinės Darnyckio rajone, buvusios gamyklos teritorijoje, įvyko sprogimas. Po nuolaužomis gali būti žmonių. Visos tarnybos stebi įvykio vietą“, – pranešė meras.

V.Klyčko pridūrė, kad ekspertai išsiaiškins sprogimo priežastis. 

Kyjivo srityje oro pavojus nebuvo paskelbtas.

Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad sprogimas įvyko 15.45 val. vietos laiku. Pirminiais duomenimis, sprogo dujų balionas.

V.Klyčko pranešė, kad dėl sprogimo buvusios gamyklos teritorijoje esančiame vieno aukšto sandėlyje nugriautas 500 kv. m ploto pastatas. Dėl sprogimo kilo gaisras.

Anot V.Klyčko, du žmonės žuvo. Keturi nukentėjusieji buvo išgelbėti.

Moldovos žvalgybos tarnyba (SIS) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija veikė siekdama destabilizuoti šią buvusią sovietinę šalį, netrukus po Ukrainos prezidento komentarų, kad Kyjivas sustabdė tokius Maskvos planus.

„SIS patvirtina, kad tiek iš mūsų partnerio Ukrainoje pateiktos informacijos, tiek iš mūsų operatyvinės veiklos nustatyta ardomoji veikla, kuria siekiama pakenkti Moldovos Respublikai, destabilizuoti padėtį ir pažeisti viešąją tvarką“, – sakoma Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnybos pareiškime.

Plačiau apie konfliktą Uždniestrėje skaitykite ČIA: Karo Ukrainoje baigtis gali nulemti ir dar vienos šalies ateitį

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko 1 688 tankų – ir tai tik dokumentuose užfiksuoti technikos nuostoliai.

Šaltinis: „Oryx“ stebėsenos grupė, CNN, remdamasi „Oryx“ kariniu analitiku Jakubu Janowskiu.

Stebėsenos grupės duomenimis, Rusija per karą su Ukraina neteko 1 688 tankų: 1 000 sunaikinta, 544 perimti Ukrainos gynėjų, 79 apgadinti ir 65 palikti likimo valiai. Pasak „Oryx“ karinio analitiko J.Janowskio, į šią statistiką įtrauktos tik tos transporto priemonės, kurių sunaikinimo faktas įrodytas nuotraukomis ar vaizdo įrašais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių sunaikintas tankas T-90M „Proryv“

J.Janowskis pažymėjo, kad tikrasis skaičius gali būti apie 2 000 tankų. Ukrainos pajėgų generalinis štabas pranešė, kad vasario 9 d. duomenimis Rusijos Federacija neteko 3255 tankų.

„Rusija pradėjo karą (visavertę invaziją – red.) turėdama apie 3000 tankų, todėl yra didelė tikimybė, kad Rusija neteko pusės savo tinkamų naudoti tankų“, – pridūrė J.Janowskis.

Pasak J.Janowskio, prieš prasidedant karui Maskva turėjo apie 4 000 tankų rezerve. Tačiau daugelis jų yra tik „popieriuje“. Taigi, net ir darant prielaidą, kad visus juos bus galima suremontuoti, Rusija vis tiek neteko apie 30 proc. prieškarinių tankų pajėgų, teigia J.Janowskis.

„Oryx“ duomenimis, bendras Rusijos įrangos nuostolių skaičius siekia beveik 9 100 vienetų. Ukraina iš viso prarado 2934 transporto priemones.

Mūšiuose Ukraina neteko 459 tankų ir perėmė iš priešo daugiau kaip 500  tankų.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pasiūlė Ukrainos sąjungininkėms ginklų pirkimo sistemą, panašią į Europos Sąjungos taikytą vakcinų pirkimo sistemą, pranešė CNN.

Ketvirtadienį prieš prasidedant specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui Briuselyje, K.Kallas sakė, kad toks žingsnis paspartintų karinės paramos tiekimą Ukrainai. 

„Reuters“/„Scanpix“/Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas

„Mes visi apžiūrėjome savo sandėlius ir pamatėme, ką turime, tačiau turėtume padaryti daugiau. Turėtume duoti aiškų ženklą Europos gynybos pramonei, kad ji imtų gamintų daugiau“, – žurnalistams teigė K.Kallas.

„Galėtume naudoti panašią sistemą, kaip tai padarėme su „Covid“ vakcinomis. Europos šalys skirtų lėšų, Europos Komisija įsigytų reikalingų ginklų, o tada jie būtų siunčiami tiesiai į Ukrainą.“

Estijos premjerės nuomone, kuo ilgiau delsia ES lyderiai, tuo labiau kyla kaina ir lėtėja paramos perdavimo procesas.

Naujoje tyrimo ataskaitoje, kurią gavo CNN, teigiama, kad Iranas modifikuoja Rusijai tiekiamus bepiločius lėktuvus taip, kad sprogstamosios galvutės galėtų padaryti kuo didesnę žalą infrastruktūros objektams Ukrainoje.

Iranas perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, kuriuos ji naudojo kare Ukrainoje. Daugelis jų buvo nukreipti į Ukrainos elektros tinklus bei energetikos objektus ir turėjo pražūtingą poveikį. Dėl dronų atakų ir Rusijos raketų smūgių Ukrainos civiliai gyventojai visoje šalyje šaltais žiemos mėnesiais liko be šilumos, elektros ir vandentiekio.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

2022 m. spalio mėn. Odesos regione rastą nesprogusią Irano drono „Shahed-131“ kovinę galvutę praėjusį mėnesį kartu su Ukrainos kariuomene ištyrė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi tyrimų organizacija „Conflict Armament Research“. CAR savo išvadas pateikė CNN.

Kovinės galvutės sudėtis padeda paaiškinti, kodėl Rusijos pastarųjų kelių mėnesių puolimas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą buvo toks veiksmingas.

Plačiau skaitykite ČIA: Iranas tiekia Rusijai modifikuotus dronus: sprogmenys viduje didina žalą Ukrainos infrastruktūrai

Jungtinė Karalystė, svarstydama galimybę suteikti Kyjivui naikintuvų, suvokia „galimas eskalacijos rizikas“ toliau aprūpinant Ukrainą vakarietiška ginkluote, ketvirtadienį pareiškė ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai.

Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi keliose Europos sostinėse, kad paragintų sąjungininkus tiekti kovinius lėktuvus, kurie padėtų jo šaliai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Trečiadienį ukrainiečių lyderis lankėsi Londone.

„CoverImages“/„Scanpix“/V.Zelenskis ir R. Sunakas Londone

JK pareiškė, kad pradės mokyti Ukrainos naikintuvų pilotus ir svarstys pasiūlymą „ilgalaikėje perspektyvoje“, nors Jungtinės Valstijos ir kitos NATO sąjungininkės toliau laikosi atsargios pozicijos dėl didesnio įsitraukimo į konfliktą.

„Šiuos sprendimus priimame atidžiai ir darome tai apgalvotai“, – apie platesnę Kyjivo ginklavimo politiką žurnalistams sakė R.Sunako atstovas, paklaustas apie kai kuriose Europos sostinėse kilusį susirūpinimą.

„Žinome apie galimas eskalavimo rizikas. Tačiau visą laiką buvome įsitikinę, kad mūsų pasirinktas metodas yra geriausias ir greičiausias būdas padėti Ukrainai užbaigti šį karą, o tai akivaizdžiai atitinka visų interesus“, – teigė jis.

R.Sunako atstovas nurodė, kad Londonas ir toliau su sąjungininkais aptarinės „aprūpinimą pajėgumais“ ir kad „kiekvienu veiksmu, kurio imsimės, aišku, bus atsižvelgiama į galimas eskalacijos rizikas“.

Tačiau jis teigė, kad Rusija „viską eskaluoja“ tęsdama Ukrainos puolimą ir okupuodama dalį jos teritorijos.

Artėjant Rusijos invazijos metinėms ir Ukrainai ruošiantis naujam Rusijos puolimui rytuose, V.Zelenskis vis labiau ragina draugiškas šalis siųsti tankų, naikintuvų ir raketų.

JK jau parengė mūšiams 10 000 karių ir šiuo metu moko Ukrainos personalą valdyti tankus „Challenger 2“, kurie bus dislokuoti kitą mėnesį.

Tuo tarpu per istorinį V.Zelenskio vizitą R.Sunakas patvirtino, kad nuo šiol Ukrainos pilotai taip pat bus mokomi valdyti NATO standartus atitinkančius kovinius orlaivius.

„Manome, kad tai protingas žingsnis, atsižvelgiant į žiaurumus, kuriuos Rusija toliau vykdo Ukrainoje“, – ketvirtadienį pridūrė jo atstovas.

„Norime, kad tai būtų atlikta kuo greičiau“, – sakė jis apie mokymus, tačiau pažymėjo, kad galutinis sprendimas dėl to, ar Kyjivui bus suteikta naikintuvų, dar nepriimtas.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad neseniai Moldovos prezidentei Maiai Sandu pasakė, kad jo šalis perėmė „Rusijos žvalgybos parengtą Moldovos sunaikinimo planą“.

Pasak prezidento, šie dokumentai rodo, „kas, kada ir kaip“ planavo „sugriauti Moldovos demokratiją ir užvaldyti Moldovą“.

V.Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį, jog šis planas labai panašus į Rusijos parengtą planą, kuriuo siekiama užvaldyti Ukrainą. Jis pridūrė nežinantis, ar Maskva galiausiai nurodė planą įgyvendinti.

„AFP“/„Scanpix“/Moldovos prezidentė Maia Sandu

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę apkaltino Vakarus, kad jie svarsto galimybę paversti Moldovą „dar viena Ukraina“. Jo teigimu, Vakarai 2020 metais rėmė provakarietiškos M.Sandu išrinkimą ir kad ji nori nuvesti šalį į NATO, sujungti Moldovą su Rumunija ir „praktiškai yra pasirengusi viskam“.

Gruodį Moldovos nacionalinė žvalgybos agentūra įspėjo, kad šiais metais Rusija gali pradėti naują puolimą, siekdama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Maskvos remiamą Moldovos separatistinį Uždniestrės regioną.

Uždniestrė atsiskyrė po 1992 metų pilietinio karo, tačiau dauguma šalių jos nepripažįsta. Ji driekiasi maždaug 400 km nuo rytinio Dniestro upės kranto iki sienos su Ukraina. Rusija atsiskyrusiame regione yra dislokavusi apie 1 500 karių, kuriuos vadina „taikdariais“.

Plačiau apie konfliktą Uždniestrėje skaitykite ČIA: Karo Ukrainoje baigtis gali nulemti ir dar vienos šalies ateitį

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad per aukščiausiojo lygio susitikimą iš kelių Europos Sąjungos vadovų išgirdo, jog jie pasirengę perduoti Kyjivui kovinių lėktuvų, kurie padėtų kovoti su Rusijos invazija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Jis nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie šiuos pažadus, o nė viena Europos šalis iš karto to nepatvirtino.

„Reuters“ teigimu, išsakytos V.Zelenskio pastabos gali reikšti vieną didžiausių iki šiol įvykusių pokyčių Vakarų karinės paramos tiekimo Ukrainai grandinėje.

„AFP“/„Scanpix“/U.von der Leyen, V.Zelenskis ir J.Borrellis susitikimo Europos Parlamente metu

„Europa bus su mumis iki mūsų pergalės. Tai girdėjau iš daugelio Europos lyderių... apie pasirengimą suteikti mums būtiną ginkluotę ir paramą, įskaitant lėktuvus“, – spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.

„Dabar turiu keletą dvišalių susitikimų, ketiname kelti klausimą dėl naikintuvų ir kitų orlaivių“, – pridūrė jis.

Keliomis akimirkomis anksčiau Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė daug klausimų keliantį įrašą.

„Tolimojo nuotolio ginkluotės ir naikintuvų klausimas Ukrainai išspręstas, – rašė jis. Detalės bus pateiktos vėliau.“

Ukrainai ginkluotę tiekusios Vakarų šalys iki šiol išreiškė nusistatymą prieš karo lėktuvų ar tolimojo nuotolio ginklų, galinčių smogti giliai į Rusijos teritoriją, siuntimą Ukrainai.

Tačiau per netikėtą V.Zelenskio kelionę po Europą, kuri prasidėjo trečiadienį vizitu Londone ir Paryžiuje, buvo ženklų, kad šis tabu gali būti panaikintas. 

Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas pažadėjo apmokyti ukrainiečių pilotus skraidyti pažangiais NATO naikintuvais, nors ir tiekti lėktuvų ir nepasiūlė.

Atsakydamas į šių dienų įvykius Europoje, Kremlius pareiškė, jei Didžioji Britanija ar kitos Vakarų šalys tieks Kyjivui naikintuvus, nukentės ukrainiečiai ir kad riba tarp netiesioginio ir tiesioginio Vakarų dalyvavimo kare sparčiai nyksta.

Dnipro mieste ketvirtadienio popietę jau penktą kartą skambėjo oro pavojaus signalas, pranešantis apie galimus rusų kariuomenės smūgius.

Po prieš daugiau nei tris savaites įvykusios raketų atakos prieš daugiabutį Dnipro mieste, dėl kurios žuvo keliasdešimt žmonių, miesto gyventojai 15min sakė, kad labiausiai juos gąsdina tai, jog smūgis suduodamas netikėtai. 

„Tapo aišku, kad negali jausti saugiai būdamas namuose“, – 15min atviravo Dnipre sutikta moteris, po pokalbio su kuria ir vėl suskambo oro pavojaus signalas. 

VIDEO: Dnipre penktą kartą skamba oro pavojaus signalas

Dnipre penktą kartą skamba oro pavojaus signalas

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį, po Europos vadovų susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, perspėjo, kad artimiausios savaitės gali nulemti Rusijos invazijos eigą.

„Artimiausios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar metas ne drebėti, o visapusiškai remti“, – sakė EVT pirmininkas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis V.Zelenskis ir EVT vadovas Ch.Michelis

Vakaruose vykstančių diplomatinių susitikimų fone buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį lankydamasis tankų gamykloje Sibiro Omsko mieste paskelbė, kad Maskva, reaguodama į karinę Vakarų pagalbą Ukrainai, padidins tankų gamybą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Kaip žinome, mūsų priešininkė (Ukraina) užsienyje maldauja lėktuvų, raketų, tankų. Kaip turėtume atsakyti? Akivaizdu, kad šiuo atveju mums natūralu didinti įvairios ginkluotės, įskaitant modernius tankus, gamybą“, – sakė D.Medvedevas vaizdo įraše, paskelbtame susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę lankėsi įvairiose Europos šalyse, siekdamas užsitikrinti naikintuvų ir tolimojo nuotolio ginklų, kurie, jo teigimu, reikalingi ginti jo šalį nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų.

„Kalbame apie tūkstančių tankų gamybą ir modernizavimą“, – pridūrė D.Medvedevas.

Kai kurie ekspertai išreiškė abejones dėl Rusijos galimybių atnaujinti mažėjančias kai kurių rūšių karinės įrangos atsargas, nurodydami Vakarų sankcijų poveikį Maskvos ginklų pramonės galimybėms įsigyti tam tikrų komponentų.

D.Medvedevas, kuris 2008-2012 m. prezidentavimo laikotarpiu buvo laikomas sąlyginai liberaliu, nuo to laiko tapo vienu aršiausių Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje gynėjų, dažnai savo reguliariose „Telegram“ žinutėse konfliktą apibūdindamas apokaliptinėmis sąvokomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia modernių tankų, tolimojo nuotolio raketų ir modernių naikintuvų, kad būtų užtikrintas jos saugumas, ir pridūrė, kad Ukrainos saugumas yra ir Europos saugumas. 

„Mums reikia artilerijos pabūklų, amunicijos, modernių tankų, tolimojo nuotolio raketų ir modernių naikintuvų, – sakė V.Zelenskis per kalbą Europos Vadovų Taryboje. – Turime didinti mūsų bendradarbiavimo dinamiką“ ir veikti „greičiau nei agresorius“. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos Parlamente

V.Zelenskis sakė, kad praėjusiais „siaubingais“ metais Europa priėmė tvirtus ryžtingus sprendimus, nepaisant abejonių ir diskusijų.

„Šis bendradarbiavimas saugumo srityje sukūrė istorinį pavyzdį bet kokiam agresoriui, – sakė V.Zelenskis. – Mūsų drąsūs kariai su jūsų parama kovoja prieš Rusijos terorą“.

Trečiadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius spaudos konferencijoje sakė, kad pirmasis Vakarų sąjungininkų pristatytas tankų „Leopard 2“ batalionas Ukrainą galėtų pasiekti šių metų kovo arba balandžio mėn.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas Ukrainos Donecko regione ir sunaikino keturis artilerijos sandėlius, praneša „Reuters“.

Kasdieniniame pranešime ministerija teigė, kad taip pat sunaikino JAV pagamintą radiolokacinę sistemą ir artilerijos sistemą M109 „Paladin“.

Jungtinė Karalystė, svarstydama galimybę siųsti karinius orlaivius į Ukrainą, atsižvelgia į „galimą eskalacijos riziką“, naujienų agentūrai PA pranešė ministro pirmininko biuras.

Paklaustas apie kai kurių Vakarų sąjungininkių susirūpinimą, kad lėktuvų tiekimas gali kelti pavojų įtraukti NATO į konfliktą, premjero atstovas spaudai atsakė:

„Pirma, mes dar nepriėmėme sprendimo dėl Jungtinės Karalystės lėktuvų tiekimo, šiuo metu vyksta mokymai. Jungtinė Karalystė šiuo metu tiekia tankus „Challenger“, taip pat suteikėme ilgesnio nuotolio pajėgumų. Šiuos sprendimus priimame atsargiai ir darome tai apgalvotai. Žinome apie galimą eskalacijos riziką.

Tačiau visą laiką buvome įsitikinę, kad mūsų pasirinktas požiūris yra geriausias ir greičiausias būdas padėti Ukrainai užbaigti šį karą, o tai akivaizdžiai atitinka visų interesus. Būtent Rusija ir toliau tęsia eskalavimo veiksmus, bombarduodama civilius gyventojus, ir tęsia neteisėtą karą Ukrainoje.“

Premjero atstovas sakė PA naujienų tarnybai, kad vyriausybė nesiųstų naikintuvų į Ukrainą, jei dėl to kiltų pavojus Jungtinės Karalystės saugumui.

„Jungtinė Karalystė turi nemažai naikintuvų „Typhoon“ ir F-35, - sakė Rishi Sunako atstovas spaudai. - Žinoma, mes niekada nedarytume nieko, kas keltų pavojų Jungtinės Karalystės saugumui“.

Jis pridūrė, kad Jungtinė Karalystė bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais, siekdama “išsiaiškinti, kaip galėtume aprūpinti (Ukrainą) NATO standartus atitinkančiais pajėgumais“.

Siunčiant „Typhoon“ reikėtų Italijos, Ispanijos ir Vokietijos leidimo, o F-35 - JAV sutikimo, sakė pareigūnas.

Atvykusi į derybas Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė: „Labai svarbu, kad paspartintume karinės pagalbos Ukrainai teikimą. Manau, kad visi pažvelgėme į sandėlius, ką turime. Tačiau turėtume padaryti daugiau.“

Kremlius į tai sureagavo įprastu niūriu perspėjimu.

„Vertiname tai kaip didėjantį Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos įsitraukimą į Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Riba tarp netiesioginio ir tiesioginio dalyvavimo pamažu nyksta. Dėl to galime tik apgailestauti“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Šių šalių veiksmai didina įtampą... daro šį konfliktą dar skausmingesnį... ir šie veiksmai nepakeis mūsų šalies tikslų vykdant specialiąją karinę operaciją“, – pridūrė jis.

Maskva teigia, kad Rusijos pajėgos veržiasi į Bachmutą ir Vuhledarą – du kovų centrus Ukrainos rytiniame Donecko regione, kur šiuo metu yra karo židinys.

Tuo metu Rusijos sostinės knygynuose pradėta prekiauti atnaujintais Rusijos žemėlapiais, į kuriuos įtraukti keturi aneksuoti Ukrainos regionai: Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko. V.Putinas juos nuolat vadina „mūsų istorinėmis žemėmis“.

Italijos premjerė Giorgia Meloni Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimą į Paryžių Volodymyrui Zelenskiui, kur jis susitiko su prezidentu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pavadino „netinkamu“, pranešė leidinys „The Guardian“.

Italijos spauda spėliojo, kad G.Meloni nedalyvavimas trečiadienio vakarą Eliziejaus rūmuose surengtame susitikime ir vakarienėje yra Italijos izoliacijos Europoje ir vidaus nesutarimų vyriausybėje dėl jos paramos karo draskomai Ukrainai ženklas.

„SIPA“/„Scanpix“/V.Zelenskis, E.Macronas ir O.Scholzas susitikimo Paryžiuje metu

„Manau, kad mūsų stiprybė yra bendruomenė ir vienybė“, – sakė G.Meloni Briuselyje, kur ketvirtadienį ji susitiks su Zelenskiu Europos Vadovų Tarybos susitikimo kuluaruose.

„Tačiau būna atvejų, kai palankumas vidaus visuomenės nuomonei gali pakenkti tikslui, ir man atrodo, kad tai yra vienas iš tokių atvejų“, – pridūrė premjerė.

Nors Meloni ne kartą išreiškė visišką politinę ir karinę paramą Ukrainai, jos koalicijos partneriai buvo dviprasmiškesni. Ministro pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini, kuris praeityje buvo vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino gerbėjų. 

Kiti Italijos politikai neseniai kritikavo planą, pagal kurį V.Zelenskis vaizdo ryšiu turėjo pasirodyti populiaraus Sanremo dainų festivalio uždarymo vakarą, sakydami, kad jo indėlis „netiko“ pramoginiam renginiui.

Italijos ir Prancūzijos santykiai nuo pat Meloni atėjimo į valdžią spalio mėn. buvo atšalę, ypač dėl tokių klausimų kaip imigracija.

Į susitikimą su Europos Sąjungos lyderiais atvykusį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį plojimais sutiko visi vadovai, išskyrus vieną – Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Į tai atkreipė dėmesį Briuselio žurnalistai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, artimiausias Vladimirui Putinui ES lyderis, susilaikė nuo plojimų, tačiau socialinėje žiniasklaidoje jis teigė, kad Vengrija siųs Kyjivui humanitarinę pagalbą, nors ragino nedelsiant nutraukti ugnį, o ne siekti Ukrainos pergalės.

„Vengrija priklauso taikos stovyklai!“ – pareiškė jis.

Rusijos puolimas Ukrainoje nesiliauja nuo praėjusių metų vasario 24 d. Tikėtina, kad artimiausiu metu situacija gali paaštrėti, tačiau šiuo metu pagrindinis rusų taikinys yra Donbasas, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

„Gali nukentėti ir kitos sritys, tačiau iš esmės tai yra Ukrainos pajėgų ir išteklių atitraukimo ir perskirstymo klausimas. O Donbase šiandien tikrai karšta“, – teigė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas.

Jo prognozėmis, Rusija Ukrainos žemę užpuls savo „chmobiliais“, rengdama vadinamąsias „mėsos atakas“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys fronto linijoje prie Bachmuto

„Rusijos mobilizacija tęsiasi. Orda vis didėja. Šiuo metu Ukrainos teritorijoje yra daugiau kaip 300 000 rusų karių, o dar keli [būriai] yra rengiami“, – sakė A.Jusovas, abejodamas jų kokybe.

Žvalgybos valdybos atstovo nuomone, aukščiausios kokybės kariniai daliniai ir ginkluotė, rusų naudota Ukrainoje dažniausiai buvo išvesta arba sunaikinta.

Pasak karybos eksperto Olego Ždanovo, Rusija nesugebės surengti tokio pat puolimo kaip 2022 m. vasario 24 d. Jis užsiminė, kad rusai, ko gero, taikys gyvosios jėgos taktiką ir galbūt atakuos visą parą.

Tuo tarpu karybos žinovas Oleksandras Kovalenko mano, kad Rusijos kariai pereis į puolimą vasario ir kovo pradžioje dėl nevilties ir isteriškų nuotaikų pačioje Rusijos vadovybėje, kol Ukrainos ginkluotosios pajėgos formuos naujo tipo batalionų taktines grupes.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis asmeniniame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pasidalino vaizdo įrašu ir žinute, kad šiandien Briuselyje jo laukia užimta diena.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola pristatė Ukrainos prezidentą Voloydymyrą Zelenskį prieš jo kreipimąsi į parlameto narius.

„Mes jus palaikome, – sakė R.Metsola. – Laisvė nugalės.“

„Valstybės privalo greit apsvarstyti – kaip kitą žingsnį – tolimojo nuotolio sistemų ir lėktuvų, kurių jums reikia, tiekimą, kad būtų apsaugota laisvė, kurią pernelyg daug kas laikė savaime suprantama“, – pabrėžė R.Metsola.

Ketvirtadienį įžengęs į EP salę Briuselyje V.Zelenskis sulaukė ovacijų. 

„Ukraina yra Europa, o jūsų tautos ateitis yra Europos Sąjungoje“, – ES aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje sakė R.Metsola, stovėdama šalia V.Zelenskio. 

„Mes būsime su jumis tiek, kiek reikės“, – pareiškė EP pirmininkė.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis V.Zelenskis ir EP pirmininkė R.Metsola

Savo kalbą EP V.Zelenskis pradėjo nuo pagyrų europietiškiems gyvenimo standartams, teisinei valstybei, atvirai visuomenei ir Europos žmonių vertybėms.

„Tai mūsų Europa, tai mūsų taisyklės, tai mūsų gyvenimo būdas. O Ukrainai tai – kelias namo“, – pareiškė V.Zelenskis.

Pasak jo, Rusijoje šių vertybių nėra, ten sunaikinta gyvybės vertė.

„Rusija į savo žmones žiūri kaip į indus ginklams gabenti“, – sakė Ukrainos lyderis.

Jo nuomone, Rusijos režimas nekenčia bet kokio socialinio teisingumo ir įvairovės, investuoja į ksenofobiją ir stengiasi, kad nežmoniška 1930-ųjų ir 1940-ųjų realybė taptų šiandienos tikrove.

„AFP“/„Scanpix“/V.Zelenskis kreipiasi į Europos Parlamentą

„Tik mūsų pergalė gali mums tapti europietiškų vertybių garantu“, – teigė V.Zelenskis.

Anot Ukrainos lyderio, būtent prespektyva jo šaliai prisijungti prie Europos Sąjungos ir motyvuoja išlikti stipriems ir toliau siekti tikslo.

„Norime grįžti namo į Europą“, – sakė V.Zelenskis.

Ketvirtadienį Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis tviteryje paskelbė, jog nuo penktadienio vidurdienio stabdomas eismas Lenkijos ir Baltarusijos pasienio punkte.

„Atsižvelgdamas į svarbius valstybės saugumo interesus, nusprendžiau nuo šių metų vasario 10 d. 12 val. iki atskiro tolesnio pranešimo sustabdyti eismą Lenkijos ir Baltarusijos pasienio perėjoje Bobrovnikuose“ – pareiškė M.Kaminskis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po to, kai ankstyvuoju Maskvos karo etapu siekė bendrauti ir su Rusija, trečiadienį paskelbtame interviu sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.

Interviu dienraštis „Le Figaro“ išspausdino kaip tik tuo metu, kai V.Zelenskis turėjo atvykti į Paryžių savo pirmojo vizito Prancūzijoje nuo invazijos pradžios beveik prieš metus.

„IMAGO“/„Scanpix“/V.Zelenskis ir E.Macronas Paryžiuje

Ukrainiečių lyderis kartais parodydavo savo nekantrumą dėl E.Macrono pozicijos. Pastarasis net prasidėjus Maskvos puolimui dažnai telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir net reiškė susirūpinimą, kad Rusija nebūtų pažeminta.

Tačiau dabar E.Macronas parodė, kad Paryžius nori remti Ukrainą tol, kol ji laimės karą, ir paskelbė, kad Kyjivui atsiųs lengvųjų tankų. Tai paskatino Berlyną pasekti jo pavyzdžiu ir ukrainiečiams atsiųsti sunkiųjų tankų „Leopard“.

„Manau, kad jis pasikeitė, – sakė V.Zelenskis. – Ir kad šį kartą jis pasikeitė iš tikrųjų. Juk galiausiai jis atvėrė duris tankų tiekimui.“

„Jis taip pat pritarė Ukrainos kandidatūrai į ES. Tikiu, kad tai buvo tikras signalas. Daug kalbėjomės su Prancūzija, Vokietija ir kitomis šalimis. Manau, kad tas pasitikėjimas šiandien yra tikras“, – pridūrė V.Zelenskis.

Vasario pradžioje Paryžius įsipareigojo pristatyti Kyjivui 12 naujų savaeigių haubicų „Caesar“, be jau pristatytų 18. Prancūzai taip pat neatmeta galimybės perduoti naikintuvų, nors anksčiau tai buvo laikoma raudona linija.

V.Zelenskis į Paryžių atvyko vėlai vakare, po iškilmingos, susitikimų ir ceremonijų kupinos dienos Jungtinėje Karalystėje, kuri Ukrainą aktyviai remia nuo pat invazijos pradžios.

Vakarienė Eliziejaus rūmuose Paryžiuje buvo surengta paskutinę minutę, naujienų agentūrai AFP sakė informuotas šaltinis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas specialiai šia proga į Prancūzijos sostinę atvyko iš Berlyno.

Iš pradžių buvo tikimasi, kad trečiadienį vakare, prieš galimą viršūnių susitikimą su Europos Sąjungos vadovais ketvirtadienį, Ukrainos vadovas atvyks į Briuselį.

Londone V.Zelenskis dalyvavo audiencijoje pas karalių Karolį III. Jam taip pat buvo suteikta reta garbė kaip užsienio valstybės vadovui kalbėti britų parlamente.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį sveikino ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį, atvykusį į Briuselį pirmo vizito nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

„Sveiki parvykę namo, sveiki atvykę į ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Jis paskelbė nuotrauką, kurioje spaudžia ranką V.Zelenskiui, šalia stovint Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.

Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad jo šalis neturi nubrėžusi jokios raudonos linijos, kai kalbama apie naikintuvų perdavimą Ukrainai, tačiau įspėjo, kad jo šalis neturi galimybių atsisakyti nė vieno savo lėktuvo, pranešė CNN. 

„Tai nėra už raudonos linijos“, – sakė A.Costa žurnalistams, atvykęs į Briuselį, kur ketvirtadienį dalyvaus specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

„Reuters“/„Scanpix“/Portugalijos premjeras Antonio Costa ES lyderių susitikime

Portugalija iš viso turi 27 naikintuvus F-16 AM, tačiau, anot A.Costa, jie jau yra susieti su keliais įsipareigojimais NATO.

„Tai sritis, kurioje mes paprasčiausiai neturime galimybės [suteikti Ukrainai], atsižvelgiant į tai, kad visos mūsų turimos priemonės yra skirtos misijoms, be kurių negalime apsieiti“, – teigė premjeras.

A.Costa priminė, kad Portugalija nuo pat karo pradžios dėjo visas pastangas, kad paremtų Ukrainą, pabrėždamas neseniai prisiimtą įsipareigojimą atsiųsti tris tankus „Leopard 2“. 

Politikas atkreipė dėmesį, kad paramos Ukrainai galutinis tikslas – pasiekti taiką, tačiau tik Ukrainos sąlygomis. 

„Taika yra mūsų tikslas, – sakė jis. Karas yra priemonė taikai pasiekti, o šis karas, reikia priminti, prasidėjo ne dėl Ukrainos, Ukraina yra karo auka“.

„Taikos momentą, sąlygas ir terminus gali nustatyti tik Ukraina“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Briuselį paraginti Europos Sąjungos lyderius didinti pagalbą Rusijos puolamai jo šaliai, pranešė pareigūnai.

V.Zelenskis, kuris į Briuselį atskrido kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kreipsis į Europos Parlamentą ir dalyvaus ES lyderių susitikime.

„AFP“/„Scanpix“/V.Zelenskis ir E.Macronas oro uoste

Netikėtai į kelionę po Europą išvykęs V.Zelenskis jau antrą kartą nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai prasidėjo Rusijos puolimas, paliko savo šalį. Gruodį jis buvo nuvykęs į Vašingtoną.

Trečiadienį Ukrainos vadovas lankėsi Londone, kuris karinės pagalbos srityje yra artimiausias Kyjivo sąjungininkas po Jungtinių Valstijų, o paskui netikėtai nuvyko į Paryžių, kur Eliziejaus rūmuose vakarieniavo su E.Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Elono Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ apribojo Ukrainos kariškių galimybes naudotis palydovinio ryšio „Starlink“ paslauga dronų valdymui, trečiadienį žiniasklaidai sakė kompanijos prezidentė Gwynne Shotwell.

Pasak G.Shotwell, kurią citavo naujienų agentūra „Reuters“, kompanija nenori, kad Ukrainos kariškiai naudotųsi „SpaceX“ technologijomis puolamiesiems veiksmams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„SpaceX“

Kompanijos vadovė nurodė, kad sutartyje su Ukraina minimas tik „SpaceX“ įrangos naudojimas humanitariniais tikslais.

Be kitų dalykų, kompanijos terminalai padėjo aprūpinti ryšiu Ukrainos ligonines, bankus, fronto liniją.

Privati Rusijos karinė grupuotė „Wagner“ teigia nustojusi verbuoti kalinius kovai Ukrainoje, pranešė CNN, nors ir negalėjo nepriklausomai patikrinti šio pareiškimo. 

„Mes visiškai nutraukėme kalinių verbavimą į „Wagner PMC“. Tie, kurie dabar dirba mums, toliau vykdo visus savo įsipareigojimus“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino spaudos tarnyba.

Bendrovė „Wagner“ jau yra užverbavusi dešimtis tūkstančių kovotojų iš Rusijos kalėjimų, už šešis mėnesius kovos lauke siūlydama laisvę ir pinigus. Pats grupuotės įkūrėjas J.Prigožinas net asmeniškai važinėjo po šalies kalėjimus verbuoti nuteistųjų.

Ši grupuotė tapo viena pagrindinių dalyvių kare, ypač vykstančioje kovoje dėl rytinio Bachmuto miesto.

Per beveik metus trunkantį karą Ukrainoje žuvo dvidešimt Rusijos generolų, remdamasi Japonijos žvalgybos duomenimis, surinktais kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalimis, pranešė Azijos naujienų svetainė „Nikkei“.

Generolai asmeniškai vadovauja šimtams ar tūkstančiams karių. Pasak žvalgybos analitikų, nemažas generolų žūčių skaičius rodo, kad kariuomenė apskritai yra prastai apmokyta.

Buvęs Japonijos kariuomenės savigynos pajėgų štabo viršininkas Kiefumi Iwata nurodytą žuvusių generolų skaičių laiko „neįtikėtinai dideliu“ ir pažymėjo, kad, pavyzdžiui, JAV generolai beveik niekada nežūsta mūšio metu.

Preitų metų rugpjūtį britų žvalgyba pranešė, kad Ukrainoje žuvo 10 Rusijos generolų. Tuo tarpu Japonija, remdamasi žvalgybos duomenimis, surinktais bendradarbiaujant su JAV ir Europa, apskaičiavo, kad iš viso žuvo daugiau kaip 20 generolų.

Surinktos informacijos apžvalgoje teigiama, jog tikėtina, kad Ukrainos kariuomenė generolų paieškai naudojo mobiliųjų telefonų signalų sekimą, privertusį Maskvą uždrausti tokiu ryšiu naudotis fronte.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karių pratybos kontroliuojamame Donecko regione

Neįprastai didelį nužudytų generolų skaičių K.Iwata aiškino Ukrainos kariuomenės pranašumu kibernetinio karo srityje, leidžiančiu Kyjivui sužinoti generolų buvimo vietas bei Rusijos taktika siųsti generolus į mūšio lauką.

„Generolo mirtis silpnina karių moralę“, – sakė jis.

Aukšto rango Japonijos žvalgybos pareigūnas iškėlė dar vieną galimybę.

„Gali būti, kad dviejuose rytiniuose regionuose yra informatorių, teikiančių informaciją Ukrainai“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje Donecką ir Luhanską, kurių didžiąją dalį kontroliuoja Rusija.

Tokia žvalgybinė informacija gali būti neįkainojama. Duodami interviu pareigūnai teigė, kad vidinių šaltinių trūkumas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl JAV prireikė 10 metų, kad Pakistane surastų ir nužudytų Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių sumanytoją Osamą bin Ladeną.

Vietos informatorių verbavimas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant valdymo sistemas, religiją ir etninę priklausomybę. Jų nuomone, nereikėtų stebėtis, kad Rusijos užgrobtuose Ukrainos regionuose yra šaltinių, teikiančių Kyjivui žvalgybinę informaciją.

Garsus karinės aviacijos analitikas, analitinių tyrimų centro „Rusi“ ekspertas Justinas Bronkas pareiškė, kad Jungtinė Karalystė, ko gero, galėtų skirti Ukrainai tik apie 20-25 seniausių „Tranche 1“ tipo lėktuvų „Typhoon“.

Ukraina jau anksčiau teigė, kad jai reikia apie 200 vakarietiškų naikintuvų, kad sukurtų oro pajėgas, galinčias laimėti karą.

Įrašų serijoje tviteryje jis pabrėžė, kad naikintuvai „nėra optimizuoti skrydžiams nedideliame aukštyje“ ir nėra gerai pritaikyti veikti iš paprastų, išsibarsčiusių aerodromų, kuriuos Ukraina naudoja siekdama išvengti aptikimo.

Eksperto nuomone, JK „Typhoon“ siuntos vertė būtų „beveik grynai simbolinė“, tačiau ji galėtų būti reikšminga, jei pavyktų įtikinti Švediją tiekti „Gripen“ orlaivius kaip tarptautinės koalicijos dalį.

Kalbėdamas apie JK planus pradėti mokyti Ukrainos karinių oro pajėgų pilotus skraidyti NATO standarto orlaiviais, J.Bronkas pažymėjo, jog tai „nereiškia, kad JK mokys pilotus dirbti su lėktuvais „Typhoon“ arba kad JK netrukus tieks lėktuvus Ukrainai“.

Jo įsitikinimu NATO taktikos, pilotų kabinos procedūrų mokymai treniruokliuose paspartins vėlesnį perėjimą prie F-16,Gripen ir kitų tipų kovinių orlaivių tiekimo Ukrainai temos tarptautinėje bendruomenėje.

Buvęs čečėnų vadas, kurio Ukraina ieškojo dėl įtarimų praėjusiais metais įvykdžius karo nusikaltimus, vadovauja Rusijos žemės drebėjimo pasekmių likvidavimo grupei Turkijoje, pranešė CNN.  

Manoma, kad Danilas Martynovas yra artimas Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui ir pirmosiomis Rusijos invazijos savaitėmis buvo Ukrainoje.  

Pastarosiomis dienomis jis davė interviu Rusijos žiniasklaidos priemonėms iš žemės drebėjimo zonos Turkijoje, po to, kai pernai buvo paskirtas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos patarėju.

Praėjusių metų rugpjūtį Ukrainos saugumo tarnyba SBU pareiškė įtarimus, kad D.Martynovas Borodiankos mieste į šiaurę nuo Kyjivo įvykdė keletą karo nusikaltimų. 

CNN teigimu, SBU apibūdino D.Martynovą kaip Čečėnijos Respublikos Nacionalinės gvardijos pajėgų vadovo pavaduotoją ir teigė, kad jis buvo „atsakingas už R. Kadyrovo asmens sargybinių apmokymą“.  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

SBU duomenimis, kad D.Martynovas vadovavo Borodiankos psichiatrinės ligoninės užėmimui kovo mėn. Saugumo tarnybos atstovai teigė, kad jo įsakymu „įkaitais buvo paimta beveik 500 žmonių (pacientų, personalo ir vietos gyventojų), įskaitant daugiau kaip šimtą prie lovos prikaustytų pacientų“.  

Ligoninė buvo „paversta okupantų apšaudymo vieta“, ir SBU pareiškė, kad D.Martynovas kaltinamas „karo įstatymų ir papročių pažeidimu bei žiauriu elgesiu su karo belaisviais ar civiliais gyventojais“.  

Nėra duomenų, kad D.Martynovas būtų atsakęs į Ukrainos kaltinimus.

Praėjusių metų rugpjūtį atmesdamas SBU kaltinimus R.Kadyrovas paneigė, kad D.Martynovas dirba su juo.

JAV Iždo departamentas dar 2020 m. D.Martynovui taikė sankcijas už „rimtą žmogaus teisių pažeidimą Rusijoje“. Teigiama, kad jis buvo „asmeninis R.Kadyrovo patarėjas saugumo klausimais, [ir] veikė arba tariamai veikė R.Kadyrovo vardu“.  

Po trečiadienį įvykusio Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio vizito Londone ir jo kreipimosi į Jungtinės Karalystės (JK) parlamentą su prašymu suteikti kovinių orlaivių, šalies premjeras Rishi Sunakas paprašė JK gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o įvertinti, kiek ir kokių orlaivių Britanija teoriškai galėtų perduoti Ukrainai. 

Vėlai vakare Rusijos ambasada Didžiojoje Britanijoje perspėjo JK, kad sprendimas siųsti naikintuvus į Ukrainą turėtų „karinių ir politinių pasekmių Europos žemynui ir visam pasauliui“, už ką atsakomybė neva kristų ant Londono pečių.

Įvykusį susitikimą Rusijos ambasada įvardino kaip „labdaros renginį“, kuris būtų buvęs nepavykęs, jeigu „V.Zelenskis nebūtų pradėjęs maldauti daugiau ginklų“.

Pareiškime taip pat paminėtas buvęs JK premjeras Borisas Johnsonas, davęs interviu radijui LBC, kuriame teigė, jog karinis Ukrainos aprūpinimas yra „didžiulė įmoka už būsimą saugumą“.

Rusijos pusė jo žodžius lengvai interpretavo kaip patvirtinimą to, apie ką, esą, atvirai kalba Kyjivo pareigūnai – „kad ukrainiečiai masiškai siunčiami mirti už kitų šalių strateginius interesus, dalyvaujant hibridiniame kare, kurį JAV ir NATO pradėjo prieš Rusiją“.

JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai pastebėjo, kad Rusijos pareigūnai ir toliau siūlo priemones, kuriomis Rusijos karinė pramonė būtų rengiama užsitęsusiam karui Ukrainoje, ir kartu, tikriausiai, kuria tolesnes sąlygas išvengti sankcijų.

Trečiadienį Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad Rusijos vyriausybė subsidijuos investicinius projektus, skirtus Rusijos kariuomenės interesais veikiančioms įmonėms modernizuoti, ir skirs nemažai lėšų naujai karinei įrangai gaminti. 

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Michailas Mišustinas ir Vladimiras Putinas

Tikėtina, kad šiomis priemonėmis Kremlius ketina papildyti bendras pastangas palaipsniui parengti Rusijos karinę pramonę užsitęsusiam karui Ukrainoje ir kartu išvengti platesnio masto ekonominės mobilizacijos, kuri sukeltų tolesnius vidaus ekonomikos sutrikimus ir atitinkamą nepasitenkinimą visuomenėje.

Analitikų teigimu, galimybė pasiūlyti tokius metodus Rusijos pareigūnams palengvino neseniai priimtas dekretas, kuriuo Rusijos pareigūnams netaikomi reikalavimai pateikti pajamų deklaracijų, ir pasiūlymai panaikinti federalinių viešųjų pirkimų procedūras. Gali būti, kad Kremlius kuria subsidijų ir lengvatų sistemą, kurios paskirtis - menkai prižiūrėti ir apskaityti. Toks priežiūros ir apskaitos trūkumas greičiausiai leistų Rusijos įmonėms geriau išvengti tarptautinių sankcijų režimų, nukreiptų prieš Rusijos karinę pramonę.

Jungtinė Karalystė paskelbė naują subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Rusijos karinei pramonei.

Karo studijų institutas jau anksčiau pranešė, kad 82 proc. Ukrainoje numuštų Irane pagamintų bepiločių orlaivių turėjo mikroschemų, puslaidininkių ir kitų komponentų iš Jungtinių Valstijų, o tai rodo, kad Rusija ir Iranas tikriausiai naudojasi spragomis, kad per tarpinius subjektus perduotų Rusijai Vakarų šalyse pagamintus ginklų komponentus.

Kremliaus pastangos parengti Rusijos karinę pramonę užsitęsusiam karui Ukrainoje iš dalies priklauso nuo Rusijos karinės pramonės gebėjimo užsitikrinti nuolatinę prieigą prie daugybės saugių užsienio šalių tiekiamų komponentų bei jų tiekimo grandinių.

Per 24 valandas rusai surengė tris raketų smūgius ir 45 oro smūgius. Dėl šių nusikaltimų žuvo trys civiliai gyventojai ir dar trys ukrainiečiai yra sunkios būklės.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos ginnkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Rusijos okupantai taip pat apšaudė 67 raketų paleidimo įrenginius, ypač civilinę infrastruktūrą Chersono regione.

„Rusijos oro ir raketų smūgių visoje Ukrainos teritorijoje grėsmė išlieka didelė“, – sakoma pareiškime.

Apšaudyta daugiau kaip 40 gyvenviečių. Žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, apgadinta daug gyvenamųjų pastatų.

Kupjansko ir Lymano kryptimis buvo apšaudytos 25 gyvenvietės.

Iš viso Bachmuto kryptimi buvo apšaudyta daugiau kaip 30 gyvenviečių. Okupantai taip pat vykdė oro antskrydžius netoli Spornynės.

Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis daugiau kaip 20 gyvenviečių buvo apšaudytos priešo. Oro smūgiai buvo vykdomi prie Avdijivkos, Veselės, Krasnohorivkos ir Vuhledaro.

Zaporižios kryptimi nuo priešo ugnies nukentėjo 13 Donecko ir Zaporižios sričių gyvenviečių.

Chersono kryptimi nuo priešo ugnies nukentėjo 15 gyvenviečių ir Chersono rajonai.

Per parą Ukrainos kariai atrėmė priešo atakas prie Bachmuto, Avdijivkos, Marinkos ir 16 kitų Donbaso gyvenviečių.

Taip pat per pastarąją parą Gynybos pajėgų aviacija sudavė 21 smūgį teritorijoms, kuriose buvo sutelktas Rusijos personalas ir karinė technika, ir tris smūgius priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijoms.

„Mūsų artileristai ir raketų paleidėjai smogė dviem priešo vadavietėms, trims gyvosios jėgos telkimo vietoms, trims raketų „žemė-oras“ sistemų pozicijoms, dviem šaudmenų sandėliams ir degalų bei tepalų sandėliui“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos pajėgos susigrąžino iniciatyvą Ukrainoje ir pradėjo kitą didelį puolimą Luhansko srityje, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Per pastarąją savaitę Rusijos operacijų tempas palei liniją Svatovė-Kremina Luhansko srities vakaruose gerokai padidėjo, o Rusijos šaltiniai plačiai praneša, kad įprastinės Rusijos pajėgos puola Ukrainos gynybines linijas ir nežymiai žengia į priekį palei Charkivo ir Luhansko srities sieną, ypač į šiaurės vakarus nuo Svatovės netoli Kupjansko ir į vakarus nuo Kreminos.

Anot analitikų, rusų pajėgų daliniai vykdo puolamąsias operacijas palei visą Svatovės-Kreminos liniją ir, kaip pranešama, žengia į priekį prieš Ukrainos gynybą.

Tai, kad puolamosioms operacijoms šiame sektoriuje buvo pasitelkti svarbūs bent trijų pagrindinių Rusijos divizijų elementai, rodo, kad Rusijos puolimas prasidėjo, nors Ukrainos pajėgos kol kas neleidžia Rusijos pajėgoms užsitikrinti reikšmingų laimėjimų, teigia ekspertai.

Vis dėlto, anot analitikų, tikėtina, kad Rusijos puolimas dar nepasiekė viso savo tempo. 

„Rusijos pajėgos pamažu pradeda puolimą, tačiau jo sėkmė nėra savaime suprantama ar iš anksto nulemta. Nors šiuo metu Rusijos pajėgos Luhansko srityje turi iniciatyvą (ta prasme, kad Rusijos pajėgos nustato mūšio sąlygas, užbaigdamos Ukrainos iniciatyvos laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėn.), visiškas šių pajėgų įsitraukimas gali lemti, kad jos galiausiai pasieks kulminaciją palei Svatovės-Kreminos liniją, nepasiekusios savo tikslų užimti visas Luhansko ir Donecko sritis. Tokia kulminacija greičiausiai suteiktų galimybę Ukrainos pajėgoms pasinaudoti savo kontrpuolimu“, – rašo analitikai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Pranešama, kad Donecko liaudies respublikos (DNR) liaudies milicijos vadovybė perėmė vieno Rusijos artilerijos bataliono kontrolę, tikriausiai taip siekdama sustiprinti susilpnėjusias DNR pajėgas prieš artėjantį Rusijos puolimą.
• Pranešimai apie Rusijos mobilizuotų karių pavaldumą DNR formuotėms taip pat gali reikšti, kad Rusijos karinė vadovybė gali tęsti pastangas integruoti ad hoc DNR ir Luhansko liaudies respublikos (LNR) formuotes į Rusijos ginkluotąsias pajėgas, tačiau greičiausiai susidurs su dideliais sunkumais.
• Rusijos pareigūnai toliau siūlo priemones, kuriomis siekiama parengti Rusijos karinę pramonę užsitęsusiam karui Ukrainoje, ir kartu tikriausiai sudaro tolesnes sąlygas išvengti sankcijų.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas Bachmuto apylinkėse ir toliau darė taktinę pažangą.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamuosius veiksmus į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir suintensyvino puolamąsias operacijas netoli Kreminos.
• Rusijos pajėgos vykdė ribotas sausumos atakas Avdijivkos-Donecko miesto rajone ir vakarinėje Donecko srityje.
• Pranešama, kad Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsia nedidelio masto susirėmimus ir žvalgybinius veiksmus Dniepro upės deltoje ir Kinburno nerijoje.
• Pranešama, kad „Wagner Group“, vykdydama kalinių verbavimo kampaniją, griebiasi prievartos taktikos, galbūt reaguodama į mažėjantį kampanijos veiksmingumą.

Ukraina ruošiasi žiauriam Rusijos puolimui Donbase, rašo leidinys „Foreign Policy“. Maskva šalies rytuose sutelkė šimtus tūkstančių karių, kurie, naudodami brutalios jėgos taktiką ir žmonių bangas, siekia susilpninti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą. 

Pastaruoju metu suintensyvėjus kovoms, daugelis karo analitikų mano, kad ilgai lauktas Rusijos puolimas jau prasidėjo ir artėjant pirmosioms invazijos metinėms dar labiau paspartės. 

„Rytuose kažkas bręsta, – sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas. – Į frontą atvyksta vis daugiau rusų karių.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainiečių artilerijos dalinio karinys prie Bachmuto

Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, Rusijos pajėgos šalies viduje perkopė 300 tūkst. ribą po paskutinės mobilizacijos, prasidėjusios praėjusių metų rugsėjį. Kariniai analitikai mano, kad šis skaičius gali būti šiek tiek mažesnis, tačiau net ir konservatyvesniais vertinimais Rusijos pajėgos Ukrainoje yra gerokai didesnės nei invazinės pajėgos, kuriomis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiveržė į šalį pernai vasarį – ir šį kartą jos yra labai sutelktos Rytų Ukrainoje. 

„Per artimiausias 10 dienų tikimės naujos, didžiulės invazijos“, – „Foreign Policy“ sakė Ukrainos kariuomenės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų kalbėti apie žvalgybos reikalus. Savaitgalį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad tikisi Rusijos operacijų suaktyvėjimo per artėjančias invazijos metines vasario 24 d. 

Kadangi pirmaisiais karo mėnesiais Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių, Kremlius rudenį paskelbė dalinę mobilizaciją, kurios tikslas – pritraukti apie 300 000 naujų karių. Nepaisant chaotiško verbavimo pobūdžio ir nepakankamo naujokų apmokymo, mobilizacijos pastangos, atrodo, buvo gana sėkmingos, nes buvo dislokuota pakankamai karių, kad būtų sustabdytas Ukrainos puolimas, nors Rusijos pajėgos patyrė didžiulių nuostolių. JAV ir Vakarų šalių pareigūnų vertinimais, praėjusią savaitę laikraštis „New York Times“ pranešė, kad mūšiuose žuvo arba buvo sužeista beveik 200 000 Rusijos karių. 

Nauji naujokai yra gerokai prasčiau aprūpinti ir apmokyti nei pirminės Maskvos invazinės pajėgos, pasiųstos per sieną praėjusių metų vasarį. Daugeliu atvejų naujokai buvo naudojami žmonių bangų atakoms vykdyti – sovietų Raudonojoje armijoje populiariai taktikai, kai judama per atvirą teritoriją, patiriant stiprią Ukrainos pajėgų ugnį, – sakė karinė analitikė iš korporacijos „Rand Corporation“ Dara Massicot. 

Nors Rusijos vykdomi brutalūs išpuoliai nėra patys sudėtingiausi, jie padarė didelę žalą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurioms dabar tenka kovoti su daug tankesniu rusų buvimu.

„Daugelio tų sudedamųjų dalių, kurios leido sėkmingai vykdyti Ukrainos kontrpuolimus Charkove, nebėra. Linijos yra storesnės. Jie jas užminavo. Jie įsiskverbė į vidų“, – sakė D.Massicot.

„Rusija <...> pradėjo ginkluotis ir ruoštis būsimam puolimui. Ukrainos kariuomenės vertinimu, Rusija jau turi 1 800 tankų, 3 950 šarvuočių, 2 700 artilerijos sistemų, 810 sovietinių laikų daugkartinių raketų paleidimo sistemų, tokių kaip „Grad“ ir „Smerč“, 400 naikintuvų ir 300 sraigtasparnių, pasirengusių naujai atakų bangai“, – „Foreign Policy“ sakė pareigūnas.

Pasak aukšto rango JAV kariuomenės pareigūno, Pentagonas apibūdino Rusijos karius, kurie jau buvo skubiai išvesti į mūšio lauką užkamšyti gynybos spragų, kaip „prastai aprūpintus, blogai apmokytus [ir] skubotus“.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad Rusija turi pralaimėti karą, kurį ji pradėjo prieš Ukrainą. Tai jis pasakė prieš pradėdamas derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

„Esame pasiryžę lydėti Ukrainą į pergalę ir jos teisėtų bei teisėtų teisių atkūrimą“, – sakė E.Macronas. 

Jis sakė, kad dabartinė padėtis Ukrainoje turi įtakos Europos ateičiai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Volodymyras Zelenskis, Emmanuelis Macronas ir Olafas Scholzas

„Mes tai puikiai suprantame. Ukrainos teisių atkūrimas yra visų, kurie šiandien Ukrainoje kovoja už taiką, tarptautinį saugumą ir tarptautinę teisę, reikalas. Štai už ką mes pasisakome“, – pridūrė jis.

E.Macronas sakė, kad karas už tūkstančių kilometrų nuo Paryžiaus leido jam „ginti kelias paprastas, bet gyvybiškai svarbias idėjas“.

„Ukraina gali tikėtis, kad Prancūzija, Europos partneriai ir sąjungininkai laimės šį karą. Rusija negali ir neturi jo laimėti“, – pabrėžė E.Macronas.

Jis pridūrė, kad kol Rusija puola Ukrainą ir žengia į priekį, tarptautinė parama Ukrainai ir toliau gins jos ateitį. E.Macronas patikino, kad gynybos įranga ir toliau bus perduodama Ukrainai atsižvelgiant į jos neatidėliotinus poreikius.