Ukraina įsako pagalbos organizacijoms palikti Bachmutą: tai gali būti pasitraukimo preliudija

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad vyriausybė Berlyne kol kas nesvarsto galimybės suteikti Ukrainai naikintuvų, rašo „Bild“.

„Tai nėra mūsų diskusijų objektas“, – pirmadienį per vizitą Helsinkyje sakė A.Baerbock.

Antradienį Vakarų šalių gynybos ministrai ir kariuomenės pareigūnai renkasi Briuselyje į dar vieną Ramšteino formato susitikimą.

Susitikime Vakarų sąjungininkės aptars tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai. Susitikimas vyksta kartu su NATO ministrų susitikimu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad Aljansas aptaria vakarietiško tipo naikintuvų tiekimą Ukrainai, o šiuo atžvilgiu svarbu, kaip greitai tokia pagalba gali būti suteikta.

Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis anksčiau sakė, kad bet koks sprendimas tiekti naikintuvus Ukrainai turi būti priimtas NATO.

Ukrainos kariškiai virš Bachmuto, Donecko srityje, numušė Rusijos privačiai karinei bendrovei „Wagner“ priklausantį lėktuvą Su-24. Būtent šis orlaivis buvo naudojamas filmuojant propagandinį vaizdo įrašą, kuriame „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas metė iššūkį Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui ir kvietė jį oro dvikovai, pranešė UNIAN. 

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos naikintuvai Su-24

Informaciją, kad buvo numuštas būtent šis lėktuvas, patvirtino ir J.Prigožino spaudos tarnyba. Kartu, pasak jų, lėktuvas šiuo metu yra remontuojamas. 

„Taip, iš tiesų, būtent šį lėktuvą šiandien iš žemės atakavo priešo priešlėktuvinės gynybos sistemos. Pilotas įvykdė stebuklą, nusileido degančiu varikliu, visiškai įvykdęs kovinę užduotį“, – sakoma pranešime. 

Ukrainos sostinei Kyjivui, pasak mero Vitalijaus Klyčko, reikia tūkstančių papildomų generatorių.

„Mes gavome beveik tūkstantį, tačiau sostinėje turime 500 darželių, 500 mokyklų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Anot jo, Kyjivas šiandien geriau pasirengęs rusų atakoms raketomis ir dronais nei dar prieš kelis mėnesius. Tačiau, pasak mero, jis „vis dar nerimauja dėl elektros energijos ir šildymo“.

Nuo spalio Maskva vis taikosi į Ukrainos infrastruktūrą, dėl to milijonai gyventojų vidury žiemos ne kartą susidūrė su elektros ir šildymo tiekimo sutrikimais.

Ukrainos kariuomenės duomenimis, praėjusią savaitę Rusija neteko daugiau karių nei bet kuriuo metu per visą invaziją.

Pranešama, kad per savaitę nuo vasario 5 d. iki vasario 12 d. žuvo rekordinis skaičius rusų karių – 6 180. Ankstesnis didžiausias skaičius buvo 5 800, užfiksuotas praėjusių metų balandžio mėn. Kitos Rusijai pražūtingos savaitės buvo birželio (5 050) ir liepos (5 280) mėnesiais, praneša „Kyiv Post“.

Didžiulį mirčių skaičių lėmė suintensyvėjusios Rusijos karinės operacijos Rytų Ukrainoje, kur vyksta atnaujintas Rusijos puolimas.

Vasario 13 d., Ukrainos vadovybės duomenimis, didžiausius nuostolius Rusija patyrė netoli Vuhledaro, Donecko srityje.

 „Netoli Vuhledaro ir Marinkos buvo sunaikinta daug priešo gyvosios jėgos, įskaitant vadovaujančius pareigūnus. Be to, per pastarąją savaitę priešas neteko apie 130 transporto priemonių, įskaitant 36 tankus“, – „Politico“ sakė Gynybos pajėgų atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškovskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Norvegijos ministrui pirmininkui Jonasui Gahrui Støre už naują gynybos priemonių paketą ir telefonu aptarė „tolesnį bendradarbiavimą“.

Anot prezidento, naujas Norvegijos gynybos paketas Kijivui „sustiprins mus sausumoje, danguje ir jūroje“.

Vasario 6 d. Norvegija pasiūlė Ukrainai skirti 7,3 mlrd. dolerių pagalbos paketą penkeriems metams. Pinigai būtų padalyti gynybos ir humanitarinėms reikmėms ir kasmet siektų 1,5 mlrd. dolerių. Norvegijos parlamentas dar turi ratifikuoti pagalbos paketą.
 

Pirmadienį rusų okupantai apšaudė žmonių namus Chersono srities Inguleco kaime. Per išpuolį žuvo moteris ir buvo sužeistas dar vienas gyventojas, praneša UNIAN.

„Šoviniai pataikė į kiemą, kuriame vakare ramiai šeimininkavo civiliai kaimo gyventojai. Priešo šaudmuo pataikė į moterį, kuri buvo netoli savo namų. Paaiškėjo, kad jos žaizdos mirtinos, nukentėjusioji mirė vietoje“, – pranešė Chersono srities karinė administracija „Telegram“ .

Pažymima, kad dar vienas kaimo gyventojas sužeistas ir buvo paguldytas į ligoninę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Donecko srityje neseniai mobilizuoti rusai vis dažniau atsisako vykti į puolimą ir siunčiami baigti mokslų, o okupuotame Luhanske dėl sužeistųjų skaičiaus gimdymo ir vaikų ligoninės pertvarkomos į karo ligonines, praneša pravda.com. 

„Padaugėjo atvejų, kai mobilizuoti Rusijos Federacijos kariškiai, esantys daliniuose prie Pietų karinės apygardos 1-ojo armijos korpuso, atsisako vykti į puolimą. Todėl mobilizuoti vyrai iš Rusijos laikinai okupuotų Donecko srities teritorijų yra išvedami iš antrosios ir trečiosios linijų ir siunčiami į poligonus, kur dvi savaites mokomi ir formuojami į šturmo padalinius puolamosioms operacijoms Avdijivkos kryptimi. 

Dėl didelių sanitarinių nuostolių tarp okupantų, laikinai okupuotame Luhanske, sužeistiems Rusijos okupacinių pajėgų kariams gydyti naudojama gimdymo ligoninė. Be to, Vaikų ligoninės Nr. 3 patalpos taip pat paverstos karo ligonine“, - nurodo generalinis štabas.

 355-ąją plataus masto Rusijos invazijos dieną Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė 14 smūgių okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams, o Ukrainos raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė trims gyvosios jėgos koncentracijos rajonams ir priešo elektroninės kovos stočiai.

Per pastarąją parą Rusijos kariai sudavė 2 raketinius ir 16 oro smūgių, taip pat daugiau kaip 15 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. 

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad pagalbos organizacijos ir civiliai savanoriai nebegalės įvažiuoti į šalies rytuose esantį Bachmutą dėl mūšių keliamo pavojaus.

Amerikiečių leidinys „The New York Times“ teigia, kad draudimas savanoriams patekti į miestą gali reikšti Ukrainos pasitraukimo preliudiją, nors Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji ir toliau kontroliuoja miestą, gali aprūpinti karius ir evakuoti savo sužeistuosius.

Ukrainos žemėlapis

Naujausiais duomenimis, rusų pajėgos gali būti apsupusios Bachmutą iš trijų pusių.

Kalbėdamas internete paskelbtame vaizdo kreipimesi, ukrainiečių vadas, pasivadinęs Madjaro slapyvardžiu, sakė, kad draudimas pagalbos organizacijoms įvažiuoti į Bachmutą buvo būtinas, nes dėl kovų dabar „kyla pavojus net savanoriams, kurie atvyksta čia su gerais ketinimais padėti“.

Prieš karą Bachmute gyveno 70 tūkst. žmonių.

Prieštaringai vertinama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aktyviai dalyvaujanti ne tik invazijoje į Ukrainą, bet ir konfliktuose Afrikoje, yra „grėsmingas priešininkas“ dėl kainos, kurią ji pasirengusi sumokėti, kad pasiektų savo tikslus, pirmadienį pareiškė Prancūzijos generolas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo verslininko Jevgenijaus Prigožino valdoma bendrovė „Wagner“ vaidina vis svarbesnį vaidmenį Maskvos kare Ukrainoje, Rusijai siekiant atsigriebti už neseniai mūšio lauke patirtas nesėkmes.

Ji pasitelkia netradicinę taktiką, įskaitant kampaniją, per kurią užsiėmė naujų narių verbavimu Rusijos kalėjimuose, tačiau taip pat yra kaltinama serijiniais piktnaudžiavimais mūšio lauke.

„Jie („Wagner“) siunčia mums žinią, kad kai mums teks susidurti su šiomis kovotojų grupuotėmis kitur, jos gali sumokėti labai didelę kainą krauju, kad pasiektų savo tikslus, ir bus grėsmingas priešininkas“, – sakė Prancūzijos kariuomenės štabo viršininkas generolas Pierre'as Schillas.

Jis teigė, kad tokios samdinių grupės kaip „Wagner“ ateityje taps vis svarbesnės.

Daugiau skaitykite čia.

Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova pirmadienį paprašė Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ištirti gautą informaciją, pasak kurios mobilizuoti vyrai iš Tatarstano esą buvo siunčiami kovoti į Ukrainą „praktiškai be ginklų“, pranešė CNN.

Tokių veiksmų imtasi po socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo, kuriame maždaug dvi dešimtys vyrų su kamufliažinėmis uniformomis pasakoja, kad atvykę į Ukrainą jie buvo suskirstyti į skirtingus dalinius, perduoti savaime pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovybei ir išsiųsti į misiją be jokios įrangos ar paramos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tatjana Moskalkova

„Mus perdavė DLR vadovybei. Vietos vadovybei mes nerūpime, čia į mus žiūrima kaip į nereikalingą medžiagą. Jų šūkis yra toks: kovosime iki paskutinio kareivio, o paskui jiems bus atsiųsti nauji“, – socialinėje žiniasklaidoje pasidalytame vaizdo įraše sakė vienas iš mobilizuotų vyrų.

„Kai čia atvykome, mus suskirstė į skirtingus dalinius, iš mūsų atėmė visą įrangą ir humanitarinę pagalbą. Vasario 5 d. buvome pasiųsti pulti be jokio pasiruošimo“, - pridūrė kareivis.

Pirmadienį paskelbtame pareiškime T.Moskalkova sakė, jog išsiuntė specialų kreipimąsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui, kariuomenės generolui Valerijui Gerasimovui, prašydama ištirti paviešintą informaciją.

Rusijos žmogaus teisių taryba taip pat pranešė, kad nagrinės kitą bylą dėl mobilizuotų vyrų iš Smolensko, kurie kreipėsi į tarybą su skundu dėl karinės vadovybės veiksmų.

„AP“/„Scanpix“/Mobilizuotas Rusijos karys

Pasak Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių tarybos narės Evos Merkačevos, mobilizuoti kariai iš Smolensko iš karto buvo išsiųsti į fronto liniją, kur išbuvo tris mėnesius. Po to jie trumpam buvo išsiųsti į užnugarį ir vėl sugrąžinti į fronto linijas. Jiems nebuvo leista „nei fiziškai, nei protiškai pailsėti“.

Žmogaus teisių tarybos pareiškime teigiama, kad institucija „stebės šią šiurpą keliančią situaciją su mobilizuotaisiais“.