„Financial Times“: Rusija prie Ukrainos sienos telkia aviaciją

Vakarų žvalgyba praneša, kad Rusija prie Ukrainos sienos kaupia lėktuvus ir sraigtasparnius. Tai rodo, kad Maskva gali pasitelkti aviaciją savo sausumos pajėgų puolimui, kuris stringa, paremti. 

JAV pareigūnai laikraščiui „Financial Times“ teigė, kad tai paskatino Ukrainos sąjungininkus prioritetu laikyti kuo greitesnį oro gynybos sistemų ir artilerijos šaudmenų atgabenimą į besiginančią šalį.

Vokietijos Bremerhafeno uoste pastebėta daug amerikiečių karinės įrangos, tikriausiai skirtos Ukrainai.

Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Nordsee Zeitung“.

Transporto laivu „Arc Integrity“ JAV kariuomenė į Bremerhafeną, be kita ko, pristatė 60 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“. Jos yra JAV karinės pagalbos paketo dalis.

Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės (JK) pilietis – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos pradžios, antradienį pranešė užsienio reikalų ministerija.

„Teikiame paramą Ukrainoje žuvusio JK piliečio šeimai ir palaikome ryšį su vietos institucijomis“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Brito tapatybė kol kas nebuvo paskelbta.

Nemažai JK piliečių yra nuvykę į Ukrainą kovoti Kyjivo pusėje ar teikti humanitarinę pagalbą.

Praėjusį mėnesį Ukraina per apsikeitimą belaisviais atgavo dviejų britų savanorių, žuvusių, kai bandė padėti evakuoti žmones iš rytinės karo veiksmų zonos, palaikus.

28 metų Chrisas Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw savanoriavo Soledare Ukrainos rytiniame Donecko regione ir bandė padėti evakuoti žmones iš karo zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys.

Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas antradienį sakė, jog nematyti jokių ženklų, kad Ukraina paliks miestą, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pavadinęs „tvirtove“.

„Visiškai suprantame, kad šiuo metu nėra jokių šansų, jog priešas paliks savo pozicijas be kovos“, – sakė D.Pušilinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Mūšiai prie Bachmuto ir Soledaro

+6

Praėjusią savaitę jis sakė, kad Rusijos pajėgos užblokavo tris iš keturių Ukrainos kariuomenės atsargų tiekimo kelių Bachmute.

Miestas, kuriame prieš puolimą gyveno apie 70 tūkst. žmonių, per daugiau kaip šešis mėnesius kovų dėl jo kontrolės buvo didžiąja dalimi sunaikintas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Serhijus Čerevatis antradienį per nacionalinę televiziją sakė, kad Bachmute tebėra „apie 5 tūkst. gyventojų“.

Keli Ukrainos pareigūnai yra sakę, kad civilių, įskaitant humanitarinių organizacijų atstovus ir žurnalistus, galimybės patekti į miestą yra apribotos. 

Įleidžiami tik „tie, kam tikrai reikia“ patekti į Bachmutą, sakė S. Čerevatis.

„Dabar imamės papildomų priemonių, siekdami evakuoti visus, kas tebėra“ Bachmute, per ukrainiečių televiziją sakė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Anot jo, „nuolat apšaudoma visa fronto linija, ir pati fronto linija, ir už jos esantys miestai“.

Jis pridūrė, kad padėtis yra „sudėtinga, bet valdoma“.

Kova dėl Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios, – toli gražu nesibaigė, antradienį pareiškė Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis.

Įnirtingos kovos dėl Bachmuto tęsiasi jau ištisus mėnesius ir didelių nuostolių šiame mūšyje patiria abi šalys.

Konflikto stebėtojai nesureikšmina Bachmuto strateginės svarbos, visgi miestas yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.

Miestas įsikūręs pramoniniame Donecko regione, kurį Maskva nori visiškai kontroliuoti.

„Bachmutas nebus užimtas rytoj, nes yra didelis pasipriešinimas..., veikia mėsmalė“, – pareiškė „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kurį cituoja jo spaudos tarnyba.

„Artimiausioje ateityje nešvęsime“, – pridūrė jis.

Pasak J.Prigožino, Ukraina „tampa aktyvesnė, pritraukia vis daugiau naujų rezervų“.

„Prie Bachmuto kasdien iš visų krypčių priartėja nuo 300 iki 500 naujų kovotojų“, – sakė jis ir pridūrė, kad „artilerijos ugnis kasdien vis intensyvėja“.

Kyjivas pirmadienį pranešė apie „sunkią“ padėtį į šiaurę nuo Bachmuto esančiame Paraskovijivkos kaime, kuris yra „intensyviai apšaudomas ir puolamas“.

Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Krasna Horos gyvenvietę netoli Paraskovijivkos.

Pasak J.Prigožino, šiaurėje tęsiasi „įnirtingos kovos“.

Kreipdamasis į Europos Parlamentą Latvijos prezidentas Egilas Levitas antradienį pareiškė, kad Europa ir visi Vakarai nebegali daugiau daryti tokių strateginių klaidų kaip kryptingas artėjimas prie priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių.

Latvijos prezidentas europarlamentarams sakė, kad taip pat vertėtų susimąstyti, kaip tokia klaida, nepaisant perspėjimų, apskritai buvo įmanoma. Be kita ko, savo vaidmenį atliko tie, kas sako mėginantys suprasti Rusijos prezidentą – „putinferšteineriai“ – analitiniuose centruose ir politikos formuotojų sluoksniuose, taip pat verslo interesai, mano E.Levitas. 

Latvijos prezidentas nurodė, kad reikia būti realistais ir neturėti klaidingų sentimentų Rusijai.

E.Levitas taip pat pabrėžė, kad negalima silpninti teisinės valstybės Europoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad NATO partneriai galiausiai sutars ir dėl naikintuvų Ukrainai siuntimo.

„Manau, kad kaip ir su visa ginkluote – šalys galiausiai vis dėlto sutars“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė ministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime šiuo klausimu plačios diskusijos nevyko.

„Ukraina iškėlė šį klausimą, išsakė, koks yra poreikis, ir šalys grįžusios namo analizuos tą poreikį, kaip gali jį patenkinti, todėl daugiau diskusijų šia tema nebuvo“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Skirmanto Lisausko /15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Anot jo, daugiausia dėmesio skirta aptarti įsipareigojimą siųsti tankų.

„Dabar daugiausia buvo diskutuojama šiuo klausimu, kad tai, kas buvo sutarta prieš tris savaites, būtų pilnai ir kuo skubiau realizuota“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad siųsti vien techniką į Ukrainą nepakanka, šalis taip pat turi būti aprūpinta amunicija, atitinkamais mokymais, stiprinamos remonto bazės.

„(Technikos tiekimą – BNS) turi lydėti visa logistinė grandinė. Čia buvo šio susitikimo pagrindinis akcentas“, – teigė A.Anušauskas.

Po nenuilstamos Kyjivo ir kitų šalių kampanijos Vokietija neseniai uždegė žalią šviesą modernių vokiečių gamybos tankų siuntimui į Ukrainą.

Berlynas sutiko atsiųsti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.

Lenkija taip pat pažadėjo atsiųsti 14 tankų, Norvegija – aštuonis, Kanada – keturis, o Suomija, Ispanija ir Portugalija nurodė, kad irgi dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau konkretaus kovinių mašinų skaičiaus nepateikė.

Danija, Vokietija ir Nyderlandai taip pat pažadėjo, kad Ukraina artimiausiais mėnesiais gaus bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.

Lietuva Ukrainai yra perdavusi įvairios ginkluotės, amunicijos, termovizorių, bepiločių orlaivių, antridronų, šalis apmoko ukrainiečių karius.

Ukrainai paprašius, Lietuva svarstytų padėti remontuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS, sako krašto apsaugos ministras.

„Jeigu paprašys, mes svarstysime“, – antradienį žurnalistams Briuselyje kalbėjo Arvydas Anušauskas.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

Norvegijoje susitikęs su sistemų gamintojos „Kongsberg“ atstovais, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Vilnius galėtų padėti ukrainiečiams remontuoti ir prižiūrėti NASAMS.

Vis dėlto A.Anušauskas plačiau tokios galimos pagalbos Kyjivui nekomentavo.

„Į detales nesileisiu“, – kalbėjo ministras.

Kyjivas yra prašęs Vilniaus perduoti turimų NASAMS sistemų, tačiau Valstybės gynimo taryba pernai nusprendė šio prašymo nepatenkinti.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley pareiškė, kad Rusija jau pralaimėjo „strateginiu, operatyviniu ir taktiniu požiūriu“ ir kad ji „moka didžiulę kainą mūšio lauke“ Ukrainoje, paskelbė CNN.

Per Briuselyje vykstatį NATO gynybos ministrų Ramšteino susitikimą M.A.Milley, kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, beveik prieš metus įsakęs savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, tikėjo, kad gali greitai ją nugalėti.

„AFP“/„Scanpix“/JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley

„[Putinas] klydo. Ukraina išlieka laisva. Jie išlieka nepriklausomi. NATO ir jos koalicija dar niekada nebuvo stipresnė“, – pareiškė generolas.

„Dabar Rusija yra pasaulinis parijas, o pasaulis tebėra įkvėptas ukrainiečių drąsos ir atsparumo. Trumpai tariant, Rusija pralaimėjo – pralaimėjo strategiškai, operatyviai ir taktiškai, o mūšio lauke moka didžiulę kainą“, – pridūrė jis.

Ukrainos valdžios institucijos imasi papildomų žingsnių įtikinti kelis tūkstančius likusių civilių gyventojų palikti Bachmutą.

Amerikiečių leidinys „The New York Times“ tai vertina kaip dar vieną ženklą, kad Kyjivas gali ruoštis trauktis iš miesto.

Bachmute prieš karą gyveno apie 70 tūkst.

Regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko teigia, kad dabar jame likę kiek mažiau nei 5 tūkst. gyventojų, iš jų apie 140 vaikų.

Siekdama dar labiau sumažinti civilių gyventojų skaičių mieste, karinė valdžia išvykusiems žmonėms leido grįžti tik su specialiais leidimais. Diena anksčiau valdžios institucijos uždraudė pagalbos organizacijų darbuotojams įvažiuoti į miestą.

Rusijos pajėgos pastaruoju metu ėmė supti Bachmutą iš trijų pusių.

Gynybos analitikai sako, kad miesto praradimas būtų svarbus simboline prasme, bet strateginės reikšmės karo eigai neturės.