„Bloomberg“: Ukraina iš sąjungininkų gaus mažiau tankų, nei žadėta

Pavasarį reikia pasitikti taip, kad būtų aiškiai matyti, jog Ukraina yra arčiau pergalės, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ši diena buvo pasiruošimas ilgesnei perspektyvai: gynybos klausimai, ekonominiai klausimai – žvelgiant į pavasarį. 

Pavasarį turime pasitikti taip, kad tikrai jaustųsi, jog Ukraina juda pergalės link. Tai susiję su mūsų gynybos pajėgų rengimu, mūsų valstybės aprūpinimu ginklais ir mūsų strategine iniciatyva kare. Bet kokie Rusijos bandymai perimti iniciatyvą turi būti nutraukti. Ir esu įsitikinęs, kad mes tai padarysime. 

Priešas jau dabar praranda tiek daug savo žmonių ir pajėgų, kad netrukus visoje Rusijoje bus sunku rasti, pavyzdžiui, jūrų pėstininkų. O mūsų užduotis – užtikrinti, kad vis mažiau norėtųsi išlaikyti okupuotas Ukrainos teritorijas. Mūsų krašto išlaisvinimas – tai tikslas, kurio siekiame kiekvieną dieną“ , – sako V.Zelenskis vakariniame kreipimesi.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad privataus Rusijos turto konfiskavimas šalyje siekiant padėti po karo atstatyti Ukrainą prieštarautų Šveicarijos teisei.

Tradiciškai neutrali Šveicarija praėjus keturioms dienoms po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainą, nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sprendimo įvesti Maskvai sankcijas.

Nuo to laiko turtinga Alpių valstybė įšaldė milijardų eurų vertės Rusijos turto.

Susidūrusi su tarptautiniais pasiūlymais šį turtą konfiskuoti ir panaudoti pinigus Ukrainos atstatymui, Šveicarijos Federalinė Taryba, kaip vadinama vyriausybė, paprašė Teisingumo departamento darbo grupės išsiaiškinti tokio žingsnio teisėtumą.

Grupė padarė išvadą, kad „teisėtos kilmės privataus turto nusavinimas be kompensacijos yra neleistinas pagal Šveicarijos teisę“, sakoma vyriausybės pareiškime.

„Įšaldyto privataus turto konfiskavimas yra nesuderinamas su federaline konstitucija ir galiojančia teisine tvarka bei pažeidžia Šveicarijos tarptautinius įsipareigojimus“, – priduriama jame.

Vyriausybė pareiškė, kad susipažino su šia išvada, ir pabrėžė, kad „parama Ukrainai ir toliau bus teikiama nepriklausomai nuo diskusijų dėl įšaldyto turto“.

Bernas teigė, kad dalyvauja kitose tarptautinėse diskusijose, įskaitant diskusijas dėl galimybės konfiskuoti Rusijos centrinio banko valiutos atsargas ir kitą valstybės turtą.

„Taip pat svarstoma galimybė nustatyti griežtesnes baudžiamąsias priemones už sankcijų pažeidimus“, – sakoma pranešime.

„Šveicarija atidžiai stebi šiuos pasiūlymus ir prisideda prie diskusijų“, – teigiama jame.

Rusijos karas Ukrainoje ir Šveicarijos vyriausybės sprendimas sekti ES pavyzdžiu dėl sankcijų Maskvai atgaivino diskusijas apie giliai įsišaknijusį šios Alpių šalies neutralumą.

Gana prieštaringai yra vertinamas Berno sprendimas vardan neutralumo uždrausti kelioms Europos šalims į Ukrainą reeksportuoti Šveicarijoje pagamintus ginklus.

Šios šalies parlamente rengiamos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sušvelninti reeksporto taisykles. Tačiau bet koks sprendimas greičiausiai bus priimtas tik po kelių mėnesių.

Virš Kyjivo pastebėti oro balionai – Ukrainos priešlėktuvinė gynyba daugumą jų numušė, skelbia Kyjivo miesto karinės administracijos spaudos tarnyba.

„Preliminariai Kyjivo oro erdvėje pastebėta apie šešis oro taikinius. Pagal patikslinamą informaciją tai buvo balionai, kurie erdvėje juda veikiami vėjo.

Priešlėktuvinės gynybos sistemos veikė prieš visus oro taikinius. Dauguma šių zondų buvo numušti“, – rašoma pranešime.

Pranešama, kad, kaip manoma, Rusijai priklausantys balionai galėjo gabenti tam tikrą žvalgybos įrangą. 

Galutinai nustatyti orlaivių ir jų įrangos tipą bei charakteristikas bus galima atlikus numuštų objektų liekanų analizę.

Trečiadienį Ukrainos gynėjai šalies rytuose numušė rusų sraigtasparnį Ka-52, dar vadinamą „Aligatoriumi“.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba.

Gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Vokietijos šaudmenų atsargos Ukrainoje naudojamoms kovinėms sistemoms „Gepard“ yra „užtikrintai pakankamos“.

Kalbėdamas žurnalistams Briuselyje, B.Pistorius sakė, kad Vokietijoje pagamintų sistemų „Gepard“ šaudmenų atsargų „turėtų pakakti iki vasaros“.

Ministro pastabos nuskambėjo kitą dieną po to, kai jis pareiškė, kad Vokietija pasirašė sutartis su „Rheinmetall“ dėl šaudmenų Kyjivui tiekiamiems priešlėktuviniams ginklams „Gepard“ gamybos atnaujinimo.

NATO narės trečiadienį atnaujino diskusijas dėl to, kaip padidinti nacionalines išlaidas gynybai, Rusijos karui Ukrainoje keliant pavojų saugumui.

Dėl beveik metus trunkančios Maskvos invazijos į kaimyninę šalį daugybė Europos sąjungininkių įsipareigojo skirti daugiau milijardų savo ginkluotosioms pajėgoms.

Kai kurios Jungtinių Valstijų vadovaujamo Vakarų karinio aljanso narės dabar siekia įtvirtinti šį padidinimą ir liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime pakelti dabartinį NATO tikslą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas J.Stoltenbergas ir JAV gynybos sekretorius A.Loydas

Panašu, kad dauguma NATO narių sutinka, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija reiškia, kad 2 proc. turėtų tapti „apatine, o ne viršutine riba“ nacionalinėms išlaidoms.

„Manau, kad vien noro siekti dviejų procentų tikslo nepakaks. Tai turi būti viso kito pagrindas“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį Briuselyje vykusiame NATO kolegų susitikime.

Tačiau kai kurios šalys nenori, kad tikslas būtų pernelyg ambicingas, o įsipareigojimas – pernelyg konkretus.

„Du procentai yra gerai, bet taip pat turime užtikrinti, kad turėsime tam tikrą lankstumą, nes šalys yra skirtingos“, – sakė Liuksemburgo gynybos ministras Francois Bauschas.

Aljansas maždaug prieš 16 metų nustatė 2 proc. BVP gairę, tačiau dėl 2007–2008 metų ekonomikos krizės daugelis šalių sumažino biudžetus.

2014-aisiais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, sąjungininkai pažadėjo sustabdyti daugelį metų trunkantį gynybos biudžeto mažinimą ir iki 2024 metų „judėti link“ 2 procentų.

Tačiau, nepaisant JAV spaudimo, kad Europos Sąjungos narės išleistų daugiau, praėjusiais metais buvo apskaičiuota, kad tik devynios iš 30 sąjungininkių pasiekė šį slenkstį.

Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (TSTI) įvertino, kad per devynis mėnesius trukusias kovas Ukrainoje Rusijos kariuomenė neteko beveik 40 proc. savo iki karo turėto tankų parko.

Praradusi ir dalį svarbiausių kovose naudotų tankų bei suabejojusi savo pramonės gamybos apsukomis, Rusija buvo priversta peržiūrėti ir imti naudoti ne mažas Šaltojo karo laikų atsargas.

Analitinių tyrimų centro duomenimis, Ukrainos tankų arsenalas išaugo dėl perimtų Rusijos ir Vakarų sąjungininkių perduotų tankų.

Instituto pirmininkas Johnas Chipmanas teigė, kad karas buvo „politinė ir karinė Rusijos nesėkmė“, išryškinusi vadovavimo bei amunicijos trūkumus, nepaisant Kremliaus modernizavimo pastangų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karių mokymai Lenkijoje

„Rusijos veiksmai per pastaruosius metus sukėlė klausimų ne tik dėl jos kariuomenės ir vyresniosios karinės vadovybės kompetencijos, bet ir dėl pačios vadovybės darnos“, – pridūrė jis, pristatydamas TSTI kasmetinį pasaulio ginkluotųjų pajėgų karinio balanso auditą.

Tyrimų centro duomenys daugiausia pagrįsti atviro šaltinio vaizdais, užfiksuotais iš dronų, palydovų ir mūšio lauko, apimančiais laikotarpį nuo karo pradžios iki lapkričio pabaigos, nors dėl konflikto skaičiai yra tik apytiksliai.

Pagrindiniai vertinimai rodo, kad Rusijos kariuomenėje esančių tankų skaičius sumažėjo 38 proc. – nuo 2 927 iki 1 800. Ypač dideli nuostoliai patirti dėl 2013 m. pirmą kartą kariuomenei pristatyto modernizuoto „darbinio arklio“ – tanko T-72B3.

Europos Sąjunga svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Į jį taip pat įtraukti pasiūlymai įvesti sankcijas septyniems Irano subjektams. Taip siekiama užkirsti kelią Rusijai naudoti iranietiškus dronus taikantis į Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

„AFP“/„Scanpix“/ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellas

U.von der Leyen iškeltuose pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama papildomiems elektroninių ginklų komponentams, skirtiems tokiai įrangai kaip dronai, raketos, sraigtasparniai ir termovizorinės kameros . Apie kai kurias priemones EK pirmininkė užsiminė šio mėnesio pradžioje vykusiame ES ir Ukrainos vadovų susitikime.

Jei bloko narės vienbalsiai pritars pasiūlymams, „uždrausime visus mūšio lauke randamus techninius gaminius“, sakė ji.

Vėliau trečiadienį ambasadoriai turi įvertinti 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Tikimasi, kad jis bus aptartas per pirmadienį vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą ir galutinai patvirtintas iki vasario 24-osios, kai bus minimos pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės.

Paketu taip pat būtų bandoma panaikinti spragas, leidusias apeiti kai kurias ankstesniuose sankcijų rinkiniuose numatytas priemones, ir siekiama persekioti oligarchus, bandančius išvengti sankcijų.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad blokas taip pat sieks patraukti atsakomybėn dar 100 fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant tuos, kurie dalyvavo grobiant ir išvežant Ukrainos vaikus į Rusiją.

Paprastai sprendimai dėl ES sankcijų priimami glaudžiai bendradarbiaujant su pagrindiniais Vakarų partneriais, pavyzdžiui, JAV ir Jungtine Karalyste. Įprastai partnerės per labai trumpą laiką paskelbia panašius paketus.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė, kad Ukraina iš Jungtinės Karalystės ir kitų Europos valstybių gaus 200 mln. svaro sterlingų paramą karinei įrangai įsigyti.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos išplatintame pranešime skelbiama, jog Didžioji Britanija susitarė su Nyderlandais, Norvegija, Švedija, Danija, Islandija ir Lietuva nusiųsti Ukrainai pradinį paramos paketą.

Pasak pranešimo, paketą taip pat sudarys „gyvybiškai svarbūs pajėgumai – artilerijos šaudmenys, jūrų žvalgybos, stebėjimo įranga bei atsarginės dalys“.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, jog tikisi, kad „šis paketas padidins Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galią ir padės joms ginti savo šalį“.