JAV ir sąjungininkės planuoja naujas „dideles“ sankcijas Rusijai karo metinių proga

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė galimybę atsisakyti bet kokių šalies teritorijų mainais į galimą taikos susitarimą su Rusija.

Interviu BBC Ukrainos valstybės vadovas pabrėžė, kad teritorijų atsisakymas Rusijos naudai reikštų, jog Rusija galėtų „nuolat grįžti“.

„Mūsų išlikimas šiandien yra mūsų vienybė. Tikiu, kad Ukraina kovoja dėl savo išlikimo“, – sakė V.Zelenskis apie tai, kaip, jo nuomone, baigsis karas. Jis pridūrė, kad Vakarų ginklai yra vienintelis dalykas, kuris priartins taiką.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos Parlamente

Jis sakė, kad Ukraina pasirinko kelionės į Europą kryptį tiek ekonominiu, tiek vertybiniu požiūriu. „Mes pasirinkome šį kelią“, – sakė prezidentas.

V.Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina nedarys teritorinių kompromisų su Rusija, o juo labiau su V.Putinu, kuris neturi jokio pasitikėjimo.

„Mes norime saugumo garantijų. Bet kokie teritoriniai kompromisai padarys mus silpnesnius kaip valstybę. Kalba eina ne apie patį kompromisą. Kodėl turėtume to bijoti? Kiekvieną dieną gyvenime turime milijonus kompromisų. Kyla klausimas, su kuo? Su Putinu? Ne. Nes nėra pasitikėjimo. Dialogas su juo? Ne. Nes nėra pasitikėjimo“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.

Rusų okupantai ketvirtadienį apšaudė Bachmutą Donecko srityje. Per ataką žuvo penki civiliai gyventojai, dar devyni buvo sužeisti.

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, vasario 16 d. rusai apšaudė Bachmutą iš vamzdinės artilerijos ir salvinės ugnies reaktyvinių sistemų „Grad“.

„Okupantų sviediniai eilinį kartą pataikė į gyvenamąjį miesto rajoną. Per Rusijos kariuomenės ataką žuvo trys vyrai ir dvi moterys. Devyni gyventojai patyrė įvairaus sunkumo skeveldrinių sužalojimų“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės planuoja dideles naujas sankcijas Rusijai, minint vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą metines, ketvirtadienį pranešė aukšto rango JAV pareigūnė.

„Apie 24 dieną pamatysite naują didelį JAV ir visų mūsų G-7 (Didžiojo septyneto) partnerių sankcijų paketą“, – žurnalistams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

„Šios sankcijos sustiprės ir bus išplėstos tam tikrose kategorijose, kuriose ir anksčiau aktyviai veikėme, ypač siekdami apriboti technologijų srautą į Rusijos gynybos pramonę“, – teigė ji.

V.Nuland sakė, kad paketas taip pat bus nukreiptas prieš konkrečius asmenis, juo bus išplėsti bankų veiklos apribojimai ir kovojama su jau esančių sankcijų vengimu, be kita ko, trečiosiose šalyse.

„Scanpix“/AP nuotr./Victoria Nuland

„Matome, kad rusai elgiasi gana gudriai – importuoja nešiojamuosius kompiuterius ir šaldytuvus per trečiąsias šalis, įskaitant kartais ir mūsų šalis, iš kurių paskui išgauna mikroschemas ir kitus dalykus, kurie naudojami jų karo mašinose“, – teigė ji.

Prezidentas Joe Bidenas vadovauja Vakarų šalių pastangoms žlugdyti Rusijos ekonomiką dėl invazijos į Ukrainą, visų pirma ribojant rusiškos naftos ir dujų srautus ir mokėjimus už jas.

Tačiau Tarptautinis valiutos fondas praėjusį mėnesį padidino savo prognozę Rusijai – nuo prognozuojamo 2,3 proc. nuosmukio iki 0,3 proc. augimo, nes Rusija prisitaiko prie sankcijų ir plečia prekybą su nevakarietiškomis partnerėmis, įskaitant Kiniją ir Indiją.

V.Nuland, kuri jau seniai garsėja aršia Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritika, išjuokė Maskvos karo veiksmus, įskaitant užsitęsusią kovą siekiant užimti Rytų Ukrainos Bachmuto miestą.

„Matote, kaip karas verda Bachmuto rytuose. Rusija paskelbė, kad pradeda naują puolimą. Na, jei tai ir yra jis, jis labai apgailėtinas“, – sakė ji.

Rusijos samdinių būrio „Wagner“ vadovas ketvirtadienį teigė, kad miesto užėmimas gali užtrukti kelis mėnesius, ir kaltino Maskvą „milžiniška karine biurokratija“ dėl to, kad sulėtėjo kariniai laimėjimai.

Estija, kuri pagal savo ekonominį dydį suteikė daugiausia karinės pagalbos Ukrainai, ketvirtadienį paragino šalis sąjungininkes labiau padėti karo draskomai šaliai.

Baltijos valstybės gynybos ministras Hanno Pevkuras raginimą išreiškė po Taline vykusių derybų su Jungtinių Valstijų viešinčiu kolega Lloydu Austinu.

„Nors absoliučiais skaičiais didžiausią indėlį įneša Jungtinės Valstijos, bet santykinai – Estija, – žurnalistams sakė H.Pevkuras. – Estijos karinė parama Ukrainai neseniai viršijo vieną procentą mūsų BVP. Vis dėlto galime ir privalome padaryti daugiau.“

Postimees / Scanpix nuotr./Hanno Pevkuras ir Lloydas Austinas

Toliau jis išvardijo tris būdus, kaip pasaulio bendruomenė galėtų padėti Kyjivui atremti beveik prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją.

H.Pevkuras paragino Europos ir NATO sąjungininkes padidinti išlaidas gynybai iki daugiau nei dviejų procentų BVP, nes „daugiau galima duoti tik tada, kai yra, ką reikia duoti“.

Pati Estija yra pareiškusi, kad kitais metais planuoja viršyti trijų procentų ribą.

H.Pevkuras taip pat paragino tarptautinę koaliciją iki metų pabaigos pasiekti, kad bendra karinė pagalba Ukrainai siektų bent 100 mlrd. eurų.

„Galime kalbėti apie tai, kad turinys taip pat svarbus, bet patikėkite manimi, šiuo metu Ukrainai jau reikia mažiausiai 100 mlrd. vertės dalykų“, – sakė jis.

Iki šiol JAV ir kitos šalys jau skyrė Ukrainai beveik pusę šios sumos kaip paramą saugumui.

Pagalba Ukrainai apima beveik visų rūšių karinę įrangą – nuo uniformų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų iki artilerijos raketų sistemų, oro gynybos priemonių ir šarvuočių.

Galiausiai H.Pevkuras paragino Europos Sąjunga „skubiai“ paremti Ukrainos gynybą milijonu artilerijos sviedinių.

Pastarosiomis dienomis susirūpinta, kad Ukrainoje sparčiai senka JAV ir kitų sąjungininkių artilerijos sviedinių atsargos.

Moldovos parlamentas ketvirtadienį netikėtai atsistatydinus ministrei pirmininkei nubalsavo už naują vyriausybę, didėjant įtampai dėl įtarimų, kad Rusija bando destabilizuoti pietiniame Ukrainos pasienyje esančią šalį.

Parlamentas patvirtino ministro pirmininko Dorino Receano ministrų kabinetą, kurį proeuropietiška prezidentė Maia Sandu paskyrė vietoj praėjusį penktadienį atsistatydinusios Natalios Gavrilita, motyvuodama nepakankamu partijos palaikymu.

Moldova, kaip ir Ukraina, paprašė narystės Europos Sąjungoje po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą, o analitikai teigia, kad N.Gavrilita nepakankamai sparčiai vykdė institucines ir ekonomines reformas, būtinas norint prisijungti prie bloko.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dorinas Receanas

Vyriausybės atsinaujinimo fone Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šalies šiaurėje, netoli sienos su Ukraina, esančiame lauke rastos Rusijos raketos nuolaužos.

Moldova praėjusį penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl įtariamo jos oro erdvės pažeidimo, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad Kyjivas užtiko Maskvos planą „sužlugdyti Moldovos demokratiją ir įvesti Moldovos kontrolę“.

Rusija laiko vadinamąsias taikdarių pajėgas su Ukraina besiribojančiame separatistiniame Moldovos rytuose esančiame Padniestrės regione.

Pirmadienį M.Sandu apkaltino Rusiją rengus sąmokslą panaudojant smurtą nuversti jos vyriausybę per diversantus, persirengusius antivyriausybiniais protestuotojais.

Moldova, buvusi sovietinė respublika, taip pat kovoja su energetikos krize, kurią sukėlė tiekimo nutraukimas dėl to, kad Rusija nusitaikė į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o tai pastaraisiais mėnesiais padėjo paskatinti antivyriausybinius protestus.

Vidaus reikalų ministerija teigė, kad tai jau ketvirtas kartas, kai jos teritorijoje randama Rusijos raketos nuolaužų nuo prieš metus prasidėjusios invazijos į Ukrainą, ir jau buvo pasmerkusi Rusijos raketų skrydžius praėjusį spalį.

„Moldova patiria hibridines atakas. Praėjusį rudenį kovojome su šiomis grėsmėmis, tačiau nauja, stipresnė banga tik prasideda“, – sakė D.Receanas parlamento nariams kalboje prieš balsavimą dėl jo kabineto patvirtinimo.

Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas ketvirtadienį, per pirmąjį bet kurio Izraelio ministro vizitą karo draskomoje šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios beveik prieš metus, pareiškė, kad jo šalis yra „įsipareigojusi palaikyti Ukrainos suverenitetą“.

„Izraelis tvirtai solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis ir išlieka įsipareigojęs palaikyti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė E.Cohenas per spaudos konferenciją su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Eli Cohenas ir Dmytro Kuleba

Netrukus po atvykimo ministras apsilankė Kyjivo priemiestyje Bučoje, įtariamų Ukrainos civilių žudynių vietoje.

„Tragiški vaizdai vis dar įsirėžę į mano širdį“, – teigė jis spaudos konferencijoje Kyjive ir pridūrė, kad „Izraelis griežtai pasisako prieš nekaltų civilių žudymą“.

Tačiau E.Cohenas, kuris turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nepranešė apie jokius pažadus dėl ginklų, kurių Ukraina prašo ilgus mėnesius.

Jis sakė, kad jo vyriausybė „parems ir padės patvirtinti iki 200 mln. dolerių (187,39 mln. eurų) garantiją Izraelio sveikatos priežiūros ir civilinės infrastruktūros projektams“.

Kitą savaitę Jungtinėse Tautose vyksiančiai Ukrainos taikos iniciatyvai Izraelis pritars, taip pat kalbėjo E.Cohenas.

Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, Izraelis užėmė atsargią poziciją ir siekia išlaikyti neutralumą.

„Svarbiausi“ ginklai

Konflikto metu Izraelis siunčia humanitarinę pagalbą Ukrainai, bet netiekia jai ginklų.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu anksčiau šį mėnesį interviu transliuotojui CNN sakė, kad „neabejotinai aiškinasi“ dėl karinės pagalbos Ukrainai.

Tai paskatino Maskvą perspėti, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai paskatins konflikto eskalavimą.

„Esame labai dėkingi Izraelio vyriausybei už visas humanitarines iniciatyvas“, – ketvirtadienį savo Izraelio kolegai teigė D.Kuleba.

Tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainai „svarbiausia“ yra pergalė mūšio lauke.

„Izraelis žino mūsų karinių poreikių sąrašą ir mes lauksime, kol bus priimti atitinkami sprendimai, visų pirma dėl Ukrainos dangaus apsaugos“, – sakė D.Kuleba.

Užsienio reikalų ministras taip pat oficialiai visiškai atnaujino Izraelio ambasados Kyjive darbą.

Ši diplomatinė misija atnaujins „nepertraukiamą veiklą, siekiant stiprinti santykius tarp šalių“, teigiama anksteniame E.Coheno pareiškime.

E.Cohenas taip pat atidavė pagarbą Kyjivo Babin Jaro dauboje esančiame memoriale beveik 34 000 žydų, nužudytų 1941 metais, kai miestas buvo okupuotas nacių.

Izraelis taip pat akcentuoja savo ypatingus ryšius su Maskva – daugiau kaip milijonas Izraelio piliečių yra kilę iš buvusios Sovietų Sąjungos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas kovo 3 dieną Vašingtone priims Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir surengs derybas dėl paramos Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Praėjus vieneriems metams nuo žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą, vadovai aptars mūsų dedamas pastangas remti Ukrainą, primesti Rusijai atsakomybę už jos agresiją ir stiprinti transatlantinį saugumą“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Maskva ketvirtadienį pareiškė išsiunčianti keturis Austrijos diplomatus po to, kai Viena išsiuntė keturis Rusijos užsienio atstovybių Austrijoje darbuotojus, didėjant įtampai dėl konflikto Ukrainoje.

Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jos diplomatų išsiuntimas buvo „nedraugiškas ir nepagrįstas žingsnis“, kuris „daro didelę žalą dvišaliams santykiams, kurie dėl Austrijos veiksmų ir taip išgyvena krizę“.

Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinę kampaniją Ukrainoje, Austrija ir kitos Europos Sąjungos šalys išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų, o Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.

Ministerija pranešė, kad iškvietė Austrijos ambasadorių Maskvoje ir informavo jį, kad keturi Austrijos ambasados Rusijoje darbuotojai „paskelbti persona non grata“.

Jiems suteikta galimybė išvykti iš šalies iki vasario 23 dienos.

„Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į kylančius sunkumus gaunant vizas oficialioms Rusijos delegacijoms, vykstančioms į Vieną“, – pridūrė ministerija savo pareiškime.

Anksčiau vasarį Viena pranešė, kad išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje, teigdama, kad jie elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“.

Neutralioje Austrijoje, kuri iki Maskvos įsiveržimo į Ukrainą su Rusija palaikė glaudžius santykius, diplomatai išsiunčiami retai.

NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija, net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo prezidento Vladimiro Putino prieš metus pradėta invazija į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas.

Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę, Europoje kilo jos pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krizė, o NATO buvo priversta atlikti didžiausią nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo savo gynybos reviziją.

„Prezidentas Putinas nori kitokios Europos... Europos, kur jis galėtų kontroliuoti kaimynus, kur galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“, – sakė 63 metų J.Stoltenbergas interviu, duotame likus savaitei iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Mums reikia būti pasirengusiems ilgam etapui. Tai gali trukti daug, daug, daug, daug metų“, – sakė jis.

J.Stoltenbergas vengė prognozuoti, kiek tęsis atsinaujinusi priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų, nes permainos gali ateiti staiga.

„Matėme Berlyno sienos griuvimą, matėme [2001 metų] rugsėjo 11-ąją“, – sakė jis.

JAV vadovaujama NATO „visuomet aiškinsis“, kaip galima gerinti santykius, bet šiuo metu dėl Rusijos režimo elgesio tai neįmanoma, kalbėjo J.Stoltenbergas.

NATO narės nesiunčia savo karių į Ukrainą, o kai kurie Vakarų pareigūnai baiminasi, kad tiesioginis karinis konfliktas galėtų virsti branduoliniu Vakarų ir Rusijos karu.

Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Aljansas dislokavo dešimtis tūkstančių papildomų karių savo rytiniame sparne, o virtinė sąjungininkių Europoje padidino išlaidas gynybai.

NATO narės, visų pirma JAV, taip pat siunčia Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų eurų, kad padėtų Kyjivui atremti Rusiją.

2023 m. sausio mėn. duomenimis, mažiausiai 4497 socialinės, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos patyrė tiesioginių nuostolių dėl plataus masto Rusijos invazijos, bendra tiesioginių tokių įstaigų nuostolių suma vertinama 10,8 mlrd. dolerių.

Tai pranešė Kijevo ekonomikos mokyklos analitinio centro (KSE instituto) spaudos tarnyba.

„KSE instituto projekto ekspertų duomenimis, bendra tiesioginių socialinių, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų nuostolių suma vertinama 10,8 mlrd. dolerių. Iš jų 0,2 mlrd. dolerių sudaro socialinės srities nuostoliai, 8,8 mlrd. dolerių – švietimo įstaigų nuostoliai , 1,8 mlrd. dolerių – sveikatos priežiūros įstaigų nuostoliai. Bendri netiesioginiai nuostoliai siekia 11,1 mlrd. dolerių, o jų atstatymui reikalinga suma – mažiausiai 19,7 mlrd. dolerių.

Bendras sugadintų ar sunaikintų švietimo įstaigų skaičius jau viršija 3127 objektus, iš jų 1489 mokyklos, 885 vaikų darželiai, 517 aukštųjų mokyklų pastatų.

Beveik tris kartus mažiau apgadinta ar sunaikinta sveikatos priežiūros įstaigų – 1245 objektai. Iš gydymo įstaigų labiausiai nukentėjo ambulatorijos – 430 objektų ir 362 ligoninės.

Taip pat buvo apgadintos arba sunaikintos 154 gyventojų socialinės apsaugos įstaigos. Labiausiai nukentėjo sanatorijos – 46 įstaigos, socialiniai centrai – 43 ir internatinės mokyklos – 31.

Vertinant pasiskirstymą pagal regionus, socialinės apsaugos įstaigos labiausiai nukentėjo Donecko srityje – 21 %, Odesos srityje – 20 %, Kijevo srityje – 18 %. Tarp sveikatos priežiūros įstaigų: Donecko sritis – 36 %, Charkovo sritis – 23 %, Luhansko sritis – 11 %. O iš visų švietimo įstaigų daugiausia žalos patyrė Charkovo sritis – 34 %, Donecko sritis – 18 %, Luhansko sritis – 11 %.

Pažymima, kad be tiesioginių nuostolių dėl sunaikintos socialinės srities infrastruktūros, gerokai išaugo išlaidos socialinei apsaugai, kurias lemia gerokai išaugęs nedarbo lygis (NBU skaičiavimais – 28 %), padidėjęs šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius (iki 5,9 mln. žmonių 2022 m. pabaigoje ) ir kita socialinė įtampa“, – nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime, kurį cituoja UNIAN.