Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Melitopolyje, Zaporižios srityje, rusų okupantai įrengė papildomą mobiliojo ryšio bokštą, kuriuo gali naudotis specialiosios tarnybos, kad galėtų klausytis telefoninių pokalbių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos generalinis štabas.
- Rusijos opozicijos leidinys „Svarbios istorijos“, remdamasis vidiniu Rusijos gynybos ministerijos šaltiniu, ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos kariuomenė keičia taktiką ir priėmė sprendimą Ukrainoje panaudoti dideles oro pajėgas, pranešė JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
- Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė manantis, kad metinių proga Rusija surengs raketų antpuolį. Jo teigimu, rusai kaupia raketų atsargas, todėl vasario 24 d. gali būti paleistos trys bangos.
- Ukraina skelbia, kad Rusija apšaudė gyvenamąjį rajoną Bachmute. Per išpuolį žuvo trys vyrai ir dvi moterys, dar devyni žmonės buvo sužeisti, apgadinta daug gyvenamųjų pastatų.
Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lenkija svarsto dėl naikintuvų perdavimo
00:21
„Wagner“ skelbia apie užimtą kaimą netoli Bachmuto
23:38
Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas paskelbė apie užimtą Paraskovijivkos kaimą, esantį netoli Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios.
„Paraskovijivkos gyvenvietę visiškai kontroliuoja privačios karinės bendrovės „Wagner“ daliniai. Nepaisant šaudmenų blokados, nepaisant didelių nuostolių ir kruvinų mūšių, mūsų vyrai visiškai okupavo visą Paraskovijivkos teritoriją“, – pareiškė Jevgenijus Prigožinas, kurį cituoja jo spaudos tarnyba.
Paraskovijivka yra nedidelė gyvenvietė į šiaurę nuo Bachmuto Donecko srityje, kurią Maskva nori visą perimti savo kontrolėn.
Rusijos pajėgos jau kelias savaites pamažu stumiasi į priekį šiaurėje nuo Bachmuto ir tvirtina užblokavusios tris iš keturių Ukrainos kariuomenės atsargų tiekimo kelių šiame mieste.
Tačiau J. Prigožinas taip pat yra sakęs, kad rusų pajėgoms gali prireikti dar poros mėnesių, kol jos užims Ukrainos rytuose esantį Bachmuto miestą, kuris yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.
Kyjivas pirmadienį pripažino, kad padėtis į šiaurę nuo Bachmuto yra „sudėtinga“.
Rusijos gynybos ministerija J. Prigožino pareiškimo apie Paraskovijivkos užėmimą kol kas nekomentavo.
Kova dėl Bachmuto parodė įtampą, tvyrančią tarp samdinių bendrovės „Wagner“ ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų, nors Kremlius tai neigia.
Sausį J.Prigožinas skelbė, kad jo kovotojai perėmė netoliese esančio Soledaro kontrolę, tačiau gynybos ministerija po dviejų dienų pareiškė, kad miestą kontroliuoja Maskvos pajėgos.
Ruošiasi Rusijos atakoms per karo metines
23:25
Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos mano, kad vasario 23-24 d. galimos Rusijos provokacijos ir raketų atakos, Ukrainos gynėjai ruošiasi „kiekvienai dienai“.
Apie tai ir radijui „Donbas.Realii“ kalbėjo Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas.
„Jie nuolat skuba kažką įrodyti savo fiureriui (Putinui – red. past.) arba jis pats nori kažką įrodyti savo tautai“, – sakė jis.
Pirmoji Ukrainos karių grupė baigė mokymus JAV bazėje Vokietijoje
23:01
Pentagonas pranešė, kad pirmoji Ukrainos karių grupė baigė mokymus JAV bazėje Vokietijoje, rašo CNN.
Pirmoji 635 ukrainiečių grupė kursus baigė Grafeneverio poligone, kuriame JAV rengia savo bendro pobūdžio karines ir manevrines pratybas. Ukrainiečių batalionas taip pat treniravosi su pėstininkų kovos mašina „Bradley“.
Sausio viduryje prasidėjusios pratybos yra išplėstinės JAV programos, skirtos Ukrainos kariuomenei parengti kovai, dalis.
Vokietija jau „netrukus“ galės pasiųsti pirmuosius „Leopard“ į Ukrainą
21:47
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija netrukus galės pasiųsti pirmuosius savo tankus „Leopard“ į Ukrainą.
Kalbėdamas kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, jis paragino sąjungininkus tikėtis ilgo karo, rašo BBC.
Nesitiki Baltarusijos veiksmų
20:53
Šiuo metu nėra didelės rizikos, kad Baltarusija įsitrauks į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuotoliniu būdu dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje.
„Apie Baltarusiją. Mes manome, kad šiandien nėra jokios tikimybės, jokio didelio pavojaus. Jie gali eiti iš Baltarusijos, bet tai sudėtinga. Visų pirma, sunku į savo gretas (į Rusijos puolamąsias pajėgas) patraukti baltarusių karius. Nes baltarusiai, kaip mes suprantame, nenori kariauti prieš Ukrainą. Didžioji visuomenės dalis to nenori. Turime analitinius skaičius – 80 proc. Todėl labai sunku sulaukti Baltarusijos paramos šiame procese, todėl bus labai sunku juos patraukti“, – pažymėjo V.Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra UNIAN.
NATO vadovas įspėja apie augančius Rusijos ir Kinijos ryšius
20:34
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo apie augančius Kinijos ir Rusijos tarpusavio ryšius ir paragino šalis, kurios tiki „demokratija ir laisve“, susivienyti prieš autoritarines jėgas.
Rusijai nusiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Kinija stengėsi užimti neutralią poziciją, tačiau tuo pat metu stiprino ryšius su Maskva ir nepasmerkė invazijos.
Pasaulinės saugumo konferencijos Miunchene kuluaruose kalbėjęs J.Stoltenbergas pareiškė, kad NATO „atidžiai stebi ryšius tarp Kinijos ir Rusijos, kurie tapo glaudesni ir stipresni“.
Šalys kartu rengia karines pratybas, taip pat bendrą patruliavimą jūroje ir oro erdvėje.
„Kai autoritarinės galios tampa artimesnės ir glaudžiau bendradarbiauja, yra dar svarbiau, kad visi mes, kas tikime demokratija ir laisve, susivienytume NATO organizacijoje ir su mūsų partneriais visame pasaulyje“, – pareiškė jis.
Pasak J. Stoltenbergo, Pekinas atidžiai stebi karą Ukrainoje.
„Jeigu ten laimės prezidentas [Vladimiras] Putinas, tai turės įtakos skaičiavimams ir sprendimams, kuriuos jie priima Pekine“, – aiškino jis.
Penktadienį prasidėjusioje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvauja virtinė pasaulio lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, JAV viceprezidentę Kamalą Harris ir Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi.
Kremliaus puolimas? BBC skaičiuoja, kad dabar žūsta penkis kartus daugiau rusų karių nei anksčiau
19:27
Remdamasi atvirais šaltiniais, BBC teigia, jog pavyko nustatyti 14 709 Rusijos karių, žuvusių kare Ukrainoje, pavardes. Per pastarąsias 14 dienų patvirtintų aukų skaičius penkis kartus viršijo įprastus savaitės skaičius. Tai gali būti Rusijos pradėto puolimo Donbase pasekmė.
G.Nausėda: Vakarai efektyviai remia Ukrainą, bet trūksta greičio įgyvendinant sprendimus
18:49
Vakarų valstybės, teikdamos pagalbą Ukrainai, efektyviai išnaudojo savo galimybes, tačiau trūksta greičio įgyvendinant priimtus sprendimus, sako Miucheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Vakarų valstybės išnaudojo savo galimybes pakankami nemažai ir efektyviai, bet šiandien labiausiai trūksta greičio. (...) Kadangi net ir tie sprendimai, kuriuos priėmėme dėl tankų, bus įgyvendinti per keletą mėnesių ar ilgiau“, – penktadienį Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G.Nausėda.
„Įžengėme į kritinę šito karo stadiją ir, kaip aš sakau, patys sprendimai karo lauke nekovoja, kovoja tankai kaip ir kita karinė įranga“, – pridūrė prezidentas.
Berlynas neseniai sutiko perduoti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.
Danija, Vokietija ir Nyderlandai Ukrainai taip pat pažadėjo per artimiausius mėnesius nusiųsti bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.
JAV neseniai taip pat paskelbė siųsianti Ukrainai tankų, tačiau pabrėžia, jog jų pristatymas užtruks bent kelis mėnesius.
Prezidentas taip pat sakė, kad liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas gali tapti istoriniu.
Pasak jo, tam reikalinga „ne tik tai karinė parama (Ukrainai – BNS), bet ir NATO rytinio flango stiprinimas, priemonių, reikalingų jam sustiprinti įgyvendinimas“.
„Madrido susitikime (NATO viršūnių susitikime, vykusiame pernai liepą – BNS) mes priėmėme deklaracijas, dabar atėjo laikas tų deklaracijų įgyvendinimui“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot G.Nausėdos, vienas svarbiausių elementų būsimame Aljanso viršūnių susitikime – gynybos planų, įtraukiant regioninius gynybos planus, patvirtinimas.
Miucheno konferencijoje Lietuvos vadovas aptarė Ukrainos perspektyvas įstoti į NATO, susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu prašė didesnio Paryžiaus įsitraukimo šiuo klausimu.
„Visi suprantame, kad NATO narystė nėra galima, kol šalis yra karo apystyvose, bet aš galvoju, kad turime pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris būtų suprantamas kaip signalas judėti į priekį ir karui pasibaigus labai greitai priimti sprendimus“, – kalbėjo G.Nausėda.
Miuncheno saugumo konferencija vyksta vasario 17–19 dienomis.