Laikinai rusų okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo 11 sprogimų

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant didelio Rusijos okupantų spaudimo, fronto linija nepasikeitė.  

Vakaro vaizdo žinutėje ukrainiečiams V.Zelenskis sakė, kad šiandien pradėjo nuo Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vadavietės štabo posėdžio, kuris buvo „išplėstinis ir išsamus“, įskaitant Ukrainos kariuomenės vadų pranešimus iš fronto linijos karščiausiuose rajonuose.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnyj pranešė apie bendrą padėtį fronte ir priešo raketų atakas prieš mūsų pozicijas. Žinoma, pranešimai apie Donecko ir Luhansko sritis kelia ypatingų emocijų. Mes darome viską, kad sulaikytume ten vykstančias priešo atakas – nuolatinius intensyvius puolimus, kurių Rusija nestabdo, nors ten ir patiria didžiulių nuostolių“, – sakė prezidentas.

Taip pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Aleksandras Syrskis informavo apie padėtį Bachmuto ir Lymano kryptimis. 

„Vyksta įnirtingi mūšiai. Darome viską, kad paremtume savo vaikinus“, – sakė A.Zelenskis. 

Be to, brigados generolas Aleksandras Tarnavskis pranešė apie kovas Avdijivkoj ir kitose vietovėse. 

„Okupantai ten prieš mūsų vaikinus naudoja visą ginklų spektrą, įskaitant net ašarines granatas. Tačiau labai svarbu, kad, nepaisant viso spaudimo mūsų pajėgoms, fronto linija nepasikeitė“, – pabrėžė valstybės vadovas. 

Prezidentas už tai padėkojo visiems Ukrainos kovotojams, kariams ir seržantams, karininkams ir generolams, kurie gina atitinkamas fronto linijas.

Vakarų partneriai 2023 m. Ukrainai turėtų suteikti dar 33 mlrd. eurų paramos. Kaip rašo „Financial Times“, remdamasis Kylio universiteto atliktu tyrimu, pernai Kijevas gavo mažiau nei pusę žadėtų pinigų.

Iki 2022 m. gruodžio mėnesio Ukrainos finansų ministerija gavo 31 mlrd. iš 64 mlrd. pažadėtų eurų. Šiuos pažadus Vakarai davė per pastaruosius metus, nuo pat visiško karo pradžios.

Didžiausias Ukrainos biudžeto „donoras“ buvo ES ir Europos investicijų bankas, kurių bendra subsidijų suma siekė 30 mlrd. eurų. Daugiau nei pusė šios sumos – 17,5 mlrd. eurų – dar neįskaityta į Ukrainos finansų ministerijos sąskaitas.

Pasak Kylio instituto mokslininko Kristofo Trebešo, ES prireikė iki šešių mėnesių, kad gautų teisinius ir politinius leidimus dėl kai kurių finansinės pagalbos rūšių.

„Toks vėlavimas, be abejo, yra problema, kai esi pačiame karo įkarštyje ir turi finansuoti dideles infrastruktūros ir karines išlaidas, kai tavo pajamos sumažėjo“, – sakė jis.

Ukrainos finansų ministerija savo kitų metų prognozėje vidaus biudžeto deficitą įvertino 38 mlrd. eurų. Kita vertus, ES pažadėjo Kyjivui reguliariai kas mėnesį teikti 1,5 mlrd. eurų finansinę paramą – per metus iš viso 18 mlrd. eurų.

Kaip pažymėjo A.Trebeshas, anksčiau Vakarų šalys panašių konfliktų metu suteikdavo daug didesnę finansinę paramą, be to, tai darydavo greičiau. Visų pirma minimas karas Persijos įlankoje, kai JAV, Vokietijos, Japonijos ir Pietų Korėjos išlaidos buvo kelis kartus didesnės už pagalbos Ukrainai išlaidas.

„Tai man svarbi išvada – jei norėtume, galėtume padaryti daug daugiau“, – sakė A.Trebeshas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai atnaujinti branduolinių ginklų bandymus yra grasinimai, į kuriuos niekas rimtai nereaguoja.

„Kalbant apie tai, ar Rusijos Federacija ruošiasi branduoliniams bandymams: jūs ir aš esame suaugę žmonės. Šis žmogus (V.Putinas – red. past.) pirmiausia nusprendė, kad bus kažkokie gąsdinimai, o paskui susiejo tai su kažkokiais pranešimais iš JAV ir pan. Man atrodo, kad taip vyksta nuolat. Rimtai, niekas į juos nebekreipia dėmesio“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive su Italijos ministre pirmininke.

„Kai Rusija įsiveržė, buvo išbandyta ne tik Ukraina. Visas pasaulis patyrė amžių išbandymą. Buvo išbandoma Europa. Buvo išbandoma Amerika. Buvo išbandoma NATO. Buvo išbandomos visos demokratijos“, – sakė jis.

JAV lyderis pridūrė, kad sąjungininkai tvirtai stovi prieš Rusijos agresiją, o parama kariaujančiai Ukrainai „nesvyruos“.

„Neturėtų būti jokių abejonių: mūsų parama Ukrainai nesvyruos, NATO nebus susiskaldžiusi ir mes nepavargsime“, – teigė J. Bidenas.

Visą Joe Bideno kalbą skaitykite čia.

Amerikiečių ir sąjungininkų sankcijos bei eksporto kontrolė riboja Rusijos galimybes kariauti Ukrainoje, nes silpnina jos kariuomenę, teigia aukšto rango JAV iždo departamento pareigūnas.

Iždo sekretorės pavaduotojo Wally Adeyemo parengtose pastabose teigiama, kad artėjant pirmosioms karo Ukrainoje metinėms JAV sankcijos pasiteisina, ir Kremlius bei jo karinė mašina patiria karinius nuostolius.

W.Adeyemo antradienį sakys kalbą Vašingtone įsikūrusioje Užsienio santykių taryboje.

Dėl JAV ir jų sąjungininkių įvestų finansinių sankcijų „sumažėjo Rusijos galimybės pakeisti daugiau kaip 9 000 karinės įrangos vienetų, prarastų nuo karo pradžios“, sakoma jo parengtose pastabose. Jose priduriama, kad „Rusija taip pat prarado iki 50 proc. savo tankų“.

Daugiau nei 30 šalių, įskaitant JAV, Europos Sąjungos valstybes nares, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Australiją, Japoniją ir kitas – sudarančių daugiau nei pusę pasaulio ekonomikos – nustatė viršutines kainų ribas Rusijos naftai ir jos produktams, pradėjo eksporto kontrolę, įšaldė Rusijos centrinio banko lėšas ir apribojo šalies prieigą prie SWIFT – pagrindinės pasaulinių finansinių tranzakcijų sistemos.

„Nors dar turime daug ką nuveikti, mums pavyksta į priešingą pusę pakreipti Rusijos biudžeto kursą ir sumažinti jos karinės pramonės kompleksą“, – teigiama W.Adeyemo pareiškime.

Sankcijų veiksmingumą jis gynė po to, kai pirmadienį, prieš penktadienį minint Rusijos invazijos pirmąsias metines, JAV prezidentas Joe Bidenas iš anksto nepranešęs apsilankė Ukrainoje ir susitiko su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Po metų Kyjivas laikosi, – sakė J.Bidenas po susitikimo su Ukrainos lyderiu jo rezidencijoje. – Ir Ukraina laikosi. Demokratija laikosi. Amerikiečiai yra su jumis, ir pasaulis yra su jumis.“

W. Adeyemo pastabose sakoma, kad karui žengiant į antruosius metus, JAV dės daugiau pastangų, kad sankcijos būtų sugriežtintos, įskaitant kovą su sankcijų apeidinėjimu ir ekonominio spaudimo darymą šalims ir įmonėms, kurios ir toliau su Rusija vykdo verslą.

Jis pripažįsta, kad naujausi pranešimai rodo, jog Rusijos ekonomikos rezultatai yra geresni, nei tikėtasi. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, šiais metais jos ekonomika turėtų paaugti 0,3 procento. Palyginimui, prognozuojama, jog JK ekonomika susitrauks 0,6 procento.

„Nors Rusijos ekonominiai duomenys atrodo geresni, nei daugelis tikėjosi konflikto pradžioje, mūsų veiksmai verčia Kremlių naudoti savo ribotus išteklius ekonomikai palaikyti tuo metu, kai jis verčiau investuotų kiekvieną dolerį į savo karo mašiną“, – teigia W. Adeyemo.

Europos Sąjunga antradienį paragino savo šalis nares tiekti Ukrainai daugiau šaudmenų iš savo atsargų ir iš visų užsakymų, kuriuos jos jau yra pateikusios gynybos pramonei, kad padėtų įveikti įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Kai kuriais skaičiavimais, Ukraina kasdien iššaudo iki 6 000–7 000 artilerijos sviedinių, t. y. maždaug tiek pat, kiek maža Europos valstybė užsako taikos metu, tačiau tai yra tik maždaug trečdalis to skaičiaus, kurį naudoja Rusija, praėjus beveik metams nuo karo pradžios.

„Turime veikti skubiai“, – žurnalistams NATO būstinėje Briuselyje sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Jis teigė, kad raštu kreipėsi į 27 bloko gynybos ministrus, ragindamas juos „teikti Ukrainai pirmenybę“, kai kalbama apie ginklus ir amuniciją.

„Tai, ką turime padaryti, matuojama ne mėnesiais, o savaitėmis“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vakarų sąjungininkus, prašydamas greičiau suteikti karinę paramą, įspėdamas, kad delsimas bus naudingas Rusijai, artėjant invazijos metinėms vasario 24 dieną.

Diskusijose ES daugiausia dėmesio buvo skiriama būdams, kaip bendrai pirkti šaudmenis ir naudoti specialų bendrą fondą papildomam finansavimui. Tačiau gynybos pramonei reikalingi tvirti ilgalaikiai užsakymai, kad būtų galima sukurti ir išplėsti gamybos linijas, ir ji negali tiesiog per naktį padidinti tiekimo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas spaudos konferencijoje su J. Borrelliu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, sakė, kad didžiausia pasaulyje saugumo organizacija sukurs schemą, padėsiančią Ukrainai gauti reikiamų atsargų.

„Sutarėme, kad NATO turėtų padėti Ukrainai sukurti veiksmingą, skaidrią ir atskaitingą viešųjų pirkimų sistemą“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis teigė, kad netrukus susitiks ekspertų grupė, kuri aptars, kaip geriausia elgtis toliau.

„Pagrindiniai pajėgumai turi pasiekti Ukrainą prieš Rusijai pasinaudojant šiuo momentu“, – sakė jis.

NATO mano, kad Rusija pastarosiomis savaitėmis pradėjo puolimą, didindama atakų intensyvumą Rytų Ukrainoje ir stiprindama pajėgas pietuose. Pareigūnai teigė, kad Ukraina pavasarį tikriausiai pradės savo kontrpuolimą.

Paklaustas, ar, jo manymu, Ukrainos Vakarų partneriai veikia pakankamai greitai, D. Kuleba atsakė, kad „padaryta nepakankamai, todėl mes čia ir stovime“.

Tačiau jis pažymėjo: „Niekas nesitikėjo, kad šis karas truks taip ilgai. Todėl tam tikru momentu susiklostė situacija, kai tapo akivaizdu, kad gamybą reikia išplėsti.“

Estija, turinti bendrą sieną ir ilgą istoriją su Rusija, siekia, kad ES ir jos NATO sąjungininkės parūpintų 1 mln. artilerijos sviedinių, kurių vertė siekia 4 mlrd. eurų.

Po Kyjive įvykusių JAV prezidento Joe Bideno ir prezidento Volodymyro Zelenskio derybų Jungtinės Valstijos siekia kartu su sąjungininkais ir partneriais daug nuveikti, kad paremtų Ukrainos pastangas atremti Rusijos agresiją.

Apie tai kalbėjo Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

„Jis (J.Bidenas – red. past.) vakar turėjo galimybę išsamiai, detaliai pasikalbėti su prezidentu V.Zelenskiu apie kiekvieną konflikto aspektą. Ir dėl to bus atlikta daug tolesnio darbo, įskaitant glaudžias konsultacijas su mūsų sąjungininkais ir partneriais“, – teigė jis.