V.Zelenskis parodė kambarį prezidentūroje, kuriame gyvena jau metus

Ukrainos televizijos laidų vedėjas Dmytro Komarovas, minint plataus masto Rusijos invazijos metines, pristatė autorinį dokumentinį projektą „Metai“, kuriame jis kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pokalbio Ukrainos prezidento kanceliarijoje metu V.Zelenskis parodė, kur gyvena jau metus. Prezidento kanceliarijoje jis turi atskirą kambarį su lova, praustuvu, stalu, televizoriumi ir drabužių spinta. Kambaryje taip pat yra du langai su šviesiomis užuolaidomis.

Pasak prezidento, šiame kambaryje jis gyvena nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Jis pasakojo, kad su kanceliarijos darbuotojais nusileisdavo į slėptuvę, tačiau didžiąją laiko dalį praleisdavo čia.

„Tai mano namai. Čia gyvenu jau metus. Įpratome čia visada išjungti šviesą, nes taupome elektrą. Tai jau kaip įprotis“, – pridūrė V.Zelenskis.

Jis taip pat parodė šeimos nuotrauką su žmona Olena Zelenskaja ir vaikais, kuri įrėminta ant jo darbastalio.

Kanada be anksčiau pažadėtų keturių tankų „Leopard 2“ Ukrainai perduos dar keturis. Apie tai pranešė šalies ministras pirmininkas Justinas Trudeau, sakydamas kalbą Rusijos invazijos į Ukrainą metinių proga.

Be tankų, pasak jo, Kanada taip pat perduos Ukrainai vieną šarvuotą remonto ir evakuacijos mašiną ir 5000 sviedinių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kanados tankai „Leopard 2“ rengiami kelionei į Ukrainą.

J.Trudeau taip pat paskelbė naują sankcijų paketą 129 asmenims ir 63 juridiniams subjektams, susijusiems su Rusija. Tarp jų – Rusijos ministro pirmininko pavaduotojai ir kiti pareigūnai.

Vokietija ir Prancūzija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo.

Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, jog Indija norėjo, kad žodis „karas“ nebūtų įtrauktas į jokį galutinį dvi dienas truksiančio ir šeštadienį Bengalūre pasibaigsiančio ekonomiškai stipriausių valstybių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo pareiškimą.

Rusija yra G-20 narė, tačiau į susitikimą neatvyko jos ministrų lygmens atstovas. Visgi kitą savaitę Sergejus Lavrovas turėtų dalyvauti galingųjų valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime Naujajame Delyje.

„Jau metus esame šio siaubingo karo Ukrainoje, kurį pradėjo Rusija, liudininkai. Ypač tokią dieną, kaip ši, ir tokia proga, kaip G-20 renginys, mums reikia visiško aiškumo“, – sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris, turėdamas omenyje vasario 24-ąją minimas pirmąsias Maskvos invazijos metines.

„Tai karas. Ir šis karas turi priežastį, t. y. turi vieną priežastį – Rusiją ir (Rusijos prezidentą) Vladimirą Putiną. Tai turi būti aiškiai išreikšta šiame G-20 finansų ministrų susitikime“, – spaudos konferencijoje sakė Ch.Lindneris.

Jis sakė, kad Vokietijai būtų nepriimtina, jei lapkričio mėnesį Indonezijoje vykusiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame V.Putinas nedalyvavo, vadovų deklaracijos formuluotė būtų susilpninta.

Toje Balyje paskelbtoje deklaracijoje teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą“.

„Neabejoju, kad pirmininkaujanti Indija taip pat laikysis Balio kalbos“, – sakė Ch.Lindneris.

„Kalbant apie Rusiją, negali būti jokių įprastų veiksmų. Ateityje su Rusija nebus jokių įprastų reikalų, kol bus tęsiamas šis žiaurus karas“, – pridūrė jis.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as antrino Ch.Lindneriui sakydamas, kad Paryžius „priešinsis bet kokiam žingsniui atsitraukti nuo Balio lyderių pareiškimo šiuo karo Ukrainoje klausimu“.

 „Visiškai pasitikime Indija, kad ji pasieks tvirtą komunikatą“, – per spaudos konferenciją sakė B.Le Maire'as.

Kol kas neaišku, ar susitikime Bengalūre apskritai bus paskelbtas koks nors bendras pareiškimas, nes anksčiau per panašius susitikimus jų nepavyko parengti.

Aktyvistai penktadienį, minint pirmąsias invazijos metines, prie Rusijos ambasados Berlyne pastatė susprogdintą rusų tanką, o tūkstančiai žmonių visoje Europoje protestavo prieš Maskvos karą Ukrainoje.

Minint pirmąsias karo metines visos Europos lyderiai dalyvavo ceremonijose, kuriose pabrėžė tvirtą paramą Ukrainai ir pagerbė karo aukų atminimą.

Talino Laisvės aikštėje, kur Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susirinko į žuvusiųjų pagerbimo ceremoniją, minios žmonių minutėlei nutilo.

Londone ministras pirmininkas Rishi Sunakas prie Dauningo gatvės paskelbė tylos minutę prieš tai, kai dvi dainininkės, vilkinčios tradiciniais ukrainietiškais marškiniais, vadinamais vyšivankomis, sugiedojo Ukrainos himną.

Pasaulio lyderiai nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iki Vokietijos kanclerio Olafo Scholzoir britų karaliaus Karolio III paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą smerkiančius pareiškimus.

Gausybė pastatų, tarp jų – Eiffelio bokštas Paryžiuje, Nacionalinis teatras Varšuvoje ir Europos Komisijos pastatas Briuselyje, vėlyvą ketvirtadienį nušvito Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona.

Prie Brandenburgo vartų Berlyne susirinko protestuotojai prieš Rusijos invaziją, kai kurie iš jų laikė mėlynus ir geltonus skėčius.

Karas arčiau nei atrodo

Privačiam Vokietijos muziejui vadovaujantys Enno Lenza ir Wielandas Giebelis teigė, kad susprogdintą tanką prie Rusijos ambasados, įsikūrusios netoli Brandenburgo vartų, pastatė „kaip Rusijos žlugimo simbolį“.

„Norime, kad jų metalo laužas atsidurtų priešais teroristų vartus“, – sakė W.Giebelis, kuris kelis mėnesius buvo įsivėlęs į biurokratines pinkles su Berlyno pareigūnais dėl tanko pastatymo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pamuštas rusų tankas Berlyne

Tankas T72 B1, pagamintas 1985 metais, buvo apgadintas praėjusių metų kovo 31 dieną netoli Bučos miesto šalia Kyjivo.

Berlyne atostogavusi turistė Sabine Ertl sakė, kad tankas atrodė „įspūdingai ir bauginančiai“.

„Tai labai priartina šią realybę“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Nukauti rusų tankai taip pat eksponuojami ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. 

Reikia greičiau veikti

Berlyne studijuojantis čilietis Lorenzo Graifas sakė, kad ši instaliacija puikiai tinka „demonstruoti priešais ambasadą“.

Renginyje, kuriam vadovavo Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, pabrėžęs, kad Kyjivas gali pasikliauti Berlynu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vakarų sąjungininkams už paramą jo šaliai.

V.Zelenskis vėliau penktadienį taip pat turėjo vaizdo ryšiu kreiptis į protestuotojus Berlyne.

Pasaulis: Rusijos invazijos į Ukrainą metinės

+1

Trafalgaro aikštėje Londone susirinko šimtai demonstrantų, palaikančių Ukrainą.

Labdaros organizacijos savanorė Ksenija Milecka išreiškė nuostabą dėl paramos Ukrainai Britanijoje.

„Neįtikėtina, kai su savimi turi Ukrainos vėliavą, visi žmonės sako: „O, Slava Ukraini, Slava Ukraini“. Jie žino, ką tai reiškia. Jie rašo milijonus komentarų mūsų „TikTok“ paskyrose  ir t. t. Tai labai šaunu“, – pasakojo ji.

Buhalterė Oksana Podlesna paragino daugiau veikti, o ne kalbėti.

„Daug žodžių, bet per mažai veiksmų. Mums reikia greitų veiksmų, reikia greito [ginklų] pristatymo, nes žmonės miršta kiekvieną dieną“, – sakė ji.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu po to, kai Pekinas paragino surengti skubias taikos derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

„Planuoju susitikti su Xi Jinpingu, – sakė jis žurnalistams, tačiau nenurodė nei kada, nei kur. – Tai bus svarbu pasaulio saugumui.“

V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad Kyjivui reikia bendradarbiauti su Kinija, siekiant užbaigti karą po to, kai Pekinas pateikė poziciją dėl konflikto Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Kinija pradėjo kalbėti apie Ukrainą ir tai nėra blogai, – sakė V.Zelenskis. – Man atrodo, kad gerbiamas mūsų teritorinis vientisumas, saugumo klausimai.“

„Šiuo klausimu turime bendradarbiauti su Kinija... Mūsų užduotis – suvienyti visus, kad izoliuotume vieną“, – pridūrė jis.

Rusija penktadienį pareiškė vertinanti Pekino pastangas sureguliuoti konfliktą Ukrainoje, tačiau primygtinai reikalavo, kad bet kokiame krizės sprendime būtų pripažinta Rusijos kontrolė keturiuose Ukrainos regionuose.

„Labai vertiname mūsų Kinijos draugų nuoširdų norą prisidėti prie konflikto Ukrainoje sureguliavimo taikiomis priemonėmis“, – sakė Užsienio reikalų ministerija, tačiau pridūrė, kad bet koks sureguliavimas turi pripažinti „naujas teritorines realijas“.

Kinijos pasiūlymas, kaip spręsti konfliktą Ukrainoje, yra „svarbus indėlis“, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai, pabrėždamas Pekino raginimą vengti branduolinių ginklų panaudojimo.

„Manau, kad Kinijos vyriausybės pateiktas planas yra svarbus indėlis. Manau, kad raginimas vengti branduolinių ginklų naudojimo yra ypač svarbus“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guttereso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

„Mūsų visų kolektyvinė atsakomybė – padaryti viską, ką galime, kad būtų pasiekta teisinga taika“, – pridūrė jis. 

Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą.

„Raginame trečiąsias šalis ar kitus tarptautinius veikėjus, kurie siekia apeiti ar pakenkti mūsų priemonėms, nutraukti materialinę paramą Rusijos karui arba turėti rimtų išlaidų“, – sakoma bendrame septynių šalių grupės vadovų pareiškime po virtualaus aukščiausiojo lygio susitikimo, surengto per pirmąsias Rusijos plataus masto invazijos metines.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį per pokalbį telefonu su savo kolega iš Rusijos, Vladimiru Putinu, paragino siekti „teisingos taikos“ Ukrainoje, pranešė prezidentūra.

„Prezidentas R.T.Erdoganas pabrėžė, kad reikia siekti teisingos taikos, kad būtų užkirstas kelias tolesnėms žmonių aukoms ir destrukcijai“, – sakoma trumpame pareiškime.

Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai. Manome, kad Rusija gali Iranui suteikti naikintuvų“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„CoverImages“/„Scanpix“/JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby

J.Kirby sakė, kad Iranas, kuris yra labai izoliuotas dėl Vakarų sankcijų, kuriomis siekiama sustabdyti jo ginčijamą branduolinę programą, siekia sustiprinti savo kariuomenę su Rusijos pagalba mainais į ginkluotės, naudojamos metus trunkančiame puolime prieš Ukrainą, siuntimą.

„Iranas taip pat siekia iš Rusijos įsigyti papildomos karinės įrangos, įskaitant atakos sraigtasparnius, radarus ir kovinius mokomuosius lėktuvus. Iš viso Iranas siekia įsigyti karinės įrangos už milijardus dolerių“, – sakė J.Kirby.

„Buvome susirūpinę, kad tai vyks abiem kryptimis, ir šie nuogąstavimai tikrai pasitvirtino“, – sakė jis.

Pasak J.Kirby, Iranas jau nusiuntė Rusijai šimtus dronų, taip pat artilerijos ir tankų amunicijos. Jis taip pat teigia, kad „Irano parama Rusijos karui išsiplėtė“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia pradėti glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos ir Lotynų Amerikos šalimis, siekiant atremti Rusijos įtaką.

„Ukraina tikrai turi žengti žingsnius į priekį, kad galėtų susitikti su Afrikos žemyno šalimis... Daugelį metų nedirbome gerai, neskyrėme dėmesio, manau, kad tai didelė klaida“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad taip pat norėtų surengti „Lotynų Amerikos šalių ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį sakė, kad Kinijos pasiūlymas išspręsti karą Ukrainoje yra įdomus, bet ne visavertis taikos planas.

„Tai ne taikos planas, o pozicijos dokumentas, į kurį Kinija sudėjo visas nuo pat pradžių išsakytas pozicijas“, – Jungtinėse Tautose sakė J.Borrellis.

„Jame yra įdomių svarstymų dėl branduolinių ginklų panaudojimo, apsikeitimo belaisviais, grūdų“, – sakė J.Borrellis žurnalistams prieš JT Saugumo Tarybos posėdį, skirtą pirmosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

„Jis turi įdomią konfigūraciją, su kuria galima sutikti. Tačiau tam, kad tai būtų planas, jis turėtų būti įgyvendinamas“, – sakė J.Borrellis.

„Mano požiūriu, norėdama būti patikima, Kinija taip pat turėtų nuvykti į Kyjivą“, – pabrėžė jis.

Kinija penktadienį po Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) posėdžio paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje „politinio sureguliavimo“ ir paragino Ukrainą bei Rusiją derėtis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį sakė, kad per JAV kolegos Joe Bideno vizitą Varšuvoje jie pradėjo derybas dėl Ukrainai labai reikalingų šaudmenų gamybos.

Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie karinę paramą Ukrainai, A.Duda sakė: „Galiu atskleisti, kad kalbėjau su prezidentu J.Bidenu apie bendros karinės produkcijos, pavyzdžiui, šaudmenų, pradžią.“

„Taigi, galima sakyti, kad šiuo klausimu pradėtos derybos aukščiausiu prezidentiniu lygmeniu. Šios derybos tikrai bus tęsiamos“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir JAV prezidentas Joe Bidenas

Pastarosiomis dienomis Ukrainos Vakarų sąjungininkės nerimavo, kad vėluoja tiekti pakankamai sviedinių Kyjivo artilerijai, kad ši galėtų atremti atsinaujinusį Rusijos puolimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino sustiprinti karinę paramą tokiose srityse kaip amunicijos tiekimas.

Prieš Rusijos invazijos į Ukrainą metines J.Bidenas šią savaitę lankėsi į Kyijve ir Varšuvoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad ukrainiečiai išstums Rusijos karius, jei Vakarų sąjungininkės laikysis savo pažadų tiekti didesnę finansinę ir karinę pagalbą.

„Jei partneriai laikysis visų savo pažadų ir terminų, mūsų neišvengiamai lauks pergalė, – sakė V.Zelenskis per spaudos konferenciją, kuri prasidėjo tylos minute. – Jei visi atliksime savo namų darbus, visi galėsime laimėti.“

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Niujorke Jungtinių Tautų Saugumos Tarybos posėdžio metu paskelbtą tylos minutę Rusijos invazijos Ukrainoje aukoms pagerbti nutraukė Rusijos atstovas Vasilijus Nebenzia, pranešė leidinys „The Guardian“.

Posėdžio metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino visus tylos minute pagerbti „agresijos aukas“.

Asamblėjos nariams atsistojus, V.Nebenzia ėmė baksnoti į mikrofoną ir paprašė leisti kalbėti.

„Atsistoję pagerbiame visų aukų atminimą dėl to, kas įvyko Ukrainoje, pradedant 2014 m.“, – pareiškė jis.

„Visų tų, kurie žuvo. Visos gyvybės yra neįkainojamos“, – pridūrė Rusijos atstovas, regis, turėdamas omenyje per konfliktą žuvusių rusų gyvybes.

Leidinio „The Guardian“ žurnalistas Patricas Wintouras apie tai paskelbė asmeninėje tviterio paskyroje, išreikšdamas nusivylimą, kad Rusija prieštarauja Ukrainai net dėl to, kaip tinkamai pagerbti mirusiuosius.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas viešai pasidalino pirmų keturių iš Lenkijos gautų „Leopard“ tankų nuotraukomis.

Oficialiame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale D.Šmyhalas paskelbė nuotraukas, kuriose matomas jis, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir kovos mašinų įgulos, pozuojančios vakarietiškų tankų fone.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas šiuo metu dalyvauja specialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame paminėti Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

A.Guterresas prisiminė, kad prieš metus jis sėdėjo taryboje ir „vardan žmogiškumo“ ragino neleisti, kad Europoje kiltų „tai, kas gali būti baisiausias karas nuo šimtmečio pradžios“.

Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą yra „akivaizdus“ JT chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimas.

„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas Borodiankoje

„Invazija sukėlė plataus masto naikinimą ir išpuolius prieš civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą bei pareikalavo daugybės aukų ir baisių kančių“, – sakė JT vadovas.

A.Guterreso teigimu, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo dešimtis su konfliktu susijusio seksualinio smurto prieš vyrus ir moteris atvejų.

„Taip pat užfiksuota rimtų tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų karo belaisvių atžvilgiu, šimtai priverstinio dingimo ir savavališko civilių gyventojų sulaikymo atvejų.“

Anot organizacijos vadovo, pastarieji metai Ukrainos žmonėms buvo „tikras pragaras“.

Penktadienį JAV paskelbė naujausias sankcijas Rusijai ir ėmėsi priemonių prieš kelis Europos tarpininkus, kurie kaltinami padėję aprūpinti kariaujančią agresorę Rusiją.

„Dešimtys subjektų ir fizinių asmenų, kuriems šiandien taikomos sankcijos, veikia pramonės šakose, kurios galiausiai remia Rusijos karą prieš Ukrainą“, – sakoma JAV iždo departamento pareiškime, kuriame išsamiai aprašomas vienas didžiausių Vašingtono sankcijų paketų nuo konflikto pradžios.

Švedija penktadienį paskelbė, kad pristatys Ukrainai maždaug 10 tankų „Leopard 2“ ir priešlėktuvinių sistemų.

Švedija yra dar viena Vakarų šalis, pažadėjusi atsiųsti į Ukrainą sunkesnių ginklų.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir gynybos ministras Palas Jonsonas spaudos konferencijoje, surengtoje paminėti invazijos į Ukrainą metines, sakė, kad Šiaurės šalis į Ukrainą atsiųs maždaug 10 Švedijos tankų „Leopard 2A5“ ir priešlėktuvinių raketų sistemų IRIS-T ir HAWK.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių.

„Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

„AP“/„Scanpix“/ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson

Y.Johansson paragino nares užbaigti ilgai trunkančias derybas dėl naujų migracijos taisyklių visoje ES priėmimo ir padėti ukrainiečiams, kurie nori grįžti namo, bet išlaikyti laikinąjį leidimą gyventi ES.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 8 mln. žmonių, o beveik 5 mln. užsiregistravo ES laikinosios apsaugos arba panašiose nacionalinėse apsaugos sistemose Europoje.

Plačiau skaitykite ČIA: Per invazijos metines ES nukreipė žvilgsnį į pabėgėlius: žada daugiau paramos

Pasaulio lyderiai penktadienį, per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, komentuoja šį karą, ir didžioji dauguma jų žada tvirtą paramą besiginančiam Kyjivui.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Už pergalę“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar kartą patvirtino savo šalies paramą Ukrainai.

„Ukrainos žmonės, Prancūzija yra su jumis. Už solidarumą. Už pergalę. Už taiką“, – tviteryje parašė jis.

Plačiau skaitykite ČIA: Pasaulio lyderiai per pirmąsias invazijos metines žada tvirtą paramą Kyjivui

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“.

Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mateuszas Morawieckis

„Kalbant apie dešimtąjį sankcijų paketą, esame juo nepatenkinti, nes jis yra per švelnus, per silpnas. Siūlome įtraukti papildomus asmenis“, – Kyjive sakė M.Morawieckis.

„Ilgą laiką siūlome įtraukti papildomus rusiškus produktus“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį suabejojo Kinijos noru tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, Pekinui paraginus skubiai užbaigti karą taikos derybomis.

„Kiekvienas konstruktyvus pasiūlymas... kelyje į teisingą taiką yra labai sveikintinas“, – per Maskvos invazijos į Ukrainą metines sakė F.-W.Steinmeieris.

Tačiau jis pridūrė: „Ar pasaulinė galybė Kinija nori vaidinti tokį konstruktyvų vaidmenį, vis dar abejotina.“

Kinija penktadienį paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje „politinio sureguliavimo“ ir paragino Ukrainą bei Rusiją derėtis.

Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi trečiadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Po Wang Yi vizito Maskva pareiškė, kad Pekinas pristatė savo požiūrį į „politinį konflikto sureguliavimą“.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį teigė nematęs jokio Kinijos taikos plano ir prieš jį vertindamas norėtų pasiūlymą aptarti su Pekino atstovais.

Jei Kinija tikrai norėjo imti konstruktyvaus vaidmens, jai derėjo „kalbėtis ne tik su Maskva, bet ir su Kyjivu“, sakė F.-W. Steinmeieris.

Kinija taip pat turėtų „prisidėti prie didžiosios valstybių daugumos ir siekti taikos per Jungtines Tautas“, pridūrė Vokietijos prezidentas.

Kinija ketvirtadienį susilaikė per balsavimą dėl neįpareigojamos JT rezoliucijos, kuria Rusijos reikalaujama tuojau pat besąlygiškai išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

Lenkija penktadienį, minint Rusijos invazijos metines, pristatė Ukrainai pirmuosius Vokietijoje pagamintus kovinius tankus „Leopard 2“, pranešė lenkų pareigūnai.

Penktadienį Kyjive apsilankęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad Ukrainą pasiekė keturi tankai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku patvirtino, kad Ukrainą pasiekė pirmieji „Leopardai“.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

„Šiandien skelbiame apie pirmuosius tankus iš Lenkijos“, – sakė V.Zelenskis.

Penktadienį M.Morawieckis taip pat pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi apmokyti Ukrainos pilotus valdyti naikintuvus F-16.

„Taip, esame pasirengę Lenkijoje rengti F-16 naikintuvų mokymus. Pabrėžiu, kad dėl to visada reikia susitarti platesnėje koalicijoje, bet Lenkija yra pasirengusi vykdyti tokius mokymus“, – sakė M.Morawieckis žurnalistams.

Lenkija pažadėjo Ukrainai 14 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“ ir paragino kitas Europos valstybes pasekti jos pavyzdžiu.

Ukrainos prezidentas spaudžia JAV ir sąjungininkes Europoje atsiųsti jo pajėgoms modernių naikintuvų ir ilgo nuotolio raketų sistemų, bet kol kas tokio sutarimo Vakaruose nėra.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Nacionalinės saugumo tarybos posėdyje sakė, kad džiaugiasi, jog Lenkija pirmoji pasiūlė Ukrainai modernių tankų.

Po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų ir ragina NATO ir Europos Sąjungos nares padidinti karinę pagalbą šio konflikto draskomai šaliai. 

Šiemet Lenkija padidino savo ginklų pirkimo apimtis ir padidino šalies karinį biudžetą iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu šalyje gyvena daugiau kaip milijonas ukrainiečių pabėgėlių.

Anksčiau šią savaitę Varšuvoje viešėjo Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, kuris po netikėto vizito Kyjive Lenkijoje susitiko su rytinio NATO flango devynių šalių vadovais. 

Karalius Karolis III penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pasmerkė šį neišprovokuotą užpuolimą ir pareiškė, kad pasaulis išliko vieningas.

„Jau metai, kai Ukrainos žmonės neįsivaizduojamai kenčia nuo neišprovokuoto visapusiško jų šalies užpuolimo“, – sakė Jungtinės Karalystės monarchas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karalius Karolis III

„Pasaulis su siaubu stebi visas tas nereikalingas kančias. Drauge mes esame vieningi“, – sakoma neįprastai tiesiame monarcho pareiškime, kurį paskelbė Bakingamo rūmai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pabrėžė, kad nepaisant „tamsių nevilties ir destrukcijos metų“, kai tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, ukrainiečiai neabejotinai nugalės kovoje su Rusija. 

„Laisvė nėra nemokama. Už ją turime mokėti kasdien. Šiandien už savo laisvę drąsiai kovoja Ukrainos žmonės. Ir nepaisant tamsių nevilties ir destrukcijos metų, jų ryžtas ir drąsa, be abejonės, nugalės“, – teigė jis žurnalistams Taline. 

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, įsiveržęs į Ukrainą, nepasiekė nė vieno savo tikslo. 

„Praėjus metams nuo žiauraus karo pradžios, V.Putinui nepavyko pasiekti nė vieno strateginio tikslo... Užuot ištrynęs Ukrainą iš žemėlapio, jis susidūrė su kaip niekad narsia tauta“, – Estijos sostinėje žurnalistams teigė EK pirmininkė. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, kuriomis siekiama padidinti ekonominį spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir sugriežtinti pastangas apriboti Maskvos galimybes apeiti jau galiojančias priemones.

Naujosios sankcijos, nukreiptos į bankų, kasybos ir gynybos pramonės sektorius, palies „daugiau kaip 200 asmenų ir subjektų, įskaitant Rusijos ir trečiųjų šalių subjektus Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, kurie remia Rusijos karo veiksmus“, teigė Baltieji rūmai.

Tarp asmenų, kuriems bus taikomos naujos sankcijos, papildysiančios daugybę ankstesnių priemonių, įvestų per pastaruosius 12 mėnesių, bus „tuzinas Rusijos finansų įstaigų, suderinus su sąjungininkais ir partneriais, taip pat Rusijos pareigūnai ir įgaliotosios institucijos, neteisėtai veikiančios Ukrainoje“.

Baltieji rūmai teigė, kad smogiama Rusijos gynybos ir aukštųjų technologijų sektoriams, be kita ko, užkertant kelią pastangoms apeiti galiojančias sankcijas.

JAV prekybos departamentas įves eksporto kontrolę beveik 90 Rusijos ir trečiųjų šalių bendrovių, įskaitant Kinijos įmones, „už dalyvavimą sankcijų apeidinėjimo veikloje, remiant Rusijos gynybos sektorių“, teigė Baltieji rūmai.

Bendrovėms, kurioms paskelbtos sankcijos, bus uždrausta „pirkti prekes, pavyzdžiui, puslaidininkius, pagamintus JAV arba su tam tikromis JAV technologijomis ar programine įranga užsienyje“.

Ekonominės sankcijos taip pat taikomos Rusijos metalų ir kasybos sektoriui.

„Dėl šiandienos veiksmų bus padidinti muitai daugiau nei 100 Rusijos metalų, mineralų ir chemijos produktų, kurių vertė Rusijai siekia maždaug 2,8 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų). Taip pat gerokai padidės Rusijoje išlydyto ar išlieto aliuminio patekimo į JAV rinką išlaidos“, – teigė Baltieji rūmai.

Ši priemonė „atlygins žalą“, kurią JAV gamintojams padarė Rusijos invazija, teigė Baltieji rūmai.

Baltieji rūmai pridūrė, kad naujausios priemonės prieš Rusiją pradedamos taikyti „koordinuojant veiksmus su G-7 partneriais ir sąjungininkais“.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys, penktadienį planuojančios virtualų aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą paminėti pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, paskelbs apie naują instituciją, vadinamą Vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmu, skirtą užkirsti kelią bandymams apeiti galiojančias sankcijas.

Šiam organui pirmaisiais metais pirmininkaus Jungtinės Valstijos, pranešė Baltieji rūmai.

Virtualiame Didžiojo septyneto (G-7) susitikime, kuris vyks penktadienį, šalys bus paragintos nesiųsti karinės pagalbos Rusijai, sakė Japonijos ministras pirmininkas.

„Atsižvelgdamas į trečiųjų šalių karinę paramą Rusijai, į kurią buvo atkreiptas dėmesys, G-7 ketina paraginti nutraukti tokią paramą“, – likus kelioms valandoms iki susitikimo, kuriam pirmininkaus Japonija, žurnalistams sakė Fumio Kishida.

Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai naują karinės pagalbos paketą už 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų), ketvirtadienį paskelbė JAV aukšto rango pareigūnas.

„Jungtinės Valstijos paskelbė apie tolesnę 2 mlrd. dolerių vertės saugumo pagalbą Ukrainai“, – Rusijos invazijos Ukrainoje metinių išvakarėse televizijai CNN sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Jis nepateikė detalių dėl to, kokios ginkluotės bus naujame pagalbos pakete.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

J.Sullivanas, kuris lydėjo prezidentą Joe Bideną per netikėtą šios savaitės vizitą Kyjive, sakė, kad JAV pareigūnai nuolat sprendžia, kaip „suteikti Ukrainai įrankių, kurių jai reikia pergalei“.

J.Sullivanas pažymėjo, kad lankydamasis Kyjive J.Bidenas perdavė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui „pranešimą, kad [skiriama] daugiau artilerijos, daugiau šaudmenų, daugiau HIMARS“ – didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų. Tai papildoma parama po ankstesnių pažadų atsiųsti amerikietiškų šarvuotųjų transporto priemonių ir, galiausiai, tankų.

Amerikietiškas sistemas HIMARS Ukrainos kariuomenė labai sėkmingai naudoja prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad Vladimiras Putinas praranda valdžią. Pirmą kartą jis nesugeba apsaugoti savo aplinkos.

Apie tai kalbėjo Rusijos opozicionierius, buvęs Valstybės Dūmos deputatas ir į pensiją išėjęs FSB pulkininkas Genadijus Gudkovas.

„Sprendžiant iš to, ką mes nematėme Prigožino ir Kadyrovo pranešimuose, generolai visiškai keršija Prigožinui. Tai rodo, kad Putinas silpnėja, Putinas negali, nors ir norėtų apsaugoti Prigožiną.

Visiškai aišku, kad Putinas negali išduoti Prigožino, jis neturėtų jo išduoti, bet jis negali jo apsaugoti. Tokia situacija susiklostė pirmą kartą, todėl Prigožinas negauna ginklų iš Gerasimovo. Nes generolai jam pateikė ultimatumą“, – sakė jis. 

G.Gudkovas mano, kad generolai nekentė ir nekenčia J.Prigožino ir R.Kadyrovo.

„Jis daug ką apie juos pasakė, bet tai tik vienas žingsnis iki fizinio pašalinimo. Mes dar nežinome, galbūt tai jo taktinis žaidimas. Dabar Kadyrovas pradėjo kalbėti apie savo privačią karinę kompaniją.

Manau, kad tai yra signalas Kremliui: jei manęs nemaitinsite, nelaistysite ir manimi nesirūpinsite, aš išeisiu iš jūsų kontrolės. Kadyrovas, be abejo, yra trumparegis, tačiau jis turi tam tikrą natūralų instinktą dėl jį supančios situacijos: jis pajuto pavojų ir prabilo“, – pridūrė buvęs parlamento narys.

Į Kyjivą penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, atvyko Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pranešė lenkų ir ukrainiečių žiniasklaida.

Ukrainos sostinėje lenkų premjeras padėjo vainiką prie žuvusiųjų atminimo sienos. Taip pat planuojami M.Morawieckio susitikimai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu, nurodė Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“, M.Morawieckio viešnagės metu lenkų ir ukrainiečių pareigūnai taip pat pasikeis informacija apie anksčiau šią savaitę vykusius JAV prezidento Joe Bideno vizitus Kyjive ir Varšuvoje.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas mano, kad antrieji karo metai bus maždaug tokio pat pobūdžio kaip 2023 m. žiema. Tai jis sakė interviu leidiniui „Obozrevatel“.

Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau mėtys į mūšius „patrankų mėsą“ su minimalia kovai reikalinga įranga.

Be to, O.Ždanovas prognozuoja, kad Rusija bandys vykdyti puolamuosius veiksmus. Tačiau tai tęsis tol, kol Ukrainos gynėjai padidins ginkluotės kiekį ir pradės kontrpuolimą.

Jis taip pat neatmeta galimybės, kad šiais metais Rusija bandys mobilizuoti dar apie milijoną V.Putino karių ir dislokuoti juos Ukrainos fronte.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį sakė, kad ukrainiečių kariuomenė rengia Rusijos pajėgų išstūmimo iš šalies planus.

Pranešimas pasirodė penktadienį minint pirmąsias Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą metines.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Prieš metus mums buvo sunku gauti rimtų ginklų. Šiandien civilizuotos šalys mato, kad jūs esate Europos skydas rytuose“, – kreipdamasis į karius kalbėjo O.Reznikovas.

„Bus kontrpuolimas. Labai stengiamės jį parengti ir užtikrinti“, – pridūrė jis.

NATO penktadienį pareiškė ryžtingai remianti Ukrainą ir teigė, kad „Rusijos pastangos palaužti drąsių Ukrainos žmonių ryžtą žlunga“.

Praėjus metams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios paskelbtame pareiškime NATO taip pat teigė, kad Rusija turi nedelsiant nutraukti savo karą, kuris daro poveikį pasauliniam maisto ir energijos tiekimui, ir pareikalavo, kad Maskva atsakytų už savo karo nusikaltimus.

Rusijos kariuomenė ir Kinijos dronų gamintoja „Xi'an Bingo Intelligent Aviation Technology“ derasi dėl masinės kamikadzių dronų gamybos Rusijai.

Apie tai pranešė Vokietijos leidinys „Spiegel“.

Pasak leidinio, Kinijos bendrovė susitarė iki balandžio mėn. pagaminti, išbandyti ir perduoti Rusijos gynybos ministerijai 100 dronų ZT-180 prototipų. Karinių ekspertų teigimu, kiekvienas ZT-180 gali nešti 35-50 kg sveriančią kovinę galvutę.

Ekspertų teigimu, konstrukcija greičiausiai bus panaši į Irano kamikadzių dronų „Shahed-136“ konstrukciją.

Kitame etape Kinijos bendrovė planuoja tiekti komponentus ir technologijas į Rusiją, kad ten būtų galima pradėti gamybą. Tai leis bendrovei surinkti apie 100 dronų per mėnesį.

Praėjusiais metais jau buvo pranešimų apie Kinijos planus remti Rusijos kariuomenę daug didesniu mastu, nei buvo žinoma anksčiau. Anot „Spiegel“, Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos kontroliuojama bendrovė planavo tiekti atsargines dalis Rusijos Su-27 ir kitų modelių naikintuvams.

Šiomis aplinkybėmis esą buvo planuojama sukurti suklastotus gabenimo dokumentus, kad karinėms transporto priemonėms skirtos dalys atrodytų kaip civilinių orlaivių dalys.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo tikslų Ukrainoje.

„Kuo anksčiau Rusijos prezidentas supras, kad nepasieks savo imperialistinio tikslo, tuo didesnė tikimybė, kad karas greitai baigsis. Tai yra Putino rankose. Jis gali užbaigti šį karą“, – sakė O.Scholzas, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Jungtinė Karalystė penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, paskelbė Maskvai naują sankcijų paketą, įskaitant eksporto draudimus prekėms, kurias rusų pajėgos panaudojo mūšio lauke.

JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pranešime žiniasklaidai sakė: „Ukrainiečiai priešinasi Rusijai, tačiau jie negali to padaryti vieni. Todėl turime padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai laimėti.“

„Šiandien skelbiame sankcijas elitui, kuris valdo pagrindines [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino pramonės šakas, ir įsipareigojame uždrausti eksportuoti į Rusiją visas prekes, kurias Rusija naudojo mūšio lauke“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly

Tarp šimtų sankcionuotų prekių yra orlaivių dalys, radijo įranga ir elektroniniai komponentai, kuriuos gali naudoti Rusijos karinis pramoninis kompleksas, taip pat ir bepiločių orlaivių gamybai.

Sankcijos taip pat paskelbtos Rusijos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ vyresniesiems pareigūnams, dviejų didžiausių Rusijos gynybos bendrovių, keturių bankų vadovams ir kitiems Rusijos elito atstovams.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje įvertino beveik dešimtmetį trunkančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paskelbė, jog „nuo pat 2014 m. Rusijos strateginis tikslas Ukrainoje greičiausiai buvo nuoseklus: kontroliuoti savo kaimynę“.

Britų žvalgyba pažymėjo, kad 2014-2021 m. laikotarpiu agresorė šio tikslo siekė vykdydama perversmus, kurstydama nepaskelbtą karą Donbase ir aneksuodama Krymą.

Lygiai prieš metus „Rusija perėjo prie naujo požiūrio“ ir pradėjo plataus masto invaziją, kurios siekiamybė buvo – visos šalies užgrobimas ir vyriausybės nušalinimas.

Gynybos ekspertų nuomone, supratusi, jog Ukrainos užėmimas nėra tik trijų dienų darbas, balandį Rusija pakeitė strategiją ir sutelkė dėmesį į savo valdymo Donbase ir pietuose išplėtimą bei formalizavimą.

„Ji darė lėtą ir itin brangiai kainuojančią pažangą“, – rašoma apžvalgoje.

Pastebėta, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija galimai vėl pakeitė savo požiūrį.

„Dabar jos kampanija greičiausiai pirmiausia siekia pažeminti Ukrainos kariuomenę, o ne orientuojasi į didelės naujos teritorijos užgrobimą“, – pažymėjo analitikai.

Rusijos vadovybė ėmė išsekinimo karo ir, ko gero, ėmėsi vykdyti ilgalaikę operaciją, kurios metu tikisi, kad Rusijos gyventojų ir išteklių pranašumas galiausiai išsekins ir įveiks Ukrainą.

Per metus nuo plataus masto invazijos Rusijai nepavyko įgyvendinti savo planų užgrobti Ukrainos teritorijas. Okupantams nepavyko užgrobti Luhansko ir Donecko sričių, taip pat per tris dienas nepavyko užimti Kyjivo. Tačiau per pastaruosius 12 mėnesių jie gerokai padidino savo nuostolius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pilno masto karo metus Rusija neteko 146 820 savo karių, o Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė 970 V.Putino karių.

Rusijos kariuomenė per tą laiką taip pat neteko 3363 (+13 per dieną) tankų, 6600 (+7) šarvuotų kovos mašinų, 2363 (+11) artilerijos sistemų.

Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį sakė, kad jo kovotojai užėmė vieną kaimą netoli Ukrainos rytuose esančio Bachmuto miesto.

Tame rajone ištisus mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai.

„Visiškai kontroliuojame“ Berchivką, sakoma J.Prigožino pareiškime, kurį paskelbė jo spaudos tarnyba.

Naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti šiame pareiškime, pasirodžiusiame per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pateiktos informacijos.

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V.Putino karo mašiną.

Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Ministerijos teigimu, eksporto duomenys rodo, kad, nepaisant sankcijų, į Rusiją per trečiąsias šalis vis dar įvežama prekių, kurioms taikomas embargas.

123RF.com nuotr./Bundestagas

Pagal jos pasiūlymą įmonės turėtų pateikti deklaracijų formas, kuriose būtų tiksliai nurodyta galutinė į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių, kurios yra svarbios Rusijos karo mašinai palaikyti, paskirtis.

„Kartu su partneriais siekiame užtikrinti, kad ateityje visoje Europoje tyčiniai prievolės pateikti teisingas galutinio naudojimo deklaracijas pažeidimai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu“, – teigiama pasiūlyme, kurį peržiūrėjo naujienų agentūra AFP.

Blokas diskutuoja, kaip neleisti tam tikroms trečiųjų šalių bendrovėms gauti prekių, kurioms taikomos sankcijos.

Be to, Berlynas nori, kad pačios įmonės ar asmenys patektų į sankcijų sąrašą, jei padėtų Maskvai apeiti embargą.

„Mūsų turimi užsienio prekybos duomenys rodo, kad nemažai ES sankcionuotų prekių eksportuojama iš ES, taigi ir iš Vokietijos, į tam tikras trečiąsias šalis, o iš ten toliau eksportuojama į Rusiją“, – teigiama ministerijos pasiūlyme.

„Net jei neturime visų duomenų, privalome kartu veiksmingiau nei iki šiol kovoti su apėjimo veiksmais nacionaliniu ir ES lygmenimis“, – priduriama jame.

Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pažymėjo, kad kai kuriose šalyse iš Europos importuojamų prekių skaičius daugelį metų buvo stabilus, tačiau „staiga, prasidėjus karui, jis sparčiai pakilo į viršų“.

Transliuotojams RTL ir NTV jis sakė, kad deklaracija apie galutinę tokių prekių paskirties vietą padėtų ES valstybėms patikrinti, ar produktai liko trečiosiose šalyse, ar vėliau buvo perkelti į kitas vietas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį drauge su savo šalies žmonėmis minėdamas pirmąsias jų gyvenimą pakeitusios Rusijos invazijos metines, pažadėjo 2023-aisiais pasiekti pergalę.

Prasidedant šių niūrių metinių dienai, V.Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ukrainiečiai per šiuos „skausmo, sielvarto, tikėjimo ir vienybės metus“ įrodė esantys neįveikiami.

„Žinome, kad 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!“ – pareiškė jis.

Ukrainiečiai planuoja pamaldas, paminėjimus su žvakutėmis ir kitus renginius dešimtims tūkstančių žuvusių tėvynainių pagerbti. Per Rusijos invaziją žūstančių ukrainiečių skaičius tęsiantis kovoms nuolat auga, ypač Rytų Ukrainoje.

Nuogąstauta, kad Rusija per savo invazijos metines vėl galėtų apšaudyti Ukrainą raketomis. Laimei, praėjusią naktį oro pavojaus sirenos sostinėje Kyjive nekaukė, rytas išaušo ramus.

Vis dėlto vyriausybė rekomendavo mokykloms pereiti prie nuotolinio mokymo, o biurų darbuotojų buvo paprašyta dirbti iš namų.

Iš užsienio plūsta pagarbos Ukrainos tvirtybei žinutės. Paryžiaus Eiffelio bokštas yra tarp daugelio garsių pasaulio objektų, metinių proga apšviestų Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona.

Kinija penktadienį paragino Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau surengti taikos derybas, kartu primygtinai reikalaudama, kad Maskvos kare nebūtų naudojami branduoliniai ginklai.

Kinijos užsienio reikalų ministerija šias pastabas pateikė 12 punktų dokumente dėl „politinio [krizės] sureguliavimo“, parengtame per Rusijos invazijos į Ukrainą pirmąsias metines.

Dokumentas pasirodė po Vakarų mestų kaltinimų, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją – pats Pekinas šį teiginį atmetė kaip „melagingą informaciją“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Xi Jinpingas

„Visos šalys turėtų remti Rusiją ir Ukrainą joms dirbant ta pačia kryptimi ir kuo greičiau atnaujinant tiesioginį dialogą“, – sakoma penktadienį ministerijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pagrasinęs šiame kare panaudoti branduolinius ginklus.

Kinija aiškiai pasisakė ne tik prieš branduolinių ginklų naudojimą, bet ir prieš grasinimą juos dislokuoti.

„Branduoliniai ginklai neturi būti naudojami, branduoliniai karai neturi būti kariaujami. Reikia priešintis grasinimui branduoliniais ginklais ar jų naudojimui“, – sakoma pareiškime.

Pekinas taip pat pabrėžė, kad reikia apsaugoti civilius gyventojus.

„Konflikto šalys turėtų griežtai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, vengti atakų prieš civilius gyventojus ar civilinius objektus“, – sakoma pareiškime.

Jungtinės Valstijos iš karto sukritikavo šį dokumentą, o prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pareiškė, kad karas „galėtų baigtis rytoj, jei Rusija nustotų pulti Ukrainą ir išvestų savo pajėgas“.

„Mano pirmoji reakcija yra ta, kad galima sustoti ties pirmuoju punktu – gerbti visų šalių suverenitetą“, – televizijai CNN sakė Jake'as Sullivanas.

„Ukraina nepuolė Rusijos. NATO nepuolė Rusijos. Jungtinės Valstijos nepuolė Rusijos, – teigė jis. – Rusija jau pralaimėjo šį karą. Rusijos tikslai šiame kare buvo ištrinti Ukrainą iš žemėlapio, įtraukti ją į Rusijos sudėtį. Jiems nepavyko to padaryti ir jie negali to padaryti.“

Plačiau skaitykite čia.

JAV gali prireikti daugiau nei metų, kad pristatytų Ukrainai „M1 Abrams“ tankus. Pasak JAV gynybos sekretorės Christine Wormuth, šiuo metu rengiami atitinkami tokios įrangos tiekimo planai.

Ji pažymėjo, kad toks terminas yra pats greičiausias įmanomas. C.Wormuth pažymėjo, kad esama galimybių, jog pokyčiai galėtų atidėti tiekimą net iki dvejų metų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai prie „M1 Abrams“ tankų

„Ieškome greičiausio būdo, kaip pristatyti tankus ukrainiečiams. Tai nebus savaičių klausimas, tai galiu pasakyti tikrai. Nė vienas iš mūsų svarstomų variantų nėra skirtas savaitėms ar dviem mėnesiams. Yra ilgesnis laiko tarpas. Bet manau, kad yra variantų, kurie neužtruks ilgiau nei dvejus metus, mažiau nei pusantrų metų. Bet vėlgi, turime pasverti kiekvieno iš jų privalumus ir trūkumus“, – C.Wormuth citavo CNN.

Svarstomi įvairūs variantai, kaip šiuos tankus pateikti Ukrainai. Tarp jų – JAV galėtų pagaminti šias kovos mašinas nuo nulio. Taip pat galima perduoti jau turimą techniką, tačiau ją modernizuojant – šiuo variantu Vašingtonas dažniausiai naudojasi padėdamas savo sąjungininkams.

Be to, yra galimybė gauti „Abrams“ iš šalių, kurios anksčiau įsigijo šių transporto priemonių iš JAV. Tačiau, pasak C.Wormuth, toks žingsnis „gali sugadinti santykius su svarbiais sąjungininkais“.

Jungtinės Valstijos skirs 7 mln. dolerių Ukrainos kultūriniam identitetui ir paveldui, kuriam nuolat gresia Rusijos pajėgų puolimas, apsaugoti. Apie tai spaudos konferencijoje JAV valstybės departamente pranešė JAV užsienio reikalų tarnybos pirmininkas Nedas Price'as.

„Šią savaitę sukanka vieneri metai nuo žiaurios Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą. Rusijos karo tikslas – ne tik užgrobti Ukrainos teritoriją ir atimti iš jos suverenitetą, bet ir išnaikinti jos nacionalinę tapatybę ir kultūrą. Šia iniciatyva remiamos Ukrainos pastangos apsaugoti ir atitaisyti žalą, padarytą Ukrainos kultūros paveldo objektams ir kolekcijoms po nesiliaujančių Rusijos išpuolių prieš visą Ukrainą“, – sakė N.Price'as, kurį citavo „Amerikos balsas“.

„Scanpix“/AP nuotr./Sunaikintas Mariupolio teatras

Jis sakė, kad iniciatyvai, kuria siekiama apsaugoti kultūros paveldą Ukrainoje, vadovauja Valstybės departamento Švietimo ir kultūros biuras, kuris bendradarbiaus su JAV ambasada Kyjive, Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministerija, Ukrainos nevyriausybinėmis organizacijomis ir tarptautiniais partneriais.

Pasak Valstybės departamento atstovo spaudai, įgyvendinant šią iniciatyvą pirmenybė bus teikiama kultūros paveldo objektams ir kolekcijoms, kurios „tiesiogiai nukentėjo nuo Rusijos karo“, ir ji papildys platesnio masto pasaulines pastangas išsaugoti ir apsaugoti Ukrainos kultūros paveldą.

Valstybės departamento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime teigiama, kad pinigai skiriami nukentėjusių objektų ir kolekcijų dokumentavimui baudžiamajam persekiojimui, apsaugai nuo sugadinimo ir vagysčių, avariniam nukentėjusių objektų stabilizavimui, konservavimo ir restauravimo planų kūrimui ir įgyvendinimui, specialiems mokymams ir kitiems veiksmams remti.

Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministro Oleksandro Tkačenkos teigimu, vasario vidurio duomenimis, Ukrainoje yra 1 200 kultūros paveldo objektų, kurie yra sunaikinti arba iš dalies sugadinti. Jis sakė, kad 500 objektų yra kultūros ir istorijos paminklai. Tikslių nuostolių apskaičiavimų nėra, tačiau ministerijos vertinimu, jie siekia 3-5 mlrd. dolerių.

2023 m. vasario 22 d. UNESCO patvirtino, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. buvo apgadintas 241 objektas: Iš jų: 106 maldos vietos, 18 muziejų, 86 istorinės ir (arba) meninės reikšmės pastatai, 19 paminklų, 12 bibliotekų. Ekspertai mano, kad dabartinis apgadintų objektų skaičius gali viršyti 1000, teigiama JT pranešime, skirtame Rusijos invazijos metinėms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad blogis vis dar egzistuoja, tačiau kova su juo baigsis Ukrainos pergale. Jis priminė, kad tik Ukrainos karių dėka Ukraina yra stipri ir gyva. 

„Ukrainos kariai, kurie gina mus visus fronto linijoje, jie yra numeris vienas. Būtent mūsų gynėjų ir gynėjų dėka Ukraina stovi stipri, kovoja, gyvena. Ačiū visiems mūsų kariams – ir gyviesiems, ir tiems, kurių, deja, nebėra su mumis, – už jų drąsą“, – savo „Telegram“ kanale pareiškė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad blogis vis dar yra šalia ir kova tęsiasi.

„Bet mes tikrai žinome, kad ji baigsis mūsų pergale“, – rašė prezidentas.

Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė nusprendė skirti Ukrainai dar 520 mln. Švedijos kronų (daugiau kaip 47 mln. eurų). Šios lėšos bus skirtos humanitarinei pagalbai ir pagalbai Ukrainos energetikos sektoriui, kurį nuniokojo Rusijos apšaudymas, rašo „Unian“.

Švedijos vyriausybės interneto svetainėje skelbiama, kad ši parama finansuojama pagal esamas Švedijos biudžeto programas. Iš viso 220 mln. švediškų kronų bus skirta humanitarinei pagalbai, o dar 300 mln. švediškų kronų bus skirta 2022 m. įsteigtam Ukrainos energetikos paramos fondui.

123RF.com nuotr./Švedija

„Švedijos parama Ukrainai yra lemiama ir labai svarbi tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Pagalba, apie kurią šiandien skelbiame, palengvins gyvenimą žmonėms, atsidūrusiems labai sunkioje padėtyje, ir kartu leis Ukrainai patenkinti pagrindinius energijos poreikius“, – pabrėžė Švedijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Johanas Forssellas.

Pažymima, kad humanitarinė pagalba bus paskirstyta humanitarinėms organizacijoms. Už ją bus perkamos būtiniausios prekės, visų pirma vaistai ir maistas. Lėšos taip pat bus panaudotos išmokėti dalį pinigų tiesiogiai žmonėms.

Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau viešuose pasisakymuose dėsto šablonišką retoriką, kuri jam suteikė galimybių, kuriomis jis nepasinaudojo, formuoti Rusijos informacinę erdvę prieš vienerių metų Rusijos invazijos į Ukrainą metines, kasdien skelbiamoje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„V.Putinas tikriausiai bandė sumenkinti pastaruoju metu kilusią kritikos bangą dėl Donecko ir Luhansko liaudies respublikų integracijos į Rusijos ginkluotąsias pajėgas“, – rašoma analizėje.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Anot analitikų, atrodo, kad V.Putinui labiau rūpi apeliuoti į ultranacionalistiškai nusiteikusius promaskvietiškus ideologus ir pavargusius retorinius gestus, o ne pristatyti kokį nors naują požiūrį į Kremliaus tikslų Ukrainoje įgyvendinimą.

Analitikai rašo, kad V.Putinas vis dar tiki, kad Rusijos noras kovoti bus stipresnis už Vakarų norą remti Ukrainą.

„V.Putino įsitikinimų apie Rusijos išlikimo galią ir lūkesčių, kad Vakarų valia žlugs, derinys su mažėjančiu patarėjų ratu ir akivaizdžiu vidinių asmenų nenoru jam prieštarauti greičiausiai sukuria stiprų patvirtinimo šališkumą V.Putinui stebint Vakarų pareiškimus ir veiksmus. Jei ši hipotezė teisinga, tikėtina, kad V.Putinas teiks pirmenybę bet kokiems mažėjančios Vakarų paramos ar neryžtingumo požymiams, o ne Vakarų griežtumo ar ryžtingumo pareiškimams ar požymiams. Vakarų lyderiams vertėtų apsvarstyti tikimybę, kad toks patvirtinimo šališkumas formuoja V.Putino suvokimą jų pačių viešuose ir privačiuose pareiškimuose ir veiksmuose“, – rašo analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Vienas Rusijos šaltinis bandė užkirsti kelią Vakarų diskusijoms dėl įslaptintos informacijos apie Kinijos svarstymus teikti Rusijai mirtiną pagalbą paviešinimo.
• „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad Rusijos gynybos ministerija vasario 23 d. įvykdė visą „Wagner Group“ prašymą dėl artilerijos amunicijos po didžiulio J.Prigožino palaikymo Rusijos informacinėje erdvėje.
• Rusijos pajėgos surengė antžemines atakas netoli Svatovės ir Kreminos.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Bachmuto apylinkėse, Avdijivkos-Donecko miesto rajone ir vakarinėje Donecko srityje.
• Rusijos valdžios institucijos paskelbė, kad anksčiau laiko baigė Kerčės sąsiaurio tilto kelio tarpatramių remontą.
• Rusijos pareigūnai ir toliau siūlo laipsniškas ir nepakankamas išmokas Rusijos kariniam personalui ir gynybos gamintojams remti.
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau stengiasi militarizuoti Ukrainos vaikus, okupuotose teritorijose diegdami karinio-patriotinio ugdymo programas.

Atrodo, kad Kremlius ruošia sąlygas „netikros vėliavos“ operacijoms prie Černihivo srities tarptautinės sienos ir Moldovoje prieš vienerių metų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines, rašo JAV Karo tyrimų instituto analitikai. 

Netikra vėliava (angl. false flag) – terminas, apibūdinantis priedangos operacijas, kurios suplanuotos suklaidinti tokiu būdu, jog atrodo, kad operacijas atliko kitos grupuotės, valstybės, subjektai, bet ne tas, kuris surengė tas operacijas.

Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukrainos pajėgos artimiausiu metu planuoja surengti ginkluotą provokaciją prieš Padniestrę.

Ministerija teigė, kad Ukrainos pajėgos persirengs Rusijos kariais ir surengs tariamą Rusijos puolimą iš Padniestrėje esančių pozicijų.

Moldovos vyriausybė paneigė šiuos pranešimus.

„Tai, kad Gynybos ministerija išplatino šį melagingą pasakojimą, nereiškia, kad Vladimiras Putinas ketina pulti Moldovą – tam jis neturi karinių pajėgumų, – tačiau tai rodo, kad jo nuolatinės pastangos pakenkti Moldovos valstybei stiprėja“, – naujausioje analizėje rašo ISW ekspertai.

Ketvirtadienį Rusijos okupacinė kariuomenė apšaudė Chersoną. Dėl smūgio buvo pažeistas pagrindinis vamzdynas, kuriuo šildoma apie 600 namų, rašo „Unian“.

Kaip vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, be šilumos liko daugiau kaip 40 000 žmonių. Valstybės vadovas pažymėjo, kad vakare gavo išsamius pranešimus apie padėtį Chersone.

„Ten dėl dar vieno Rusijos smūgio buvo pažeistas pagrindinis vamzdynas, kuriuo šiluma tiekiama maždaug 600 namų – daugiau kaip 40 000 žmonių“, – pabrėžė jis.

V.Zelenskis sakė, kad remonto darbai ten bus tęsiami be pertraukų, kol bus atnaujintas šilumos tiekimas.

Ketvirtadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, įvyko Ukrainos Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad jame, be kita ko, buvo išklausyta žvalgybos ataskaita apie dabartinius Rusijos okupantų ketinimus.

Kalbėdamas apie posėdį per tradicinį vaizdo kreipimąsi valstybės vadovas sakė, kad jis vyko išplėstiniu formatu ir buvo pateikti išsamūs pranešimai.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Padėtis pagrindinėmis kryptimis: į rytus – labai sudėtinga, skausminga, bet mes darome viską, kad išsilaikytume; į pietus – kai kuriomis kryptimis padėtis gana pavojinga, bet mūsų kariai turi būdų ir priemonių atsakyti užpuolikui. Odesa ir Juodosios jūros rajonas – mes kontroliuojame padėtį. Į šiaurę – visi mūsų kariai šioje kryptyje mato visus priešo ketinimus, kur reikia, stipriname pajėgas“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad posėdyje buvo išklausytas Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kyrylos Budanovo pranešimas apie dabartinius okupantų ketinimus.

„Yra priimtas sprendimas ir dėl mūsų atsakomųjų veiksmų“, – sakė prezidentas.

Be to, jis sakė, kad posėdyje atskirai buvo svarstomas klausimas dėl šaudmenų ir ginklų gamybos ir tiekimo.

„Žinoma, negaliu viešai pateikti detalių šiuo klausimu. Tačiau tai yra esminis darbas. Džiaugiuosi, kad Stavkoje išgirdau, jog net ir tokiomis sąlygomis turime tinkamų pajėgumų“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vakare, karo metinių išvakarėse pareiškė, kad jis, kaip ir ukrainiečiai, niekada negalės atleisti rusams ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už prieš Ukrainą pradėtą karą. 

Per interviu BBC paklaustas, ar gali atleisti, V.Zelenskis atsakė: „Niekada. Niekada“. Paprašytas patikslinti, ar jis turi omenyje Rusijos žmones, ar V.Putiną, jis atsakė, kad „čia mes niekada neatleisime“. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos Parlamente

„Tai tiesa. Šiandien tai yra jų problema. Rusijos visuomenės klausimai. Jų ateitis. Jie turi rasti atsakymus į šiuos klausimus. Ir jie turi paklausti: ką mes turėtume, ką turėtume padaryti, kad ukrainiečiai mums atleistų? Tai priklauso nuo jų“, – pabrėžė valstybės vadovas.

V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad tai, kas įvyko Mariupolyje, ir ilga jo gynyba buvo didelės drąsos pavyzdys. 

„Ir klausimas ne apie tai, ar mes turėjome ten pasilikti, ar išeiti. Kalbama apie ką kita. Tai buvo pavyzdys. Pirmas signalas, kad jie niekada, niekada mūsų nenugalės. Ir tai labai svarbus momentas. Istorinis. Nes ten buvo įvairių žmonių. Kariškiai, civiliai, žurnalistai, fotografai. Daug jų žuvo. Sužeisti ar gyvi, bet jie perdavė bendrą žinią: jūs niekada mūsų nenugalėsite“, – sakė jis.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad ukrainiečiai taip pat niekada neatleis už Mariupolį.

„Žinoma, mes niekada neatleisime. O tie išgyvenusieji, kuriuos paėmėme iš nelaisvės – mes juos labai palaikome. Tai daugybė vaikinų, vyrų ir moterų. Ir dar daug jų liko okupuotose teritorijose arba Rusijoje. Bet, žinoma, mes juos pasiimsime atgal į Ukrainą. Jie niekada nebus pamiršti. Ir mes niekada nepamiršime“, – pridūrė V.Zelenskis.