„Wagner“ vadovas skelbia apie užimtą kaimą netoli Bachmuto

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainoje žuvo 28 metų amerikietis savanoris, JAV kariuomenės veteranas Andrew Petersas, praneša CNN. Nurodoma, kad karys žuvo mūšio metu dar vasario 16 dieną. 

A.Petersas prisijungė prie Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono, kurį įsteigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdamas leisti užsienio piliečiams prisijungti prie pasipriešinimo Rusijos okupantams.

A.Petersas buvo JAV kariuomenės veteranas iš Viskonsino valstijos. Jis tarnavo Afganistane 2014 metais.

„Galime patvirtinti JAV piliečio žūtį Ukrainoje. Palaikome ryšį su šeima ir teikiame visą įmanomą konsulinę pagalbą“, – teigiama JAV valstybės departamento atstovo komentare CNN.

Žuvusio kario tėvai pažymėjo, kad jis norėjo padėti Ukrainos žmonėms kovoti ir išlaisvinti savo šalį. 

„Andrejus buvo nepaprastai artimas savo broliams ir visų mylimas. Mes visi labai didžiuojamės jo drąsa ir nesavanaudišku pasiaukojimu“, – sakė Andrew Peterso tėvai televizijai WSAW-TV.

Ukrainos kariuomenės vadas šeštadienį pareiškė, kad nėra „pakankamai priemonių“, kad būtų galima nustumti Rusijos pajėgas, kurios tęsia puolimą aplink rytinį Bachmuto miestą.

Ukrainos nacionalinės gvardijos bataliono „Svoboda“ kuopos vadas leitenantas Jevgenijus Oropajus per nacionalinę televiziją pareiškė, kad Rusijos kariuomenė „aktyviai žengia į priekį“ Bachmuto mieste ir šio rajono flanguose.

„Kartais prarandame pozicijas, o kartais turime pulti ir jas atkovoti. Tai reiškia, kad sąlyčio linija nuolat keičiasi“, – sakė J.Oropajus.

Ir pridūrė, kad kariuomenė neturi „pakankamai priemonių“ Maskvos pajėgoms nustumti atgal, nes Rusija stiprina puolimą fronto linijoje, o ukrainiečiai laukia Vakarų ginklų tiekimo.

„Mums trūksta tankų, šarvuočių, lėktuvų ir tolimojo nuotolio artilerijos, kad galėtume atlikti kompetentingus puolamuosius veiksmus nepatirdami didelių nuostolių. Labai sunku būti pėstininku“, – sakė jis.

Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad Rusija atliko „kelis nesėkmingus bandymus“ dėl gyvenviečių Bachmuto apylinkėse.

Rusijos kariai yra užėmę jau 1877 Ukrainos gyvenvietes. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į renginio, skirto Vokietijos solidarumui su Ukraina, dalyvius. Pasak jo, kiekvieną minutę okupantai stengiasi didinti užimtų Ukrainos miestų ir kaimų skaičių, praneša UNIAN.

„Mes kovojame Ukrainos žemėje už tai, be ko jūs visi, draugai, neįsivaizduojate savo gyvenimo. Tai yra elementarus saugumas. Tai laisvė ir gyvenimas pagal įstatymus. Tai žmogaus orumas ir kiekvieno žmogaus bei kiekvienos bendruomenės teisė į savigarbą. Tai laimė gyventi šeimoje ir galimybė svajoti apie saugią ir laisvą ateitį savo vaikams“, – sakė prezidentas savo kalboje.

Ukrainos gynėjai sudavė keturis smūgius Rusijos okupantų pozicijoms ir pataikė į priešo radiolokacinę stotį, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakarinėje suvestinėje, rašo UNIAN.

„Gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė 4 smūgius okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams“, – sakoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad raketiniai ir artilerijos daliniai smogė dviem priešo gyvosios jėgos koncentracijos rajonams, radiolokacinei stočiai ir elektroninės kovos stočiai.

Protestuotojai Vokietijos ir Prancūzijos sostinėse šeštadienį reikalavo taikos Ukrainoje, praėjus dienai po to, kai buvo paminėtos pirmosios Rusijos invazijos į kaimyninę šalį metinės.

Daugiau skaitykite čia.

Per metus Rusijos pajamos iš iškastinio sumažėjo, tačiau jų vis tiek užteko kariniams veiksmams Ukrainoje finansuoti. Helsinkyje įsikūręs Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras (CREA) tyrimo išvadose teigiama, kad 2023 m. sausio-vasario mėn. Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto sumažėjo 50 proc., o pajamos iš eksporto į ES – beveik 90 proc.

Vis dėlto Rusija iš iškastinio kuro eksporto per dieną uždirba apie 560 mln. eurų.

„Net ir įsigaliojus 2023 m. vasario mėn. naftos produktų draudimui, ES išlieka antra pagal dydį Rusijos klientė po Kinijos ir lenkia Indiją. ES vis dar siunčia į Rusiją 100 mln. eurų per dieną“, – rašo tyrėjai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Šeštadienį Ukrainos kariuomenė pranešė apie 27 Rusijos aviacijos smūgius ir 75 atakas iš raketų paleidimo įrenginių per pastarąją parą. Ji teigė, kad Rusijos puolimas ir toliau sutelktas Ukrainos pramoniniuose rytuose ir šiaurės rytuose. Pranešta apie penkis sužeistus civilius Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Pietinės Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas taip pat pranešė apie 83 rusų apšaudymus. Devynis kartus buvo apšaudyta regiono sostinė Chersonas, ten nukentėjo gyvenamieji pastatai, vaikų darželis ir medicinos įstaiga. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pranešė apie tris regione sužeistus civilius.

Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas naujausias JAV sankcijas pavadino neapgalvotomis.

„Išmokome gyventi ekonominio ir politinio spaudimo sąlygomis, – sakė A.Antonovas. – Ankstesnių sankcijų patirtis parodė, kad jos labiau kenkia pasaulinei rinkai, blogina paprastų piliečių padėtį valstybėse, kurios inicijuoja ar remia neapgalvotas sankcijas.“

Išvakarėse paminėjus pirmąsias invazijos metines, Rusijos išpuoliai Ukrainoje nesiliovė.

Rusijos okupantai neatsisako bandymų pralaužti gynybą ir užimti Donecko srities miestą tvirtovę Bachmutą. Šeštadienį į Bachmutą atvyko Rytų pajėgų grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis

Pasak Sausumos pajėgų spaudos tarnybos, Rusijos užpuolikai sutelkė pagrindines pastangas Bachmuto užėmimui ir jo apsupimui. Mūšiai vyksta aplink patį miestą ir jo pakraščiuose.

„Darbo metu Rytų pajėgų grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis tikrino padėtį pavaldžiuose daliniuose, išklausė dalinių vadų nuomonę probleminiais klausimais, padėjo juos spręsti ir palaikė kariškius, kurie drąsiai atremia priešo atakas“, – rašoma pranešime.

Generolas taip pat padėkojo visiems gynėjams, pažymėdamas jų nepaprastą ištvermę ir didvyriškumą, o geriausius gynėjus apdovanojo vertingomis dovanomis.

Ukrainos pasipriešinimo grupė teigia, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį Mariupolyje buvo sunaikintas rusų amunicijos sandėlis ir susprogdinti sviediniai, teigia Petro Andriuščenkos patarėjas, rašo CNN.

P.Andriuščenka, kurio nėra Mariupolyje, teigė, kad buvo sunaikinti keli rusų šarvuočiai, o per smūgius žuvo arba buvo sunkiai sužeista 50 rusų karių.

Socialinės žiniasklaidos paskyrose teigiama, kad Rusijos okupuotame mieste girdėjosi ir daugiau stiprių sprogimų.

CNN negali nepriklausomai patvirtinti V.Andriuščenkos teiginių.

Kelias pastarąsias dienas socialinės žiniasklaidos paskyrose buvo skelbiami naktiniai vaizdo įrašai, tariamai nufilmuoti Mariupolyje, kuriuose girdimi stiprūs sprogimai.

Mieste sutelktos didelės Rusijos pajėgos ir technika.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Susitikimas paskelbė G-20 pirmininkės Indijos reziumė ir dokumentą apie rezultatus. Juose sakoma, kad nepavyko susitarti dėl formuluočių apie karą Ukrainoje.

Pirmoji susitikimo diena buvo penktadienis, kai minėtos Rusijos invazijos Ukrainoje metinės.

Per ankstesnį svarbų G-20 susitikimą, kuris lapkritį įvyko Balyje Indonezijoje, lyderiai griežtai pasmerkė karą ir įspėjo, kad jis vis labiau veikia pasaulio ekonomiką.

Be kitų šalių, G-20 priklauso Rusija ir tokios valstybės kaip Kinija ir Indija, palaikančios reikšmingus prekybinius ryšius su Maskva.

„Gaisras įmonėje sostinės Podolskio rajone. Visos tarnybos jau dirba“, – „Telegram“ kanale pranešė meras Vitalijus Klyčko.

Kartu jis nepatikslino, apie kokią įmonę kalbama. Meras pridūrė, kad detalės bus paskelbtos vėliau.

TSN korespondentas teletilto eteryje patikslino, kad gaisras kilo sandėliuose su dažais ir lakais.

Sprogimų garsai – tai šiferio, kuriuo padengta patalpa, gaisro padariniai:

„Užsidegė sandėliai su dažų ir lakų medžiagomis. Šeštadienį, sako, paprastai ten niekas nebūna. Ar buvo šiandien – liudininkai nežino. Prieš prasidedant gaisrui, niekas nematė, kad ten kas nors būtų iš lauko. Gaisras prasidėjo nuo dūmų ir gana greitai įsiplieskė. Tai, ką girdite traškant, o kartais ir sprogimus, yra šiferis“

Apie aukas kol kas nieko nežinoma. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybų darbuotojai.

Dėl gaisro dažų ir lakų sandėlyje buvo užblokuotas eismas dalyje Novokonstantinovskajos gatvėje, o Nachimovo gatvė buvo visiškai uždaryta.

Dėl gaisro dažų ir lakų sandėlyje buvo užblokuotas eismas dalyje Novokonstantinovskajos gatvės, o Nachimovo gatvė buvo visiškai uždaryta.

Apie 17.35 pranešta, kad gaisras Kijevo Podolskio rajone esančiame dažų ir lakų sandėlyje buvo lokalizuotas, sakė sostinės meras. Pasak jo, aukų nerasta.

Gelbėtojai tęsia gesinimo darbus.

Komentuodamas šeštadienį paskelbtą 10-ąjį ES sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje, šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Twitter“ paskyroje pareiškė, kad spaudimas Rusijai turi tik didėti.

„10-asis ES sankcijų paketas skirtas Rusijos karinei pramonei, propagandai ir finansų sistemai. Spaudimas Rusijos agresoriui turi didėti: tikimės ryžtingų žingsnių prieš „Rosatom“ ir Rusijos branduolinę pramonę, didesnio spaudimo kariuomenei ir bankininkystei“, – rašė V.Zelenskis.

Reaguojant į Rusijos beprecedentį karą Ukrainoje, vasario 25 dieną buvo patvirtintas jau dešimtasis Rusijai skirtas Europos Sąjungos (ES) sankcijų rinkinys. Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai.

Daugiau skaitykite čia.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sako penktadienį – per Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines – ilgai kalbėjęs telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Pasakysiu jums paslaptį, vakar vakare mes su juo ilgai kalbėjomės įvairiomis temomis“, – sakė A.Lukašenka žurnalistams, praneša BelTA.

„Klausykite, neduok Dieve, kad mūsų santykiai visada būtų tokie“.

Tai nuskambėjo po to, kai A.Lukašenka neseniai pareiškė, kad jo šalis „jokiu būdu“ nesiųstų karių į Ukrainą, nebent ji būtų užpulta, baiminantis, kad artima Rusijos sąjungininkė padės palengvinti Maskvos pavasarinį puolimą.

„Mes esame taikūs žmonės. Žinome, kas yra karas, ir nenorime karo“, – sakė autoritarinis lyderis A.Lukašenka, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Minsko Nepriklausomybės rūmuose nedideliame tarptautinės žiniasklaidos, įskaitant CNN, žurnalistų susirinkime.

„Jokiu būdu nesiųsime savo karių į Ukrainą, nebent jūs ketinate vykdyti agresiją prieš Baltarusiją“, – sakė A. Lukašenka. „Tačiau nepamirškite, kad Rusija yra mūsų sąjungininkė, teisiškai, morališkai ir politiškai“, – pridūrė jis.

Kaip rašoma oficialiame „Eurovizijos“ puslapyje eurovision.tv, Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė, kad maždaug 3 tūkstančiai bilietų bus skirti tiems ukrainiečiams, kurie buvo priversti palikti savo namus dėl karo ir gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad jie galės dalyvauti vienoje iš tiesioginių transliacijų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Kalush Orchestra“

Paraiškas bilietams gauti galės teikti ukrainiečiai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje pagal „Homes for Ukraine Scheme“, „Ukraine Family Scheme“ ir „Ukraine Extension Scheme“ programas. Už kiekvieną bilietą bus taikomas simbolinis 20 svaro sterlingų mokestis.

Daugiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino kai kuriuos Kinijos pasiūlymo dėl paliaubų Rusijos kare su Ukraina elementus, tačiau sakė, kad taikos plano iniciatorė gali būti tik šalis, kurioje vyksta karas, praneša „The Guardian“.

Penktadienį per spaudos konferenciją Kyjive Ukrainos prezidentas sakė, kad šis planas yra „svarbus signalas, jog jie ketina dalyvauti šioje temoje“, tačiau perspėjo Pekiną neteikti Maskvai ginklų.

Šeštadienį per rytinį Rusijos okupantų apšaudymą Chersone trys žmonės atsidūrė ligoninėje, rašo UNIAN.

Tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Jis pabrėžė, kad rusų teroristai kovoja su civiliais gyventojais.

„Šiandien dėl artilerijos apšaudymo Chersono mieste trys vietos gyventojai atsidūrė ligoninėje“, – rašė jis.

Anksčiau Chersono srities karinė administracija pranešė, kad dėl Chersono užpuolikų apšaudymo buvo sužeisti du gelbėjimo tarnybos darbuotojai.

„Dėl rusų apšaudymo buvo sužeisti du Chersono regioninės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Specialistai OSB lakštais dengė langus Poltavskajos gatvėje Chersone, kai prasidėjo nauja priešo ataka. Vyrai patyrė šrapnelio žaizdas“, – sakoma pranešime.

OVA pridūrė, kad nuo dienos pradžios regione keturis kartus buvo paskelbtas oro pavojus, iš kurių paskutinis buvo atšauktas apie 10.20 val.

Padėtis Chersone

Kaip praneša UNIAN, išlaisvinus Chersoną iš rusų okupantų, jie pradėjo reguliariai apšaudyti miestą, taip pat ir iš artilerijos. Tauridės krypties gynybos pajėgų spaudos centras pažymi, kad tokios atakos neturi karinio tikslo.

Penktadienį pranešta, kad Ukrainos kariuomenė sunaikino raketų sistemą „Grad“ , kuria Rusija smogė Chersonui. Per dieną rusai iš kairiojo kranto apšaudė deokupuotą Chersono srities dešinįjį krantą, o iš Kinburno nerijos – Nikolajevo srities pakrantės masyvus.

Anksčiau, vasario 21 d., Rusijos kariai apšaudė miestą iš „Gradovo“, pataikydami į gyvenamuosius namus , parduotuvę, viešojo transporto stotelę, Laisvės aikštę ir komunalinių paslaugų įmonę. Dėl šio išpuolio žuvo šeši žmonės, dar 20 buvo sužeisti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Kinijos dalyvavimas siekiant taikos Ukrainoje yra „geras dalykas“, praneša „The Guardian“.

E.Macronas žurnalistams sakė, kad balandžio pradžioje lankysis Kinijoje, iš dalies norėdamas paprašyti Pekino pagalbos siekiant užbaigti karą.

„Kinija turi padėti mums daryti spaudimą Rusijai, kad ji niekada nenaudotų cheminių ar branduolinių ginklų“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenė teigia, kad penktadienį buvo užfiksuota daug Rusijos pajėgų raketų atakų ir oro antskrydžių teritorijose palei fronto liniją, įskaitant Bachmutą ir kelis Charkivo srities rajonus, praneša CNN.

Generalinio štabo pranešime ankstyvą šeštadienį teigiama, kad Rusijos pajėgos, be artilerijos pabūklų, surengė 27 oro antskrydžius ir 75 raketų atakas.

Įnirtingos kovos tęsiasi aplink rytinį Bachmuto miestą. Generalinis štabas nurodė, kad „priešas toliau atakuoja mūsų karių pozicijas, surengė keletą nesėkmingų išpuolių prie Berchivkos, Ivanovskės ir Severnės gyvenviečių“ ir toliau apšaudė daugiau kaip dešimtį vietų netoli Bachmuto.

Rusijos nuniokotas Bachmutas

+2

Žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas, pasivadinęs „WarGonzo“ vardu, teigė, kad privačios karinės kompanijos „Wagner“ kovotojai „atakavo iš karto keliomis kryptimis“ aplink Bachmutą. Jis teigė, kad jie „šiek tiek pasistūmėjo“ į rytus nuo miesto, ir pakartojo „Wagner“ teiginį, kad dabar Rusija kontroliuoja Berchivką, kaimą į šiaurės vakarus nuo Bachmuto. 

Neoficialiuose Ukrainos kariškių pranešimuose pateikiamas panašus kovų aplink Bachmutą vaizdas: dauguma privažiavimo prie miesto kelių iš vakarų ir šiaurės vakarų yra atkirsti.

Į pietvakarius nuo Donecko miesto, kitoje zonoje, kurioje vyksta beveik nuolatiniai mūšiai, ukrainiečiai teigė, kad Rusijos daliniai keliose šio regiono vietose vykdė „nesėkmingus puolamuosius veiksmus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos nuniokotas Bachmutas

Ukrainos generalinis štabas taip pat pranešė apie suintensyvėjusį Charkivo srities apšaudymą, teigdamas, kad nukentėjo 23 bendruomenės, įskaitant pasienio miestą Vovčanską.

Pietuose, Generalinio štabo duomenimis, iš Rusijos pozicijų rytiniame Dniepro krante artilerijos ugnimi buvo apšaudytos mažiausiai 34 Chersono srities vietovės. Taip pat teigta, kad „rusų užpuolikai atlieka kratas namuose ir užgrobia valtis bei kitas vandens transporto priemones“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį sakė, kad balandžio pradžioje lankysis Kinijoje, ir paragino Pekiną „padėti spausti Rusiją“ užbaigti savo karą.

Kitą dieną po to, kai Kinija paskelbė savo planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir paragino skubiai surengti taikos derybas, E.Macronas sakė, kad taika įmanoma tik tuo atveju, jei „Rusijos agresija bus sustabdyta, kariai išvesti, o Ukrainos teritorinis suverenumas ir jos žmonės – gerbiami“.

Bengalūre, Indijoje vykęs dvidešimties ekonomikų grupės (G20) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas šiandien greičiausiai baigsis be bendro komunikato, nes, pasak delegatų, nebuvo sutarta, kaip apibūdinti konfliktą Ukrainoje, praneša „The Guardian“.

JAV ir jų G7 sąjungininkės spaudė reikalauti, kad komunikate būtų aiškiai pasmerkta Rusija dėl invazijos į Ukrainą. JAV iždo sekretorė Janeta Yellen, susitikimo metu kalbėdama su „Reuters“, sakė: „Manau, kad komunikate turi būti pareiškimas, smerkiantis Rusijos karą. Tai visiškai būtina.“

„AFP“/„Scanpix“/JAV iždo sekretorė Janet Yellen

Indija nenorėjo atsidurti tarp Ukrainos Vakarų sąjungininkių ir Rusiją remiančių šalių. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, penktadienį pradėdamas susitikimus, vengė minėti Ukrainą.

Indija ir Kinija taip pat buvo tarp valstybių, kurios susilaikė balsuojant JT, raginant Rusiją nedelsiant ir besąlygiškai pasitraukti iš Ukrainos.

Indija spaudžia susitikimo dalyvius vengti žodžio „karas“ bet kokiame komunikate, agentūrai „Reuters“ sakė G20 pareigūnai. Aukšto rango šaltinis sakė, kad derybos dėl komunikato buvo sunkios, nes Rusija ir Kinija blokavo Vakarų šalių pasiūlymus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį atvyko į Indiją, kur sieks stiprinti verslo ryšius tarp abiejų šalių ir spaus nepaisant nuomonių skirtumų Ukrainos klausimu daryti pažangą dėl prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.

Daugiau skaitykite ČIA.

Vasario 25 d. rytą visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. 09.53 val. suveikė pavojaus signalas, skelbia „Unian“.

Tai liudija oro pavojaus signalų žemėlapis. Priežastis – naikintuvų Mig-31K, kurie yra hipergarsinių raketų Kh-47m2 „Kinzhal“ nešėjai, pakilimas.

Stebėsenos grupės „Belarusian Gayun“ duomenimis, iš Astrachanės srities Achtubinsko aerodromo pakilo keturi MiG-31K. Anksčiau iš šios vietos nebuvo vykdomi skrydžiai atakoms prieš Ukrainą.

Ir kariškiai, ir ekspertai prognozavo, kad vasario 24 d. Rusija surengs naują masinę ataką invazijos į Ukrainą metinių proga, tačiau to neįvyko.

Vasario 24 d. Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalja Humenia pranešė, kad Juodojoje jūroje nėra priešo raketų nešėjų. Pasak jos, tai gali reikšti pasirengimą smūgiams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai per praėjusią dieną, vasario 24 d., likvidavo dar 650 užpuolikų. Taigi, iš viso Rusija neteko 147 470 žmonių.

Vasario 24 d. per dieną Ukrainos kariai atrėmė apie 70 priešo atakų Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Tuo pat metu Ukrainos gynėjai sunaikino priešo sraigtasparnį Mi-24 ir keturis bepiločius orlaivius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 25 d. rusų koviniai nuostoliai buvo maždaug tokie:

• personalo – apie 147470 (+650) žmonių;
• tankų – 3375 (+12) vienetų;
• šarvuotų kovos mašinų – 6609 (+9) vienetai;
• artilerijos sistemos – 2373 (+10) vienetų;
• MLRS – 475 (+1) vienetai;
• priešlėktuvinės gynybos sistemos – 247 (+0) vienetai;
• orlaiviai – 299 (+0) vienetai;
• sraigtasparniai – 288 (+1) vienetai;
• operatyvinio-taktinio lygmens bepiločiai orlaiviai – 2035 (+2) vienetai;
• sparnuotosios raketos – 873 (+0) vienetai;
• laivai ir (arba) kateriai – 18 (+0) vienetų;
• automobilių įranga ir autocisternos – 5235 (+11) vienetų;
• specialioji įranga – 230 (+1) vienetų.

Mariupolyje ukrainiečių gynėjai „užminavo“ dar vieną rusų amunicijos sandėlį: gaisras kilo Novoselivkos rajone. 

Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka pranešė apie ryškią ugnį.

„Mariupolio pasipriešinimo grupė patvirtina BC sandėlio minusą dėl ryškios ugnies Novoselovkos rajone Centrinėje apygardoje ir šovinių detonacijos garso takelių“, – rašoma publikacijoje.

Vėliau jis pažymėjo, kad jau vasario 25 d. rytą Mariupolio srityje, kur susitelkia nemažai rusų okupantų, pasigirdo nauji sprogimai.

„Pranešama apie sprogimų garsus Mariupolio srityje palei liniją S.Jalta /Jurjevkos kaimas (didelės okupantų koncentracijos vieta)“, – sakė A.Andriuščenka.

Jis pridūrė, kad informacija tikslinama.

„Turime oro pavojaus signalą, bet jis skrieja pas okupantus. Gera tendencija“, – rašė mero patarėjas.

Remiantis naujausiais Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, Rusija išnaudojo turimas iranietiškų bepiločių orlaivių atsargas ir sieks jas papildyti, praneša „The Guardian“.

Nuo 2023 m. vasario 15 d. nebuvo gauta jokių pranešimų apie tai, kad Ukrainoje būtų naudojami Irano gaminti vienkartiniai bepiločiai orlaiviai (OWA-UAV).

Prieš tai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad nuo 2023 m. sausio pabaigos iki vasario pradžios numušė bent 24 OWA-UAV „Shahed-136“ bepilotį orlaivį, o kelios dešimtys jų buvo sunaikintos pirmosiomis šių metų dienomis.

„SIPA“/„Scanpix“/Iranietiškas dronas „Shahed 136“

Toks OWA-UAV dislokavimo trūkumas greičiausiai rodo, kad Rusija išeikvojo turimas atsargas. Tikėtina, kad Rusija jas sieks pasipildyti atsargas.

Nors šie ginklai neturi gerų rezultatų naikinant numatytus taikinius, Rusija juos greičiausiai laiko naudingais masalais, galinčiais nukreipti Ukrainos oro erdvės gynybą nuo veiksmingesnių Rusijos sparnuotųjų raketų.

15min primena, kad anksčiau šį mėnesį CNN paskelbė tyrimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas modifikuoja Rusijai tiekiamus bepiločius lėktuvus taip, kad sprogstamosios galvutės galėtų padaryti kuo didesnę žalą infrastruktūros objektams Ukrainoje.

Kanada siunčia Ukrainai dar keturis kovos tankus „Leopard“, taip padvigubindama savo įsipareigojimus, ir paskelbė sankcijas dar 192 Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, penktadienį paskelbė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

„Kanada solidarizuojasi su Ukraina nuo pat konflikto pradžios“, – spaudos konferencijoje, surengtoje per Rusijos invazijos į Ukrainą metines, sakė J.Trudeau.

„Ir toliau tai darysime“, – sakė ministras pirmininkas.

Naujosios sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos įstatymų leidėjus, parėmusius invaziją į Ukrainą, vicepremjerus, ministrus, kitus prezidento Vladimiro Putino pareigūnus, karinį sektorių, jau anksčiau į sankcijų sąrašus įtrauktų asmenų šeimos narius.

J.Trudeau biuras nurodė, kad anksčiau Ukrainai išsiųsti keturi vokiečių gamybos tankai „Leopard 2“, jau pristatyti į Lenkiją, kur ukrainiečių kariai mokosi jais naudotis.

Be naujai pažadėtų keturių tankų „Leopard 2“ Kanada taip pat siunčia vieną šarvuotąją transporto priemonę ir šaudmenų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vasario 28-ąją atvyks į Kiniją valstybinio vizito, šeštadienį paskelbė kinų Užsienio reikalų ministerija.

„Kinijos prezidento Xi Jinpingo kvietimu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nuo vasario 28-osios iki kovo 2-osios su valstybiniu vizitu lankysis Kinijoje“, – sakė ministerijos atstovė Hua Chunying.

Daugiau skaitykite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atmetė Kinijos pasiūlytą taikos planą dėl karo Ukrainoje, teigdamas, kad jo įgyvendinimas būtų naudingas tik Rusijai, rašo CNN.

„Jei Putinas jam pritaria, tai kaip jis gali būti geras?“, – J.Bidenas sakė interviu televizijai „ABC News“, – „Aš nejuokauju. Aš esu labai rimtas. Plane nemačiau nieko, kas rodytų, jog naudinga būtų kam nors kitam, išskyrus Rusiją, jei būtų laikomasi Kinijos plano“.

JAV taip pat turi žvalgybinės informacijos, kad Kinijos vyriausybė svarsto galimybę aprūpinti Rusiją bepiločiais lėktuvais ir šaudmenimis, kurie būtų naudojami kare Ukrainoje, CNN sakė trys su šia informacija susipažinę šaltiniai.

Neatrodo, kad Pekinas dar priėmė galutinį sprendimą, sakė šaltiniai, tačiau Rusijos ir Kinijos derybos dėl įrangos kainos ir apimties tebevyksta.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

JAV prezidentas pareiškė, kad „kol kas“ nėra jokių įrodymų, jog Kinija kariniu būdu palaikys Rusiją Ukrainoje. Jis atsisakė įvardyti Kinijos ginklavimosi Rusijoje pasekmes, tačiau užsiminė, kad Kinijai būtų taikomos tokios pat „griežtos sankcijos“ kaip ir bet kuriai kitai šaliai ar subjektui, tiekusiam ginklus Rusijai.

Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad šalis laikosi „atsakingo požiūrio“ į karinių prekių eksportą ir neteikia ginklų pardavimo į konfliktų zonas. Šis pareiškimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai Vokietijos žiniasklaida teigė, kad Pekinas derasi su Maskva dėl bepiločių orlaivių tiekimo.

JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas iškėlė šį klausimą, kai šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose susitiko su savo kolega iš Kinijos Wang Yi, sakė pareigūnai.

„Sekretorius gana atvirai įspėjo apie pasekmes ir padarinius, jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai arba padės Rusijai sistemingai vengti sankcijų“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.

Europos Sąjunga penktadienį iš esmės priėmė naują sankcijų paketą dėl Rusijos karo Ukrainoje, paskelbė blokui šiuo metu pirmininkaujanti Švedija.

10-asis ES sankcijų paketas, dėl kurio sutarta minint pirmąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines, numato „tikslines varžomąsias priemones fiziniams ir juridiniams asmenims, remiantiems karą, skleidžiantiems propagandą ar tiekiantiems Rusijai kare naudojamus dronus“.

Galutinai šioms sankcijoms turėtų būti pritarta šeštadienį ryte, jei jokia ES šalis nepateiks paskutinės minutės prieštaravimų.

Tuomet fizinių ir juridinių asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašas bus paskelbtas oficialiajame ES leidinyje.

Vienas ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad sąraše yra 120 fizinių ir juridinių asmenų, ir dar trys rusų bankai.

ES priemonės atkartoja anksčiau penktadienį JAV ir Didžiosios Britanijos paskelbtas sankcijas ir yra skelbiamos po Didžiojo septyneto (G-7) įspėjimo šalims, kad jos patirtų „rimtų išlaidų“, jei padėtų Rusijai.

Kitas ES diplomatas sakė, kad susitarime nėra kompromisų dėl Europos Komisijos pateikto sankcijų pasiūlymo.

Pagal pasiūlymą Rusija nebegaus pramonei skirtų prekių už 11 mlrd. eurų, bus taikomasi į dronų gamintojus Irane.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra sakiusi, kad prekės, kurioms bus taikomos sankcijos, apims elektroniką ir mašinų dalis, kurias galima panaudoti rusiškuose dronuose, raketose, sraigtasparniuose ir kitose ginklų sistemose.

Pasak jos, į EK pasiūlymą taip pat įtraukti septyni Irano juridiniai asmenys, tiekiantys dvejopos paskirties produktus Rusijai.

Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje pareiškė, kad naujausios ES siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“.