Ukrainoje naktį buvo paskelbtas oro pavojus: Poltavos srityje numušti penki rusų dronai

Naujausias žinias iš Ukrainos skaitykite čia.

Kyjivo karinė administracija savo „Telegram“ kanale 1.23 val. pranešė, kad oro pavojus Kyjivo srityje atšaukiamas.

UNIAN rašo, kad oro pavojus atšauktas ir kitose vietovėse.

Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas pranešė, kad numušti 5 priešo bepiločiai orlaiviai.

„Preliminariai žinoma, kad buvo numušta iki 5 priešo bepiločių orlaivių. Informacija tikslinama. Dėkojame už sėkmingą PPO darbą! Išlaikykime ramybę! Likime slėptuvėse! Tikime ginkluotosiomis pajėgomis!“

UNIAN praneša, kad oro pavojus Poltavos srityje atšauktas.

Didžiausias Ukrainos iššūkis – apginti Bachmuto miestą, antradienį savo naktiniame vaizdo pranešime sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Sudėtingiausia padėtis vis dar yra Bachmute ir šie mūšiai yra būtini miesto gynybai“, – sakė jis.

V.Zelenskis sakė, kad Rusija patiria didelių nuostolių aplink rytinį miestą, remdamasis naujausia informacija, gauta iš savo vadų.

„Rusija visiškai neskaičiuoja žmonių, nuolat siunčia juos pulti mūsų pozicijų. Kovos intensyvumas didėja“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat sakė, kad buvo daugiau kaip 30 Rusijos atakų Chersono regione pietuose.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar sakė, kad Ukrainos kariuomenei, kuri jau kelis mėnesius laiko Bachmuto gynybą Donecko srityje, išsiųstas pastiprinimas, nes Bachmuto kryptis tebėra karščiausias fronto ruožas, rašo UNIAN.

„Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis per neseniai įvykusią kelionę į miestą nusprendė perkelti papildomus dalinius“, – sakė ji teletilto eteryje.

Pasak A.Malyar, padėtis Bachmute yra sudėtinga ir įtempta. Rusijos okupacinės pajėgos ten sutelkė pagrindines savo pastangas. Jie bando visiškai užimti Donecko sritį.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

Ji pabrėžė, kad sprendimas išlaikyti Bachmutą yra karinis, o ne politinis.

„Sprendimus priima kariškiai, kurie nesivadovauja politiniais motyvais“, – sakė A.Malyar.

Jau kelis mėnesius Bachmutą šturmuoja Rusijos kariai ir privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai. Sunkiuose mūšiuose miestą didvyriškai gina ukrainiečių gynėjai. 

Pasak 93-iosios brigados kariškio Andrejus Babičevo, Bachmute dar niekada nebuvo taip sunku – priešas jį apšaudo iš visų turimų ginklų.

Daugiau apie situaciją Bachmute skaitykite čia.

Antradienio vakarą Rusijos kariniame aerodrome Jeiske, Krasnodaro krašte, nugriaudėjo stiprūs sprogimai.

Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, liudininkai girdėjo du sprogimus, po kurių užsidegė sandėlis.

Taip pat pranešama, kad buvo numušti du bepiločiai lėktuvai Tu-141 „Swift“, kurie artėjo prie aerodromo.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka sakė, kad būtent iš šio aerodromo pakilo lėktuvai, kurie bombardavo Ukrainos rytus ir pietus: „Kol kas nėra oficialaus šios informacijos patvirtinimo, laukiame ir tikimės“.

Tuo tarpu rusai komentaruose po pranešimais panikuoja ir spėlioja, kad į aerodromą pataikė raketos.

Jeisko valdžia jau paskelbė, kad rajone vyko „karinės-taktinės pratybos“, apie kurias neva buvo pranešta, ir kad padėtis kontroliuojama. Rusai raginami išlikti ramūs, tačiau, sprendžiant iš jų komentarų, raginimai nelabai veikia. 

Rusija neturi išteklių „nevaržomoms“ branduolinio ginklavimosi varžyboms, teigia JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas H.Kahlas, paklaustas apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą sustabdyti Branduolinės ginkluotės sutarties (angl. New START) galiojimą, rašo CNN.

„Atvirai kalbant, Rusija nėra pasirengusi nevaržomoms branduolinio ginklavimosi varžyboms. Jie neturi pinigų, ypač turint omenyje, kad jų kariuomenė patiria įtampą dėl karo, sankcijų, eksporto kontrolės. Taigi, žinote, manau, kad tai buvo būdas jam sukurti keletą retorinių antraščių. Tačiau praktiškai tai situacijos nepakeitė“, – antradienį Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto įstatymų leidėjams sakė vyriausiasis Pentagono pareigūnas C.H.Kahlas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Colinas H. Kahlas

Jis pridūrė, kad jei Maskva, įsiverždama į Ukrainą, panaudos bet kokį branduolinį ginklą, aukščiausi JAV pareigūnai „labai aiškiai pasakė“, kad pasekmės bus rimtos.

Nors jis pažymėjo, kad reikia būti budriems, atsižvelgiant į tai, jog Rusija tebėra pavojinga valstybė, turinti daug branduolinių ginklų, anot jo, mažai tikėtina, jog Maskva juos panaudos. 

„Jie jau nesilaikė patikrinimų režimo, kaip pasiteisinimą naudodami „Covid“ ir kitus dalykus. Taip pat įdomu, kad Putinas nusprendė sustabdyti, o ne pasitraukti iš sutarties. Manau, kad tai iš tikrųjų rodo, jog tai nėra veiksmingas svertas mums daryti įtaką“, – įstatymų leidėjams sakė C.H.Kahlas.

Antradienį Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė Rusijos užpuolikų atakas prie 10 gyvenviečių Donecko srityje ir trijų gyvenviečių Luhansko srityje. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje apie Rusijos invaziją nuo 18 val. teigiama, kad Rusijos kariai ir toliau pagrindines pastangas sutelkia į puolamąsias operacijas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis.

Ukrainos žemėlapis

Tuo pat metu operatyvinė padėtis Voluinės, Polesės, Seversko ir Slobožansko kryptimis išlieka nepakitusi. Rusija laiko savo dalinius prie Ukrainos valstybinės sienos, tačiau puolamųjų grupuočių formavimosi nepastebėta.

Per dieną rusai iš minosvaidžių ir artilerijos apšaudė dvi gyvenvietes Černihivo srityje, taip pat septynias gyvenvietes Sumų srityje ir 11 gyvenviečių Charkivo srityje.

Be to, užpuolikai artilerijos ugnimi apšaudė Charkivo srities gyvenviečių teritorijas; Luhansko srities gyvenviečių teritorijas ir Donecko srities gyvenviečių teritorijas.

„Bachmuto kryptimi priešas toliau žengia pirmyn. Jis nesiliauja šturmavęs Bachmuto miesto. Mūsų gynėjai atrėmė atakas Donecko srities Dubovo-Vasiljevkos, Bohdanovkos, Bachmuto, Časiv Jaro ir Belaja Horos gyvenviečių rajonuose“, – sakoma pranešime.

Taip pat buvo apšaudomos Orechovo-Vasiljevkos, Dubovo-Vasiljevkos, Bachmuto, Ivanovskojės, Kurdiumovkos, Mayorsko ir Zaliznojės gyvenviečių teritorijos.

„Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis priešas toliau atakuoja mūsų karių pozicijas. Jis vykdė nesėkmingus puolamuosius veiksmus Donecko srities Kamenkos, Pervomajskoje, Nevelskoje, Marjinkos ir Pobedos gyvenviečių kryptimi“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Rusų okupantai suintensyvino plėšikavimą okupuotoje Chersono srities dalyje. Jie taip pat vagia transporto priemones.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ypač tokie faktai dažnai fiksuojami Oleškio mieste.

„Pastaruoju metu Rusijos okupantai aktyviau plėšikauja laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, ypač Oleškio mieste. Ypatingas okupantų dėmesio objektas – transporto priemonės“, – rašoma pranešime.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija antradienį sudavė tris smūgius Rusijos kariuomenės koncentracijos rajonams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai savo ruožtu smogė Rusijos Federacijos gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonams, taip pat dviem rusų priešlėktuvinių raketinių sistemų (SAM) pozicijoms, praneša UNIAN.

Leidinyje taip pat pažymima, kad Rusija ir toliau pažeidinėja tarptautinės humanitarinės teisės normas, tęsia smūgius, vykdo artilerijos apšaudymą į civilius objektus ir civilių gyventojų namus, bando sunaikinti Ukrainos kritinę infrastruktūrą:

„Per dieną priešas paleido raketą ir sudavė du smūgius iš oro. Jis įvykdė daugiau kaip 20 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. Raketinių smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje“, – sakoma pranešime.

Primename, kad vasario 28 d. duomenimis, bendri Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje preliminariai sudaro 149 240 karių, taip pat 3 388 tankų, 6 630 šarvuotų kovos mašinų ir 2 383 artilerijos sistemų.

Karinis-politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko prognozuoja, kad 2023 m. kovo mėn. turėtų būti užfiksuoti rekordiniai Rusijos nuostoliai Ukrainoje .

Ukrainos kariai Bachmute CNN žurnalistams pasakojo apie sparčiai blogėjančią padėtį šiame fronto ruože, nes Rusijos karinės pajėgos vis didina spaudimą, bandydamos užimti šį Rytų Ukrainos miestą.

„Padėtis Bachmute dabar labai sudėtinga. Ji daug blogesnė, nei oficialiai pranešama, – antradienį CNN sakė vienas karys, kuris nenorėjo būti įvardytas. – Prie oficialių pranešimų turėtume pridėti dar 100 proc. sunkumų. Visomis kryptimis. Ypač šiaurės kryptimi, kur orkai (rusai) padarė didžiausią pažangą“.

Karys taip pat paneigė Rusijos paskelbtus teiginius, kad ukrainiečių pajėgos Bachmute buvo atkirstos nuo pagrindinių tiekimo maršrutų ir negalėjo į miestą pristatyti atsargų.  

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

„Chromovė (gyvenvietės pavadinimas) yra raktas į miesto gynybą. Ją užėmus, miestui aprūpinti liks tik vienas kelias Bachmutas-Kostantynivka, – aiškino neįvardintas karys. - Jis jau dabar yra priešo ugnies kontrolėje, ir jei priešas jį užims, tiekimas taps neįmanomas“.

Nepaisant iššūkių, kareivis patvirtino, kad Ukrainos pajėgos gins miestą kiek įmanoma ilgiau.

„Miestas bus ginamas iki galo, kad ir kas nutiktų, - sakė jis. - Visi suprantame, kad laikomės ir mirštame, kad laimėtume laiko kontrpuolimui pavasarį“.

„Negalime atiduoti kiekvieno miesto be kovos“, - pridūrė kovotojas.

Kitas karys, įvardytas tik šaukiniu Kyivan, socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše situaciją nupasakojo panašiai.

„Nuo antradienio ryto Bachmuto gynybos padėtis yra gana sudėtinga“, – sakė Kyivanas.

Trečiasis karys, įraše kalbėjęs kartu su Kyivanu, mūšius Bachmute apibūdino kaip „pragariškus“, tačiau pridūrė, kad Ukrainos kariai „atrems viską“.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nurodė Rusijos saugumo tarnybai FSB sustiprinti žvalgybinę veiklą ir sustabdyti į šalį atvykstančias „sabotažo grupes“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Rusijos vadovas FSB pareigūnams nurodė sustiprinti savo veiklą, kad būtų pasipriešinta tam, ką jis apibūdino kaip didėjantį Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkių šnipinėjimą ir sabotažą prieš Rusiją.

Jis įsakė pareigūnams sustiprinti svarbiausios Rusijos infrastruktūros apsaugą ir užkirsti kelią bet kokiems Vakarų saugumo tarnybų bandymams atgaivinti tai, ką jis pavadino „teroristinėmis ląstelėmis“ Rusijos teritorijoje.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Vakarų žvalgybos tarnybos tradiciškai visuomet aktyviai veikė Rusijoje, o dabar jos prieš mus nukreipė papildomus personalo, techninius ir kitus išteklius. Turime atitinkamai reaguoti“, – sakė V.Putinas.

Šalies vadovas nurodė, kad FSB turi užkirsti kelią neteisėtiems ginklų srautams į Rusiją ir sustiprinti saugumą keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos jis aneksavo praėjusiais metais.

V.Putinas pridūrė, jog Rusijos saugumo agentūros turėtų būti įkurtos ir aneksuotuose Ukrainos regionuose 

„Verta skirti didesnį dėmesį saugumo tarnybų formavimui Luhansko liaudies respublikoje (LLR), Donecko liaudies respublikoje (DLR), Zaporižios ir Chersono srityse. Stiprinti jų operatyvinius personalo išteklius“, – sakė Rusijos lyderis per antradienį vykusį Federalinės saugumo tarnybos posėdį.

Ukrainos pietinėje Chersono srityje antradienį per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.

Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities administracija, 71-erių chersonietis žuvo prie namo laiptinės, į jį pataikius skeveldroms.

Rusų sviediniai taip pat užmušė 45 metų Komyšanų gyventoją, jis mirė ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Mykolajivkos kaime per apšaudymą gyvybės neteko 68 metų moteris.

Chersone buvo sužeisti 72 metų vyras ir moteris. Pastarąją gelbėtojai ištraukė iš po nuosavo namo griuvėsių. Dar vienas žmogus buvo sužeistas Bilozerkoje, o du – Veselo kaime.

Šiuo metu Chersono regioninės gelbėjimo tarnybos dirba apšaudymų vietose, sakoma srities administracijos pranešime.

Rusijos okupantų elgesys laikinai okupuotame Kryme gali rodyti, kad jie ruošiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimui, kurio tikslas – toliau išlaisvinti Chersono sritį ir pusiasalį. Pasak Krymo totorių tautos Medžliso pirmininko Refato Čubarovo, okupantai ruošiasi gynybai Krymo šiaurėje.

„Statoma daugiau įtvirtinimų, ir gali būti, kad okupantai ruošiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimui, kuriuo būtų siekiama toliau išlaisvinti Chersono sritį ir Krymą“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Refatas Čubarovas

Tuo pat metu R.Čubarovas mano, kad Krymo tiltas yra prioritetinis objektas, kurį reikia sunaikinti deokupuojant pusiasalį.

„Kai tik bus pakankamai toliašaudės artilerijos ir kitų rūšių ginklų, Krymo tiltas turėtų būti vienas iš pirmųjų objektų, kurie bus sunaikinti“, – aiškino jis.

R.Čubarovas mano, kad Krymo gyventojai nebeturi iliuzijų, jog pusiasalis yra tvirtovė, į kurią niekas nesikėsins. Tačiau propagandistai tęsia šį naratyvą. Jis taip pat sakė, kad pusiasalyje stiprėja represijos prieš gyventojus.

2023 m. kovas turėtų parodyti rekordinius Rusijos nuostolius Ukrainoje.

Tokią prognozę pateikė karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, kuris pažymėjo, kad, deja, vasaris tokio rodiklio nedemonstravo, tačiau taip yra daugiausia dėl to, jog vasaris yra trumpiausias metų mėnuo:

„Jei ne paties mėnesio trumpumas, nuostolių rodiklis būtų buvęs rekordinis... Galima teigti, kad likviduotų rusų okupantų kasdienis  vidurkis vasario mėnesį iš tiesų buvo rekordinis, tačiau mėnesio trukmės ypatumai neleido jam tapti rekordiniu“, – tikino ekspertas. 

Jo teigimu, Rusijos kariuomenės technikos nuostoliai rodo ir deficitą, ir santykinį kompensavimą, tačiau net ir esant tokiems rodikliams kovas neabejotinai turėtų pademonstruoti rekordinį Rusijos nuostolių skaičių.

„Vidutinės ir lengvosios šarvuotosios technikos praradimų kompensavimo procesą vis labiau stabdo ir apsunkina ilgalaikė techninio ir technologinio proceso degradacija Rusijos kariniame-pramoniniame komplekse, nesugebančiame patenkinti kariuomenės poreikių visaverčio karo metu“, – pridūrė O.Kovalenka.

Latvijos saugumo tarnyba metinėje ataskaitoje paskelbė, kad karo veiksmai Ukrainoje tęsis mažiausiai iki 2023 m.

Teigiama, kad abi pusės pasinaudos galimybe surengti puolimą, jei tokia galimybė atsiras.

Rusija kol kas nekeičia savo strateginių tikslų, o Kremlius planuoja atnaujinti naują puolimą po žiemos pertraukos. Tuo pat metu totalitarinis režimas svarsto galimybę atnaujinti puolimą prieš Kyjivą, nes visiška Donbaso okupacija – tėra minimalus taktinis tikslas.

„Taikos derybų atnaujinimas šiuo metu neįmanomas – Rusija nepasirengusi palikti Ukrainos teritorijos, o Ukraina nepasirengusi teritoriniams nuostoliams. Rusijos siunčiamus signalus apie pasirengimą atnaujinti derybas galima vertinti kaip blefą. Iš bet kokių paliaubų daugiausia naudos turės Rusija. Jai reikia laiko persigrupuoti ir pasirengti“, – rašoma institucijos ataskaitoje.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariuomenė prie Vuhledaro

Latvijos saugumo tarnyba įvertino, kad Ukrainai reikia kur kas didesnės karinės Vakarų paramos, kad laimėtų. Šiuo metu šalims trūksta ginklų ir amunicijos, o vienas iš svarbiausių veiksnių, turėsiančių įtakos tolesnei karo eigai, bus galimybė kuo greičiau jų pasigaminti. Galimybė įdarbinti papildomus karius ir finansinė bei ekonominė abiejų šalių padėtis taip pat turės įtakos kovoms.

„2023 m. Ukraina ir toliau kreipsis į tarptautinę bendruomenę, kad būtų išvengta karo nuovargio. Rusija ir toliau dės pastangas, kad pakenktų Vakarų paramai Ukrainai, bandys suskaldyti Vakarus ir toliau skleis branduolinius grasinimus“, – teigiama dokumente.

Rizika, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą, yra maža, nes tai galėtų lemti tiesioginį Vakarų įsikišimą į karą.

Be to, pastebėjo saugumo tarnybos specialistai, tai atstumtų nuo Kremliaus draugiškas šalis, tokias kaip Kinija ar Indija.

Maskva antradienį pranešė, kad jos pajėgos numušė du ukrainiečių dronus, kurie taikėsi į civilinę infrastruktūrą Rusijos pietuose.

Tai buvo naujausias iš virtinės incidentų su dronais Rusijoje, dėl kurių Maskva apkaltino Kyjivą.

„Kyjivo režimas bandė naudoti bepiločius orlaivius, kad atakuotų civilinę infrastruktūrą Krasnodaro regione ir Adygėjos Respublikoje. Bepiločius orlaivius neutralizavo elektroninės kovos padaliniai“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys leidžia droną prie fronto linijos

Kiek vėliau vietos valdžia pranešė, kad netoli Maskvos sudužo dronas, kuris tikriausiai taikėsi į civilinę infrastruktūrą.

„Kalbant apie incidentą su bepiločio orlaivio sudužimu Kolomnos rajone,.. taikinys tikriausiai buvo civilinės infrastruktūros objektas, kuris nebuvo apgadintas. Nukentėjusiųjų ar žalos ant žemės nėra. Tyrimą atlieka FSB ir kitos kompetentingos institucijos“, – sakoma Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo pareiškime, kuriame minima Rusijos federalinė saugumo tarnyba.

Ukraina šių pranešimų nekomentuoja.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Ukraina ilguoju periodu taps Aljanso nare, bet pabrėžė, jog kol kas svarbiausia, kad ji išliktų nepriklausoma valstybė.

„NATO sąjungininkės sutarė, kad Ukraina taps mūsų Aljanso nare, bet tuo pačiu tai yra ilgalaikė perspektyva“, – lankydamasis Suomijos sostinėje Helsinkyje žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.

Ukraina jau daugiau kaip metus kovoja su ją užpuolusios Rusijos invazija.

J.Stoltenbergas pridūrė, kad „dabar svarbiausia, kad Ukraina triumfuotų kaip suvereni ir nepriklausoma valstybė, todėl turime palaikyti Ukrainą“.

VIDEO: NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas: apie Ukrainos stojimą į NATO ir istoriją, kuri negali kartotis

NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas: apie Ukrainos stojimą į NATO ir istoriją, kuri negali kartotis

Po Rusijos invazijos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV vadovaujamą karinį aljansą pagreitinta tvarka suteikti jo šaliai narystę.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje 2022-ųjų vasarį, netrukus po to, kai buvo užpulta, o birželį jai buvo suteiktas kandidatės statusas.

Pasibaigus karui „turėsime užtikrinti, kad istorija nepasikartotų“, sakė J.Stoltenbergas spaudos konferencijoje su Suomijos ministre pirmininke Sanna Marin.

„Prezidentas Putinas negali toliau pulti kaimynų. Jis nori kontroliuoti Ukrainą ir planuoja ne taiką, o dar didesnį karą“, – sakė jis.

Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija 2022 metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į NATO.

„Matau, kad Ukrainos ateitis – būti Europos Sąjungos ir NATO nare“, – paantrino S.Marin.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės likusios narės, dar neratifikavusios Suomijos ir Švedijos dokumentų dėl prisijungimo prie Aljanso.

J.Stoltenbergas sakė, kad „Suomija ir Švedija įvykdė tai, ką pažadėjo trišaliame susitarime su Turkija, sudarytame praėjusį birželį Madride“.

„Atėjo laikas ratifikuoti ir priimti Suomiją ir Švediją kaip nares“, – sakė jis.

Ukrainos Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius, ATO veteranas Romanas Kostenka „RBC-Ukraina“ sakė, kad Rusija ir toliau telkia savo pajėgas, todėl pavasarį laukia „globalus“ puolimas. 

Anot jo, tai, kas vyksta dabar, iš tiesų yra puolimas, bet jis yra lokalus.

„Jis nesibaigė, matome, kad jie puola nuo rudens. Jie padidino savo rezervus pasitraukdami iš dešiniojo kranto Chersone, kur iš tikrųjų jiems nepavyko perkelti savo rezervų. Tose teritorijose, kur jie persikėlė ir pradėjo puolimą, jie imasi tam tikrų aktyvių veiksmų, kad užgrobtų mūsų teritorijas.

Tačiau Rusija tikėjosi ne to. Dabar jie telkia pajėgas ir veiksmai bus globalesni. Dabar jie negali vykdyti plataus masto puolimo ir panaudoti visų savo pajėgumų. Pirma, jie kaupia rezervus, o antra, net ir oro sąlygos neleidžia jiems efektyviai panaudoti net tų ginklų, kuriuos jie turi, ir artimiausiu metu neleis“, – mano R.Kostenka.

„Matėme, kas atsitiko prie Vuhledaro, kai jie neturėjo operatyvinės erdvės, be kita ko, tapo mūsų artilerijos taikiniu.

Kad galėtų pulti, jie turi turėti operatyvinę erdvę, kad galėtų dislokuoti savo dalinius. Manau, kad kai kalbame apie kovo pabaigą ir balandžio vidurį, taip sakome ne todėl, kad žinome tikslias puolimo datas.

Esu tikras, kad rusai taip pat maždaug planuoja, kad tai įvyks šiuo laikotarpiu. Visi žino, kad šiuo laikotarpiu žemė pradeda džiūti ir vietovė leidžia atlikti tam tikrus manevrus“, – pridūrė jis. 

Anot jo, vis dėlto pavasarį matysime didesnio masto puolimus, kuriuose dalyvaus daugiau ginklų ir įrangos. Rusai tikisi, kad per pavasario kampaniją bus dislokuota daugiau pajėgų Donecko ir Zaporižios kryptimis.

Pirmadienio ryte trys bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Federalinės Saugumo Tarnybos (FSB) pasienio apsaugos departamento techninio stebėjimo punktą Briansko srityje, pranešė naujienų agentūra "RBC Ukraine".

"Vasario 27 d. rytą trys dronai atakavo FSB pasienio apsaugos departamento techninį stebėjimo punktą. Bokštas buvo išvestas iš rikiuotės", - sakoma pareiškime.

Naujienų agentūra atkreipė dėmesį, kad regiono valdžia apie šį incidentą nepranešė. Tačiau informavo apie kitą antradienį įvykusį incidentą.

Pasak Briansko srities gubernatoriaus Aleksandro Bogomazo, antradienį virš Briansko srities buvo numuštas dronas. Teigiama, kad sužeistųjų nebuvo ir jokios žalos neužfiksuota.

Anksčiau paskelbta, kad uždarytas Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas ir oro erdvė 200 km spinduliu aplink jį dėl tariamai užfiksuoto nežinomo skraidančio objekto.

Japonijos užsienio reikalų ministerija antradienį, kelios dienos po pirmųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių, paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai: įšaldytas 48 asmenų ir 74 organizacijų turtas, paskelbta eksporto apribojimų.

Ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime nurodoma, kad Japonijos vyriausybė tokį sprendimą priėmė „atsižvelgdama į dabartinę tarptautinę padėtį dėl Ukrainos ir siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų siekiant tarptautinės taikos“, taip pat koordinuojant priemones su kitomis šalimis.

Tarp 39 asmenų, įtrauktų į naująjį sankcijų sąrašą, be kita ko, yra Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Viktoras Goremykinas ir koncerno „Kalašnikov“ prezidentas Alanas Lušnikovas, taip pat trys dešimtys Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindinio skaičiavimo centro darbuotojų.

Į atskirą sankcijų sąrašą įtraukti devyni Rusijos aneksuoto Krymo, apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovai, taip pat asmenys, susiję su Ukrainos Zaporižios ir Chersono sričių dalių aneksija. Visų šių Ukrainos regionų aneksijos tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Japonijos vyriausybė, be kitų, taikys sankcijas kontroliuojančiajai bendrovei „Ak Bars“, federaliniam dvigubo panaudojimo technologijų centrui „Sojuz“ ir kontroliuojančiajai bendrovei „Roselektronika“, taip pat institutams ir mokslinių tyrimų centrams, susijusiems su karinės pramonės kompleksu, įskaitant Lebedevo fizikos institutą.

Be to, sankcijos pritaikytos bankui „Rosbank“ ir samdinių grupei „Wagner“.

Japonija prisijungė prie Vakarų galybių, įvedusių sankcijas Rusijai, ir nuo prezidento Vladimiro Putino invazijos pradžios praėjusių metų vasario 24-ąją teikia pagalbą Ukrainai.

Premjero biuro duomenimis, Japonija jau suteikė Ukrainai 600 mln. dolerių (561,7 mln. eurų) finansinę paramą ir šimtų milijonų dolerių (eurų) vertės skubią humanitarinę pagalbą.

Rusijos Pulkovo oro uostas Sankt Peterburge antradienį laikinai sustabdė visus skrydžius, pranešė miesto valdžia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad priežastis nebuvo įvardinta, tik atkreipė dėmesį, kad ribojimai truks iki 13.20 val. vietos laiku (12.20 val. Lietuvos laiku).

„Flightradar“ nuotr./Rusijoje apsukami lėktuvai

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pridūrė, kad oro erdvė aplink Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostą uždaryta 200 km spinduliu.

Rusijos žiniasklaidos kanalai skelbia, kad į orą dėl „neatpažinto objekto“ pakelti naikintuvai. Visi lėktuvai nukreipiami į kitus oro uostus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija.

Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

123rf/Suomija stotų į NATO ir be Švedijos

Tačiau Helsinkis susiduria su mažesnėmis diplomatinėmis kliūtimis nei Stokholmas, todėl atrodo, kad Suomijos stojimo procesas gali pajudėti į priekį dar iki balandžio mėnesį įvyksiančių visuotinių rinkimų, nes viešoji nuomonė taip pat pritaria narystei transatlantiniame kariniame aljanse.

Suomijos ir Švedijos narystę remia visos NATO narės, išskyrus dvi. Procesą stabdo Vengrija ir, ypač, Turkija.

Daugelis Suomijos parlamento narių siekė, kad iki balandžio 2 dieną įvyksiančių rinkimų būtų priimti teisės aktai, patvirtinantys, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Suomija įstatymo projektą svarstys antradienį. Debatai sutaps su NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitu, kurio metu jis susitiks su ministre pirmininke Sanna Marin ir prezidentu Sauli Niinisto.

Balsavimo tikimasi trečiadienį, o priimtas įstatymo projektas reikštų, kad Suomija galės imtis skubių veiksmų net ir tuo atveju, jei ratifikavimo dokumentai bus gauti dar nesuformavus naujos vyriausybės.

Plačiau skaitykite ČIA.

Antradienį ryte padėtis Ukrainos Bachmuto mieste buvo „labai įtempta“, sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, nes jį apgulusios Rusijos pajėgos suintensyvino puolimą, siekdamos jį apsupti, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Teigiama, kad Rusija bando nutraukti Ukrainos gynėjų tiekimo linijas į miestą, kuriame vyksta vieni sunkiausių mūšių nuo invazijos pradžios, ir priversti ukrainiečius pasiduoti arba pasitraukti.

Rusija jau kurį laiką bet kokia kaina siekia laimėjimo Rytų fronte – tai būtų pirma didesnė pergalė per daugiau nei pusmetį ir ji galimai atvertų kelią užimti paskutinius likusius Donecko regiono miestų centrus.

„Nepaisydamas didelių nuostolių, priešas metė labiausiai parengtus „Wagner“ šturmo dalinius, kurie bando pralaužti mūsų karių gynybą ir apsupti miestą“, – pareiškė generolas pulkininkas O.Syrskis.

Ukrainos kariškiai jau anksčiau teigė, kad Rusija itin suinteresuota užimti Bachmutą: ji sustiprino savo pajėgas regione ir intensyviai apšaudo aplink esančias gyvenvietes.

„Per pastarąją dieną mūsų kariai atrėmė daugiau kaip 60 priešo atakų“, – antradienį tvirtino kariškiai, kalbėdami apie Bachmutą ir netoliese esančias rytines vietoves.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

Jie pridūrė, kad Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos atakas prieš Jadidnės ir Berchivkos kaimus, esančius šiaurinėse Bachmuto prieigose.

„Pietinė Bachmuto dalis yra vienintelė teritorija, kurią galima vadinti Ukrainos kontroliuojama. Visuose kituose rajonuose padėtis nenuspėjama“, – vaizdo įraše sakė Ukrainos karo analitikas Olehas Ždanovas ir pridūrė, kad „neįmanoma pasakyti, kur yra fronto linija“.

Ukrainos kariai Donecko srityje, atšilus orams ir atsileidus įšalusiai žemei, glaudžiasi purvinose tranšėjose, pranešė „Reuters“.

„Abi pusės lieka savo pozicijose, nes, kaip matote, pavasaris reiškia purvą. Taigi judėti į priekį neįmanoma“, – naujienų agentūrai teigė 59 metų ukrainiečių raketų paleidimo baterijos vadas Mykola, planšetinio kompiuterio ekrane stebintis koordinates, pagal kurias reikia šaudyti.

Pavasarinis atšilimas, dar vadinamas „rasputica“, istoriškai sugriauna kariuomenių planus pulti Ukrainoje ir vakarų Rusijoje, kelius paversdamas upėmis, o laukus – pelkėmis.

Agentūros „Reuters“ žurnalistai pranešė matę kelias purve įstrigusias karines transporto priemones.

Zigzago formos griovyje 25 metų būrio vadas Volodymyras sakė, kad jo vyrai yra pasirengę veikti bet kokiu oru: „Kai mums duodamas taikinys, tai reiškia, kad turime jį sunaikinti“.

Rusija, kurios pajėgas papildė šimtai tūkstančių šauktinių, suintensyvino puolimus rytiniame fronte, tačiau jos puolimai brangiai kainuoja, teigė ukrainiečių kariai.

„Ten vyksta įnirtingi mūšiai. Vadovybė daro viską, ką gali, kad sustabdytų priešo judėjimą per mūsų teritoriją“, – Ukrainos televizijai sakė Ukrainos rytinės karinės vadovybės atstovas Serhijus Čerevatas.

Tuo tarpu Rusija pranešė, kad jos pajėgos sunaikino ukrainiečių amunicijos sandėlį netoli Bachmuto.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, reaguodama į ankstesnius Baltarusijos partizanų teiginius, kad sekmadienį buvo smarkiai apgadintas Rusijos karinis orlaivis, kasdienėje karo apžvalgoje teigė, jog Rusijos karinio tolimojo radiolokacinio ryšio orlaivio A-50 praradimas būtų itin reikšmingas, nes jis yra „labai svarbus Rusijos karinių oro pajėgų operacijoms, nes leidžia susidaryti mūšio vaizdą iš oro“.

Naujienų svetainė BYPOL sekmadienį pranešė, kad, naudodama bepiločius lėktuvus, baltarusių partizanų grupuotė smogė Mačiuliškių aerodromui, esančiam už 12 km nuo Minsko.

Plačiau skaitykite ČIA: „Baltarusijos partizanai prie Minsko susprogdino Rusijos lėktuvą“: kas įvyko ir ką tai reiškia

Pirmadienį per spaudos konferenciją JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as pareiškė, kad, siekiant taikos Ukrainoje, Kinija „labai aiškiai“ stojo Rusijos pusėn, pranešė leidinys „The Guardian“.

Nors Kinija „stengėsi išlaikyti neutralumą“, ji teikė Rusijai „diplomatinę paramą, politinę paramą, ekonominę paramą, retorinę paramą“, sakė Valstybės departamento atstovas.

„Kinijos Liaudies Respublika pasauliui aiškina, kad iš esmės ji neužima jokios pozicijos, o veikiau bando save vaizduoti kaip sąžiningą tarpininką, – dėstė N.Price'as. – Tačiau žodžiais ir darbais Kinija buvo bet kas, tik ne sąžiningas tarpininkas“.

„AP“/„Scanpix“/JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.

Pasak jo, Kinija, greičiausiai, dar nesuteikė letalinės pagalbos Rusijai, tačiau agresijos prieš Ukrainą kontekste išreiškė paramą kitomis formomis.

„Ji teikė Rusijai diplomatinę, politinę, ekonominę, retorinę paramą, be kita ko, pamėgdžiodama pavojingą Rusijos propagandą, pavojingą melą ir dezinformaciją pasaulinėje arenoje“, – pabrėžė N.Price'as.

Jis taip pat pridūrė, kad viliasi, jog Kinija „pradės konstruktyviai naudotis savo įtaka“.

Visame pasaulyje yra šalių, kurios, jei siektų užbaigti šį karą, turėtų nemažai įtakos Rusijos Federacijai.

„Kol kas matėme, kad Kinija labai aiškiai stojo į vieno iš šio karo dalyvių pusę, – tęsė N.Price'as. – Taigi, jei Kinija rimtai siektų užbaigti šį karą, ji turėtų įtakos, turėtų svertų Maskvos vyriausybei, kuriuos, tikėkimės, panaudotų konstruktyviai.“

Anot JAV valstybės departamento atstovo, partnerystės tarp Kinijos ir Rusijos demonstracijos, aukšto lygio vizitai, Azijos galiūnei tebeaiškinant, kad nėra įsitrauksi į karo veiksmus Ukrainoje, „kelia nerimą ir susirūpinimą“.

Plačiau skaitykite ČIA: Ar Vašingtonas ir Pekinas skirtingose barikadų pusėse?

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Kinija nurodo, kad šis vizitas yra „galimybė skatinti tolesnį visapusiško mūsų šalių bendradarbiavimo plėtojimą“, tačiau esama susirūpinimo, kad Pekinas svarsto, ar teikti Rusijai karinę pagalbą. JAV pareigūnai įspėja, kad ginklų tiekimas Rusijai turėtų rimtų pasekmių.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Kinija JAV įtarimus vadina šmeižto kampanija ir sako, kad yra įsipareigojusi skatinti taikos derybas. Pekinas kaltina Vašingtoną ir jo sąjungininkus kurstant konfliktą ginklų tiekimu besiginančiai Ukrainai.

Pekinas tvirtina, kad laikosi neutralios pozicijos dėl metus trunkančio karo Ukrainoje, bet taip pat deklaruoja „beribę draugystę“ su Rusija, atsisako kritikuoti Maskvos invaziją ar net taip ją pavadinti.

Baltarusija tvirtai remia Maskvą ir leido jai pasinaudoti savo teritorija prieš metus užpuolant Ukrainą. Baltarusijoje yra rusų karių, karo lėktuvų ir kitų ginklų.

Kinija seniai palaiko glaudžius santykius su autoritarišku A.Lukašenka, valdančiu nuo pat prezidento posto Baltarusijoje įkūrimo 1994 metais.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai atrėmė daugiau kaip 60 priešo atakų penkiomis kryptimis.

„Rusijos Federacija sutelkia pagrindines pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis. Per pastarąją parą mūsų kariai šiomis kryptimis atrėmė daugiau kaip 60 priešo atakų“, – rytiniame pranešime teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Tuo pat metu, pasak Generalinio štabo, priešas surengė aštuonis raketinius ir 32 oro smūgius bei paleido 85 raketų paleidimo įrenginius.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, ir sakė JAV žiniasklaidai nematęs „jokių ženklų, kad tokie dalykai net svarstomi“.

Aukšto rango JAV pareigūnai dar sekmadienį teigė esantys įsitikinę, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai letalią įrangą, ir šiuo metu vykdoma diplomatinio spaudimo kampanija, kuria siekiama Pekiną nuo to atkalbėti.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

Tačiau pirmadienį paskelbtame ilgame interviu, duotame JAV radijo stočiai „Amerikos balsas“ (Voice of America), Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, paklaustas apie tokią galimybę, atsakė: „Aš nepritariu šiai nuomonei.“

Plačiau skaitykite čia.

Sekmadienį, vasario 26 d. vienas Ukrainos atsargos karininkas paskelbė nuotrauką, kurioje, kaip pranešama, yra užfiksuotas Rusijos vadovėlis, kuriame išsamiai aprašoma naujai sukurto „šturmo būrio“, t. y. bataliono dydžio elemento, optimizuoto frontaliniams įtvirtintų teritorijų puolimams, taktika.

Iš jo matyti, kad Rusijos pajėgos, reaguodamos į nuolatines puolimo nesėkmes, diegia naują puolimo taktiką, kad kompensuotų dabartinius kovinės galios apribojimus, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. 

Pranešama, kad šturmo būrio sudėtyje yra šeši pagrindiniai koviniai tankai T-72, 12 pėstininkų kovos mašinų ir nešiojamų termobarinių raketų paleidimo įrenginių, prieštankinių valdomų raketų sistemų, velkamosios artilerijos ir savaeigių minosvaidžių rinkinys.

Atrodo, kad šturmo būrį sudaro trys šturmo kuopos ir tankų skyrius. Kiekviena šturmo kuopa turi vadovavimo elementą, du šturmo „būrius“ (gerokai mažesnio nei įprasta būrio skaičiaus), nepilotuojamų orlaivių grupę, šarvuotų kovos mašinų grupę, ugnies paramos būrį ir artilerijos paramos būrį, rezervo skyrių ir medikų skyrių. Kiekvienoje kuopoje yra po vieną tanką ir keturios pėstininkų kovos mašinos BMP/BMD-2 su prieštankiniais šaudymo įrenginiais, sunkiaisiais kulkosvaidžiais ir minosvaidžiais.

Ukrainos atsargos karininkas pastebėjo, kad šturmo „būriai“ iš 12–15 žmonių, suskirstyti į taktines grupes po tris žmones, yra pagrindiniai formuotės manevriniai elementai. Pranešama, kad šturmo būrys vykdo šturmą greičiau nei per minutę nuo to laiko, kai prasideda artilerijos ugnis į atviras įtvirtintas pozicijas, o būrio vadas kontroliuoja minosvaidžių ugnį.

Vadovėlyje teigiama, kad Rusijos pajėgos stengiasi pritaikyti manevrines pajėgas į mažesnes ir judresnes karines formuotes, nei buvo naudojamos anksčiau karo metu. Ukrainos atsargos karininkas pažymėjo, kad ši nauja taktinė formacija leidžia manyti, kad Rusijos pajėgos pakeitė nebeegzistuojančią bataliono taktinę grupę (BTG) šiomis mažesnėmis ir judresnėmis manevrinėmis formuotėmis.

Vadove teigiama, kad Rusijos pajėgos tankus T-72 naudoja tiesioginei ugnies paramai iš užnugario, o ne kaip sudėtines jungtinės ginkluotės grupės dalis. Didesnė priklausomybė nuo pėstininkų ir tankų priskyrimas ugnies paramai iš užnugario rodo, kad Rusijos karinė vadovybė teikia pirmenybę pagrindinių kovos tankų apsaugai, o ne pėstininkų apsaugai, o tai atspindi naujausius pranešimus apie didžiulius įrangos nuostolius, kuriuos Rusijos šarvuočių daliniai patyrė per pirmuosius karo metus.

„Vadovas rodo, kad Rusijos kariuomenė naudoja supaprastintą kombinuotą ginkluotės karą, kurio intensyvumas greičiausiai buvo sumažintas siekiant kompensuoti bendrą Rusijos gyvosios jėgos ir įrangos pajėgumų sumažėjimą ir kurį lengviau taikyti nepatyrusiam ir neapmokytam mobilizuotam personalui, įtrauktam į tokius būrius“, – rašoma analizėje.

Be to, rašo analitikai, šturmo būrio taktika rodo, kad Rusijos kariuomenė gali bandyti institucionalizuoti praktiką, kurią „Wagner“ grupė Bachmute taikė su nedideliu taktiniu poveikiu.

Ukrainos atsargos karininkas išsakė mintį, kad šiai naujai formuotei tikriausiai iš dalies įtakos turėjo „Wagner“ grupės operacijos aplink Bachmutą.

ISW jau anksčiau rašė apie tai, kad „Wagner“ daugiausia rėmėsi būrių dydžio frontaliniais puolimais, kurie, mažėjant Rusijos artilerijos ir įrangos atsargoms, sumažino priklausomybę nuo masinio šaudymo.

„Wagner“ grupei labai atkakliai puolant Bachmutą nepavyko užimti operatyviai reikšmingų pozicijų, todėl „Wagner“ taktikos elementų institucionalizavimas tikriausiai dar labiau normalizuos atkaklius frontalinius puolimus. Tikėtina, kad tokia taktika švaistys Rusijos kovinę galią ir neefektyviai pasipriešins įprastiniams Ukrainos batalionams ir brigadoms.

Puolamieji būriai dėl savo paprastumo gali būti pajėgūs pasiekti taktinių laimėjimų, tačiau dėl savo mažo dydžio ir puolimo taktikos greičiausiai greitai pasieks kulminaciją.

„Mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos, naudodamos šį junginį, greitai pasieks operatyviai reikšmingų proveržių“, – rašo analitikai.

Ukrainos kariniai pareigūnai toliau reaguoja į Vakarų susirūpinimą dėl Ukrainos pajėgumų išlaisvinti Ukrainos žmones ir teritoriją bei leidžia suprasti, kad Ukrainos pajėgos rengiasi pavasariniam kontrpuolimui pietų Ukrainoje, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Vakarų pareigūnai ir naujienų portalai neseniai išreiškė tam tikrą abejonę dėl Ukrainos pajėgų gebėjimo vykdyti kontrpuolimą ir Vakarų gebėjimo teikti ilgalaikę karinę pagalbą Ukrainai“, – rašoma analizėje.

Ankstesni ISW Rusijos karinių pajėgumų palei Zaporižios srities fronto liniją vertinimai rodo, kad Ukraina turi galimybių vykdyti kontrpuolimą šiame strategiškai svarbiame regione.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos pareigūnai propaguoja informacinę operaciją, kurioje Rusijos karas Ukrainoje melagingai vaizduojamas kaip keliantis grėsmę tolesniam Rusijos egzistavimui.
• Rusijos pareigūnai toliau vykdo informacines operacijas, siekdami atgrasyti Vakarus nuo karinės pagalbos teikimo Ukrainai.
• Vasario 25 d. JAV centrinės žvalgybos direktorius Williamas Burnsas pareiškė, kad CŽA yra įsitikinusi, jog Kinijos vadovybė svarsto galimybę suteikti Rusijai mirtinos įrangos, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė ir mirtinos pagalbos Rusijai nesuteikė.
• Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė ir suintensyvino operacijas palei Luhansko srities fronto liniją.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir netoli Kreminos.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė antžemines atakas visoje Donecko srities fronto linijoje, o Rusijos šaltiniai plačiai teigė, kad „Wagner Group“ pajėgos pasiekė teritorinių laimėjimų į šiaurę nuo Bachmuto.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau daugiausia dėmesio skiria gynybinių įtvirtinimų įrengimui rytiniame (kairiajame) krante Chersono srityje ir Kryme.
• Rusijos pajėgos toliau eikvoja ir taip ribotas tiksliųjų šaudmenų atsargas.
• Rusijos pareigūnai paskelbė, kad visos socialinės paramos priemonės okupuotose teritorijose įsigalios kovo 1 d.

Jungtinės Valstijos mano, kad Ukrainos ir Saudo Arabijos santykių plėtra gali paskatinti didesnę kitų Artimųjų Rytų regiono šalių paramą Ukrainai.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby per brifingą atkreipė dėmesį į Saudo Arabijos delegacijos vizitą Kyjive ir pažadėtą pagalbą Ukrainai, pranešė „Ukrinform“. Jis pabrėžė, kad tai buvo pirmasis valstybės ministrų vizitas į Kyjivą nuo karo pradžios.

J.Kirby sakė, kad pažadėta pagalba Ukrainai iš Saudo Arabijos pradės plaukti jau kitą savaitę. Jis pavadino tai „teigiamu žingsniu“ Artimųjų Rytų regione.

„Tikimės, kad artimiausiais mėnesiais iš mūsų partnerių sulauksime daugiau“, – sakė jis.

Pirmadienį, vasario 27 d., Rusijos Belgorodo mieste rastos trijų bepiločių orlaivių nuolaužos. 

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Belgorode rastos iš karto trijų dronų nuolaužos. Žmonių aukų nebuvo, tačiau buvo padaryta žala: kažkur išdaužyti langai, kažkur nežymiai apgadinti automobiliai. Specialiosios tarnybos jau sprendžia situaciją“, – rašė V.Gladkovas.

Tuo tarpu meras Valentinas Demidovas pranešė, kad viename iš rajonų bepilotis orlaivis įskrido į buto langą.

„Dabar esu įvykio vietoje Popovos gatvėje. Čia į buto langą įskrido bepilotis orlaivis. Žmonės perkelti į saugią vietą“, – pranešė jis.