Rusija surengė raketų ataką prieš civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą Kremenčuko srityje

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau ši sunki žiema jau praėjo. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vakariniame vaizdo pranešime valstybės vadovas pažymėjo, kad šiandien jis surengė energetikos posėdį, kuris truko tris valandas. Kartu jis pridūrė, kad jame dalyvavo visi, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas, ypač energetikos įmonės: „Naftogaz“, „Energoatom“, „Ukrenergo“, „Ukrhydroenergo“, taip pat Vyriausybė, Prezidento kanceliarija, profilinio parlamentinio komiteto vadovas, kariuomenė, žvalgyba.

„Ši žiema jau praėjo. Ji buvo labai sunki, ir šį sunkumą be perdėjimo pajuto kiekvienas ukrainietis. Bet vis dėlto sugebėjome aprūpinti Ukrainą energija ir šiluma. Taip, grėsmė energetikos sistemai išlieka. Bet darbas energetikos sistemos labui tęsiasi“, – pabrėžė prezidentas. 

V.Zelenskis pažymėjo, kad dabartinės užduotys nustatytos – šį šildymo sezoną užbaigti gerai ir ruoštis kitam sezonui.

„Ir jau pradėjome ruoštis kitam sezonui – kiekvienas iš susitikimo dalyvių gavo savo darbo dalį šiuo klausimu. Matome riziką – rasime atsaką“, – pridūrė jis.

Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numuša 80 proc. Rusijos raketų, teigia Ukrainos jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas, rašo UNIAN.

„Šiuo metu raketų perėmimo procentas labai pasikeitė ir siekia 80 proc., o kai kuriais atvejais ir daugiau. Mūsų priešlėktuvinės gynybos specialistai tapo profesionalesni ir kompetentingesni“, – trečiadienį sakė S.Najevas.

Jis pridūrė, kad Rusija rengdama oro atakas keičia savo metodus ir taktiką.

„Po kiekvieno smūgio atliekame analizę. Ši analizė yra būtina, ir vadai priima atitinkamus sprendimus, kad oro gynybos atsparumas būtų aukščiausio lygio“, – sakė S.Najevas.

Trečiadienio vakarą, tarp 21.00 ir 22.00 val. sprogimai, kuriuos girdėjo Sumų gyventojai, buvo sunkiosios Rusijos artilerijos apšaudymo iš pasienio aidas, pranešė Sumų regioninė karinė administracija.

„Sprogimai, kuriuos regiono centro gyventojai girdėjo prieš valandą (apie 21.20 val. – red. past.), yra sunkiosios artilerijos vykdomų sienos apšaudymų aidai. Jokios grėsmės regioninio centro gyventojams nėra. Pastaruoju metu rusai sistemingai apšaudo sieną. O dėl oro sąlygų ir nakties meto Sumų gyventojai girdi šiuos apšaudymo garsus“, – nurodoma pranešime.

Vėliau OVA patikslino, kad Rusijos kariškiai anksčiau apšaudė Sumų rajono vietoves iš 152 mm artilerijos sviedinių.

Dėl apšaudymo buvo pažeista elektros linija. Todėl pasienio gyvenvietėse kurį laiką gali būti elektros energijos tiekimo sutrikimų.

Rusijos pajėgos toliau tęsia puolimą Bachmuto srityje Rytų Ukrainoje, tačiau per pastarąją parą užėmė nedaug papildomos teritorijos, rodo geolokaciniai vaizdo įrašai ir fronto linijos pasakojimai, rašo CNN.

„Šiek tiek prislopinome priešą“, – sakė 93-iosios brigados karys, kaip matyti iš Ukrainos sausumos pajėgų paskelbtų vaizdo komentarų.

„Šiek tiek ramiau, bet pakraščiuose vis dar vyksta susišaudymai. Pasigirsta pavienių sprogimų, skrieja sviediniai. Tačiau mes stovime Bachmute. Kol kas niekas nesiruošia trauktis“.

28-osios brigados vadas pulkininkas Jurijus Madyaras vaizdo pranešime „Telegram“ sakė, kad „Bachmutas atsilaiko“, tačiau kaina už išsilaikymą mieste „darosi vis sunkesnė“.

Daugiau skaitykite čia.

Sprogimai Kryme, apie kuriuos pranešta iš Bachčisarajaus ir Sevastopolio priemiesčių. 

Apie stiprius sprogimus pranešama ir iš Jaltos, esančios maždaug už 45 km į rytus nuo Sevastopolio, praneša geopolitinių ir karinių naujienų portalas „GeoInsider“.

Rusija surengė raketų ataką prieš civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą Kremenčuko srityje.

Apie tai pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmitrijus Luninas „Telegram“ .

Kartu jis pažymėjo, kad informacija apie aukas ir padarytą žalą tikslinama.

Europos Komisija paskelbė apie savo planus šį pavasarį padidinti šaudmenų, skirtų tiekti Ukrainai, gamybą, rašo „Spiegel“. Organizacija taip pat planuoja papildyti savo atsargas ES sandėliuose. Keliomis dienomis anksčiau ES taip pat pažadėjo perduoti Kijevui naikintuvų.

Tikimasi, kad ES vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį, kovo 2 d., ES narėms pristatys atitinkamą iniciatyvą, kuri yra karinės pagalbos Ukrainai plano dalis. Dokumentas pateko į leidinio „Spiegel“ žurnalistų rankas, jį sudaro trys dalys.

Pirmasis svarbus aspektas yra 155 mm artilerijos sviedinių gamybos ir tiekimo Ukrainai didinimas – ES planuoja padengti išlaidas iš Europos taikos fondo (EPF).

Antrasis komponentas numato, kad ES, bendradarbiaudama su Europos gynybos agentūra EDA, apsirūpins savo 155 mm sviedinių atsargomis.

Trečiuoju komponentu nustatomas ilgalaikis Europos šaudmenų gamybos pajėgumų formavimas, kuris bus koreguojamas atsižvelgiant į dabartinę saugumo padėtį regione.

Vašingtonas tikisi, kad Indijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikime bus pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną lydintis aukšto rango pareigūnas.

„Manau, kad tikėsimės, jog ten bus formuluotės, atspindinčios daugumos, jei ne didžiosios daugumos G-20 šalių tolesnį pasisakymą prieš Rusijos karą“, – sakė pareigūnas A.Blinkeno lėktuve pakeliui į Naująjį Delį.

Praėjusią savaitę G-20 finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Susitikimo šeimininkės Indijos paskelbtoje reziumė teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje“ ir kad per dvi dienas trukusį susitikimą Bengalūre būta „skirtingų padėties ir sankcijų vertinimų“.

Išnašose paaiškinama, kad dviem pastraipoms apie karą, kurios, kaip teigiama, buvo pritaikytos iš lapkritį Balyje vykusio G-20 lyderių susitikimo deklaracijos, „pritarė visos šalys narės, išskyrus Rusiją ir Kiniją“.

Buvęs NATO generolas ir naujai išrinktas Čekijos prezidentas Petras Pavelas paragino skubiai tiekti Ukrainai ginkluotę.

Vokietijos leidiniui „Die Zeit“ duotame interviu jis pabrėžė, jog Ukrainos kariams itin svarbūs koviniai tankai, kad jie galėtų sustabdyti Rusijos puolimą, bei vėl iškėlė naikintuvų temą.

„Ilgainiui Ukrainai taip pat turėtų būti tiekiami naikintuvai, – sakė Čekijos prezidentas P.Pavelas. – Tačiau tai turėtų įvykti tik po pusmečio ar vėliau“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naujai išrinktas Čekijos prezidentas Petras Pavelas

Jis pridūrė suprantantis, jog naikintuvai negali būti perduoti greitai, nes jiems reikalinga parengti specialistus, pilotus ir žemės komandą, užtikrinti logistinę grandinę ir antžeminę apsaugą.

Savo pirmajame interviu „Die Zeit“ valstybės vadovas taip pat palankiai įvertino dabartinę kanclerio politiką Ukrainoje.

„Galima tik pagirti Olafą Scholzą už dabartinį požiūrį“, – pridūrė jis.

Vokietija padidins šaudmenų gamybą ir ginklų remonto pajėgumus, kad geriau paremtų Ukrainos kovą prieš Rusijos invaziją, trečiadienį pareiškė šalies kancleris Olafas Scholzas. 

„Jau vienerius metus trunkanti parama Ukrainai taip pat suteikė mums žinių, kurios leidžia užtikrinti, kad Ukraina taip pat būtų pakankamai aprūpinta atsarginėmis dalimis, tad nusprendėme užtikrinti karo metu naudotų ginklų remonto pajėgumus už Ukrainos ribų“, – sakė jis.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Užtikrinsime, kad šaudmenų gamyba būtų greitesnė, tiek tų ginklų, kuriuos tiekėme patys, tiek tų, kurie gaunami iš klasikinių atsargų, esančių Rytų Europoje“, – tęsė O.Scholzas.

Praėjusią savaitę Berlynas taip pat paskelbė, kad perduos Ukrainai dar keturis tankus „Leopard 2“.

Rusų okupantai patiria didžiulius nuostolius, bet negali apsupti Bachmuto. Ukrainos kariuomenė kol kas nepaliks miesto tvirtovės.

Ukrainos Rytų karinės grupės atstovas Serhijus Čerevatas sakė, kad vadovybė atitraukia karius, jei mato grėsmę personalui, tačiau tai daro organizuotai ir be panikos.

„Tik vadovybė mato, kiek tai būtina konkrečioje situacijoje. Ir tada atitinkamas sprendimas priimamas štabo posėdyje. Galiu pasakyti, kad šiuo metu tokio sprendimo nėra“, – CNN sakė S.Čerevatas.

Pasak jo, rusai Bachmuto šturmui pasitelkia labiausiai patyrusius „Wagner“ samdinius, kurių lyderiai yra kovoję Sirijoje, Libijoje ir kituose karštuosiuose taškuose.

Tuo pat metu S.Čerevatas sakė, kad per pastarąją parą, vasario 28 d., Bachmuto rajone užfiksuotos 85 visų rūšių artilerijos atakos ir 25 koviniai susirėmimai, o rusai patiria didžiulių nuostolių.

„Mes priešui darome didžiulius nuostolius. Ir šia didvyriška kova Bachmuto fronto gynėjai silpnina priešą, ruošia atramos tašką rezervams, kurie vėliau ateis ir išmes priešą iš mūsų teritorijos“, – pabrėžė Rytų karinės grupės atstovas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Baltarusijos autokratinis lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame paragino nutraukti ugnį ir pradėti derybas dėl politinio konflikto Ukrainoje sureguliavimo, pranešė leidinys „The Guardian“.

Bendras raginimas atitiko Pekino praėjusią savaitę paskelbtą taikos planą, kuriame reikalaujama gerbti nacionalinį suverenitetą ir „teritorinį vientisumą“.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Pekine

Dvylikos punktų dokumente nenurodyta, kas atsitiks su regionais, kuriuos Rusija okupavo po invazijos.

„Kinijos pozicijos esmė – raginti siekti taikos ir skatinti derybas... ir gerbti teisėtus visų šalių saugumo interesus“, – Kinijos valstybinio transliuotojo CCTV eteryje sakė Xi Jinpingas.

„Atitinkamos šalys turėtų nustoti politikuoti ir naudoti pasaulio ekonomiką kaip savo įrankį, imtis priemonių, kurios iš tiesų padėtų nutraukti ugnį, sustabdyti karą ir taikiai išspręsti krizę“, – pridūrė jis.

Baltarusija „visiškai pritaria ir remia Kinijos poziciją ir pasiūlymus dėl politinio Ukrainos krizės sprendimo, kuris yra labai svarbus konfliktui išspręsti“, CCTV citavo A.Lukašenką.

Rusijos Federacijos žlugimas vienaip ar kitaip neišvengiamas.

Rusijos opozicionierius, sociologas ir buvęs Valstybės Dūmos deputatas Igoris Jakovenko išreiškė įsitikinimą tuo, kad Rusijos Federacijos žlugimas vienaip ar kitaip neišvengiamas.

Jis pažymėjo, kad egzistuoja labai stiprios, išcentrinės tendencijos, kurios dabar nematomos, nes yra slopinamos jėga.

„Jei dabar išnyks imperinė, cementuojanti, laikančioji valstybė, išcentrinės jėgos sustiprės ir Rusija pradės byrėti kaip kortų namelis.

Ir ne tik nacionalinėse respublikose (Tatarstane, Tyvoje, Jakutijoje, Šiaurės Kaukazo respublikose), kur atsiskyrimo potencialas gana stiprus, bet ir tokiuose Rusijos regionuose kaip Tolimieji Rytai, Uralas, Sibiras, Kamčiatka ir pan. Manau, kad ši tendencija vyraus. Nesakau, kad ji būtinai nugalės, bet ji pradės reikštis, jei Rusija pralaimės“, – sakė ekspertas.

Pasak I.Jakovenkos, tuomet Rusijoje kils sumaištis, o imperialistinis karas virs mafijos klanų karu dėl turto ir teritorijų perskirstymo.

„Greičiausiai po to Rusija nustos kam nors grasinti kaip viena imperija, norinti praryti teritorijos gabalus ir praryti žmones kaimyninėse šalyse, ką dabar matome Ukrainos atžvilgiu.

Jei Rusija liks dabartinių sienų ribose, grėsmė išliks. Jei Rusija išgyvens dezintegracijos laikotarpį, kai kurios jos dalys bus gana pajėgios pradėti transformuotis į kažką labiau civilizuoto, taip pat ir su Vakarų pasaulio pagalba“, – užbaigė jis.

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos „įnirtingai priešinasi“ Maskvos bandymui užimti svarbiausią Bachmuto „tvirtovę“.

„Ukraina siunčia papildomus rezervus į Bachmutą, kad bet kokia kaina bandytų išlaikyti rytinį miestą, – sakė J.Prigožinas savo spaudos tarnybos išplatintame trumpame garso pranešime. – Mūšių kruvinumas auga su kiekviena diena“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Bachmute

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją, kad ši, nepaisydama jų gyvybių, į mūšį dėl Bachmuto be atodairos meta bangas vyrų.

Rusija „neatsižvelgia į žmones ir nuolat siunčia juos bangomis prieš mūsų pozicijas, o kovų intensyvumas tik didėja“, – sakė V. Zelenskis naktiniame kreipimesi, apibūdindamas kovas Bachmute kaip „sunkiausias“, bet jo gynybą kaip būtiną.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija.

Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

„IMAGO“/„Scanpix“/Suomijos premjerė Sanna Marin ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Tačiau Helsinkis susiduria su mažesnėmis diplomatinėmis kliūtimis nei Stokholmas, todėl atrodo, kad Suomijos stojimo procesas gali pajudėti į priekį dar iki balandžio mėnesį įvyksiančių visuotinių rinkimų, nes viešoji nuomonė taip pat pritaria narystei transatlantiniame kariniame aljanse.

Suomijos ir Švedijos narystę remia visos NATO narės, išskyrus dvi. Procesą stabdo Vengrija ir, ypač, Turkija.

Daugelis Suomijos parlamento narių siekė, kad iki balandžio 2 dieną įvyksiančių rinkimų būtų priimti teisės aktai, patvirtinantys, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Helsinkis iki šiol pabrėždavo, kad nori prisijungti prie Aljanso kartu su Švedija, tačiau kai kas minimą įstatymo projektą suprato kaip signalą, kad Suomija yra pasirengusi veikti viena.

Rusijos pajėgos, puldamos ir bandydamos užimti Bachmutą, pasitelkė labiau patyrusius privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojus, trečiadienį CNN sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Priešas puolimui sutelkė labiausiai pasirengusius „Wagner“ dalinius, – pareiškė jis. – Šiems daliniams vadovauja kariškiai, turėję kovinės patirties Sirijoje, Libijoje ir kituose karštuosiuose taškuose“.

S.Čerevatas nurodė, kad priešas surengė 209 atakas, naudodamas patrankų artileriją, MLRS ir pridūrė, jog įvykdyti 57 apšaudymai ir vienas oro antskrydis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Vien tik Bachmuto apylinkėse buvo surengtos 85 atakos iš visų rūšių artilerijos, o prie pat miesto vyko 25 apšaudymai“, – teigė Rytų grupės pajėgų atstovas.

Pasak jo, Rusijos pajėgos patiria didžiulius nuostolius ir mažina savo galimybes kovoti už Bachmuto.

„Mes [priešui] darome didžiulius nuostolius. Ir štai šia didvyriška kova Bachmuto fronto gynėjai silpnina priešą, ruošia atramos tašką rezervams, kurie vėliau ateis ir išmes priešą iš mūsų teritorijos“, – pažymėjo S.Čerevatas.

„Dabar prieš priešą laimime tuo, kad neleidžiame jam sistemingai pralaužti mūsų gynybos, neleidžiame jam greitai prasiveržti į užnugarį ir neleidžiame apsupti mūsų karių.“

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė apie sprogimą okupuotoje Kadijivkoje. 

Anot jo, sprogimas įvyko gamyklos, kurioje okupantai bandė paslėpti amuniciją, teritorijoje.

„Kadijivkoje įvyko sprogimas, kur rusai gamyklos teritorijoje bandė paslėpti sunkvežimius su šaudmenimis“, – teigė jis ir pasidalino vaizdo įrašu. 

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį lankydamasis Kinijoje pareiškė, kad jo šalis visapusiškai remia Pekino iniciatyvą, kuria siekiama taikos Ukrainoje.

„Šiandienos susitikimas vyksta labai sudėtingu metu, kai reikia naujų, netradicinių požiūrių ir atsakingų politinių sprendimų“, – sakė A.Lukašenka Kinijos prezidentui Xi Jinpingui.

„Jais pirmiausia turėtų būti siekiama užkirsti kelią pasaulinei konfrontacijai, kurioje nebus nugalėtojų“, – teigė jis.

„Štai kodėl Baltarusija aktyviai teikia taikos pasiūlymus ir visiškai remia jūsų pateiktą tarptautinio saugumo iniciatyvą“, – sakė A.Lukašenka Xi Jinpingui.

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Kinijos premjeras Li Keqiangas

Jis taip pat sakė, kad Baltarusija nori stiprinti technologinį bendradarbiavimą su Kinija.

A.Lukašenka – tvirtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas – su valstybiniu vizitu į Kinijos sostinę atvyko Pekinui vaidinant vis svarbesnį vaidmenį jau metus trunkančio Maskvos vykdomo puolimo Ukrainoje užkulisiuose.

Kinija didžiąją karo dalį vadino save neutralia šalimi ir tuo pat metu palaikė glaudžius ryšius su Rusija, o praėjusią savaitę pristatė 12 punktų dokumentą, kuriuo, pasak Pekino, siekiama taikos.

Vakarų šalys kritikavo Kiniją už tai, kad ji nepasmerkė Maskvos invazijos į savo kaimynę, o Jungtinės Valstijos ir NATO pasidalijo pareiškimais, kad ji galbūt svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai. Pati Kinija pastarąjį teiginį atmeta.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį turi dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime Naujajame Delyje.

Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas

Buvo manoma, kad A.Blinkeno ir S.Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas. Jie vienoje patalpoje nėra buvę nuo liepą įvykusio G-20 susitikimo Balyje, kai, pasak Vakarų pareigūnų, Rusijos užsienio reikalų ministras pasišalino.

Paskutinį kartą asmeniškai jie buvo susitikę 2022-ųjų sausį, likus kelioms savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą. Vėliau jie kalbėjosi telefonu, bet ne apie karą, o kitais klausimais.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, S.Lavrovas į Indiją, kuri nėra pasmerkusi Maskvos karo, atvyko vėlai antradienį ir pasinaudos savo dalyvavimu susitikime, kad pažertų kritikos Vakarams.

Vakarų šalys nori „atkeršyti už tai, kad iš jų rankų neišvengiamai slysta dominavimo svertai“, sakoma ministerijos pareiškime anglų kalba.

„Destruktyvi JAV ir jų sąjungininkių politika jau nustūmė pasaulį prie katastrofos slenksčio, kenkia socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, smarkiai pablogino skurdžiausių šalių padėtį“, – priduriama jame.

Plačiau skaitykite ČIA.

Diskusijas apie tikimybę, kad Ukrainos kariai atsitrauks iš pozicijų prie Bachmuto, trečiadienį CNN pakomentavo ir Ukrainos kariuomenės Rytų grupuotės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Jei matysime, kad grėsmė mūsų personalui ir operatyvinei padėčiai yra didesnė nei būtinybė išlaikyti teritoriją, mes tai padarysime (išvesime karius), bet atliksime tai organizuotai, be panikos“, – sakė S.Čerevatas.

„Tik kariuomenės vadovybė gali įvertinti, kokio masto yra šis poreikis šioje konkrečioje situacijoje. Atitinkamas sprendimas visada yra priimamas štabo posėdyje“, – pridūrė jis.

„Galiu pasakyti, kad dabar tokio sprendimo nėra“, – reziumavo S.Čerevatas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas paneigė, kad Ukraina organizavo bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje. 

„Ukraina nepuola į Rusijos Federacijos teritoriją. Ukraina kariauja gynybinį karą, siekdama deokupuoti visas savo teritorijas. Tai yra aksioma“, – paskelbė jis savo tviterio paskyroje.

Rusijos Federacijoje stiprėja panika ir dezintegracijos procesai, kuriuos atspindi padažnėję vidaus išpuoliai prieš infrastruktūros objektus, vykdomi neatpažintų skraidančių objektų.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“ dar trečiadienį Kremlius į šį pareiškimą atsakė, kad juo netiki.

Antradienį Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą, kad ji pradėjo virtinę bandymų surengti bepiločių orlaivių smūgius, nukreiptus prieš infrastruktūrą Rusijos teritorijos viduje, įskaitant vietas netoli Maskvos, po to, kai Tuapsės naftos bazėje Krasnodare kilo gaisras ir valdžia trumpam uždarė oro erdvę virš Sankt Peterburgo.

Dviejų Rusijos regionų, besiribojančių su Ukrainos rytuose esančiais regionais – Kursko ir Belgorodo – gubernatoriai ne kartą kaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas apšaudant per sieną Rusijos Federacijoje esančius civilius taikinius.

Lenkijos vyriausybės pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad už įsilaužimo atakos, dėl kurios buvo užblokuota vartotojų prieiga prie internetinės mokesčių deklaravimo sistemos, atsakinga Rusija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Pastaruoju metu įtampa tarp Varšuvos ir Maskvos dėl karo Ukrainoje tik augo.

„Už vakarykštę ataką atsakingi rusai, tai turi būti aiškiai pasakyta. Turime informacijos, pagal kurią labai tikėtina, kad tai buvo priešininkas“, – transliuotojui „Polsat News“ sakė už skaitmeninimą atsakingas vyriausybės pareigūnas Januszas Cieszynskis.

Pranešama, kad Rusijos ambasada Varšuvoje iš karto neatsakė į „Reuters“ elektroniniu paštu gautą prašymą pakomentuoti situaciją.

J.Cieszynski teigimu, ataka buvo orientuota į atsisakymą aptarnauti klientus, dėl kurio buvo užblokuota prieiga prie svetainės, tačiau mokesčių mokėtojų duomenys nebuvo nutekinti.

„Tai ataka, kurios metu blokuojama prieiga prie svetainės, tačiau neužblokuojamas saugumas ir nekeliamas pavojus mūsų duomenims“.

Rusijos pajėgoms toliau veržiantis į miestą, Ukrainos Donecko srities karinės administracijos atstovė spaudai Tetiana Ihnačenko paragino likusius 4 500 civilių Bachmuto gyventojų kuo greičiau išvykti.

„Bachmute tebėra apie 4 500 civilių gyventojų. Tarp jų apie 48 vaikai, kurie negali būti evakuoti, nes gyvena vietose, į kurias nebegalima patekti“, – trečiadienį CNN sakė T.Ihnačenko.

Pasak atstovės spaudai, žmonės yra primygtinai raginami išvykti dėl gresiančio pavojaus, tačiau pridūrė, kad atsargų jiems netrūksta.

„Mieste yra maisto, vandens ir vaistų. Žmonės viskuo buvo aprūpinti iš anksto, – sakė T.Ihnačenko. Vis dėlto visi turi išvykti. Padėtis civiliams gyventojams yra labai pavojinga“.

„AFP“/„Scanpix“/Bachmuto gyventoja

Pareigūnės kreipimasis į vis dar esančius Bachmuto gyventojus nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos toliau vis labiau įsitvirtina mieste, kaip trečiadienį pripažino Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.

„Bachmuto kryptimi priešas toliau žengia į priekį. Jis nenustoja pulti Bachmuto miesto“, – sakoma Ukrainos kariuomenės rytiniame atnaujintame pranešime.

Ukrainos pajėgos pareiškė, kad laikosi pozicijose ir atrėmė kai kuriuos Rusijos puolimo veiksmus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį, pirmąją pavasario dieną, sakė, kad jo šalis ištvėrė visus žiemos mėnesius trukusius Rusijos smūgius ypatingos svarbos infrastruktūrai.

Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos energetikos objektus, taip sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimą milijonams žmonių.

„2023 metų kovo 1-ąją [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas patyrė penktą didelį pralaimėjimą nuo savo plataus masto invazijos pradžios – Ukraina įveikė jo žiemos terorą. Mes ištvėrėme sunkiausią žiemą per savo istoriją. Ji buvo šalta ir tamsi, bet mes buvome nepalaužiami“, – sakoma D.Kulebos pareiškime.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

D.Kuleba teigė, kad kiti Maskvos pralaimėjimai – tai Rusijos nesugebėjimas įvaryti baimės ukrainiečiams, nesugebėjimas užimti sostinės Kyjivo, daugkartinės Vakarų sankcijos Kremliui ir Ukrainos pažanga mūšio lauke.

Žiemos pradžioje pagalbos organizacijos įspėjo, kad tikslinė kampanija gali sukelti naują migracijos bangą į Europą ir kad Ukrainos prioritetas bus išgyventi per šalčiausius mėnesius.

Kremlius teigė, kad tai Kyjivas yra atsakingas už civilių gyventojų kančias, nes atsisakė pasiduoti Maskvos reikalavimams.

Dėl karo Ukrainoje Europa nutraukė savo didelę priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, nes buvo imtasi sankcijų, kuriomis siekiama apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo kariuomenę iš pajamų už energiją.

„ES taip pat laimėjo ir, priešingai nei juokauja Maskva, ji neužšalo be rusiškų dujų. Vienas patarimas Rusijai: duskite nuo savo dujų ir pasprinkite savo raketomis“, – pareiškime pridūrė D.Kuleba.

Vidutinė Rusijos okupanto gyvenimo trukmė kare Ukrainoje yra 60 dienų, po kurių su juo neįmanoma susisiekti.

„Novaja Gazeta. Europa“ žurnalistai išanalizavo 10 tūkst. pranešimų socialinio tinklo „VKontakte“ grupėse apie dingusius Rusijos karius.

„60 dienų yra vidutinis laikas, kurį kovotojai praleido kare. Po to su jais nustota susisiekti. Juos surasti užtrunka mėnesius, o apie mažiausiai 85 karių likimą jų artimieji nieko nežino net po pusmečio paieškų“, – teigia tyrimo autoriai.

Pažymima, kad kai kurie rusai vis dar bando surasti savo artimuosius, dingusius po Mariupolio šturmo. Tuo pat metu Rusijos gynybos ministerija neigia nuostolius ir nepadeda ieškoti žuvusiųjų. Dėl to rusai negali gauti kompensacijų ar net palaidoti savo artimųjų.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Nuo plataus masto karo pradžios Rusijos socialiniame tinkle „VK“ paskelbta pranešimų apie 1365 karių dingimą. Žurnalistų teigimu, šis skaičius yra gerokai neįvertintas, nes ne visi rusai apie tokius dalykus skelbia socialiniuose tinkluose.

Pasak vieno žmogaus teisių judėjimo vadovo Sergejaus Krivenkos, dingę asmenys daugeliu atvejų yra žuvusieji, kurių kūnai nerandami. 

Teigiama, kad pusė dingusiųjų paskutinį kartą skambino savo artimiesiems iš Donecko ir Luhansko sričių (640 karių). Dar 125 okupantai dingo Charkivo srityje per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą, o 63 „dingo“ per „geros valios gestą“ Chersone. Kitais atvejais rusai nežinojo, kur yra jų artimieji.

Pentagono pareigūnai antradienį pareiškė, jog nėra įrodymų, kad Ukraina būtų netinkamai naudojusi dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės paramą, suteiktą nuo Rusijos invazijos pradžios.

Nuo invazijos pradžios karinė pagalba Kyjivui viršijo 50 mlrd. JAV dolerių (apie 47 mlrd. eurų) ir daugiau nei pusę jų skyrė Jungtinės Valstijos. Tai kritikavo kai kurie amerikiečių politikai, įskaitant 11 respublikonų, parengusių rezoliuciją dėl pagalbos Ukrainai nutraukimo.

Atstovų Rūmų, kur kontrolę šių metų pradžioje perėmė respublikonai, Ginkluotųjų pajėgų komiteto nariai per posėdį klausinėjo JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoją politikai Coliną Kahlą ir dar du pareigūnus.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas

„Nėra jokių įrodymų, kad ukrainiečiai ją nukreiptų į juodąją rinką“, – apie pagalbą Kyjivui sakė C.Kahlas.

„Tai nestebina, atsižvelgiant į kovų intensyvumą ir faktą, kad jie neabejotinai maksimaliai efektyviai naudoja tai, ką jiems teikiame mes ir mūsų sąjungininkai bei partneriai“, – sakė jis.

„Jei kai kurios iš šių sistemų ir buvo nukreiptos, tai padarė rusai, užgrobę šių dalykų mūšio lauke“, – teigė pareigūnas.

Gynybos departamento generalinis inspektorius Robertas Storchas komitetui sakė, kad regione buvo daug žmonių, prižiūrinčių tiekimo ir mokymo misiją Ukrainoje.

„Mes nepagrindėme nė vieno atvejo“, kad tokie ginklai kaip raketos „Stinger“ būtų neteisėtai nukreipiami kitur, sakė R.Storchas.

Komitete išsakytas pareigūnų pastabas atkartojo Pentagono atstovas spaudai, brigados generolas Patas Ryderis.

Vašingtonas nematė „jokių įrodymų, kad kokia nors mūsų suteikta pagalba būtų plačiai naudojama ne pagal paskirtį“, žurnalistams sakė P.Ryderis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vengrijos įstatymų leidėjai trečiadienį pradėjo svarstyti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO, o valdančioji partija prieš šį mėnesį numatomą balsavimą reiškia susirūpinimą.

Oficialiai balsavimas parlamente numatytas kovo 6–9 dienomis, tačiau Vengrijos vyriausybė neseniai nurodė, kad balsavimą dėl ratifikavimo gali atidėti iki antros mėnesio pusės.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios abiejų Šiaurės šalių paraiškų. Pritarimą joms turi išreikšti visos 30 Aljanso narių.

Vengrijos prezidentė Katalina Novak džiaugėsi tam skirta parlamento sesija ir paragino įstatymų leidėjus „kuo greičiau priimti išmintingą sprendimą“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vengrijos prezidentė Katalina Novak

„Tai sudėtingas sprendimas, sukeliantis rimtų pasekmių, todėl jį būtina atidžiai apsvarstyti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė K.Novak.

„Mano pozicija aiški: dabartinėje situacijoje Švedijos ir Suomijos įstojimas yra pagrįstas“, – pridūrė valstybės vadovė.

Planuojamas Vengrijos ir Švedijos parlamentų delegacijų susitikimas, skirtas „išsiaiškinti (Vengrijos) parlamento narių susirūpinimą dėl stojimo į NATO [dokumentų] ratifikavimo“, turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis, pirmadienį pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

„Parlamento nariai nėra labai entuziastingi“, – sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praėjusią savaitę duodamas interviu radijui.

Vengrijos opozicija ne kartą kaltino V.Orbano valdančiąją partiją „Fidesz“, kad ši vilkina balsavimą.

Kartu su savo krikščionių demokratų partnere KDNP „Fidesz“ išlaiko dviejų trečdalių daugumą parlamente.

Kai kurie įstatymų leidėjai nerimauja, kad daugiau kaip 1 000 km ilgio Rusijos ir Suomijos siena gali sudaryti „didelį karo potencialą“, sakė V.Orbanas.

Trečiadienį parlamento debatų pradžioje opozicijos deputatė Agnes Vadai tariamas „Fidesz“ vidaus diskusijas pavadino tik taktika, kuria siekiama vilkinti ratifikavimą.

V.Orbanas, artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas, siekė išlaikyti ryšius ir su Maskva, nepaisant Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Nors V.Orbanas pasmerkė Rusijos agresiją, jis atsisakė kritikuoti Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.

Suomija ir Švedija, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Turkija kol kas delsia ratifikuoti Švedijos ir Suomijos prašymus dėl narystės NATO, tačiau nurodė, kad yra pasirengusi greičiau pritarti Suomijos stojimui į Aljansą.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos trečiadienį pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas snaiperių darbas.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame įraše vaizduojamas Rusijos pajėgų diversinės ir žvalgybinės grupės judėjimas, kurį kariai užfiksavo per naktinius snaiperių kovinių užduočių mokymus.

Pranešama, kad specialiųjų pajėgų operatoriai nusprendė smogti rusų okupantams, kurie bandė nepastebėti judėti Ukrainos pozicijų link.

„Mūsų snaiperiai tiksliais šūviais likvidavo rusus: 7 nukauti, dar 3 buvo sužeisti“, – pranešta „Telegram“ kanale.

Ukrainos pajėgos, jau ne vieną mėnesį dalyvaujančios žiaurioje kovoje prieš Rusijos pajėgas prie Bachmuto miesto, prireikus, galėtų „strategiškai atsitraukti“, antradienį CNN televizijos žinių laidoje pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Oleksandras Rodnianskis.

„Rusija dabar bando jį apsupti ir tam naudoja savo geriausius „Wagner“ karius, matyt, geriausiai apmokytus ir labiausiai patyrusius“, – sakė O.Rodnianskis.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenė ketina pasverti visas galimybes.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

„Kol kas jie išlaikė miestą, bet, jei reikės, strategiškai atsitrauks – nes neketiname paaukoti visų savo žmonių tiesiog veltui“, – pareiškė ekonomistas.

Paprašytas pakomentuoti terminus, O.Rodnianskis teigė, jog kariuomenė pati sprendžia, ar reikia pasitraukti.

Jis pridūrė, kad į vakarus nuo Bachmuto esantis regionas jau buvo įtvirtintas.

„Jei mes pasitrauktume, tai nebūtinai reikštų, kad rusai po to galėtų labai greitai pasistūmėti į priekį, – pabrėžė jis. – Mūsų kontrpuolimas tuoj bus pradėtas.“

Ketvirtadienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pranešė, kad į Bachmutą pasiųsti papildomi Ukrainos kariuomenės daliniai. Pasak jos, sprendimą atlaikyti puolimą Bachmute priėmė kariškiai, „kurie nesivadovauja politiniais motyvais“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Kova dėl Bachmuto yra vienas didžiausių karinių iššūkių Ukrainai. Apie sudėtingą situaciją, augančią įtampą ir didinamą spaudimą šioje fronto linijos dalyje pasakojo Ukrainos kariai, mieste likę gydytojai.

Padėties kritiškumą antradienį naktiniame kreipimesi pripažino ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis: „Sudėtingiausia padėtis vis dar yra Bachmute ir tie mūšiai yra būtini miesto gynybai“.

Antradienį Rusijos gynybos ministerija oficialiai apkaltino Ukrainą, kad ši, kilus gaisrui naftos bazėje ir valdžios institucijoms staiga uždarius oro erdvę virš antrojo pagal dydį šalies miesto – Sankt Peterburgo, surengė virtinę bandymų smogti bepiločiais orlaiviais, nukreiptais į infrastruktūrą Rusijos teritorijos gilumoje ir netoli sostinės.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas teigė, kad Ukrainos dronas nukrito netoli Gubastovo kaimo į pietryčius nuo sostinės. Pasak jo, dronas buvo nukreiptas į tai, ką jis pavadino „civiline infrastruktūra“. 

Vėliau patvirtinta, kad tai buvo valstybinės bendrovės „Gazprom“ valdomas objektas, talpinantis dujas. Įrenginys liko nesugadintas, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi regiono Energetikos ministerija.

Vėliau valstybinė žiniasklaida paskelbė, jos teigimu, sudužusio įrenginio, kuris atrodė panašus į Ukrainoje pagamintą atakos droną UJ-22, nuotrauką.

UJ-22 yra palyginti nedidelis ir universalus, galintis skraidyti esant prastam orui ir nuskristi iki 800 km. Neaišku, kur ir kada buvo padaryta sudužusio drono nuotrauka.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys, valdantis droną

Pareigūnų teigimu, avarijos metu buvo surengtas tik vienas iš kelių bandymų. Valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad vienas dronas buvo numuštas netoli Baltarusijos sienos, o Gynybos ministerija – tvirtino, kad dar dvi atakos buvo sužlugdytos panaudojus dronų veiklos sutrikdymo technologijas Krasnodaro ir Adygėjos regionuose.

„Abu dronai prarado kontrolę ir nukrypo nuo skrydžio trajektorijos, – sakoma ministerijos pareiškime. – Vienas bepilotis orlaivis (UAV) nukrito lauke, o kitas bepilotis orlaivis, nukrypęs nuo skrydžio trajektorijos, nepadarė žalos atakuojamam civilinės infrastruktūros objektui.“

Panašu, kad bent vienas bepilotis orlaivis išvengė Rusijos gynybos, o naktį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje ir CNN geolokalizuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip užsidega energetikos bendrovės „Rosneft“ naftos saugykla Tuapsėje, Krasnodaro Juodosios jūros pakrantėje.

Neaišku, ar šis objektas buvo numatytas kaip taikinys, tačiau Ukraina ir anksčiau taikėsi į Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje esančias naftos saugyklas.

CNN pranešė, kad negali nepriklausomai patvirtinti teiginių apie kiekvieną tariamą išpuolį, o Ukraina kol kas nekomentavo incidento.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnykas antradienį paragino Meksiką atsisakyti savo neutralios pozicijos ir paremti Kyjivą kare su Maskva, pranešė CNN.

„Ši šalis išlieka daugiau ar mažiau neutrali. Mums reikėtų didesnės paramos. Dabar kalbu bent jau apie karinę pagalbą“, – antradienį interviu CNN žurnalistams Meksikoje sakė A.Melnykas.  

„Tikimės, kad Meksikos visuomenė, meksikiečiai, o, pirmiausia, šios šalies vyriausybė, pamažu keis diskursą...mums reikia daugiau paramos“, – pridūrė jis.

Nors Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras anksčiau ragino abi puses taikiai išspręsti konfliktą, valstybės vadovas taip pat sakė, kad šalis nori išlikti neutrali ir neįves ekonominių sankcijų Rusijai.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnykas

Ukrainos diplomas pabrėžė, kad bet kokia Meksikos parama Ukrainai būtų reikšminga, atsižvelgiant į šios šalies regioninę lyderystę visoje Lotynų Amerikoje.

Pasak jo, Meksika galėtų suteikti Ukrainai humanitarinę, medicininę ir ekonominę paramą ir taip pademonstruoti lyderystę visame regione.

„Atsiųskite gydytojų į Ukrainą, atsiųskite keletą mobiliųjų ligoninių, parodykite savo vėliavą ... Ukrainiečiai amžinai prisimins šią pagalbą“, – teigė ministro pavaduotojas.  

Jo nuomone, Ukrainos pagalbos prašymas yra „pagrįstas lūkestis“, vertinant pačios Meksikos istoriją, susijusią su kolonializmu.

Rusijos karas prieš Ukrainą yra „šiuolaikinis kolonijinis karas“, pareiškė A.Melnykas.  

Trečiadienį Rusija pateikė parlamentui naujas įstatymų pataisas, kuriomis dar labiau sugriežtinami šalies cenzūros įstatymai, numatantys iki 15 metų kalėjimo už ginkluotųjų pajėgų ir savanoriškų karinių organizacijų, tokių kaip „Wagner“ grupuotė, diskreditavimą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Rusijos Dūmos, žemųjų parlamento rūmų, pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad pagal baudžiamojo kodekso pataisas bus baudžiama už „bet kokį viešą sąmoningai melagingos informacijos apie pajėgas skleidimą“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas

„Taip pat bus baudžiama už viešus veiksmus, kuriais siekiama diskredituoti Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas, savanorių formuotes, organizacijas ir asmenis, padedančius įgyvendinti ... ginkluotosioms pajėgoms pavestas užduotis“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė V.Volodinas.

„Ši iniciatyva apsaugos visus, kurie šiandien rizikuodami savo gyvybe užtikrina šalies ir mūsų piliečių saugumą... Bausmės pažeidėjams bus griežtos“, – pridūrė jis.

Bausmės numato baudas iki 5 mln. rublių (apie 62 607 eurų), pataisos arba priverstinius darbus iki penkerių metų, taip pat laisvės atėmimą iki 15 metų.

Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerija patvirtino, kad numušė 11 iš 14 per naktį paleistų vienkartinių nepilotuojamų atakos orlaivių „Shahed“. 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad iki įvykdytos sekmadienio atakos nuo vasario 15 dienos nebuvo užfiksuota jokių pranešimų apie kitus išpuoliams Ukrainoje naudotus bepiločius orlaivius.

Britų žvalgyba spėjo, jog toks sumažėjęs puolimo tempas bepiločiais orlaiviais, ko gero, rodo, kad Rusija išeikvojo savo turimas atsargas ir sieks jas papildyti.

„Atsižvelgiant į atakos vektorių, labai tikėtina, kad šie „Shahed-UAV“ orlaiviai buvo paleisti iš Briansko srities Rusijoje. Anksčiau vienintelė nuo 2022 m. gruodžio vidurio užfiksuota paleidimo vieta buvo iš Krasnodaro srities, esančios už Azovo jūros“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak žvalgybos ekspertų, antroji orlaivių paleidimo lokacija suteiktų rusams kitą atakos ašį – arčiau Kyjivo.

„Tikėtina, kad taip galėtų būtų sutrumpintas oro erdvėje virš Ukrainos orlaivių praleistas laikas ir bandoma dar labiau nualinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą“, – teigė Gynybos ministerija.

Ukrainoje praėjusią naktį aidėjo oro pavojaus sirenos, virš Poltavos srities buvo numušta iki 5 dronų, pranešė pareigūnai.

Oro pavojus buvo paskelbtas šiaurinėse Černihivo, Sumų, Kyjivo, rytinėje Charkivo, centrinėse Poltavos, Čerkasų, Kirovohrado srityse, Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone.

Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas per platformą „Telegram“ pranešė, kad srityje buvo numuštas rusų dronas.

D.Luninas pridūrė, kad sprogimus gyventojai girdėjo dėl oro gynybos sistemų darbo.

Vėliau Poltavos srities karinėje administracijoje nurodė, kad numušta iki penkių dronų ir kad informacija tikslinama.

Kyjivo srities policija skelbė apie iranietiškų dronų „Shahed“ atakų pavojų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė atnaujintus duomenis apie bendrus Rusijos kovinius nuostolius agresijos kare prieš Ukrainą.

Pranešime teigiama, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos likvidavo 650 Rusijos karių. Bendri okupantų nuostoliai nuo 24.02.22 iki 01.03.23 priartėjo siekė 149 890 karių. 

Be to, per praėjusią parą buvo sunaikinta daugiau kaip 30 vienetų įvairios priešo technikos. Nuo invazijos pradžios Rusija jau prarado 
 3395 (+7) tankus, 6638 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 2393 (+10) artilerijos sistemas. 
 

Per pastarąją parą Rusijos okupantai Ukrainos teritorijoje surengė 2 raketinius ir 12 oro smūgių.

„Per pastarąją parą Rusijos okupantai įvykdė 2 raketinius ir 12 oro smūgių, įskaitant 2 bepiločių orlaivių „Shahed-136“ panaudojimą. Šiuos bepiločius orlaivius numušė mūsų kariai. Priešas taip pat 68 kartus apšaudė iš raketų paleidimo įrenginių. Buvo sužeisti civiliai gyventojai“, – praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad Rusijos raketinių atakų grėsmės lygis išlieka aukštas visoje Ukrainoje. Tuo pat metu mūsų kariai surengė 11 smūgių prieš vietoves, kuriose buvo susitelkę okupantai.

„Per pastarąją parą Gynybos pajėgų lėktuvai sudavė 11 smūgių okupantų susitelkimo rajonams, o raketininkai ir artileristai smogė devyniems rajonams, kuriuose buvo sutelkta priešo gyvoji jėga, ginkluotė ir karinė technika, taip pat dviem raketų „žemė-oras“ sistemų pozicijoms, elektroninės kovos stočiai ir šaudmenų sandėliui“, – sakoma pranešime.

Tuo tarpu mūsų gynėjai per pastarąją parą atrėmė daugiau kaip 85 priešo atakas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad kovų intensyvumas „tik didėja“ netoli Bachmuto miesto prie fronto linijos Rytų Ukrainoje, kur jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai.

„Sunkiausia, kaip ir anksčiau, yra Bachmute ... Rusija visai neskaičiuoja žmonių, siunčia juos nuolat pulti mūsų pozicijų. Kovų intensyvumas tik didėja“, – vakariniame kreipimesi į tautą sakė V.Zelenskis.

Naujienų agentūra AFP antradienį paskelbė aeronuotraukas, kuriose matyti, kad beveik visi Bachmuto miesto pastatai sugriuvę, o virš miesto, kadaise garsėjusio putojančio vyno gamyba ir druskos kasyklomis, kyla dūmai.

V.Zelenskis pridūrė, kad nuo ketvirtadienio Rusija vien tik viena kryptimi neteko apie 800 karių. „Kovų intensyvumas tik didėja“, – sakė jis.

Bachmutas gali turėti daugiau politinės nei karinės reikšmės, nes Maskva nekantriai laukia bet kokios pergalės po kelis mėnesius trukusio lėto stūmimosi į priekį Ukrainos rytuose ir nesėkmių kitur, tačiau V. Zelenskis pažadėjo šį miestą ginti kuo ilgiau.

„Padėtis aplink Bachmutą yra itin įtempta“, – anksčiau antradienį sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

„Nepaisydamas didelių nuostolių, priešas išsiuntė geriausiai apmokytus „Wagner“ šturmo dalinius, kad šie bandytų pralaužti mūsų karių gynybą ir apsupti miestą“, –  pridūrė O. Syrskis, paminėdamas Rusijos privačią karinę samdinių bendrovę.

Su Kremliumi susijusio verslininko Jevgenijaus Prigožino įkurta „Wagner“ užima centrinę vietą kovoje dėl Bachmuto.

Pasak pareigūnų, Bachmute, kur prieš karą gyveno apie 70 000 žmonių, dabar yra likę 5 000 civilių gyventojų, įskaitant apie 140 vaikų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Panašu, kad Rusijos valdžios institucijos vis dažniau propaguoja melagingas informacines operacijas, siekdamos nukreipti dėmesį nuo apčiuopiamų laimėjimų mūšio lauke trūkumo ir sulėtinti Vakarų tankų ir kitos pagalbos teikimą prieš numatomus Ukrainos kontrpuolimus, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Jų teigimu, Rusijos gynybos ministerija ir aukščiausi Rusijos pareigūnai tikriausiai intensyviau vykdys tokias informacines operacijas, nes šiuo metu vykstantis Rusijos puolimas Luhansko srityje artėja prie kulminacijos ir didėja Ukrainos kontrpuolimo galimybės.

Tikėtina, kad Kremlius bando atnaujinti Rusijos informacinę operaciją, kuria siekiama melagingai vaizduoti Rusiją kaip atvirą deryboms, o kolektyviniai Vakarai atsisako derėtis.

Atrodo, kad Kremlius naudojasi Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka kaip kanalu, per kurį vėl vykdo šią informacinę operaciją, greičiausiai siekdamas derybų Rusijai palankiomis sąlygomis ir tolesnio Vakarų vilkinimo aprūpinant Ukrainą svarbiausiomis ginklų sistemomis.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas pareiškė, kad JAV neturi jokių požymių, jog Rusijos pajėgos Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kreipdamasis į Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybą, pabrėžė jos vaidmenį remiant karą Ukrainoje.
• A.Lukašenka gali palengvinti Kinijos ir Rusijos sankcijų vengimo schemas per savo oficialią kelionę į Pekiną (Kinija) vasario 28-kovo 2 d.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas netoli Svatovės ir Kreminos ir tikriausiai ribotai pasistūmėjo į šiaurę nuo Kreminos.
• Rusijos pajėgos pasiekė taktinių laimėjimų šiaurinėje Bachmuto dalyje ir tęsė antžemines atakas aplink Bachmutą ir Avdijivkos-Donecko miesto rajone.
• Ukrainos pareigūnai toliau praneša apie galimus Rusijos pasirengimus atnaujinti puolamąsias operacijas Zaporižios ir Chersono srityse, nors ISW nepastebėjo požymių, kad Rusijos pajėgos planuoja atnaujinti puolamąsias operacijas šiomis kryptimis.
• Armėnijos valdžios institucijos Jerevane sulaikė Rusijos pilietį už protesto prieš karą Ukrainoje aktą, įvykdytą Maskvoje 2022 m. liepos mėn.
• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteisino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą taikyti sankcijas 109 Rusijos piliečiams, dalyvavusiems prievartinėje ukrainiečių vaikų deportacijoje.