Rusija prieš Ukrainą panaudojo naujo tipo bombą

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Rusijos armija pirmą kartą prieš Ukrainą panaudojo UPAB-1500V valdomąsias sklendžiančiąsias bombas. Jų svoris – 1500 kg.

Pasak „Defense Express“, okupantai šį „naują ir gana pavojingą ginklą“ pirmą kartą panaudojo prieš kelias savaites prieš vieną objektą Černihivo srityje. Ant vienos iš nuolaužų buvo atitinkama markiruotė.

Šios bombos pavojingumas slypi tame, kad UPAB-1500V yra sklendžianti bomba, kurioje įrengta inercinė ir palydovinės navigacijos sistema, o jos kovinė galvutė sveria 1010 kg.

Gamintojo nuotr./Bomba UPAB-1500V

Pažymima, kad rusai šias bombas kol kas panaudojo tik pavieniais atvejais, nes norint užtikrinti didelį bombos skrydžio nuotolį, būtina pakilti į nemažą aukštį, todėl tokias bombas gabenančius bombonešius lengviau nustatyti ir numušti.

Kaip rašo „Unian“, Rusija pirmą kartą bombą UPAB-1500V pademonstravo 2019 m. Ji skirta naikinti labai saugomus taikinius iki 40 km atstumu.

Penktadienį Ukrainos oro gynyba netoli laikinai okupuoto Jenakijevo, Donecko srityje, numušė Rusijos naikintuvą-bombonešį Su-34. Kai kuriais duomenimis, šis konkretus orlaivis galėjo gabenti bombas UPAB-1500V.

Pasak karinio ir politinio komentatoriaus Oleksandro Kovalenkos, tai gali reikšti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo didesnio nuotolio oro gynybos įrangos.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaila Podoliakas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nepaliko Bachmuto Donecko srityje. Ten vyksta kovos.

„Kol kas dar ne. Kovos ten tęsiasi, yra problemų... Šiandien ten buvo (Ukrainos sausumos pajėgų) vadas (Oleksandras) Syrskis ir atitinkamai įvertinta operatyvinė padėtis. Taip, yra problemų – susprogdino tiltą, kuris leido tinkamai aprūpinti Bachmutą. Bet ten yra kitų galimybių, tiekimas tęsiamas. Atitinkamai operatyvinė situacija yra tokia pati, kokia buvo vakar, užvakar ir taip toliau. Vyksta intensyvūs gatvės mūšiai“, – sakė jis tiesioginės transliacijos internete, kurią vedė Rusijos opozicinė žurnalistė Julija Latynina, metu.

„Ukrinform“/„Scanpix“ /Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos patarėjas Mychaila Podoliakas

M.Podoliakas tvirtina nesuprantąs, kodėl daugelis žmonių dabar sutelkia dėmesį į Bachmutą. Pasak jo, tokios pat intensyvios kovos dabar vyksta dar keturiuose ar penkiuose svarbiausiuose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose.

Jis pabrėžė, kad net jei fronto linija Bachmuto rajone pasislinks kilometru, tai niekaip nepaveiks bendros padėties. Ji stabiliai sudėtinga jau kelis mėnesius, kai prasidėjo intensyvios kovos ir kontaktinio pobūdžio karo veiksmai.

„Rusija eikvoja maksimalią kovinę parengtį turinčius savo dalinius... ji tikriausiai jau nebeturės tokios kovinės parengties dalinių... Ten už kiekvieną gatvę jie sumoka didžiausią kainą. Pavyzdžiui, mes atiduodame gatvę mainais į 2–3 tūkst. sunaikintų Rusijos kariškių“, – sakė jis.

M.Podoliakas pridūrė, kad tiltų sunaikinimas nenutraukė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistikos – ji tiesiog pasislinko keliais šimtais metrų, kur yra kiti galimi keliai.

Po rusų raketos smūgio į daugiabutį gyvenamąjį namą Zaporožioje aukų skaičius išaugo iki 11.

Tai pranešama Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos „Telegram“ kanale. „Kovo 4 d. 16.30 val. šalinant nuolaužas iš penkiaaukščio daugiabučio namo buvo ištrauktas žuvusios moters kūnas. Iš viso ištraukti 11 žuvusių žmonių (įskaitant 1 vaiką) kūnai“, - skelbiama žinutėje. Anksčiau buvo pranešta apie 10 žuvusiųjų.

Naktį į kovo 2 d. Rusija eilinį kartą raketomis atakavo Zaporožę. Pirminiais duomenimis, į miestą buvo paleistos raketos S-300. Viena raketa pataikė į miesto centre esantį daugiaaukštį pastatą, po griuvėsiais atsidūrė butų gyventojai. Per smūgį buvo sunaikinta daugiau kaip dešimt butų nuo 2-ojo iki 5-ojo aukšto.

Iš pradžių buvo pranešta apie septynis žuvusius žmones. Šeštadienio rytą paskelbta, kad gelbėtojai rado dešimties žuvusiųjų kūnus, tarp jų ir vieno vaiko.

Ginklų gamintoja „Rheinmetall“ veda „daug žadančias“ derybas dėl tankų gamyklos statybos Ukrainoje po Rusijos invazijos, šeštadienį paskelbtame interviu teigė Vokietijos bendrovės vadovas.

„Ukrainoje galėtų būti pastatyta „Rheinmetall“ gamykla, kuri kainuotų apie 200 mln. eurų ir per metus pagamintų iki 400 tankų „Panther“, laikraščiui „Rheinische Post“ sakė įmonės prezidentas Arminas Pappergeris.

Jis pridūrė, kad tikisi, jog sprendimas dėl šio plano bus priimtas per du mėnesius, ir teigė, kad tokį objektą nuo Rusijos puolimo galėtų apsaugoti oro gynybos sistema.

Ukraina siekia gauti 600–800 tankų, kad išstumtų Rusijos karius iš šalies, ir nori jų greitai.

„Net jei Vokietija pasiūlytų Bundesverui 300 tankų „Leopard 2“, to anaiptol nepakaktų“, – sakė jis, turėdamas omenyje Vokietijos kariuomenę.

Kancleris Olafas Scholzas sulaukė kritikos dėl to, kad delsė priimti sprendimą tiekti Ukrainai vokiškus šturmo tankus „Leopard“, prieš dėl to sutinkant sausio pabaigoje.

Berlynas sutiko tiekti 18 tankų „Leopard 2 A6“ iš Bundesvero ir patvirtino Vokietijoje pagamintų „Leopard“ reeksportą į Ukrainą iš kitų valstybių, įskaitant Švediją, Suomiją, Portugaliją ir Lenkiją.

Pagal šį planą į Kyjivą bus išsiųsta daugiau kaip 30 tankų „Leopard“.

„Rheinmetall“ taip pat ruošia beveik 250 tankų, kurių daugelis bus skirti Čekijai ir Slovakijai, kad pakeistų Rusijoje pagamintus šarvuočius, taip pat Bundesverui ir Ukrainai, sakė A.Pappergeris.

Viešėdama Ukrainoje Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola šeštadienį paragino leisti šiai šaliai šiais metais pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

„Tikiuosi, kad stojimo derybos gali prasidėti jau šiais metais, – vakariniame Lvivo mieste sakė R.Metsola. – Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje.“

Praėjusių metų birželį, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Briuselis suteikė Ukrainai oficialų kandidatės statusą, tačiau stojimo į ES procesas paprastai trunka kelerius metus.

Galutinis sprendimas priklausys nuo ES valstybių narių vyriausybių, kurių kai kurios skeptiškai vertina tai, kad Ukraina gali atsigauti po karo ir įgyvendinti būtinas demokratines ir antikorupcines reformas, kad artimiausiu metu galėtų pretenduoti į narystę.

Tačiau R.Metsola, kuri susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos parlamento Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, yra viena iš tų, kurie Briuselyje nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad tiek narystės paraišką, tiek reformas pavyks paspartinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Roberta Metsola ir Volodymyras Zelenskis

„Man patinka tempas, kuriuo Aukščiausioji Rada ir vyriausybė daro pažangą dėl ES paraiškos“, – teigė ji.

Po susitikimo socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje V.Zelenskis padėkojo R.Metsolai už jos vaidmenį užtikrinant EP paramą narystės paraiškai.

„Ukraina siekia kuo greičiau baigti įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas ir jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į ES“, – sakė jis.

Tada 27 dabartinių ES narių vadovai nuspręs, ar priimti naująją kaimynę ir kada tai padaryti. Šis procesas dažnai užtrunka ilgiau nei penkerius metus, o kai kurių kandidačių, pavyzdžiui, Turkijos ir Vakarų Balkanų šalių, atveju jis praktiškai sustojo.

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje ir pažadėjo patraukti „Rusijos karo nusikaltėlius atsakomybėn“ už jų veiksmus.

„Šiandien susirinkome čia, Ukrainoje, kad aiškiai ir vieningai pasakytume: šių nusikaltimų vykdytojai neišvengs bausmės“, – teigė M.Garlandas.

Ukrainos kolegos kvietimu jis išvyko į Lvivą Vakarų Ukrainoje dalyvauti konferencijoje „Susivieniję už teisingumą“.

M.Garlandas konferencijoje kalbėjo, kad JAV stovi kartu Ukrainos karo nusikaltimų tyrėjais, kurie renka ir sistemina įrodymus iš sprogimų vietų, įskaitant ligonines, daugiabučius ir mokyklas, ekshumuoja masines kapavietes ir tiria žmonių palaikus, „kad papasakotų istorijas tų, kurie jau nebegali“, teigiama Teisingumo departamento pateiktų jo komentarų stenogramoje.

Anot jo, nuo invazijos pradžios prieš metus Rusija įvykdė didžiausio masto žiaurumus per visą konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

JAV pasirašė susitarimą su Ukraina, Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija, Slovakija ir Rumunija, kuris „sustiprins mūsų pastangas patraukti Rusijos karo nusikaltėlius atsakomybėn“, sakė jis.

Apie šį vizitą, kuris yra antrasis M.Garlando vizitas į Ukrainą nuo konflikto pradžios 2022 metų vasario mėnesį, iš anksto nebuvo pranešta dėl saugumo priežasčių.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Merrickas Garlandas ir Volodymyras Zelenskis

Tai įvyko praėjus beveik dviem savaitėms po JAV prezidento Joe Bideno vizito Ukrainoje ir susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jungtinės Valstijos padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, o M.Garlandas šią savaitę karo nusikaltėliu pavadino Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną.

Vasario 24 dieną, minint pirmąsias Rusijos invazijos metines, paskelbtame pareiškime M.Garlandas sakė, kad jo departamentas „palaiko mūsų Ukrainos partnerius, siekiančius teisingumo“.

JAV viceprezidentė Kamala Harris praėjusį mėnesį apkaltino Rusiją nusikaltimais žmoniškumui Ukrainoje, teigdama, kad Maskvos pajėgos vykdė „plataus masto ir sisteminius“ išpuolius prieš šalies civilius gyventojus.

Jungtinių Valstijų iždo departamentas penktadienį paskelbė sankcijas trims rusams dėl jų dalyvavimo, kaip jis pavadino, politiškai motyvuotame žinomo Kremliaus kritiko persekiojime.

Sankcijos taikomos Rusijos teisėjai, tyrėjui ir liudytojui ekspertui dėl jų „dalyvavimo rimtame žmogaus teisių pažeidime“ prieš opozicijos politiką ir žurnalistą Vladimirą Kara-Murzą, sakoma Iždo departamento pareiškime.

V.Kara-Murza, kuris jau seniai yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas, praėjusių metų balandį buvo suimtas už tai, kad pasmerkė Kremliaus karą Ukrainoje, ir jam buvo pateikti kaltinimai valstybės išdavyste, dėl kurių jis gali būti įkalintas dviem dešimtmečiams.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Kara-Murza

Be kaltinimo išdavyste, 41-erių metų vyrui jau yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos, o tai gali dar labiau pailginti jo bausmės laiką.

„Kara-Murza buvo savavališkai sulaikytas už tai, kad kalbėjo tiesą apie Putino režimą ir jo veiksmus“, – teigė iždo departamentas.

Jis pasmerkė V.Kara-Murzai pateiktus kaltinimus kaip politiškai motyvuotus ir pažymėjo, kad jam gresia daugiau kaip 35 metai kalėjimo.

Sankcijos skirtos Maskvos teisėjai Jelenai Lenskajai, kuri prižiūrėjo V.Kara-Murzos ikiteisminio sulaikymo bylos nagrinėjimą, ir specialiajam tyrėjui Andrejui Zadačinui, kuris nurodė iškelti baudžiamąją bylą.

Trečiasis asmuo yra Danila Michejevas, kuris buvo Rusijos vyriausybės liudytojas ekspertas V.Kara-Murzos byloje.

Valstybės departamentas tuo pat metu į sąrašą įtraukė dar tris asmenis, įskaitant Rusijos teisingumo ministro pavaduotoją, prižiūrintį baudžiamųjų bylų nagrinėjimą.

Jis taip pat nustatė vizų apribojimus J.Lenskajai ir A.Zadačinui, uždrausdamas jiems ir jų artimiausiems šeimos nariams atvykti į JAV.

Paskelbus apie sankcijas, šių asmenų turtas ir turtinės teisės Jungtinėse Valstijose yra blokuojami ir apie juos turi būti pranešama Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biurui.

Įmonės, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo vienas ar daugiau užblokuotų asmenų, taip pat yra užblokuotos, teigė Iždo departamentas.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas tviteryje rašė: „Kremliaus bandymai nutildyti tokius kritikus kaip Vladimiras Kara-Murza nebus sėkmingi... Raginame nedelsiant paleisti Vladimirą ir kitus sąžinės kalinius.“

Pasak Iždo departamento: „V.Kara-Murza yra JAV, Kanados, Europos Sąjungos ir Jungtinė Karalystės... priimtų Magnickio tipo sankcijų, kuriomis siekiama kovoti su žmogaus teisių pažeidėjais ir korumpuotais veikėjais Rusijoje, užtarėjas.“

Magnickio aktas – įstatymas, pagal kurį Vašingtonas baudžia užsienio vyriausybių pareigūnus, įsivėlusius į korupciją ar žmogaus teisių pažeidimus – pavadintas Rusijos teisininko Sergejaus Magnickio vardu.

S.Magnickis mirė ikiteisminio sulaikymo metu 2009 metais, kilus įtarimams dėl netinkamo elgesio Rusijos kalėjime.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apžiūrėjo fronto liniją Rytų Ukrainoje, pranešė ministerija šeštadienį, aplink rytinį Bachmuto miestą vykstant mūšiams.

Gynybos ministerija teigė, kad S.Šoigu „apžiūrėjo fronto vadavietę“ pietinės Donecko srities kryptimi, tačiau nenurodė nei tikslios vietos, nei laiko.

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip S.Šoigu keliauja sraigtasparniu ir kalbasi su kariu prie apgadintų pastatų.

Jis taip pat rodomas įteikiantis medalius Rusijos kariams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos gynybos ministerijos išplatintoje nuotraukoje Sergejus Šoigu (dešinėje) užfiksuotas apgriautų pastatų fone.

Rusija yra pasiryžusi užimti Bachmutą – dabar jau sugriautą miestą, kadaise garsėjusį putojančio vyno gamyba, – kaip dalį savo platesnio tikslo užimti visą Donecko regioną.

Tačiau tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos pranešė apie dideles aukas kovoje dėl miesto, kurio simbolinė reikšmė pranoksta karinę, kontrolės.

Penktadienį Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas sakė, kad jos pajėgos „praktiškai apsupo“ Bachmutą, kuriame vyksta įnirtingiausios Maskvos invazijos kovos.

Jevgenijus Prigožinas penktadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad „liko tik vienas kelias“.

Pastarosiomis savaitėmis 61 metų vyras sakė, kad jo kovotojai užėmė tris kaimus į šiaurę nuo rytinio Bachmuto – Jahidnę, Berchivką ir Paraskovijivką.

Ukraina yra tvirtinusi, kad gins „Bachmuto tvirtovę“ tol, kol bus įmanoma, tačiau šią savaitę pareigūnai teigė, kad padėtis yra sudėtinga.

Amerikos Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai mano, kad gynybos pajėgos gali ruoštis kontroliuojamam pasitraukimui iš dalies Bachmuto teritorijos.

Institutas teigia, kad Ukrainos pajėgos, atrodo, rengia dirvą kontroliuojamam pasitraukimui iš Bachmuto dalies.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Bachmute

Analitikai primena, kad Rusijos pajėgos maždaug nuo 2022 m. gegužės mėn. kovojo siekdamos užimti Bachmutą ir dėl to patyrė didžiulių nuostolių.

„Jei Ukrainos karinė vadovybė manys, kad reikia išvesti karius iš Bachmuto, ji greičiausiai vykdys ribotą ir kontroliuojamą išvedimą iš ypač sudėtingų Bachmuto sektorių“, – rašoma ataskaitoje.

Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų vadas Viktoras Horenka apsilankė Bachmute ir patikrino čia dislokuotų pajėgų padalinių darbą.

„Visi Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padaliniai, dalyvaujantys Bachmuto gynyboje, aiškiai vykdo savo užduotis. Mūsų kariai nuolat dirba itin sudėtingomis sąlygomis ir kasdien daro viską, kad sumažintų priešo pajėgų skaičių“, pajėgų pranešime cituojamas Horenka.

Brigados generolas V.Horenka patikrino pavaldžių padalinių, ginančių Bachmutą ir dalyvaujančių kovinėse operacijose Donecko ir Luhansko srityse, darbą.

Kiek anksčiau Bachmute lankėsi ir Ukrainos Sausumos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas laiške paprašė ES valstybių narių per mėnesį tiekti Ukrainai 250 000 artilerijos sviedinių.

„Financial Times“ rašo, kad Ukraina paprašė ES siųsti Kyjivui 250 000 artilerijos sviedinių per mėnesį, kad sumažintų didelį jų trūkumą, kuris riboja jos pažangą mūšio lauke.

„Reuters“/„Scanpix“/43-osios sunkiosios artilerijos brigados ukrainiečių kariai Bachmute

Savo laiške kolegoms iš ES valstybių narių O.Reznikovas rašo, kad Ukrainos pajėgos dėl atsargų trūkumo iššaudo tik penktadalį galimų panaudoti sviedinių.

Jis pažymi, kad artilerija atlieka „lemiamą vaidmenį naikinant priešo karinę galią“. Pasak jo, vidutiniškai per mėnesį Ukraina iššaudavo 110 000 155 mm sviedinių – ketvirtadalį to kiekio, kurį naudojo Rusija.

Ukrainos gynėjai per 24 valandas sunaikino 820 rusų okupantų ir dešimtis transporto priemonių, pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02.22 iki 04.03.23 yra apytiksliai apie 152 190 (+820) sunaikintų karių.

 

Remdamasi atvirais šaltiniais, BBC Rusijos tarnyba nustatė 16 071 Rusijos karių, žuvusių kare prieš Ukrainą, pavardes. Į šį skaičių neįtraukti teroristinių „LLR“ ir „DLR“ okupantų nuostoliai.

BBC remiasi tik patvirtintais pranešimais apie žuvusiuosius, todėl surinkti duomenys neatspindi tikrojo aukų skaičiaus.

Vien per pastarąją savaitę BBC Rusijos tarnybai kartu su „Mediazona“ pavyko patvirtinti dar 935 žuvusiųjų pavardes.

Per 2022 m. Rusijos šaltiniai reguliariai pranešdavo apie 250-300 žuvusiųjų kiekvieną savaitę, sausio mėnesį skaičiai padvigubėjo, o vasario mėnesį vėl augo.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 400 mln. dolerių (375,58 mln. eurų) saugumo pagalbos Ukrainai paketą, kuriame numatyta įvairių rūšių amunicija Kyjivo pajėgoms.

„Šis karinės pagalbos paketas apima daugiau šaudmenų JAV suteiktoms HIMARS ir haubicoms, kurias Ukraina taip veiksmingai naudoja savo gynybai“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime, kuriame turima omenyje tiksliųjų raketų sistemos ir artilerijos pabūklai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./HIMARS sistema

Į paketą taip pat įtraukta amunicija pėstininkų kovos mašinoms „Bradley“, taip pat šarvuočių paleidžiami tiltai, skirti naudoti kertant upes ir kitas vandens kliūtis.

JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorė, greitai subūrusi tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir koordinavusi dešimčių šalių pagalbą.

Kyjivas reikalauja kai kurių dalykų, kurių jo tarptautiniai rėmėjai nenorėjo suteikti, įskaitant oro gynybos sistemas „Patriot“ ir pažangius sunkiuosius tankus, kurie galiausiai buvo pažadėti, ir kitų, pavyzdžiui, vakarietiškų naikintuvų, kurie iki šiol nebuvo suteikti.

Ukrainos rėmėjai moko šalies karius naudotis naujais tiekiamais ginklais, o JAV pajėgos sausio mėnesį pradėjo programą, skirtą didesnio masto manevrams.