Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- NATO skaičiavimais, Rusija Bachmute prarado 5 kartus daugiau karių nei Ukraina.
- Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apsilankė Mariupolyje – tai retas aukšto rango Maskvos pareigūno vizitas okupuotoje Ukrainoje.
- Ukraina prašo Vašingtono prieštaringai vertinamų kasetinių ginklų.
- Rusai nušovė ukrainiečių karį po žodžių „Šlovė Ukrainai“. V.Zelenskis pažadėjo, kad jo žudikai bus rasti.
Pirmadienio naujienas apie Ukrainą rasite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Melitopolyje – sprogimas
23:12 Atnaujinta 01:02
Antradienį vakare Melitopolyje nugriaudėjo galingi sprogimai, „Telegram“ pranešė miesto vadovas Ivanas Fiodorovas.
Vietos žiniasklaida išplatino nuotrauką, darytą 19.20 val. Joje užfiksuotas sprogimo momentas, kaip teigiama, teritorijoje, kurioje įsikūrę Rusijos kariškiai – ten įkurta jų bazė.
Kokią žalą padarė sprogimai ir ar yra nukentėjusiųjų – informacijos nėra.
Kanada didina paramą Ukrainai
22:17
Antradienį per susitikimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen Kanados premjeras Justinas Trudeau paskelbė apie didesnę paramą Ukrainai, kuri yra Ukrainos karinio personalo mokymo dalis.
Apie tai pranešė „The Canadian Press“.
Pasak J.Trudeau, Kanada pratęs inžinerijos mokymo misijos „Unifier“ Ukrainoje trukmę bent iki 2023 m. spalio ir taip pat atsiųs instruktorių, kurie mokys Ukrainos karius medicinos įgūdžių.
Be to, Otava skirs tris milijonus dolerių paramai, skirtai minų ir nesprogusios amunicijos nukenksminimui Ukrainoje, papildomai prie 32 milijonų dolerių, kurie jau buvo skirti išminavimui. Europos Sąjunga tam pačiam tikslui skirs 43 mln. eurų.
Po 11 mėnesių neįtikėtinos kovos mirtis visgi pasiglemžė Ukrainos heroję
22:12
Ukrainą sukrėtė dar viena tragiška neįtikėtinos kovos už gyvybę istorija. Dnipropetrovsko srities Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos skyriaus spaudos skyriaus darbuotoja Jevhenija Dudka, kuri 2022 m. balandžio mėnesį buvo sunkiai sužeista per raketų ataką Dnipre, mirė.
Plačiau skaitykite čia.
V.Zelenskis atskleidė, kodėl stiprina pozicijas Bachmute
20:46
Interviu CNN Ukrainos prezidentas V.Zelenskis perspėjo, kad jeigu Rusijos kariai perims Bachmuto kontrolę, bus atvertas „atviras kelias“ užimti Ukrainos miestus.
„Mums tai taktinis klausimas, mes suprantame, kad po Bachmuto jie gali eiti toliau“, – antradienį interviu CNN sakė Ukrainos prezidentas. „Po Bachmuto rusams bus atviras kelias į kitus Ukrainos miestus Donecko kryptimi Ukrainos rytuose“.
Mūšis dėl Bachmuto, kurį vis dar kontroliuoja Kyjivas, vyksta jau septynis mėnesius.
Nepaisydamas vertinimų apie neišvengiamą savo kariuomenės atsitraukimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nurodęs kariuomenei surasti pajėgų, kurios sustiprintų apgriauto miesto gynybą.
JT: Ukrainos naikinimas pakenks ištisoms ateinančioms kartoms
20:20
Rusijos karo Ukrainoje sukeltas sukrečiantis naikinimo mastas pakenks ištisų ateinančių kartų teisėms, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų teisių vadovas.
Volkeris Turkas pavadino tai pažadų, duotų po Antrojo pasaulinio karo kuriant visuotinių žmogaus teisių pagrindus, išdavyste.
Jis taip pat apkaltino Rusijos valstybinę žiniasklaidą, kad ši nuolat bombarduoja žmones už karą pasisakančiomis žinutėmis, kurstančiomis neapykantą.
„Karas Ukrainoje pareikalavo šokiruojančio masto civilių aukų ir destrukcijos“, – sakė V.Turkas savo pagrindinėje kalboje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje Ženevoje.
„Ukrainiečių teisės bus pažeistos ateinančioms kartoms, o karo poveikis degalų ir maisto kainoms bei geopolitinė įtampa neigiamai veikia žmones visuose pasaulio regionuose. Tai, kad karas Europoje vėl gali padaryti tokią žalą visam pasauliui, yra prieš 75 metus duotų pažadų dėl permainingų pokyčių išdavystė“, – teigė jis.
Tolimesnes pastabas dėl karo Ukrainoje V.Turkas pateiks kovo 31 dieną.
Mūšiuose prie Bachmuto žuvo garsiųjų „Da Vinčio vilkų“ vadas: dar esant gyvam paskelbtas didvyriu
19:51
Mūšiuose dėl Donbaso žuvo Ukrainos didvyris Dmytro Kociubajlo, vadovavęs garsiam daliniui „Da Vinčio vilkai“, vakariniame vaizdo pranešime patvirtino šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos pergalės pasekmė – iš Rusijos įtakos ištrūkusi Baltarusija, sako G. Landsbergis
19:03
Baltarusija gali ištrūkti iš Rusijos įtakos, tai yra viena iš Ukrainos pergalės pasekmių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Manau, kad taip ir tai yra viena iš galimų Ukrainos pergalės pasekmių. Tai gali visiškai pakeisti situaciją ir mes tai jau jaučiame, pavyzdžiui, Armėnijoje, Azerbaidžane, Centrinėje Azijoje“, – sakė antradienį Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Tarptautinio saugumo programai interviu davęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Jis pridūrė manantis, kad „baltarusių dvasinis suverenitetas“ vis dar egzistuoja.
„Mes negalime leisti, kad jis mirtų, nes dėl šio suvereniteto gali grįžti tikrasis politinis suverenitetas“, – sakė G.Landsbergis.
Paklaustas, ar kylant iššūkių dėl Kinijos, galėtų būti įsteigta dialogą skatinanti NATO ir Kinijos taryba, Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo manantis, kad teoriškai pokalbis apie tai galėtų vykti.
„Diskusijos daugiausia dabar vyksta apie tai, ar NATO gali išeiti už Šiaurės Atlanto regiono ribų (...) Jei Kinija prisidėtų ne tik prie karo (...), bet ir prie Rusijos gynybos, jei Kinija padeda ir stato gamyklas netoli Sankt Peterburgo, ar tai yra problema? Manau, kad neabejotinai yra, – kalbėjo G. Landsbergis. – Todėl teoriškai aš sutikčiau su ta kryptimi, kuria jūs sakėte, kad pokalbis gali vykti, nes neišvengiama, kad mes būsime paliesti kaip NATO, jei Rusijoje įvyks tam tikri veiksmai, net ir Ramiojo vandenyno regione“,
NATO ir Rusijos taryba – diplomatinė struktūra, „siūlanti dialogą ir partnerystę vietoje konflikto ir nepasitikėjimo“.
Rusijai aneksavus Krymą taryba posėdžiavo 11 kartų. Paskutinis posėdis įvyko pernai sausį.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis šiomis dienomis su darbo vizitu lankosi JAV, kur susitiko su šios šalies valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Šalys įsipareigojo toliau remti Ukrainą bei taikyti griežtas ekonomines sankcijas karą pradėjusiai Rusijai.
„The New York Times“: JAV žvalgyba gavo duomenų, kas ir kaip susprogdino „Nord Stream“
18:48
Amerikiečių žvalgybos turimi duomenys rodo, kad praėjusiais metais ataką prieš „Nord Stream“ dujotiekį surengė Ukrainą remianti grupė asmenų, kurioje galėjo būti Ukrainos ir Rusijos piliečių. Apie tai remdamasis savo šaltiniais antradienį paskelbė autoritetingas Jungtinių Valstijų laikraštis „The New York Times“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Per apsikeitimą belaisviais dar 130 ukrainiečių grįžo namo
17:22
Antradienį Ukraina ir Rusija dar kartą apsikeitė karo belaisviais – net 130 Ukrainos gynėjų grįžo namo, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento administracijos kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Dar vienas apsikeitimas belaisviais – pavyko namo parsigabenti 130 mūsų žmonių. Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, pasieniečių ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai“, – sakė jis.
Pasak A.Jermako, iš Rusijos nelaisvės paleisti 87 Mariupolio gynėjai, iš jų 71 – „Azovstal“ gamyklos kovotojai.
Jis taip pat informavo, kad paleisti 35 asmenys iš Donecko sektoriaus, įskaitant paimtus į nelaisvę Bachmuto ir Soledaro rajonuose.
„Dauguma žmonių, kuriuos šiandien grąžiname, yra sunkiai sužeisti. Kaip sako prezidentas Volodymyras Zelenskis, valstybė turi pasirūpinti kiekvienu iš jų. Kiekvienas mūsų didvyris turi jausti, kad valstybė juo rūpinasi“, – pridūrė A.Jermakas.
