Bundesveras tik po trejų metų gaus pamainą Ukrainai perduotoms artilerijos sistemoms

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos pasididžiavimu buvęs didžiausias pasaulyje transporto lėktuvas „Mrija“, kurį rusų okupantai invazijos į Ukrainą pradžioje sunaikino Hostomelio oro uoste, turėjo būti evakuotas iš šalies. Legendinis lėktuvas turėjo skristi į Vokietijos Leipcigo/Halės oro uostą.

Kaip rašo „Bild“, „Mrija“ turėjo būti nuskraidinta į Vokietiją prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą 2022 m. vasario mėn.

„Karo išvakarėse įgula ir pilotai įlipo į visiškai skrydžiui parengtą krovininį lėktuvą, tačiau, pasak kapitono Dmytro Antonovo, aukščiausios vadovybės nurodymu jiems nebuvo leista pakilti“, – rašoma straipsnyje.

Pažymima, kad Leipcigo/Halės oro uostas „Mriją“ priimti buvo pasirengęs likus mėnesiui iki rusų įsiveržimo. Stovėjimo vieta lėktuvui buvo parengta nuo 2022 m. sausio 26 d.

Vokietijos oro uosto atstovas spaudai Uwe Schuhartas komentare leidiniui patvirtino, kad lėktuvų An-225 ir An-124 perkėlimas į Vokietiją buvo numatytas vasario 25 d.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Antonov An-225 Mrija“ Varšuvoje

„Tai buvo patvirtinta vasario 21 d. Diskusijos apie tai vyko keliomis savaitėmis anksčiau“, – paaiškino jis.

Leipcigo/Halės oro uostas buvo antrieji Ukrainos krovininio lėktuvo An-225 „Mrija“ namai. Nuo 2008 m. didžiausias pasaulyje orlaivis jame leidosi 32 kartus.

Visame pasaulyje garsus Ukrainos orlaivis „Mrija“ buvo sunaikintas Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje – 2022 m. vasario 27 d. – per okupantų oro ataką Hostomelio oro uoste.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Antonov An-225“ lėktuvas „Mrija“, sunaikintas netrukus po Rusijos invazijos pradžios

Kaip vėliau paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba, kai kurie valstybinės įmonės „Antonov“ darbuotojai ilgą laiką trukdė Gynybos pajėgoms organizuoti oro uosto priešlėktuvinę ir antžeminę apsaugą. Dėl to rusams pavyko Hostomelio oro uoste išlaipinti desantą, o per mūšius su Ukrainos gynėjais okupantai sunaikino ir angare stovėjusią „Mriją“.

2023 m. kovą saugumo tarnyba buvusiems valstybinės įmonės „Antonov“ vadovams pranešė apie įtarimus. Pasak teisėsaugos institucijų, vadovų veiksmai lėmė legendinio lėktuvo sunaikinimą.

Bundesverui prireiks mažiausiai trejų metų, kad atkurtų savaeigių artilerijos sistemų „Panzerhaubitze 2000“ arsenalą, po to, kai 14 vienetų buvo perduota Ukrainai.

Pasak laikraščio „Spiegel“, Vokietijos valdžios institucijos jau pasirašė sutartį dėl 10 naujų artilerijos sistemų pirkimo, kurių bendra vertė – 184 mln. eurų. Sutartyje pažymima, kad gamintojas „Krauss-Maffei Wegmann“ pirmąsias šešias haubicas gali pristatyti ne anksčiau kaip 2025 m. Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, likusios sistemos Bundesverui bus pristatytos 2026 m.

Tačiau, remiantis konfidencialiais duomenimis, Vokietijos valdžios institucijos numato, kad sutartis nebus įvykdyta laiku dėl įtemptos padėties elektroninių komponentų rinkoje. Vėlavimo rizika vertinama nuo „vidutinės“ iki „didelės“.

JAV mano, kad Rusija Juodojoje jūroje rado dalį numušto JAV žvalgybinio bepiločio orlaivio nuolaužų.

Su šiuo klausimu susipažinęs JAV pareigūnas CNN sakė, kad rastas nuolaužas jis apibūdino kaip stiklo pluošto gabalus arba nedideles bepiločio orlaivio „MQ-9 Reaper“ dalis.

Rusijos laivai pasiekė vietą, kur Juodojoje jūroje, maždaug už 70–80 mylių į pietvakarius nuo Krymo, nukrito JAV žvalgybinis dronas „MQ-9 Reaper“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dronas „MQ9 Reaper“

Tačiau Joe Bideno administracija sumenkino drono nuolaužų reikšmę ar galimybę iš jo liekanų gauti kokios nors slaptos informacijos.

„Mes padarėme taip, kad jie negalėtų surinkti nieko, kas turėtų žvalgybinės vertės, iš to drono liekanų, kad ir kokios liekanos būtų vandens paviršiuje“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.

JAV pareigūnai sakė, kad po JAV drono susidūrimo su Rusijos naikintuvais ankstų antradienio rytą drono operatoriai ėmėsi priemonių, kad prieš jam nukrentant į Juodąją jūrą būtų ištrinta visa jautri drono programinė įranga.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, jog Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo derybos būtų „geras dalykas“, tačiau įspėjo Pekiną, kad šis į konfliktą nežvelgtų „vienpusiškai“. 

„Manome, kad būtų gerai, jei jiedu pasikalbėtų“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, paklaustas apie verslo dienraščio „Wall Street Journal“ paskelbtą pranešimą, kuriame teigiama, kad Kyjivo lyderis ketina pasikalbėti su Xi Jinpingu  pirmą kartą nuo Kinijos sąjungininkės Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą. 

„Mes remiame ir palaikome“ kontaktus, sakė J.Kirby.  Bet jis perspėjo, kad Kinija neskatintų paliaubų Ukrainoje, teigdamas, kad tai paprasčiausiai prisidėtų prie Rusijos agresijos.

Xi Jinpingas nėra patvirtinęs, kad būtų skambinęs V.Zelenskiui. Nepaisant to, Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba. 

Taip pat pranešama, kad Xi Jinpingas ruošiasi kelionei į Maskvą ir susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

J.Kirby teigė, jog Vašingtonas dar nepatvirtino, ar įvyks V.Putino ir Kinijos lyderio aukščiausiojo lygio susitikimas, tačiau paragino Pekiną nesiekti tokio karo baigties sprendimo, kuris „atspindėtų tik Rusijos požiūrį“.

Jis nurodė, kad tai, jog Kinija akcentuoja ugnies nutraukimo būtinybę, „skamba visiškai pagrįstai“, tačiau iš esmės „patvirtintų Rusijos įsigalėjimą“. 

„Iš tikrųjų tai būtų Rusijos laimėjimų pripažinimas“ ir „dar vienas nuolatinis Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas“, – teigė jis. 

J.Kirby pridūrė, kad paliaubos sudarytų sąlygas Maskvai „dar labiau įtvirtinti savo pozicijas Ukrainoje, atkurti savo pajėgas... ir iš naujo jas apmokyti, kad vėl galėtų pradėti puolimą savo pasirinktu metu“. 

Anot jo, ilgalaikė taika „negali būti vienpusė, į ją būtinai turi būti įtrauktos ir į ją turi būti atsižvelgta remiantis Ukrainos perspektyvomis ir Ukrainos sprendimais“. 

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Lenkijos sprendimas tapti pirmąja šalimi, siunčiančia į Ukrainą naikintuvus MiG-29, „nekeičia“ JAV sprendimo nesiųsti savo pačių karo lėktuvų į Kyjivą. 

„Tai nekeičia mūsų požiūrio dėl F-16“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, turėdamas omenyje JAV gaminamus naikintuvus.

Jis pridūrė, kad šis Lenkijos žingsnis neturės jokios įtakos.

Švedija ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą parduoti savo artilerijų sistemų „Archer“ Jungtinei Karalystei, todėl Londonas Ukrainai galės padovanoti savo senesnes savaeiges haubicas AS-90. 

Švedijos vyriausybė išplatintame pareikškime nurodė, jog JK įsigys 14 „Archer“ vienetų. 

Stokholmas sausį paskelbė, kad sistemas „Archer“ taip pat siųs tiesiogiai į Ukrainą, nenurodydamas konkretaus skaičiaus, o ketvirtadienį pranešė, kad atsiųs aštuonis vienetus.

Wikipedia.org nuotr./Artilerijos sistema „Archer“

Švedijoje sukurta sistema „Archer“ – tai automatizuota haubica, pritvirtinta prie visureigio, todėl ginklą nuotoliniu būdu valdo šarvuotoje kabinoje sėdinti įgula. 

„Tokia artilerija, kaip „Archer“, kartu su šarvuočiais ir tankais didina Ukrainos gynybinius pajėgumus ir leidžia jiems atkovoti teritoriją“, – teigė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas. 

Jungtinė Karalystė teigia, kad 14 „Archer“ sistemų „laikinai pakeis dabartines 32 artilerijos sistemas AS-90, kurias JK padovanojo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. 

Londonas paskelbė, kad sausį siunčią AS-90 į Ukrainą. 

Švedijos vyriausybė pranešė, kad iki šiol pažadėjo Ukrainai skirti 16,9 mlrd. kronų (1,5 mlrd. eurų) karinės paramos. 

Vasarį Švedija prisijungė prie daugybės Vakarų valstybių, kurios Kyjivui pažadėjo skirti sunkiosios ginkluotės, ir pasiūlė „apie 10“ savo tankų „Leopard 2“, taip pat oro gynybos sistemų „Iris-T“ ir HAWK.

Lietuva perduos Ukrainai 155 mm artilerijos amunicijos, visureigių ir maisto davinių, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Naujas Lietuvos karinės paramos paketas Ukrainai apima 155 mm amuniciją, visureigius ir maisto davinius“, – tviteryje parašė A.Anušauskas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą su šalies sprendimu siųsti naikintuvų Ukrainai.

„Sveikinu prezidento Andrzejaus Dudos sprendimą siųsti naikintuvus Ukrainai. Tai – didelis pokytis, kuris reikšmingai sustiprins kovą prieš agresorių. Ryžtingumas išjudina kalnus. Tikra lyderystė priartins pergalę ir taiką Europai“, – savo „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė G.Nausėda.

Jakub Szymczuk KPRP nuotr./Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda

A.Duda ketvirtadienį pranešė, kad Lenkija ketina perduoti Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29 artimiausiomis dienomis, o vėliau jų suteiks dar daugiau.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Remiantis ketvirtadienį paskelbta Jungtinių Tautų palaikomo tyrimo ataskaita, Rusijos išpuoliai prieš civilius Ukrainoje, įskaitant sistemingus kankinimus ir žudymus okupuotuose regionuose, prilygsta karo nusikaltimams ir galimiems nusikaltimams žmoniškumui. 

Ši itin išsami žmogaus teisių ataskaita, kuri buvo paskelbta praėjus lygiai metams po to, kai per Rusijos aviacijos smūgį Mariupolio teatrui žuvo šimtai ten buvusių žmonių, tapo itin retu JT Saugumo Tarybos narės pasmerkimu. 

Ataskaitoje tarp galimų nusikaltimų žmoniškumui minimi pakartotiniai išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą prasidėjus rudeniui, kai šalčiausiais mėnesiais šimtai tūkstančių žmonių liko be šilumos ir elektros. Be to, joje minimi keliuose Maskvos okupuotuose regionuose sistemingai ir masiškai naudojami kankinimai. 

Tyrimų komisija (TK) yra viena iš stipriausių JT Žmogaus teisių tarybos naudojamų priemonių, leidžiančių nuodugniai išnagrinėti piktnaudžiavimus ir pažeidimus visame pasaulyje. Ketvirtadienį ataskaitą paskelbusi komisija buvo suformuota per skubius debatus netrukus po Rusijos invazijos praėjusiais metais. 

Komisijos trys nariai yra nepriklausomi žmogaus teisių ekspertai, o jos personalą remia ir finansuoja JT Žmogaus teisių biuras ir taryba. 

Ataskaitoje autoriai nurodė „nedidelį skaičių“ Ukrainos pajėgų padarytų pažeidimų, įskaitant vieną, dėl kurio, jų teigimu, Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį tyrimą, tačiau daugiausia dėmesio skyrė kaltinimams Maskvai. 

Tačiau Rusija nesureagavo į tyrėjų prašymus pateikti visą reikiamą informaciją. 

Vis dėlto JT tyrimas nepadarė išvados, kad Ukrainoje vyko genocidas, ketvirtadienį pareiškė komisijos pirmininkas.

„Nenustatėme, kad Ukrainoje vyko genocidas“, – spaudos konferencijoje Ženevoje sakė tyrimų komisijos vadovas Erikas Mose. 

Tačiau jis pridūrė: „Pastebėjome, jog yra tam tikrų aspektų, dėl kurių gali kilti klausimų, susijusių su šiuo nusikaltimu, tačiau kol kas nepateikėme jokios išvados.“

Tyrėjai taip pat teigė, kad Rusijos vykdomas priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas ir deportavimas į jos kontroliuojamas teritorijas yra karo nusikaltimas.

Tyrimo metu dauguma išsiaiškintų piktnaudžiavimo atvejų buvo jau gerai žinomi, bet išvadose yra nurodytas tarptautinės bendruomenės įvertinimas: ekspertai vykdo įgaliojimus, kuriuos praėjusiais metais suteikė Žmogaus teisių taryba, vienijanti visų 47 JT šalių narių vyriausybes. 

Be to, ataskaita gali prisidėti prie pastangų, kuriomis siekiama didinti atsakomybę už karo metu įvykdytus nusikaltimus – tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT), tiek ir kai kuriose atskirose šalyse, kurios ėmėsi taikyti „universaliąją jurisdikciją“ ir persekioti už žiaurius nusikaltimus, kad ir kur jie būtų įvykdyti. 

JAV kariuomenė skubiai siunčia įrangą į mūšio lauką ir sparčiai apmoko Ukrainos pajėgas iki didelio masto kontrpuolimo prieš Rusiją, kurio tikimasi sulaukti pavasario pabaigoje, pranešė leidinys „Politico“.

Amerikos gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį po virtualaus tarptautinės Ukrainos gynybos kontaktinės grupės Ramšteino formatu susitikimo išreiškė skubos jausmą, sakydamas, kad „Ukraina neturi laiko, kad galėtų jį švaistyti veltui“.

„Turime greitai ir visiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus, – pareiškė L.Austinas. Tai apima mūsų šarvuotų pajėgumų pristatymą į mūšio lauką ir užtikrinimą, kad Ukrainos kariai kuo greičiau būtų apmokyti, gautų atsargines dalis ir techninės priežiūros paramą, kurios jiems reikia šioms naujoms sistemoms naudoti.“

Artėjant pavasariui, JAV pareigūnai vis labiau nerimauja dėl mažėjančių Ukrainos amunicijos, priešlėktuvinės gynybos priemonių ir patyrusių karių atsargų.

„Picture-Alliance“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas

Maskva ir Kyjivas ir toliau aršiai kovoja dėl Bachmuto kontrolės, kurio JAV nelaiko strategiškai svarbiu.

Tačiau Pentagonas teigė, kad nepriklausomai nuo Kyjivo mūšio lauko strategijos JAV nori, kad Ukrainos kariai turėtų ginklų, reikalingų kovai tęsti, pažymėjo „Politico“.

JAV pareigūnai daugiau dėmesio skiria tam, kad Ukraina būtų pasirengusi dideliam pavasario puolimui, kuriuo siekiama susigrąžinti teritoriją ir kuris, jų manymu, turėtų prasidėti iki gegužės mėn.

Šimtai Vakarų tankų ir šarvuočių, įskaitant pirmą kartą aštuonias šarvuotas transporto priemones, kurios gali atverti kelius ir leisti kariams kirsti upes, yra pakeliui į Ukrainą.

JAV ir Europos partneriai taip pat tiekia didžiulius kiekius šaudmenų ir 155 mm sviedinių bei derasi dėl didelių naujos artilerijos gamybos apimčių.

Nors JAV pareigūnai stengiasi nepatarinėti Kyjivui, kaip kariauti, Pentagono vadovai trečiadienį pareiškė, kad teikiama įranga ir mokymai leis Ukrainai laimėti karą – kur ir kada ji nuspręs.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Markas Milley

„Šiuo metu įvairiose šalyse dedamos didelės pastangos aprūpinti Ukrainos kariuomenę įranga, amunicija ir mokymais, kad Ukraina galėtų apsiginti“, – sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.

„Padidėję Ukrainos pajėgumai leis Ukrainos vadovybei ateityje pasiekti savo tikslus ir sėkmingai užbaigti šį karą“, – pareiškė M.Milley.

Jungtinių Amerikos Valstijų karinės oro pajėgos paskelbė žemėlapį, kuriame nurodytos apytikslės amerikiečių bepiločio orlaivio „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo susidūrimo virš Juodosios jūros šios savaitės pradžioje vietos ir laikas.

Tolesnėje tviterio žinutėje teigiama, kad „žemėlapyje esantys taškai nėra nubrėžti pagal mastelį, tekstiniuose langeliuose pateikti atstumai yra apytikslis incidento vietos įvertinimas“.

Anksčiau ketvirtadienį JAV išslaptino vaizdo įrašą, kuriame aiškiai užfiksuotas rusų naikintuvo ir amerikiečių drono susidūrimas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pastarosiomis dienomis Ukrainoje vis dažniau skelbiami pavojaus signalai dėl oro antskrydžių. Eksperto nuomone, taip Rusijos pajėgos ne tik bando „košmariškai“ išgąsdinti civilius gyventojus, bet ir toliau ieško naujų būdų, kaip aptikti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

Interviu su naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ metu aviacijos ekspertas Kostiantynas Krivolapas sakė, kad dažnų oro pavojų signalų priežasčių esama net kelios.

Pasak jo, po Baltarusijos partizanų padarytos žalos lėktuvui A-50 Mačuliškių aerodrome Rusija ieško naujų būdų aptikti ukrainiečių oro gynybos pozicijas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kyjivo gyventojai slėptuvėje metro stotyje

„Pavyzdžiui, trečiadienį buvo užfiksuotas kylantis naikintuvas MiG-31 – ne raketų “Kinžal„ nešėjas, o žvalgybinis lėktuvas. Be to, vyko SU-24, kurie taip pat skirti žvalgybai, skrydžiai. Vakare pakilo Tu-22 orlaivis, kuris neša X-22 raketas. Tikriausiai jis taip pat turėjo suaktyvinti mūsų oro gynybą. Ir esu tikras, kad tuo metu kažkur skrido ir žvalgybiniai lėktuvai“, – aiškino K.Krivolapas.

Rusija toliau taiko bauginimo mechanizmą ir siekia „košmariškai“ išgąsdinti gyventojus, nes oro pavojaus signalai natūraliai sutrikdo žmonių planus ir sustabdo įstaigų bei įmonių darbą.

Anot specialisto, oro pavojaus signalo paskelbimas dėl to, kad pakilo lėktuvnešis „Dagers“, kurio ukrainiečių pajėgos negali numušti, taip pat sukelia žmonėms tam tikrą šoką.

„Ukrainos teritorijoje yra radiolokacinės stotys – oro gynybos sistemų elementai, kurie stebi oro erdvę. Jos perduoda informaciją į vadavietes, o tada puolimo metu mūsų kryptimi skriejančias raketas perima oro gynybos sistemos“, – pasakojo aviacijos ekspertas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kyjivo gyventojai slėptuvėje metro stotyje

Kai kurios radiolokacinės stotys veikia budėjimo režimu, kitos – aktyviuoju. Jei objektas pakyla Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje, aktyvios stotys jį aptinka. Priklausomai nuo grėsmės lygio ir laipsnio, aktyvuojamos kitos stotys.

„Tuo pačiu metu, pavyzdžiui, iš Baltarusijos teritorijos pakilęs žvalgybinis lėktuvas A-50U galėjo matyti gana toli – iki 500 kilometrų. Jis aptiko mūsų radiolokacines stotis, kurios buvo aktyvuotos dėl paleidimo grėsmės. Kadangi šis A-50 šių funkcijų nebeatlieka, tai daro kiti orlaiviai – tas pats MiG-31, Su-24 ir kiti“, – sakė K.Krivolapas.

Trečiadienį Kremliuje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs Sirijos prezidentas Basharas al Assadas Rusijos valstybinei žiniasklaidai RIA pakartojo savo poziciją dėl karo Ukrainoje, sakydamas, kad Damaskas pripažįsta teritorijas Ukrainoje, į kurias pretenduoja Rusija.

„Aš sakau, kad tai yra Rusijos teritorijos, ir net jei karo nebūtų buvę, istoriškai tai yra Rusijos teritorijos“, – sakė B.Al Assadas.

„AP“/„Scanpix“/Sirijos prezidentas B.al Assadas ir Rusijos lyderis V.Putinas

Ukraina ir Sirija diplomatinius santykius nutraukė po to, kai Damaskas pripažino dviejų Rusijos remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko respublikų, esančių Donbaso regione Rytų Ukrainoje, nepriklausomybę. 

Sirija buvo pirmoji šalis po savo artimos sąjungininkės Rusijos, kuri praėjusį mėnesį pripažino separatistinių regionų nepriklausomybę ir pareiškė ketinanti užmegzti su jais diplomatinius santykius.

2022 m. rugsėjį Rusija taip pat paskelbė aneksuojanti Chersono ir Zaporožės regionus, kurių dalis yra okupuota Rusijos kariuomenės, pažeisdama tarptautinę teisę po vadinamųjų referendumų šiuose regionuose, kuriuos Ukraina ir Vakarų valstybės visuotinai atmetė kaip „apgavystes“.

Rusija pradėjo karinę operaciją Sirijoje, siekdama paremti B.al Assado režimą, likus šešeriems metams iki invazijos į Ukrainą.

Jungtinių Tautų remiamos tyrimo institucijos – Nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos dėl Ukrainos – vadovas teigė, kad ji, tirdama žmogaus teisių pažeidimus konflikte su Rusija, nerado genocido įrodymų, pranešė leidinys „The Guardian“.

„Mes nenustatėme, kad Ukrainoje vyko genocidas“, – sakė Erikas Mose.

Jo teigimu, tyrimui suburta grupė toliau stebi įrodymus ir kad yra „kai kurių aspektų, kurie gali kelti klausimų“ dėl galimo genocido.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad ketvirtadienį per pokalbį telefonu su Kinijos užsienio reikalų ministru Qin Gangu aptarė „teritorinio vientisumo principo svarbą“.

„Pabrėžiau (Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio) taikos formulės svarbą siekiant nutraukti agresiją ir atkurti teisingą taiką Ukrainoje“, – tviteryje paskelbė D.Kuleba.

Naujienų agentūra „Reuters“ informavo, kad Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad Pekinas yra susirūpinęs dėl karo Ukrainoje eskalavimo ir nori, kad Maskva ir Kyjivas pradėtų taikos derybas.

„Kinija tikisi, kad visos šalys išliks ramios, racionalios ir santūrios ir kuo greičiau atnaujins taikos derybas“, – Qin Gangas pareiškė D.Kulebai.

Kinija susilaikė nuo Rusijos pasmerkimo dėl jos invazijos į Ukrainą, o savo 12 punktų dokumente dėl „politinio Ukrainos krizės sprendimo“ paragino abi šalis susitarti dėl laipsniškos deeskalacijos, vedančios prie visapusiškų paliaubų.

Plane, kurį abi pusės sutiko vangiai, raginama saugoti civilius gyventojus ir gerbti viena kitos suverenitetą.

Tikimasi, kad jau kitą savaitę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas apsilankys pas Vladimirą Putiną, o vėliau surengs virtualų susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kinijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį paragino Kyjivą ir Maskvą kuo greičiau atnaujinti taikos derybas, sakydamas, kad Pekinas baiminasi, jog karas „gali paaštrėti ir tapti nekontroliuojamas“.

Pekinas „tikisi, kad visos šalys išlaikys ramybę, bus santūrios, kuo greičiau atnaujins taikos derybas ir sugrįš į politinio susitarimo kelią“, sakė užsienio reikalų ministras Qin Gangas savo kolegai iš Ukrainos Dmytro Kulebai.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas

Tai buvo pirmosios oficialios abiejų šalių derybos nuo gruodžio, kai savo pareigas pradėjo eiti Kinijos užsienio reikalų ministras. 

„Kinijai nerimą kelia tai, kad krizė gali paaštrėti ir tapti nekontroliuojama“, – teigė Qin Gangas. 

„Kinija tikisi, jog Ukraina ir Rusija išsaugos dialogo ir derybų viltį“, – pridūrė jis.

Vakarai kritikuoja Kiniją už tai, kad ji nepasmerkė plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą, o praėjusį mėnesį kategoriškai paneigė JAV teiginius, esą Pekinas rengiasi tiekti ginklus Rusijos karui paremti. 

Praeitą mėnesį Kinija paskelbė savo poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, ragindamas palaikyti dialogą ir siekdamas tapti neutraliu tarpininku. 

Ketvirtadienį Qin Gangas pakartojo, kad pritaria šiam pasiūlymui, ir teigė, kad Pekinas „laikosi objektyvios ir teisingos pozicijos Ukrainos klausimu, įsipareigojo skatinti taikos derybas ir paragino tarptautinę bendruomenę sudaryti sąlygas taikos deryboms“. 

Susitikimo metu Ukrainos ir Kinijos užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė karo nuniokotos šalies teritorijos vientisumo klausimą, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė D.Kuleba. 

„Šiandien per mano pokalbį su Kinijos valstybės patarėju ir užsienio reikalų ministru Qin Gangas aptarėme teritorinio vientisumo principo svarbą“, – rašė jis. 

Po kritiško interviu JAV laikraščiui „The Washington Post“ 46-osios atskirosios oro pajėgų brigados bataliono vadas šaukiniu „Kupolas“ iš bataliono vado pareigų perkeltas į mokymo centro bataliono vado pavaduotojo pareigas.

Taip tvirtina leidinio „Ukrainska pravda“ šaltiniai 46-ojoje brigadoje

Kaip pažymėjo UP pašnekovai, sprendimą pažeminti „Kupolą“ pareigose priėmė oro desantinių desantinių pajėgų vadas, t. y. generolas majoras Maksymas Myrhorodskis.

Reaguodamas į tokį žingsnį, „Kupolas“ parašė atsistatydinimo pareiškimą.

UP taip pat paprašė DŠV spaudos tarnybos komentaro.

Pasak UP, tai ne pirmas atvejis, kai 46-ojoje brigadoje po bendravimo su spauda įvyksta perkėlimas.

Nuotr. iš „Facebook“ /Andrejus, šaukiniu „Kupolas“

Oro pajėgų seržantas Oleksandras Pohrebyskis buvo perkeltas iš kovinio dalinio į mokymo centrą po to, kai davė interviu UP apie padėtį Soledare, iš kurio Ukrainos kariuomenė pasitraukė 2023 m. sausį.

„Kupolas“ buvo vienas iš laikraščio „The Washington Post“ pašnekovų. Leidinys rašė, kad Ukrainos gynybos pajėgos mūšio lauke neteko daug patyrusių kovotojų, o naujokų nepatyrimas ir ginkluotės trūkumas esą mažina optimizmą ir verčia abejoti Kyjivo pasirengimu pavasario puolimui.

Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė, kad Ukraina NATO partneriams pasiūlė sukurti aviacijos koaliciją, kuri galėtų būti analogiška tankų koalicijai.

„Šiandien baigėsi NATO oro pajėgų vadų simpoziumas. Jame dalyvavo Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas. Jis pabrėžė daugelį dalykų, kurie vyksta fronte bei pateikė pasiūlymą sukurti aviacijos koaliciją, kurios šūkis būtų „Pergalė danguje iškovojama žemėje“, – teletilto metu sakė J.Ihnatas.

Pasak jo, tokia koalicija galėtų veikti panašiai kaip tankų koalicija. Atstovas spaudai pažymėjo, kad partneriai į Ukrainos prašymą greičiausiai atsakys artimiausiu metu.

„Aišku, kad ne viską galima pasakyti. Nes tokie dalykai nėra vieši. Taigi norime, kad artimiausiu metu būtų dar geresnių naujienų“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas

Per internetu vykusį susitikimą generolas leitenantas M.Oleščiukas kreipėsi į jo dalyvius, ragindamas aprūpinti Ukrainą moderniais naikintuvais.

„Kreipiuosi į jus, prašydamas suintensyvinti pastangas aprūpinti Ukrainos oro pajėgas moderniais ketvirtos kartos daugiafunkciniais naikintuvais, galinčiais veiksmingai apsaugoti mūsų šalį nuo Rusijos oro atakų, taip pat teikti galingą oro paramą sausumos pajėgoms, siekiant išlaisvinti ir deokupuoti Ukrainos teritorijas“, – teigė karininkas.

Ketvirtadienį Lenkijos vyriausybė paskelbė artimiausiomis dienomis perduosianti Ukrainai pirmuosius keturis MiG-29 naikintuvus.

Tuo tarpu trečiadienį šalies vadovybė pareiškė, jog naikintuvų Ukrainai gali suteikti kelios šalys, tačiau jų neįvardino.

Kol kas žinoma, kad Slovakija susitarė su Lenkija dėl MiG-29 suteikimo Ukrainai. Anksčiau Bratislava teigė, jog yra pasirengusi perduoti 13 naikintuvų iš savo arsenalo.

Ketvirtadienį Lenkijoje vykstant Čekijos prezidento Petro Pavelo ir Lenkijos lyderio Andrzejaus Dudos susitikimui, spaudos konferencijoje dalyvavęs Lenkijos radijo žurnalistas Karolis Darmorosas tviteryje paskelbė, jog A.Duda įsipareigojo per artimiausias dienas perduoti Ukrainai pirmuosius naikintuvus.

„Artimiausiomis dienomis Ukrainai perduosime 4 lėktuvus MiG-29.
Likę orlaiviai yra remontuojami ir ruošiami perdavimui. Juos Lenkijos arsenale pakeis pristatyti korėjietiški FA-50 ir amerikietiški F-35 orlaiviai“.

Buvęs ketvirtojo pagal dydį Rusijos miesto Jekaterinburgo meras Jevgenijus Roizmanas buvo sulaikytas dėl socialiniame tinkle paskelbto įrašo, kuriuo palaikė įkalintą opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, pranešė leidinys „Moscow Times“.

Įtariama, kad opozicijos politikas ir Kremliaus kritikas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame trumpai pavaizduotas A.Navalno Antikorupcinio fondo, kuris 2021 m. buvo uždraustas kaip „ekstremistinė“ organizacija, logotipas.

J.Roizmano advokatas patvirtino, kad vyras buvo sulaikytas, tačiau atmetė kaltinimus ir teigė, kad jo klientas nesidalijo vaizdo įrašu.

„AP“/„Scanpix“/Buvęs Jekaterinburgo meras Jevgenijus Roizmanas teismo salėje

Jekaterinburgo metu 2013-2018 m. būdamas politikas sulaukė didelio populiarumo, tačiau ketvirtadienį jis privalėjo prisistatyti teismo salėje.

„Aš nepripažįstu, kad tas įvykis apskritai įvyko, nekalbant jau apie mano kaltę“, – sakė jis pakeliui į teismą.

Jeigu jis bus pripažintas kaltu, jam gali būti skirtas 15 parų areštas arba nauji baudžiamieji kaltinimai, susiję su įtariamu praėjusių metų bausmės sąlygų pažeidimu.

J.Roizmanas, vienas iš paskutiniųjų opozicijos veikėjų, vis dar esančių Rusijoje ir nesėdinčių už grotų, jau laukia teismo dėl kaltinimų „diskreditavus“ Rusijos kariuomenę.

Jam uždrausta dalyvauti viešuose renginiuose, naudotis internetu, telefonu ar paštu ir bendrauti su kitais asmenimis, išskyrus advokatus ir artimus šeimos narius.

Rusijai pradeda trūkti šaudmenų ir ginklų, todėl karinių sąjungininkių ji ieško visur: nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos šalių, teletilto metu pranešė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.

„Rusijai ėmė trūkti amunicijos, ir mes tikrai žinome, kad jie aktyviai bendradarbiauja su Iranu. Jie iš tiesų derasi su Mianmaru, Afrikos žemyno ir Artimųjų Rytų šalimis“, – sakė V.Skibickis.

Ukrainos žvalgybos pareigūnas pabrėžė, kad Iranas išlieka svarbiausiu Rusijos kariniu partneriu. Pasak jo, Iranas tiekia Rusijai šaudmenis ir dronus. Maskva taip pat domisi balistinėmis raketomis, tačiau Iranas delsia ir sutikimo dar nedavė.

Kalbėdamas apie Siriją, V.Skibickis pažymėjo, kad Bašaro al Asado režimas šiuo metu yra priklausomas nuo Rusijos, nes šalyje dislokuotos Rusijos pajėgos.

„Reuters“/„Scanpix“/Sirijos prezidentas B.al Assadas ir Rusijos lyderis V.Putinas

„Ką Sirija gali pasiūlyti mainais? Buvo daug informacijos, kad tai gali būti Sirijos samdiniai, ir dideliais kiekiais. Iki šiol nematėme jokio patvirtinimo, jau nekalbant apie tūkstančių sirų buvimą laikinai okupuotose mūsų šalies teritorijose“, – pridūrė pareigūnas.

Pasak žvalgybos pareigūno, Rusija taip pat atsiima iš Sirijos ginklus, kuriuos anksčiau jai suteikė.

Naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ atkreipė dėmesį, kad, anot tarptautinės žiniasklaidos pranešimų, Iranas iš Rusijos pradėjo pirkti naikintuvus Su-35. Anksčiau Vakarų žvalgybos tarnybos informavo, kad Rusija ketino Iranui duoti naikintuvų mainais į dronus kamikadzes.

Didžioji Britanija mano, kad geriausias būdas apsaugoti Moldovą nuo galimo Rusijos puolimo – ne siųsti jai karinę paramą, o ginti Ukrainą, teigė užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad vienas geriausių būdų apsaugoti Moldovą nuo fizinio užpuolimo – padėti ukrainiečiams apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – per spaudos konferenciją oficialaus valstybinio vizito Moldovoje metu sakė J.Cleverly.

„Nedaugelis visuomenių geriau už Moldovą ir Gruziją supranta klastingą Rusijos piktavališkos veiklos taktiką“, – pareiškė J.Cleverly ir pridūrė, kad „Jungtinė Karalystė neliks abejinga, kai Maskva įžūliai kenkia jų demokratijai, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly

Šis vizitas yra dalis Jungtinės Karalystės plano paskelbti apie papildomą finansinę paramą Moldovai ir Gruzijai.

Moldova turėtų gauti daugiau kaip 11,3 mln. eurų „finansavimą ekonomikos ir valdymo reformoms, įskaitant energetikos sektorių“.

„Naujasis pažadas Moldovai papildo 13,2 mln. eurų paketą, kurie jau skiriami svarbiausiems antikorupciniams ir skaidrumo užtikrinimo darbams šalyje“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Jungtinės Karalystės vyriausybės pranešime.

„Jungtinė Karalystė didina finansinę paramą Moldovai ir Gruzijai, nes jos ir toliau kenčia nuo destabilizuojančio V. Putino neteisėtos invazijos į Ukrainą poveikio“, – pažymėjo J.Cleverly.

Ketvirtadienį į Kyjivą atvyko Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

Asmeninėje tviterio paskyroje premjeras paskelbė, kad jo vizito tikslas – dar kartą patvirtinti paramą Ukrainai.

„Atvykstu į Kyjivą, kad dar kartą patvirtintumėme, jog Latvija nepalaužiamai remia Ukrainą tiek, kiek reikės“, – rašė K.Karinis.

Premjero teigimu, Ukrainos pergalė Rusijos sukeltame kare yra labai svarbi laisvai Europai.

K.Karinis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos parlamento pirmininku Ruslanu Stefančuku ir Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, kad aptartų tolesnę būtiną paramą Ukrainos kovai su Rusijos agresija ir Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO, naujienų agentūrai LETA pranešė ministro pirmininko biuras.

Iki šiol Latvija Ukrainai ir jos piliečiams Latvijoje skyrė 498 mln. eurų paramą, kuri sudaro 1,14 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vyriausybė prieš savaitę priėmė sprendimą nusiųsti Ukrainai dar vieną karinės pagalbos siuntą ir yra pasiryžusi toliau teikti visokeriopą pagalbą kovoje su Rusijos agresija. Latvija 2023 metų biudžete numatė finansinius išteklius Černihivo regionui – svarbiausiai infrastruktūrai ir būstams atstatyti.

Susitikime su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais K.Karinis taip pat išreikš tvirtą Latvijos politinę paramą Ukrainai jos euroatlantinės integracijos pastangose. Ministras pirmininkas su Ukrainos pareigūnais aptars jos pažangą siekiant narystės ES ir stojimo procesą.

Ministras pirmininkas taip pat lankysis Irpinės ir Bučos miestuose.

Premjero kanceliarijos teigimu, K.Karinio vizitas patvirtina, kad Latvijos vyriausybė ir visuomenė tvirtai remia Ukrainos kovą su Rusijos agresija.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas patvirtino, jog tikisi, kad iki mokslo metų pradžios Rusijos mokyklose į programą bus įtrauktas naujai parengtas istorijos vadovėlis vyresniųjų klasių moksleiviams, kuriame bus skyrius apie „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

„Dabar darbas vyksta pilnu tempu ir planuojame, kad iki mokslo metų pradžios jis bus parengtas vyresniųjų klasių mokiniams“, – sakė jis. 

Ministro teigimu, visos mokyklos galės palaipsniui prie jo pereiti.

Izraelis patvirtino gynybos srities eksporto licencijas, galinčias sudaryti sąlygas parduoti ginklų Ukrainai, naujienų portalui „Axios“ sakė trys izraeliečių ir ukrainiečių pareigūnai. 

Pranešama, kad Izraelis pritarė licencijoms eksportuoti dronų slopinimo sistemas, galinčias padėti Ukrainai kovoti su Irano gamybos bepiločiais orlaiviais, Rusijos naudojamais prieš ukrainiečių miestus.

Pažymima, kad tai pirmas kartas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kai Izraelis pritarė eksporto licencijoms dėl galimo ginklų pardavimo Kyjivui.

„AFP“/„Scanpix“/Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas

Izraelis vengė teikti karinę pagalbą Ukrainai, baimindamasis, kad toks žingsnis gali sukelti įtampą santykių su Rusija srityje ir pakenkti Izraelio saugumo interesams Sirijoje, sakoma pranešime. 

Tačiau Rusijai kare pradėjus naudoti iranietiškus dronus, Ukrainos vyriausybė padidino spaudimą dėl Izraelio karinės pagalbos ir sako, kad ginklų perdavimas Kyjivui atitiktų Izraelio interesus, nes Iranas gali gauti informacijos apie tai, kaip veikia dronai, ir juos tada tobulinti, nurodo „Axios“.

Portalo teigimu, gynybos ministras Yoavas Galantas ir užsienio reikalų ministras Eli Cohenas eksporto licencijas patvirtino vasario viduryje. Tuomet Izraelis premjero Benjamino Netanyahu nurodymu peržiūrėjo savo politiką dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet naujų sprendimų nepriėmė. Tai E.Cohenas pasakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai vasario 15-ąją lankėsi Kyjive.

Licencijos patvirtintos dviem izraeliečių kompanijoms – „Elbit“ ir „Rafael“ – gaminančioms kovos su dronais sistemas. Vienas ukrainiečių pareigūnas portalui sakė, kad Ukrainos gynybos ministerijos delegacija neseniai nuvyko į Izraelį šių sistemų prezentacijoms.

Straipsnyje nurodoma, kad susitarimas dar nepasirašytas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį įspėjo, jog labai svarbu kuo greičiau aprūpinti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą naujais šaudmenimis.

„Labai svarbu, kad sparčiai tiektume Ukrainai būtinus šaudmenis“, – žemuosiuose parlamento rūmuose sakė O.Scholzas.

Jis pažadėjo, kad bus imtasi veiksmų per kitą savaitę įvyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Esame pasirengę atverti savo pirkimų projektus ir kitoms valstybėms narėms“, – pridūrė vokiečių kancleris.

Vakarų partneriai perspėja, kad Ukrainai labai trūksta haubicų sviedinių, nes tūkstančiai jų kasdien iššaudomi šaliai kovojant su besitęsiančia Rusijos invazija.

Ukrainiečiai blokui pranešė, kad norint atremti rusų puolimą ir patiems pradėti kontrpuolimus, reikalingi 350 tūkst. sviedinių per mėnesį.

Šiuo metu ES šalys ginčijasi dėl detalių, pavyzdžiui, kas bus atsakingas už užsakymų teikimą ir ar jos galės pirkti tik iš Europos gamintojų.

Pirmadienį Briuselyje vyksiančiame gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime jos tikisi susitarti dėl dviejų milijardų eurų vertės plano, kuriuo siekiama padidinti savo atsargas ir pateikti bendrus užsakymus Ukrainai skirtiems šaudmenims, o kitą ketvirtadienį prasidėsiančiame viršūnių susitikime – pritarti šiam planui.

Pirmoji susitarimo dalis apimtų vieno milijardo eurų bendrų lėšų skyrimą, siekiant, kad ES valstybės narės toliau pildytų savo šaudmenų atsargas.

Pagal antrąją dalį ES panaudotų dar vieną milijardą eurų, kad vykdydama svarbius bendrus viešuosius pirkimus, kuriais būtų siekiama sustiprinti bloko gynybos pramonę, užsakytų Ukrainai 155 mm sviedinių.

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas praėjusią savaitę pareiškė, kad „mums būtina pereiti prie tam tikro karo ekonomikos režimo“.

„Mums būtinai reikia užtikrinti, kad galėtume drastiškai padidinti savo pajėgumus, kad galėtume daugiau gaminti Europoje“, – sakė jis.

Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad raginimais Europos ekonomiką statyti ant karo bėgių einama per toli.

„Tai būtų pražūtingas signalas“, nes tai reikštų, kad „viską pajungiame ginklų ir amunicijos gamybai“, sakė jis.

„Mes – Europos Sąjunga ir Vokietija – nekariaujame“, – teigė ministras.

Ketvirtadienio naktį oro gynybos sistema virš Belgorodo numušė dvi raketas, pranešė srities gybernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Pasak jo, apgadinti kelių administracinių ir gyvenamųjų pastatų fasadai, gyventojai nenukentėjo.

Vietos poskyriai pranešė apie netoli miesto centro – Vokzalnaja gatvėje – nukritusias raketų nuolaužas, kurios apgadino važiuojamąją kelio dalį.

Per pastarąsias keturias dienas, kaip ketvirtadienio ryte pranešė gybernatorius, dėl „priešo veiklos“ buvo apgadinti 58 namai ir 31 privatus automobilis.

„Atstatymo darbai jau pradėti. Situaciją kontroliuojama. Turime visas reikiamas lėšas gyvenamiesiems namams ir privatiems automobiliams atstatyti bei atkurti“, – pridūrė V.Gladkovas.

Iš su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios reguliariai gaunami pranešimai apie pasienio teritorijų ir oro gynybos sistemų, taip pat ir virš Belgorodo, apšaudymą.

Regiono valdžios institucijų duomenimis, per karo metus dėl apšaudymų Belgorodo srityje žuvo mažiausiai 25 civiliai gyventojai ir apie 100 buvo sužeista.

Rusijos paskirtas okupuoto Donecko vadovas Denisas Pušilinas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ sakė, kad nemato jokių ženklų, jog Ukraina planuotų pasitraukti iš Bachmuto.

„Bachmute situacija išlieka sudėtinga, sunki, t. y. nematome, kad ten būtų kokių nors prielaidų, jog priešas ketina tiesiog atitraukti dalinius“, – sakė jis.

Tačiau, jo teigimu, Ukrainai nelengva savo pajėgoms toliau tiekti šaudmenis, maistą ar pastiprinimą, nes kelias į Bachmutą iš Ukrainos pusės yra „kontroliuojamas samdinių grupės „Wagner“ ugnies“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgų kareivis Bachmute

Ukrainos 93-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados atstovė spaudai Irina Rybakova ketvirtadienį vienai Ukrainos televizijai teigė, kad „jau dvi savaites tęsiasi sudėtinga situacija su keliais [į Bachmutą], o tai apsunkina logistiką“.

„Bachmuto centrą kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Rusijos artilerija nuolat veikia mūsų fronto ruože, – sakė I.Rybakova. Dabar jie sutelkę dėmesį į kelią.“

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai sunaikino 1040 rusų okupantų. Be to, kariai sunaikino dešimtis sunkiosios technikos vienetų ir priešo lėktuvą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos kariai Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko sektoriuose atrėmė daugiau kaip 75 priešo atakas.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi galimybę susigrąžinti iniciatyvą fronte, nes Rusijos puolimo tempas sulėtėjo.

Ukrainai reikia naikintuvų F-16, kad apsisaugotų nuo Rusijos raketų atakų prieš miestus ir apgintų svarbią infrastruktūrą, televizijos kanalui „24“ sakė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

Pasak jo, karinės oro pajėgos turėtų susitelkti į vieno tipo daugiafunkcinį orlaivį, o F-16 yra labiausiai paplitęs savo klasės orlaivis pasaulyje ir atitinka Ukrainos poreikius.

„Šie orlaiviai mums visų pirma reikalingi siekiant apsisaugoti nuo Rusijos teroristinių raketų atakų prieš mūsų miestus ir kritinę infrastruktūrą. Jie taps svarbiu mūsų bendros oro gynybos komponentu“, – teigė atstovas spaudai.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

J.Ihnatas taip pat paaiškino, kad MiG ir Su tipo orlaiviai negali veiksmingai numušti sparnuotųjų raketų ir Irano bepiločių orlaivių.

Kartais jiems pavyksta tai padaryti, tačiau, pasak jo, tai veikiau išimtis nei taisyklė. Kita vertus, F-16 turi galingą radarą, o modernios raketos leis šiuos taikinius numušti tikrai efektyviai.

Karinių oro pajėgų atstovas pridūrė, kad F-16 turi kai kurios šalys, kurios šiuo metu persiginkluoja dar naujesniais orlaiviais. Tačiau jis pabrėžė, kad JAV turi duoti leidimą perduoti F-16 iš bet kurios šalies, net jei ji ir neperduos savo lėktuvų.

J.Ihnatas pažymėjo, kad naikintuvų perdavimo klausimas nėra lengvas – sprendimui priimti reikia daug laiko ir daugybės leidimų. Nors, jo nuomone, šiuo klausimu jau pasiekta šiokia tokia pažanga.

„Mūsų partneriai yra nuoseklūs. Tikiu, kad Ukraina turės galingus orlaivius, kurie padės mums išgelbėti kuo daugiau gyvybių ir deokupuoti mūsų žemę“, – pridūrė jis.

Kai kurie JAV Kongreso nariai mano, kad Ukraina gali gauti F-16 lėktuvus lemiamu karo momentu, o grupė Senato narių ėmė daryti spaudimą Pentagonui, kad perduotų Ukrainai naikintuvų.

Neseniai du Ukrainos pilotai atvyko į mokymus JAV treniruotis modernių kovinių lėktuvų, tarp jų ir F-16, treniruoklyje.

Kovo 14 d. Rusijos kariškiai galėjo sąmoningai vykdyti operaciją prieš JAV žvalgybinį droną virš Juodosios jūros, gavę įsakymą iš aukštesnių vadų. Tai tvirtina JAV žvalgybos šaltiniai, kuriuos cituoja NBC televizija.

Pasak šaltinių, tai, kad Rusijos naikintuvas Su-27 ant drono numetė degalų, rodo, jog veiksmas buvo sąmoningas. Tačiau „taranavimas“, kai Rusijos lėktuvas užkabino drono sraigtą, galėjo būti netyčinis.

Tačiau šaltiniai nėra tikri, kad įsakymą sunaikinti droną davė asmeniškai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jie kalba apie „aukščiausią Kremliaus vadovybę“, kuri „norėjo būti agresyvi“ perimdama droną „MQ-9 Reaper“.

Oficialiai Pentagonas ir Valstybės departamentas vienareikšmiškai nekaltina Rusijos sąmoningu JAV drono sunaikinimu. Pareigūnai teigia, kad Rusijos pilotai atliko „neatsakingus ir neprofesionalius veiksmus“. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad dronas sudužo „dėl staigaus manevravimo“ ir joks Rusijos orlaivis su aparatu nekontaktavo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„MQ-9 Reaper“ dronas

Dronas „MQ-9 Reaper“ sudužo virš Juodosios jūros kovo 14 d. rytą. Tai pirmas toks incidentas nuo karo Ukrainoje pradžios.

JAV kariuomenės vadas Markas Milley trečiadienį sakė, kad JAV žvalgybinio drono sudužimas virš Juodosios jūros po to, kai jį bandė perimti Rusijos orlaivis, rodo didėjančią Maskvos agresiją.

Jis taip pat sakė, kad į jūrą nukritusio drono nuolaužas būtų sunku iškelti iš dugno, atsižvelgiant į vandens gylį vietovėje.

„Amerikos balsas“ cituoja M. Milley žodžius, kad bet kokia ištraukimo operacija techniniu požiūriu būtų labai sudėtinga. Jungtinės Valstijos jau ėmėsi priemonių apsisaugoti nuo slaptos žvalgybinės informacijos praradimo, jei Rusijos kariuomenei pavyktų iškelti „Reaper“ iš jūros.

JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos kariuomenė ieško dronų nuolaužų, tačiau teigia, kad kol kas to padaryti nepavyko. Tačiau „ABC News“, remdamasi neįvardytu JAV pareigūnu, rašo, kad Rusijos kariškiai kai kurias nuolaužas galėjo pakelti nuo dugno.

Ketvirtadienį ryte Ukrainoje paskelbtas didelio masto oro pavojus.

Stebėsenos grupė „Belaruski Gayun“ pranešė apie Rusijos naikintuvo MiG-31K pakilimą Baltarusijoje. Šis orlaivis yra galimas hipergarsinės raketos „Kinžal“ nešėjas.

Naujienų agentūra "RBC-Ukraine" pranešė, kad ketvirtadienio ryte Juodojoje jūroje užfiksuota 20 Rusijos laivų, įskaitant 4 raketų nešėjus.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk pažymėjo, kad Juodojoje jūroje užfiksuotas netipinis priešo aktyvumas.

„Rusija atitraukė daug pagalbinio laivyno ir stengiasi pademonstruoti savo buvimą.“

„Reuters“/„Scanpix“/Mokytoja veda pamoką mokiniams slėptuvėje metro stotyje

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbė žinutę, skirtą Mariupolio teatro sprogdinimo metinėms paminėti. 

„Prieš metus Rusija tyčia numetė galingą bombą ant Mariupolio dramos teatro. Šalia pastato buvo užrašas „Vaikai“, kurio buvo neįmanoma nepastebėti. Šimtai žmonių ten slėpėsi nuo apšaudymo“, – rašė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Mariupolio dramos teatro griuvėsiai

„Žingsnis po žingsnio judame link to, kad teroristinė valstybė visiškai atsakytų už tai, ką padarė mūsų šaliai ir mūsų žmonėms. Neatleisime nė vienos okupantų sugriautos gyvybės. Prisimename visus tuos, kurių gyvybes atėmė Rusijos teroras.“

Praėjus savaitei po incidento, Ukrainos valdžios institucijos nurodė, kad žuvo net 300 žmonių. Skaičius buvo įvardintas remiantis liudininkų pasakojimais.

Rusijos valdžios institucijos ne kartą neigė, kad per karą, kurio metu nukentėjo daug civilių gyventojų miestuose, taikėsi į civilius gyventojus ar civilinę infrastruktūrą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje kaip ir kiti Vakarų analitikai atkreipė dėmesį į sumažėjusį Rusijos puolimo mastą.

Pasak britų žvalgybos, per pastarąją savaitę sulėtėjo ir Rusijos bandymai pulti Donecko srities Vuhledaro miestą. Mėnesius prieš tai pakartotinai vykdytos atakos buvo nesėkmingos ir turėjo itin aukštą kainą Rusijos pajėgoms.

Vienas iš veiksnių, lėmusių didelius Rusijos nuostolius šiame fronto sektoriuje, buvo tai, kad Ukraina sėkmingai įsidiegė nuotolinio valdymo prieštankinių minų sistemas (RAAM), rašoma apžvalgoje. 

Ukrainos pajėgos nevengė paleisti minų virš besiartinančių Rusijos dalinių ir už jų nugaros, taip sukeldama sumaištį, bandant pasitraukti rusų transporto priemonėms.

„Vienintelė reikšminga pastarojo meto Rusijos taktinė sėkmė buvo pasiekta Bachmuto sektoriuje, kuriame dominuoja „Wagner Group“ samdinių pajėgos, šiuo metu viešai nesutariančios su Rusijos gynybos ministerija“, – teigė britų žvalgyba.

Tikėtina, kad Rusijos gynybos ministerija atkakliai siekė sėkmės Vuhledare iš dalies dėl to, kad norėjo konkuruoti su „Wagner“ grupuotės pasiekimais kitame fronto sektoriuje.

CNN skelbia, kad Ukrainos kariai jiems parodė ginkluoto drono nuolaužas, kurį, kaip sakė ukrainiečiai, jie savaitgalį numušė iš automatinių ginklų AK-47.

Dronas buvo „Mugin-5“ – komercinis bepilotis orlaivis, kurį pagamino Kinijos gamintojas, įsikūręs Siamene, Kinijos rytinėje pakrantėje esančiame uostamiestyje.

Kai kurie technologijų tinklaraštininkai teigia, kad šie aparatai vadinami „Alibaba dronais“, nes juos buvo galima nusipirkti maždaug už 15 000 JAV dolerių Kinijos prekybos svetainėse, įskaitant „Alibaba“ ir „Taobao“.

Tai naujausias pavyzdys, kai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą civilinis dronas buvo modifikuotas ir paverstas ginkluote, o tai rodo sparčiai besikeičiančius karo veiksmų modelius, rašo CNN.

Per pastarąją parą, kovo 15 d., rusų okupantai surengė daugiau kaip 70 atakų Lymansko, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo suvestinėje. 

„Pagrindinės priešo pastangos sutelktos Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marjinkos ir Šachtarsko kryptimis. Per pastarąją parą minėtomis kryptimis priešas surengė daugiau kaip 75 puolimus“, – rašoma pranešime.

Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis priešas pradėjo nesėkmingus puolimus Stepnės, Kamjankos, Avdijivkos, Sjevernės, Netailovo, Pervomaiskės, Nevelskės, Marjinkos ir Vuhledaro vietovėse. Šiame fronto sektoriuje daugiausia atakų užfiksuota ties Marinka – 12, visas jas mūsų gynėjai atrėmė. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos prie Bachmuto

Kupjansko ir Lymano kryptimis priešas surengė nesėkmingas ofenzyvas Hryanikivkos, Belohorivkos ir Spornų vietovėse. 

Bachmuto kryptimi priešas neatsisako bandymų šturmuoti Bachmuto miestą. Mūsų gynėjai atrėmė daugybę priešo atakų Orechovo-Vasylivkos ir Bohdanivkos vietovėse.

Per pastarąją parą, kovo 15 d., Rusijos okupantai Ukrainos teritorijoje surengė tris raketų ir 29 oro smūgius.

Apie tai rytiniame pranešime rašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per pastarąją parą priešas įvykdė tris raketinius smūgius, ypač ir į civilinės infrastruktūros objektą Charkivo mieste. Priešas taip pat atliko 29 oro smūgius“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas pridūrė, kad priešas 79 kartus šaudė iš raketų paleidimo įrenginių. Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas įspėjo, kad tolesnių priešo smūgių visoje Ukrainoje tikimybė yra didelė.

„Atrodo, kad, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis, bendras Rusijos operacijų Ukrainoje tempas sumažėjo“, – kasdien atnaujinamoje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Ekspertai cituoja Ukrainos jungtinio spaudos centro Tavriškių gynybos pajėgų atstovą spaudai pulkininką Oleksijų Dmytraševskį, kuris trečiadienį pareiškė, kad per pastarąją savaitę Rusijos puolamųjų veiksmų gerokai sumažėjo, ir pažymėjo, kad kasdienių Rusijos antžeminių atakų skaičius sumažėjo nuo 90–100 atakų per dieną iki 20–29 per dieną. O.Dmytraševskis pranešė, kad Rusijos pajėgos prarado puolamąjį potencialą dėl didelių gyvosios jėgos ir įrangos nuostolių.

O.Dmytraševskio pareiškimai atitinka bendrą ISW pastebėjimą dėl Rusijos operacijų tempo visoje Ukrainos fronto linijoje.

Anot analitikų, Rusijos puolamoji operacija Luhansko srityje greičiausiai artėja prie kulminacijos, jei dar nėra jos pasiekusi, nors Rusija prie linijos Svatovė-Kremina yra sutelkusi daugumą bent trijų divizijų elementų.

„Per pastarąją savaitę Rusijos pajėgos visoje Luhansko srities fronto linijoje pasiekė tik minimalius taktinius laimėjimus, o Ukrainos pajėgoms greičiausiai neseniai pavyko surengti kontratakas ir atgauti teritoriją Luhansko srityje“, – rašo analitikai.

ISW nepavyko patvirtinti 2-osios motorizuotųjų šaulių divizijos (1-oji gvardijos tankų armija, Vakarų karinė apygarda) dalyvavimo puolime Luhansko srityje, nes, kaip pranešama, sausio mėnesį į Luhansko sritį buvo dislokuoti tam tikri neįvardyti elementai – vienintelis didelis junginys, kuris, kaip vertinama, yra veikiantis, bet dar nepajudėjęs.

Anot ekspertų, neaišku, ar 2-oji motorizuotųjų šaulių divizija jau dislokuota ir nepastebėta, ar ji laukia, kol bus dislokuota Luhansko srityje ar kitose fronto teritorijose. Tačiau vargu ar dviejų ar trijų 2-ąją motorizuotųjų šaulių diviziją sudarančių pulkų įsipareigojimas reikšmingai atitolins ar pakeis Rusijos puolimo Luhansko srityje kulminaciją, ypač turint omenyje, kad šioje srityje tikrai buvo visiškai įsipareigoję mažiausiai penki Rusijos pulkai, greičiausiai kartu su keliais kitais, tačiau Rusijos pajėgoms vis dar nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas pakomentavo pranešimus apie Rusijos oro desanto pajėgų vado Michailo Teplinskio atleidimą iš pareigų – tikėtina, kad tai atskleidė M.Teplinskio sąsajas su „Wagner“.
• Kovo 14 d. Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą dėl bausmės už visų „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje dalyvių „diskreditavimą“, kuriuo siekiama skatinti Rusijos visuomenės savicenzūrą.
• Pranešama, kad nuolatinės Rusijos pastangos vaizduoti karą Ukrainoje kaip egzistencinę grėsmę Rusijos vidaus saugumui, kuriant papildomus priešlėktuvinės gynybos įrenginius vietovėse, kuriose niekada nebus karo veiksmų, sukelia vidinį pasipriešinimą.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo kovo 15 d. susitikimu su Rusijos generaline prokuratūra, kad toliau stiprintų savo, kaip dalyvaujančio ir veiksmingo karo vadovo, reputaciją.
• Kovo 15 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu.
• Rusijos pajėgos nevykdė jokių patvirtintų antžeminių atakų į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir surengė ribotas antžemines atakas ties linija Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos toliau žengė į priekį Bachmute ir jo apylinkėse ir vykdė antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos bandė vykdyti puolamuosius veiksmus per Kachovkos rezervuarą Chersono srityje.
• Pranešama, kad Kremlius pavedė Rusijos gynybos ministerijai nuo balandžio 1 d. įdarbinti 400 000 sutartininkų.
• Ukrainos partizanai per savadarbio sprogmens ataką Melitopolyje, Zaporižios srityje, nukovė rusų kolaborantą.

Bendras „Wagner“ grupės puolimas Bachmute artėja prie kulminacijos, analizėje teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Jie skelbia, kad Ukrainos kariniai šaltiniai pastebėjo, kad atakų skaičius Bachmute ir jo apylinkėse pastebimai sumažėjo, ypač pastarosiomis dienomis.

„Wagner“ grupės finansininkas Jevgenijus Prigožinas neseniai pabrėžė, kad amunicijos trūkumas daro neigiamą poveikį „Wagner“ gebėjimui tęsti puolimą Bachmute, ir pareiškė, kad dėl amunicijos trūkumo ir sunkių kovų „Wagner“ turėjo išplėsti Bachmuto apsuptį.

J.Prigožino „Telegram“ kanalo įrašo ekrano nuotr./„Wagner“ kovotojai Bachmute

J.Prigožinas ypač teigė, kad „Wagner“ užėmė Zalizianskę, mažą kaimo gyvenvietę, esančią 9 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto, rytinėje greitkelio E40 Bachmutas-Slovjanskas pusėje, o tai rodo, kad „Wagner“ pajėgos tikriausiai vykdo oportunistinius vietinius išpuolius toliau į šiaurę nuo Bachmuto esančiose gyvenvietėse, kurios yra mažos ir santykinai lengviau užimamos, teigia analitikai.

„Neseniai „Wagner“ pajėgų pasiekti laimėjimai į šiaurę nuo Bachmuto leidžia manyti, kad kovose dėl Bachmuto patirti gyvosios jėgos, artilerijos ir įrangos nuostoliai greičiausiai apribos „Wagner“ pajėgumus užbaigti glaudžią Bachmuto apsuptį arba užimti didelę teritoriją kovose dėl miesto teritorijų. Labai mažai tikėtina, kad Zalizianskę ir kitų panašių mažų miestų į šiaurę nuo Bachmuto ir į rytus nuo E40 greitkelio užėmimas padidins „Wagner“ gebėjimą užimti patį Bachmutą ar pasiekti kitų operacijų požiūriu reikšmingų laimėjimų. Todėl tikėtina, kad „Wagner“ puolimas prieš Bachmutą vis labiau artėja prie kulminacijos. Tikėtina, kad Rusijos pajėgos turės panaudoti didelius rezervus, kad užkirstų kelią šiai kulminacijai“,  – rašo analitikai.

Anot ekspertų, jos gali tai padaryti, nes ISW pastebėjo Bachmuto mieste ir jo apylinkėse esančius Rusijos oro desanto pulkų elementus, kurie šiuo metu neatrodo labai įsitraukę į kovą. Rusai taip pat gali pasitelkti kitų įprastinių dalinių, įskaitant galbūt 2-ąją motorizuotąją šaulių diviziją arba dalinius iš kitų teatro vietų, elementus.

„Tačiau panašu, kad vien „Wagner“ puolimo nepakaks Bachmuto užėmimui. Rusijos pajėgos nevykdo aktyvių ir sėkmingų puolamųjų operacijų kitose teatro dalyse, o sulėtėjus operacijų tempui svarbiausiuose fronto sektoriuose, Ukrainos pajėgos greičiausiai turės daugiau galimybių susigrąžinti iniciatyvą“, – rašo analitikai.

Rusijos gynybos ministras Pentagono vadovui trečiadienį pareiškė, kad incidentas su dronu įvyko dėl suaktyvėjusios Vašingtono žvalgybinės veiklos, pranešė Maskva.

Jungtinės Valstijos antradienį apkaltino Rusiją virš Juodosios jūros numušus vieną iš jų žvalgybinių dronų „Reaper“, susidūrusį su rusų naikintuvu Su-27.

Tai pirmas toks incidentas tarp Maskvos ir Vašingtono nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Reaper“ dronas

Trečiadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu savo kolegai iš JAV Lloydui Austinui pranešė, kad incidentas su dronu įvyko dėl „suintensyvėjusios žvalgybinės veiklos, nukreiptos prieš Rusijos Federacijos interesus“, taip pat dėl to, kad buvo „nesilaikoma reikalavimų, susijusių su [Maskvos paskelbta] riboto skraidymo zona“, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija Maskvoje taip pat netiesiogiai perspėjo, kad tokie incidentai gali pasikartoti, jei amerikiečiai, anot jos, provokuos Rusiją.

Plačiau skaitykite čia.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka pareiškė, kad Bachmute šiuo metu liko trys tūkstančiai civilių gyventojų. Tarp jų yra 33 vaikai. 

Kaip pažymėjo jis, tie žmonės, kurie liko mieste, dabar kategoriškai atsisako evakuotis. Pasak jo, yra privaloma evakuoti vaikus, bent su vienu iš tėvų.

„Reuters“/„Scanpix“/Suniokotas Bachmutas

Donecko srities vadovas pabrėžė, kad evakuacija apima ne tik Bachmutą, bet ir visą fronto liniją. Žmonės evakuojami ir iš Avdijivkos. Dar prieš savaitę ten buvo 42 vaikai, o dabar – 13.

P.Kyrylenka pridūrė, kad evakuoti vaikai vežami į kitus Ukrainos regionus. Ten jie apgyvendinami ikimokyklinio ugdymo įstaigose, internatuose ir sanatorijose. Pavyzdžiui, vaikai iš Bachmuto centralizuotai evakuojami Zakarpatės kryptimi, jei jų tėvai neturi galimybių laikinai apsigyventi kituose regionuose.