Rusų nuostoliai Ukrainoje: ekspertas atskleidė, ar Rusija dar turi resursų tęsti karą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį apsilankęs į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Jahidnės kaime, į kurį atvyko paminėti gyvenvietės išvadavimo iš Rusijos kariuomenės rankų metinių, tikino, kad vizitas Černihivo srityje tapo emociškai vienu sunkiausių lankantis iš Rusijos okupacijos išlaisvintose žemėse.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, valstybės vadovas tai pasakė per vakarinį kreipimąsi į ukrainiečius. Jis pridūrė, kad Černihivo srityje šį rytą vyko daug įvairių renginių ir derybų.

„Apsilankėme Jahidnėje, paprastame mažame kaime mūsų Černihivo srityje, kurį rusų gyvuliai pernai pavertė vienu didžiausių pasaulyje patyčių iš žmonių pavyzdžių. Rusijos kareiviai Jahidnės mokykloje įrengė vadavietę ir visus kaimo gyventojus suvarė į mokyklos rūsį.

Nuo praėjusių metų kovo 3 d. iki kovo 30 d. okupantai šios mokyklos rūsyje laikė daugiau kaip 300 žmonių. Paprastoje kaimo mokykloje. Šis rūsys yra mažiau nei 200 kvadratinių metrų pločio. Vyresnio amžiaus žmonės ir labai maži vaikai, moterys ir vyrai“, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad vyriausiai moteriai buvo 93 metai, o jauniausiam vaikui – mažiau nei šeši mėnesiai.

„Šio rūsio, šios koncentracijos stovyklos Jahidnėje, kaip ir visų kitų Rusijos nusikaltimų žmonėms ir žmonijai, mes niekada neatleisime piktajai valstybei. Ir ne tik mes. Už kiekvieną Rusijos nusikaltimą, įvykdytą ukrainos teritorijoje, tikrai bus teisiškai ir teisingai atsakyta. Tribunole, Tarptautiniame baudžiamajame teisme, Ukrainos teismuose“, – pabrėžė prezidentas.

Daugiau skaitykite čia.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį Briuselyje teigė, kad po Rusijos pranešimo dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje kol kas nepastebėjo jokių Rusijos branduolinės politikos pokyčių, praneša CNN.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apie tai kalbėjo per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbė apie Maskvos planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje.

„Labai atidžiai stebime, ką daro Rusija. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių pokyčių jų branduolinėje laikysenoje, dėl kurių reikėtų keisti mūsų branduolinę laikyseną“, – sakė NATO vadovas, atsakydamas į žurnalistų klausimus šia tema spaudos konferencijoje Briuselyje.

J.Stoltenbergas V.Putino pareiškimą apibūdino kaip „pavojingos, neapgalvotos branduolinės retorikos modelį“.

„Prezidentas V.Putinas bando naudoti branduolinius ginklus kaip būdą neleisti mums remti Ukrainos... gąsdinimais, prievarta, kad sustabdytų NATO sąjungininkus ir partnerius už tai, kad jie remia Ukrainą, turinčią teisę ginti savo šalį“, – sakė jis.

„Mes nesileisime įbauginami. Mes ir toliau remsime Ukrainą“, – tęsė J.Stoltenbergas.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Vakarai turėtų pradėti ruoštis Rusijos Federacijos žlugimui, ko nebuvo daroma prieš Sovietų Sąjungos žlugimą. Anot jo, Rusijos žlugimo procesas jau prasidėjo.

Kaip jis pažymėjo interviu laikraščiui „The Times“, Rusija susilpnėjo ir jai gresia žlugimas. Pasak jo, tai patvirtino Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

„Vakarai nepažįsta Rusijos ir Vakarai bijo Rusijos susiskaldymo. Tačiau šis procesas jau vyksta, jo nesustabdysi“, – pabrėžė O.Danilovas.

Jis pridūrė, kad Rusijos Federacijos žlugimas bus „įspūdingas“ ir įvyks per artimiausius trejus, penkerius ar septynerius metus.

„Tai istorinis procesas, o istorijos sustabdyti neįmanoma“, – apibendrino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad per pastaruosius metus, nuo Rusijos invazijos pradžios Vakarų sąjungininkės Ukrainai suteikė daugiau kaip 65 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos, rašo CNN.

„Nėra jokių ženklų, kad prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi taikai. Jis ruošiasi dar didesniam karui“, – perspėjo J.Stoltenbergas, kalbėdamas spaudos konferencijoje Briuselyje.  

„Nežinome, kada šis karas baigsis. Bet kai jis baigsis, turėsime imtis priemonių, kad Ukraina galėtų atgrasyti nuo būsimos agresijos. O istorija nesikartoja. Negalime leisti, kad Rusija ir toliau kėsintųsi į Europos saugumą“, – sakė jis. 

J.Stoltenbergas pridūrė, kad sąjungininkai suteikė 65 mlrd. eurų (apie 70,7 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos, ir sakė palankiai vertinantis neseniai į Ukrainą atgabentus modernius kovinius tankus ir kitą šarvuotąją techniką.  

„Tai gali turėti realios reikšmės fronto linijose ir leisti Ukrainos pajėgoms išlaisvinti daugiau teritorijos“, – sakė jis.  

NATO vadovas patvirtino, kad Aljanso parama yra „ilgalaikė“, ir sakė, kad „aptarsime, kaip galėtume padidinti savo paramą, įskaitant tolesnį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą ir paramą pereinant nuo sovietinių laikų prie NATO įrangos ir doktrinos“.   

J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad sąjungininkai turi spręsti kitas grėsmes ir iššūkius, paminėdamas nestabilumą, terorizmą ir didėjančią Irano, Rusijos ir Kinijos įtaką. Jis paragino sąjungininkus daugiau investuoti į gynybą, kad būtų galima spręsti visas šias įvairias problemas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį apdovanojimu pagerbė garsaus karo temomis rašydavusio ir Maskvos karą Ukrainoje tvirtai rėmusio tinklaraštininko, kuris diena anksčiau žuvo per sprogimą vienoje Sankt Peterburgo kavinėje, atminimą.

Vladlenas Tatarskis, kurio tikrasis vardas ir pavardė Maksimas Fominas, buvo apdovanotas Drąsos ordinu „už drąsą ir narsą, parodytą atliekant profesines pareigas“, sakoma Kremliaus įsakyme.

Kovo mėnesį Ukrainoje buvo likviduota per 24 tūkst. karių. Nuo Rusijos invazijos pradžios likviduota 175 160 rusų karių. Per pastarąją parą Ukrainoje sunaikinta 610 okupantų, rašo UNIAN.

Tuo tarpu, karinio eksperto Piotro Černiko teigimu, nepaisant to, jog kovą rusai patyrė rekordinių nuostolių, ir prarado daug karių, jie vis dar turi resursų tęsti karą ir to negalima ignoruoti. Anot jo, kiekvieną mėnesį rusai į mūšį meta iki 20 tūkst. karių.

„Kovo mėnesį jau pasiektas absoliutus rekordas – daugiau nei 24 000 prarastų karių. Jei pradėsime nuo 20 000 skaičiaus, tai 4 000 trūkumas yra gana pastebimas. Tai rimta mechanizuotoji brigada“, – sakė jis. 

Jis pažymėjo, kad šis koeficientas, kalbant apie priešo naikinimą, Ukrainoje didės. Kartu ekspertas pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti, jog 145 mln. gyventojų turinti Rusija kovoja prieš 35 mln. gyventojų turinčią Ukrainą.

„Prisiminkime, kad jiems kareivis niekada neturėjo jokios vertės. Klasikinis „stalinizmas“, „taupyti techniką“, „moterys vis tiek gimdo“. Deja, jie tokie yra ir tokie bus“, – pridūrė P.Černikas.

Tačiau ekspertas pažymėjo, kad Rusijos pajėgų kokybė yra vidutiniška. Geriausi rusų kovotojai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų buvo eliminuoti prasidėjus karui. Jis pridūrė, kad 200 tūkst. karių kontingentas, 2022 m. vasario mėn. pradėjęs invaziją į Ukrainą, iš tiesų buvo parengtas.

„Šiandien tai yra tarsi pasvertas vidurys. Rusijoje visada buvo šaukimas į kariuomenę, todėl pagrindiniai įgūdžiai jiems yra įskiepyti. Kad ir kokie tie kariai būtų, šį skaičių žmonių reikės sunaikinti. Jei kas nors galvoja, kad tai lengvas pasivažinėjimas, labai klysta“, – apibendrino jis.

Per Avdijivkos apšaudymą rusų okupantai pataikė į bendrovės „Metinvest“ autobusą, dėl to žuvo moteris, kuri važiavo šiuo autobusu, stipriai sužeistas ir autobuso vairuotojas, rašo UNIAN.

Tai pranešė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenka.

„Vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužeistas per Rusijos okupacinės kariuomenės vykdomą Avdijivkos apšaudymą“, – sakoma pranešime.

„Vairuotojas liko gyvas, o keleivis, deja, patyrė su gyvybe nesuderinamus sužalojimus“, – sakė A.Kirilenko.

Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje žuvo mažiausiai 501 vaikas, sakė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) vykdomoji direktorė Catherine Russell.

„Dar vienas tragiškas etapas Ukrainos vaikams ir šeimoms“, – pirmadienį tviteryje pareiškė C.Russell. 

C.Russell įspėjo, kad tikrasis skaičius „greičiausiai yra daug didesnis“ nei JT agentūros patvirtintas skaičius.

Be to, beveik 1 000 Ukrainos vaikų buvo sužeisti, „paliekant jiems žaizdas ir randus – tiek matomus, tiek nematomus – kurie gali likti visam gyvenimui“, pridūrė ji.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad, reaguodama į Suomijos įstojimą į NATO, padidins savo karinių pajėgų dislokavimą šalies vakaruose ir šiaurės vakaruose.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau paskelbė, kad Suomija antradienį taps 31-ąja karinio aljanso nare.

„Mes stiprinsime savo karinį potencialą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi“, – Rusijos užsienio reikalų viceministrą Aleksandrą Gruško citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Jeigu Suomijos teritorijoje bus dislokuotos kitų NATO narių pajėgos ir ištekliai, imsimės papildomų priemonių, kad patikimai užtikrintume Rusijos karinį saugumą“, – pridūrė jis.

Rusija ir Suomija turi bendrą 1 300 km ilgio sieną.

Suomija ir Švedija atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir praėjusių metų gegužę, Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, pateikė prašymą prisijungti prie Aljanso.

Kovo mėnesį Kremlius tvirtino, kad Rusija šioms Šiaurės šalims grėsmės nekelia ir neturi su jomis jokių ginčų.

Tačiau Rusija NATO plėtrą laiko egzistencine grėsme savo saugumui ir pasinaudojo Ukrainos noru prisijungti prie Aljanso siekdama pateisinti savo puolimą.

Per šią parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 45 Rusijos užpuolikų atakas. Karo veiksmų epicentre tebėra Bachmutas, Avdijivka ir Marijinka, rašo UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Nurodoma, kad priešas ir toliau pagrindines pastangas telkia puolamosioms operacijoms vykdyti Limanskio, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis.

Generalinis štabas pažymi, kad Rusijos užpuolikai apšaudė gyvenvietes Sumų srityje, taip pat gyvenvietes Charkivo srityje.

Bachmuto kryptimi priešas bando visiškai kontroliuoti Bachmuto miestą, toliau jį šturmuoja. 

Nuo priešo apšaudymo nukentėjo Vasiukovka, Orechovo-Vasiljevka, Novomarkovo, Bogdanovka, Bachmutas, Ivanovskojė, Chasov Jaras, Ozarianovka, Dačnoje, Aleksandro-Šultino, Zalizničnoje Donecko srityje.