Rusija apšaudė Donecko gyvenamuosius rajonus: šeši žmonės žuvo

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Amerikos karo studijų institutas (ISW) mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiomis savaitėmis sutelks dėmesį į okupantų gynybos stiprinimą palei visą fronto liniją Ukrainoje. Kadangi Rusija neturi jėgų vykdyti plataus masto puolimo.

„Rusai dabar negali sutelkti pakankamai personalo ir neturi nei vadovavimo, nei logistikos pajėgumų, kad galėtų vienu metu vykdyti plataus masto puolimą“, – sakė ISW geoerdvinės žvalgybos grupės vadovas Džordžas Barrosas, rašoma TSN straipsnyje.

„Manau, kad V.Putinas stengsis maksimaliai sutelkti savo pajėgas, kad sustiprintų gynybos liniją ir sukurtų savo gynybinių įtvirtinimų ir tranšėjų sistemą, kurią rusai dabar kasa palei visą fronto liniją. Tai daroma siekiant sulėtinti Ukrainos kontrpuolimą, kuris, tikėtina, įvyks per artimiausias kelias savaites“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad tikisi pamatyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį šią vasarą vyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Stipri nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui, todėl tikimės susitikti su prezidentu V.Zelenskiu liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė J.Stoltenbergas po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Prasidėjus plataus masto karui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino geriausius Rusijos karius, jų techniką ir ginkluotę, praneša UNIAN.

Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas. Anot jo, Rusijos Federacija dabar naudoja tik senus ginklus.

„Geriausia Rusijos kariuomenės dalis jau sunaikinta po vasario 24 d. Ukrainos teritorijoje. Tas pats pasakytina ir apie geriausią rusų technikos ir ginklų dalį. Taip, jie vis dar turi nemažą mobilizacinį potencialą, vis dar yra daug senų ginklų, daugiausia užkonservuotų, ir tam tikra galimybė papildomai gaminti naujus ginklus. Tačiau visa tai negali kompensuoti rusų patirtų nuostolių“, – sakė A.Jusovas.

A.Jusovas pridūrė, kad okupantams nepavyko pasiekti savo tikslo užimti visą Donbasą, apie kurį svajoja Kremlius, nes tai „leistų Rusijos Federacijos gyventojams parodyti bent šiokią tokią pergalę“.

Pasak Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovo, Ukrainos žmonių drąsa ir partnerių parama yra raktas į sėkmingą valstybės gynybą.

Žvalgyba taip pat perspėjo, kad V.Putinas ir jo komanda neatsisakė savo strateginių tikslų sunaikinti Ukrainos valstybingumą.

Ukrainos gynybos pajėgos antradienį smogė priešo vadavietėms, vakaro suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos generalinis štabas.

„Gynybos pajėgų lėktuvai per dieną sudavė 7 smūgius okupantų susitelkimo rajonams, o raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 2 priešo valdymo postams ir elektroninės kovos punktui“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Pasak jo, per dieną Rusija sudavė 2 raketinius ir 28 oro smūgius, panaudojo 17 bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Ukrainos gynėjai sunaikino 14 iš jų. Taip pat priešas atliko 7 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. Generalinis štabas pažymi, kad tarp civilių gyventojų yra žuvusių ir sužeistų.

Ukrainos generalinis štabas primena, kad bendri Rusijos Federacijos nuostoliai Ukrainoje jau siekia 175 tūkst. 690 karių. Be to, Rusija prarado daug technikos ir ginklų, įskaitant 3 627 tankus.

Jungtinės Valstijos antradienį pristatė išsamią informaciją apie 2,6 mlrd. dolerių (2,46 mlrd. eurų) vertės naują karinės pagalbos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, paketą, įskaitant šaudmenis raketų sistemoms HIMARS, artilerijos sviedinius ir šaulių ginklus.

„Jungtinės Valstijos ir toliau... teiks Ukrainai pajėgumus, kad būtų patenkinami neatidėliotini mūšio lauko poreikiai ir ilgalaikiai pagalbos saugumo srityje reikalavimai“, – sakoma Pentagono pareiškime.

Į paketą taip pat įtraukta amunicija priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Patriot“ ir NASAMS, šaudmenys ir prieštankinės raketos, naudojamos pėstininkų kovos mašinose „Bradley“, kurias Vašingtonas anksčiau pažadėjo Kyjivui.

Didžioji paketo dalis – 2,1 mlrd. dolerių (1,93 mlrd. eurų) – skiriama iš Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos lėšų, iš kurių apmokamas gynybos pramonės įrangos įsigijimas.

Likusieji 500 mln. dolerių (apie 460 mln. eurų) bus paimti iš esamų JAV atsargų, todėl mūšio lauką pasieks greičiau.

Jungtinės Valstijos buvo tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorė, greitai subūrusi tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos ir koordinavusi dešimčių šalių pagalbą.

Kyjivas reikalauja tam tikros ginkluotės, kurios jo tarptautiniai rėmėjai suteikti nenorėjo, įskaitant „Patriot“ ir pažangius sunkiuosius tankus, kurie galiausiai buvo pažadėti.

Ukrainiečiai taip pat nori vakarietiškų naikintuvų, tačiau partneriai iki šiol nesutinka jų tiekti.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba antradienį pareikalavo, kad Rusija suteiktų prieigą prie Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų, prievarta perkeltų į jos kontroliuojamą teritoriją, bei pateiktų apie juos informaciją.

Aukščiausia JT teisių gynimo institucija priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Maskva „nutrauktų neteisėtą prievartinį civilių ir kitų saugomų asmenų perkėlimą ir deportaciją Ukrainoje arba į Rusijos Federaciją“.

Tekste, kuris buvo priimtas surinkus 28 iš 47 Tarybos valstybių narių balsų daugumą, visų pirma pabrėžiamas „vaikų, įskaitant esančius iš institucinės globos įstaigų, nelydimus vaikus ir atskirtus vaikus, perkėlimas“.

17 valstybių susilaikė, ir tik Kinija bei Eritrėja rezoliucijai nepritarė.

Įtariamas Kremliaus vykdomas dešimčių tūkstančių vaikų deportavimas iš karo nuniokotos Ukrainos į Rusiją arba jos okupuotas teritorijas per beveik šešias savaites trukusią Ženevoje įsikūrusios tarybos sesiją buvo karštas diskusijas kėlusi tema.

Kyjivas teigia, kad nuo šių metų vasario į Rusiją deportuota daugiau kaip 16 000 ukrainiečių vaikų.

Be kita ko, antradienį priimtoje rezoliucijoje šis aukšto lygio tyrimas pratęstas dar vieneriems metams.

Joje teigiama, kad Maskva turėtų suteikti „nustatytų tarptautinių žmogaus teisių grupių ir humanitarinių mechanizmų darbuotojams netrukdomą, neatidėliotiną, nuolatinę ir saugią prieigą“ prie perkeltųjų asmenų.

Taip pat raginama pateikti „patikimą ir išsamią informaciją apie šių civilių skaičių ir buvimo vietą, užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi oriai ir jie būtų saugiai sugrąžinti“.

Be to, prašoma prieigą suteikti prie visų karo belaisvių ir visų neteisėtai sulaikytų asmenų.

Prieš metus Tarybos įsteigta Tyrimų komisija, kuriai pavesta ištirti piktnaudžiavimo atvejus, įvykdytus nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, savo pirmojoje ataskaitoje praėjusį mėnesį padarė išvadą, kad priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas prilygsta karo nusikaltimui.

Tyrėjai, kuriems po antradienio balsavimo buvo suteikti dar vieneri metai tyrimui tęsti, sakė, kad jie taip pat tiria įtarimus, jog šie perkėlimai gali būti laikomi genocidu.

Jie atkreipė dėmesį į daugybę kitų Rusijos pažeidimų Ukrainoje, kurie, anot jų, prilygsta karo nusikaltimams, įskaitant žudymus, kankinimus ir žaginimo atvejus, bei įspėjo, kad sistemingi išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą bei plačiai paplitę ir sistemingi kankinimai gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui.

Kitą dieną po Komisijos ataskaitos paskelbimo Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigė, kad sprendimas aprūpinti Ukrainą vakarietiškais orlaiviais tikrai bus priimtas.

„Paskutinės Rusijos nusikaltėlių oro atakos prieš taikius Ukrainos miestus dar kartą pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių Ukrainos prioritetų yra stiprinti savo priešlėktuvinės gynybos ir priešraketinės gynybos sistemą. Tai yra mūsų nuolatinio dialogo su partneriais iš antikremliškos koalicijos tema“, – teigė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. 

Jis pabrėžė, kad svarbus gynybos komponentas yra oro erdvės apsauga, kuri leis veiksmingai reaguoti į iššūkius.

„Ypač sovietų gamybos orlaiviai mums tinka kaip greito atsako priemonė, kuri per trumpą laiką duos rezultatų. Esame dėkingi savo partneriams slovakams už jau pristatytus MiG-29. Labai tikimės kovinių lėktuvų iš Lenkijos ir esame dėkingi savo draugams lenkams už priimtus tinkamus sprendimus.

Dėkojame Lenkijai už kiekvieną paramos elementą, ypač tokį svarbų kaip koviniai orlaiviai. MiG'ai iš Lenkijos gerokai sustiprins mūsų gynybą, padarys mūsų dangų saugesnį, išgelbės mūsų piliečių gyvybes ir sumažins Rusijos atakų sukeliamus nuostolius“, – sakė ministras.

O.Reznikovas pažymėjo, kad strateginis tikslas buvo ir tebėra perėjimas prie modernių vakarietiškų orlaivių, kurios suteiks lakūnams pranašumą prieš priešą.

„Mums reikia, kad mūsų pilotai galėtų matyti ir smogti priešui didesniu atstumu. Mes ir toliau siekiame šio tikslo. Diskusijos su partneriais tęsiasi be pertraukos. Esu įsitikinęs, kad sprendimas aprūpinti Ukrainą vakarietiškais orlaiviais tikrai bus priimtas“, – pridūrė jis.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka balandžio 5–6 dienomis su darbo vizitu lankysis Rusijoje, antradienį valstybinei naujienų agentūrai BELTA panešė jo spaudos tarnyba. 

Numatoma, kad trečiadienį A.Lukašenka susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį dalyvaus Sąjunginės valstybės aukščiausiosios tarybos posėdyje Maskvoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginės valstybės sutartį, numatančią glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius.

V.Putinas neseniai pareiškė apie planus savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų.

„Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino minėtas „sviedinių badas“ greitai baigėsi, Rusija padvigubino oro ir artilerijos smūgius Bachmute.

Apie tai paskelbė Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų karys, šaukiniu „Sokil“.

„Priešas turėjo pakankamai problemų su amunicija, „Wagner“ grupės vadovas sakė, kad jie neturi amunicijos, todėl negali tęsti puolimo. Tai buvo puikus momentas mums surengti reidus ir pasalas jų daliniams.

Tačiau viskas baigėsi labai greitai, jie gavo amunicijos, o artilerijos ir oro smūgiai šiuo metu tapo dvigubai stipresni“, - pasakojo karys. 

Pasak kovotojo, priešo artilerija dirba be perstojo: apšaudymas nesustoja nė sekundei. Taip pat skraido dronai, kurie seka ukrainiečių karių judėjimą, ir tuoj pat priešas toje vietoje suduoda oro arba artilerijos smūgį.

Rusai į Bachmuto miestą siunčia ištisus šturmo dalinius. Priešas patiria didelių nuostolių, tačiau į mūšį vietoj žuvusiųjų skuba naujos pajėgos, kartais net mūšio metu.

Rusijos okupacinėms pajėgoms trūksta logistikos, kad galėtų vykdyti kovines operacijas visoje fronto linijoje. Apie tai pranešė Tavrijos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovas Oleksijus Dmytraševskis.

„Kodėl priešas laiko karių grupę Zaporižios sektoriuje ir nepuola? Reikėtų paaiškinti: jei priešas išplės puolimą palei visą fronto liniją, jam pritrūks logistikos. Priešui jau dabar trūksta logistikos 4 pagrindiniuose rajonuose, kuriuose jis puola. Jei bus prijungta ir Zaporižios kryptis, priešas apskritai negalės apsirūpinti šaudmenimis ar degalais.

Ši problema jau apčiuopiama, nes šiandien buvo gauta informacija, kad Mariupolyje po daugybės atakų prieš šaudmenų ir degalų bei tepalų sandėlius priešas pradėjo išvežti įrangą, amuniciją.

Tai apsunkins šaudmenų, degalų ir tepalų logistiką bei įrangos remontą“, – teigė jis. 

Ukrainiečių kariuomenei rengiantis pavasariniam puolimui prieš Rusijos pajėgas, JAV nusiųs Ukrainai šaudmenų ir įrangos už maždaug 500 mln. dolerių (460 mln. eurų), o ateityje už daugiau kaip 2 mlrd. dolerių (1,84 mlrd. eurų) nupirks įvairių šaudmenų, radiolokatorių ir kitokių ginklų, sakė amerikiečių pareigūnai.

Sviediniai, granatsvaidžiai ir transporto priemonės bus paimti iš kariuomenės atsargų, kad juos būtų galima greit pristatyti į karo zoną, nurodė pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes apie šią pagalbą oficialiai dar nepaskelbta. Atitinkamas pareiškimas galėtų būti padarytas vėliau antradienį.

Pagal ilgesniam periodui skirtą 2,1 mlrd. dolerių programą bus nupirkta raketų sistemoms NASAMS, radiolokatorių ir kitų ginklų. 

Nauji ginklai ir finansavimas skiriami Rusijai toliau apšaudant Ukrainą ilgo nuotolio raketomis ir tęsiantis įnirtingiems mūšiams už Ukrainos rytuose esantį Bachmuto miestą.

Naujausias JAV trumpalaikės ir ilgalaikės pagalbos paketas apima įvairius šaudmenis iš Pentagono atsargų, 23 mln. šovinių mažo kalibro ginklams, 200 tūkst. granatų, finansavimą modernių technologijų ginklams, įskaitant dronų naikinimo raketų sistemas, oro erdvės stebėjimo radiolokatorius, palydovinio ryšio terminalus ir paslaugas.

Bendrai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios JAV Kyjivui jau skyrė ar pažadėjo pagalbos už daugiau kaip 35 mlrd. dolerių (32,2 mlrd. eurų).

Gynybos lyderiai, praėjusią savaitę liudydami Kapitolijuje, sakė, kad JAV yra pasirengusios remti Ukrainą tiek, kiek reikės.

Šiaurės Atlanto aljansas nori padidinti pagalbą Ukrainai, kad Kyjivas užmerktų akis į NATO nenorą diskutuoti apie galimą Ukrainos stojimą į bloką.

Apie tai praneša laikraštis „Financial Times“, remdamasis keturiais anoniminiais diplomatais. Pasak vieno iš šaltinių, NATO net nepradėjo svarstyti Ukrainos paraiškos dėl narystės.

„Šis paraiškos raštas yra ant stalo, o mes jį paprasčiausiai ignoruojame“, – sakė šaltinis.

Jis paaiškino, kad Ukrainos įstojimas į Aljansą „dabar nėra alternatyva“, tačiau NATO yra pasirengusi pademonstruoti savo tikėjimą būsima Kyjivo naryste.

„Artimiausiu metu negalėsime pasiūlyti jiems narystės. Tačiau galime kalbėti apie glaudesnius NATO ir Ukrainos santykius. Tačiau tam mums trūksta finansavimo, todėl turime į tai investuoti daug lėšų“, – sakė kitas diplomatas.

Tikimasi, kad balandžio 4 d. Briuselyje vyksiančiame dviejų dienų susitikime užsienio reikalų ministrai aptars galimus Ukrainos stojimo būdus arba bendradarbiavimo alternatyvas. Tuo pat metu Ukrainos pusė primygtinai reikalauja konkrečių veiksmų, kad blokas būtų išplėstas.

„Mums nereikia tik deklaracijos apie atvirų durų politiką. Norime ko nors su konkrečiomis garantijomis. Turiu omenyje patikimas garantijas, ne patikinimus, ne susitarimus, ne saugumo priemones. Ir tikimės sulaukti atsakymo į mūsų oficialų prašymą įstoti į NATO“, – aiškino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Kinijos įtakos pasaulyje.

Amerikiečių diplomatė „Amerikos balsui“ sakė, kad balandį, kai Rusija pirmininkaus JT Saugumo Tarybai, Jungtinės Valstijos su ja bendraus įvairiais klausimais, tačiau atskiro susitikimo su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu neplanuojama.

Paklausta apie Kremliaus ryšius su Venesuela ir Ortegos bei Murillo režimu Nikaragvoje, L.Thomas-Greenfield atsakė: „Tai kelia didelį susirūpinimą“.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield

Komentuodama Rusijos pirmininkavimą, ji sakė: „Rusijos iš viso neturėtų būti Saugumo Taryboje, tačiau ji yra nuolatinė narė, ir mes negalime to pakeisti“.

JAV ambasadorė prie JT pažymėjo, kad manoma, jog Rusija ieškos galimybių skleisti savo dezinformaciją, ypač kai JT Saugumo Taryboje dirba Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas.

Šiaurės Atlanto aljansas nesuinteresuotas „įšaldyti“ padėtį mūšio lauke Ukrainoje.

Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu „Radio Svoboda“.

Paklaustas, kiek tikėtinas scenarijus, kad fronto linija bus įšaldyta ten, kur yra dabar, J.Stoltenbergas atsakė: „Aš atsargiai vertinčiau tokio scenarijaus tikimybę. Manau, kad mūsų pareiga yra užtikrinti, kad taip neatsitiktų, ir maksimaliai padidinti tikimybę, kad iki to neprireiks.“

„Norėtume, kad Ukraina sugebėtų išlaisvinti daugiau žemių, atstumti prezidento V.Putino karius ir tada būtų sudarytos sąlygos tam tikroms deryboms“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka ieško būdų, kaip išgelbėti save ir savo režimą, darydamas pareiškimus apie būtinybę pasiekti taiką Ukrainoje. Politikos analitikas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Tarasas Berezovecas laidoje „Argument“ sakė, kad A.Lukašenka supranta, jog V.Putinas bet kada gali jį pašalinti.

„Ypač po sprendimo dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje Lukašenka prarado vertę Putinui. Tai reiškia, kad jis sutinka su visais jo reikalavimais, ir jį gali pakeisti kas nors kitas“, – sakė politologas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Todėl A.Lukašenka ieško galimybių būti reikalingas Vakarams ir Ukrainai. Jis išsakė savo idėją dislokuoti Ukrainos teritorijoje taikdarius, kuri nebuvo suderinta su Kremliumi.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad Kinija nepatenkinta V.Putino sprendimu dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. 

„Kinija mano, kad tai, jog V.Putinas nusprendė dislokuoti savo branduolinius ginklus Baltarusijoje, pažeidžia jos pačios interesus. Tai bus problema ir Lukašenkai. Nes jo priklausomybė nuo Kinijos auga taip pat, kaip ir nuo Rusijos“, – sakė T.Berezovecas.

Pasak jo, A.Lukašenka bet kokiomis priemonėmis stengiasi išvengti įsitraukimo į karą.

„Bet jei Putinas mano, kad jam reikia, jog Baltarusijos kariuomenė dalyvautų, o Lukašenka tam prieštarauja, jis paprasčiausiai jį „likviduos“. Ir jį pakeis tas, kuris niekam neprieštaraus“, – pridūrė ginkluotųjų pajėgų karininkas.

Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas pareiškė, kad Baltarusijoje dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai bus „perkelti prie jos vakarinių sienų“. Jis sakė, kad branduolinių ginklų saugyklos turėtų būti įrengtos iki liepos 1 d. 

Tokius pareiškimus apie Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje televizijos kanale „1+1“ įvertino karinis ekspertas Oleksandras Musijenko. Pasak jo, rusai tai padarys per nurodytą laiką.

„Jie tai padarys. Jie padarys viską, kad branduolinis ginklas būtų atgabentas į Baltarusiją. Tas pats parengiamasis darbas jau prasidėjo. Tai, ką paskelbė Putinas, buvo paskelbta jau po fakto“, – įsitikinęs O.Musijenko.

Ekspertas pažymėjo, kad per visas Baltarusijoje vykusias pratybas buvo treniruojamasi smogti NATO šalims. 

„Todėl jie perkels branduolinius ginklus į tuos taškus, kuriuose treniravosi per pratybas“, – sakė jis.

Ekspertas pridūrė, kad tai yra grasinimai ne tik Ukrainai, bet ir NATO šalims.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo mano, kad Rusijos ateitis priklauso nuo karo Ukrainoje eigos.

Tokią nuomonę jis išsakė interviu laikraščiui „Evropeiska Pravda“ viešėdamas Kyjive.

Atsakydamas į klausimą, kaip jis mato pokarinės Rusijos ateitį, M.Pompeo nurodė, kad labai svarbu, kaip baigsis karas.

„Rusijos ateitis priklauso nuo karo baigties. Bet galiausiai nuspręs tai, kaip mes ten pateksime“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pompeo

Pasak M.Pompeo, pasibaigus karui reikės rasti saugumo architektūrą, kuri apsaugotų pasaulį, kad tai niekada nepasikartotų. 

„Ir priėmę teisingą sprendimą rusai savo šalyje padarys tvarką. Manau, kad tai visiškai realu“, – sakė buvęs JAV valstybės sekretorius.

M.Pompeo taip pat mano, kad norėdama ir toliau gauti JAV paramą, Ukraina turėtų nustoti koncentruotis į rinkimus JAV, o toliau demonstruoti savo pasiryžimą kovoti už savo suverenitetą ir įgyvendinti reformas.

Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos patarėjas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė taikos derybų su Ukraina pradžią prieš pat rusų užsienio reikalų ministro vizitą Brazilijoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas brazilų prezidentūros pareigūnas.

Brazilijos prezidento specialios patarėjų grupės vadovas Celso Amorimas kovo 25 dieną Kremliuje susitiko su V.Putinu. Iki šiol apie šį valandą trukusį susitikimą, nebuvo skelbta.

L.I.Lulos da Silvos vyriausiojo patarėjo tarptautiniais klausimais kelionė įvyko likus mažiau nei dviem savaitėms iki Brazilijos prezidento vizito į Kiniją – kitą šalį, kuri taip pat ragina siekti taikos susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos.

L.I.Lula da Silva pasiūlė sukurti šalių grupę, kuri tarpininkautų siekiant nutraukti karą Ukrainoje; šį klausimą balandžio 13 dieną Pekine jis ketina aptarti su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu.

Kairuolis brazilų lyderis nori pozicionuoti savo šalį kaip tarptautinio dialogo tarpininkę.

„Sakyti, kad durys (taikos deryboms) yra atviros, būtų perdėta, bet sakyti, kad jos uždarytos, taip pat nėra tiesa“, – pirmadienį „CNN Brasil“ sakė C.Amorimas, paklaustas apie susitikimo su V.Putinu rezultatus.

Pokalbio metu taip pat buvo aptarti dvišaliai klausimai, pavyzdžiui, prekyba trąšomis tarp Rusijos ir Brazilijos.

Be susitikimo su V.Putinu, C.Amorimas pietavo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris balandžio 17-ąją lankysis Brazilijoje, AFP patvirtino tas pats šaltinis prezidentūroje.

Prieš grįždamas į Braziliją, C.Amorimas lankėsi Paryžiuje, kur susitiko su savo kolega, prezidento Emmanuelio Macrono patarėju diplomatijos klausimais Emmanueliu Bonne'u, kad aptartų „kelius į taiką“.

Tikėtina, kad Rusija siekia remti ir kurti alternatyvias privačias karines bendroves, kurios galiausiai pakeistų Jevgenijaus Prigožino „Wagner“ kare prieš Ukrainą.

Pasak Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos, kuri remiasi žvalgybos duomenimis, tai vyksta Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner“ priešiškumo fone.

„Rusijos karinė vadovybė tikriausiai nori pakeisti privačią karinę kompaniją, kurią galėtų labiau kontroliuoti“, – mano britų žvalgyba.

Pažymima, kad jokia kita žinoma Rusijos privati karinė kompanija šiuo metu neprilygsta „Wagner“ dydžiui ar kovinei galiai.

„Rusija tikriausiai mano, kad privačios karinės kompanijos Ukrainoje vis dar naudingos, nes jas mažiau varžo atlyginimai ir jos yra veiksmingesnės nei reguliarioji kariuomenė“, – rašo britų žvalgyba.

Rusijos vadovybė taip pat mano, kad dideli samdinių nuostoliai bus priimtinesni Rusijos visuomenei nei reguliariosios kariuomenės karių nuostoliai.

Per pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko 530 savo žmonių. Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė likvidavo jau 175690 rusų. 

Per tą laiką Rusija taip pat neteko 3627 tankų, (+8 per dieną);
šarvuotų kovos mašinų – 6999 (+6),  artilerijos sistemų – 2697 (+3),
oro gynybos sistemų – 280, lėktuvų – 306, sraigtasparnių – 291.

JAV leidinys „New York Times“ rašo, kad viena didžiausių Ukrainos kariuomenės problemų dabar – atkurti dalinius, patyrusius didelių nuostolių.

Vienas ryškiausių kariuomenės atkūrimo pavyzdžių – Vidaus reikalų ministerija atkuria „Azov“ dalinį, kurio kovotojai žuvo, buvo sužeisti arba pateko į nelaisvę per Mariupolio apgultį ir plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą praėjusį pavasarį, taip pat žuvo per sprogimą karo belaisvių barakuose Jelenivkoje.

„Azov“ naujokai neseniai penkias savaites praleido bazėje pušyne, kur mokėsi pagrindinių kario įgūdžių.

„Mes apmokysime naujuosius vyrus, privesime juos iki mūsų lygio“, – leidiniui sakė leitenantas Ilja Samoilenka, kuris po mainų buvo išlaisvintas iš Rusijos nelaisvės.

Siekiant užtikrinti, kad į šturmo dalinį „Azov“ patektų tik patys motyvuočiausi kariai, naujokams suteikiama galimybė rinktis. Baigę mokymus jie gali nuspręsti, ar likti bazėje, ar vykti į mūšį.

Rusijos žiniasklaida platina vaizdo įrašą, kuriame matyti, kas vyko prieš ir po sprogimo vienoje Sankt Peterburgo kavinėje, kur buvo likviduotas propagandistas Vladlenas Tatarskis.

Tai skelbia RBC, remdamasi kavinės lankytoju, kuris paviešino vaizdo įrašą.

Vaizdo įraše V.Tatarskis vadina Darją Trepovą, kuri kaltinama jo nužudymu, Nastia. Ji įteikia propagandistui biustą ir atsisėda netoli jo. Paskui įvyksta sprogimas.

Rusijos žiniasklaida, remdamasi kavinės lankytoju, teigia, kad tarp biusto įteikimo ir sprogimo V.Tatarskis turėjo laiko pradėti atsakinėti į kitus klausimus, o tarp šių įvykių praėjo maždaug penkios minutės. Pasak Rusijos žiniasklaidos, autorius šį momentą iškirpo.

Kitas vaizdo įrašo fragmentas buvo padarytas po sprogimo. Jame matyti, kaip D.Trepova išeina iš kavinės ir sustoja prie įėjimo.

Rusija pradėjo rengti aneksuotą Krymą Ukrainos kontrpuolimui, o okupantai vos per kelias savaites pusiasalyje pastatė ištisą tranšėjų ir užtvarų tinklą.

Tai skelbia „The Washington Post“, remdamasis „Maxar“ palydovinėmis nuotraukomis.

Ukrainos žvalgybos nuotr./Apkasai Kryme

„The Washington Post“ rašo, kad okupantai pastatė įtvirtinimus Medvedevkos, Vitino ir kitose Krymo vietovėse.

Juodosios jūros pakrantėje rusai įrengė prieštankinius statinius, griovius ir artilerijos pabūklus. Nuotraukoje nuo Sivašo ežero pusės matyti ištisas griovių tinklas, kurio ilgis kai kuriais atvejais viršija 900 metrų. Taip pat yra trys eilės „drakono dantų“ – piramidės formos betoninių prieštankinių užtvarų.

Balandžio 4 d. naktį rusai atakavo Ukrainą iš pietų. Užfiksuota 17 bepiločių orlaivių kamikadzių „Shahed“, iš kurių 14 buvo sunaikinta.

Tai pranešė Ukrainos oro pajėgos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto drono „Shahed-136“ nuolaužos Kyjive

Iš viso užfiksuota 17 bepiločių orlaivių paleidimų, tikriausiai iš Azovo jūros rytinės pakrantės rajono. Priešas dronais smogė Odesai ir Odesos rajonui.

Rusija praėjusią naktį dronais smogė strateginę reikšmę turinčiam Ukrainos Odesos uostamiesčiui, anksti antradienį pranešė vietos pareigūnai.

„Priešas ką tik smogė Odesai ir Odesos rajonui atakos bepiločiais“, – sakoma vietos administracijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Padaryta žalos“, – sakoma jame. Daugiau detalių nepateikiama.

Remiantis srities karinės administracijos vadovu Jurijumi Kruku nurodoma, kad veikė ukrainiečių oro gynyba, įspėta dėl galimos antros atakų bangos.

Ukrainos oro pajėgos vėliau paskelbė, kad buvo sunaikinta 14 Rusijos paleistų atakos dronų „Shahed-136/131“.

Prie Juodosios jūros esanti Odesa prieš tai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, buvo pamėgta ukrainiečių ir rusų atostogų vieta.

Nuo invazijos pradžios Rusijos pajėgos kelis kartus bombardavo Odesą.

Sausio mėnesį Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO istorinį Odesos centrą įtraukė į pavojuje atsidūrusių pasaulio paveldo objektų sąrašą.