V.Zelenskio patarėjas įvardijo keturis pasiruošimo kontrpuolimui komponentus

Prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad yra keturi komponentai, pagal kuriuos rengiamasi Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui. Visų pirma, toliau kaupiama ginkluotė.

Kaip interviu 24 kanalui pažymėjo M.Podoliakas, antrasis pasirengimo Ukrainos kontrpuolimui komponentas yra „apmokymai ir dalinių, kurie dalyvaus šiame puolime, paieška“. Trečiuoju veiksniu jis įvardijo planavimą Generaliniame štabe, kuris vis dar tęsiasi.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

„Reikia suprasti, kad Rusija jau ruošia gynybinių struktūrų, rezervų kaupimo ir taip toliau“, – sakė M.Podoliakas. 

Ketvirtasis komponentas, pasak prezidento patarėjo, yra psichologiniai ir meteorologiniai veiksniai.

„Psichologinis – tai informacinis komponentas, turintis įtakos moralinei (mums) arba nemoralinei (rusams) būsenai. Šie keturi komponentai yra palaipsniui švelninami. Manau, kad tam tikromis datomis išeisime, kai bus išspręsti kai kurie klausimai“, – pridūrė M.Podoliakas.

Ketvirtadienio naktį baltarusiai prie sienos su Lietuva perkėlė 10–15 tankų ir kitos technikos, apie tai rašo ukrainiečių portalas rbc.ua, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.

„Belaruski Gajun“ duomenimis, į Gudagojaus geležinkelio stotį, kuri yra už 9 km nuo sienos su Lietuva, atvyko ešelonas su mažiausiai 20 Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų technikos vienetų.

Tai – 10–15 tankų T-72B/B3, taip pat šarvuotieji transporteriai, pėstininkų kovos mašinos.

Ši technika priklauso Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 120-ajai brigadai, dislokuotai Minsko srityje.

Portalas primena, kad Baltarusijoje atnaujintos bendros karinės pratybos su Rusija.

„Wagner“ grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas apsilankė savo samdinių kapinėse ir pasigyrė, kiek jų siunčiama į šturmą „patrankų mėsos“ pavidalu, rašo UNIAN.

Už J.Prigožino nugaros vaizdo įraše matosi dešimtys kovotojų, kritusių mūšiuose Ukrainoje, kapų, tačiau pats vadinamasis „Putino virėjas“ didžiuojasi šiais savo „didvyriais“.

J.Prigožinas sakė, kad šias kapines pavers „memorialu“ būsimoms rusų kartoms.

Daugiau skaitykite čia.

Chersono srityje Rusijos okupantai apšaudė Zmievkos kaimą, Beryslavo bendruomenę, sužeisti keturi civiliai gyventojai, rašo UNIAN.

Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas. Pasak jo, užpuolikai sprogmenis numetė naudodami droną.

„Dėl priešo atakos keturi vietos gyventojai patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų. Jie paguldyti į artimiausią medicinos įstaigą“, – sakė pareigūnas.

Suteikus neatidėliotiną pagalbą, nukentėjusieji tolesniam gydymui bus išsiųsti į Chersoną.

Mažai tikėtina, kad įtampa padidės tiek, kad Rusija panaudotų branduolinius ginklus, kuriuos planuoja dislokuoti Baltarusijoje, ketvirtadienį pareiškė vyriausiasis Baltarusijos saugumo tarybos pareigūnas, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.

„Kovinių galvučių skaičius neturi reikšmės. Svarbu, kaip jos bus panaudotos ir ar jos bus panaudotos teisingai“, – sakė Aleksandras Volfovičius, kuris eina Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas.

„Kalbant apie tai, ar jos turės būti naudojamos, ar ne ... Nemanau, kad reikalai nueis taip toli, kad juos reikės panaudoti“, – pridūrė jis. 

Taip A.Volfovičius kalbėjo Maskvoje, kur Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir kiti pareigūnai šią savaitę atvyko susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Kovinės galvutės ir kiti taktiniai ar strateginiai branduoliniai šaudmenys visų pirma yra skirti atgrasymo priemonei, skirtai užtikrinti tiek Rusijos, tiek Baltarusijos saugumą“, – sakė V.Volfovičius, praneša „BelTa“.

Žurnalistai paprašė A.Volfovičiaus paaiškinti, kur Rusija dislokuos kovines galvutes, po Rusijos ambasadoriaus pastabos, kad jos bus dislokuotos prie Baltarusijos vakarinės sienos.

„Visa Baltarusija yra prie vakarinės sienos. Tai vakarinis Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės forpostas. Mes neturime jų dislokuoti prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų“, – sakė jis.

Baltarusijos pareigūnas teigė, kad šalis turi „daug erdvės dislokavimui“, sakydamas, kad dešimtys sovietinių laikų objektų, kuriuose kadaise buvo dislokuoti branduoliniai ginklai, yra „užkonservuoti“.

Baltarusija yra viena iš nedaugelio Rusijos sąjungininkių jos kare su Ukraina. Jos kariuomenė tiesiogiai nedalyvauja kovose, tačiau Baltarusija padėjo Kremliaus kariuomenei pradėti invaziją įžengdama iš savo teritorijos.

Praėjusį mėnesį V.Putinas paskelbė, kad planuoja savo sąjungininkės teritorijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

Baltarusija savo teritorijoje branduolinių ginklų neturėjo nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios. Netrukus po to, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo ji įgijo nepriklausomybę, ji sutiko perduoti Rusijai visus ten dislokuotus sovietinius masinio naikinimo ginklus.

Ukraina, NATO ir Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas pasmerkė Maskvos planą. JAV sumenkino šį žingsnį, sakydamos, kad nėra požymių, jog Rusija panaudos branduolinius ginklus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį aptarė ekonominio bendradarbiavimo plėtrą ir gynybinių ryšių stiprinimą, įskaitant planą dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje, vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje.

Po trečiadienį įvykusio V.Putino susitikimo su A.Lukašenka Kremliaus derybose dalyvavo abiejų šalių aukšto rango pareigūnai.

V.Putinas sakė, kad bus glaudžiai dirbama stiprinant bendradarbiavimą pagal sąjunginės valstybės susitarimą, kuriame numatyti glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai Baltarusijos ir Rusijos ryšiai.

Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija kaip placdarmu įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą ir ten laiko savo karių ir ginklų.

Praėjusį mėnesį V.Putinas pareiškė, kad Maskva planuoja dalį savo taktinių branduolinių ginklų dislokuoti Baltarusijoje, ir tai buvo dar vienas Rusijos lyderio bandymas pasitelkti branduolinius grasinimus, kad atgrasytų Vakarus nuo paramos Ukrainai.

Tokie ginklai skirti naikinti priešo karius mūšio lauke, jų veikimo nuotolis palyginti nedidelis, o galingumas daug mažesnis, palyginti su tolimojo nuotolio strateginėse raketose sumontuotomis branduolinėmis galvutėmis, galinčiomis sunaikinti ištisus miestus.

Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje priartintų juos prie potencialių taikinių Ukrainoje ir NATO narių Rytų ir Vidurio Europoje. Baltarusija turi 1 250 km sieną su NATO narėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija.

Daugiau skaitykite čia.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad ne daugiau kaip 5 žmonės planetoje turi informacijos apie tai, kur ir kada Ukrainos kariuomenė pradės kontrpuolimą, skelbia „Radio Svoboda“.

Į klausimą, ar Ukrainos pareiškimai apie kontrpuolimo datą yra strategija, O.Danilovas atsakė taip: „Galiu pasakyti, kad šiandien yra labai nedaug žmonių, kurie turi informacijos apie tai, kur, kada ir kaip prasidės tam tikri veiksmai. Apie tai žino ne daugiau kaip 3–5 žmonės mūsų žemėje. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Danilovas

Ir kai žmonės daro tam tikrus pareiškimus, turėkite omenyje, kad jie gali būti ne visai teisingi.

Kada prasidės tam tikri kariniai veiksmai, tam tikros karinės operacijos, tai yra informacija, skirta labai ribotam žmonių skaičiui.“

Jis pridūrė, kad ukrainiečiai pastebės, kada „viskas prasidės“. 

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Rusija neatsisakė „užduoties“ fiziškai ir politiškai pašalinti prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

„Rusijos Federacija neišbraukė iš darbotvarkės užduoties pašalinti Volodymyrą Zelenskį“, – teigė jis. 

Pasak jo, rusams anksčiau nepavyko fiziškai pašalinti V.Zelenskio, todėl dabar jie bando politiškai sunaikinti valstybės vadovą.

„Rusija siekia politiškai pašalinti mūsų prezidentą, nes jis parodė ir įrodė visam pasauliui, kad yra tautos lyderis, šalies vadovas. Rusų tai tikrai netenkina“, – aiškino O.Danilovas.

NSGK sekretorius taip pat sakė, kad 2022 m. vasario pabaigoje ir kovo pradžioje „buvo karštas laikotarpis“, kai buvo bandoma fiziškai pašalinti V.Zelenskį.

„Dabar to nematome, bet grėsmė prezidentui visada yra. Todėl atitinkamos institucijos visa tai tinkamai sprendžia“, – sakė O.Danilovas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė įspėjusi Kiniją, kad ginklų tiekimas Rusijai smarkiai pakenktų santykiams po Vakarų pareiškimų, kad Pekinas svarsto galimybę suteikti materialinės paramos Maskvos karui Ukrainoje.

„Taip pat tikimės, kad Kinija tiesiogiai ar netiesiogiai neteiks jokios karinės įrangos Rusijai, nes visi žinome, kad agresoriaus apginklavimas prieštarautų tarptautinei teisei ir smarkiai pakenktų mūsų santykiams“, – po susitikimų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir premjeru Li Qiangu spaudos konferencijoje Pekine sakė U.von der Leyen.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar paaiškino, kas slepiasi po žodžiais „mūšiai Bachmute tęsiasi“ ir kaip karinė vadovybė priima operatyvinius sprendimus.

Visų pirma H.Maliar nurodo, kad kovas lydi rimtas analitinis daugelio žmonių darbas. Sprendimai priimami remiantis išsamia analize ir tikėtinos situacijos raidos skaičiavimais.

Tuo pat metu operatyvinė situacija vietoje stebima ir apie ją 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę pranešama štabui. Štabas nuolat analizuoja priešo veiksmus ir situacijos dinamiką pagal daugelį kriterijų. Remdamasis gautais duomenimis, štabas prognozuoja tikėtinas grėsmes ir priešo veiksmus

„Operatyvinė informacija ir analizė nuolat perduodama Chortycios operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadovybei, kuri dabar atsakinga už Bachmuto kryptį.

Vadovybė, remdamasi besikeičiančios situacijos analize, priešo veiksmų prognozėmis ir mūsų pajėgumų vertinimu, priima operatyvinius sprendimus ir nustato užduotis padaliniams.

Vadinasi, kai ataskaitose girdite žodžius „situacija kontroliuojama“, taip ir yra“, – sakė ji. 

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su savo Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas, sakė vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas.

Tuo tarpu Prancūzijos valstybės vadovas „spaudė Xi Jinpingą neperduoti Rusijai nieko, kas būtų panaudota jos karui prieš Ukrainą“, pridūrė diplomatas, atsižvelgdamas į Vakarų nuogąstavimus, kad Pekinas gali rengti ginklų siuntas Rusijos karui Ukrainoje paremti.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė palankiai vertinanti Xi Jinpingo pareikštą norą surengti derybas su V.Zelenskiu.

„Buvo įdomu išgirsti, kad prezidentas Xi pakartojo esąs pasirengęs kalbėti, kai tam bus tinkamos sąlygos ir laikas. Manau, kad tai teigiamas elementas“, – sakė ji spaudos konferencijoje Pekine po derybų su Kinijos lyderiu.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad nemato jokių perspektyvų Kinijai tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje, ir teigė, kad „neturi kitos išeities“, kaip tik tęsti puolimą.

Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankosi Pekine ir bando atkalbėti Kiniją nuo paramos Maskvos karui.

„Kinija neabejotinai turi labai veiksmingą ir didelį tarpininkavimo potencialą, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Tačiau situacija Ukrainoje yra sudėtinga, kol kas nėra jokių politinio susitarimo perspektyvų.“

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Šiuo metu kitų būdų, išskyrus specialiosios karinės operacijos tęsimą, nėra“, – teigė D.Peskovas, pavartodamas Kremliaus terminą puolimui pavadinti.

Jis buvo paklaustas apie galimą Kinijos kaip tarpininkės vaidmenį po to, kai E.Macronas Kinijos lyderiui Xi Jinpingui pasakė, kad tikisi, jog jis „atves Rusiją į protą“.

Praėjusį mėnesį Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje, kur kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pristatė vieningą frontą prieš Vakarus.

Kinija pateikė pasiūlymą dėl taikos Ukrainoje, tačiau jis išlieka neaiškus, o Jungtinės Valstijos jį atmetė, nes jis atveria kelią Rusijai išlaikyti užgrobtas teritorijas.

Kinija oficialiai laikosi neutralios pozicijos Ukrainos klausimu, Xi Jinpingas iki šiol nepasmerkė Rusijos puolimo. Tačiau jis nesikalbėjo ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Šiuo metu neturime kitų galimybių, išskyrus specialiosios karinės operacijos tęsimą“, – sakė D.Peskovas, pavartodamas Kremliaus vartojamą puolimo terminą.

Prezidentas V.Putinas susitiko su keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – lyderiais. Anot jo, šiuos regionus Rusija aneksavo, nors niekada visiškai nekontroliavo.

„Mūsų tikslas – nustumti (Ukrainos pajėgas) atgal tokiu atstumu, kad jos negalėtų mums padaryti jokios žalos“, – sakė jis.

Per televiziją transliuotos derybos buvo labai panašios į įprastus V.Putino susitikimus su kitų Rusijos regionų vadovais.

Vadovai daug kalbėjo apie snygį, dujų paskirstymą ir daržovių sandėliavimą, beveik neužsimindami apie karą.

„Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas staiga pareiškė, kad jo samdiniai negalėjo užimti Bachmuto dėl profesionalios ir tvirtos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos.

Pasak jo spaudos tarnybos, jis iš tikrųjų paneigė savo paties melus apie „teisėtą Bachmuto užgrobimą“ ir teiginius, kad miestas buvo „beveik apsuptas“.

„Turiu aiškiai pasakyti, kad priešas nesitraukia. Jie organizavo gynybą miesto viduje, iš pradžių prie geležinkelio, paskui aukštuminių pastatų rajone vakariniame miesto kvartale“, – sakė J.Prigožinas.

Jis teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dėlto paliks miestą, bet užims parengtas pozicijas Časiv Jaro rajone ir Bachmuto pakraštyje. Todėl „Wagner“ lyderis nesitiki didelio rusų proveržio. Vis dėlto J.Prigožinas savo kalbą baigė šmaikščiai.

„Norint teigiamos dinamikos, reikia išspręsti keletą klausimų. Pirmasis klausimas – užtikrinti, kad mūsų flangai būtų patikimai apsaugoti. Antrasis – užtikrinti, kad mūsų vadovybė būtų tinkamai organizuota. Jau seniai nemačiau Surovikino, todėl nežinau, ką jis veikia. O trečiasis – amunicija. Kai išspręsime visus šiuos tris klausimus, tada galėsime eiti bet kur... Kada nors išsamiai papasakosiu apie problemas ir jų sprendimo būdus“, – sakė J.Prigožinas.

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Kinijos Prezidentą Xi Jinpingą „atvesti Rusiją į protą“ ir pasodinti ją prie derybų stalo, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. Tai pranešė CNN iš Pekino, kur šiandien vyko Prancūzijos ir Kinijos vadovų derybos.

„Rusijos agresija Ukrainoje sudavė smūgį tarptautiniam stabilumui. Žinau, kad galiu pasikliauti jumis, kad atvesite Rusiją į protą ir sugrąžinsite visus prie derybų stalo“, – prieš prasidedant deryboms sakė E.Macronas.

Xi Jinpingas savo ruožtu sakė, kad tarptautinė bendruomenė neturėtų leisti, kad „krizė Ukrainoje“ eskaluotųsi. Jis pasmerkė išpuolius prieš civilius gyventojus Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas ir Xi Jinpingas

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su savo statytiniais okupuotose Ukrainos teritorijose ir pareiškė, kad ukrainiečių karius reikia „nustumti“ taip toli, kad jie negalėtų pataikyti į rusų okupantus. 

Visų pirma V.Putinas susitiko su vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiu Denisu Pušilinu ir vadinamosios Luhansko liaudies respublikos lyderiu Leonidu Pašičnyku, okupantų protežė Zaporižios srityje Jevgenu Balyčiu ir vadinamuoju Chersono srities gubernatoriumi Vladimiru Saldo.

Kalbėdamas su D.Pušilinu, V.Putinas sakė, kad balandžio 5 d. Ukrainos gynėjai „į vieną vietą“ paleido 300 sviedinių, kurie esą ne tik sužeidė Rusijos karius, bet ir nužudė 14 į nelaisvę patekusių Ukrainos kovotojų.

„Mūsų užduotis – nustumti juos į tokį atstumą, kad jie negalėtų mums pakenkti“, – sakė V.Putinas.

V.Putinas taip pat kalbėjo apie planus statyti naujus geležinkelio ruožus okupuotose Ukrainos teritorijose, kurias jis vadina „naujais Rusijos Federacijos regionais“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.

Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prezidentai taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.

Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas patarė remtis tik paties Volodymyro Zelenskio pareiškimais dėl derybų su Rusija perspektyvų. 

S.Nikiforovas komentavo laikraščio „Financial Times“ straipsnį, kuriame cituojamas prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha, teigiantis, kad Kyjivas neatmeta derybų su Rusija, kai ginkluotosios pajėgos pasieks administracinę sieną su Krymu. 

„Šiuo klausimu turėtume vadovautis Ukrainos prezidento ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado žodžiais“, – sakė V.Zelenskio atstovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Remiantis „Financial Times“ paskelbtu A.Sibihos žodžių vertimu į anglų kalbą, Kyjivas esą pripažįsta, kad derybos su Rusija dėl Krymo prasidės, kai Ukrainos kariuomenė sėkmingai pasieks administracinę sieną su okupuotu pusiasaliu – priduriama, kad tai nereiškia, jog Ukraina atmeta galimybę grąžinti Krymą karinėmis priemonėmis. 

Neseniai bendrame brifinge su Moldovos, Slovakijos, Slovėnijos ir Kroatijos vadovais Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad taikos derybas su Rusijos vadovybe leistų vesti tik tuo atveju, jei Rusija savanoriškai pasitrauktų iš okupuotų teritorijų.

Vasario mėnesį „Politico“ straipsnyje, kuriame buvo cituojami anoniminiai komentarai, pranešė, kad JAV prezidento administracija tebėra įsitikinusi, jog Ukrainos Krymo grąžinimas yra „raudona linija“ V.Putinui ir grasina eskaluoti konfliktą. Tačiau kartu, pasak leidinio, Vašingtonas neneigia Ukrainos teisės susigrąžinti pusiasalį.

JAV valstybinės kompanijos SAIC atstovai teigė, kad Jungtinės Valstijos siunčia Ukrainai raketas, skirtas kovai su dronais, kurios šiuo metu yra eksperimentinės. Šia pagalba siekiama kovoti su Irano dronais, kurie naikino Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Defens one“ rašo, kad balandžio 4 d. JAV paskelbė apie didelį karinės pagalbos Ukrainai paketą, orientuotą į oro gynybą, į kurį įeina „10 C-UAS mobiliųjų lazeriu valdomų raketų sistemų“.

Sausio mėnesį JAV kariuomenė ieškojo sistemos kovai su bepiločiais orlaiviais kamikadzėmis „Shahed-136“. SAIC atstovas JAV kariuomenės asociacijos organizuojamo pasaulinio pajėgų simpoziumo (Global Force Symposium) kuluaruose pareiškė, kad bendrovė dalyvavo konkurse ir ketina nusiųsti Ukrainai 10 ginklų.

Rusijos okupantai pakeitė karo prieš Ukrainą taktiką. Rusai prie dronų pririša sprogstamąsias granatas ir numeta jas į žmonių gausiai lankomas vietas.

Pasak Pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinavimo štabo vadovės Natalijos Humeniuk, okupantus prie „nevilties laiptelio“ pastūmėjo nesėkmės fronte. Ji patikino, kad Ukrainos gynėjai ras priešnuodžių kiekvienai naujai okupantų taktikai

„Kalbame apie minias žmonių, kuriems pristatoma humanitarinė pagalba. Tai klasikinis terorizmo požymis, nes jis neturi jokio kito tikslo. Todėl raginame žmones nesiburti atvirose teritorijose. Tačiau norėčiau pažymėti, kad kai priešas ieško naujos taktikos, mes visada ieškome atsakomųjų priemonių“, – sakė N.Humeniuk.

Kinija atidžiai stebi Rusijos ir Ukrainos karą, kad galėtų pasinaudoti šia patirtimi Taivano atžvilgiu. Tai gali reikšti, kad Kinija iš tikrųjų planuoja įsiveržti į šią teritoriją. 

Tai pareiškė JAV Federalinio tyrimų biuro direktorius Christophas Wray, praneša CNN.  Pasak jo, Kinijos valdžia bando suprasti, kaip geriausiai atkurti savo karinę ekonomiką, kad ji „nesugriūtų“ dėl sankcijų, kaip atsitiko Rusijai. 

„Kol Jungtinės Valstijos stebi karą ir mokosi iš jo, Kinija taip pat... pamoka, į kurią Kinija gali sutelkti dėmesį, yra sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai“, – sakė Ch.Wray.

Jis atkreipė dėmesį į priemones, kurių ėmėsi Kinijos vyriausybė, siekdama sustiprinti savo ekonomiką. FTB mano, kad tai gali būti laikoma „signalu“ ruoštis realiam kariniam eskalavimui prieš Taivaną.

Melitopolio meras Ivanas Fedorovas pateikė išsamią informaciją apie naktinius sprogimus pas okupantus į miestą.

I.Fedorovo „Telegram“ kanalo duomenimis, naktį buvo smogta okupantų bazei netoli užgrobto aerodromo.

„Laikinai okupuotame Melitopolyje buvo triukšminga naktis visuose miesto rajonuose, ypač Aviastopolyje. Preliminariais duomenimis, netoli užgrobto aerodromo susprogdinta rusų priešo bazė“, – sakė meras.

Pasak jo, okupantai iš karto pranešė apie pataikymą ir pasiuntė į aerodromą greitosios pagalbos automobilius. Okupantų nuostoliai tikslinami.

Ukrainos gynėjai ir toliau likviduoja Rusijos karius. Per pastarąją parą Ukrainos kariškiai nukovė apie 390 okupantų.

Kaip socialiniame tinkle "Facebook" skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, Rusijos kariuomenės nuostoliai nuo invazijos pradžios siekia apie 176630 (+390) karių, tankų – 3631 (+2) vienetai, šarvuotų kovos mašinų – 7013 (+8), artilerijos sistemų – 2714 (+7), oro gynybos sistemų – 281 (+1), orlaivių – 306 (+0), sraigtasparnių – 292 (+1).

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad nepavykus pasiekti savo tikslų Ukrainoje, aukščiausi Rusijos kariuomenės pareigūnai bus atleisti iš pareigų. Tai buvo teigiama ketvirtadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos parengtoje žvalgybos apžvalgoje.

Ministerija pažymėjo, kad, remiantis pranešimais Rusijos socialiniuose tinkluose, Rusijos gynybos ministerija greičiausiai atleis generolą pulkininką Rustamą Muradovą iš Rytų karinės grupės Ukrainoje vado pareigų. R.Muradovas šias pareigas perėmė po nesėkmingo Rusijos bandymo šturmuoti Kyjivą praėjusiais metais.

„Unian“/Ekrano nuotr./Rustamas Muradovas

Pastaraisiais mėnesiais jo vadovaujama Rytų pajėgų grupė patyrė itin didelių nuostolių, ypač per neapgalvotas puolimo operacijas prieš Vuhledarą.

Šios nesėkmingos operacijos sulaukė griežtos kritikos iš įvairių Rusijos komentatorių, įskaitant paties R.Muradovo kariuomenės atstovus.

„Šiuo metu jis yra aukščiausio rango Rusijos kariškis, kuris bus atleistas 2023 m., tačiau jų greičiausiai bus daugiau, nes Rusijai ir toliau nepavyksta pasiekti savo tikslų Donbase“, – teigė Didžiosios Britanijos ministerija.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad karas Ukrainoje gali baigtis šiais metais.

Kaip ministras sakė interviu NV, tai yra „pasaulio išteklių karas prieš orkų išteklius“. 

„Rusų ištekliai mažėja, mūsų taip pat, bet mes turime Ramšteino klubą, kaip aš jį vadinu, tai daugiau nei NATO, tai daugiau nei 50 šalių, kurios jau dabar nori mūsų pergalės, investuoja į ją ir tiki, kad ji yra reali. Todėl tai yra Vakarų pasaulio išteklių karas prieš orkų išteklius“, – sakė ministras.

O.Reznikovas pabrėžė, kad šis karas negali ilgai tęstis dėl „informacinio komponento“, nes pasaulis žino apie Rusijos įvykdytus žiaurumus Bučoje, Iziume, Mariupolyje ir kituose miestuose.

„Žmonės jaučiasi emociškai įsitraukę į šį karą, kad gali jam daryti įtaką, jau nekalbant apie šiuolaikines technologijas, kurios leidžia suduoti tikslius smūgius ir atsverti gyvosios jėgos trūkumą“, – aiškino O.Reznikovas.

Jis išreiškė nuomonę, kad karas greitai baigsis.

„Žinoma, norėtųsi, kad jis neprasidėtų, bet aš asmeniškai tikiu šiais metais kaip pergalės metais“, – pridūrė ministras.

Specialiųjų operacijų pajėgos parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti jų kariai Bachmute, Donecko srityje.

Pasak Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų spaudos tarnybos, tai tik dalis kovų, kurias galima parodyti visuomenei. Mūšis dėl miesto tęsiasi.

„Kovos Bachmute Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatorių akimis. Filmuotoje medžiagoje parodyta tik nedidelė mūsų kovotojų darbo mieste dalis, kurią galima parodyti visuomenei. Kova už miestą tęsiasi“, – sakoma pareiškime.

Trečiadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos sudavė daugiau smūgių okupacinių pajėgų personalui ir karinei technikai.

Iš viso buvo surengta 17 „reidų“, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rytiniame pranešime socialiniame tinkle „Facebook“. Visų pirma Generalinis štabas patvirtino, kad buvo sunaikintas rusų sraigtasparnis Ka-52, taip pat pranešė apie dviejų rusiškų bepiločių orlaivių „Orlan“ ir „Supercam“ sunaikinimą.

Savo ruožtu raketinės pajėgos ir artileristai smogė dviems kontrolės punktams, trims šaudmenų sandėliams, trmis priešlėktuvinės gynybos pozicijoms ir keturioms Rusijos kariuomenės elektroninės kovos stotims.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad prireikus Ukrainos pajėgos pasitrauks iš Bachmuto, kad išvengtų apsupties, tačiau kol kas neįvertina, ar tai būtina. Jis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė susiduria su labai sudėtinga padėtimi Bachmute ir kad Kyjivas priims „atitinkamus sprendimus“, jei Ukrainos kariuomenei kils pavojus būti apsuptai Rusijos pajėgų.

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, V.Zelenskio pareiškimas atitinka kitus neseniai paskelbtus Ukrainos pareigūnų pareiškimus, kad Ukrainos karinė vadovybė duos nurodymą pasitraukti iš Bachmuto, kai ir jei manys, kad pasitraukimas yra strategiškai tinkamiausias variantas.

„Nors dar neaišku, ar Ukrainos gynyba Bachmute ir jos veiksmingumas fiksuojant Rusijos pajėgas šiame rajone yra verta Ukrainos nuostolių (ir to greičiausiai negalėsime įvertinti, kol nematysime Ukrainos pavasario kontrpuolimo), Ukrainos karinė vadovybė ir toliau aiškiai signalizuoja, kad Ukrainos pajėgos vis dar nėra apsuptos ir turi galimybę prireikus pasitraukti“, – rašo ISW ekspertai.

Taip pat, teigia analitikai, V.Putinas teko bandyti parodyti Rusiją kaip gerbiamą pasaulio galybę, nes Kinijos pareigūnai menkino glaudžius santykius su Rusija. Trečiadienį V.Putinas surengė per televiziją transliuotą susitikimą, per kurį 17 diplomatinių atstovybių vadovams įteikė skiriamuosius raštus ambasadoriams ir per kurį pabrėžė glaudžius Rusijos santykius su Sirija ir bendradarbiavimą su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), greičiausiai kaip dalį Rusijos pastangų patraukti ne Vakarų valstybes. V.Putinas peikė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadorius ir teigė, kad Vakarai yra atsakingi už karą Ukrainoje ir geopolitinę konfrontaciją su Rusija.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Balandžio 5 d. Kinijos ambasadorius ES Fu Congas pareiškė, kad 2022 m. vasarį paskelbtas bendras Rusijos ir Kinijos pareiškimas, kuriame deklaruojama, kad jų ryšiams "nėra ribų", buvo neteisingai interpretuotas, ir pavadino "nėra ribų" „grynai retoriniu pareiškimu“. Fu Congas pridūrė, kad Kinija neremia Rusijos karo Ukrainoje ir neteikia Rusijai ginklų. Fu Congo pareiškimas atitinka kovo 21 d. ISW vertinimą, kad V.Putinui nepavyko užsitikrinti naudos iš dvišalės partnerystės su Kinija be apribojimų, kurios jis tikriausiai tikėjosi kovo 20-22 d. Maskvoje susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Taip pat, rašo analitikai, tikėtina, kad Kremliui vis sunkiau išlaikyti žemesnio lygio regioninės valdžios institucijų lojalumą, nes jis ir toliau perkelia karo finansavimo naštą Rusijos federaliniams subjektams. Nepriklausomas Rusijos leidinys „Verstka“ trečiadienį pranešė, kad Kremlius kuria „privilegijų programą“ regioninėse administracijose, siekdamas išlaikyti žemesnio lygio vietos valdininkų lojalumą. „Verstka“ teigė, kad Rusijos prezidento administracija pareikalavo, jog regioninės administracijos sukurtų „iniciatyvines grupes“, kurios tenkintų regioninių valstybės tarnautojų poreikius, o regionų vicegubernatoriai yra skatinami keistai įrėminta priemone įrengti administracijos pastatuose prekybos automatus, užtikrinti lengvatines bankų paskolas darbuotojams ir pasiūlyti valdininkams nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles mieste. „Verstka“ pranešė, kad šios priemonės iš esmės skirtos sušvelninti augantį nepasitenkinimą dėl nuolatinių karo išlaidų.

ISW jau anksčiau pastebėjo, kad Kremlius ne kartą užkrovė Rusijos regioninėms valdžios institucijoms naštą mobilizuoti ir finansuoti karą, o Rusijos regionams ir toliau tenka didžiausia Kremliaus sprendimų našta demografiniu ir ekonominiu požiūriu.

„Tokiomis pastangomis greičiausiai norima iš lūpų į lūpas paminėti regioniniams subjektams užkrautą naštą, tačiau vargu ar jos paskatins reikšmingai padidinti paramą karui regioniniu ir vietos lygmeniu“, – rašo ISW ekspertai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą su Rusijos nacionalinio saugumo taryba Rusijos pastangas įtvirtinti okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę įvardijo kaip vidaus saugumo ir teisinės valstybės klausimą.
• V.Putinas taip pat bandė parodyti Rusiją kaip gerbiamą pasaulio galybę, Kinijos pareigūnams menkinant glaudžius santykius su Rusija.
• Balandžio 5 d. V.Putinas atleido generolą pulkininką Nikolajų Grečuškiną iš Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovo pavaduotojo pareigų.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos toliau dalyvavo poziciniuose mūšiuose palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos greičiausiai pasiekė laimėjimų Bachmute ir jo apylinkėse ir tęsė puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko miesto fronto linijoje.
• Rusijos verslininkai gali imtis didesnio vaidmens remiant Rusijos gynybos ministerijos pastangas formuoti nereguliarius savanorių būrius.
• Rusijos vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova ir toliau neigia tarptautinius kaltinimus, kad Rusija prievarta deportuoja ukrainiečių vaikus į Rusiją.

Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka pareiškė, kad Rusijos okupacinės kariuomenės vykdomas Ukrainos gynėjų pozicijų apšaudymo intensyvumas padidėjo. Kovo 2023 m. pasieniečiai atlaikė daugiau kaip 1 800 priešo atakų.

„Jų intensyvumas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 11 proc. Kartu su kitais daliniais pasieniečiai kovo mėnesį dalyvavo daugiau kaip 900 kovinių susidūrimų su agresoriumi. Taip pat bendrų veiksmų metu buvo sunaikinta nemažai priešo gyvosios jėgos ir priešo technikos“, – komentare agentūrai „Ukrinform“ sakė V.Demčenka. 

Jis pažymėjo, kad Ukrainos kariai nuolat atremia priešo atakas Avdijivkos, Lymano ir Bachmuto kryptimis. Bachmuto rajone rusų okupantai, nepaisant didelių nuostolių, ir toliau telkia didžiausias puolamąsias pajėgas. Pasak V.Demčenkos, rusų okupantai bando taikyti išsekinimo ir visiško sunaikinimo taktiką.

Ketvirtadienio naktį laikinai okupuotame Melitopolio mieste Zaporižios srityje įvyko sprogimai. Apie tai pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas. 

Kaip „Telegram“ pažymėjo Melitopolio meras, mieste vienu metu buvo užfiksuoti keli galingi sprogimai.

Ukrainos artilerija apšaudė Rusijos kariuomenės pozicijas netoli Capovkos kaimo Belgorodo srityje. Rusijos kariai buvo išsidėstę miško juostoje netoli fermos, esančios už 1,3 km nuo Ukrainos sienos. Jų pozicijas aptiko Ukrainos žvalgybininkai iš 4-ojo Charkivo pasienio apsaugos būrio, skelbia leidinys „Bild“.

Pasak leidinio karinio apžvalgininko Juliano Röpke's, tai pirmas kartas, kai pati Ukrainos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Rusijos teritorijos apšaudymas iš artilerijos. Ekspertas šį smūgį pavadino prevenciniu ir išsakė prielaidą, kad Rusijos kariuomenė iš šių pozicijų planavo pulti Charkivo kryptimi.

J.Röpke mano, kad šis vaizdo įrašas daugiausia skirtas Kyjivo sąjungininkams iš Vakarų: „Prevenciniais smūgiais į Rusijos teritoriją Ukraina rodo, kad ji vis drąsiau ginasi ir nebeleis Vakarams diktuoti, kaip konkrečiai ji ginsis.“

„Be to, šie smūgiai dar kartą parodo Maskvos silpnumą, – rašo „Bild“. – Rusija pripažįsta, kad jos teritorija apšaudoma, bet nieko negali dėl to padaryti, nors Kremlius anksčiau grasino griežtu atsaku.“