Nutekinti dokumentai galimai rodo, kad Rusijos sukeltas karas tęsis ir po 2023 metų

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad paprašė savo kolegos iš Ispanijos tiekti oro gynybos priemones, įskaitant naikintuvus F-16, ir daugiau amunicijos, kad būtų galima užkirsti kelią Rusijos invazijai.

Nors Vakarų sąjungininkai remia Kyjivą teikdami karinius mokymus ir siųsdami ginklus, tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad reikia daugiau pagalbos, norint užbaigti daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

„Mums svarbiausias prioritetas yra oro gynyba“, – teigė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles. 

„Mus itin rūpi šiuolaikiniai naujos kartos lėktuvai. Mus domina naikintuvai F-16“, – sakė O.Reznikovas. 

„Mums svarbiausia sunaikinti Rusijos pranašumą oro erdvėje“, – pridūrė jis.

O.Reznikovas taip pat informavo, kad prašė 150 mm ir 105 mm artilerijos šaudmenų ir amfibijų. 

M.Robles nurodė, kad šeši koviniai tankai „Leopard“, kuriuos Ispanija buvo pažadėjusi Kyjivui, Ukrainą pasieks šio mėnesio gale. 

Be to, ji pridūrė, kad Ispanija Ukrainai atsiųs 20 šarvuotų transporterių.

Madridas pareiškė, kad gali papildomai atsiųsti Ukrainai keturis „Leopardus“, o M.Robles trečiadienį teigė, kad Ispanija stengsis juos išsiųsti kuo greičiau. 

Tikimasi, kad pavasarį Ukraina pradės puolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas – tai būtų pirmas didelis šių metų karinis puolimas.

Pastarosiomis dienomis socialinėje žiniasklaidoje išplito dešimtys nutekintų JAV dokumentų ir skaidrių su informacija apie Ukrainos pasiruošimą. 

Tačiau 2023 metų vasario mėnesio dokumente, kurio autentiškumo iš karto nepavyko patvirtinti, teigiama, kad 89 proc. Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sudaro sovietinės sistemos SA-10 ir SA-11, ir kad joms netrukus gali pritrūkti šaudmenų.

Remiantis tuo metu naudota amunicija, dokumente prognozuojama, kad Ukrainos SA-11 raketos baigsis kovo pabaigoje, o SA-10 – gegužės pradžioje.

Dokumente teigiama, kad iki gegužės 23 dienos Ukrainos galimybės užtikrinti vidutinio nuotolio oro gynybą fronto linijai apsaugoti „visiškai sumenks“.

Abiejų šalių ministrai paneigė nutekintuose dokumentuose esančius teiginius, kad NATO pajėgos yra dislokuotos Ukrainoje.

„Tai netiesa“, – teigė O.Reznikovas, o M.Robles šią informaciją įvardijo kaip „visiškai nepagrįstus“. 

JAV įvedė sankcijas daugiau kaip 120 asmenų ir subjektų visame pasaulyje dėl jų ryšių su Rusijos karu Ukrainoje.

Sankcijos, kurias įvedė JAV iždo ir valstybės departamentas, skirtos asmenims ir subjektams daugiau kaip 20 šalių ir jurisdikcijų, įskaitant privačią karinę bendrovę, Kinijoje įsikūrusią įmonę ir subjektus, susijusius su Rusijos valstybine branduolinės energetikos bendrove „Rosatom“.

Naujausios sankcijos taikomos plačiam tinklui, susijusiam su Rusijos milijardieriumi Ališeru Usmanovu, įskaitant jo įmonę „USM Holdings“ ir kelias jai priklausančias įmones.

Be to, sankcijos taikytos privačiai karinei bendrovei „Patriot“, kuri, JAV valstybės departamento teigimu, buvo susijusi su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir konkuravo su samdinių grupe „Wagner“.

Atskirai JAV iždo departamentas pranešė, kad įvedė sankcijas Rusijos finansiniams tarpininkams ir sankcijų vengėjams visame pasaulyje, įskaitant Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Kinijoje įsikūrusius asmenis bei bendroves.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos smogė Ukrainos kariuomenės rezervams, mėginusiems prasiveržti į apsiaustą rytinį Bachmuto miestą.

Pranešime taip pat nurodoma, kad Rusijos privačios samdinių grupės „Wagner“ kovotojai, bandydami perimti miesto kontrolę, užėmė dar tris kvartalus.

Rusijos ministerijos teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis trečiadienį atvyko į JAV su oficialiu vizitu.

Apie tai jis pranešė savo kanalu platformoje „Telegram“.

„Finansinė parama, sankcijų taikymas, investicijų pritraukimas ir pagalba atstatymui. Visus šiuos klausimus svarstysime su Jungtinių Valstijų gynybos, finansų, prekybos ir transporto ministrais, Pasaulio banko (PB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID), Europos investicijų banko (EIB) ir kitais vadovais“, – nurodė D.Šmyhalis. 

„Tikimės naujų susitarimų“, – „Telegram“ teigė jis.

Kinija ir Rusija veda slaptas derybas su Iranu dėl pagrindinių cheminių junginių, naudojamų balistinėms raketoms paleisti, tiekimo, leidiniui „Politico“ teigė su šiuo klausimu susipažinę diplomatai. 

Toks veiksmas būtų laikomas akivaizdžiu Jungtinių Tautų sankcijų pažeidimu, tačiau galimai padėtų Maskvai papildyti išsekusias raketų atsargas. 

Siekdamas įsigyti didelius kiekius amonio perchlorato (AP), kuris yra pagrindinė raketoms naudojamo kietojo kurso sudedamoji dalis, Iranas vedė derybas su abiejų šalių pareigūnais ir vyriausybių kontroliuojamais subjektais, įskaitant valstybinę Rusijos cheminių medžiagų gamintoją „FKP Anozit“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Donecko regione

Su leidiniu kalbėję diplomatai teigė, kad deryboms dėl AP įsigijimo Pekine vadovavo Irano diplomatas Sajjadas Ahadzadehas, kuris yra Teherano patarėjas technologijų klausimais Kinijoje ir platesniame regione. Tačiau diplomatai teigė nežinantys, kokios Kinijos bendrovės dalyvavo derybose.

Tikslus AP kiekis, kurį Iranas siekia įsigyti, nėra aiškus, pastebėjo „Politico“, tačiau su jo planais susipažinę diplomatai apskaičiavo, kad jo užtektų tūkstančiams raketų, įskaitant „Zolfaghar“ raketą, kurios veikimo nuotolis siekia 700 km ir kurią pastaraisiais metais Artimuosiuose Rytuose naudojo tiek Iranas, tiek jo remiamos grupuotės.

Jei susitarimas bus įgyvendintas, kai kurios iš šių raketų gali būti panaudotos prieš Ukrainą, sakė anonimiškumo sąlygą reikalavę išlaikyti diplomatai.

Iranas yra tiekęs Rusijai vadinamųjų kamikadzių dronų, kuriais ji atakavo civilinius taikinius Ukrainoje, taip pat yra su Maskva pasidalinęs ne vienu patarimu, kaip apeiti tarptautines sankcijas, kurios jai taikomos dėl jos agresijos kaimyninėje valstybėje.

Derybos dėl AP įsigijimo pradėtos po to, kai po Maskvos pradėto totalinio karo prieš Ukrainą atšilo Irano, Rusijos ir Kinijos, kurias vienija priešiškumas JAV, santykiai.

Nors Kinija pastaraisiais mėnesiais tiekė Rusijai tam tikrą karinę įrangą, tačiau, pasak analitikų, ši parama iki šiol buvo kukli, iš dalies dėl to, kad Pekinas baiminasi supykdyti savo svarbiausius prekybos partnerius.

Tačiau spėjama, kad vienas iš būdų, kaip Kinija galėtų suteikti Maskvai didesnę paramą niekam apie tai nežinant, galėtų būti pagalba Rusijai per Iraną gauti AP.

Tai, kad Kinija gali svarstyti galimybę nepaisyti Jungtinių Tautų sankcijų, kurias ji pasirašė, kad padėtų Rusijos karo veiksmams, išduoda didelį Pekino susirūpinimą dėl savo sąjungininkės perspektyvų, teigė Vakarų analitikai.  

Pagal 2015 m. priimtą JT rezoliuciją 2231 šalims draudžiama tiekti Iranui AP be JT Saugumo Tarybos pritarimo.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – trečiadienį pritarė įstatymo projektui, leidžiančiam institucijoms skelbti elektroninius šaukimus karo prievolininkams ir rezervistams, tebesitęsiant karui Ukrainoje.

Šis balsavimas Federacijos Taryboje buvo paskutinis žingsnis prieš perduodant įstatymo projektą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris, kaip prognozuojama, jį pasirašys. 

Antradienį šį dokumentą patvirtino Rusijos žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – įstatymų leidėjai. Šis teisės aktas buvo priimtas skubos tvarka, kadangi Rusijos kariuomenė ruošiasi numatomam Ukrainos kontrpuolimui, kuris pasak Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkų, galbūt prasidės po kelių savaičių. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Pagal galiojančias Rusijos karinės tarnybos taisykles šauktiniams ir rezervistams, pašauktiems į tarnybą, pranešimai įteikiami asmeniškai. Daugeliui rusų anksčiau pavykdavo išvengti šaukimo į kariuomenę, nes jie negyvendavo toje vietoje, kurioje yra registruoti, o šis siūlomas įstatymo projektas šią spragą panaikintų. 

Pagal naująjį įstatymo projektą pranešimai, kuriuos išduoda vietos karo prievolės tarnybos, ir toliau bus siunčiami paštu, tačiau jie bus laikomi gautais nuo tos akimirkos, kai bus patalpinti valstybės elektroninių paslaugų portale.

Asmenims, gavusiems šaukimą į kariuomenę ir neatvykusiems į privalomąją tarnybą, bus uždrausta išvykti iš Rusijos, sustabdytas jų vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir uždrausta parduoti savo nekilnojamąjį ar kitokį turtą.

Šis teisės aktas paskatino nuogąstavimus, kad vyriausybė inicijuos dar vieną mobilizacijos bangą, analogišką Maskvos įsakymui, kurį V.Putinas paskelbė praėjusių metų rudenį. 

Valdžios institucijos nurodė, kad dar vienos mobilizacijos bangos neplanuoja. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad šis įstatymo projektas reikalingas siekiant supaprastinti atgyvenusią šaukimo į kariuomenę sistemą, atsižvelgiant į pernai rudenį įvykusios dalinės mobilizacijos trūkumus. 

Praėjusių metų rugsėjo 21 dieną V.Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje. Oficialiai mobilizacija yra pasibaigusi.

Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos paskatino masinį vyrų išvykimą iš šalies, kad išvengtų siuntimo į fronto liniją.

Trečiadienį Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovai pareiškė, kad išduotas tarptautinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis dėl karo Ukrainoje yra „kliūtis“ prieš rugpjūčio mėnesį šalyje vyksiantį BRICS – bloko, vienijančio Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afriką – aukščiausiojo lygio susitikimą.

Su Maskva glaudžius ryšius palaikanti Pretorija susidūrė su diplomatine dilema: planuojama, kad minėtame susitikime dalyvaus Rusijos prezidentas, todėl iš PAR, kaip iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) aktus implementavusios šalies, tikimasi, jog, V.Putinui atvykus į šalį, jis bus suimtas.

„Tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus visų valstybių vadovai. Tačiau dabar turime kliūtį – šį TBT orderį“, – trečiadienį per trumpą spaudos konferenciją sakė prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Pietų Afrikos Respublikos tarptautinių santykių ir bendradarbiavimo ministrė Naledi Pandor

„Tai lemia, kad būtina toliau derėtis dėl to, kaip su tuo bus susidorota, ir šios derybos jau vyksta. Kai jos bus baigtos, bus išplatinti svarbiausi pranešimai“.

TBT orderis V.Putinui išduotas dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus.

Rusija nepripažįsta TBT, ir nors Kremlius jį pavadino „piktinančiu ir nepriimtinu“, jis taip pat pareiškė, kad „bet kokie tokio pobūdžio sprendimai Rusijos Federacijai yra niekiniai teisės požiūriu“.

Labai slaptų dokumentų nutekinimas internete gali būti Jungtinių Valstijų žingsnis siekiant apgauti Rusiją, teigė JAV užsienio reikalų ministro pavaduotojas trečiadienį Rusijos naujienų agentūrų cituojamame pranešime.

„Tikriausiai kam nors būtų įdomu pažvelgti į šiuos dokumentus, ar tai tikrai yra dokumentai, nes tai gali būti klastotė arba tai gali būti tyčinis nutekinimas“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Sergejus Riabkovas.

„Kadangi JAV yra viena iš (Ukrainos) konflikto šalių ir iš esmės vykdo hibridinį karą prieš mus, gali būti, kad tokie metodai naudojami siekiant apgauti savo priešininkę – Rusijos Federaciją“, – sakė jis.

Dėl šio pažeidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Riabkovas

Naujienų agentūros AFP peržiūrėtame dokumente pabrėžiama, kad JAV nerimauja dėl Ukrainos gebėjimo toliau gintis nuo Rusijos smūgių, o laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad kitame dokumente išreikštos abejonės dėl būsimo Kyjivo puolimo sėkmės.

Laikraštis „The Guardian“ rašė, kad viename dokumente JAV pareigūnai nurodė, jog vienu metu Ukrainoje veikė 97 NATO šalių specialiųjų pajėgų nariai, įskaitant 50 britų karių.

Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose svetainėse buvo rasta dešimtys dokumentų nuotraukų. Kai kurios iš jų taip pat rodytų, kad JAV šnipinėja sąjungininkus ir partnerius, įskaitant Izraelį, Pietų Korėją ir Ukrainą.

Daugelio dokumentų nebegalima rasti tose svetainėse, kuriose jie pirmą kartą buvo paskelbti, o Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, siekia, kad jie būtų pašalinti.

Amerikiečių leidinys „The Washington Post“ praneša, kad Ukrainos suplanuotas kontrpuolimas atidedamas dėl prastų oro sąlygų, lėto įrangos ir amunicijos tiekimo iš Vakarų bei slaptų Pentagono dokumentų, kuriuose buvo kalbama apie Ukrainos oro gynybos pažeidžiamumą, „nutekinimo“.

„Numatomas pavasario puolimas buvo laikomas vieninteliu Ukrainos šansu šiais metais susigrąžinti Rusijos karių užimtą teritoriją.

Tačiau operaciją atitolino oro sąlygos, lėtas įrangos tiekimas ir amunicijos trūkumas, todėl baiminamasi, kad situacija gali atsidurti aklavietėje.

Planuotą kontrataką dar labiau apsunkina dešimčių JAV karinių ir žvalgybos dokumentų nutekinimas, įskaitant daug detalių apie Ukrainos kariuomenės būklę ir jos pajėgumus, oro gynybos trūkumus, kurie gali priversti vadus keisti planus“, – teigia leidinys.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Jei Ukraina nesugebės atgauti reikšmingos teritorijos dalies, daugelis ukrainiečių baiminasi, kad bus priversti derėtis su Rusija iš nepalankios padėties.

Tuo pačiu metu, nepaisant amunicijos trūkumo ir Vakarų partnerių pagalbos lūkesčių, Ukrainos kariuomenė kontrpuolimo išvakarėse tikrina Rusijos gynybos pažeidžiamumą.

Vienoje iš įsitvirtinusių pozicijų Donecko srityje, esančioje už kilometro nuo Rusijos pozicijų, Ukrainos karys žurnalistams sakė, kad naudoja komercinius bepiločius orlaivius Rusijos pajėgoms stebėti, nustatyti silpnąsias vietas ir planuoti smūgius, siekiant sunaikinti įtvirtinimus.

Jis sakė, kad nedidelės operacijos ruošia jo dalinį plataus masto puolimui, nes tikimasi daugiau amunicijos ir sunkesnės įrangos.

Kitas karys, dislokuotas už Bachmuto miesto, kalbėjo apie panašių operacijų vykdymą Rusijos gynybai išbandyti.

24 metų kapitonas su šaukiniu „Metis“, atsakingas už operacijų planavimą ir žvalgybą savo padalinyje, sakė, kad mobilizuoti rusai puikiai sugeba įtvirtinti savo pozicijas: „Jie stiprina savo pozicijas viskuo, ką gali rasti: mediena, net šiukšlėmis“.

Jis pripažino, kad bandomųjų operacijų sėkmė nereiškia, kad jo padalinys pasiruošęs visapusiškam puolimui. Kariuomenė laukia sunkiosios technikos, šarvuočių, kurie stumtų daug karių į priekį ir jiems reikia daugiau mokymų.

Ukrainos gynėjai labiausiai nerimauja dėl minų būsimame kontrpuolime.

Ukrainos pulkininkas leitenantas, vadovaujantis tankų batalionui Zaporižios srityje, šaukiniu „Grim“, sakė, kad minos yra abiejose fronto pusėse: „Mes padėjome daug minų, taip pat ir Rusijos pusė“.

Žiniasklaida taip pat pabrėžė, kad Bachmuto mūšis virto ilgiausiu ir daugiausiai aukų pareikalavusiu karo mūšiu, kurio metu abi pusės patyrė didelių nuostolių.

Laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje ir Rusijoje yra apie šimtas vietų, kuriose laikoma apie tūkstantį Ukrainos civilių, sakė Ukrainos žmogaus teisių aktyvistai, praneša „Ukrinform“.

„Reintegracijos ministerijos duomenimis, vasario pabaigoje nelaisvėje buvo 950 civilių gyventojų. Mūsų sąraše, kurį vedame lygiagrečiai su nevyriausybinės organizacijos “Civilių nelaisvėje„ parama, yra maždaug tiek pat žmonių. Negalime pasakyti, ar šie sąrašai sutampa, ar ne, nes valstybės informacija yra uždara“, – teigė Žmogaus teisių žiniasklaidos iniciatyvos atstovė Tatjana Katričenko.

Jos duomenimis, nustatyti 948 įkaitai – civiliai gyventojai laikinai okupuotose teritorijose ir Rusijoje.

Žmogaus teisių aktyvistai pateikė žemėlapį su civilių ir karo belaisvių sulaikymo vietomis. Jame pažymėta šimtas sulaikymo vietų – nuo Donecko ir Chersono sričių iki Rusijos Federacijos Irkutsko srities.

Taip pat pažymėti kalėjimai deokupuotose Kyjivo ir Sumų sričių teritorijose.

Ekspertų teigimu, žemėlapis buvo kuriamas daugiau nei metus. Jie stebėjo socialinę žiniasklaidą ir interneto svetaines, kad nustatytų okupacijos metu dingusius žmones. Ekspertai taip pat apklausė iš nelaisvės paleistus žmones.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paneigė, kad jo kovotojai yra susiję su šiurpiu internete išplatintu vaizdo įrašu, kuriame tariamai rodomi Ukrainos kariai, kuriems buvo nukirstos galvos.

„Aš žiūrėjau šį vaizdo įrašą. Blogai, kai žmonėms nupjaunamos galvos, bet neradau nieko, kas patvirtintų, kad tai vyksta netoli Bachmuto ir kad „Wagner“ kovotojai dalyvauja egzekucijoje“, – sakoma jo bendrovės trečiadienį paskelbtame pareiškime.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

J.Prigožinas atsakė į klausimą apie vaizdo įrašą, kuris balandžio 8 d. buvo paskelbtas prorusiškame socialinės žiniasklaidos kanale ir kuriame, regis, matyti, kaip dviejų ukrainiečių karių nukirstos galvos guli ant žemės šalia sunaikintos karinės transporto priemonės.

Rusijos socialinės žiniasklaidos paskyrose teigiama, kad vaizdo įrašas buvo nufilmuotas netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje, kur jau daug mėnesių vyksta aršiausi karo mūšiai, kuriuose labai aktyviai dalyvauja „Wagner“ kovotojai.

Antrasis vaizdo įrašas, kuris buvo paskelbtas „Telegram“ ir „Twitter“, atrodo, kad buvo nufilmuotas vasarą, nes augmenija jau sulapojusi. Jame matyti, kaip tariamai rusų kovotojas peiliu nupjauna galvą į nelaisvę patekusiam ukrainiečių kariui. Balsas vaizdo įrašo pradžioje leidžia manyti, kad auka galėjo būti dar gyva, kai prasidėjo egzekucija.

Europos Sąjunga trečiadienį pažadėjo patraukti atsakomybėn karo nusikaltėlius, internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip rusų kariai nukerta galvą karo belaisviui ukrainiečiui.

„Neturime daugiau informacijos apie šio vaizdo įrašo tikrumą... Jei [jis] bus patvirtintas, tai yra dar vienas brutalus priminimas apie nežmonišką Rusijos agresijos pobūdį“, – sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė spaudai Nabila Massrali.

„ES kartoja savo tvirtą įsipareigojimą patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltimų, įvykdytų dėl Rusijos karo, kaltininkus ir bendrininkus“, – sakė ji.

Stop kadras iš video/Stop kadrai iš video įrašo, kuriame užfiksuota, kaip ukrainiečių belaisviui nupjaunama galva

Jungtinių Tautų misija Ukrainoje trečiadienį išreiškė pasibaisėjimą keliais vaizdo įrašais, įskaitant medžiagą apie numanomą belaisvio ukrainiečio egzekuciją. 

„JT Žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje priblokšta ypač siaubingų vaizdo įrašų, paskelbtų socialinėje žiniasklaidoje, – sakoma pareiškime. – Viename įrašų matyti vyro, kuris atrodo esantis karo belaisvis ukrainietis, brutali egzekucija, o kitame matosi numanomų karo belaisvių ukrainiečių sudarkyti palaikai.“

Rusijos pajėgos jau ėmėsi plano, kaip evakuoti „Rosatom“ darbuotojus iš Zaporižios atominės elektrinės Enerhodare, pranešė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centro spaudos tarnyba.

Centro duomenimis, rusų atvežti „Rosatom“ darbuotojai buvo įspėti, kad netrukus gali prasidėti priverstinė evakuacija. Jų paprašyta pateikti savo giminaičių sąrašus ir būti pasirengus išvykti.

Balandžio pradžioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi evakuoti okupuotų Zaporižios ir Chersono sričių gyventojus į Krymą.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija paskelbė sankcijas asmenims ir bendrovėms, turintiems finansinių ryšių su Rusijos oligarchais Romanu Abramovičiumi ir Ališeru Usmanovu, asmeninėje tviterio paskyroje pranešė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

"Šiandien imamės griežtų priemonių prieš oligarchų rėmėjus, įskaitant Abramovičiaus ir Usmanovo finansininkus. Užrišame tinklą su Rusijos elitu ir tais, kurie bando padėti jiems slėpti pinigus, skirtus karui. Nesustosime, kol to nepadarys Putinas", - rašė J.Cleverly.

Per pastarąją parą Bachmuto sektoriuje rusai surengė 225 puolimus, 126 okupantai žuvo ir 184 buvo sužeisti. Tai per informacinį teletiltą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

„Priešas toliau puola mūsų atsakomybės zonoje Bachmuto ir Lymano-Kupiansko kryptimis. Konkrečiai Bachmuto sektoriuje per pastarąją parą jis surengė 225 atakas, įvyko 22 susišaudymai ir 5 oro antskrydžiai.

Buvo likviduoti 126 okupantai, dar 184 buvo sužeisti. Be to, buvo sunaikinta priešo desantininkų mašina, radiolokacinė stotis ir 6 lauko amunicijos sandėliai“, – sakė atstovas spaudai.

Pasak S.Čerevato, pagal artilerijos atakų skaičių lyderiu išlieka Lymano-Kupiansko sektorius.

„Ši diena nebuvo išimtis: Priešas 414 kartų apšaudė mūsų pozicijas iš įvairaus kalibro įvairių sistemų artilerijos. Įvyko 9 apšaudymai ir 8 oro antskrydžiai. Žuvo 50 okupantų, 108 buvo sužeisti“, – sakė jis.

Didžiausius nuostolius Rusijos aviacija patyrė pilno masto karo prieš Ukrainą pradžioje, nes okupantai patikėjo propaganda, kad Ukrainos užėmimas bus kaip „lengvas pasivaikščiojimas“, teletilto eteryje pareiškė karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

„Pirmosiomis karo savaitėmis numušti rusų lėktuvai buvo vieni geriausių. Tai Su-34, Su-30, Su-35, o sraigtasparnių skaičius... Šie skaičiai gana dideli. Rusijos aviacija patyrė nuostolių pačioje pradžioje, kai jie neįvertino mūsų aviacijos pajėgumo, kai patikėjo savo pačių propaganda, kad viskas jau sunaikinta, kad jiems bus lengva skraidyti“, – sakė atstovas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas

Anot jo, jei atsižvelgtume į visą aviacijos grupuotę, santykis tarp Ukrainos ir Rusijos aviacijos buvo 1:6, neatsižvelgiant į orlaivių modernizaciją.

„Rusai turėjo pranašumą. O jei dar pridėsime technologijas, kurios buvo investuotos į rusų lėktuvus, t. y. Su-27 modernizavimas į Su-30, paskui Su-34, Su-35... Santykis yra maždaug 1:10, jei įvertinsime jų technines galimybes“, – teigė J.Ihnatas.

Šiuo metu aktyviai kalbama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės kontrpuolimą. Prioritetine vadinama pietinė kryptis, tačiau tai greičiausiai tėra legenda priešui. 

Tai interviu „Obozrevatel“ pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoris Romanenka. Pasak jo, karas pirmiausia yra intelektualinė kova.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Jis priminė praėjusių metų patirtį, kai buvo plačiai skelbiama, kad Chersono srityje vyks kontrpuolimas. Okupantai tuo patikėjo ir atitraukė savo rezervus iš Charkivo ir Donecko krypčių. O Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvyko į Charkivo sritį ir beveik visą ją išlaisvino.

„Neatmetu, kad Generalinis štabas apsimes, jog tęs pasirengimą pagal planą, kuris buvo paviešintas (kalbama apie nutekintus „slaptus dokumentus“ – UNIAN), bet iš tikrųjų įgyvendins kitą planą“, – sakė I.Romanenka.

Pasak jo, Rusijos žvalgyba dabar bando išsiaiškinti, koks yra tikrasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo planas, o kur – sukurta legenda. Tačiau, jei veiks sumaniai, sako generolas leitenantas, ginkluotosios pajėgos gali išnaudoti situaciją savo naudai.

I.Romanenka sakė, kad planuojant tokias rimtas kontrpuolimo operacijas tiesiog negali būti vieno plano, jų yra keli. Ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos greičiausiai smogs vienu metu keliomis kryptimis.

„Karas, be kita ko, yra ir apgaulės menas“, – reziumavo buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė rusų „žvėris“, socialiniuose tinkluose pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame, kaip atrodo, užfiksuotas karo belaisvio ukrainiečio galvos nupjovimas.

„Pasaulyje neįmanoma ignoruoti [to], kaip lengvai šie žvėrys žudo... Mes nieko nepamiršime ir neatleisime žudikams“, – sakė V.Zelenskis pareiškime socialiniuose tinkluose.

Prezidentas taip pat pažadėjo pasiekti teisingumą Ukrainai.

„Šis įrašas... Ukrainiečių belaisvio egzekucija... Pasaulis privalo tai pamatyti“, – sakė V.Zelenskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti egzekucijos įrašo autentiškumo.

Maždaug 1 minutės ir 40 sekundžių trukmės įraše matyti kaukėtas vyras kamufliažine apranga, peiliu nupjaunantis galvą kitam uniformuotam vyrui.

Taip pat girdimi kiti žmonės, rusiškai skatinantys užpuoliką.

Kai galva nupjaunama, kažkas sako, kad galvą reiktų „nusiųsti vadui“.

Įraše taip pat matyti aukos liemenė su Ukrainos trišakiu.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad reikia patikrinti „siaubingo įrašo“, galimai parodančio karo belaisvio ukrainiečio galvos nupjovimą, autentiškumą.

„Visų pirma reikia patikrinti šio siaubingo įrašo autentiškumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad „gyvename klastočių pasaulyje“.

Rusija ir Ukraina nuolat kaltina viena kitą karo belaisvių žudymu; internete yra pasirodę keli vaizdo įrašai, kuriuose, kaip atrodo, matyti belaisvių nužudymai.

Pietų Korėja pasiekė susitarimą paskolinti Jungtinėms Amerikos Valstijoms pusę milijono 155 mm artilerijos sviedinių, kurie galės suteikti Vašingtonui daugiau lankstumo aprūpinant Ukrainą amunicija, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos leidinys „DongA Ilbo“, cituodamas neįvardytus vyriausybės šaltinius.

Teigiama, kad Pietų Korėja nusprendė ne parduoti, o „paskolinti“ šaudmenis, kad sumažintų galimybę, jog Pietų Korėjos sviediniai bus panaudoti Ukrainos konflikte.

Pietų Korėjos prezidentas Yoonas Suk-yeolas yra sakęs, kad dėl Pietų Korėjos įstatymo, draudžiančio tiekti ginklus į konfliktą įsitraukusioms šalims, ginklų perdavimas Ukrainai yra komplikuotas.

„AFP“/„Scanpix“/Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Parkas Jinas

Leidinio tvirtinimu, sviedinius pirmiausia naudos JAV, siekdamos papildyti savo atsargas.

Praėjusiais metais nupirkusi 100 tūkst. tokių šovinių, JAV vyriausybė vasario mėn. paprašė leisti įsigyti tokį patį ar didesnį kiekį, tačiau Pietų Korėjos vyriausybė ieškojo kito būdo šoviniams tiekti.

„Nusprendėme gerokai padidinti šovinių kiekį, bet pasinaudoti nuomos būdu, išnagrinėję, kaip sąžiningai atsakyti į sąjungininkės prašymą ir kartu laikytis vyriausybės principo neteikti Ukrainai letalinių ginklų“, – cituojamas vienas šaltinis.

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Parkas Jinas žurnalistams sakė, kad negali patvirtinti laikraščio pranešimo, tačiau pridūrė, kad vyriausybės pozicija prieš letalinės pagalbos teikimą Ukrainai nesikeičia.

Pranešimas pasirodė po to, kai nutekinti labai įslaptinti JAV kariniai dokumentai atskleidė Pietų Korėjos sunkumus sprendžiant Vakarų sąjungininkų spaudimą tiekti karinę pagalbą Ukrainai.

Viename nutekintame biuletenyje, pažymėtame žyma „Visiškai slaptai“, su kuriuo susipažino naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai, teigiama, kad Seulas nuo kovo pradžios „grūmėsi su JAV prašymu tiekti artilerijos šaudmenis Ukrainai“.

Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus ukrainiečio belaisvio nužudymo. SBU vadovas patikino, kad saugumo pajėgos suras tai padariusius asmenis net jei reikės juos „iškasti iš po žemių“.

„Mes surasime šiuos žmones. Jei reikės, mes juos surasime, kad ir kur jie būtų: iš po žemių ar iš kito pasaulio. Bet jie tikrai bus nubausti už tai, ką padarė“, – teigė SBU vadovas Vasylis Maliukas. 

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Vasylis Maliukas

Ukrainos ministerija mano, kad balandžio 11 d. internete pasirodžiusiame vaizdo įraše rusų okupantai „parodo savo gyvulišką prigimtį – jie žiauriai kankina ukrainiečių belaisvį ir nupjauna jam galvą“.

Trečiadienį aukšto rango Rusijos pareigūnas pareiškė, kad tai, jog JAV „Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichių įvardijo kaip „neteisėtai sulaikytą“, Rusijai nieko nereiškia ir ji nekeis savo požiūrio į jo bylą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija šiuo metu svarsto galimybę suteikti JAV diplomatams konsulinę prieigą prie E.Gershkovichiaus, kuris nuo sulaikymo prieš dvi savaites iki šiol tik minimaliai bendravo su savo teisininkų komanda.

Tačiau jis aršiai kritikavo JAV bandymus „spausti“ Maskvą šiuo klausimu.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas Ženevoje

„Netoleruosime jokių bandymų daryti mums spaudimą, ir neturi jokios reikšmės, kokį statusą Vašingtone jie suteikia šiam asmeniui. Veiksime pagal savo vidaus poreikius, normas ir įstatymus, kurie taikomi šioje situacijoje, ir nieko daugiau“, – piktinosi S.Riabkovas.

Antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas telefonu kalbėjosi su E.Gershkovichiaus šeima ir sakė, kad Vašingtonas daro „viską, kas įmanoma“, kad jis būtų paleistas.

E.Gershkovichius – pirmasis amerikiečių žurnalistas, įkalintas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu nuo Šaltojo karo pabaigos.

Kitą savaitę Maskvos teismas nagrinės žurnalisto teisininkų komandos apeliaciją dėl sprendimo, pagal kurį jis turi būti laikomas ikiteisminiame sulaikyme Maskvos Lefortovo kalėjime mažiausiai iki gegužės 29 d.

Vienas aukšto rango JAV saugumo pareigūnas antradienį pareiškė, kad rusų įsilaužėliai prisijungė prie privačių apsaugos kamerų Ukrainos kavinėse ir rinko žvalgybinę informaciją apie pravažiuojančius pagalbos konvojus.

Nacionalinės saugumo agentūros kibernetinio saugumo direktorius Robas Joyce'as sakė, kad Rusijos vyriausybė ir jos remiami programišiai nuolat atakuoja Ukrainos informacinių technologijų sistemas, ir tai yra dalis Maskvos invazijos į provakarietišką kaimynę.

Jis teigė, kad vienas iš dėmesio centrų yra stebėjimo kameros, kuriomis vietos pareigūnai ir privačios įmonės stebi aplinką.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

„Toliau vykdomi išpuoliai prieš Ukrainos interesus – finansinius, vyriausybinius, asmeninius, individualaus verslo, tiesiog bandoma sutrikdyti“, – Vašingtone įsikūrusiame Tarptautinių ir strateginių studijų centre sakė R.Joyce'as.

„Vyksta kūrybingi darbai. Stebime, kaip Rusijos programišiai prisijungia prie viešai prieinamų internetinių kamerų ir stebi pagalbą gabenančius konvojus ir traukinius“, – sakė jis.

„Jie taip pat įsilaužia į tas interneto kameras... Užuot naudojęsi miesto aikštės (kameromis), kurios yra prieinamos internetu, jie žiūri į kavinės apsaugos kamerą ir mato kelią, kurį jiems reikia matyti“, – sakė jis.

Pasak jo, rusai taip pat daugiausia dėmesio skiria įsilaužimams į JAV gynybos produktų gamybos ir logistikos transporto bendroves, kad sužinotų daugiau apie ginklų tiekimo Ukrainai grandinę.

„Jie kasdien patiria rusų spaudimą“, – sakė jis.

Rusijos aneksuoto Krymo ir Sevastopolio miesto valdžia atšaukė paradus ir eitynes, skirtus gegužės 9-ajai ir Gegužės 1-ajai – Pergalės dienai – paminėti, motyvuodama saugumo sumetimais, pranešė CNN.

Šios dvi datos Rusijoje yra valstybinės šventės, o gegužės 9 d. minima sovietų pergalė prieš nacistinę Vokietiją.  

„Krymo Respublikos ir Sevastopolio valdžia priėmė bendrą sprendimą nerengti šventinių demonstracijų gegužės 1 d., “Nemirtingojo pulko„ eitynių ir karinio parado gegužės 9 d. Šis sprendimas priimtas dėl saugumo priežasčių“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksenovas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Pergalės dienos paradas Maskvoje

„Nepaisant šventinių renginių atšaukimo, mūsų veteranai neliks be dėmesio“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad vietos valdžios atstovai aplankys veteranus bei pasveikins juos su Pergalės diena.

Nors bet koks Ukrainos puolimas, siekiant susigrąžinti Krymą, geriausiu atveju yra tolimas, rusai nerizikuoja. Tačiau, kaip praėjusį mėnesį pranešė CNN, šalies-agresorės vadovybė deda daug pastangų, kad sutvirtintų pusiasalį, kurį neteisėtai aneksavo 2014 m. 

Ukraina nori, kad Indija atliktų svarbesnį vaidmenį padedant užbaigti Rusijos karą, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova per pirmą tokį aukšto rango vizitą Indijoje nuo karo pradžios.

Indija „gali atlikti didesnį ir svarbesnį vaidmenį“, o Ukraina „sveikintų bet kokias pastangas, nukreiptas į karo sprendimą“, sakė E.Džaparova.

Ministro pavaduotoja siekė pasinaudoti savo vizitu, kad sustiprintų ryšius su Indija, kuri susilaikė nuo Rusijos vaidmens kare pasmerkimo ir kelis kartus susilaikė nuo balsavimo dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, nukreiptų prieš Maskvą.

Vietoje to Naujasis Delis pabrėžė, kad reikia diplomatijos ir dialogo dėl karo nutraukimo, ir išreiškė norą prisidėti prie pastangų siekiant taikos. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova

Indija yra priklausoma nuo Rusijos: beveik 60 proc. jos gynybos įrangos importuojama iš Maskvos, o nuo karo pradžios stipriai išaugo ir pigios rusiškos naftos pirkimo apimtys.

Pirmadienį E.Džaparova įspėjo Indiją dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo Rusijos.

„Indija turėtų pragmatiškai diversifikuoti savo energijos išteklius, karines sutartis ir politinius ryšius. Nes tai, ką matome savo šalyje, kai esi priklausomas nuo Rusijos, jie visada pasinaudos šia šantažo priemone“, – sakė ji žurnalistams.

Trijų dienų vizitą Indijoje E.Džaparova užbaigė paprašydama padėti Ukrainai vaistais ir medicinine įranga. Taip pat įteikė prezidento Volodymyro Zelenskio parašytą ir Indijos premjerui Narendrai Modi adresuotą laišką, kurio turinys žiniasklaidai nėra žinomas.

Negana to, Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja pateikė idėją, kad Indijos kompanijos galėtų prisijungti prie atstatymo darbų nuo karo nukentėjusioje Ukrainoje.

Šiais metais Indija taip pat rotacijos tvarka pirmininkauja G20 šalių grupei. Būdama šeimininkė, Indija save pristatė kaip kylančią supervalstybę, kartu pasinaudodama savo padėtimi pasaulinėje arenoje, kad sumažintų atotrūkį tarp Vakarų ir Rusijos.

Į tai reaguodama ministro pavaduotoja paragino Indiją pasinaudoti pirmininkavimo laikotarpiu ir atkreipti dėmesį į krizę Ukrainoje, pakviečiant Ukrainos pareigūnus prisijungti prie G 20 renginių ir aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks rugsėjo mėn.

Ji teigė, kad jos vizitas yra „draugystės ženklas“, ir išreiškė viltį, kad jis paskatins Ukrainos dialogą su Indija.

„Padarykime Ukrainą labiau matomą Indijoje, padėkime Ukrainai papasakoti savo istoriją, taip pat priartinkime Indiją prie Ukrainos“, – viltį išreiškė E.Džaparova.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį kalbėjosi su savo kolegomis iš Ukrainos, Vašingtonui stengiantis nuraminti sąjungininkus po to, kai internete pasirodė nutekintų slaptų dokumentų.

Dėl šio pažeidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.

Naujienų agentūros AFP peržiūrėtame dokumente pabrėžiama, kad JAV nerimauja dėl Ukrainos gebėjimo toliau gintis nuo Rusijos smūgių, o laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad kitame dokumente išreikštos abejonės dėl būsimo Kyjivo pajėgų puolimo sėkmės.

„AFP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Gynybos sekretorius Lloydas Austinas

„Pastarosiomis dienomis aukštu lygiu bendravome su sąjungininkais ir partneriais, be kita ko, siekdami juos patikinti dėl mūsų pačių įsipareigojimo saugoti žvalgybos informaciją“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A.Blinkenas.

Pasak jo, jis kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba ir „dar kartą patvirtino mūsų nuolatinę paramą Ukrainai ir jos pastangoms ginti savo teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“.

L.Austinas, kalbėdamas kartu su A.Blinkenu, taip pat sakė, kad bendravo su savo kolega Ukrainoje Oleksijumi Reznikovu.

„Jis ir vadovybė tebėra susitelkę į užduotį“, – sakė L.Austinas ir pažymėjo, kad „jie turi daug pajėgumų, kurių jiems reikia tolesniam sėkmingam darbui“.

Tikimasi, kad pavasarį Ukraina pradės puolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas – tai būtų pirmas didelis šių metų karinis puolimas.

Tačiau viename visiškai slaptame dokumente teigiama, kad griežta Rusijos gynyba ir „nuolatiniai Ukrainos mokymo ir amunicijos tiekimo trūkumai tikriausiai apsunkins puolimo eigą ir padidins aukų skaičių“, pranešė „The Washington Post“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Serbija, vienintelė Europos šalis, kuri atsisakė taikyti sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, ilgą laiką nuo karo pradžios išlaikė glaudžius santykius su agresore, ir sutiko tiekti ginklus Kyjivui arba jau juos išsiuntė, kaip teigiama slaptame Pentagono dokumente.

Dokumentas – Europos vyriausybių atsakymų į Ukrainos prašymus suteikti karinius mokymus ir letalinę pagalbą arba ginklus santrauka – buvo vienas iš dešimčių slaptų dokumentų, pastarosiomis savaitėmis paskelbtų internete, o tai gali būti rimčiausias JAV paslapčių nutekinimas per pastaruosius metus.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad dokumente, pavadintame „Europa|atsakas į vykstantį Rusijos ir Ukrainos konfliktą“, diagramos forma išvardytos 38 Europos vyriausybių „įvertintos pozicijos“ dėl Ukrainos prašymų suteikti karinę pagalbą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Vučičius

Iš diagramos matyti, kad Serbija atsisakė apmokyti Ukrainos pajėgas, tačiau įsipareigojo siųsti letalinę pagalbą arba jau ją suteikė. Tai indikuoja, kad Serbija turi politinės valios ir karinių pajėgumų ateityje suteikti Ukrainai ginklų.

Dokumentas pažymėtas slaptumo žyma „Secret“ ir „NOFORN“, draudžiančia jį platinti užsienio žvalgybos tarnyboms ir kariuomenei. Jis datuotas kovo 2 d. ir patvirtintas Jungtinio štabų vadų komiteto biuro antspaudu.

Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti dokumento autentiškumo.

Serbijos vyriausybė deklaravo neutralumą Ukrainos kare, nepaisant to, kad šalį su Rusija sieja gilūs istoriniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai.

„Jei šis dokumentas tikslus, jis arba rodo Vučičiaus dviveidiškumą Rusijos atžvilgiu, arba jis patiria didžiulį Vašingtono spaudimą tiekti ginklus Ukrainai“, – sakė Rytų Europos ekspertas Januszas Bugajskis, užsienio politikos instituto „Jamestown Foundation“ ekspertas.

Diagrama atskleista praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai prorusiškame susirašinėjimo platformos „Telegram“ paskelbtuose dokumentuose tariamai buvo nurodyta, kad Serbijos ginklų gamintojas lapkričio mėn. į Kyjivą išsiuntė 122 mm raketų „Grad“ tipo „žemė-žemė“.

Tarp dokumentų buvo siuntos manifestas ir Ukrainos vyriausybės galutinio naudotojo sertifikatas.

Kovo mėn. Maskva pareiškė, kad paprašė Belgrado pateikti oficialų paaiškinimą dėl tariamo tiekimo, valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.

Ginklų gamintoja „Krusik Corp.“ iš Valjevo neigė tiekusi raketas ar kitus ginklus Ukrainai. Aleksandras Vučičius šiuos kaltinimus pavadino „žinomu melu“.

„Mes neeksportavome jokių ginklų ar šaudmenų į Rusiją ar Ukrainą“, – sakė jis kovo 5 d. vizito Katare metu.

Trečiadienį Belgradas dar kartą paneigė, jog perdavė ar planuoja perduoti ginklų Ukrainai ar Rusijai.

Duodamas interviu Serbijos naujienų agentūrai „Tanyug“, šalies gynybos ministras Milošas Vučevičius užsiminė, kad kažkas siekia įtraukti Serbiją į konfliktą, ir kartu pabrėžė, kad valstybė nuosekliai laikosi savo patvirtintos politikos.

„Šį melą paneigėme daugiau nei dešimtį kartų, padarysime tai dar kartą. Serbija neperdavė ir neperduos ginklų nei Ukrainos, nei Rusijos pusėms, taip pat konflikto zonoje esančioms kaimyninėms valstybėms“, - teigė ministas.

Tačiau M.Vučevišius neatmetė galimybės, kad serbiški ginklai galėjo patekti į konflikto zoną, kaip jis sakė, „kažkokiu stebuklingu būdu“, nors tvirtino, kad tai nesusiję su Serbija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas gali prasidėti vasarą, nes nuo to priklauso tolesnė karo eiga ir Kyjivas turi būti 100 proc. tam pasiruošęs, sakė Vašingtone viešintis Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Mes nejaučiame savo draugų ir partnerių spaudimo pradėti puolimą. <...> Visi mūsų draugai ir partneriai puikiai supranta, kad norint pereiti į kontrpuolimą, reikia būti 100 proc. ar net labiau tam pasiruošus“, – sakė D.Šmyhalis leidiniui „The Hill“.

Didelis slaptų Pentagono dokumentų, kuriuose buvo pateikti „niūrūs vertinimai“ dėl Ukrainos kontrpuolimo perspektyvų, nutekėjimas nepaveikė Kyjivo ryžto vykdyti planą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Šmyhalis

„Ukraina išlaisvins savo žemes. Mes ne kartą įrodėme, kad galime tai padaryti. Prašome savo tarptautinių partnerių papildomų karinių pajėgumų, pavyzdžiui, tankų, amunicijos, lėktuvų, šarvuočių“, – sakė šalies premjeras.

Ukraina jau parengė aštuonias naujas puolamąsias brigadas, iš viso 40 tūkst. karių, puolamajai operacijai, kuri gali prasidėti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais, balandžio pradžioje rašė „Reuters“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas kovo mėnesį kalbėjo apie kontrpuolimą po dviejų mėnesių, o Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas dar žiemą paskelbė, kad šių metų pavasarį planuojamas „rimtas puolimas“.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas sakė, kad Vašingtonas taip pat tikisi, jog Ukraina artimiausiomis savaitėmis pradės kontrpuolimą. Tokį patį terminą nurodė ir JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith.

Tuo tarpu nutekintuose slaptuose Pentagono dokumentuose cituojami JAV žvalgybos vertinimai, kad ukrainiečiai gali „smarkiai nepateisinti“ Kyjivo lūkesčių pradėti kontrpuolimą šį pavasarį dėl problemų, susijusių su karių sutelkimu ir šaudmenų bei ginklų trūkumu.

Šių metų vasario mėn. dokumentuose teigiama, kad planuojama Ukrainos operacija gali atnešti tik „kuklius teritorinius laimėjimus“, nes Rusija sustiprins savo gynybą.

Nutekinti slapti Pentagono dokumentai nesutrukdys planuojamam kontrpuolimui, laikraščiui „The Washington Post“ pabrėžė aukštas Ukrainos pareigūnas. Jis taip pat pažymėjo, kad tiksli puolimo vieta dar nebus žinoma. „Galime ją pakeisti likus savaitei“ iki pradžios, padarė išvadą šaltinis.

CNN anksčiau pranešė, kad Ukraina jau pakeitė savo karinius planus po to, kai buvo nutekinti slapti dokumentai apie pavasario kontrpuolimą.

Jungtinės Kalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija Zaporižios srityje Ukrainos pietuose toliau plėtojo plataus masto linijinę gynybą.

Manoma, kad už šią teritoriją yra atsakinga Rusijos pietinė pajėgų grupė.

Šiuo metu Rusija jau baigė įrengti tris gynybinių zonų sluoksnius maždaug 120 km ilgio sektoriaus teritorijoje. Jas sudaro priešakinių kovinių pozicijų fronto linija ir dvi beveik ištisinės, sudėtingesnės gynybos zonos. Kiekviena zona yra maždaug už 10-20 km nuo priešakinės, pažymėjo britų žvalgyba.

„Rusija tikriausiai įdėjo daug pastangų į šiuos gynybos darbus, nes yra įsitikinusi, kad Ukraina svarsto galimybę pulti Melitopolio miestą“, – rašoma apžvalgoje.

Šios gynybinės priemonės gali tapti grėsmingomis kliūtimis Ukrainos pajėgoms, tačiau jų naudingumas beveik visiškai priklauso nuo to, ar jos yra pakankamai palaikomos artilerijos ir personalo.

„Lieka neaišku, ar Rusijos pietinės pajėgos šiuo metu gali sutelkti šiuos išteklius“, – teigė Gynybos ministerija.

Antradienį per renginį Raiso universitete Hjustone kalbėjęs Centrinės Žvalgybos Agentūros vadovas Williamas Burnsas pareiškė, kad Rusija rizikuoja tapti Kinijos „ekonomine kolonija“, nes po invazijos į Ukrainą jos izoliacija nuo Vakarų dar labiau sustiprėjo.

„Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos ir tam tikrais atžvilgiais rizikuoja ilgainiui tapti Kinijos ekonomine kolonija, priklausoma nuo energetinių išteklių ir žaliavų eksporto“, – sakė W.Burnsas.

„Reuters“/„Scanpix“/Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Williamas Burnsas

Pasak CNN, praėjusią savaitę socialinėje žiniasklaidoje pasirodė du vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip Rusijos okupantai nukerta galvas Ukrainos kariams.

„Atrodo, kad šie vaizdo įrašai buvo padaryti skirtingu metu. Vienas iš jų galėjo būti nufilmuotas visai neseniai, o kitas – sprendžiant iš lapijos kiekio – atrodo, kad nufilmuotas vasarą“, – teigė CNN.

Įtariama, kad vieną iš vaizdo įrašų balandžio 8 d. nufilmavo „Wagner“ samdiniai.

Jie nufilmavo dviejų ukrainiečių kareivių, gulinčių ant žemės šalia sunaikintos karinės transporto priemonės, kūnus be galvų.

Vaizdo įraše girdimas balsas už kameros, atrodo, kad garsas iškraipytas, kad nebūtų galima identifikuoti kalbančiojo.

„Šarvuotas transporteris užvažiavo ant minos“, – sako balsas.

Matyt, turėdamas omenyje ant žemės gulinčius kūnus, balsas toliau juokiasi: „Jie juos nužudė. Kažkas prie jų priėjo. Jie priėjo prie jų ir nupjovė jiems galvas“.

Atrodo, kad žuvusiems kariams taip pat buvo nupjautos rankos.

Rusijos socialinės žiniasklaidos duomenimis, vaizdo įrašas, kaip įtariama, buvo nufilmuotas netoli Bachmuto.

CNN pranešė, kad negali nepriklausomai patvirtinti vaizdo įrašo buvimo vietos. Pats vaizdo įrašas nebuvo paviešintas.

Balandžio 11 d. vakare socialinėje žiniasklaidoje buvo dalijamasi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas žiaurus ukrainiečių kalinio nužudymas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos karys peiliu nupjauna galvą tuo metu dar gyvam ukrainiečių gynėjui.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos Federacija neteko daugiau kaip 180 tūkst. savo karių. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ paskyroje skelbiama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. bendri priešo koviniai nuostoliai sudaro apie 180 050 karių.

Vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 730 rusų karių. 

Nuo invazijos pradžios rusai taip pat neteko 3 646 tankų, 7 043
šarvuotų kovos mašinų, 2 770 artilerijos sistemų, 535 daugkartinio raketų paleidimo sistemų, 282 oro gynybos sistemų, 307 lėktuvų,  293
sraigtasparnių.

Rusija paskelbė atlikusi sėkmingą pažangios tarpžemyninės balistinės raketos bandymą – kelios savaitės po to, kai sustabdė savo dalyvavimą paskutiniame dar likusiame susitarime su JAV dėl branduolinių ginklų kontrolės.

Rusijos gynybos ministerijos pareiškime sakoma, kad „kovinė įgula sėkmingai paleido mobiliosios sausumos sistemos tarpžemyninę balistinę raketą“. Nurodoma, kad raketa buvo paleista antradienį iš Kapustin Jaro poligono Astrachanės srityje Rusijos pietvakariuose.

„Raketos mokomoji galvutė numatytu tikslumu pataikė į tariamą taikinį Saryšagano poligone (Kazachstano Respublika)", – sakoma pareiškime.

Prieš daugiau kaip metus pasiuntęs savo kariuomenę į Ukrainą, prezidentas Vladimiras Putinas skelbia menkai užmaskuotus įspėjimus, kad ten gali panaudoti branduolinį ginklą, jei kiltų grėsmė Rusijai.

„Scanpix“/AP nuotr./„Sarmat“ raketa

Vasario pabaigoje V.Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdo savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, pagal kurią Rusija ir JAV sutiko apriboti savo branduolinius arsenalus ir sutikti su abipusėmis inspekcijomis.

Mažiau nei prieš tris savaites V.Putinas sakė, kad dislokuos taktinių branduolinių ginklų kaimynėje ir sąjungininkėje Baltarusijoje. Tai reiškia, kad šie ginklai dislokuojami Europos Sąjungos pašonėje.

Abu žingsnius pasmerkė NATO.

Plačiau skaitykite čia.

Per pastarąją parą, balandžio 11 d., Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė 72 Rusijos okupantų atakas. Pagrindinės okupantų pastangos buvo sutelktos Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis.

Karščiausiu tašku tapo Marijinka, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Bachmuto kryptimi Rusijos pajėgos toliau tęsia puolimą, siekdamos užimti Bachmutą, kovos tęsiasi.

Socialiniuose tinkluose buvo išplatintas žiaurus vaizdo įrašas, kuriame įamžintas dar vienas Rusijos okupantų karo nusikaltimas. Įraše užfiksuota, kaip Rusijos okupantai žiauriai nužudė į nelaisvę patekusį ukrainiečių karį nupjaudami jam galvą.

Antradienį vakare socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas žiaurus ukrainiečių karo belaisvio nužudymas. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip Rusijos karys peiliu nupjauna galvą tuo metu dar gyvam ukrainiečių gynėjui.

Stop kadras iš video/Rusijos karys, kuris vaizdo įraše nupjauna ukrainiečio belaisvio galvą

Įraše šoko būsenos belaisvis rėkia, kad jam skauda.

Rusai rodo nupjautą galvą į kamerą ir sako, kad ją reikia nusiųsti nužudytųjų vadui.

Egzekuciją vykdžiusio okupanto veidą vaizdo įraše dengia kaukė.

Vaizdo įraše taip pat matyti žali lapai, kurie tikriausiai gali reikšti, kad filmuota praėjusiais metais, rašo „Ukrainska pravda“.

Į šokiruojančią filmuotą medžiagą sureagavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Už viską bus atsakyta ir kalti žmonės turės prisiimti atsakomybę“, – parašė jis „Telegram“ platformoje.

Antradienį Rusijos gynybos ministerija ir „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas pripažino vienas kito vaidmenį vykdant operaciją Bachmute.

Rusijos gynybos ministerija ir J.Prigožinas teigė, kad „Wagner“ kovotojai sudaro pagrindinę teritorijos užėmimo ir Ukrainos pajėgų išstūmimo dalį centrinėje Bachmuto dalyje, o neįvardyti Rusijos oro desanto (VDV) daliniai sudaro pagalbines pajėgas „Wagner“ flanguose į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto, įskaitant vietoves prie Zaližnianskės, Sako ir Vancetos bei Mykolajivkos.

„Toks pajėgų išdėstymas leidžia manyti, kad Rusijos oro desanto daliniai ketina panaudoti „Wagner“ grupę Bachmutui užimti, kartu sumažindama įprastinių Rusijos pajėgų nuostolius – tai patvirtina ankstesnius ISW vertinimus, kad VDV siekia panaudoti „Wagner“ pajėgas Bachmutui užimti, o paskui jas išstumti ir prisiimti pergalės nuopelnus“, – rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai kasdien pateikiamoje analizėje.

Tačiau J.Prigožinas pakartojo, kad „Wagner“ pajėgos pasiekia laimėjimų Bachmute, teigdamas, kad Rusijos pajėgos dėl „Wagner“ pasiekimų kontroliuoja 80 proc. Bachmuto teritorijos.

ISW vietovės kontrolės vertinimu, Rusijos pajėgos Bachmute užima mažiausiai 30,68 kvadratinių kilometrų arba 76,5 proc. Tačiau šis plotas padidėja iki 34,5 kvadratinių kilometrų arba 86,1 proc. Bachmuto teritorijos, jei atsižvelgsime į visą Rusijos pretenduojamą teritoriją Bachmute, įskaitant prieštaringas pretenzijas.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Kremlius priėmė teisės aktus, kuriais siekiama naudoti skaitmeninio autoritarizmo priemones, kad būtų skaitmenizuotas ir pagerintas šaukimų į teismą išdavimo veiksmingumas ir kovojama su Rusijos šaukimo į kariuomenę vengiančiais asmenimis.
• Nedidelė marginalinė prokarinių Rusijos tinklaraštininkų grupė paragino Rusijos vyriausybę panaikinti cenzūros įstatymus, draudžiančius diskredituoti Rusijos kariuomenę.
• Atrodo, kad Rusijos pajėgos laikosi pozicijose į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir pasiekė laimėjimų miško teritorijoje į pietus nuo Kreminos.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas Bachmute ir jo apylinkėse bei palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją.
• Rusijos pajėgos vykdė gynybines operacijas pietų Ukrainoje.
• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu lankėsi gynybos pramonės įmonėse Tulos srityje, vykdydamas nuolatines pastangas pavaizduoti Rusijos gynybos pramonės bazės (GPI) atsparumą.
• Rusijos vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova toliau patvirtina, kad Rusijos valdžios institucijos imasi įvairių veiksmų Ukrainos vaikų atžvilgiu, siekdamos išteisinti save nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto arešto orderio.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra rimtai nusiteikęs derėtis dėl karo Ukrainoje, skelbia „Unian“.

W.Burnsas pabrėžė planuojamo Ukrainos kontrpuolimo svarbą, sakydamas, kad artimiausiais mėnesiais ant kortos pastatyta labai daug, rašo CNN. W.Burnsas mano, kad būtent Ukrainos pažanga mūšio lauke gali nulemti „diplomatijos perspektyvas“.

„Užuot atsitraukęs, jis padvigubino savo pastangas“, – sakė CŽA direktorius apie V.Putiną ir pridūrė, kad Rusijos lyderis tiki, jog gali sutriuškinti Ukrainą ir Vakarus.

W.Burnsas paminėjo, kad Ukraina toliau gina Donbasą, todėl Rusijos kampanija, kuria siekiama jį nusiaubti, tikriausiai užtruks, kaip teigiama viename nutekintame žvalgybos dokumente.

„V.Putinas labai klydo savo prielaidose apie Ukrainą prieš karą. Tikros šalys kovoja“, – sakė jis, pažymėdamas, kad Ukraina ir jos prezidentas būtent taip ir padarė.

CŽA direktorius taip pat pabrėžė, kad svarbu, jog JAV toliau teiktų paramą Ukrainai, be kita ko, dalijantis žvalgybos informacija.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas mano, kad Ukraina dabar turi pakankamai galimybių sėkmingai surengti kontrpuolimą.

Nepaisant pastarojo meto JAV dokumentų nutekinimo internete, Ukrainos karinė vadovybė ir toliau sutelkia dėmesį į savo tikslą, pridūrė Pentagono vadovas per kalbą Valstybės departamente.

15min nuotr./Lloydas Austinas

„Ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad jie pasieks tai, ką pasiekia geri lyderiai, puikūs lyderiai“, – jo žodžius citavo „Ukrinform“.

L.Austinas sakė, kad Ukraina turi puikų aktyvių veiksmų planą, tačiau jo detalės žinomos tik prezidentui ir jo artimiausiam ratui.

„Jie turi daugybę pajėgumų, kurių jiems reikia, kad pasiektų sėkmę. Mes parengėme labai daug karių, suteikėme nemažai platformų“, – sakė jis.

Be to, patys ukrainiečiai jaučiasi esantys gana geros būklės. L.Austinas pažadėjo, kad Valstijos ir toliau rems Ukrainą.

„Kad jiems ir toliau sektųsi, nepriklausomai nuo to, kada jie nuspręs pradėti puolamąsias operacijas“, – apibendrino jis.