V.Zelenskis NATO viršūnių susitikime Vilniuje tikisi, kad Ukraina bus pakviesta prisijungti prie Aljanso

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina bus oficialiai pakviesta tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare.

„Mes ruošiamės Ramšteino susitikimui, ir pono Stoltenbergo pozicija yra svarbi.

Rengiamės aktyviems veiksmams fronte: jie neišvengiami.

Rengiamės NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje, kuris numatytas šią vasarą. Tačiau jo turinys jau dabar dėliojamas tokiuose susitikimuose, palaikant įvairaus lygio ryšius, kuriuos palaikome su savo partneriais.

Nei dauguma ukrainiečių, nei dauguma europiečių, nei dauguma žmonių visoje NATO nesupras Aljanso vadovų, jei šiame aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje nebus pelnyto politinio kvietimo Ukrainai prisijungti prie Aljanso. Ukraina padarė viską, kad mūsų prašymas būtų patenkintas“, – vakariniame kreipimesi sako V.Zelenskis.

Praėjusio mėnesio pabaigoje JAV ir ES pareigūnai apsikeitė informacija apie milijonų dolerių vertės uždraustą technologiją, kuri, nepaisant jų pastangų, praslydo į Rusijos teritoriją.

Aukšti mokesčių ir prekybos institucijų pareigūnai pastebėjo, kad per Armėniją, Kazachstaną ir kitas šalis Rusijai parduodami lustai ir kiti elektroniniai komponentai, rodo medžiaga iš kovo 24 dienos susitikimo, kurią gavo „The New York Times“.

Be to, jie pasidalino informacija apie aštuonių ypač jautrių lustų ir kitų elektroninių prietaisų, kurie, jų nuomone, yra itin svarbūs kuriant ginklus, įskaitant Rusijos sparnuotąsias raketas, smogusias Ukrainai, srautą.

Plačiau skaitykite čia.

Slovėnijos gynybos ministras Marjanas Šarecas pasirašys susitarimą su Europos gynybos agentūra dėl prisijungimo prie bendro artilerijos amunicijos Ukrainai pirkimo projekto.

Apie tai pranešė laikraštis „Jevropeiska Pravda“ su nuoroda į „RTV Slovenija“.

Sprendimas buvo priimtas ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų posėdyje įgyvendinant artilerijos amunicijos tiekimo Ukrainai planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių numatoma aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių.

Grupė JAV respublikonų partijos senatorių parašė atvirą laišką JAV prezidentui Joe Bidenui, kuriame ragina jį sustabdyti dabartinį karinį tiekimą Ukrainai. 

Laiško autentiškumą patvirtino respublikonas Randas Paulas.

„Prasidėjo antrieji karo metai, tačiau nėra nei numatomos jo pabaigos, nei aiškios strategijos, kaip jį užbaigti. Netiesioginis karas su Rusija Ukrainoje neatitinka JAV interesų ir gresia nekontroliuojama eskalacija“, – rašoma laiške.

Laišką pasirašiusieji mano, kad Baltųjų rūmų strategija, pagal kurią Ukrainai reguliariai siunčiama pagalba ir Rusijai taikomos sankcijos, skatina „eskalaciją ir smurto didėjimą“ ir kelia tiesioginio konflikto su Rusija grėsmę.

„Mes prieštarausime visiems tolesniems pagalbos paketams, jei jie nebus susieti su aiškia diplomatine strategija, kaip greitai užbaigti šį karą“, – sakoma laiške.

Ilgametis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį susitiks su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, pranešė Rusijos ambasadorius prie JT.

Pastarąjį kartą jiedu buvo susitikę lapkričio mėnesį per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje, kur aptarė susitarimą dėl Juodosios jūros regiono grūdų.

Šveicarija ketvirtadienį į savo sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos samdinių grupę „Wagner“.

„Wagner“ pajėgos vadovauja puolimui Rytų Ukrainoje, įskaitant Bachmuto miestą, dėl kurio vyksta ilgiausias ir kruviniausias Rusijos karo mūšis.

„Wagner“ yra Rusijoje įsikūrusi karinė organizacija, kuriai vadovauja Jevgenijus Prigožinas ir kuri tarnauja kaip Rusijos hibridinio karo priemonė“, – teigė Šveicarijos ekonomikos ministerija.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Wagner“ grupės būstinė

„Nors jos teisinis pobūdis neaiškus, „Wagner“ grupė priklauso sudėtingam pasauliniam įmonių tinklui, veikiančiam įvairiuose sektoriuose,.. kurį sieja persidengiančios nuosavybės struktūros ir logistikos tinklai“, – sakoma pranešime.

Bendrovė „Wagner“, kuriai vadovauja su Kremliumi susijęs verslininkas J.Prigožinas, buvo įkurta 2014 metais. Ji yra įsitraukusi į konfliktus Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė, tačiau po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, ji prisijungė prie bloko sankcijų Rusijai.

Šveicarija nuo seno laikosi griežto karinio neutralumo pozicijos.

Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkų spaudimo, Bernas atsisakė leisti šalims, turinčioms Šveicarijoje pagamintų ginklų, reeksportuoti juos į Ukrainą.

Atsižvelgdama į kitą ES žingsnį, Šveicarija taip pat pritaikė sankcijas Rusijos žiniasklaidos priemonei RIA FAN, priklausančiai „Patriot Media Group“, kurios patikėtinių valdybai vadovauja J.Prigožinas, pažymėdama, kad ji skleidžia provyriausybinę propagandą ir dezinformaciją.

Balandžio 10 dieną ES uždraudė transliuoti ir reklamuoti televizijos kanalus „RT Arabic“ ir „Sputnik Arabic“, tačiau Bernas pareiškė, kad Šveicarijoje jie nebus blokuojami, bet bus uždrausta reklama.

„Abu kanalai atlieka svarbų vaidmenį Rusijos vyriausybės vykdomoje sistemingoje tarptautinėje manipuliavimo žiniasklaida ir faktų klastojimo kampanijoje“, – teigiama pranešime.

Tačiau Bernas mano, kad „veiksmingiau neteisingus ir žalingus teiginius atremti faktais, o ne visiškai juos uždrausti“.

JAV ir kitos Ukrainos sąjungininkės svarsto galimybę visiškai uždrausti eksportą į Rusiją, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Verslo interneto svetainės „Bloomberg“ pranešime teigiama, kad diskusijos vyksta prieš G7 vadovų susitikimą, kuris įvyks gegužės mėnesį. Manoma, kad po jo ES valstybės narės imsis panašių veiksmų.

Tai pakeistų šiuo metu taikomą sankcijų priemonių paketą ir padėtų įvesti griežtesnius apribojimus Rusijai.

Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad, ES pareigūnų teigimu, artimiausiu metu naujų sankcijų Rusijai nebus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukraina tikisi, jog Danija paspartins 100 tankų „Leopard-1“ pristatymą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras tai pasakė po pokalbio telefonu su Danijos užsienio reikalų ministru Larsu Lykke Rasmussenu.

„Larsas Lykke Rasmussenas patvirtino, kad Danija ir Nyderlandai perduos 14 tankų „Leopard-2“. Esame nuoširdžiai dėkingi už šį indėlį. Taip pat aptarėme būdus, kaip paspartinti tankų pristatymą, siekiant sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – sakė D.Kuleba.

Estijos diplomatas Mattis Maasikas, kuris pastaruosius ketverius metus ėjo Europos Sąjungos delegacijos Ukrainoje vadovo pareigas, šią vasarą jas paliks, ketvirtadienį pranešė dienraštis „Postimees“.

Skelbiama, kad šias pareigas užims Slovakijos pareigūnė Katarina Mathernova, kuri šiuo metu dirba generalinio direktoriaus pavaduotoja kaimynystės politikos ir plėtros derybų klausimais. 

„K.Mathernovos paskyrimas galėtų tapti raktu, padedančiu įgyvendinti Europos interesus Ukrainoje ir kartu suteikti visą techninę paramą ir patirtį, kurios reikia Kyjivui siekiant pažangos stojimo procese“, – leidiniui „Euractiv“ teigė vienas ES pareigūnas. 

Užimdama dabartines pareigas K.Mathernova rūpinasi ES kaimynystės ir plėtros politikos politikos tęstinumą ir taip pat jau palaiko glaudžius ryšius su Ukrainos valdžios institucijomis. 

Jos paskyrimas yra nuolatinės Europos Sąjungos atstovybių visame pasaulyje rotacijos dalis. Vadovaujantis standartine ES praktika, kas ketverius metus vyksta bloko diplomatų rotacija, o juos skiria ES Tarybos ir Komisijos vadovai, gavę Bendrijos vyriausiojo diplomato pateiktą pasiūlymą.

Paprastai naujai paskirti asmenys pradeda eiti šias pareigas tų pačių metų rugsėjį.

Metų pradžioje Kinija atsisakė tiekti privačiai karinei kampanijai „Wagner“ ginklus karui Ukrainoje. Šią informaciją gavo JAV žvalgyba, praneša „Financial Times“.

Tarp nutekintų Pentagono įslaptintų dokumentų buvo nuoroda į žvalgybos ataskaitą. Joje teigiama, kad Jevgenijusas Prigožinas prašė šaudmenų ir įrangos iš Kinijos „2023 m. pradžioje“.

Leidinys mano, kad tiesioginis „Wagner“ prašymas Kinijai rodo, jog J.Prigožinas buvo įsitikinęs Pekino pasirengimu padėti Rusijai ginklais.

Tačiau, pasak pranešimo, nuo sausio pradžios Kinija neperdavė jokių ginklų „Wagner“ ir apskritai neaptarė šio klausimo su grupe.

„AP“/„Scanpix“/Grupuotės „Wagner PMC“ biuras Sankt Peterburge

Toje pačioje ataskaitoje, kurią cituoja „Financial Times“, taip pat minimi sėkmingesni prašymai dėl ginklų iš Sirijos ir Baltarusijos.

Visų pirma teigiama, kad sausio pradžioje Baltarusija jau pristatė pusę anksčiau pažadėtų nepatikslintų ginklų ir netgi pasiūlė „Wagner“ tiekti dar 300 tūkst. šovinių granatsvaidžiui VOG-17. 

Sirijai žinomas itin mažas tiekimo mastas – šeši granatsvaidžiai SPG-9 ir 180 granatų, kurios buvo išsiųstos nenurodytu laiku. 

Be to, dokumente teigiama, kad J.Prigožino struktūros bandė įsigyti ginklų iš Turkijos. Ypač jas domino bepiločiai lėktuvai, elektroninės kovos sistemos, priešlėktuvinės sistemos ir artilerija. 

Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė apšaudė Beryslavo miestą Chersono srityje, pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Beryslavas apšaudytas“, – sakė jis pareiškime.

Regiono vadovas paragino žmones likti slėptuvėse.

Nustatyta, kad per apšaudymą buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus.

Beryslavo srities administracijos vadovas Volodymyras Litvinovas sakė, kad dėl priešo apšaudymo Beryslavo rajone kilo problemų dėl elektros energijos tiekimo.

„Beryslave, Novoberislave, Šliachovėje ir Tomarynėje nėra elektros. Elektrikai kol kas nesiruošia jos remontuoti, nes vis dar vyksta apšaudymas“, – sakė Litvinovas.

Naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ ketvirtadienį taip pat pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudė Kizomyso kaimą Chersono srityje, kurio metu žuvo vienas žmogus.

Rusijos okupantai siunčia vaikus iš laikinai okupuotų teritorijų į stovyklas Kryme, kur jiems skiepijama Rusijos ideologija, pareiškė gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose okupantai intensyvina prievartinį Rusijos agresyvios ideologijos diegimą. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunimui.

Visų pirma, pradėta galinga propagandinė kampanija, kuria siekiama  siųsti moksleivius iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų į specialiai įrengtas stovyklas laikinai okupuotame Kryme“, – teigė ji. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Šiose stovyklose, anot H.Maliar, vaikams ten sudarytos „spartietiškos sąlygos ir intensyvi vadinamojo karinio-patriotinio auklėjimo veikla vadovaujant Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariškiams“.

Tėvams, kurie atsisako siųsti savo vaikus į tokias stovyklas, rusai grasina, kad netrukus visi moksleiviai bus priverstinai išsiųsti į Krymą, sakė H.Maliar.

Ketvirtadienį NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui lankantis Kyjive Rusija dar kartą pakartojo, kad neleisti Kyjivui prisijungti prie NATO yra vienas svarbiausių jos tikslų.

Ukrainos įstojimas į Aljansą „keltų rimtą ir didelį pavojų mūsų šaliai, mūsų šalies saugumui“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„AFP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Anksčiau šį mėnesį Kremlius perspėjo, kad padidins pajėgas netoli Suomijos, kai ši Šiaurės šalis įstos į aljansą – NATO sausumos siena su Rusija padidės daugiau nei dvigubai.

Suomijos ir Švedijos visuomenės parama stojimui į NATO smarkiai išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat iš naujo pasigirdus Kyjivo raginimams prisijungti.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, kuris pirmą kartą lankėsi Kiyjive nuo plataus masto invazijos pradžios.

Apie susitikimą Ukrianos lyderis paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ įraše.

„Šį vizitą – pirmąjį nuo visiško karo pradžios – suprantame kaip ženklą, kad Aljansas yra pasirengęs pradėti naują santykių su Ukraina etapą – ambicingų sprendimų etapą“, – sakė prezidentas.

V.Zelenskis ir J.Stoltenbergas asmeniškai susitiko Bankovos gatvėje, po to vyko susitikimas delegacijų sudėtyje.

Įraše prezidentas teigė, kad su NATO vadovu aptarė aptarė keturis pagrindinius klausimus.

Pirmasis – rytoj vyksiantis susitikimas Ramšteino formatu ir sprendimai, kurių jiedu tikisi iš partnerių.

V.Zelenskis mini taip pat paprašęs J.Stoltenbergo pagalbos įveikti partnerių santūrumą tiekiant Ukrainai tolimojo nuotolio ginkluotę, modernią aviaciją, artileriją, šarvuotąją techniką.

Prezidentas teigė, kad trečiasis aktualus klausimas – Vilniuje organizuojamas NATO viršūnių susitikimas, kuris gali tapti istoriniu.

J.Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad Aljanso prioritetas – užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų kare, kurį pradėjo Rusija, ir kad Ukrainos narystės planas bus aptartas liepą įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

„Ukrainos ateitis yra euroatlantinėje šeimoje, Ukrainos ateitis yra NATO, visi sąjungininkai dėl to sutaria“, – sakė J.Stoltenbergas spaudos konferencijoje Kyjive.

Jis teigė, kad narystės klausimas bus vienas iš svarbiausių šią vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. Anksčiau šį mėnesį J.Stoltenbergas pakvietė jame dalyvauti ir Ukrainos prezidentą.

Anksčiau buvo pranešta, kad į Kyjivą su vizitu atvyko NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. Jis buvo pastebėtas sostinės centre esančioje Michailovsko aikštėje, kur pagerbė žuvusius Ukrainos karius.

Balandžio 19 d. blyksnius Kyjive sukėlė meteoras, nukritęs iš Lyridų meteorų srauto. Kasmet šį mėnesį Žemė praeina pro šį srautą paliekančios kometos Tečer pliūpsnį. Tai pranešė Ukrainos valstybinės kosmoso agentūros spaudos tarnyba.

Jie pridūrė, kad panašus incidentas įvyko Prancūzijoje 2023 m. vasarį. Sprogimo metu dangaus kūnas taip pat sukėlė blyksnį danguje.

Žemė į kometos Tečer lauką pateko 2023 m. balandžio 15 d., o išeis iš jo balandžio 29 d. 

VIDEO: Момент падения НЛО в Киеве сегодня 19 апреля 2023

Момент падения НЛО в Киеве сегодня 19 апреля 2023

Pažymima, kad Lyridai yra labai greiti ir ryškūs meteorai. Skriedami per mūsų planetos atmosferą jie nepalieka ilgų degančių pėdsakų, bet sukuria ryškius blyksnius arba „ugnies kamuolius“.

Šis meteorų lietus yra vienas iš seniausių žmonijai žinomų meteorų srautų. 

Rusijos Pskovo oro uoste sudužo dronas su kamera. Belgorodo srityje sprogo, kaip įtariama, iš Ukrainos paleistas dronas, skelbia Rusijos propagandinė agentūra TASS. 

Anot jos, Rosgvardija praneša, kad Pskovo oro uoste sudužusiame drone sprogmenų nerasta.

Tuo metu kanalas „Baza“ teigia, kad tai buvo kvadrokopteris su kamera, o peržiūrėjus stebėjimo kamerų įrašus paaiškėjo, jog dronas balandžio 18 d. vakare skrido virš oro uosto. 

Pasak „Baza“, dronas nukrito oro uosto lėktuvų stovėjimo aikštelėje. Į įvykio vietą atvyko riaušių policijos būrio inžinerinės ir techninės tarnybos darbuotojai. Dronas buvo perduotas teisėsaugai, kad būtų nustatytas jo savininkas.

Be to, balandžio 20 d. rytą „Telegram“ kanalas pranešė, kad Belgorodo srityje sprogo dronas, tariamai atskridęs iš Ukrainos.

Pasak „Baza“, savadarbis bepilotis orlaivis su prie jo pritvirtintu sprogstamuoju įtaisu balandžio 19 d. rytą buvo paleistas iš Charkivo srities Čuhuivo rajono. Skrydžio metu jį aptiko ir numušė Rusijos pajėgos.

Dronas nukrito už dviejų kilometrų nuo Muromo kaimo ir sprogo. Per sprogimą niekas nenukentėjo.

Rusijos pajėgos keičia masinių raketinių smūgių Ukrainai taktiką. Šiuo metu buvo padaryta sąlyginė pertrauka, kad sukauptų pajėgų pulti tuos taikinius, kurie yra svarbūs dėl Ukrainos pajėgų kontrpuolimo, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

Pasak jo, palyginti su žiemos laikotarpiu, pasikeitė raketinio teroro taktika, nes pirmasis etapas nepavyko – į energetikos infrastruktūrą nukreiptų raketų blitzkrygas patyrė visišką fiasko.

„Panaudojęs kritinę dalį savo raketinio potencialo, priešas nepasiekė norimo rezultato. Taip, šiandien taktika keičiasi ir ši sąlyginė pertrauka naudojama kaupimui, tačiau užduotys bus kitokios – tai daugiausia ne energetikos infrastruktūros objektai, o, pavyzdžiui, viskas, kas susiję su logistika, karinių taikinių rengimu bandant sutrikdyti Ukrainos puolamuosius veiksmus“, – sakė jis.

A.Jusovas priminė, kad rusai panašių bandymų ėmėsi ir anksčiau, per pirmąjį plataus masto invazijos etapą.

Donecko srities karinės administracijos tarnybos nuotr./Rusijos atakos Slovjanske padariniai

„Jei kalbame apie žiemos laikotarpį, taikiniais buvo civiliniai objektai, civilinė ir energetikos infrastruktūra. Šiandien taktika bus kitokia“, – pabrėžė žvalgybos atstovas.

Kartu, pasak A.Jusovo, Rusijos pajėgos negalės atkurti kiekybinio ir kokybinio potencialo, kuris jau buvo išeikvotas per plataus masto invaziją, net jei padarys pauzę iki rugsėjo, o „iki rugsėjo jie nedarys pauzės“.

Anksčiau Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk sakė, kad rusai intensyvina savo aviaciją Pietų Ukrainoje, o tai lemia jų pasirinkta nauja taktika. Visų pirma rusai prie bepiločių lėktuvų pririša granatas ir bando pataikyti į žmonių minias.

Be to, Rusija pradėjo naudoti planavimo bombas, per dieną iš lėktuvų Su-35 ir Su-34 išbarstydama po kelias dešimtis jų per visą demarkacinę liniją. Ši priešo taktika yra nauja grėsmė Ukrainos oro gynybos pajėgoms.

Rusijos kariuomenė, siekdama pritraukti daugiau profesionalių karių į kovą Ukrainoje, pradėjo vaizdo reklamos kampaniją, kurioje kviečia norinčiuosius parodyti, kad jie yra „tikri vyrai“, ir iškeisti civilinį gyvenimą į mūšio lauką, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Ši reklama, kurioje skamba jaudinanti muzika, paskelbta po britų karinės žvalgybos pranešimo ir Rusijos žiniasklaidos pranešimų, kuriuose teigiama, kad Maskva siekia savanoriškai įdarbinti iki 400 tūkst. profesionalių karių, kad sustiprintų savo pajėgas Ukrainoje.

Reklama kol kas paskelbta pagrindiniuose Rusijos socialiniuose tinkluose.

Rusija, kuri teigia vykdanti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, neatskleidžia visų aukų skaičiaus. Tačiau, remiantis neseniai nutekintu JAV gynybos žvalgybos agentūros vertinimu, kare iki šiol žuvo iki 43 000 rusų.

Joje taip pat apskaičiuota, kad žuvo iki 17 500 ukrainiečių.

Skelbime, kuriame vyrai kviečiami pasirašyti sutartį su Rusijos gynybos ministerija ir gauti nuo 204 000 rublių (2 495 JAV dolerių) per mėnesį, vaizduojamas karine uniforma apsirengęs vyras prekybos centre, laikantis sunkųjį kulkosvaidį. Paskui jis rodomas apsirengęs apsaugos darbuotojo uniforma su klausimu:

„Ar tokiu gynėju svajojote tapti?“.

Toliau vaizdo įraše vyras kartu su kitais kariais eina per rūką, kuris atrodo kaip mūšio laukas. Paskui jis rodomas kaip sporto salės instruktorius, padedantis klientui kilnoti svarmenis.

„Ar tikrai čia slypi tavo stiprybė?“ – klausiama vaizdo įraše, o po to vaizdo įrašas pertraukiamas į taksi vairuotoją, paimantį iš kliento bilietą, kuris vėliau mūšio lauke virsta kareiviu.

„Tu esi tikras vyras. Būk juo“, – sakoma reklamoje.

Rugsėjo mėn. pradėjusi dalinę mobilizaciją, dėl kurios dešimtys tūkstančių Rusijos vyrų pabėgo iš šalies, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę, valdžia menkina antrojo šaukimo į kariuomenę galimybę – nepaisant to, kad siekiama įvesti elektroninius šaukimo dokumentus, kad būtų pažabotas šaukimo į kariuomenę vengimas – ir vietoj to siekia verbuoti savanorius.

Rusijos kariai surengė oro smūgį daugiaaukščiam pastatui Vuhledare, Donecko srityje. Dėl sprogimo sugriuvo visas daugiaaukščio pastato įėjimas, o po griuvėsiais įstrigo žmonės, pranešė 72-oji Juodoji Zaporižios brigada socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

„Tai Vuhledaras ir Rusijos aviacijos smūgio į gyvenamąjį namą padariniai. Gyvenamasis namas! Pastatas, kuriame civiliai gyventojai puoselėjo viltį išgyventi šį karą. Vietoj vilties liko tik griuvėsiai... ir prarastos civilių gyvybės. Naikinimas ir mirtis – tai viskas, ką sugeba rusai“, – rašė kariškiai.

Juodoji Zaporižios brigada/ „Facebook“/Daugiabutis Vuhledare po rusų smūgio

Admirolas Sergejus Avakjancas atsistatydino iš Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno vado pareigų. Tai pranešė Rusijos laikraštis „Kommersant“, remdamasis Rusijos prezidento pasiuntiniu Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje Jurijumi Trutnevu.

Pažymima, kad pasitraukęs iš pareigų A.Avakjancas bus paskirtas štabo, prižiūrinčio Rusijos „karinio ir sportinio rengimo“ ir „patriotinio ugdymo“ centrus, viršininku.

Ramiojo vandenyno laivyno spaudos tarnyba kol kas nepateikė „Kommersant“ komentaro apie savo vado atleidimą.

A.Avakjancas Ramiojo vandenyno laivyno vadu buvo paskirtas 2012 m. gegužę ir už savo karinę tarnybą yra gavęs ne vieną Rusijos apdovanojimą.

Ketvirtadienį ryte Danijos naujienų šaltiniuose ėmė plisti informacija, paremta Ritzau naujienų agentūros teiginiais, kuria pranešta, kad Danija kartu su Nyderlandais Ukrainai padovanos 14 tankų „Leopard 2“.

Danijos visuomeninis transliuotojas DR patvirtino, kad užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas ir gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas pareiškė, kad Nyderlandų ir Danijos dovanojami 14 tankų "Leopard 2" Ukrainai galėtų būti perduoti 2024 m. pradžioje.

T.L.Poulsenas sakė, kad, deja, tai ne daniški tankai, o tankai, "kurie nupirkti bendradarbiaujant su Nyderlandais".

Pietų Korėjos sprendimas dėl to, ar teikti Kyjivui karinę pagalbą, priklausys nuo Rusijos veiksmų, ketvirtadienį paskelbė korėjiečių prezidentūra.

Pasak Seulo, teikti karinę pagalbą gali paskatinti kokia nors didelio masto ataka prieš civilius.

Pietų Korėja daug metų vykdo politiką netiekti ginklų kariaujančioms šalims ir ne kartą sakė, jog tai trukdo siųsti ginklų tiesiogiai Ukrainai.

Seulas remia JAV vadovaujamas sankcijas Maskvai ir siunčia Kyjivui humanitarinės pagalbos, be to, pasirašė svarbių ginklų kontraktų su Lenkija, įskaitant sutartis dėl tankų ir haubicų.

„AP“/„Scanpix“/Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas

Ketvirtadienį prezidento Yoon Suk-yeolo biuras sakė, kad Pietų Korėja negalės tiesiog stovėti ir žiūrėti, jei bus tokio žudymo, kokį tarptautinė bendrija vertins rimtai.

„Tai, kas nutiks toliau, priklauso nuo Rusijos“, – žurnalistams sakė vienas prezidentūros pareigūnas, nesutikęs skelbti savo pavardės.

Pasak jo, Pietų Korėjos politika netiekti ginklų kariaujančioms šalims techniškai yra ne įstatymas, o tik savanoriškas įsipareigojimas.

„Jei nebus masinių civilių žūčių, mūsų dabartinė pozicija išliks“, – pridūrė pareigūnas.

Yoon Suk-yeolas šią savaitę žiniasklaidai sakė, kad „jei susiklostys situacija, kuriai tarptautinė bendruomenė negali pritarti, pavyzdžiui, bet koks plataus masto išpuolis prieš civilius gyventojus... mums gali būti sunku atsisakyti teikti daugiau nei tik humanitarinę ar finansinę paramą“.

Dėl to Maskva trečiadienį įspėjo Seulą ir sakė, kad ginklų tiekimo pradžia reikštų netiesioginį dalyvavimą kare.

Pietų Korėja yra svarbi JAV sąjungininkė ir didelė artilerijos sviedinių gamintoja.

Viename iš neseniai nutekintų JAV žvalgybos dokumentų sakoma, kad Pietų Korėjos saugumo pareigūnai susiduria su dilema: laikytis esamos politikos ar paisyti Vakarų raginimų tiekti ginklų Ukrainai.

Vienas Pietų Korėjos pareigūnas pasiūlė eksportuoti šaudmenis į Lenkiją ir taip apeiti esamą politiką, rodo dokumentas.

Yoon Suk-yeolas kitą savaitę su valstybiniu vizitu lankysis Jungtinėse Valstijose.

Prokuroras pareikalavo devynerių metų įkalinimo bausmės minimalaus saugumo kolonijoje Maskvos policijos pareigūnui Serhijui Klokovui, kuris kaltinamas asmeninio telefoninio pokalbio metu skleidęs melagienas karo tema, pranešė nepriklausomas leidinys „Mediazona“.

Taip pat reikalaujama iš S.Klokovo atimti kapitono laipsnį ir teisę penkerius metus po paleidimo dirbti valstybinėse įstaigose.

S.Klokovas, Maskvos vyriausiojo vidaus reikalų departamento pareigūnas, buvo sulaikytas praėjusių metų kovą. Tyrimo duomenimis, vyras privataus pokalbio telefonu aptarė karą Ukrainoje.

Jis kaltinamas už viešą žinomai melagingos informacijos, kurioje yra duomenų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą, platinimą, prisidengiant patikimais pranešimais.

Per teismo posėdį prokuroras sakė, kad praėjusių metų kovo 9 d. policininkas telefonu papasakojo savo artimiesiems ir kolegoms apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Pasak kaltintojo, S.Klokovas, be kita ko, kalbėjo apie „didžiulius nuostolius“, apie Rusijos pusės atsisakymą tuos nuostolius pripažinti ir apie Rusijos kariuomenės tikslingai naikinamus ir žudomus civilius gyventojus.

„Esame įsitikinę, kad kovojame su fašizmu, bet ten nėra fašizmo. Jie sunaikino mano miestą. Jie žudė vaikus. [Sunaikino] gimdymo namus“, – byloje cituojama S.Klokovo pokalbio su buvusiu kolega stenograma.

Remiantis bylos medžiaga, jis skambino policininkui iš Kyjivo, savo tėvo draugui, kuris prasidėjus karui buvo evakuotas į Vokietiją. Telefoninių pokalbių metu jis taip pat aptarė situaciją su savo draugais, likusiais Bučoje.

„Šių skleidžiamų melagingų žinių šaltinis buvo Ukrainos propagandos ištekliai“, – teismo posėdyje sakė prokuroras.

Rusai nepakeitė savo nuomonės dėl Ukrainos sostinės užgrobimo, interviu metu leidiniui „Amerikos balsas“ sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

„Kyjivas buvo ir lieka agresoriaus taikiniu. Kyjivas yra širdis. Kyjivas yra sostinė.

Ir todėl mes darome viską, kad numatytume įvairius scenarijus, net blogiausią scenarijų, kad jeigu kas nors gali ir nori, tai didelis klausimas, vėl užpulti Kyjivą, kad duotume jiems į dantis – galiu pasakyti net tokia kalba.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

V.Klyčko teigimu, dabar miestas yra apsaugotas „daug geriau nei prieš mėnesį, nei prieš pusmetį, netgi geriau nei prieš metus“.

Anot jo, taip pat yra parengta išsami programa, kaip apsaugoti Kyjivą nuo galimos agresijos.

„Dabar mes turime kontrolės sistemą, kontrolės punktų sistemą, modernius ginklus, o mūsų ginkluotosios pajėgos yra daug stipresnės nei prieš metus“, – pabrėžė V.Klyčko.

Sostinės meras atkreipė dėmesį, kad vien Rusijos oro pajėgų padaryta žala Kyjivui yra itin skausminga. 

Rusų paleistos raketos, dronai-kamikadzės mieste sugriovė apie 800 pastatų, iš kurių 417 yra gyvenamieji namai. Teigiama, kad per apšaudymus žuvo 162 žmonės, iš jų penki vaikai.

Panašu, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) vykdo „plataus masto vidaus saugumo organų pertvarką“, ketvirtadienį paskelbtoje karo ataskaitoje skelbia JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

TIkėtina, kad pertvarka susijusi su duomenų nutekėjimu Ukrainai.

„Trečiadienį Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaidos priemonė „Tass“ pranešė, kad FSB ir Vidaus reikalų ministerijos (MVD) Saugumo tarnybos vyriausioji valdyba jau kelias savaites Maskvos centrinės apygardos vidaus reikalų valdyboje ir keliose Maskvos rajonų policijos įstaigose atlieka masinius patikrinimus dėl „duomenų nutekėjimo iš Rusijos saugumo tarnybų Ukrainos piliečių prašymu“, – rašoma ataskaitoje.

Rusijos leidiniai pranešė, kad įtariamieji policijos pareigūnai nutekino Rusijos saugumo pajėgų asmens duomenis išorės asmenims, iš kurių kai kurie yra Ukrainos piliečiai.

Karo studijų instituto analitikų teigimu, ši pertvarka gali būti būdas Kremliui „atlikti vidaus saugumo aparato pertvarką, siekiant pašalinti Kremliaus nemalonėn patekusius pareigūnus ir sustiprinti tolesnę vidaus saugumo organų kontrolę“.

Antradienį Kremlius pasidalino pranešimu spaudai apie prezidento Vladimiro Putino vizitą Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainoje.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad pranešime buvo vartojama rusiška Ukrainos Dniepro upės rašyba, o prezidentas buvo apibūdintas kaip apsilankęs „Dniepro pajėgų grupėje“.

Tai viena pirmųjų nuorodų į „Dniepro pajėgų“ grupės egzistavimą.

Įprastai Rusija terminą „pajėgų grupė“ vartoja specifiniu būdu, nurodydama didelę, užduotimis organizuotą operatyvinę formuotę, pažymėjo britų žvalgyba.

Invazijos pradžioje Rusijos pajėgos buvo suskirstytos į pajėgų grupes, kurių kiekviena buvo suderinta su savo gimtąja Rusijos karine apygarda, pavyzdžiui, Vakarų ir Centrinė pajėgų grupės.

Akivaizdžiai naujos „Dniepro pajėgų“ grupės egzistavimas leidžia manyti, kad pirminė pajėgų organizacija keitėsi, tikriausiai dėl didelių nuostolių.

„Tikėtina, kad jos misija – ginti pietinį okupuotos zonos sektorių, ypač pietvakarinį flangą, kurį šiuo metu žymi Dniepro upė“, – rašoma apžvalgoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega trečiadienį sakė neteikiantys didelės reikšmės sankcijoms, kurias JAV paskelbė šių dviejų šalių pareigūnams.

Per keturias valandas trukusį vizitą Managvoje S.Lavrovas susitiko su D.Ortega ir jo žmona, šalies viceprezidente Rosario Murillo.

Sankcijų klausimas iškilo JAV Iždo departamentui paskelbus, kad į „juoduosius“ sąrašus buvo įtraukti trys Nikaragvos teisėjai, susiję su vasarį priimtu sprendimu atimti pilietybes iš 316 D.Ortegos oponentų.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Šiandien Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas trims teisėjams, nes jie pritaikė teisingumą teroristams. Sankcijos jau paskelbtos šimtams kitų valstybės pareigūnų, bet mes to nebebijome“, – per valstybinės televizijos parodytą pokalbį su S.Lavrovu sakė D.Ortega.

Anot S.Lavrovo, Rusijoje žmonės, kuriems taikomos sankcijos, sako, kad tai yra jų pažangos ginant Rusijos teises pripažinimas.

Rusijai 2022 metų vasarį užpuolus Ukrainą, Vašingtonas paskelbė sankcijas šimtams Rusijos pareigūnų ir institucijų.

Anksčiau savo vizito metu S.Lavrovas Nikaragvą vadino sąjungininke prieš JAV vadovaujamą koaliciją, siekiančią nutraukti Rusijos invaziją.

„Vakariečiai, globojami tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos, bando susivienyti kaip privilegijuotos šalys, bando plėsti savo hegemoniją per konfliktus, pavyzdžiui, Ukrainoje“, – sakė S.Lavrovas.

„Mes su savo šalininkais nikaragviečiais kovosime prieš tokias tendencijas ir užkirsime kelią tokiems aktams“, – pridūrė jis.

Vėliau S.Lavrovas išvyko į Kubą, kur užbaigs savo kelionę po Lotynų Amerikos šalis, įskaitant anksčiau aplankytas Braziliją ir Venesuelą.

D.Ortega vėliau per valstybinę žiniasklaidą paskelbė pasikalbėjęs su S. Lavrovu apie Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino pastangas siekti taikos bei saugumo ir pridūrė, kad Europa turi tai suprasti.

Rusija yra svarbi Nikaragvos sąjungininkė ir tiekia jai kviečių, transporto priemonių, savo vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik“.

2017 metais Rusija Nikaragvoje atidarė savo palydovinės navigacijos sistemos „Glonass“ stotį.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas atnaujino duomenis apie bendrus rusų kovinius nuostolius kare su Ukraina.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. okupantai Ukrainoje neteko apie 184420 karių, per pastarąją parą likviduota 670 okupantų, sakoma pranešime. 

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios rusai neteko: 3667 (+2) tankų, 7120 (+10) šarvuotų kovos mašinų, 2825 (+6) artilerijos sistemų, 285 (+0) oro gynybos sistemų.

Rusija trečiadienio vakarą atakavo Ukrainą iranietiškais „Shahed 136/131“ tipo dronais, pranešė Ukrainos oro pajėgų vadas generolas Mykola Oleščukas. 

Rusai paleido 11 dronų kamikadzių, bet Ukrainos pajėgos 10 iš jų sunaikino, sakė jis.

„Šią naktį priešas vėl atakuoja smogiamaisiais dronais ir valdomosiomis aviacinėmis bombomis... Sunaikinta 10 iš 11 „Shahed-136/131“, – sakoma pranešime.

Trečiadienio vakarą dronų buvo pastebėta pietrytinėje Dnipropetrovsko srityje, suveikė oro gynybos sistemos. Vietos žiniasklaida pranešė apie gaisrą viename iš Dnipro priemiesčių.

Naktį į trečiadienį rusai dronais „Shahed“ atakavo pietinę Odesos sritį. Ukrainiečių pajėgos sunaikino 10 iš 12 paleistų bepiločių. 

Į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos sąmoningai naudoja žaginimus, kankinimus ir grobimus, bandydamos įbauginti civilius, trečiadienį JAV įstatymų leidėjams sakė ukrainiečių generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.

Jo teigimu, nuo 2022 metų vasario, kai rusai pradėjo invaziją, Ukrainoje užregistruota kone 80 tūkst. karo nusikaltimų.

Kalbėdamas apie lapkritį ukrainiečių pajėgų išvaduotą Chersono sritį, A.Kostinas sakė, kad šiame regione rasta maždaug 20 kankinimo kambarių, o daugiau kaip tūkstantis išgyvenusiųjų pranešė apie įvairius pažeidimus, įskaitant elektros šoko naudojimą, skandinimo imitavimą, vertimą išsirengti nuogai, grasinimus sužaloti ir nužudyti.

„Reuters“/„Scanpix“/Kadras iš Chersone veikusio Rusijos įsteigto kankinimo centro

Vien Chersono srityje užregistruota per 60 išžaginimo atvejų, sakė A.Kostinas. Rusijos pajėgų tebekontroliuojamų Ukrainos teritorijų gyventojai, įskaitant vaikus, priverstinai perkeliami į kitus okupuotus rajonus arba į Rusiją.

Ukrainiečių generalinio prokuroro buvo paklausta apie Rusijos taktikos motyvus, bet jis sakė, kad jam sunku suvokti rusų pajėgų brutalumą civilių atžvilgiu. 

„Vienintelis galimas paaiškinimas tas, kad jie tiesiog nori nutrinti Ukrainą ir ukrainiečius nuo žemės paviršiaus, – sakė A.Kostinas. – Galbūt todėl, kad jie nori iš tiesų išžudyti mus visus.“

A.Kostiną liudyti pakvietė JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas. Jo pirmininko, Teksasui atstovaujančio respublikono Michaelo McCaulo nuomone, liudijimai apie Rusijos veiksmų brutalumą parodys įstatymų leidėjams ir rinkėjams, kad Jungtinės Valstijos teisingai elgiasi remdamos Ukrainą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kyjivo danguje trečiadienį maždaug 22 val. (ir Lietuvos laiku) pasirodęs paslaptingas ryškus žybsnis sukėlė sumaišties ir nerimo, buvo paskelbtas oro pavojus.

Miesto pareigūnai žybsnį aiškino NASA palydovo sugrįžimu į atmosferą, bet JAV kosmoso agentūra tai paneigė.

Sostinės karinės administracijos vadovas Serhijus Popko, per platformą „Telegram“ pranešdamas apie žybsnį, sakė, kad buvo paskelbtas oro pavojus, bet oro gynybos sistema nesuveikė. 

„Kaip rodo preliminari informacija, šis reiškinys buvo NASA palydovo kritimo į Žemę rezultatas“, – sakė S.Popko.

Tačiau NASA atstovas tai paneigė ir naujienų agentūrai AFP sakė, kad minimas palydovas vis dar yra orbitoje.

Anksčiau šią savaitę NASA paskelbė, kad nebenaudojamas 300 kg palydovas „Reuven Ramaty High Energy Solar Spectroscopic Imager spacecraft“ (RHESSI) trečiadienį sugrįš į Žemės atmosferą.

„Tačiau sugrįžimas dar neįvyko – RHESSI vis dar yra orbitoje. NASA ir Gynybos departamentas toliau seka RHESSI. Joks kitas NASA palydovas šiandien negrįžo į atmosferą“, – sakė NASA atstovas.

RHESSI, naudotas Saulės žybsniams stebėti, buvo paleistas 2002 metais. Jis nebenaudojamas nuo 2018-ųjų.

Ukrainos oro pajėgos taip pat skelbė, kad žybsnis danguje buvo susijęs su palydovo ar meteorito kritimu.

Paskelbus filmuotos medžiagos apie žybsnį, ukrainiečių socialinėje žiniasklaidoje pasirodė daug spėlionių ir memų.

„Socialinei žiniasklaidai pasidarius pramogą iš memų apie skraidančias lėkštes... prašom kuriant memus nenaudoti oficialios oro pajėgų emblemos!“ – paskelbė Ukrainos oro pajėgos.

NASA pirmadienio pranešime buvo sakoma, kad RHESSI patekęs į atmosferą sudegs, bet kai kurie komponentai gali išlikti. Vis dėlto pavojus žmonėms Žemėje yra itin mažas, pridūrė kosmoso agentūra.

Rusai ir toliau naudoja dronus kamikadzes, tokius kaip „Shahed“, ir kitas mažo tikslumo sistemas, kad kompensuotų didelio tikslumo raketų trūkumą.

JAV Karo studijų instituto (ISW) pranešime primenama, kad per pastarąsias dvi paras Rusijos pajėgos pietų Ukrainoje iš Azovo jūros akvatorijos paleido 12 dronų „Shahed-131/136“. Iš jų 10 sėkmingai sunaikino Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovų, tai buvo Rusijos bandymas surasti ir sunaikinti Ukrainos oro gynybos sistemas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių numuštas iranietiškas dronas „Shahed“

Tuo pat metu Rusijos tinklaraštininkai aktyviai diskutuoja apie smūgių prieš oro gynybos sistemas svarbą prieš galimą Ukrainos karių kontrataką. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų atstovo Jurijaus Ihnato, nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. Rusija išnaudojo beveik visas savo strategines raketų atsargas, o Ukrainos pajėgos numušė 750 iš 850 Rusijos paleistų raketų.

J.Ihnatas pridūrė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos perėjo prie pigesnių trumpesnio nuotolio variantų, pavyzdžiui, valdomų oro bombų.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN skelbia, kad rusų turimos didelio tikslumo raketų atsargos yra kritiškai išsekusios. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario Rusija panaudojo ne mažiau kaip 50 proc. turėtų tolimojo nuotolio zenitinių raketų atsargų.

Ekspertų teigimu, dabar rusai gali apskritai nutraukti Ukrainos apšaudymą raketomis ir kaupti jų atsargas iki rudens. Tokiu būdu Rusijos pajėgos gali sukaupti 2,5 tūkst. raketų.

Ukrainos karinės oro pajėgos pridūrė, kad okupantai nori visas laisvo kritimo bombas paversti „sparnuotosiomis bombomis“, kad padidintų jų veikimo nuotolį.