Latvija nusprendė atiduoti Ukrainai visas savo oro gynybos sistemas „Stinger“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Tokios ilgos pertraukos tarp masinių Rusijos raketų smūgių Ukrainai nebuvo nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios, per penktadienį surengtą brifingą sakė Estijos gynybos ministerijos Žvalgybos centro vadovas pulkininkas Margo Grosbergas, rašo ERR.ee.

Kariškis pažymėjo, kad Rusijos planas palikti Ukrainą be elektros nebuvo sėkmingas. Tačiau šiuo metu Maskva raketas kaupia kariniams taikiniams, kad galėtų sužlugdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą. 

„Nes šie ginklai skirti tokiems dalykams, kaip didelių dalinių koncentracijos punktai, kontroliniai taškai. Jei pamatysime tokius dalykus (masinius smūgius), labiau tikėtina, kad jie bus panaudoti bandant sužlugdyti (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą)“, – padarė prielaidą M.Grosbergas.

Tuo pat metu Irano dronų atakomis siekiama išeikvoti brangių Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų atsargas.

Latvija perduos Ukrainai visas savo nešiojamas oro gynybos sistemas „Stinger“. Tai Ramšteino formato susitikime pareiškė šalies gynybos ministrė Inara Murniecė.

„Latvija atsišaukė į Ukrainos prašymą dėl oro gynybos sistemų tiekimo ir nusprendė perduoti Ukrainai visas mūsų turimas oro gynybos sistemas „Stinger“. Padarysime viską, kad jos būtų perduotos kuo greičiau. Visos „Stinger“ sistemos, kurias mes nusiuntėme į Ukrainos frontą, skirtos ne tik Ukrainos laisvei, bet ir Latvijos saugumui“, – sakė ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Inara Murniecė

Tuo pačiu I.Murniecė patikino, kad pati Latvija po to neliks neapsaugota, nes jos kariuomenė ir toliau bus ginkluota modernesnėmis Švedijoje pagamintomis sistemomis RBS 70.

Pentagono vadovas Lloydas Austinas atskirai pagyrė Latviją ir Estiją už tai, kad šios šalys, skaičiuojant procentais nuo jų pradinių karinių atsargų, į Ukrainą pristatė daugiausia ginklų.

„Jūs parodėte, kad geros valios tautos iš viso pasaulio atmeta Rusijos brutalumą ir agresiją. Ir daugelis iš jūsų atidarėte savo rezervus, kad padėtumėte Ukrainai“, – pareiškė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos supranta kovos dinamiką Ukrainos fronte ir karių poreikius. Pagrindiniai tikslai – suteikti ginkluotosioms pajėgoms skubiausią karinę pagalbą – pasiekti, pareiškė Ramšteino formato susitikimų iniciatorius, Pentagono vadovas Lloydas Austinas.

Pasak L.Austino, galimų operacijų parametrai ir pagalbos teikimo Ukrainai planas buvo rengiami kelis mėnesius. Pagalbos, kuri turėjo būti teikiama kariams, rūšys buvo parengtos iš pat pradžių.

„Reuters“/„Scanpix“/ JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas

„Iš tikrųjų mes užsibrėžėme užtikrinti Ukrainai stiprius karinius pajėgumus, suteikdami „Breadly“, „Stryker“, kitą įrangą ir, tiesą sakant, visą laiką teikėme amuniciją, kad ukrainiečiai sėkmingai veiktų mūšio lauke. Iš tiesų galime pasakyti, kad darbas buvo itin sudėtingas, tačiau pasiekėme savo pagrindinius tikslus – užtikrinti būtiniausius poreikius“, – pridūrė šalies gynybos ministras.

Pasak Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko generolo Marko Milley, tankų „Abrams“ pristatymas ukrainiečių kariams pakeis situaciją mūšio lauke.

„Kalbant apie „Abrams“. Manau, kad „Abrams“ yra pažangiausi šiandien turimi tankai. Kai tik jie bus naudojami mūšyje, pamatysime, kaip pasikeis situacija. Tankistų dar niekas nemokė, kaip valdyti šią įrangą, todėl mūsų prioritetas – apmokyti pakankamą tankų brigadų skaičių“, – sakė Millie.

Naujienų agentūros Associated Press duomenimis, JAV planuoja artimiausiomis savaitėmis pradėti Ukrainos karių mokymus su tankais „Abrams“.

Savo gimtajame mieste Vakarų Lenkijoje penktadienį buvo palaidotas lenkų savanoris, miręs nuo sužeidimų, patirtų per humanitarinę misiją Rytų Ukrainoje.

Marekas Mastalerzas iš privačios pagalbos grupės „Inicjatywa Nehemiasz“ yra pirmasis žinomas lenkų savanoris, žuvęs kaimyninėje Ukrainoje nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija ten pradėjo karą.

Veždami pagalbą Ukrainai iš viso buvo sužeisti keli lenkų aktyvistai.

Savanorių grupės teigimu, penktą dešimtį metų ėjęs M.Mastalerzas su katalikų apeigomis palaidotas Poznanėje.

M.Mastalerzas ir kitas savanoris, Lenkijoje gyvenantis ukrainietis, buvo sužeisti kovo 16 dieną per Rusijos raketų ataką Kostiantynivkoje už maždaug 27 km į pietvakarius nuo Bachmuto.

Kovo 27 dieną Kyjivo ligoninėje M.Mastalerzas mirė nuo patirtų sužalojimų. Ukrainietis savanoris buvo evakuotas į Lenkiją ir šiuo metu sveiksta.

„Abu savanoriai žinojo, kur vyksta. Jie abu žinojo apie riziką. Vis dėlto jie ėmėsi jos, kad kovojantiems ukrainiečiams suteiktų humanitarinę pagalbą ir padrąsinimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „Inicjatywa Nehemiasz“.

Grupė pabrėžė, kad jie abu praėjo saugumo ir pirmosios pagalbos mokymus.

Šeštadienį grupės nariai išvyksta į dar vieną misiją Ukrainoje.

Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija yra itin svarbi karinės, politinės ir humanitarinės paramos Ukrainai teikėja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė Meksikos paramos surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su Lotynų Amerikos šalimis, kad jos padėtų nutraukti Rusijos invaziją.

„Ukraina jau pasiūlė Lotynų Amerikos bendruomenei surengti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą ir parodyti savo vienybę bei poziciją dėl svarbių pasaulinių teritorinio vientisumo, taikos ir pagarbos tarp tautų principų“, – per vertėją sakė V.Zelenskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Meksika galėtų padėti tai padaryti greičiau, sakė jis vaizdo kreipimesi, per kurį pasmerkė Rusijos invaziją į jo šalį.

Kreipimasis paskelbtas po to, kai kilo ginčas dėl Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos komentarų, kuris praėjusią savaitę Kinijoje pareiškė, kad Vašingtonas turėtų „nustoti skatinti karą“, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turėtų „pradėti kalbėti apie taiką“.

L.I.Lula da Silva taip pat supykdė Ukrainą sakydamas, kad ji yra kalta dėl konflikto, ir pasiūlė jai sutikti atiduoti Krymo pusiasalį, kurį Rusija prievarta aneksavo 2014 metais, prieš įsiverždama į Ukrainą praėjusiais metais.

V.Zelenskis kreipėsi į Meksikos žemesniuosius Kongreso rūmus Meksikos ir Ukrainos draugystės grupei priklausančių įstatymų leidėjų, kurių dalis praėjusiais metais lankėsi Ukrainos sostinėje, kvietimu.

Meksikos vyriausybė pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir vasario 23 dieną balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos karius.

Meksikos prezidentas Manuelis Lopezas Obradoras atsisakė įvesti sankcijas Rusijai ar siųsti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad jo vyriausybė siekia skatinti dialogą, kad būtų pasiekta taika.

Praėjusį rugsėjį M.L.Obradoras pasiūlė įsteigti taikdarių komitetą, kurį sudarytų popiežius Pranciškus, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, tačiau ši idėja nesulaukė didelio palaikymo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad Ukraina yra pasirengusi atkovoti daugiau teritorijos Kyjivo ruošiamo naujo kontrpuolimo metu, pranešė naujienų agentūra AFP.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Esu įsitikinęs, kad dabar jie galės išlaisvinti dar daugiau teritorijos. Vienas iš pagrindinių klausimų šiandien čia buvo aptarti įvairius pajėgumus, sistemas, atsargas, kurių ukrainiečiams reikia, kad galėtų atkovoti daugiau žemės.“

J.Stoltenbergas kalbėjo Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykusio kelių dešimčių Kyjivo tarptautinių rėmėjų susitikimo metu.

NATO vadovas pridūrė, kad Ukrainai buvo pristatyta keletas „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemų, kurios jau veikia Ukrainoje.

Penktadienį vykusiame JAV gynybos sekretoriaus Lloydo J.Austino kvietimu organizuojamame „Ramšteino formato“ susitikime aptartos paramos Ukrainai galimybės, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Susitikime Vokietijoje dalyvavo karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrai ir kariuomenių atstovai.

„Rusija neturi jokių moralinių ribų. Rusų kariai su ukrainiečių belaisviais elgiasi kaip teroristai. Sunkūs mūšiai dėl Ukrainos tęsiasi, todėl nenutrūkstamai tęstis turi ir mūsų parama ukrainiečiams“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas ministras Arvydas Anušauskas.

Jis Ramšteine taip pat turėjo dvišalį susitikimą su Švedijos gynybos ministru Palu Jonsonu. Jame pabrėžta Švedijos prisijungimo prie NATO svarba, Švedija pakviesta prisidėti prie Baltijos šalių oro erdvės gynybos iniciatyvų.

A.Anušauskas penktadienį savo feisbuko paskyroje pažymėjo, jog tai yra „simbolinis susitikimas prieš artėjantį ir neišvengiamą Ukrainos kontrpuolimą“.

Ministerijos teigimu, jau 11-ajame vadinamųjų valstybių donorių susitikime buvo aptariama Rusijos karo Ukrainoje eiga ir įvardinti naujausi ginkluotės poreikiai Ukrainos kariuomenei. Planuota, jog šalys pristatys naujas paramos siuntas ir Ukrainai paremti skirtus karinės pramonės projektus.

„Kiekvieną kartą Ukraina atskleisdavo savo padėtį, prioritetinius poreikius ir remiančios šalys mėgino į juos atsiliepti. Per metus remiančių šalių skaičius išaugo kelis kartus. Nuo savaeigės artilerijos tiekimų pereita prie tankų ir aviacijos tiekimo. Pirmajame Ramšteino susitikime „Patriot“ priešlėktuvinės sistemos ar tankų „Leopard 2“ buvimas Ukrainoje atrodė tolima svajonė“, – pažymėjo ministras.

Krašto apsaugos ministerijos perduotos karinės paramos Ukrainai suma siekia 454 mln. eurų. Šiais metais skiriamą Lietuvos karinę paramą sudaro karinė įranga ir technika, karių mokymai, gydymas ir reabilitacija, įnašai į tarptautinius fondus.

„Lietuva per tą laiką Ukrainai suteikė karinės paramos už 454 mln. eurų. Nuo artilerijos iki šarvuotų transporterių, iki (BNS – oro gynybos sistemų) „Stinger“  ir sraigtasparnių“, – teigė A.Anušauskas.

Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva buvo sukurta pernai balandį. Paskutinis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko šiemet kovą.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad neplanuoja naujos mobilizacijos į karą Ukrainoje, žiniasklaidai pranešus, kad studentai gauna šaukimo į kariuomenę pranešimus.

Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus, o kariniai analitikai nurodo, kad mūšio lauke provakarietiškos šalies rytuose susidarė aklavietė.

„Kremliuje nekalbama apie kokią nors mobilizacijos bangą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis kalbėjo po to, kai Rusijos žiniasklaida pranešė, jog Maskvoje ir keliuose kituose miestuose studentai gavo šaukimo į kariuomenę pranešimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

„Tiesą sakant, apie tai girdžiu pirmą kartą, – teigė D.Peskovas. – Kokie pranešimai? Tiesą sakant, net nežinau.“

2022 metų vasarį pasiuntęs savo kariuomenę į Ukrainą, prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjį įsakė surengti „dalinį“ karinį šaukimą reguliariosioms pajėgoms sustiprinti – tai tapo pirmąja karine mobilizacija Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, o dar dešimtys tūkstančių pabėgo į užsienį.

D.Peskovas teigė, kad vyksta Rusijos šaukimo į kariuomenę sistemos modernizavimo ir skaitmeninimo darbai, susiję su „konstitucine Rusijos piliečių pareiga atlikti privalomąją karinę tarnybą“.

Praėjusią savaitę V.Putinas pasirašė teisės aktą, kuriuo siekiama sukurti skaitmeninių šaukimų sistemą. Pagal ją Maskvos puolimo Ukrainoje metu vyrams gali būti uždrausta išvykti iš šalies.

Įstatymo projektas buvo skubotai priimtas parlamente, kur net Kremliui palankūs įstatymų leidėjai skundėsi, kad jį gaubė paslapties skraistė.

Asmenys, kurie gavę elektroninį šaukimo į kariuomenę pranešimą neatvyks į karinį komisariatą, negalės imti paskolų, registruoti nekilnojamojo turto ir dirbti kaip individualūs verslininkai.

Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja teigė, kad žaibiškai priimdamas teisės aktus Kremlius siekia sukurti „skaitmeninę visuomenės kontrolės sistemą“.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas ruošiasi antrajam karui Ukrainoje 2027 m. Tai pareiškė buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kuris pažymėjo, kad Rusija būtų laiminga pralaimėjusi dabartinį karą Ukrainoje:

„Jie tariasi, kaip tiksliai jį pralaimės: ar išlaikydami dalį teritorijos, ar pasitraukdami. Iš esmės net ir antrasis variantas juos tenkina. Rusai yra pasirengę baigti karą. Ilgo karo nebus. Jiems reikės proveržio, taikios pauzės, kad galėtų panaikinti sankcijas ir persiginkluoti“, – teigė jis. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Pasak O.Arestovyčiaus, rusai pradeda kurti karinę mašiną, kuri turėtų būti pajėgi išspręsti konkrečius politinės vadovybės uždavinius.

„Jie tikisi ją sukurti kažkur iki 2026 metų. Aš tuo netikiu. 2027-2028 metai yra visiškai įmanomi. Ketvirtaisiais naujos Putino kadencijos metais jie gali pradėti antrąją Ukrainos kadenciją. Ar tai pavyks, didelis klausimas. Bet tai, kad turime tam ruoštis, yra neišvengiama“, – kalbėjo O.Arestovyčius.