JAV įspėja – Rusijos pajėgos gali pereiti į puolimą keliuose fronto sektoriuose

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų suteikti visą reikiamą karinę pagalbą, įskaitant ginkluotę. Tai jis sakė interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.

„Man visiškai aišku, kad turime peržengti visas raudonas linijas. Priešingu atveju mes gaištame laiką. Žmonės žudomi ir kankinami kiekvieną dieną. Vaikų deportavimas yra įprastas dalykas, kaip ir infrastruktūros bombardavimas. Žvelgdami atgal, praradome laiko, nes ilgai delsėme priimti tam tikrus sprendimus. Galiausiai vis tiek priėmėme šiuos sprendimus, bet per vėlai, sumokėjome už tai didelę kainą. Turime būti labai ryžtingi, nes turime reikalų su labai pavojingu agresoriumi. Nesitikėkite, kad jis kada nors sustos – jei jam pavyks, jis visada tęs“, – sakė G.Nausėda.

Paklaustas, ar turi omenyje ir Vakarų naikintuvų tiekimą Ukrainai, G.Nausėda atsakė teigiamai.

„Taip, kai kurios šalys jau tiekia kitų tipų orlaivius. Oro erdvė yra svarbus šio karo elementas. Ir tam, kad galėtume ją veiksmingai ginti, mums reikia lėktuvų ir daugiau oro gynybos sistemų. Tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir mūsų saugumui“, – sakė jis.

G Nausėda pažymėjo, kad Vokietija iš naujo apsvarstė pagalbos Ukrainai klausimą, po kurio suaktyvėjo ir kitos šalys.

„Daugelis raudonų linijų, kurias patys nubrėžėme, buvo peržengtos. O Vokietijos sprendimas yra teigiamas signalas ne tik Ukrainai, bet ir visiems kitiems NATO sąjungininkams“, – pridūrė jis.

Rusijos pajėgos gali pereiti į puolimą keliuose fronto sektoriuose. Tokių priešo veiksmų tikimasi pagerėjus oro sąlygoms Ukrainoje.

Kaip interviu „Amerikos balsui“ sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas John Kirby, valstybės didina saugumo pagalbą Ukrainai, kad Ukrainos kariuomenė turėtų visas galimybes pradėti kontrpuolimą.

„Žinome, kad pavasarį, kai pagerės orai, o jie jau pradeda gerėti, galime tikėtis, kad rusai kai kuriose vietovėse norės pereiti į puolimą, ir mes tiksliai nežinome, kur ir kaip jie tai darys, tačiau norime užtikrinti, kad ukrainiečiai geriau sugebėtų nuo to apsiginti. Jei jie patys nuspręs dėl savo puolamųjų operacijų, galės jas vykdyti“, – sakė jis.

Baltųjų rūmų atstovas įvardijo pagrindinius šiandieninius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius. Tarp jų – šarvuočiai, artilerija, oro gynybos įranga ir logistika.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pirmadienį tiesiogiai paprašė paleisti suimtą JAV žurnalistą ir buvusį JAV jūrų pėstininką.

L.Thomas-Greenfield tai pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį organizacijos būstinėje Niujorke, kuriam pirmininkavo S.Lavrovas.

„Raginu jus ... nedelsiant paleisti Paulą Whelaną ir Evaną Gershkovichą, leisti Paului ir Evanui grįžti namo. Ir pagaliau visam laikui atsisakyti šios barbariškos praktikos“, – pareiškė ambasadorė.

„Reuters“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

Anot jos, šie vyrai naudojami kaip „politiniai koziriai“ ir „įkaitai“.

„Naudoti žmones kaip įkaitus yra silpnumo strategija. Tai nėra atsakingos šalies veiksmai. Ir kol Rusija žaidžia politinius žaidimus, kenčia tikri žmonės.“

Į posėdžių salę atvykus P.Whelano seseriai, L.Thomas-Greenfield paragino S.Lavrovą „pažvelgti jai į akis ir pamatyti, kaip ji kenčia“.

„Noriu, kad pamatytumėte, kaip jaučiasi žmogus, kuris ketverius metus ilgisi brolio. Žino, kad jis uždarytas Rusijos kolonijoje vien dėl to, kad jūs jį norite išnaudoti savo tikslais“, – pareiškė JAV ambasadorė.

P.Whelanas buvo suimtas 2018 metais ir nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia.

E.Gershkovichas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo suimtas praėjusį mėnesį.

Pats žurnalistas, leidinys „The Wall Street Journal“, kuriam jis dirba, ir JAV pareigūnai griežtai atmeta šiuos kaltinimus.

E.Gershkovichas, kuris taip pat yra dirbęs naujienų agentūrai AFP, yra pirmasis užsienio žurnalistas, suimtas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje.

Balandžio 24 dieną Liuksemburge Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje ministrai aptarė Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir ES veiksmų plano dėl geopolitinių agresijos pasekmių klausimus.

„Nereikia spėlioti, kada bus ar nebus Ukrainos kontrpuolimas. Viskas, ką turime dabar padaryti – įsipareigoti Ukrainos pergalei ir jos siekti“, – kalbėdamas apie bendrus ES amunicijos Ukrainai pirkimus, pažymėjo G. Landsbergis.

ES šalių diplomatijos vadovai taip pat aptarė Rusijos atsakomybės klausimą ir ES sankcijų Rusijai procesą.

„Lietuva jau prieš kurį laiką pateikė platų „Rosatom“ sankcionavimo meniu. Džiaugiuosi, kad šioje taryboje ir vėl diskutuojame apie tai, tačiau atėjo metas ir imtis bendrų veiksmų net ir sutarčių su „Rosatom“ saistomoms šalims“, – ES narių kolegoms priminė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vladimiras Putinas neturi antrininkų ir nesėdi „jokiuose bunkeriuose“, skelbia Rusijos propagandos agentūra „RIA Novosti“.

„Mes girdėjome, kad Putinas turi daugybę antrininkų, kurie dirba jam, kol jis sėdi bunkeryje. Dar vienas melas. Matote, kokį prezidentą turime. Tiesą sakant, jis yra toks, koks buvo, ir yra mega aktyvus.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Tie, kurie su juo dirba, vos spėja nuo jo neatsilikti. Galima tik pavydėti jo energijos. Duok Dieve, galima palinkėti jam sveikatos.

Žinoma, jis nesėdėjo jokiuose bunkeriuose. Tai irgi melas“, – cituojamas D.Peskovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen teigia, kad šiuo įtemptu metu itin svarbu visomis priemonėmis kantriai remti Ukrainą ir padėti jai greičiau pasiekti narystę Europos Sąjungoje (ES).

Taip ji kalbėjo ES parlamentų pirmininkų konferencijoje Prahoje, kurios pagrindinė pirmadienio posėdžio tema – Rusijos agresija prieš Ukrainą ir ES atsakas platesniame geopolitiniame kontekste.

„Jei Europos Komisija savo ataskaitoje ir nurodys Ukrainos pasirengimo trūkumų, jie turi būti ne priežastis atidėti derybas, o paskata mums padėti Ukrainai kuo greičiau priderinti teisinę, ekonominę, politinę ir socialinę sistemas prie ES kriterijų. Nepamirškime, kad Ukraina harmonizuoja savo sistemas sudėtingomis invazijos sąlygomis, kare, kuriame žmonės žūsta dėl europinės ir demokratinės savo ateities“, – tvirtino V.Čmilytė-Nielsen.

Anot Seimo pranešimo spaudai, ji pakvietė šalis išlaikyti strateginę kantrybę, spartinti Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią, aktyviai remti jos atstatymą ir užtikrinti Rusijos atsakomybę už padarytus nusikaltimus.

„Parlamentų veiksmai Rusijos agresijos akivaizdoje yra lakmuso popierėlis, parodantis, kiek ryžto turime demokratinėms ir europinėms vertybėms ginti. Todėl kolegoms priminiau, kad labai svarbu toliau išlaikyti intensyvius ryšius, rodyti lyderystę ir aktyviai veikti politinius procesus“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Kalbėdama apie Ukrainos atstatymą Lietuvos parlamento pabrėžė, kad šalies atstatymo kainos neturi mokėti tik patys ukrainiečiai ir juos remianti tarptautinė bendruomenė, būtina rasti būdų, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir įgyvendinti principą „agresorius moka“.

Anot jos, taip pat privalu užtikrinti, kad Rusija atsakytų už padarytus nusikaltimus.

Antradienį konferencijoje bus aptariamas ES vaidmuo pasaulio demokratinių valstybių bendradarbiavime ir ES valstybių narių priklausomybė nuo totalitarinių režimų.

Sociologų grupės „Reitingas“ vadovas Oleksijus Antipovičius mano, kad jei Volodymyras Zelenskis galvoja nesiekti antrosios Ukrainos prezidento kadencijos, būtina jau dabar ruošti įpėdinį, nes netikėtumas šiuo klausimu gali sukelti katastrofiškų socialinių pasekmių.

Tai O.Antipovičius sakė laidos „UP-2“ eteryje, atsakydamas į klausimą, kas bus, jei V. Zelenskis paskelbs, kad nekandidatuos antrai kadencijai.

Plačiau skaitykite čia.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį JT Saugumo Tarybai pareiškė, kad pasaulyje susiklostė pavojingesnė situacija nei Šaltojo karo metais, rašo „The Guardian“.

„Kaip ir Šaltojo karo metais, pasiekėme pavojingą, galbūt net pavojingesnę ribą“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pirmadienį per Saugumo Tarybos posėdį, kuriam pirmininkavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą sukeltą niokojimą.

Antonio Guterresas pareiškė, kad Rusijos invazija pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia didžiules kančias Ukrainos žmonėms.

Rusijos laivai per Kaspijos jūrą gabena didelius kiekius Irano artilerijos sviedinių ir kitos amunicijos, kad aprūpintų Ukrainoje kovojančius Rusijos karius, todėl Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms kyla vis daugiau problemų, nes jos bando sužlugdyti Maskvos ir Teherano bendradarbiavimą, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamasis Artimųjų Rytų pareigūnais.

Per pastaruosius šešis mėnesius krovininiai laivai iš Irano į Rusiją atgabeno daugiau kaip 300 tūkst. artilerijos sviedinių ir milijoną šovinių, remdamasis pareigūnais ir dokumentais, kuriuos peržiūrėjo, rašo „The Wall Street Journal“. 

Žvalgybinė informacija apie šias siuntas buvo perduota Jungtinėms Valstijoms, teigia su šiuo klausimu susipažinę asmenys.

Pareigūnai Artimuosiuose Rytuose teigė, kad paskutinė žinoma ginklų siunta per Kaspijos jūrą į Rusiją iš Irano išplaukė kovo pradžioje 460 pėdų ilgio Rusijos krovininiu laivu „Rasul Gamzatov“. Laivas gabeno 1 000 konteinerių su 2 000 artilerijos sviedinių, apie kuriuos anksčiau nebuvo pranešta. 

Apie kai kurias kitas siuntas iš Irano į Rusiją anksčiau pranešė „Sky News“.

Iš viešai prieinamų laivybos duomenų matyti, kad „Rasul Gamzatov“ iš Irano uosto išplaukė kovo 8 d. ir po 6 dienų atplaukė į Astrachanę Rusijoje. Kovo pabaigoje laivas grįžo į Iraną ir išplaukė atgal į Rusiją, uoste išbuvęs tik vieną dieną.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas prabilo apie tai, kas Kremliuje nepritarė plataus masto invazijai į Ukrainą.

Interviu televizijai „RBC-Ukraina“ jis sakė, kad ne visi Rusijos kariniuose ir politiniuose sluoksniuose pritarė invazijai.

„Tai mažai žinomas faktas, bet jis yra faktas. Prieš pasisakė tik Šoigu (gynybos ministras Sergejus Šoigu, – red. past.), Gerasimovas (Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas,  – red. past.) buvo už. Bortnikovas (FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas, – red. past.) pasisakė paskutinis, jis buvo prieš, bet dėl kažkokių asmeninių priežasčių, likus dviem savaitėms iki pradžios, staiga pakeitė nuomonę ir pasakė: „Ne, ten viskas gerai, mes pasiruošę“. Ir dar keli kiti funkcionieriai buvo prieš. Tai ir buvo viskas“, – tikino K.Budanovas.

Jis pažymėjo, kad daugelis jų suprato, jog tai baigsis blogai.

Ukrainoje pirmadienį vieši Estijos premjerė Kaja Kallas.

Apie tai pranešė ji pati ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, socialiniuose tinkluose pasidalijęs vaizdo įrašu iš susitikimo.

„Dėkoju poniai ministrei pirmininkei ir visiems Estijos žmonėms už nuoširdžią ir, svarbu, laiku suteiktą paramą mūsų gynybai. Jei žiūrėtume pagal vienam gyventojui tenkančią paramą, Estijos parama mūsų gynybai yra viena didžiausių pasaulyje“, – platformoje „Telegram“ parašė V.Zelenskis.

Pasak jo, per derybas su K.Kallas aptarta virtinė aktualių klausimų, pirmiausia – apie ukrainiečių pajėgumus fronto linijoje. 

„Svarbu, kad visi mūsų partneriai kuo ryžtingiau ir greičiau suteiktų žadėtą pagalbą, ypač ginkluotę, kad galėtume kuo greičiau užbaigti šį karą – išlaisvinti savo kraštą ir atkurti visą tarptautinės teisės galią“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

K.Kallas savo ruožtu socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad į Ukrainą atvyko su tvirto tikėjimo žinia.

„Tikiu Ukrainos pergale ir tikiu Ukraina kaip klestinčia liberalia demokratija, priklausančia euroatlantinei šeimai“, – sakė ji.

Premjerė nurodė, kad su V.Zelenskiu pasirašė bendrą deklaraciją, kurios žinutė yra, kad „taikai Europoje mums reikia Ukrainos ES ir NATO“ gretose.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad bet koks mišrus tribunolas leis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir kitiems pareigūnams išvengti atsakomybės už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. Jungtinės Amerikos Valstijos pritaria tokio tribunolo sukūrimui.

„Mes remiame tarptautinį tribunolą, kuris tirtų agresijos nusikaltimą, karo nusikaltimus gali nagrinėti Tarptautinis baudžiamasis teismas arba teismai Ukrainoje, nes tai buvo įvykdyta čia. Tačiau bet koks mišrus tribunolas leis V.Putinui, S.Lavrovui ir kitiems Rusijos pareigūnams išvengti atsakomybės“, – sakė ji per brifingą Žytomyre.

„AP“/„Scanpix“/Estijos premjerė Kaja Kallas

K.Kallas pabrėžė, kad agresija prieš kitą valstybę yra lyderių padarytas nusikaltimas ir jie turi būti patraukti atsakomybėn.

„Aš labai pritariu labai aiškaus formato tarptautiniam tribunolui, kuris patrauktų Rusijos vadovus atsakomybėn. Tuos, kurie priėmė sprendimą užpulti Ukrainą. Nepatraukus vadovų atsakomybėn, nebus jokių pergalių“, – sakė Estijos premjerė.

Krymo okupacinė „valdžia“ smarkiai padidino Krymo tilto saugumą tiek išvažiuojant iš laikinai okupuoto pusiasalio, tiek iš Rusijos pusės.

Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čubarovas televizijai „Espresso TV“ sakė, kad dėl to žmonės skundžiasi valandą trunkančiomis eilėmis.

„Rusai smarkiai sustiprino Krymo tilto apsaugą tiek išvažiuojant iš Krymo, tiek iš Rusijos pusės Krasnodaro krašte. Žmonės skundžiasi, kad stovi valandų valandas, kad būtų patikrinti.

Tai rodo, kad okupantams šis susisiekimas labai svarbus – jie nori pašalinti bet kokią riziką šiam objektui. Tilto saugumas yra paviršiuje – ties įvažiavimu ir išvažiavimu gerokai padidintas“, – sakė jis.

Rusija kaupia ilgojo nuotolio raketas, kad sužlugdytų Ukrainos kontrpuolimą, teigė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas. 

Jis teigė, kad jau mėnesį rusai kaupia raketas, kad sužlugdytų „puolimą“.

„Jos daugiausia pataikys į formuojamas karių grupes“, – sakė jis.

„Iki rudens, jei jie neišleis nė vienos raketos, jie turės tam tikrą skaičių raketų – mažesnį nei tas, su kuriuo jie pradėjo šias raketines atakas, bet gana reikšmingą. Bet taip neatsitiks, nes jie planuoja tas raketas panaudoti jau dabar“, – kalbėjo K.Budanovas.

Politikos konsultantas Dmytro Vasyljevas neatmeta galimybės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbs apie vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pabaigą.

Vis dėlto D.Vasyljevas komentare TSN prisipažino, kad tuo labai netiki, nes valstybės agresorės vadovas jau nuėjo per toli. 

Politikos konsultanto nuomone, V.Putinas galėtų užbaigti „specialiąją operaciją“, tačiau su vienu tikslu: paskelbti „karo“ pradžią (jis jau vyksta, tačiau Kremlius ir jo šalininkai kalba apie „specialiąją karinę operaciją“).

D.Vasyljevas sako, kad Rusijoje šiuo metu vyksta visuotinė slapta mobilizacija. Anot jo, būtent todėl šalis agresorė nusprendė siųsti elektroninius šaukimus.

„Todėl manau, kad jis gali sakyti, jog „specialioji karinė operacija“ baigiasi, o karas prasideda“, – sakė ekspertas.

Be to, politinis konsultantas mano, kad dėl ukrainiečių kontrpuolimo Rusijos okupantai parodys „geros valios gestą“ ir paliks Zaporižios arba Chersono sritis.

Ukrainos žvalgyba planavo masinius smūgius Rusijai plataus masto invazijos metinėms, tačiau JAV prašymu planų atsisakė, skelbia „The Washington Post“.

Anot leidinio, Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas planavo drąsius smūgius giliai priešo užnugaryje, o tai sukėlė nerimą Vašingtono pareigūnams.

Vasario mėnesį, kai iki pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių buvo likusios vos kelios dienos, Kyjivo pareigūnai buvo užsiėmę Maskvos puolimo planavimu.

K.Budanovas vienam iš savo karininkų nurodė „pasirengti masiniams smūgiams vasario 24 d., naudojant viską, ką turi GUR“.

Pranešama, kad Ukraina netgi svarstė galimybę suduoti smūgį panaudojant trotilo medžiagą Juodosios jūros uostamiesčiui Novorosijskui.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis parodė „Bachmuto vaiduoklių“ darbą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kunigaikščio Iziaslavo Mstislavičiaus specialiųjų operacijų pajėgų 8-ojo specialiųjų pajėgų pulko snaiperiai naikina priešus, savo „Telegram“ kanale pasidalijo O.Syrskis.

„Bachmuto vaiduokliai veikia. Snaiperiai nepalankiai veikia okupantus. Puikus darbas!“ – vaizdo įrašą pasirašė generolas pulkininkas.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad jo pajėgų nariai, kovojantys konflikto židinyje Rytų Ukrainos Bachmuto mieste nebeims belaisvių.

Jis reagavo į vieno su „Wagner“ susijusio platformos „Telegram“ kanalo paskelbtą įrašą, kuriame, kaip teigiama, du ukrainiečiai nusprendžia nušauti rusų karo belaisvį.

Kanalas nenurodė, iš kur gautas įrašas, ir nėra galimybės patikrinti jo autentiškumo.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

„Mūšio lauke nužudysime visus. Daugiau neimsime karo belaisvių!“ –  J.Prigožinas sakė garso įraše sekmadienį.

„Nežinome ukrainiečių nušauto mūsų vaikino vardo“, – teigė J.Prigožinas ir pridūrė, kad pagal tarptautinę teisę jo grupė privalo „rūpintis, gydyti, o ne skriausti“ karo belaisvių.

Jis sakė, kad jo grupuotė nenori pažeisti tarptautinės teisės ir žudysianti karius mūšio lauke.

Pranešama, kad „Wagner“ dalyvauja konfliktų zonose, įskaitant Ukrainą, Siriją, Libiją, Malį ir Centrinės Afrikos Respubliką, kur ji kaltinama pažeidimais.

Nuo to laiko, kai daugiau nei prieš metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Maskva ir Kyjivas ne kartą kaltino vienas kitą karo belaisvių žudymu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį pasmerkė rusų pajėgas ir pavadino jas žvėrimis po to, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukertama ukrainiečio belaisvio galva.

J.Prigožinas atmetė vienos Rusijos nevyriausybinės organizacijos ir vieno „Wagner“ dezertyro kaltinimus, kad už tai atsakingi jo pajėgų nariai.

Rusai į Avdijivkos sektorių atgabeno tankų brigadą, kuri bus panaudota Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijoms šturmuoti. Tai pranešė Tauridės gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovas pulkininkas Oleksijus Dmytraševskis.

Pasak jo, rusai pradėjo intensyvinti artilerijos atakas Avdijivkos sektoriuje. Per pastarąją parą buvo surengtos 494 atakos. Faktiškai rusai grįžo prie vasario mėnesį buvusio atakų skaičiaus.

„Yra informacijos apie tankų brigados judėjimą į Avdijivkos rajoną. Tikimasi, kad artimiausiu metu priešas panaudos šią techniką, nes pastarąsias dvi dienas priešas šturmavo pozicijas nenaudodamas technikos“, – sakė atstovas spaudai.

O.Dmytraševskis taip pat pažymėjo, kad rusai toliau apšaudo Vuhledarą iš raketinės artilerijos.

„Vakarykštis apšaudymas gali reikšti, kad priešas gali vėl bandyti vykdyti šturmo operacijas šiame rajone. Tuo tarpu per praėjusią parą priešas neteko 200 žmonių bei 20 vienetų technikos“, – sakė jis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad Rusija nepradės branduolinio smūgio, kai Ukrainos gynėjai įžengs į okupuotą Krymą.

K.Budanovas atsakė į klausimą, ar bus surengtas branduolinis smūgis, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengs į Krymą. Jis atsakė: „Nebus“.

Jo nuomone, Rusijos propaganda Krymo praradimą pateiks kaip „priverstinį žingsnį“ – kaip ir Chersono deokupacijos metu. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyryla Budanovas

„Skaudu tai pripažinti, bet turiu pasakyti, kad jų propagandos mašina per Chersono praradimą buvo maksimaliai efektyvi. Jie rodė Chersono praradimą – o tai buvo didžiausias vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pasiekimas – kaip paprastą rutininį reikalą. Ir jie tai apvertė taip, kad iš tikrųjų jiems tai buvo naudinga.

Tai reiškia, kad jie jau buvo viską parengę. Visi modeliai, kaip nušviesti naujienas per įvykius Kryme, mums gerai žinomi. Patikėkite manimi, jie dirbs jų visuomenei.

O čia bus priverstinis žingsnis ir beveik laimė. Patikėkite manimi, propagandos mašina ten veikia pavyzdingai. Jie „kvailina“ savo gyventojus taip, kaip niekas kitas pasaulyje negali“, – kalbėjo K.Budanovas.

Rusijos pareigūnai pirmadienį pranešė atrėmę dronų išpuolį prieš Sevastopolio uostą Maskvos aneksuotame Kryme, ir pridūrė, kad nebuvo nei žalos, nei aukų.

2014 metais Rusijos iš Ukrainos užgrobtame pusiasalyje, kuriame įsikūręs Maskvos Juodosios jūros laivynas, nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Kremlius pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, surengta nemažai dronų atakų. 

„Bandymas atakuoti Sevastopolį buvo atremtas nuo 3 val. 30 min. ryto (vietos ir Lietuvos laiku)“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas ir pridūrė, kad vienas antvandeninis dronas buvo sunaikintas, o kitas sprogo.

„Mieste viskas ramu. Tačiau visi kariai ir tarnybos yra pasirengę kovai“, – teigė pareigūnas.

Spalio mėnesį Rusijos Juodosios jūros laivynas nukentėjo nuo didelio dronų išpuolio, dėl kurios Kremlius apkaltino Ukrainą.

Balandžio viduryje Rusijos valdžia paskelbė, kad gegužės 1-ąją ir 9-tąją – Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rusijoje datą – Sevastopolyje nebus švenčiama dėl, jos teigimu, saugumo problemų.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

Sprogmenų prikrautas dronas, panašus į ukrainietišką Uj-22 „Airborne“, sudužo Vorovskio kaime netoli Noginsko, Maskvos srityje.

Pasak „Mash“, bepilotis orlaivis buvo prikrautas kanadietiškų M112 sprogstamųjų užtaisų. Dronui baigėsi degalai. Bepilotis skraidė iš šiaurės rytų, prieš suduždamas puslankiu apskriejo Maskvą. 

„Sekmadienio popietę iš dangaus nukrito apie 85 kg sveriantis trijų metrų ilgio bepilotis orlaivis, įsipainiojęs į medžius. Didžiausias jo greitis – iki 180 km/h, o veikimo nuotolis – apie 800 km. Tai reiškia, kad teoriškai jis galėjo atskristi iš Ukrainos teritorijos“, – praneša laikraštis.

Drono nuolaužas pirmieji aptiko vietos gyventojai, kurie paskambino saugumo tarnyboms. Tarp uj-22 nuolaužų – kanadietiški 1,25 kg M112 sprogstamieji užtaisai, kurių pagrindą sudaro plastikiniai C4 sprogmenys. Jų bendras kiekis beveik 17 kg sprogmenų.

Karas Ukrainoje baigsis grįžus prie 1991 m. sienų, ir šis uždavinys yra visiškai įgyvendinamas. Tai interviu „RBC-Ukraina“ pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

„Yra tik vienas būdas užbaigti šį karą – bet kokia forma grąžinant mūsų 1991 m. sienas“, – sakė jis.

Pasak K.Budanovo, karas Ukrainoje nesibaigs, kol nebus išspręsti teritoriniai klausimai, o Ukraina niekada nesutiks niekam atiduoti dalies savo žemės.

„Žiūrėkite, pagal tai, kaip viskas turėtų vykti, viskas bus padaryta po to, kai bus grąžintos visos mūsų sienos. Krymas yra Ukrainos teritorijos dalis, ir situacija nesibaigs negrąžinus Krymo. Jei Krymas bus susigrąžintas paskutinis, tai bus pabaiga. Jei Krymas bus susigrąžintas pirmas, o Donbasas dar ne, tai dar ne pabaiga“, – sakė Budanovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pirmadienį ryte pranešė, kad praėjusią parą rusai didžiausią dėmesį skyrė puolamiesiems veiksmams ties Bachmutu, Avdijivka ir Marjinka, ukrainiečiai ten atrėmė maždaug 60 atakų.

Įnirtingiausi mūšiai toliau vyksta dėl Bachmuto ir Marjinkos, sakoma pranešime.

Ties Avdijivka rusų puolimas buvo nesėkmingas, priešas patyrė daug nuostolių, nurodė ukrainiečių Generalinis štabas.

Rusai taip pat nesėkmingai puolė ties Hryhorivka, Bohdanivka ir Ivanivske. Dėl priešo apšaudymų nukentėjo virtinė gyvenamųjų vietovių.

Rusijos okupantai okupuotose Ukrainos teritorijose verčia gyventojus imti Rusijos Federacijos pasus.

Tai teigiama britų žvalgybos apžvalgoje. Anot analitikų, rusai ypač perspėjo okupuotos Chersono srities dalies gyventojus, kad tie, kurie iki 2023 m. birželio 1 d. nepriims rusiško paso, bus „deportuoti“, o jų turtas konfiskuotas.

Žvalgyba pabrėžė, kad Rusija savo pasus naudoja kaip okupuotų teritorijų „rusifikavimo“ įrankį, kaip tai darė Donecke ir Luhanske prieš invaziją 2022 m. vasario mėn.

„Rusijos valdžios institucijos spartina okupuotų Ukrainos teritorijų integravimą į Rusijos Federacijos biurokratiją, kad invaziją pateiktų kaip sėkmingą, ypač 2024 m. prezidento rinkimų išvakarėse“, – teigė analitikai.

Per pastarąją parą Ukrainos kariai šalies teritorijoje likvidavo dar 660 rusų įsibrovėlių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso per plataus masto invaziją priešo nuostoliai siekia 187080 žuvusiųjų.

Ukrainos gynėjai taip pat kasdien sunaikina dešimtis įvairios priešo technikos vienetų. Sekmadienį Rusijos kariuomenė neteko 8 tankų (iš viso 3683); 8 šarvuotų kovos mašinų (iš viso 7139); 12 artilerijos sistemų (iš viso 2849).

Rusijos karinė vadovybė siekia užbaigti Bachmuto užėmimą iki Ukrainos kontrpuolimo, jei tai įmanoma. Taip teigiama naujausioje JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai pažymėjo, kad „Wagner“ samdiniai ir toliau patiria didelių nuostolių, tačiau tikėdamasi užimti miestą, Rusijos gynybos ministerija į pagalbą puolimui įtraukė oro desantininkų dalinius, kad „Wagner“ galėtų visą dėmesį sutelkti į kovas mieste.

„Finansininkas ir „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas perdavė Rusijos gynybos ministerijai šiaurinį bei pietvakarinį flangus ir patvirtino, kad tokiu būdu oro desanto pajėgų junginiai remia pagrindines „Wagner“ pastangas Bachmute“, – sakoma pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Nepaliaujamai atakuojamas Bachmutas

Ekspertai pridūrė, kad oro desanto parama šiame rajone greičiausiai leis „Wagner“ kovotojams pasiekti didesnės sėkmės mieste ir gali įtikinti Ukrainos pajėgas atsitraukti. „Tikėtina, kad prie Bachmuto esančios oro desanto pajėgos bus labiau nutolusios nuo tiesioginių, labai alinančių kovų mieste nei „Wagner“ daliniai, todėl iš kovų dėl Bachmuto išeis gerokai geresnės būklės nei „Wagner“ samdiniai“, – sakė analitikai.

ISW pabrėžė, kad pareiškimas apie tai, kad „Wagner“ ir Rusijos oro desantininkų pajėgos dirba kartu aplink Bachmutą, rodo, jog karinė vadovybė, nepaisant anksčiau didėjusios trinties, nori bendradarbiauti su J.Prigožinu, kad paspartintų Bachmuto užėmimą. „Akivaizdų Rusijos gynybos ministerijos norą sumažinti trintį su „Wagner“ dėl Bachmuto rodo ir akivaizdus buvusio oro desanto pajėgų vado ir su „Wagner“ susijusio generolo pulkininko Michailo Teplinskio pakartotinis paskyrimas į neįvardytas, bet „svarbias“ pareigas Ukrainoje“, – situaciją aiškina institutas.

Priduriama, kad Rusijos karinė vadovybė samdiniams Bachmute išdavė tankus T-90, o tai rodo jos ketinimus paspartinti miesto užėmimą.

Be to, ISW nurodė, kad prie Bachmuto taip pat veikia kai kurie kiti nereguliarūs rusų junginiai, nors jų pajėgumai yra labiau riboti nei „Wagner“. Visų pirma ISW pažymėjo, kad netoli Bachmuto buvo pastebėtas savanorių būrys „Listan“, priklausantis junginiui „Dono kazokas“.

Bachmute nuolat vyksta mūšiai. Rusai metė visas savo pajėgas, kad užimtų miestą. Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kad Ukraina negali atsisakyti ginti Bachmutą, nes jo užėmimas padėtų rusų okupantams plėsti frontą.