JAV įspėja – Rusijos pajėgos gali pereiti į puolimą keliuose fronto sektoriuose

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų suteikti visą reikiamą karinę pagalbą, įskaitant ginkluotę. Tai jis sakė interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.

„Man visiškai aišku, kad turime peržengti visas raudonas linijas. Priešingu atveju mes gaištame laiką. Žmonės žudomi ir kankinami kiekvieną dieną. Vaikų deportavimas yra įprastas dalykas, kaip ir infrastruktūros bombardavimas. Žvelgdami atgal, praradome laiko, nes ilgai delsėme priimti tam tikrus sprendimus. Galiausiai vis tiek priėmėme šiuos sprendimus, bet per vėlai, sumokėjome už tai didelę kainą. Turime būti labai ryžtingi, nes turime reikalų su labai pavojingu agresoriumi. Nesitikėkite, kad jis kada nors sustos – jei jam pavyks, jis visada tęs“, – sakė G.Nausėda.

Paklaustas, ar turi omenyje ir Vakarų naikintuvų tiekimą Ukrainai, G.Nausėda atsakė teigiamai.

„Taip, kai kurios šalys jau tiekia kitų tipų orlaivius. Oro erdvė yra svarbus šio karo elementas. Ir tam, kad galėtume ją veiksmingai ginti, mums reikia lėktuvų ir daugiau oro gynybos sistemų. Tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir mūsų saugumui“, – sakė jis.

G Nausėda pažymėjo, kad Vokietija iš naujo apsvarstė pagalbos Ukrainai klausimą, po kurio suaktyvėjo ir kitos šalys.

„Daugelis raudonų linijų, kurias patys nubrėžėme, buvo peržengtos. O Vokietijos sprendimas yra teigiamas signalas ne tik Ukrainai, bet ir visiems kitiems NATO sąjungininkams“, – pridūrė jis.

Rusijos pajėgos gali pereiti į puolimą keliuose fronto sektoriuose. Tokių priešo veiksmų tikimasi pagerėjus oro sąlygoms Ukrainoje.

Kaip interviu „Amerikos balsui“ sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas John Kirby, valstybės didina saugumo pagalbą Ukrainai, kad Ukrainos kariuomenė turėtų visas galimybes pradėti kontrpuolimą.

„Žinome, kad pavasarį, kai pagerės orai, o jie jau pradeda gerėti, galime tikėtis, kad rusai kai kuriose vietovėse norės pereiti į puolimą, ir mes tiksliai nežinome, kur ir kaip jie tai darys, tačiau norime užtikrinti, kad ukrainiečiai geriau sugebėtų nuo to apsiginti. Jei jie patys nuspręs dėl savo puolamųjų operacijų, galės jas vykdyti“, – sakė jis.

Baltųjų rūmų atstovas įvardijo pagrindinius šiandieninius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius. Tarp jų – šarvuočiai, artilerija, oro gynybos įranga ir logistika.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pirmadienį tiesiogiai paprašė paleisti suimtą JAV žurnalistą ir buvusį JAV jūrų pėstininką.

L.Thomas-Greenfield tai pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį organizacijos būstinėje Niujorke, kuriam pirmininkavo S.Lavrovas.

„Raginu jus ... nedelsiant paleisti Paulą Whelaną ir Evaną Gershkovichą, leisti Paului ir Evanui grįžti namo. Ir pagaliau visam laikui atsisakyti šios barbariškos praktikos“, – pareiškė ambasadorė.

„Reuters“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

Anot jos, šie vyrai naudojami kaip „politiniai koziriai“ ir „įkaitai“.

„Naudoti žmones kaip įkaitus yra silpnumo strategija. Tai nėra atsakingos šalies veiksmai. Ir kol Rusija žaidžia politinius žaidimus, kenčia tikri žmonės.“

Į posėdžių salę atvykus P.Whelano seseriai, L.Thomas-Greenfield paragino S.Lavrovą „pažvelgti jai į akis ir pamatyti, kaip ji kenčia“.

„Noriu, kad pamatytumėte, kaip jaučiasi žmogus, kuris ketverius metus ilgisi brolio. Žino, kad jis uždarytas Rusijos kolonijoje vien dėl to, kad jūs jį norite išnaudoti savo tikslais“, – pareiškė JAV ambasadorė.

P.Whelanas buvo suimtas 2018 metais ir nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia.

E.Gershkovichas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo suimtas praėjusį mėnesį.

Pats žurnalistas, leidinys „The Wall Street Journal“, kuriam jis dirba, ir JAV pareigūnai griežtai atmeta šiuos kaltinimus.

E.Gershkovichas, kuris taip pat yra dirbęs naujienų agentūrai AFP, yra pirmasis užsienio žurnalistas, suimtas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje.

Balandžio 24 dieną Liuksemburge Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje ministrai aptarė Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir ES veiksmų plano dėl geopolitinių agresijos pasekmių klausimus.

„Nereikia spėlioti, kada bus ar nebus Ukrainos kontrpuolimas. Viskas, ką turime dabar padaryti – įsipareigoti Ukrainos pergalei ir jos siekti“, – kalbėdamas apie bendrus ES amunicijos Ukrainai pirkimus, pažymėjo G. Landsbergis.

ES šalių diplomatijos vadovai taip pat aptarė Rusijos atsakomybės klausimą ir ES sankcijų Rusijai procesą.

„Lietuva jau prieš kurį laiką pateikė platų „Rosatom“ sankcionavimo meniu. Džiaugiuosi, kad šioje taryboje ir vėl diskutuojame apie tai, tačiau atėjo metas ir imtis bendrų veiksmų net ir sutarčių su „Rosatom“ saistomoms šalims“, – ES narių kolegoms priminė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vladimiras Putinas neturi antrininkų ir nesėdi „jokiuose bunkeriuose“, skelbia Rusijos propagandos agentūra „RIA Novosti“.

„Mes girdėjome, kad Putinas turi daugybę antrininkų, kurie dirba jam, kol jis sėdi bunkeryje. Dar vienas melas. Matote, kokį prezidentą turime. Tiesą sakant, jis yra toks, koks buvo, ir yra mega aktyvus.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Tie, kurie su juo dirba, vos spėja nuo jo neatsilikti. Galima tik pavydėti jo energijos. Duok Dieve, galima palinkėti jam sveikatos.

Žinoma, jis nesėdėjo jokiuose bunkeriuose. Tai irgi melas“, – cituojamas D.Peskovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen teigia, kad šiuo įtemptu metu itin svarbu visomis priemonėmis kantriai remti Ukrainą ir padėti jai greičiau pasiekti narystę Europos Sąjungoje (ES).

Taip ji kalbėjo ES parlamentų pirmininkų konferencijoje Prahoje, kurios pagrindinė pirmadienio posėdžio tema – Rusijos agresija prieš Ukrainą ir ES atsakas platesniame geopolitiniame kontekste.

„Jei Europos Komisija savo ataskaitoje ir nurodys Ukrainos pasirengimo trūkumų, jie turi būti ne priežastis atidėti derybas, o paskata mums padėti Ukrainai kuo greičiau priderinti teisinę, ekonominę, politinę ir socialinę sistemas prie ES kriterijų. Nepamirškime, kad Ukraina harmonizuoja savo sistemas sudėtingomis invazijos sąlygomis, kare, kuriame žmonės žūsta dėl europinės ir demokratinės savo ateities“, – tvirtino V.Čmilytė-Nielsen.

Anot Seimo pranešimo spaudai, ji pakvietė šalis išlaikyti strateginę kantrybę, spartinti Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią, aktyviai remti jos atstatymą ir užtikrinti Rusijos atsakomybę už padarytus nusikaltimus.

„Parlamentų veiksmai Rusijos agresijos akivaizdoje yra lakmuso popierėlis, parodantis, kiek ryžto turime demokratinėms ir europinėms vertybėms ginti. Todėl kolegoms priminiau, kad labai svarbu toliau išlaikyti intensyvius ryšius, rodyti lyderystę ir aktyviai veikti politinius procesus“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Kalbėdama apie Ukrainos atstatymą Lietuvos parlamento pabrėžė, kad šalies atstatymo kainos neturi mokėti tik patys ukrainiečiai ir juos remianti tarptautinė bendruomenė, būtina rasti būdų, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir įgyvendinti principą „agresorius moka“.

Anot jos, taip pat privalu užtikrinti, kad Rusija atsakytų už padarytus nusikaltimus.

Antradienį konferencijoje bus aptariamas ES vaidmuo pasaulio demokratinių valstybių bendradarbiavime ir ES valstybių narių priklausomybė nuo totalitarinių režimų.

Sociologų grupės „Reitingas“ vadovas Oleksijus Antipovičius mano, kad jei Volodymyras Zelenskis galvoja nesiekti antrosios Ukrainos prezidento kadencijos, būtina jau dabar ruošti įpėdinį, nes netikėtumas šiuo klausimu gali sukelti katastrofiškų socialinių pasekmių.

Tai O.Antipovičius sakė laidos „UP-2“ eteryje, atsakydamas į klausimą, kas bus, jei V. Zelenskis paskelbs, kad nekandidatuos antrai kadencijai.

Plačiau skaitykite čia.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį JT Saugumo Tarybai pareiškė, kad pasaulyje susiklostė pavojingesnė situacija nei Šaltojo karo metais, rašo „The Guardian“.

„Kaip ir Šaltojo karo metais, pasiekėme pavojingą, galbūt net pavojingesnę ribą“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pirmadienį per Saugumo Tarybos posėdį, kuriam pirmininkavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą sukeltą niokojimą.

Antonio Guterresas pareiškė, kad Rusijos invazija pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia didžiules kančias Ukrainos žmonėms.