Pramušė dugną: rusai savo smūgio Umanėje filmuotą medžiagą pateikia kaip Donbaso apšaudymą

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisipažino, kad ypatingiems atvejams su savimi nešiojasi pistoletą.

„Įsivaizduoji, Ukrainos prezidentas – rusų nelaisvėje? Tai gėda!“ – sakė Ukrainos lyderis televizijos žurnalistui Dmytro Komarovui filme „Metai. Už kadro“.

Ukrainos prezidentas atmetė prielaidą, kad ginklas reikalingas savižudybei kritinėje situacijoje: „Šauti į save? Ne! Mes atsišaudytume!“

Rusai televizijos siužete apie Donbaso apšaudymą panaudojo filmuotą medžiagą iš Ukrainos miesto Umanės, kurioje rusų raketa pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir jį iš dalies sugriovė, pražudydama per dvi dešimtis žmonių.

Vakaro žinių laidoje „Rossija-1“ vedėjas perskaitė propagandinį tekstą, kuriame dar kartą apkaltino Ukrainą apšaudant Donbaso gyvenvietes. Pasakojimą lydėjo vaizdo įrašas su kadrais iš Umanės.

„Ukrainos „smogikai“ šįvakar vėl apšaudė Donbaso teritoriją“, – pasakojo propagandistas.

Penktadienio rytą per didelio masto oro smūgį Rusijos raketa pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Umanėje. Smūgis visiškai sugriovė vieną laiptinę, o paieškos ir gelbėjimo operacija truko beveik parą. Šeštadienį pavakary ji buvo baigta.

Iš viso žuvo 23 žmonės. 22 žuvusieji buvo ištraukti iš po griuvėsių, dar vienas mirė ligoninėje. Tarp žuvusiųjų yra šeši vaikai. Dar du gyventojai laikomi dingusiais be žinios.

Rusijos teismas nuteisė vieno Sibiro miesto gyventoją dėl jos įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose ji pasmerkė karą Ukrainoje, ir skyrė jai didelę baudą, nors ir pati kaltinamoji, ir prokuratūra prašė jai skirti laisvės atėmimo bausmę.

Marina Novikova, 65 metų teisininkė, buvo pripažinta kalta dėl „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę „skleidimo“, kuris buvo pripažintas baudžiamąja veika po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš daugiau kaip 14 mėnesių pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

M.Novikova savo įrašuose platformoje „Telegram“ smerkė invaziją ir kritikavo Rusijos vyriausybę.

Seversko – M.Novikovos gimtojo miesto – teismas jai skyrė 1 mln. rublių (apie 11,2 tūkst. eurų) baudą, pranešė Rusijos žmogaus teisių ir teisinės pagalbos grupė „OVD-Info“, citavusi jos vyrą Aleksandrą Gavriką.

Prokurorai moteriai prašė skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę,  o pati M.Novikova teismo prašė nusiųsti ją į kalėjimą, nes, anot jos, ji neturi pinigų sumokėti baudą, kuri pagal įstatymus gali sudaryti mažiausiai 700 tūkst. rublių (apie 7,8 tūkst. eurų).

„Esu pasirengusi mokėti už teisę likti žmogumi, nes suprantu, kad išteisinimo nebus“, – pareiškė teisme M.Novikova, kurią cituoja Rusijos žiniasklaida.

Oficialiais vyriausybės statistiniais duomenimis, vidutinis atlyginimas Sibiro Tomsko srityje, kurioje įsikūręs Severskas, sudaro 56 tūkst. rublių, arba apie 625 eurus.

Pasak „OVD-Info“, M.Novikovos byla buvo viena pirmųjų bylų, kurios buvo iškeltos pagal naująjį įstatymą, pagal kurį draudžiama skleisti melagingą informaciją apie Rusijos kariuomenę.

Tačiau, Kremliui stengiantis nutildyti karo kritikus, tokių bylų pastaruoju metu smarkiai padaugėjo.

Rusijos aukščiausiojo teismo neseniai paskelbta ataskaita parodė, kad 2022 metais teismai 4439 kartus skyrė piliečiams baudas už „kariuomenės diskreditavimą“, pranešė nepriklausoma rusų žinių svetainė „Mediazona“.

Ispanijos vyriausybė pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo rusiško dyzelino importo per trečiąsias šalis siekiant išvengti sankcijų, nustatytų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Europos Sąjunga (ES) nuo gruodžio 5 dienos uždraudė rusiškos naftos importą, o nuo vasario 5-osios – rusiškų naftos produktų importą, kad Maskva negautų jai reikalingų pajamų iš energijos išteklių.

Visgi ekspertai ir naftos bendrovių vadovai įtaria, jog tam tikri Rusijoje pagaminto dyzelino kiekiai ir toliau patenka į ES valstybes nares, tačiau jie tiekiami per kitas šalis, siekiant užmaskuoti jų kilmę.

Ispanų dienraštis „El Mundo“ penktadienį pranešė, jog įtariama, kad Rusijoje pagamintus degalus į Ispanijos uostus iš Maroko šiemet atgabeno mažiausiai du laivai. 

Dieną anksčiau Ispanijos energetikos milžinės „Repsol“ generalinis direktorius Josu Jonas Imazas pareiškė, kad Rusijoje pagamintas dyzelinas per trečiąsias šalis ir toliau patenka į ES valstybes, įskaitant Ispaniją.

Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera sakė, jog pradinis tyrimas parodė, kad visi krovinių dokumentai buvo tvarkingi ir degalai nebuvo pagaminti Rusijoje, bet pridūrė, jog vyriausybė tęs patikrinimą.

„Jei yra bent menkiausių įtarimų, būtina patikrinti, ar importuoti produktai atgabenti iš nurodytos vietos, ar iš kitos šalies, ir ar yra kokių nors pažeidimų“, – teigė ministrė.

T.Ribera žada Europos Komisijai pasiūlyti sukurti naują naftos produktų importo sertifikavimo ir atsekamumo sistemą, kurią taikant būtų reikalaujama patvirtinamųjų dokumentų iš uostų, per kuriuos buvo gabenami naftos produktai, ir iš šiuos produktus patiekusių naftos perdirbimo gamyklų, rašoma energetikos ministerijos paskelbtame pranešime.

Maroke trys parlamento opozicinės frakcijos neseniai paragino atlikti tyrimą dėl „abejonių ir įtarimų“, jog šalies degalų bendrovės importuoja Rusijoje pagamintą dyzeliną ir „galbūt jį perparduoda ... į šalis, kurios draudžia jo importą“.

Tačiau jų bandymas suformuoti tiriamąjį komitetą nebuvo sėkmingas, nes už pasiūlymą balsavo nepakankamai įstatymų leidėjų.

Lietuvos kariuomenė Ukrainai perdavė dar šešis visureigius „Land Rover“ ir vėl sauso maisto davinių, šeštadienį socialiniuose tinkluose paskelbė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

„Viskas reikalinga mobilumui palaikyti“, – pridūrė ministras. 

Netoli sienos su Ukraina esantys penki Rusijos kaimai dėl ukrainiečių pajėgų apšaudymo liko be elektros, šeštadienį pranešė su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities Rusijos pietvakariuose gubernatorius.

„Šiandien ukrainiečių buvo apšaudytas Naujosios Tavolžankos kaimas“, – platformoje „Telegram“ pranešė Viačeslavas Gladkovas.

„Apgadinti elektros laidai“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad šio ir dar keturių netoliese esančių kaimų gyventojai „neturi elektros“.

Pasak V.Gladkovo, „išankstiniais duomenimis, žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra“.

Rusijos okupacinė valdžia Ukrainos pietuose šeštadienį pranešė, kad ukrainiečių pajėgos iš artilerijos pabūklų intensyviai apšaudo Naująją Kachovką ir kad mieste dingo elektra.

Apšaudymas vyksta tą pačią dieną, kai pareigūnai Rusijos aneksuotame Kryme pranešė apie dronų ataką prieš kuro saugyklą Sevastopolyje.

Naujoji Kachovka yra Rusijos kontroliuojamame Ukrainos pietiniame Chersono regione, prie Dnipro upės. Iš regiono centro Chersono Rusijos pajėgos pasitraukė lapkritį.

„Naująją Kachovką ir rajono gyvenvietes Ukrainos ginkluotosios pajėgos labai intensyviai apšaudo iš artilerijos pabūklų“, – per „Telegram“ pranešė Maskvos paskirta Naujosios Kachovkos valdžia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naujoji Kachovka

Pranešime priduriama, kad dėl artilerijos ugnies miestas liko be elektros.

Okupacinė valdžia ragina miestiečius laikytis ramiai ir nurodo, kad pasibaigus apšaudymui prasidės elektros tiekimo atnaujinimo darbai.

Rusų pajėgos Naująją Kachovką užėmė pirmą savo invazijos į Ukrainą dieną – 2022 metų vasario 24-ąją.

Šiame mieste yra hidroelektrinės užtvanka – strateginės reikšmės taikinys.

Kyjivas šiuo metu rengiasi pavasariniam kontrpuolimui prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Ukraina šeštadienį paskelbė įteikusi Lenkijos ambasadai Kyjive notą dėl nepriimtinais pavadintų prekybos suvaržymų ukrainietiškiems žemės ūkio produktams.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka sakė, kad „notos dėl kategoriškai nepriimtinos žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos suvaržymų situacijos“ buvo nusiųstos Lenkijos ambasadai ir Europos Sąjungos misijai Ukrainoje.

Lenkija yra svarbi Ukrainos, kovojančios su Rusijos invazija, sąjungininkė.

Oficialus Kyjivo protestas Lenkijai ir ES pareikštas po to, kai kelios Ukrainos kaimynės, įskaitant Lenkiją, reaguodamos į savo ūkininkų protestus dėl kritusių kainų įvedė laikinus prekybos barjerus ukrainietiškiems grūdams ir kitiems produktams. 

Galiausiai Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija penktadienį susitarė leisti Ukrainos eksportuojamų žemės ūkio produktų tranzitą.

Kyjivas paragino nedelsiant atnaujinti eksportą ir sakė, kad suvaržymais buvo pažeistas Ukrainos ir ES asociacijos susitarimas.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka šeštadienį per ES finansų ministrų susitikimą Stokholme sveikino pasiektą susitarimą dėl žemės ūkio produktų eksporto į bloką ir per jį į pasaulio rinkas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, buvo smarkiai apribotas ukrainietiškų grūdų eksportas Juodąja jūra, todėl dalį eksporto teko nukreipti sausuma.

Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija susitarė leisti Ukrainos eksportuojamo maisto tranzitą, penktadienį pranešė Europos Komisija.

Dėl ūkininkų protestų anksčiau maisto produktų eksportas buvo laikinai uždraustas.

Rusijos invazija smarkiai apribojo tradicinį Ukrainos grūdų eksporto kelią Juodąja jūra, todėl reikėjo krovinius gabenti sausuma per Ukrainos kaimynių teritorijas.

Šalys narės sutiko leisti importuoti tam tikrus produktus iš Ukrainos be kiekybinių apribojimų ir patikrinimų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Tačiau Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos ūkininkai kritus kainoms ėmė protestuoti ir reaguojant buvo įvesta suvaržymų ir draudimų Ukrainos maisto eksportui.

„Europos Komisija iš principo pasiekė susitarimą su Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija dėl Ukrainos maisto produktų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prekybos eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

Pagal susitarimą bus atšauktos Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos vienašališkos priemonės, sakė jis ir nurodė, kad numatytos „išskirtinės apsaugos priemonės kviečiams, kukurūzams, rapsams, saulėgrąžų sėkloms [ir] 100 mln. eurų paramos paketas paveiktiems ūkininkams penkiose šalyse narėse“.

„Sprendėme ir kaimyninių ES šalių, ir Ukrainos ūkininkams susirūpinimą keliančius klausimus“, – pridūrė V.Dombrovskis.

Lenkijai paskelbus savo draudimą, Ukrainos saulėgrąžų aliejaus gamintojai liovėsi pirkti sėklas, neturėdami garantijų, kad galės eksportuoti produkciją į ES.

Įtampa tarp Ukrainos ir kaimynių Europoje kilo tvyrant nežiniai dėl to, ar gegužės 18 dieną bus pratęsta vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva, užtikrinanti galimybę grūdus gabenti Juodąja jūra.

„Wagner“ grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas netikėtai pareiškė, kad jo samdinių kariaunos netrukus nebeliks kaip organizacijos. 

Tokiomis prognozėmis šiomis dienomis J.Prigožinas dalijosi Rusijos propagandos kanalui komentuodamas ginkluotės trūkumą fronte.

„Kas dėl poreikių fronte ir ko mes norime – šiandien mes artėjame prie „Wagner“ pabaigos ir netrukus, per trumpą laiką, „Wagner“ neliks. Mes išeisime istorijon, nieko baisaus, taip būna“, – pareiškė J.Prigožinas.

Privati „Wagner“ karinė grupuotė jau kelis mėnesius yra įstrigusi Ukrainos Donetsko srities Bachmuto rajone, kur vyksta nuožmūs mūšiai dėl miesto kontrolės. Bachmute buvo sunaikinta daug elitinių šios grupuotės samdinių dalinių. 

Šių nesėkmių akivaizdoje „Wagner“ įkūrėjas J.Prigožinas įsakė samdiniams neimti į nelaisvę Ukrainos karių, visus žudyti.

Dviejų valstybių vadovai ir septynių valstybių užsienio reikalų ministrai iš Ukrainą remiančių Europos šalių grupės penktadienį lankėsi karo draskomoje šalyje, kad išreikštų paramą nuo Rusijos invazijos besiginančiam Kyjivui.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pietiniame Odesos uostamiestyje priimdamas kolegas iš keturių Šiaurės ir trijų Baltijos šalių, pakartojo prašymą atsiųsti Kyjivui amerikiečių gamybos naikintuvų.

Šių naikintuvų reikia būsimame kontrpuolime dalyvausiančioms ukrainiečių brigadoms dengti, sakė D.Kuleba.

Nors jokių pažadų nebuvo duota, jis pridūrė: „Jaučiu, kad mūsų kolegos yra palankiai nusiteikę šiuo klausimu.“

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ukraina seniai prašo vakarietiškų naikintuvų savo oro pajėgoms, bet kol kas jų nėra gavusi. Vis dėlto Kyjivo partneriai Vakaruose atsiuntė sovietų gamybos naikintuvų MiG-29.

D.Kuleba susitiko su Danijos, Švedijos, Islandijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatijos vadovais. Suomijoje šiuo metu vyksta derybos dėl vyriausybės suformavimo, todėl šiai šaliai atstovavo Užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas.

„Šiuo vizitu reiškiame tvirtą Šiaurės ir Baltijos [šalių] paramą Ukrainai ir jos žmonėms“, – sakė Tobias Billstromas iš Švedijos, šį pusmetį pirmininkaujančios Europos Sąjungai.

Tuo metu Kyjive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova ir Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

Pasak V.Zelenskio, jie aptarė karinę pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją ir pasirengti kontrpuolimui. Taip pat kalbėta apie liepą Vilniuje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

„Tikimės ambicingų sprendimų, sustiprinsiančių Europos saugumą, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Atėjo laikas pašalinti bet kokius neaiškumus.“

Jau seniai kalbama apie Ukrainos pavasarinį kontrpuolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, bet kol kas jis nėra prasidėjęs.

P.Pavelo teigimu, tai, ką jis pamatė Ukrainoje, priminė niokojamus karus Afganistane ir buvusioje Jugoslavijoje.

„Laimei, tai nepalaužė ukrainiečių“, – sakė P.Pavelas, buvęs armijos generolas ir buvęs NATO aukšto rango pareigūnas.

„Rusija pastaraisiais metais demonstravo tokį polinkį į barbariškumą, kad nesu nustebęs“, – pridūrė jis.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad HIMARS raketomis maždaug už 20 km nuo fronto buvo atakuotas pastatas, kuriame, kaip teigiama, buvo įsikūrę Rusijos kariuomenės Vladikaukazo garnizono karininkai. 

Anot rusų pranešimų, aukų neva stebuklingai pavykę išvengti, nors čia pat plinta vaizdo įrašai, kuriuose matomas beveik iki pamatų sugriautas pastatas.  

Kada tiksliai įvyko ši ataka, neskelbiama. 

„Dvi raketos pataikė į pastatą, pramušė stogą ir sprogo tarp antro ir trečio aukšto. Dėl to dalis pastato griuvo“, – rašo Rusijos propagandos priemonės. 

Ukrainos kontrpuolimas numato Krymo deokupaciją, interviu Skandinavijos žurnalistams pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

Anot jo, pusiasalio išlaisvinimas vienas iš kontrpuolimo tikslų. Tačiau Ukrainos sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo Vakarų ginklų tiekimo tąsos. 

„Norime išsaugoti kiek galima daugiau žmonių gyvybių, todėl ginklų kiekis yra reikšmingas“, – sakė V.Zelenskis. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jis pažymėjo, kad Rusijos kariai kasdien netenka motyvacijos ir bijo savo atsitraukimo pasekmių. 

„Jie mūsų bijo ir bijo pasekmių, jei jie atsitrauktų“, – teigė Ukrainos vadovas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku, leidžiančiu deportuoti iš okupuotų Ukrainos teritorijų Rusijos pilietybės neturinčius gyventojus, siekiama priversti žmones pasiimti Rusijos pasus. Tokiu būdu sudaromos sąlygos deportuoti ukrainiečius iš savų žemių. 

Britų karo tyrimų instituto ekspertų vertinimu, pagal šį įsaką bus nustatyta, kurie ukrainiečiai Rusijos okupuotose teritorijose siekia išsaugoti savo pilietybes ir atsisako gauti rusiškus pasus. Tokie gyventojai bus priskirti „užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, nuolatos gyvenantiems Rusijos teritorijoje“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusiški pasai

Analitikų teigimu, šis įsakas įtvirtina prievartos metodų taikymą verčiant ukrainiečius pasiimti rusiškus pasus. Jis numato, kad tokie žmonės, nesutinkantys tapti Rusijos federacijos piliečiais,  gali gyventi okupuotose teritorijose iki kitų metų liepos pirmosios, o paskui bus deportuoti.  

Per paskutinę parą Ukrainos kariai sunaikino kelis svarbius rusų objektus.

Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos artilerijos ir karinės aviacijos daliniai sudavė penkis smūgius rusų kariniams vienetams – sunaikino keturis valdymo punktus, ginkluotės sandėlį ir keturias rusų karių susitelkimo vietas. 

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Krymo pusiasalio Sevastopolio mieste susprogdintas kuro rezervuaras. 

„Nuliūdo Rusijos Juodosios jūros laivyno kuro ir tepalų bazė Sevastopolyje. Labas rytas, zuikučiai. Kurorto sezonas prasidėjo“, – feisbuke šeštadienio rytą paskelbė buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. 

Sevastopolio „gubernatorius“ Michailas Razvožajevas naktį pranešė, kad Kazokų įlankoje dega kuro rezervuaras. Gaisras išplitęs 1000 kv. metrų plote. Rezervuaras sprogo po to, kai į jį rėžėsi bepilotis orlaivis.

M.Razvožajevas, kuris nesakė, ar gaisrą sukėlęs dronas buvo paleistas ukrainiečių, paragino Krymo gyventojus išlikti ramius, o vėliau pranešė, kad niekas nenukentėjo. Pasak jo, pareigūnai kontroliuoja situaciją, pavojaus civilinei infrastruktūrai nėra, kuro tiekimas Sevastopolyje nebus sutrikdytas.

Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, prieš Sevastopolį buvo įvykdyta virtinė dronų atakų. Balandžio 24-osios naktį Sevastopolyje griaudėjo sprogimai, okupantų administracija pranešė apie antvandeninių dronų ataką ir vieno jų sunaikinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad jo šalis per dabartinę Rusijos invaziją siekia atkovoti ir Krymą.

Gaisras Sevastopolyje kilo kitą dieną po to, kai Rusija į Ukrainos miestus paleido daugiau kaip 20 sparnuotųjų raketų ir du dronus. Per šias atakas žuvo mažiausiai 26 žmonės.

Ukrainiečių pareigūnai kol kas nekomentavo gaisro Sevastopolyje. Po ankstesnių atakų Kryme Kyjivas paprastai tiesiogiai neprisiimdavo atsakomybės, bet pabrėždavo, kad Ukraina turi teisę reaguodama į Rusijos agresiją smogti bet kokiems taikiniams.

Per Rusijos raketų smūgius Ukrainos miestams penktadienį žuvo 26 žmonės, įskaitant penkis vaikus.

Tarp kruvinų atakų buvo smūgis daugiabučiui centriniame Umanės mieste, kur agentūros AFP žurnalistai matė gelbėtojus, iš po griuvėsių traukiančius žuvusiųjų kūnus.

23 raketos nutraukė savaites trukusią pauzę po Rusijos žiemos smūgių siekiant paralyžiuoti Ukrainos energetinę sistemą.

Penktadienį vakare darbuotojai Umanėje, kur kasmet vyksta judėjų chasidų piligriminė kelionė, iš griuvėsių ištraukė dar vieną žuvusį vaiką. Pareigūnai nurodo, kad 80 tūkst. gyventojų turinčiame mieste dėl Rusijos raketų žuvo 23 žmonės, įskaitant keturis vaikus.

„AP“/„Scanpix“/Gelbėtojų komanda Umanėje

Gelbėtojai žmonių po griuvėsiais ieškojo naudodami kranus.

Dar 18 žmonių per ataką buvo sužeisti, devyni iš jų gydomi ligoninėje.

Rusų raketos taip pat smogė centriniam Dniprui, kur sausį per smūgį daugiabučiui žuvo daugiau kaip 40 žmonių. Penktadienį čia žuvo tuo metu miegojusios 31 metų moteris ir jos dvejų metų dukra, pranešė pareigūnai. Žuvusios moters tėvai paguldyti į ligoninę.

Pietiniame Chersono regione pareigūnai penktadienį vakare pranešė, kad rusai apšaudė Bilozerkos kaimą, kur žuvo 57 metų moteris ir buvo sužeisti dar trys žmonės.

Kyjive, kuris buvo tarp penktadienį Rusijos atakuotų Ukrainos miestų, apie žuvusius žmones nepranešta. Tačiau Kyjivo srityje esančioje Ukrajinkoje apgadinta pastatų, sužeista 13 metų mergaitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė masinį raketų smūgį ir pažadėjo atsaką.

„Tik absoliutus blogis gali surengti tokį terorą prieš Ukrainą“, – vakaro kreipimesi sakė jis.

Prezidentas pažymėjo, kad Ukrainos oro pajėgoms pavyko numušti 21 iš 23 rusų raketų.

„Jei ne tai, valstybei teroristei būtų pavykę paimti daug daugiau gyvybių. Tai dar kartą įrodo, kad sustabdyti terorą ir gelbėti žmones galima tik ginklu“, – sakė jis.

Prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Jei nenorite, kad TAI išplistų pasaulyje, duokite mums ginklų. Daug ginklų. Ir pridėkite sankcijų.“

Rusija nurodė, kad raketomis buvo taikytasi į Ukrainos pajėgų rezervinių dalinių laikino dislokavimo taškus ir kad pataikyta į visus nurodytus objektus. 

Maskvos paskirti pareigūnai Rytų Ukrainoje sakė, kad per ukrainiečių apšaudymą žuvo devyni žmonės, įskaitant aštuonerių metų mergaitę Donecke.