JAV generalinio štabo viršininkas: ukrainiečiai vargu ar šiemet laimės

Incidentas įvyko antradienį 19.47 val. vietos laiku netoli Snežeckajos stoties, esančios į rytus nuo paties Briansko. „Rusijos geležinkelių“ duomenimis, nuo bėgių nuriedėjo 20 prekinio traukinio vagonų ir lokomotyvas. Niekas nebuvo sužeistas. Priežastis įvardyta kaip „neteisėtas įsikišimas į geležinkelio transporto veiklą“.

Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas pareiškė, kad netoli Snežeckajos stoties buvo susprogdintas nenustatytas sprogstamasis užtaisas.

„Telegram“ kanaluose rašoma, kad įvyko keli sprogimai.

„Iš apvirtusių vagonų išsiliejo, kaip spėjama, sieros ir salietros. Ekstremaliųjų situacijų pareigūnai dabar aušina apvirtusius vagonus ir išsiliejusias medžiagas. Tarp nuvirtusių vagonų taip pat yra tuščių vagonų ir vagonų su metalo laužu“, – rašoma „Baza“ kanale.

Pirmadienį Briansko srityje nuo bėgių nuvažiavo dar vienas traukinys, vežęs naftos produktus ir medieną. Regiono gubernatorius patvirtino, kad traukinys nuvažiavo nuo bėgių dėl sprogimo.

„Telegram“ kanalo SHOT duomenimis, dėl sprogimo nuo bėgių nuvažiavo ir sudegė dviejų sekcijų dyzelinis lokomotyvas, nuvirto penki vagonai su skalda ir mediena. Išsiliejo 12 tonų dyzelinio kuro.

Nei ukrainiečiai, nei rusai šiais kalendoriniais metais greičiausiai neiškovos pergalės. JAV ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley tai pareiškė interviu leidiniui „Foreign Affairs“.

Jis sakė, kad Vakarų partneriai, rengiantis pavasario kontrpuolimui, padėjo Ukrainai apmokyti ir aprūpinti ginklais „apie devynias brigadas“, įskaitant šarvuotąsias.

„Ukrainiečiai dabar turi puolamųjų pajėgumų. Jie taip pat turi gynybinių pajėgumų, kurie yra daug geresni nei vos prieš metus. Nenoriu spėlioti, ar jie gali, ar negali surengti puolamąją operaciją artimiausiomis savaitėmis. Tai priklausys nuo jų pačių. Tačiau jie yra pasirengę pulti arba gintis“, – sakė generolas.

„AFP“/„Scanpix“/JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley

M.Milley mano, kad Ukrainos kontrpuolimo rezultatas yra tikimybių klausimas. Taigi jis daro prielaidą, kad įmanomas bet kuris iš galimų variantų – didelė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė visiškai sugriaunant Rusijos gynybą, dalinė arba ribota sėkmė, taip pat yra tikimybė, kad sėkmės nebus.

„Vis dėlto manau, kad tikimybė, jog kuri nors pusė pasieks savo politinių tikslų (o karas – tai politika naudojant išimtinai karines priemones) – manau, kad tai bus labai sunku, labai sunku. Ir, atvirai kalbant, nemanau, kad tai įmanoma šiais metais“, – sakė M.Milley. 

Anksčiau JAV atstovai teigė, kad Ukraina iš savo partnerių gavo viską, ko prašė kontrpuolimui. Laikraštis „The New York Times“ mano, kad vienintelė priežastis, stabdanti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas šiuo metu, yra oras – liūtys ir pažliugusi žemė.

CNN analitikai pažymi, kad yra trys rimti veiksniai, galintys sutrukdyti Ukrainai sėkmingai surengti kontrataką – ešeloninės įtvirtinimų linijos rusų fronto pusėje, netikėtumo faktoriaus nebuvimas ir Rusijos pranašumas ore.

Tuo pat metu CNN teigia, kad Rusijos armija gana prastai pasirengusi Ukrainos kontrpuolimui. Jai trūksta amunicijos, nėra geros vadovybės, o rusų gynybines linijas ukrainiečiai jau detaliai ištyrinėjo palydovinėse nuotraukose.

Danija antradienį paskelbė siunčianti Ukrainai 1,7 mlrd. kronų (apie 230 mln. eurų) vertės karinę pagalbą „būsimam Ukrainos puolimui paremti“, pranešė Danijos gynybos ministerija.

Į Ukrainos palaikymo paketą įtrauktos išminavimo transporto priemonės, šaudmenys ir finansinė parama priešlėktuvinei gynybai įsigyti, sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

„Paramos pakete esanti įranga yra būtina, kad būtų atvertas kelias Ukrainos tankams ir mechanizuotiesiems pėstininkams į fronto liniją“, – pranešime cituojamas gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas.

„Naujasis karinės paramos paketas yra didžiausias iki šiol, todėl bendra Danijos parama siekia beveik 11 mlrd. kronų“, – sakė  užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

Sausį Danija pažadėjo Ukrainai perduoti 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar“, įskaitant kelias vis dar užsakytas, o balandį paskelbė, kad kartu su Nyderlandais perka 14 tankų „Leopard 2“, kuriuos perduos Ukrainai.

Jungtinės Valstijos nori, kad Kinija paspaustų Rusiją nutraukti karą Ukrainoje, antradienį pareiškė JAV ambasadorius Kinijoje Nicholas Burnsas.

„Mums reikia, kad Kinija paspaustų Rusiją išvesti savo karius ir kad Ukraina galėtų susigrąžinti visą savo teritoriją ir vėl būtų visiškai suvereni visais šio žodžio aspektais“, – tvirtino N.Burnsas užsienio reikalų analitinio centro „Stimson Center“ renginyje, kuriame jis dalyvavo virtualiai.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV ambasadorius Kinijoje Nicholas Burnsas

„Būtų naudinga, jei Kinija paspaustų Rusiją nutraukti Ukrainos mokyklų, Ukrainos ligoninių ir Ukrainos daugiabučių namų bombardavimą. Vien per pastarąjį mėnesį ar du matėme didžiulius žmonių nuostolius dėl šių žiaurių Rusijos oro atakų ir dronų atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus“, – tęsė jis.

„Taigi, manau, kad būtent to norėtume ir esu tikras, kad to norėtų Europos šalys, būtent to Ukraina nori iš Kinijos.“

N.Burnso teigimu, Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbis buvo „geras pirmas žingsnis“, tačiau neaišku, ar po jo bus imtasi kokių nors veiksmų.

„Norėtume, kad Kinija būtų kur kas griežtesnė patarinėdama rusams. Norėtume, kad būtų imtasi veiksmų karui kuo greičiau užbaigti, žinoma, tokiomis sąlygomis, kurioms galėtų pritarti Ukrainos vyriausybė“, – teigė diplomatas.

Jis taip pat patvirtino, JAV jau daug mėnesių „labai atidžiai stebi Kinijos galimai teikiamos letalinės pagalbos Rusijai klausimą“.

„Nematėme įrodymų, kad kinai tai daro, bet mes ir toliau tai stebime“, – pažymėjo ambasadorius.

Tačiau Pekinas teigia esąs neutralus karo Ukrainoje atžvilgiu. Kinija ne tik, kad nepasmerkė Rusijos invazijos, bet ir per pastaruosius metus sustiprino savo ekonominius ir diplomatinius ryšius su Maskva.

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas antradienį susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pareiškė, kad jo kovotojai neva sunaikino šarvuotą automobilį, kuriame buvo Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų vadas generolas majoras Ihoris Tancura.

Leidiniui „Ukrainska pravda“ šiuos teiginius paneigė šaltiniai kariuomenėje. 

„Šiandien 13.25 val. „Wagner“ artilerijos daliniai sunaikino šarvuotą automobilį, kuriame tariamai buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos vadas Ihoris Ivanovičius Tancura“, – rašoma oficialiame J.Prigožino spaudos tarnybos kanale.

Anot „Wagner“ vado, I.Tancura buvo pakeliui į Bachmutą. Jis pridūrė, kad aiškinasi sprogimo detales.

Jevgenijaus Prigožino spaudos tarnyba/„Telegram“/„Wagner“ išpuolis prieš Ukrainos pajėgas

Karinės bendrovės įkūrėjas savininkas taip pat paskelbė tariamai susprogdinto automobilio nuotrauką.

Tuo pat metu leidinio šaltiniai kariniuose sluoksniuose teigė, kad „ši informacija neatitinka tikrovės“.

Visų pirma Teritorinės gynybos pajėgų atstovas spaudai Denysas Zelinskis teigė, kad visi ginkluotųjų pajėgų gretose „yra gyvi ir sveiki“.

Grįždamas iš vizito Vengrijoje popiežius Pranciškus žurnalistams užsiminė, kad vykdo itin slaptą taikos misiją, padėsiančią išspręsti konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Esu pasirengęs padaryti viską, ko reikia, – lėktuve, sekmadienio vakarą sakė popiežius Pranciškus. – Ir dabar vykdoma viena misija, bet ji dar negali būti paviešinta. Pažiūrėsime, kaip seksis... Kai taps vieša, pasakysiu.“

Nuo pat neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios popiežius Pranciškus praktiškai kiekvieną savaitę meldė taikos ir ne kartą išreiškė norą tarpininkauti tarp Kyjivo ir Maskvos.

„AP“/„Scanpix“/Popiežius Pranciškus popiežiaus emerito Benedikto XVI laidotuvių metu

Antradienį Kyjivas pareiškė neturintis „jokių žinių“ apie taikos misiją, kurioje dalyvautų Vatikanas, siekiant išspręsti konfliktą su Rusija.

„Prezidentas Volodymyras Zelenskis nėra davęs sutikimo tokioms diskusijoms Ukrainos vardu“, – CNN sakė prezidento kanceliarijai artimas Ukrainos pareigūnas.

Lygiai tą patį antradienį pareiškė ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Ne. Mes apie tai nieko nežinome“, – sakė Kremliaus atstovas.

Ketvirtadienį prieš popiežiaus kelionę į Vengriją Vatikane su pontifiku susitikęs Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pasakojo, kad jiedų aptarė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą „taikos formulę“. Jis taip pat sakė pakvietęs pontifiką apsilankyti Kyjive.

86 metų popiežius Pranciškus anksčiau yra sakęs, kad su taikos misija nori aplankyti ne tik Kyjivą, bet ir Maskvą.

Danija Ukrainai skirs karinės įrangos ir finansinės paramos už 1,7 mlrd. Danijos kronų (228 mln. eurų), antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Jo teigimu, Danija nuo 2024 m. pradžios sumažins savo karinį buvimą Irake ir vietoj to sutelks dėmesį į Baltijos šalis, siūlydama NATO batalioną šiam regionui ginti.

Numatoma, kad batalioną sudarys nuo 700 iki 1 200 karių, o Latvijoje jis bus dislokuotas nuo keturių iki šešių mėnesių per metus.

„Reuters“/„Scanpix“/Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas

Likusią metų dalį kariai liks Danijoje, pasirengę būti dislokuoti Baltijos šalyse krizės atveju, pranešė Danijos gynybos ministerija.

„Turime būti pasirengę, kad Danijos buvimas Baltijos šalyse bus ilgalaikis, todėl reikia balansuoti tarp karių buvimo vietoje ir pasirengimo juos dislokuoti iš Danijos“, – sakė T.L.Poulsenas.

Danija nuo kitų metų vasario mėn. išves vieną iš savo saugumo ir palydos padalinių, kuriuos sudaro apie 105 kariai, iš Irako, tačiau ir toliau teiks personalą ir konsultacijas NATO misijai Irake, pridūrė ministerija.

Kremlius išleido naujas gaires Rusijos žiniasklaidai, kaip nušviesti artėjantį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą. Propagandistams uždrausta skatinti rusus tikėti Rusijos kariuomenės pergale, praneša „Meduza“.

Žiniasklaida pažymi, kad Kremlius ragina propagandistus „nemažinti lūkesčių“ dėl paskelbto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo. Be to, Rusijos propagandai draudžiama raminti rusus pasakojimais, kad „Kyjivas nepasirengęs“ kontrpuolimui. Priešingai, provyriausybinė žiniasklaida turėtų pabrėžti, kad Ukraina sulaukia tvirtos Vakarų paramos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kaip paaiškino Kremliui artimi „Meduza“ šaltiniai, ši strategija išsprendžia dvi propagandines problemas. Pirma, jei Ukrainos puolimas žlugs, bus galima teigti, kad Rusijos kariuomenė sumaniai kovoja su galingu priešu. Taigi Rusijos pergalės ideologinė reikšmė būtų didesnė.

„Jei Ukraina, padedama JAV ir Europos ginklų, pasieks tam tikrą sėkmę ir užims teritoriją, jų pralaimėjimas taip pat bus suprantamas: visi Vakarai sutelkė milžiniškas pastangas fronte, tačiau jų laimėjimai, palyginti su šiomis pastangomis, yra labai kuklūs. Vadinasi, Rusijos kariuomenei apskritai taip pat gerai sekėsi“, – antrąją užduotį aiškina šaltiniai.

Be to, propagandistams „patariama“ „nevadinti“ temos apie Rusijos biudžeto išlaidas „infrastruktūros atkūrimui“ okupuotuose Ukrainos regionuose. Kremlius baiminasi, kad rusai bus nepatenkinti išlaidomis Ukrainos teritorijoms, jei problemų kils pačioje Rusijoje.

„Geriau nenurodyti konkrečių sumų, kiek buvo paimta [iš Rusijos valstybės biudžeto Ukrainos miestų atkūrimui]. Taip jau atsitiko su Krymu“, – aiškina vienas iš „Meduza“ šaltinių.

Rusija antradienį iškvietė Lenkijos ambasados Maskvoje reikalų patikėtinį Jaceką Sladewskį dėl to, kad Lenkija uždarė Rusijos ambasados Varšuvoje vadovaujamą mokyklą, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Lenkijos ir Rusijos santykiai istoriškai buvo įtempti, o po puolimo Ukrainoje jie dar labiau pablogėjo.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame J.Sladewskis įeina į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, praėjus trims dienoms po to, kai Varšuva Lenkijos sostinėje uždarė Rusijos diplomatų vaikams skirtą mokyklą. Rusija mokyklos uždarymą pavadino neteisėtu.

Rusija pareiškė, kad šiuo žingsniu pažeidžiami tarptautiniai susitarimai, ir pažadėjo griežtai reaguoti.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Lenkijos ir Rusijos ryšių „nelaukia nieko gero“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lenkijos pareigūnų „protus yra užvaldžiusi rusofobija“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ambasadai priklausiusi mokykla Varšuvoje

Ginčas dėl 1970-ųjų daugiaaukščio pastato tęsiasi jau metus.

Varšuvos meras Rafalas Trzaszkowskis sakė, kad mokykla „neturi diplomatinio statuso ir jos nesaugo joks imunitetas“.

Varšuva jau ne vienerius metus skelbia, kad diplomatinių pastatų, kuriuos kiekviena šalis turi kitoje šalyje, skaičius labai skiriasi.

Lenkija, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Ukraina, yra viena iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių prieš Maskvą.

Amerikiečių leidiniui „The Atlantic“ Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukraina gali išlaisvinti Rusijos okupuotą Krymą be kovos.

Straipsnyje teigiama, kad visi supranta, jog Krymas turi didelę strateginę reikšmę. Be to, per okupacijos laikotarpį Rusija pusiasalį iš turistų lankomos vietos pavertė kažkuo panašiu į Rusijos lėktuvnešį:  pusiasalyje atsirado kalėjimai ukrainiečių karo belaisviams, jis taip pat naudojamas vogtiems ukrainietiškiems grūdams gabenti.

Žinodami, kad Krymas verčiamas į miestą-tvirtove, ukrainiečiai kalba apie „politinį karinį“ Krymo išlaisvinimą, o ne grynai karinį puolimą.

Kai jie atkirs takus, geležinkelius ir vandens kelius į pusiasalį, o karinę infrastruktūrą nukreips į dronus, daroma prielaida, kad daugelis Rusijos gyventojų, ypač neseniai imigravusių, įsitikins, kad jiems būtų geriau gyventi kur nors kitur. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Mes užimsime Krymą be kovos“, – teigė O.Reznikovas.

Verta pažymėti, kad po sprogimų ant Rusiją ir Krymą jungiančio tilto, infrastruktūros objektuose ir transporto mazguose pusiasalį pradėjo palikti daugybė okupacijos metais ten gyvenusių rusų.

Šeštadienį Sevastopolio naftos bazėje kilo didžiulis gaisras. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad sudegusi naftos bazė tiekė degalus Rusijos Juodosios jūros laivynui.

Be to, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad rusai pradės bėgti iš Krymo, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos priartės prie pirmojo kaimo pusiasalyje.

Kremliaus spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad Vokietijos įsitraukimas į konfliktą Ukrainoje kasdien vis didėja, nes vokiški ginklai jau naudojami Donbaso regione, kurį Rusija paskelbė savo nuosavybe, o Ukraina ir Vakarai šį žingsnį atmetė kaip neteisėtą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Pirmadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priminė, kad Vokietija, kaip ir kitos NATO valstybės narės, primygtinai reikalauja, kad jos tiekiami ginklai Ukrainai nebūtų naudojami prieš Rusijos teritoriją.

„Pirmiausia, Vokietija neturi galimybės patikrinti. Antra, Vokietijos tiekiami ginklai Kyjivo režimui jau šaudo į Rusijos teritoriją, nes Donbasas yra Rusijos regionas“, – sakė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Jo teigimu, Vokietijos „tiesioginis ir netiesioginis dalyvavimas“ konflikte didėja, ir pridūrė, kad „Vokietijos kancleris turėtų tuo remtis kaip atspirties tašku“.

Du Rytų Ukrainos regionai, bendrai vadinami Donbasu, nuo 2014 m. yra Ukrainos ir Rusijos arba Rusijos remiamų pajėgų kovų židinys.

Pernai Rusija vienašališkai aneksavo juos kartu su kitais dviem Ukrainos regionais, nors jų visiškai nekontroliavo.

Antradienį Kremlius atmetė Jungtinių Amerikos Valstijų vertinimą dėl Rusijos karių aukų Ukrainoje kaip „iš piršto laužtą“ ir teigė, kad Vašingtonas neturi galimybės gauti teisingų duomenų.

Baltieji rūmai pirmadienį apskaičiavo, kad Rusijos kariuomenė per pastaruosius penkis mėnesius patyrė 100 tūkst. aukų, iš jų daugiau kaip 20 tūkst. žuvo.

Rusija paskutinį kartą viešai atskleidė savo kampanijos nuostolių rodiklius rugsėjo mėnesį, kai gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad per konfliktą žuvo 5 937 Rusijos kariai.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Vašingtonas neturi „absoliučiai jokios galimybės“ pateikti tikslius Rusijos nuostolių Ukrainoje vertinimus, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

„Vašingtonas absoliučiai neturi galimybės pateikti jokių teisingų skaičių, ir taip reikėtų elgtis. Reikia sutelkti dėmesį į skaičius, kuriuos Gynybos ministerija paskelbs tinkamu laiku“, – pabrėžė D.Peskovas, atsakydamas į CNN kasdienio pokalbio klausimą.

Baltieji rūmai pirmadienį apskaičiavo, kad Rusijos kariuomenė per pastaruosius penkis mėnesius Ukrainoje patyrė mažiausiai 100 000 aukų, įskaitant daugiau kaip 20 000 žuvusiųjų, iš kurių pusė buvo „Vagnerio“ kovotojai. JAV terminą „aukos“ apibrėžia kaip sužeistuosius ir žuvusiuosius.  

Rusijos gynybos ministerija neskelbia atnaujintų duomenų apie aukas nuo praėjusių metų rugsėjo, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad žuvo 5 937 Rusijos kariai. 

Antradienį S. Šoigu, atrodo, paskelbė paneigimą JAV teiginiui, sakydamas, kad „nepaisant precedento neturinčios Vakarų šalių karinės pagalbos, priešas patiria didelių nuostolių. Vien per pastarąjį mėnesį jie neteko daugiau kaip 15 000 žmonių“.

Rusija pietiniuose su Ukraina besiribojančiuose regionuose pastatė „plataus masto karinių gynybinių įtvirtinimų sistemas“, o tai rodo Kremliaus „didelį susirūpinimą“, kad Kyjivo pavasarinis kontrpuolimas gali reikšti „reikšmingą proveržį“ konflikte, pranešė CNN.

Naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos žvalgybos agentūros informacijoje teigiama, kad Maskva palei šiaurinę aneksuoto Krymo sieną ir „gerokai giliau“ Rusijos pietinėse Belgorodo ir Kursko srityse pastatė vienus plačiausių ir sudėtingiausių gynybinių griovių, „kokius tik buvo galima pamatyti pasaulyje per daugelį dešimtmečių“.

„Maxar Technologies“/„Scanpix“/Rusų gynybiniai įtvirtinimai Zaporižios regione

„Šie gynybiniai įtvirtinimai yra ne tik netoli dabartinių fronto linijų, bet ir giliai Rusijos kontroliuojamose teritorijose“, – rašoma tviteryje paskelbtame agentūros vertinime.

Manoma, kad statybos prasidėjo 2022 m. vasarą, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo savo žiaurią karinę kampaniją.

„Gynybiniai įtvirtinimai rodo didelį Rusijos vadovų susirūpinimą, kad Ukraina gali pasiekti rimtą proveržį“, – teigė britų žvalgyba.

„Tačiau kai kuriuos darbus tikriausiai užsakė vietos vadai ir civiliai lyderiai, bandydami skatinti oficialų naratyvą, kad Rusijai “grasina„ Ukraina ir NATO“, – priduriama pranešime.

Iš CNN ir kitų naujienų organizacijų paskelbtų ir peržiūrėtų palydovinių vaizdų matyti, kokio masto Rusijos gynyba buvo įrengta kai kuriose pietų Ukrainos dalyse – prieštankinių griovių, kliūčių, minų laukų ir tranšėjų sluoksniai.

Ši gynyba tęsiasi šimtus kilometrų per visą vingiuotą pietų frontą, kuriame Ukrainos pajėgos artimiausiomis savaitėmis turėtų sutelkti savo kontrpuolimą.

Rusai antradienį apšaudė Chersono sritį, žuvo trys žmonės, dar keli asmenys sužeisti, pranešė pareigūnai.

Chersono srities prokuratūra socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad rusams apšaudžius Chersono miestą ir kelis kaimus Bilozerskės apylinkėse.

Trys regiono gyventojai žuvo, dar penki buvo sužeisti, pranešė prokuratūra.

Remiantis jos pranešimu, buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius pastatus, komercines patalpas ir transporto priemones.

Kaip sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, okupantai apšaudė Kizomyso ir Veletenskės kaimus.

Veletenskėje žuvo žmogus – 28 metų vyras. Dar keturi žmonės buvo sužeisti, sakė O.Prokudinas platformoje „Telegram“.

Rusija aršiai nusiteikusi užimti Bachmutą iki gegužės 9 d., tačiau Ukrainos gynybos pajėgos padarys viską, kad tokie planai nebūtų įgyvendinti, nacionalinio teletilto metu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

Jis pažymėjo, kad Rusijos valdžios tradicija yra nuolat nustatyti tam tikras datas, iki kurių turėtų būti įgyvendinti kažkokie pasiekimai, tačiau pasijuokė, jog jiems beveik niekada nepavyksta.

„Jie (rusai – red.) netrukus pasieks Gineso rekordą už datų, iki kurių jie turi ką nors pasiekti, nukėlimą. Iki kovo pabaigos jie turėjo užimti visą Donbasą. Pirmoji data, kai jie turėjo užimti Bachmutą, buvo dar 2022 m. liepos mėn. Mūsų gynybos pajėgos padarys viską, kad nė viena iš šių datų neišsipildytų“, – sakė atstovas spaudai.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

Be to, S.Čerevatas pažymėjo, kad atėjus laikui rusai jau skaičiuos datas, iki kada turės pabėgti nuo Ukrainos kariuomenės.

Anot ekspertų, pasiekęs pergalę prie Bachmuto, pagal vieną iš versijų, šia „pergalinga nata“ Rusijos lyderis Vladimiras Putinas gali paskelbti karo pabaigą: „visi jo tikslai pasiekti, Ukrainos kariuomenė nugalėta“.

Šnipinėjimui Danijoje Rusija galimai pasitelks civilius gyventojus, žurnalistus ir verslininkus kaip alternatyvą rusų diplomatams, kurie pernai buvo išsiųsti iš šalies dėl įtarimų šnipinėjimu, antradienį pranešė Danijos žvalgyba.

Rusijos invazija į Ukrainą sustiprino Maskvos poreikį rinkti žvalgybinę informaciją NATO šalyse, priduriama oficialiame tanybos pranešime.

Potencialaus karinio konflikto su Rusija atveju įėjimą į Baltijos jūrą kontroliuojančiai Danijai tektų svarbus strateginis vaidmuo – ji taptų NATO pastiprinimo tranzitiniu tašku ir dėl to ypatingu Rusijos dėmesio objektu. 

Kai Danija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, praėjusių metų balandžio mėn. išsiuntė iš šalies 15 Rusijos diplomatų, ji apribojo Rusijos galimybes šnipinėti Danijos teritorijoje.

„Tačiau Rusijos poreikis gauti informacijos Danijoje padidėjo... todėl tikėtina, kad Rusija bandys pasinaudoti kitais šnipinėjimo Danijoje būdais“, – teigė Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba.

„...Tai gali būti žvalgybos pareigūnų dislokavimas Danijoje ne diplomatinėse atstovybėse, pavyzdžiui, kaip žurnalistų ar verslininkų, naudojimasis vizituojančių žvalgybos pareigūnų paslaugomis arba tai, kad Rusijos žvalgybos tarnybos didesniu mastu verbuos bet kokius Danijos šaltinius Rusijoje ar trečiosiose šalyse.“

Kiti metodai galėtų būti įvairių formų elektroninės žvalgybos rinkimas ir kibernetinis šnipinėjimas, priduriama pranešime.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka sušaukė pasitarimą aktualiais saugumo klausimais ir vėl prabilo apie „sudėtingą padėtį aplink Baltarusiją“.

Jo teigimu, NATO didina savo karinius pajėgumus prie sienos, o pasienyje vyksta provokacijos, praneša propagandos leidinys BelTA.

„Mes negalėjome atidėti šio susitikimo: situacija verčia mus reaguoti į esamą padėtį. Todėl vyriausybei ir saugumo pajėgoms buvo pavesta parengti rimtas priemones pasienyje, kad į Baltarusijos teritoriją nepatektų įvairūs diversantai. Pastaruoju metu tokie atvejai dažnėja. Todėl norėčiau išgirsti išsamius pasiūlymus dėl kovos veiksmų“, – sakė A.Lukašenka.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Antradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad jo šalis stipriai smūgiuoja Ukrainai palei visą fronto liniją. Jis taip pat pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti Maskvos vadinamos „specialiosios karinės operacijos“ sėkmę, itin svarbus ginklų tiekimas.

Susitikime su aukščiausiais Rusijos kariniais pareigūnais S.Šoigu sakė, kad Rusijos pajėgos dalyvauja kovinėse operacijose „visoje kontakto linijoje“ ir kovoja ne tik su Ukraina, bet ir su „precedento neturinčia karine pagalba iš Vakarų“.

Jo teigimu, Rusija sėkmingai atakuoja Ukrainos sandėlius, kuriuose laikomi Vakarų tiekiami ginklai, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Gynybos ministras pridūrė, kad Maskva ėmėsi priemonių padidinti ginklų gamybą, kad galėtų paremti karą, nes, pasak jo, Rusijos pajėgų sėkmė mūšio lauke „didele dalimi priklausys nuo savalaikio ginklų“ ir kitos karinės įrangos papildymo.

„Šalies vadovybė iškėlė gynybos įmonėms užduotį per trumpą laiką padidinti gamybos tempus ir apimtis“, – sakė S.Šoigu.

Ministro teigimu, jo kariuomenė turi visus ginklus, kurių jai reikės 2023 m. mūšio lauke, tačiau paragino pagrindinį raketų gamintoją skubiai padvigubinti didelio tikslumo raketų gamybą, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad dėl savo pralaimėjimų mūšio lauke Rusija gali pranešti apie dar vieną „geros valios gestą“, prisidengdama nelaime savo teritorijoje.

Pasak ministro, Kremlius jau ieško galimų scenarijų, kaip pateisinti dar vieną Ukrainos kariuomenės sėkmę savo visuomenėje.

Ministerijos vadovas prasitarė, kad Kremlius jau ieško scenarijų, kaip tai „suvaidinti“, ir gali būti, kad bus parodytas „geros valios gestas“ prisidengiant kokia nors katastrofa.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Stebėdami daugybę viešų pasisakymų apie Rusijos išteklius, matome, kad jau skamba tokios frazės, kaip „tikriausiai atėjo laikas baigti ginkluotųjų pajėgų operaciją“, „reikia pereiti prie gynybos“, „reikia išlaikyti savo „naujai įgytas“ teritorijas“.

Juk dar vienos Ukrainos kariuomenės sėkmės atveju, kurios jie visiškai tikisi, jiems reikia suprasti, kaip ją „parduoti“ šalies viduje, kaip pristatyti žmonėms. 

Tai ne mano prognozė, o greičiau spėjimas, bet nenustebčiau, jei jų scenarijuje atsirastų kokia nors problema, rimta, katastrofinė, žmogaus sukelta, Rusijos teritorijoje.

Tarkime, kažkas atsitiks su elektrine, hidroelektrine, atomine elektrine, kils pavojus gyventojams, ir tai pareikalaus neatidėliotino valdžios dėmesio, išteklių, įskaitant karius. Taip jie neva galės paaiškinti žmonėms, kodėl nutraukia aktyvius karo veiksmus Ukrainoje. Kitaip tariant, jie turės parodyti „geros valios gestą“, prisidengdami kokiu nors kataklizmu Rusijos Federacijoje“, – sakė ministras.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino nekreipti dėmesio į Vakarų žiniasklaidos pareiškimus apie galimą „kontrpuolimo nesėkmę“. Diplomatas pažymėjo, kad pasirengimas išlaisvinimo operacijai tęsiasi.

„Tai tie patys ekspertai ir žiniasklaida, kurie vasario 24 d. išvakarėse teigė, kad Ukraina neatlaikys Rusijos puolimo. Skeptikai sakė, kad ne, optimistai davė mums savaitę.

Reikia mažiau kalbėti apie kontrpuolimą ir daugiau dirbti, kad jis įvyktų. Turime įsitraukti į karą – tai kasdienis darbas. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad visi cituoja analitikus. Pažiūrėkite, kiek kontaktų turi Zalužnas: vakar jis kalbėjosi su Milley, užvakar kalbėjosi su NATO pajėgų Europoje vadu, pažvelkite į prezidento tarptautinius vizitus.

Nėra tokio skambučio, kad prezidentas nekeltų temos apie ginkluotę, reikalingą mūsų brigadoms, kurios pradės kontrpuolimą“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Jis taip pat pakomentavo savo neseną pareiškimą, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas neturėtų būti suvokiamas kaip lemiamas mūšis.

„Kai kuriose draugiškose šalyse yra žmonių, kurie sako: „Tai lemiamas ir paskutinis mūšis. Jei neįmanoma laimėti kariniu būdu, tuomet reikia daryti nuolaidas“.

Todėl visiems sakau, kalu į galvą, kad lemiamas mūšis bus tas, kuris lems visišką Ukrainos teritorijų išlaisvinimą. Karas susideda iš kelių mūšių. Jei šią problemą išspręsime šiuo kontrpuolimu, pasakysime: „Tai buvo lemiamas mūšis, ačiū už paramą, mes laimėjome“.

Bet tai bus pabaigoje, o ne pradžioje. Galbūt šis kontrpuolimas nebus lemiamas, ir prireiks kito. Tai kova su naratyvu, kad tam tikru momentu Ukraina turės pasiduoti. Būtent į tai nukreipta mano frazė apie tai, kad kontrpuolimas nebus lemiamas“, – užbaigė D.Kuleba.

Ukraina neabejotinai gaus vakarietiškų naikintuvų F-16. Šis klausimas greičiausiai priklausys nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo rezultatų ir JAV sprendimo.

„Mes gausime F-16. Tai laiko klausimas. Manau, kad tai priklausys nuo JAV sprendimo ir kontrpuolimo rezultatų“, – televizijos kanalui „1+1“ sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Pasak jo, daroma viskas, kas įmanoma, kad sprendimas dėl lėktuvų būtų priimtas kuo greičiau.

„Dabar yra trys prioritetai – artilerijos sviediniai, šarvuočiai ir F-16. Tai labai svarbios istorijos, prie kurių dirbame kiekvieną dieną.

Jei dabar turėtume F-16, mūsų kontrpuolimas būtų daug greitesnis ir galėtume išgelbėti daug daugiau mūsų karių ir civilių, kurie kenčia nuo raketų smūgių, gyvybių. Deja, šiandien turiu konstatuoti, kad sprendimo dėl F-16 nėra, bet mes judame link jo“, – reziumavo diplomatas.

Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierė Marija Lvova-Belova interviu metu amerikiečių žiniasklaidos priemonei „Vice“ atkakliai gynė Rusijos poziciją dėl ukrainiečių vaikų perkėlimo į Rusijos teritoriją.

Anksčiau Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) apkaltino šalies prezidentą Vladimirą Putiną ir M.Lvovą-Belovą deportavus Ukrainos vaikus ir išdavė jų abiejų arešto orderius.

DPA/ „Scanpix“ nuotr./Marija Lvova-Balova

Paklausta apie šį kaltinimą, vaiko teisių komisarė tvirtino, jog Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos, tačiau elgiasi pagal Ženevos konvenciją, įpareigojančią evakuoti žmones ir vaikus iš karo zonų.

Žurnalistei priminus, kad, anot konvencijos, tie žmonės turėtų evakuotis į trečiųjų valstybių teritoriją, M.Lvova-Belova atsakė, kad Donecko ir Luhansko liaudies respublikos yra atskiros Rusijos pripažintos valstybės.

Interviu metu karo nusikaltėle laikoma M.Lvova-Belova pakartojo savo poziciją, kad Rusija evakuoja ir gelbėja vaikus nuo apšaudymo.

Paklausta apie tai, jog būtent Rusija pradėjo apšaudyti Mariupolį ir kitus Ukrainos miestus, ji pažymėjo, kad „Ukraina nieko nedarė, kad evakuotų vaikus iš Mariupolio. Kur buvo humanitariniai koridoriai? Kur buvo evakuojami vaikai? Tas pats dabar vyksta prie Bachmuto.“

Moteris taip pat neigė bet kokias prielaidas apie tai, kad Ukrainoje Rusija vykdo genocidą.

Jos teigimu, vaikai, gavę Rusijos pasus, vis tiek turi Ukrainos pilietybę.

„Kaip pilietybė gali ištrinti tapatybę? Mes visada dainuodavome dainas rusų ir ukrainiečių kalbomis. Pasakas pasakodavome rusiškai ir ukrainietiškai. Visada gyvenome draugiškai ir supratingai. O tai, kas vyksta dabar – priešingai, dabar Ukrainoje trinama viskas, kas susiję su Rusija“, – sakė ji.

Rusijos pareigūnas antradienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos naktį apšaudė pasienio miestą Kukovičius – tai jau trečias kartas per tris dienas, kai jis apkaltino Ukrainą užpuolus pietvakarinę Rusijos Briansko sritį.

Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas, kurio vadovaujamas regionas pietuose ribojasi su Ukraina, o vakaruose – su Baltarusija, naujausius kaltinimus pateikė tviteryje, pridūręs, kad aukų nėra.

Tai buvo padaryta po to, kai pirmadienį jis paskelbė, kad Briansko-Unečo geležinkelyje, kuris ribojasi su Ukraina, sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas, dėl kurio nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys.

Geležinkelio sprogimo vietoje nufilmuotoje vaizdo medžiagoje matyti dešimtys nuvirtusių ir sudegusių vagonų. Per šį incidentą aukų nebuvo.

Tuo tarpu sekmadienį gubernatorius tvirtino, kad ukrainiečių apšaudymas nusinešė keturių civilių gyventojų gyvybes po to, kai smūgiai pataikė į gyvenamuosius pastatus Suzemkos kaime.

Visais atvejais A.Bogomazas nepateikė jokių įrodymų.

Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis aplankė karius, vykdančius kovines užduotis Bachmuto sektoriuje.

„Toliau vykdome gynybines operacijas ir atgrasome priešą rytuose. Atvykau aplankyti mūsų karių, vykdančių kovines užduotis Bachmuto sektoriuje. Kartu su vadais priėmėme nemažai būtinų sprendimų, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą gynybą ir padaryti priešui kuo daugiau nuostolių“, – sakė jis „Telegram“.

Pasak O.Syrskio, jis kalbėjosi su Rytų fronto gynėjais.

„Dėmesys visada turi būti sutelktas į žmones, pradedant kareiviu ir baigiant brigados vadu. Nė vieno nereikėtų palikti nuošalyje, nes būtent jų atsidavimo ir profesionalumo dėka Bachmutas laikosi. Mūsų vadai ir kariai yra šių laikų didvyriai, kurie kasdien griauna priešo planus“, – sakė Sausumos pajėgų vadas.

Vokietijos kancleris Oladas Scholzas dar kartą paragino vengti konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos bei nurodė, kad ukrainiečiai neturi teisės vokiškais ginklais smogti į Rusijos teritoriją, paskelbė vokiečių leidinys „Die Zeit“.

Panašias taisykles yra nustačiusios ir kitos Vakarų ginklų tiekėjos, priminė O.Scholzas viešame renginyje Bendorfe. 

Kancleris taip pat pažymėjo, kad pagalba yra būtina, tačiau reikia daryti viską, kad būtų išvengta karo tarp Rusijos ir Aljanso.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu

Ukrainos Vakarų partneriai, teikiantys karinę pagalbą kovoti su Rusijos agresija, nuolat pabrėžia, kad nepalaiko smūgių Rusijos teritorijoje, įskaitant smūgius savo ginklais. Visų pirma Jungtinės Valstijos pažymėjo, kad gerbia Ukrainos sprendimus mūšio lauke, tačiau nepritaria smūgiams Rusijos teritorijoje.

Tuo pat metu Rusijos teritorijoje reguliariai vyksta sprogimai, už kuriuos Ukraina neprisiima atsakomybės.

Anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad Ukraina turi savo ginklų, kuriais gali smogti taikiniams Rusijoje.

Aštuonios „Puolimo gvardijos“ brigados yra visiškai suformuotos ir, gavusios kovinę užduotį, bus pavaldžios gynybos pajėgoms, taip pat bus suformuoti papildomi padaliniai. Apie tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko interviu agentūrai „Interfax-Ukraina“.

„Brigados yra visiškai suformuotos. Yra 8 brigados. Turime planų formuoti papildomas brigadas, nes yra poreikis, o mes turime pajėgumų.

Perginkluojame jau suformuotas brigadas, jos praeis atitinkamus mokymus – tai užtruks 2-3 savaites – ir kartu pradedame formuoti papildomus dalinius“, – teigė jis. 

I.Klymenkos teigimu, kiekvienos iš šių brigadų užduotis – karinių operacijų metu kartu su gynybos pajėgomis vykdyti atitinkamas puolamąsias operacijas.

„Operacijos sėkmė tam tikra kryptimi priklausys nuo kiekvienos brigados, kiekvieno padalinio, kiekvieno kario ir policijos pareigūno“, – sakė ministras.

Vidaus reikalų ministras nenurodė bendro brigadų skaičiaus, atsižvelgdamas į saugumo sumetimus, tačiau pažymėjo, kad šį skaičių galima teoriškai apskaičiuoti.

Pagrindinis Ukrainos kontrpuolimo tikslas išlieka Krymo išlaisvinimas ir tiekimo Rusijos grupuotei pusiasalyje nutraukimas, sakė karinis ir politinis ekspertas Oleksijus Arestovyčius.

„Kokia kontrpuolimo prasmė? Žinoma, viskas yra realu. Juolab kad pusė (Rusijos) grupės Kryme yra „mobikai“, kurie bandys ginti Krymą su 1941 metų šautuvu“, – sakė O.Arestovyčius.

Pasak O.Arestovyčiaus, gana sudėtinga organizuoti ginkluotės ir personalo tiekimą laivynu.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Neįmanoma išlaikyti Krymo be sausumos koridoriaus“, – teigė jis. 

Atsižvelgiant į tai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikins Kerčės tiltą.

„Krymo tiltą? Taip, mes jį nugriausime. Visa tai įmanoma esant tam tikroms sąlygoms. Šiuo metu šias sąlygas „įforminame“, – atsakė O.Arestovyčius.

Nuo neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje nukentėjo daugiau kaip 1438 vaikai, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

„Remiantis oficialia prokurorų informacija, 478 vaikai žuvo ir daugiau kaip 960 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus ir sužalojimus“, – rašoma pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainiečių šeima

Pažymėta, šie skaičiai nėra galutiniai. Toliau dirbama, kad paaiškėtų tikslesnė statistika karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Daugiausia vaikų buvo sužeista Donecko srityje – 453, Charkivo – 275, Kyjivo – 128, Chersono – 94, Zaporižios – 89, Nikolajevo – 89, Černihovo – 70, Dnipro – 67, Luhansko – 66.

Pirmadienį apšaudžius Černihovo srities Lizunivkos kaimą žuvo 14 metų berniukas, pridūrė prokuratūros atstovai.

Nors Rusijos politinė vadovybė reikalauja sėkmės mūšio lauke, Rusijos logistikos specialistai nesugeba pasiekti savo tikslų.

Tai teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

2023 m. balandžio 27 d. su kariuomene susijusiose Rusijos socialinėse žiniasklaidos priemonėse paskelbta, kad atleistas Rusijos gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas. Jis buvo atsakingas už karinę logistiką ir šias pareigas ėjo tik aštuonis mėnesius, pažymima apžvalgoje.

M.Mizincevo atleidimas nebuvo iš karto patvirtintas, tačiau spėliojimai apie jo ateitį rodo, kad logistikos klausimai tebėra Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje centre.

Didžiosios Britanijos žvalgybos bendruomenė teigė, kad Rusija neturi pakankamai amunicijos, kad jos puolimas būtų sėkmingas.

Savo ruožtu amunicijos trūkumas lemia vidinius nesutarimus, ypač tarp Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner“ grupės.

„Rusija ir toliau teikia didžiausią prioritetą savo gynybos pramonės mobilizavimui, tačiau ji vis dar nepajėgi patenkinti karo poreikių. Kol Rusijos politiniai lyderiai atkakliai siekia sėkmės mūšio lauke, Rusijos logistikos specialistai yra įstrigę per vidurį“, – teigiama ataskaitoje.

27 metų Kanados piliečiai Kyle'as Porteris ir 21 metų Cole'as Zelenko žuvo balandžio 26 d. per mūšius netoli Bachmuto, pranešė „CBC News Kanada“.

Pranešama, kad Kalgario gyventojas K.Porteris ir C.Zelenko iš Sent Ketrinso tarnavo Tarptautiniame legione.

Pranešama, kad Kanados savanoriai žuvo nuo artilerijos ugnies balandžio 26 d., kai kartu su grupe Ukrainos kariškių dalyvavo kovinėje operacijoje, siekdami išlaikyti svarbų tiekimo kelią į Bachmutą.

„Porteris, Zelenka ir dar mažiausiai trys ukrainiečių kariai pasislėpė įtvirtintame bunkeryje, tačiau buvo apšaudyti tiesiogine ugnimi. Visi žuvo“, – "CBC News“ sakė kariuomenės vadas.

Pažymima, kad K.Porteris ir C.Zelenko anksčiau tarnavo Kanados ginkluotosiose pajėgose, bet atsistatydino prieš atvykdami į Ukrainą.

Pasak „CBC News Kanada“, C.Zelenko kūnas buvo rastas ir nugabentas į Charkovą, o K.Porterio kūno vis dar ieškoma.

Ukrainos kariškių skaičiavimais, per gegužės 1 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko apie 460 karių, 3 oro gynybos sistemų, 9 artilerijos sistemų, vieno tanko ir vieno šarvuočio.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, bendri Rusijos Federacijos koviniai nuostoliai nuo invazijos pradžios siekia maždaug 191 420 (+460) žmonių, tankų – 3701 (+1), šarvuotų kovos mašinų – 7193, artilerijos sistemų – 2 930 (+9), priešlėktuvinės gynybos sistemų – 298 (+3) vienetai.

Gegužės 2 d. apie 6.45 val. įvyko vienas sprogimas okupuotame Melitopolyje, Zaporižios srityje, pranešė vietos žiniasklaidos priemonė „RIA-Melitopol“. 

Pažymima, kad sprogimo metu galėjo nukentėti vietos kolaborantas.

„Policija su mirksinčiais švyturėliais ir sirenomis nuskubėjo Interkulturnaja gatve. Mieste taip pat važinėja greitosios pagalbos automobiliai“, – sakoma pranešime.

Rusijos Federacijos Gynybos ministerijoje prasidėjo kova dėl valdžios. Dabartinių kariuomenės pareigūnų veiksmai kritikuojami siekiant juos išstumti. Karo studijų instituto analitikai pažymėjo, kad kritikos sulaukė generolas pulkininkas Junusbekas Jevkurovas. Prieš kelis mėnesius jis lankėsi Chersono kryptimi, kur pažadėjo suteikti rusams 140-150 valčių Dniepro deltos saloms apsaugoti, tačiau to taip ir nepadarė.

Dėl valčių trūkumo Maskvos statytinis Chersono srityje Volodymyras Saldo balandžio viduryje pradėjo rinkti kariuomenei civilines valtis.

Pažymima, kad J.Jevkurovo kritika prasidėjo po to, kai iš pareigų buvo atleistas Rusijos gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas, atsakingas už užnugarį. Jis neteko posto po to, kai Rusijos oro desanto pajėgų vadas generolas pulkininkas Michailas Teplinskis patikrino Šiaurės laivyno karius ir nustatė rimtų aprūpinimo problemų.

Balandžio viduryje M.Teplinskis perėmė vadovavimą Rusijos kariams Pietų Ukrainoje ir gali bandyti atleisti Rusijos gynybos ministerijos pareigūnus.

Verta pažymėti, kad M.Teplinskis yra susijęs su „Wagner“, kurios vadovas Jevgenijus Prigožinas turi rimtų problemų su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį aptarė ilgalaikį bendradarbiavimą gynybos srityje, pranešė abu lyderiai.

„Tiek, kiek reikės. Būtent tiek laiko mes ketiname teikti Ukrainai paramą“, – po pokalbio telefonu su V.Zelenskiu tviteryje rašė J.Trudeau.

„Turite mano žodį, – pasakė jis Ukrainos vadovui. – Kanada ir toliau teiks karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Justinas Trudeau

V.Zelenskis tviteryje taip pat teigė, kad jie aptarė ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą.

Praėjusį mėnesį Kanada nusiuntė aštuonis tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, kad padėtų karo draskomai šaliai atremti Rusijos invaziją.

Vasarį Otava paskelbė, kad padvigubins Kyjivui pažadėtų tankų skaičių. Vokietijoje pagaminti tankai yra Kanados kariuomenės arsenalo pagrindas ir laikomi vienais pažangiausių jame.

Be to, Kanada pratęsė savo misiją apmokyti Ukrainos kovinius inžinierius iki spalio ir taip pat siunčia medicinos instruktorius, kovą sakė J.Trudeau.

Per pastaruosius metus Otava skyrė Ukrainai daugiau kaip 1 mlrd. Kanados dolerių (672 mln. eurų) karinės pagalbos, įskaitant šarvuočius, raketas „žemė-oras“, haubicas ir amuniciją, taip pat tankus „Leopard 2“.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija aktyviai informuoja apie raketų smūgius Ukrainos teritorijoje, kad sumažintų nerimo lygį Rusijos informacinėje erdvėje dėl būsimo Ukrainos kontrpuolimo, įsitikinę Karo tyrimų instituto analitikai.

Institutas cituoja Ukrainos ir Rusijos informacinius pranešimus apie dar vieną plataus masto raketinę ataką prieš Ukrainą, kurią Rusijos Federacija įvykdė naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad devyni strateginiai bombonešiai „Tu-95“ ir du „Tu-160“ pakilo iš Murmansko srities ir prie Kaspijos jūros ir paleido virš Ukrainos 18 sparnuotųjų raketų „Kh-101/555“. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 15 raketų.

Gegužės 1 d. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos karinius objektus. Rusijos kariuomenė teigė, kad raketos pataikė į Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemas ir transporto mazgą Pavlohrade.

„Pastaruoju metu Rusijos gynybos ministerija pakeitė retoriką ir plačiai skelbia apie savo smūgius, taip greičiausiai siekdama parodyti aktyvumą, kai Rusijos žiniasklaidoje didėja susirūpinimas dėl Ukrainos kontrpuolimo“, – sako analitikai.

Per pastaruosius penkis mėnesius mūšių Rytų Ukrainoje, ypač Bachmute, žuvo daugiau kaip 20 000 rusų karių ir dar 80 000 buvo sužeisti, pirmadienį sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Manome, kad Rusija patyrė daugiau kaip 100 000 aukų, iš jų daugiau kaip 20 000 žuvo mūšių metu“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Rusijos bandymas vykdyti puolimą Donbase, daugiausia per Bachmutą, žlugo... Rusijai nepavyko užimti jokios tikrai strategiškai svarbios teritorijos“, – sakė J.Kirby.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

J.Kirby, remdamasis neseniai išslaptinta JAV žvalgybos informacija, kurioje apžvelgiama situacija nuo gruodžio pradžios, teigė, kad maždaug pusė žuvusiųjų buvo privačios karinės bendrovės „Wagner“, daugelį savo narių surinkusios iš Rusijos kalėjimų, užverbuoti kariai.

„Šis bandymas, ypač Bachmute, kainavo siaubingai, siaubingai brangiai. Išseko Rusijos karinės atsargos ir ginkluotosios pajėgos“, – sakė J.Kirby.

Jis nurodė, kad nepateikia ukrainiečių aukų skaičių, nes „jie čia yra aukos. Rusija yra agresorė“.

Baltieji rūmai neskelbs informacijos, kuri kaip nors apsunkintų reikalus artimai sąjungininkei, kurios kariuomenę apginkluoja ir apmoko JAV vadovaujama šalių koalicija, sakė jis.

Per gegužės 1-osios nakties atakas Rytų Ukrainoje žuvo du jauni vyrai, pranešė Volodymyras Zelenskis. 

Savo naktiniame vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas sakė: „Teroristų raketos nusinešė dviejų žmonių, labai jaunų vyrų, gyvybes.

Dar keturiasdešimčiai žmonių – moterims, vaikams, vyrams – buvo gydomos žaizdos ir sužeidimai“.

Ataka Pavlohrado mieste buvo dalis antrosios per tris dienas visoje šalyje surengtos raketų smūgių bangos. 

Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas sakė, kad per ataką buvo apgadinta 19 daugiabučių, 25 namai, trys mokyklos, trys vaikų darželiai ir kelios parduotuvės. 

Tarp sužeistųjų yra penki vaikai, sakė srities gubernatorius. 

V.Zelenskis taip pat patvirtino, kad Černihivo srityje netoli mokyklos, į kurią pataikė bomba, žuvo keturiolikmetis berniukas.