Karas Ukrainoje. Virš Kyjivo numuštas dronas – kontrolę praradęs „Bayraktar“: užfiksuota vaizdo įraše

Ketvirtadienio vakarą, virš Kyjivo danguje buvo numuštas pačios Ukrainos bepilotis orlaivis „Bayraktar TB2“ . Jis prarado kontrolę per suplanuotą skrydį, rašo UNIAN.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos pabrėžė, kad nekontroliuojamas bepiločio orlaivio buvimas sostinės danguje gali sukelti nepageidaujamų pasekmių.

„Gegužės 4 d. apie 20 val. planuoto skrydžio metu Kijevo srityje bepilotis orlaivis „Bayraktar TB2“ prarado valdymą. Kadangi nekontroliuojamas bepiločio orlaivio buvimas sostinės danguje galėjo sukelti nepageidaujamų pasekmių, taikinys buvo sunaikintas“, – sakoma pranešime.

Karinės oro pajėgos paaiškino, kad greičiausiai tai buvo techninis bepiločio orlaivio gedimas, dabar nustatinėjamos priežastys.

Pažymima, kad dėl kovinio darbo ir nukritusių bepiločio orlaivio nuolaužų aukų ar sužeistųjų nėra.

Rusija atmetė teiginius, kad Zaporižios atominėje elektrinėje dislokavo karinę įrangą ir sprogmenis.

Trečiadienį Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija apkaltino Rusiją, kad ji viename iš elektrinės blokų patalpino ginklų, sprogmenų ir karinės įrangos. Inspekcija teigė, kad šią informaciją gavo per prieš dieną vykusį kassavaitinį susitikimą su Tarptautinės atominės energijos agentūros atstovais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA atstovas prie Zaporižios atominės elektrinės

„Susidarius avarinei situacijai Zaporižios atominėje elektrinėje, kai galimas radioaktyviųjų medžiagų patekimas į aplinką, pasekmes pajus ne tik Ukraina – jos turės ir tarpvalstybinį pobūdį“, – teigė inspekcija. 

Ji paragino tarptautinę bendruomenę „konsoliduotai ir ryžtingai reaguoti į šalies agresorės veiksmus“.

Vladimiras Rogovas, Rusijos paskirtos karinės-civilinės administracijos okupuotoje Zaporižioje narys, šiuos teiginius pavadino „melu“.

„Mes nenaudojame atominės elektrinės kaip karinio objekto – tai jau visi įrodė ir ne kartą patvirtino“, – sakė V.Rogovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS. 

Rusijos pajėgos ir toliau kontroliuoja Zaporižios atominę elektrinę, tačiau fiziškai elektrinę vis dar valdo Ukrainos darbuotojai. Dėl intensyvaus apšaudymo vietovėje elektrinė dažnai buvo atjungiama nuo Ukrainos elektros tinklo, todėl baiminamasi branduolinės avarijos.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) padarė išvadą, kad „daug“ Ukrainos nepilnamečių buvo „perkelta“ į Rusiją ir Rusijos okupuotas teritorijas Ukrainoje, o Maskva „akivaizdžiai pažeidė“ šių vaikų interesus, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje, rašo CNN.

Ataskaitoje buvo nagrinėjamas įtariamas Rusijos vykdomas Ukrainos vaikų deportavimas nuo karo pradžios 2022 m. vasario mėn.

Nors ekspertų grupei nepavyko nustatyti tikslaus Rusijos pajėgų deportuotų vaikų skaičiaus, "didelio masto ukrainiečių vaikų perkėlimo fakto, atrodo, neginčija nei Ukraina, nei Rusija", sakoma ataskaitoje. 

Ukrainos pareigūnai ESBO ekspertams sakė, kad, jų vertinimu, "pagrobtų" vaikų skaičius siekia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. 

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Kyjivo meras pranešė, kad gaisras sostinės Solomjansko rajone esančiame 4 aukštų pastate buvo lokalizuotas.

„Dėl nukritusių bepiločio orlaivio nuolaužų buvo sunaikintos 150 kv. m ploto pastato konstrukcijos. Informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama“, – rašė V.Klyčko.

O šiame vaizdo įraše užfiksuotas drono skrydis virš Kyjivo:

Naujienų agentūros AFP žurnalistai ketvirtadienį girdėjo keletą sprogimų Ukrainos sostinėje Kyjive, kur naktį buvo įvykdyti keli išpuoliai.

AFP žurnalistas nurodė, kad matė droną, kurį bandė numušti priešlėktuvinė gynybos sistema. Kyjivo karinė administracija pranešė, kad šiuo metu veikia oro gynybos sistemos.

Sprogimai liovėsi maždaug po 15–20 minučių.

Žurnalistai išvydo juodų dūmų debesį ore, kaip tik tuo metu, kai Kyjivo miesto karinė administracija paskelbė, kad oro pavojus baigėsi.

Kaip nurodo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, Kyjive ir Kyjivo srityje ketvirtadienio vakarą paskelbtas oro pavojus.

19.41 val. oro pavojaus signalas nuskambėjo Kyjivo srityje, o 20.00 val. ir buvo gauta pranešimų, kad Kyjivo gyventojai girdėjo daugybę sprogimų ore, kurie tęsėsi apie 10 minučių.

„Priešlėktuvinė gynyba veikia! Išlikite ramūs! Likite slėptuvėse, kol baigsis oro pavojaus signalas!“, – sakoma pranešime.

20.34 val. oro pavojaus signalas Kyjive ir regione buvo atšauktas.

Per dieną Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė apie 50 atakų, Rusija daugiausia dėmesio skiria puolamosioms operacijoms Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis vykdyti, rašo UNIAN.

Apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje apie Rusijos invaziją nuo 18 val.

„Priešas ir toliau pagrindines pastangas sutelkia puolamosioms operacijoms Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis vykdyti – atremta apie 50 priešo atakų. Įnirtingiausi mūšiai tęsiasi dėl Bachmuto ir Marijinkos“, – sakoma pranešime.

Bachmuto kryptimi, kaip informavo Generalinis štabas, mūšiai tęsiasi Bachmuto mieste. Be to, pranešama, kad dieną priešas vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas Bohdanovkos ir Markovo gyvenviečių kryptimi.

Marijinkos kryptimi priešas bando pagerinti taktinę padėtį. Marjinkos srityje atremta daugybė Rusijos atakų. 

JAV vis dar neturi informacijos, reikalingos įvertinti šią savaitę įvykdytą tariamą bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių.

„Jūs matėte, kad Ukrainos vyriausybė neigia dalyvavusi šioje atakoje. Ir šiuo metu neturime informacijos, kuri leistų mums pateikti nepriklausomą vertinimą šiuo klausimu“, – sakė A.Haines.

Videokadras/Maskva apkaltino Ukrainą surengus ataką prieš Kremlių

Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje pasikeisdama nuomonėmis su senatoriumi Tomu Cottonu, A.Haines patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „ne taip jau dažnai nakvoja Kremliuje“ ir kad Ukraina neigia išpuolį, o ankstesnių išpuolių prieš Rusiją metu Ukraina „dviprasmiškai arba tyliai kalbėjo apie atsakomybę už išpuolius“.

„Galbūt yra pagrindo manyti, kad galbūt šie teiginiai yra perdėti“, – sakė T.Cottonas.

Gynybos žvalgybos agentūros direktorius generolas leitenantas Skotas Berjeris sakė, kad Rusijos teiginys, jog Ukraina, padedant JAV, bandė nužudyti V.Putiną, greičiausiai yra „dezinformacija“.

CNN atlikta incidento vaizdo įrašų analizė patvirtina Kremliaus teiginį, kad ankstyvą trečiadienį virš vyriausybės komplekso praskrido du bepiločiai lėktuvai, tačiau nepateikė įrodymų, kad tai buvo Ukrainos išpuolis.

Ukraina kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą, sakydama, kad ji smogia tik savo teritorijoje ir nevykdo išpuolių Rusijoje. Baltieji rūmai Kremliaus kaltinimus, kad jie dalyvavo pasikėsinime į V.Putino gyvybę, pavadino juokingais.

JAV Nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haines teigimu, Rusija šiais metais greičiausiai negalės surengti „reikšmingos puolamosios operacijos“ dėl amunicijos ir žmonių trūkumo – nepriklausomai nuo to, ar Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, ar ne.

„Tiesą sakant, jei Rusija neinicijuos privalomos mobilizacijos ir neužsitikrins didelių amunicijos atsargų iš trečiųjų šalių, be jau esamų Irano ir kitų tiekėjų, jai bus vis sunkiau vykdyti net kuklias puolamąsias operacijas“, – Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui liudijo A.Haines.

V.Putinas „tikriausiai“ sumažino savo artimiausius užmojus Ukrainoje, kad apsvarstytų pergalę, „siekdamas įtvirtinti okupuotos teritorijos kontrolę Rytų ir Pietų Ukrainoje ir užtikrinti, kad Ukraina niekada netaptų NATO sąjungininke“, pridūrė A.Haines.

Nepaisant šio vertinimo, A.Haines sakė, kad mažai tikėtina, jog Rusija šiais metais derėsis dėl pauzės, nebent politiniai veiksniai „pakeis jos mąstymą“.

A.Haines taip pat pažymėjo, kad Rusijos pajėgos rengia „naujas gynybines pozicijas“ Ukrainos kontrpuolimui ir balandžio mėnesį „užėmė mažiau teritorijos nei per bet kurį iš trijų ankstesnių mėnesių“.

Rusijos smūgiai Ukrainai, ypač 2023 m. balandžio 28 d. Umanėje, buvo vykdomi gana šviežiai pagamintomis raketomis, sakė Ukrainos Gynybos pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietūs“ spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk per spaudos konferenciją Ukrainos ir Odesos žiniasklaidos centre. 

Pasak jos, Rusija kai kurių tipų raketų trūkumą keičia valdomomis aviacinėmis bombomis – daugiausia fronto teritorijose, kaip, pavyzdžiui, Chersono srityje (šiose teritorijose Rusijos atakos, pasak N.Humeniuk, tęsis ir toliau). Tačiau rusų lėktuvai giliai į Ukrainą neskrenda dėl šalies priešlėktuvinės gynybos darbo. 

„Visiškai tikėtina, kad jie (Rusijos kariuomenė – UNIAN) vis dar kaups raketų atsargas, ir mes pastebėjome, kad smūgiai, kurie buvo vykdomi, įskaitant ir prieš Umanę, buvo vykdomi ir juos lydėjo gana šviežios gamybos raketos“, – sakė H.Humeniuk.

Ji patikslino, kad šias raketas Rusija pasigamino jau spaudžiama sankcijų ir sudėtingos gamybos. 

„Buvo tokia ilga pauzė tarp masinių raketų atakų, kol jie rinkosi naują taktiką, kaupė raketų potencialą. Be to, negalima atmesti galimybės, kad buvo panaudotos ir avarinės raketų atsargos, kurių jie dabar turi daugelyje pozicijų... Dėl prestižo jie sugeba panaudoti net tai, ko negalima paliesti“, – sakė N.Humeniuk.

Ukrainos Aukščiausiasis antikorupcinis teismas suėmė Odesos merą Henadijų Truchanovą, kuris įtariamas stambaus masto lėšų pasisavinimu.

Jis kaltinamas 92 mln. grivinų (2,26 mln. eurų) pasisavinimu perkant bankrutavusios gamyklos „Krajan“ pastatus, ketvirtadienį pranešė Ukrainos antikorupcinė prokuratūra.

„Scanpix“ nuotr./Odesos meras Henadijus Truchanovas

Leidinys „Ukrainska pravda“, remdamasis atliekamo tyrimo duomenimis, pranešė, kad H.Truchanovas, taip pat keli Odesos mero biuro darbuotojai iš valstybės biudžeto lėšų už pernelyg didelę kainą įsigijo „Krajan“ gamyklos patalpas ir dalį lėšų pasisavino.

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainai reikia daugiau kaip 400 mlrd. JAV dolerių (363,13 mlrd. eurų), kad būtų atstatyta iš griuvėsių po Rusijos sukelto karo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte ir Belgijos premjeru Aleksanderiu De Croo Hagoje. 

V.Zelenskis priminė, kad Rusijos užpuolikai sunaikino elektrines, švietimo įstaigų tinklą, kultūros centrus ir muziejus, bažnyčias ir įvairius infrastruktūros objektus.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos atakų padariniai Bachmute

Jis taip pat pažymėjo, kad vis dar egzistuoja problema, susijusi su kitose šalyse galiojančiais teisės aktais dėl Rusijos įšaldyto turto konfiskavimo ir perdavimo, kad jis būtų panaudotas Ukrainos atstatymui.

Belgija paskelbė ketinanti perduoti Ukrainai 58 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos turtą, tačiau, kaip pabrėžė V.Zelenskis, šių lėšų nepakanka atstatymui.

„Nes net pagal naujausią Pasaulio banko vertinimą mums reikia daugiau nei 400 mlrd. Tai reali statistika. Bet mes nežinome, kas vyksta laikinai okupuotose teritorijose, koks ten sugriovimų lygis“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Lyderis pridūrė, kad Ukraina prašo sąjungininkių šalių ir Europos Komisijos rasti mechanizmą, kuris leistų pervesti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai. 

Kruvinas Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą atneša ne tik daugybę žmonių aukų, bet ir griovimų bei milijardų dolerių žalą.

Balandžio mėnesį paaiškėjo, kad Pasaulio bankas Ukrainai skirs beveik 1,5 mlrd. dolerių (1,36 mlrd. eurų) ligoninių, šildymo sistemų, energetikos ir transporto infrastruktūros atkūrimo projektams įgyvendinti. Tačiau nuostolių suma yra daug didesnė.

Tuo tarpu Kyjivo ekonomikos mokykla anksčiau apskaičiavo, kad Ukrainos infrastruktūrai per karo metus padaryta žala siekia beveik 144 mlrd. dolerių.

Ekologijos ministerija apskaičiavo, kad žemės gelmėms buvo padaryta žala už 10 trilijonų grivinų. 

Ukrainai padarytos žalos mastas ir toliau auga. Prezidento kanceliarija pabrėžė, kad „už tai sumokės dar negimusios ateities kartos“.

NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas žvalgybai ir saugumui Davidas Cattleris pareiškė, kad yra „nuolatinė ir didelė rizika“, jog Rusija, vykdydama karą Ukrainoje, gali atakuoti svarbią sąjungininkų infrastruktūrą, įskaitant povandeninius interneto kabelius, pranešė CNN.

„Esama padidėjusio susirūpinimo, kad Rusija gali nusitaikyti į povandeninius kabelius ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą, siekdama sutrikdyti Vakarų gyvenimą ir įgyti įtakos prieš tas šalis, kurios teikia paramą Ukrainai“, – trečiadienį žurnalistams aiškino D.Cattleris. 

Pasak D.Cattlerio, daugiau kaip 95 proc. tarptautinio interneto srauto perduodama maždaug 400 povandeninių kabelių. Šiais kabeliais „kasdien atliekama maždaug 10 trilijonų JAV dolerių vertės finansinių operacijų“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad šie kabeliai yra „ekonominė atrama“.

Nors Rusija „aktyviai kartografuoja“ šią infrastruktūrą, D.Cattlerio teigimu, „Kinija yra kita svarbi veikėja jūros dugne“.

Ekspertas pridūrė, kad Pekinas siekia plėtoti savo povandeninę infrastruktūrą, o ne „intensyviai tikrinti kitų šalių pažeidžiamumą“.

D.Cattler patikino, kad NATO sąjungininkai atidžiai stebi padėtį.

„Tai iš tikrųjų yra holistinis, daugiaspektris ir daugialypis grėsmių rinkinys, kai kalbama apie ypatingos svarbos infrastruktūrą. Privačiojo sektoriaus, NATO ir sąjungininkų valdymo bendradarbiavimas yra tikrai labai svarbus, kad susidarytume aiškų grėsmių vaizdą“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito Hagoje metu pareiškė, kad Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo trečiadienį išsakyti grasinimai jį „fiziškai pašalinti“ jam nėra įdomūs.

Ukrainos lyderis pasiūlė rusams geriau pagalvoti, kaip pakeisti politinį režimą savo šalyje, kad baigtųsi karas.

„Tai neįdomi tema (raginimai nužudyti – red.). Mes su tokiais žmonėmis apie nieką nebendrausime. Manau, kad jie (rusai) turi galvoti, kaip pakeisti politinį klimatą savo šalyje, savo režimą, o po to jie gali paruošti savo visuomenę bet kokioms diplomatinėms galimybėms užbaigti šį karą“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad mūšio lauke jo kareiviai susiduria su „demotyvuota šalimi“.

„Mūšio lauke nematome stiprios kariuomenės, kuri palaikytų juos judant į priekį. Matome įvairias radikalias grupuotes, kurios ten mojuoja kažkuo branduoliniu, ragina kažką daryti prieš mūsų šalį“, – sakė prezidentas.

Tebesitęsiant karui su Rusija, Belgija rengia naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Belgijos ministras pirmininkas Aleksanderis De Croo.

„Kaip žinome, tokiuose karinės pagalbos paketuose dažnai pasitaiko praktinių kliūčių. Tačiau galiu pasakyti, kad nė vienas belgas neabejoja, jog turime ir toliau remti Ukrainą“, – spaudos konferencijos metu tikino A.De Croo. 

Premjeras taip pat sakė, kad Belgija nagrinėja, kaip konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti „visapusiškai“ panaudotas Ukrainos karo veiksmams remti, taip pat padedant atkurti karo nuniokotą šalį. 

Nyderlandai kartu su kitomis Europos šalimis ir partneriais dirba siekdami suteikti Ukrainai modernius orlaivius. Tačiau šis klausimas dar nėra išspręstas, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

„Nėra jokio tabu dėl F-16. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Belgija, Danija, Jungtine Karalyste ir kitais partneriais, kad šis klausimas būtų užbaigtas. Dar nesame prie to priartėję. Tai labai jautri tema“, – per spaudos konferenciją sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

M.Rutte palygino modernių orlaivių pristatymą Ukrainai su kitų rūšių ginklų, įskaitant haubicas ir tankus „Leopard“, pristatymu.

„Tai pasiekė pabaigą ir dabar dirbame toliau. Ukrainai jau tiekiame ir kitą įrangą. Kalbant apie F-16, tikimės parlamento ir vyriausybės paramos“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo tarptautinės kelionės duos rezultatų, kurie atneš blogų naujienų rusams. Tai ypač pasakytina apie jo vizitą į Hagą.

Pasak per spaudos konferenciją kalbėjusio valstybės vadovo, jam labai sunku išvykti iš šalies karo metu ir aplankyti Ukrainos tarptautinius partnerius.

„Nenoriu demotyvuoti savo šalies visuomenės, karių. Trumpam išvykstu iš šalies, nes tai būtina, o ne todėl, kad to noriu. Norėdamas rusams pranešti blogų naujienų, dabar esu Hagoje, vakar buvau Suomijoje, netoli teisingumo“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir Belgijos ministras pirmininkas Aleksanderis De Croo

Trečiadienį Ukrainos lyderis Suomijos prezidento Sauli Niinisto kvietimu lankėsi Suomijoje.

Ketvirtadienį jo darbotvarkėje buvo vizitas Nyderlanduose, kur V.Zelenskis susitiko su Senato ir Atstovų rūmų nariais. Jis taip pat lankėsi Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) ir pasakė kalbą Pasauliniame kviestinių svečių forume.

Vėliau jį į trišalį susitikimą su Belgijos ministru pirmininku Aleksanderiu De Croo pakvietė Nyderlandų premjeras Markas Rutte.

Berlyno policija ketvirtadienį pranešė, kad pradės tyrimą po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacijos apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kelionę į Vokietiją.

Tyrėjai pradėjo tyrimą „dėl įtariamo paslapčių išdavimo... susijusio su galimu valstybės prezidento vizitu“, sakoma policijos pareiškime.

Trečiadienį vokiečių leidinys „Bild“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas gegužės 13 dieną atvyks su vizitu į Vokietiją.

Kitą dieną, gegužės 14-ąją, jį priims Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, o po to Ukrainos lyderis susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, rašo leidinys.

Tai bus pirmasis V.Zelenskio vizitas į Vokietiją nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Bild“ teigimu, V.Zelenskis taip pat lankysis Achene, kur jam bus įteikta Karolio Didžiojo premija.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino Rusiją neintensyvinti išpuolių prieš Ukrainą po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl tariamo dronų smūgio ir pasikėsinimo nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną.

„Raginame Rusiją nesinaudoti šia tariama ataka kaip pretekstu toliau eskaluoti karą. Būtent tai mums kelia nerimą“, – sakė J.Borrellis žurnalistams Briuselyje. 

„Mums kelia nerimą tai, kad tai gali būti panaudota siekiant pateisinti didesnį žmonių, karių šaukimą, daugiau išpuolių prieš Ukrainą.“

ES diplomatijos vadovas pridūrė, kad „vienintelis karo sprendimas“ yra remti Ukrainą „kariniu, politiniu ir ekonominiu požiūriu“.

„Zuma press“/„Scanpix“/ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis

„Geriausia išeitis karui, vienintelė išeitis karui – Rusija sustabdo puolimą ir išveda savo karius iš Ukrainos“, – pažymėjo jis.

J.Borrellio pastabos nuskambėjo Kremliui apkaltinus Ukrainą, kad ji seka JAV nurodymais vykdyti tariamą puolimą.

Ukraina trečiadienį neigė, kad yra kaip nors susijusi su šiuo smūgiu. JAV pareigūnai anksčiau šią savaitę sakė, kad vis dar vertina incidentą ir neturi informacijos apie tai, kas galėjo būti už jį atsakingas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina supranta, jog negalės įstoti į NATO vis dar kovodama su Rusija.

„Esame realistai, žinome, kad per karą nebūsime NATO sudėtyje“, – sakė V.Zelenskis po susitikimo su Nyderlandų ir Belgijos premjerais Marku Rutte ir Alexander'u De Croo.

„Tačiau mes norime labai aiškios žinutės, kad būsime NATO po karo“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

„AP“/„Scanpix“/Belgijos premjeras Aleksandras De Croo, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte

V.Zelenskis netikėtai apsilankė Nyderlanduose kitą dieną po susitikimo su Šiaurės šalių vadovais Suomijoje, siekdamas pritraukti paramą prieš laukiamą Ukrainos kontrpuolimą prieš Rusiją.

„Svarbiausia kuo greičiau įvykdyti tai, kas buvo pažadėta mūsų kariams“, – žurnalistams sakė V.Zelenskis.

„Tikimės, kad Nyderlandai ir kiti mūsų partneriai padės kuo greičiau“, – sakė V.Zelenskis.

Nyderlandai iki šiol Ukrainai skyrė arba pažadėjo skirti 1,2 mlrd. eurų karinės paramos.

Ją sudaro 45 tankai T-72, šarvuočiai ir mažiausiai 100 tankų „Leopard 1“ kartu su Danija ir Vokietija, taip pat 14 tankų „Leopard 2“ kartu su Danija.

Pagalbos Ukrainai pakete taip pat yra aštuonios haubicos ir 120 mm sviediniai, dvi raketų sistemos „Patriot“, 100 mobiliųjų oro gynybos patrankų, raketos „Stinger“ ir kita ginkluotė, savo interneto svetainėje pranešė Nyderlandų gynybos ministerija.

Olandų instruktoriai kartu su kitomis Vakarų šalimis taip pat padeda mokyti Ukrainos karius.

Vėliau ketvirtadienį V.Zelenskis turi apsilankyti olandų karinėje bazėje centrinėje Nyderlandų dalyje ir apžiūrėti Ukrainai skirtą įrangą.

Baltieji rūmai ketvirtadienį absurdiškais pavadino Maskvos kaltinimus, kad JAV sumanė dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina.

„Mes su tuo neturime nieko bendra“, – televizijai MSNBC sakė JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Peskovas paprasčiausiai meluoja“, – pridūrė jis.

Maskva trečiadienį apkaltino Ukrainą paleidus du bepiločius orlaivius į Kremlių, pavadinusi tai bandymu nužudyti V.Putiną.

„Capitol Pictures/„MPI“/„Scanpix“/Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu.

„Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kyjivas daro tik tai, kas jam liepiama.“

„Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – nurodė jis, nepateikdamas jokių įrodymų.

Ukraina paneigė bet kokį savo dalyvavimą, o jos Vakarų sąjungininkės taip pat suabejojo šiuo Maskvos pranešimu.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui viešint Hagoje, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Maskvoje surengė kasdienę trumpą spaudos konferenciją.

D.Peskovas tvirtino, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakcija į dronų incidentą Kremliuje buvo „rami“, pranešė valstybinė šalies agentūra „Tass“.

„Jūs žinote, kad prezidentas visada išlaiko ramybę, santūrumą, aiškumą vertinimuose ir įsakymuose, kuriuos jis duoda sudėtingose, ekstremaliose situacijose. Šiuo atžvilgiu nieko naujo neįvyko. Įprasta, darbinė aplinka. Visi dirba, visi yra savo vietose“.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Kremliaus atstovas spaudai pridūrė, kad penktadienį planuojamas Saugumo tarybos posėdis, o ne atsakas į, kaip atrodo, dronų ataką.

„Pagal planą prezidentas rytoj, penktadienį, turi operatyvinį susitikimą su nuolatiniais Saugumo tarybos nariais. Jis buvo suplanuotas, jis įvyks. Žinoma, su dideliu pasitikėjimu galime daryti prielaidą, kad ši tema bus paliesta.“

Žurnalistų paklaustas, ar Rusija dabar laiko V.Zelenskį teisėtu kariniu taikiniu, D.Peskovas nieko nekomentavo.

Anot jo, Rusija žino, jog „sprendimai dėl tokių teroristinių išpuolių priimami Vašingtone“, o Kyjivas „tik įgyvendina šiuos sprendimus“.

D.Peskovas įsitikinęs tvirtino, kad „Vašingtonas neabejotinai stovi už šio išpuolio, mes tai žinome“.

Rusijos federalinė tyrimų institucija pradeda tyrimą dėl gaisrų pietvakarinėje Rostovo srityje esančiose naftos bazėse, kai Maskva apkaltino Ukrainą, kad ši per keletą tikslinių išpuolių smogė sandėliams, pranešama susirašinėjimo platformos „Telegram“ Rusijos tyrimų komiteto kanale.

Teigiama, kad be kitų „Ukrainos ginkluotų formuočių nusikalstamų veiksmų“ tyrime daugiausia dėmesio bus skiriama gaisrams Novošachtinsko naftos produktų gamykloje Rostove.

Kyjivas iki šiol gaisrų nekomentavo.

Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad trečiadienio vakarą bepilotis orlaivis „įsirėžė į statomos gamyklos tarpuvartės estakados konstrukcijas“.

„Dėl sprogimo kilęs gaisras buvo nedelsiant užgesintas. Aukų ar sužeistųjų nebuvo, konstrukcijoms padaryta nedidelė žala“, – komentuojama pareiškime.

Komitetas taip pat paskelbė, kad tirs ir bepiločio orlaivio ataką prieš vandens bokštą Belgorodo srityje, taip pat gaisrą, kilusį naftos perdirbimo gamykloje Ilskio kaime Krasnodaro krašte.

Jų nuomone, gaisrą sukėlė „nežinomo bepiločio orlaivio ataka“.

„AFP“/„Scanpix“/Gaisras naftos perdirbimo įmonėje Krasnodaro krašte

Hagoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną būtina patraukti atsakomybėn už nusikalstamus veiksmus.

„Žinoma, mes visi norime, kad čia, Hagoje, būtų kitas Vladimiras – tas, kuris nusipelno būti nuteistas už šiuos nusikalstamus veiksmus“, – pareiškė jis, pradėdamas savo kalbą Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), kuris kovą išdavė Rusijos prezidento arešto orderį.

„Esu tikras, kad tai įvyks, kai laimėsime“, – sakė Ukrainos lyderis.

„Kas sukelia karą, turi sulaukti teismo“, – pridūrė V.Zelenskis.

„Nebaudžiamumas yra raktas, atveriantis duris agresijai“, – savo kalboje pabrėžė šalies vadovas.

V.Zelenskio nuomone, nusikaltėliai visada mano, kad jiems nereikia atsakyti už savo veiksmus.

Per savo pirmąjį oficialų vizitą Nyderlanduose Ukrainos prezidentas TBT praleido kiek mažiau nei valandą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/V.Zelenskis atvyko į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo vizitą Nyderlanduose. Vizito metu numatyti keli susitikimai, taip pat svarbus kreipimasis Hagoje.

„Prasidėjo Ukrainos prezidento oficialaus vizito Nyderlanduose programa. Hagoje Volodymyras Zelenskis jau susitiko su Senato pirmininku Janu Braunu ir Atstovų rūmų pirmininke Vera Bergkamp“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, Nyderlandų Senato pirmininkas Janas Anthonie Bruijnas ir Nyderlandų Atstovų rūmų pirmininkė Vera Bergkamp

Pasak jo, V.Zelenskis toliau lankysis Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir susitiks su jo pirmininku Peteriu Hofmannu ir sekretoriumi Osvaldu Zavala Aguilera.

„Programoje taip pat numatytas svarbus Volodymyro Zelenskio kreipimasis į Nyderlandų visuomenę ir Hagoje įsikūrusių tarptautinių teisminių institucijų atstovus“, – rašė spaudos atstovas.

Be to, valstybės vadovas atskirai susitiks su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte ir trišaliu formatu su Belgijos ministru pirmininku Alexanderiu de Kroo.

„Taip pat bus surengta audiencija pas karalių Vilhemą Aleksandrą ir apsilankymas Nyderlandų karinių oro pajėgų bazėje“, – pridūrė S.Nikiforovas.

Anksčiau pranešta, kad V.Zelenskis atvyko į Nyderlandus po kelionės į Suomiją.

Tai yra pirmasis V.Zelenskio, kaip valstybės vadovo, vizitas į Nyderlandus ir viena iš nedaugelio jo kelionių už Ukrainos ribų nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Svarbiausio pietinio Ukrainos Chersono miesto gyventojai kaupė maisto ir vandens atsargas po dar vienos nakties, kai Rusija intensyviai apšaudė miestą, ir prieš penktadienio vakarą paskelbtą 56 valandų komendanto valandą, pranešė mieste esantys leidinio „The Guardian“ žurnalistai.

Keletas miesto gyventojų pasakojo, kad prieš komendanto valandą ir planuojamą miesto uždarymą planuoja likti namuose, ir pridūrė, kad dėl Rusijos puolimo intensyvumo miegojo su drabužiais arba nuėjo į slėptuves.

„Reuters“/„Scanpix“/Dalis gyventojų palieka Chersoną

Kiti sakė, kad išsiuntė kai kuriuos šeimos narius už miesto ribų arba persikėlė į saugesnes vietas toliau nuo upės, nes tvirtino, kad artimiausiomis dienomis tikisi „kažko didelio“, kadangi Ukrainos pajėgos taip pat suintensyvino Rusijos pozicijų apšaudymą.

Šią savaitę smurtas Chersone smarkiai išaugo: trečiadienį per Rusijos smūgius regione žuvo 23 žmonės, įskaitant trečiadienį mirtinai subombarduotą miesto prekybos centrą, per kurį žuvo aštuoni žmonės.

Naujausias Chersono apšaudymas prasidėjo didėjant spėlionėms dėl ilgai laukto Ukrainos pavasario kontrpuolimo, kuris, kaip teigia pareigūnai, gali būti neišvengiamas, laiko.

Suomija gavo Rusijos diplomatinę notą, kurioje skundžiamasi dėl vandalizmo Rusijos konsulate demilitarizuotoje Alando saloje, esančioje Baltijos jūroje tarp Suomijos ir Švedijos, ketvirtadienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministerija.

Suomijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šis incidentas yra „apgailėtinas“ ir kad žalą sudaro nuversta konsulato pašto dėžutė bei išdaužtas langas, į konsulatą įmetus alaus butelį.

„Sky News“ politikos korespondentė Tamara Cohen tviteryje paskelbė, kad apie Kremliaus bepiločių orlaivių incidentą kalbėjosi su aukšto rango Jungtinės Karalystės gynybos šaltiniu.

„Viskas yra įmanoma, tačiau tą daryti Ukrainai nėra jokios naudos, jokio karinio proveržio. Visi žino, kad Vladimiras Putinas Kremliuje nesėdi, o motyvai iš tiesų yra palankūs Rusijai – sutelkti visuomenę, pretekstas atsitiktiniams ir beatodairiškiems bombardavimams; bandymas pelnyti simpatijas Rusijai dėl Ukrainos“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankosi Hagoje ir susitiks su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), kuris kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, vadovybe, sakė ukrainiečių lyderio atstovas.

„Esame Hagoje. Susitiksime su Tarptautinio baudžiamojo teismo lyderiais“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas Serhijus Nykyforovas.

V.Zelenskis Hagoje vieši kitą dieną po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą paleidus į Kremlių du dronus ir pavadino tai pasikėsinimu į V.Putiną.

Ukrainos lyderis paneigė, kad jo šalis yra kaip nors susijusi su tuo įvykiu.

Trečiadienį lankydamasis Helsinkyje V.Zelenskis žurnalistams sakė: „Mes nepuolėme Putino. Paliekame tai tribunolui.“

Kovo 18-ąją paskelbtame pareiškime TBT nurodė, kad V.Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą (vaikų) deportaciją ir neteisėtą (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.

Tačiau V.Putino išsiuntimo į Hagą perspektyva yra menka, nes teismas neturi policijos pajėgų, galinčių vykdyti teismo orderius, ir mažai tikėtina, kad Rusijos prezidentas vyks į kurią nors iš 123 TBT valstybių narių, kurios privalėtų jį sulaikyti, jei tik turėtų tokią galimybę.

TBT prokuroras Karimas Khanas ne kartą lankėsi Ukrainoje ir Kyjive steigia biurą, kad padėtų jo vykdomiems tyrimams šioje šalyje.

Tačiau TBT neturi jurisdikcijos patraukti V.Putiną baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą – neteisėtą įsiveržimą į kitą suverenią šalį. Nyderlandų vyriausybė pasisiūlė priimti teismą, kuris galėtų būti įsteigtas agresijos nusikaltimui persekioti. Be kita ko, steigiamas biuras įrodymams rinkti.

Naujasis Tarptautinis agresijos nusikaltimo baudžiamojo persekiojimo centras turėtų pradėti veikti iki vasaros, vasarį pranešė Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas.

Ketvirtadienį ryte dronai atakavo gamyklą Rostovo srityje ir dar vieną naftos perdirbimo gamyklą Krasnojarsko krašte, kur kilo didelis gaisras. Dar vienas žvalgybinis dronas nuskrido daugiau kaip 5 km į Rusijos Federacijos teritoriją ir galėjo žvalgyti pozicijas, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Rusai skundžiasi, kad ketvirtadienį buvo surengta masinė nežinomų dronų ataka.

Pasak propagandinio susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo, „ukrainietiški“ bepiločiai orlaiviai buvo pastebėti virš Voronežo ir Belgorodo sričių. Teigiama, kad Belgorodo srityje „Shark“ dronas skrido apie 5,5 km gilyn į Rusijos teritoriją, kol, kaip teigiama, buvo numuštas ir nukrito į lauką. 

„Unian“ atkreipė dėmesį, kad dronai „Shark“ skirti žvalgybai ir raketų smūgių krypties koregavimui.

„Tokia optika galėjo atskleisti Rusijos pozicijas už kelių kilometrų“, – socialiniuose tinkluose nerimavo rusai.

Pranešta, kad kitas dronas atakavo gamyklą Rostovo srityje. Pasak miesto gubernatoriaus, bepilotis orlaivis įsirėžė į statomos tarpšakinės estakados konstrukcijas Novošachtinsko naftos produktų gamykloje netoli Kiselovkos kaimo.

Po susidūrimo dronas sprogo. Kilęs gaisras esą buvo nedelsiant užgesintas. Nukentėjusiųjų nebuvo.

Tariamo masinio bepiločio orlaivio paleidimo kulminacija buvo gaisras Krasnojarsko krašte esančioje Iljos naftos perdirbimo gamykloje.

Rusijos „Telegram“ kanaluose rašoma, kad nuo 4 val. ryto gaisro plotas, Kremliaus žiniasklaidos duomenimis, buvo 400 kv.m., o degančioje talpykloje iš viso buvo apie 4 500 kubinių metrų dyzelino.

Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas negailėjo aštrių žodžių Amerikos vyriausybei dėl reakcijos į trečiadienį įvykdytą įtariamą dronų ataką prieš Maskvos Kremlių.

„Kaip amerikiečiai reaguotų, jei dronas pataikytų į Baltuosius rūmus, Kapitolijų ar Pentagoną? Atsakymas bet kuriam politikui ir net neprofesionalui akivaizdus: bausmė bus griežta ir neišvengiama. Rusija atsakys į įžūlų ir arogantišką teroristinį išpuolį“, – ambasadorių citavo Rusijos valstybinė žiniasklaida „Tass“.

Jis išreiškė nusivylimą, kad Vašingtonas „nerado galimybių pripažinti akivaizdaus dalyko – Zelenskio režimo suplanuoto teroro akto ir pasikėsinimo į Rusijos Federacijos prezidento gyvybę“.

„Scanpix“/AP nuotr./Anatolijus Antonovas

Anksčiau pranešta, kad incidento metu Vladimiro Putino nebuvo Kremliuje.

A.Antonovas taip pat piktinosi spėlionėmis, kad tariamą dronų ataką galėjo inscenizuoti pati Rusija. 

„Tai reiškia, kad provokaciją prieš mūsų valstybingumo širdį surengė pati Rusija?“ – klausė jis.

Negana to, jis priminė JAV vieną skaudžiausių 2001 m. įvykdytą išpuolį prieš Pasaulio prekybos centrą.

„Pasaulis prisimena, kaip 2001 m. Rusijos prezidentas pirmasis ištiesė pagalbos ranką Amerikos žmonėms, prieš kuriuos tuomet buvo įvykdytas teroristinis išpuolis. Viskas pamiršta. Šiandien JAV gina Kyjivo nusikaltėlius“, – sakė A.Antonovas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į trečiadienį Rusijos degalų sandėlyje Volnoje, esančiame Rusijos žemyninėje Kerčės sąsiaurio pusėje, netoli Krymo tilto, kilusį gaisrą. Jį sukėlė, kaip įtariama, bepiločio orlaivio smūgis.

Ekspertai pažymėjo, šis incidentas atkartoja nuo metų pradžios Rusijos degalų saugyklose vykdomus apgadinimus. Pasak jų, tai rodo, jog degalų saugyklos okupuotoje Ukrainoje bei Rusijos ir Ukrainos pasienio regionuose išlieka ypač pažeidžiamos.

„Degalų saugojimo ir paskirstymo tinklo sutrikdymas tikriausiai privers pakoreguoti Rusijos karinių degalų papildymo operacijas, kad būtų sušvelnintos taikinių atakos“, – teigė britų žvalgyba.

Rusija galėtų taikyti papildomas apsaugos priemones degalų saugyklose, kaip, pavyzdžiui, Tuaspėje (Rusija), arba kliautis infrastruktūra, esančia mažiau pavojinguose regionuose.

Dėl trečiadienį įvykdytų Rusijos pajėgų atakų prieš Chersono miestą ir likusią jo sritį žuvusių piliečių skaičius išaugo iki 23, o sužeistųjų – 46 (tarp kurių – 2 vaikai), susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. 

„Per pastarąją parą priešas surengė 98 atakas, 539 kartus apšaudė sunkiosios artilerijos, „Grad“, tankų, nepilotuojamų lėktuvų ir orlaivių sviediniais“, – rašė O.Prokudinas.

Teigiama, kad pats Chersono miestas buvo apšaudytas 16 kartų. Apšaudymo metu Rusijos kariškiai smogė į gyvenamuosius regiono gyvenviečių rajonus.

„Chersono miestas buvo ypač žiauriai apšaudomas. 82 sviediniai pataikė į Pryvokzalna aikštę, geležinkelio stoties teritoriją ir pastatus, degalinę, dvi mažmeninės prekybos vietas, gamyklą ir automobilių ūkį, geležinkelio pervažos teritoriją“, – teigiama pareiškime. 

„Reuters“/„Scanpix“/Sužeistieji Chersono geležinkelio stotyje

Amerikiečių leidinio „Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatius'as rašo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatai mano, jog Kinija gali atlikti teigiamą vaidmenį siekiant užbaigti karą, ypač jei Ukrainos puolimas bus sėkmingas.

Prie tokios išvados D.Ignatius'ą galiausiai paskatino prieiti apsikeitimas pastabomis su valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu trečiadienį laikraščio organizuotame Pasaulinės spaudos laisvės dienos renginyje.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Pasak žurnalisto, A.Blinkenas viešai pasakė tai, apie ką pastarosiomis dienomis užkulisiuose kalbėjosi aukščiausi Valstybės departamento pareigūnai.

Jie kelią į taiką mato taip: pirma, Ukraina per būsimą puolimą atgaus kuo didesnę savo teritorijos dalį (žurnalistui A.Blinkenas sakė esąs „įsitikinęs, kad [Ukrainai] pavyks atgauti ir kitas savo teritorijas“).

Tuomet Ukraina galėtų tartis dėl taikos su Rusija iš jėgos pozicijų, o prie derybų galėtų prisijungti tarpininkaujančios šalys, turinčios įtakos Rusijai, įskaitant Kiniją, trečiadienį dėstė A.Blinkenas.

Pasikalbėjęs su keliais šaltiniais administracijoje, D.Ignatius'as pažymėjo, jog Rusija nepatenkinta Kinijos tarpininkavimo pastangomis (išreikštomis prezidento Xi Jinpingo ir Vladimiro Zelenskio pokalbyje telefonu, o prieš tai – vadinamajame Kinijos taikos plane, kurį dauguma stebėtojų laikė neįgyvendinamu).

„Tačiau Maskva yra pavaldi Pekinui ekonomiškai ir kariniu požiūriu, todėl priešintis Kinijos norams jai nėra lengva. Tai viena iš priežasčių, kodėl administracijos pareigūnus taip intriguoja Kinijos taikos pastangos; jie mano, kad jos gali užkirsti kelią Rusijai ateityje, po pertraukos, bandyti atnaujinti karą“, – rašo apžvalgininkas.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos raketomis apšaudė ir Donecko srities miestą Kramatorską.

Miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino informacija apie smūgius ir nuotraukomis.

„Rusija naktį raketomis apšaudė Kramatorską. Laimei, aukų nebuvo. Tiriame žalos padarinius“, – rašė jis.

Kyjivo miesto administracija pranešė, kad vienintelė žala, kurią praėjusią naktį sostinėje padarė bepiločiai orlaiviai, buvo smūgiai automobiliams dėl krintančių nuolaužų.

„Nuolaužos nukrito įvairiose gatvėse aplink maždaug 10 pastatų. Dėl krintančių nuolaužų iš dalies buvo apgadinti stovintys automobiliai (kiekis nustatinėjamas) ir kelio danga“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė regiono administracijos atstovai.

Anksčiau pranešta, jog visos raketos ir dronai, trečią kartą per keturias dienas nukreipti į Ukrainos sostinę, buvo sunaikinti.

„Tokio intensyvumo atakų mūsų miestas nepatyrė nuo šių metų pradžios!“ – apie atakas sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Šiuo metu tremtyje Ukrainoje ir Lenkijoje gyvenantis buvęs Rusijos įstatymų leidėjas Ilja Ponomariovas CNN žurnalistui duoto interviu metu tvirtino, kad trečiadienį įtariamą dronų ataką prieš Kremlių surengė, jo žodžiais tariant, Rusijos partizanai, o ne Ukrainos kariuomenė. 

„Tai viena iš Rusijos partizanų grupuočių, – sakė jis. – Negaliu pasakyti daugiau, nes jie dar viešai neprisiėmė atsakomybės“.

I.Ponomariovas buvo vienintelis Rusijos parlamento narys, 2014 m. balsavęs prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, ir nuo to laiko, pasak Rusijos valdžios institucijų, buvo įtrauktas į terorizmu įtariamų asmenų sąrašą. 

Pasak I.Ponomariovo, partizanų grupės nariai Rusijos viduje paprastai yra „jaunuoliai, studentai, didžiųjų miestų gyventojai. Žinau apie partizanų veiklą maždaug 40-yje Rusijos miestų“, – sakė jis CNN. 

„Visos partizanų grupės turi savo kryptį, specializaciją, pagrindines žinias. Kai kurios iš jų orientuojasi į geležinkelių sabotažus, kai kurios užsiima kariuomenės verbavimo punktų padegimais. Kai kurios iš jų vykdo išpuolius prieš prokarinius aktyvistus, o dalis jų užsiima įsilaužimo atakomis“, – pasakojo buvęs politikas. 

Anot jo, įtariamos bepiločių lėktuvų atakos Rusijos viduje yra „nauja grupuočių veiklos kryptis", kuri, jo teigimu, kelia „realią grėsmę“.

„Tai, ką Putinas parduoda tautai ir ypač elitui, yra nepažeidžiamumo ir saugumo jausmas. O partizanai griauna ir viena, ir kita. Jie iš tikrųjų sako, kad karas yra čia ir jūs, jūs asmeniškai, nesate saugūs“, – pažymėjo I.Ponomariovas.

Trečiadienį Kremlius apkaltino Ukrainą, kad ji atsakinga už dvi dronų atakas prieš Kremlių. 

Ukraina neigė, kad yra kaip nors susijusi su įtariamu bepiločio lėktuvo smūgiu.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos Kremlius

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos atstovai pranešė, kad numušė 18 iš 24 dronų kamikadzių, kuriuos Rusija paleido per ketvirtadienį prieš aušrą surengtą ataką.

Kyjivo miesto administracijos pareiškime teigiama, kad visos raketos ir dronai, trečią kartą per keturias dienas nukreipti į Ukrainos sostinę, buvo sunaikinti.

„Rusai atakavo Kyjivą naudodami „Shahed“ bepiločius orlaivius ir raketas, greičiausiai balistinio tipo“, – teigė administracija.

Iš 15 į Juodosios jūros pakrantės Odesos miestą paleistų „Shahed“ kamikadzių dronų oro gynyba sunaikino 12, o trys iš jų pataikė į universiteto kompleksą. Nukentėjusiųjų nebuvo, pranešė Ukrainos pietinė karinė vadovybė.

Rusija reguliariai bombarduoja Ukrainą nuo praėjusių metų spalio, smogdama į įvairius taikinius. Apie naujausius sprogimus pranešta praėjus mažiau nei parai po to, kai Kyjivas pranešė, kad per Rusijos smūgį Chersono mieste žuvo 21 žmogus.

„AFP“/„Scanpix“/Chersono geležinkelio stotis po atakos

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą šalies gynybos pajėgos likvidavo 650 Rusijos kovotojų.

Rusija taip pat neteko dar 5 tankų, 17 šarvuotųjų transporterių, 16 artilerijos sistemų ir 18 bepiločių orlaivių.

Pasak Generalinio štabo, iki gegužės 4 d. Ukrainos gynėjai  likvidavo beveik 192 600 rusų karių.

Tuo tarpu Donecko srityje Ukrainos kariuomenė atrėmė apie 30 priešo atakų ir sunaikino priešo amunicijos sandėlį.

Anksčiau Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai Chersono srityje nuo ukrainiečių atakų slėpėsi už civilių gyventojų.

Ukrainos pietinėje Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 21, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Naujausiais duomenimis, žuvo 21 ir buvo sužeisti dar 48 žmonės, platformoje „Telegram“ parašė V.Zelenskis. Pasak jo, trečiadienį buvo smogta geležinkelio stočiai ir pervažai, vienam namui, metalo dirbinių parduotuvei, prekybos centrui ir degalinei.

Jis paskelbė žuvusiųjų ir sužeistųjų prekybos centre nuotraukų.

„Pasaulis turi tai matyti ir žinoti“, – sakė V.Zelenskis.

Trečiadienį vakare skelbta apie 18 žuvusiųjų.

Chersono miestas, iš kurio lapkritį atsitraukė rusų pajėgos, yra netoli fronto linijos.

Chersono prokuratūra nurodė, kad 12 žmonių žuvo mieste, o kiti – aplinkiniuose kaimuose.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas trečiadienį pranešė, kad Chersono mieste nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto galios komendanto valanda.

Anksčiau ilgos komendanto valandos Ukrainoje būdavo skelbiamos siekiant palengvinti karių ir ginkluotės judėjimą.

Gegužės 3 d. Rusija apkaltino Ukrainą surengus bepiločio lėktuvo smūgį Kremliui.

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, tikėtina, kad Rusija surengė šį išpuolį siekdama priminti karą Rusijos vidaus auditorijai ir sudaryti sąlygas platesnei visuomenės mobilizacijai.

„Keletas požymių rodo, kad smūgis buvo surengtas šalies viduje ir tikslingai inscenizuotas“, – rašo karo ekspertai.

Videokadras/Maskva apkaltino Ukrainą surengus ataką prieš Kremlių

Anot jų, Rusijos valdžios institucijos neseniai ėmėsi veiksmų, kad padidintų Rusijos vidaus priešlėktuvinės gynybos pajėgumus, įskaitant pačią Maskvą, todėl, pasak analitikų, labai mažai tikėtina, kad du bepiločiai orlaiviai galėjo prasiskverbti pro kelis priešlėktuvinės gynybos sluoksnius ir susisprogdinti arba būti numušti tiesiai virš Kremliaus centro taip, kad būtų gauti įspūdingi vaizdai, gražiai užfiksuoti kameromis.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad iš 2023 m. sausio mėnesio geolokalizuotų vaizdų matyti, kad Rusijos valdžios institucijos netoli Maskvos išdėstė priešlėktuvinės gynybos sistemas „Pantsir“, kad aplink miestą sudarytų oro gynybos ratą.

„Smūgis, kurio metu būtų išvengta tokių priešlėktuvinės gynybos priemonių aptikimo ir sunaikinimo, ir kuriam pavyktų pataikyti į tokį svarbų taikinį kaip Kremliaus Senato rūmai, būtų didelė gėda Rusijai“, – rašo analitikai.

Anot jų, Kremliaus neatidėliotinas, nuoseklus ir koordinuotas atsakas į incidentą leidžia manyti, kad atakai viduje buvo pasiruošta taip, kad jos numatytas politinis poveikis būtų didesnis už gėdą.

Kremlius nedelsdamas apkaltino Ukrainą surengus teroro išpuolį, o Rusijos oficialūs atsakymai greitai susitelkė aplink šį kaltinimą.

Analitikai teigia, kad jei dronų ataka nebūtų buvusi parengta viduje, ji būtų buvusi netikėtas įvykis.

„Labai tikėtina, kad oficiali Rusijos reakcija iš pradžių būtų buvusi kur kas labiau neorganizuota, nes Rusijos pareigūnai būtų stengęsi sukurti nuoseklų pasakojimą ir atsverti retorines aiškios informacinės bėdos pasekmes. Kremlius nesugebėjo laiku ir nuosekliai reaguoti į kitus karinius pažeminimus ne savo iniciatyva, įskaitant Balaklijos ir Chersono miesto kritimą 2022 m. rugsėjį ir lapkritį“, – rašo analitikai.

Anot analitikų, greitas ir nuoseklus oficialaus Rusijos naratyvo apie šį smūgį pateikimas leidžia manyti, kad Rusija šį incidentą surengė artėjant gegužės 9-osios Pergalės dienos šventei, siekdama savo vidaus auditorijai parodyti, kad karas yra didžiulės svarbos.

Kai kurie Rusijos nacionalistai karo tinklaraštininkai pasinaudojo Kremliaus bepiločio lėktuvo smūgiu, kad paragintų Rusiją eskaluoti karą, nepaisant to, kad Rusija šiuo metu neturi tam karinių pajėgumų.

„Gali būti, kad Kremlius planuoja vykdyti kitas netikras operacijas ir didinti dezinformaciją prieš Ukrainos kontrpuolimą, kad padidintų vidaus paramą karui“, – rašo analitikai.

Kiti jų pastebėjimai:

• „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas nepagrįstai pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas jau prasidėjo, greičiausiai siekdamas pasinaudoti informacinės erdvės nerimu ir paraginti padidinti Rusijos karinę paramą „Wagner“ vykdomam Bachmuto puolimui.
• Naktį iš gegužės 2 d. į 3 d. Rusijos pajėgos surengė bepiločio lėktuvo „Šahed-131/136“ smūgį.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas netoli Kreminos.
• Rusijos pajėgos ir toliau siekė laimėjimų Bachmute ir jo apylinkėse ir tęsė antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Rusijos pajėgos vykdė intensyvius oro ir artilerijos smūgius vakariniame (dešiniajame) krante esančiai Chersono sričiai.
• Rusijos pareigūnai toliau skatina karinę tarnybą, teikdami socialines išmokas karo dalyvių šeimoms.
• Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė, kad užkirto kelią „teroristiniam“ išpuoliui prieš tris Krymo pareigūnus.

Pietų Rusijoje po drono atakos kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Ši įtariama ataka pratęsė pastarojo meto dronų atakų, apie kurias paskelbė Rusija, virtinę. Tarp šių išpuolių yra, Rusijos teigimu, trečiadienio bandymas nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną.

Gaisras naftos perdirbimo gamyklos, esančios Ilskyje pietiniame Krasnodaro krašte, saugykloje kilo po neidentifikuoto drono atakos, agentūrai TASS sakė vienas gelbėjimo tarnybų pareigūnas.

Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas sakė, kad gaisras gamykloje buvo lokalizuotas 400 kv. m plote ir greit užgesintas.

BBC korespondentė Ukrainoje Myroslava Petsa įraše tviteryje atkreipė dėmesį, kad tai jau trečias kartas per mažiau nei savaitę, kai Rusijoje bepiločiai orlaiviai atakuoja naftos rezervuarą.

„Visi trys pastarieji gaisrai tiesiogiai nukreipti prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgumus, todėl RU sunku pripildyti rezervuarus“, – pridūrė žurnalistė.

Rusijos kariai Zaporižios atominės elektrinės ketvirtojo energijos bloko turbinų patalpoje padėjo karinės įrangos ir sprogmenų. 

Pasak Valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos, apie šiuos faktus TATENA atstovai pranešė per kassavaitinį TATENA krizių centro ir Valstybinio branduolinio reguliavimo komiteto susitikimą dėl TATENA misijos veiklos Zaporižios AE aikštelėje. Jis vyko antradienį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA atstovas prie Zaporižios atominės elektrinės

Pažymima, kad 2022 m. liepos pabaigoje Zaporižios AE pirmojo bloko mašinų skyriuje buvo padėta sunkioji karinė įranga su šaudmenimis, taip pat ginklai ir sprogmenys. Rugpjūčio mėnesį pasirodė informacija apie karinės įrangos patalpinimą elektrinės 2-ojo bloko mašinų skyriuje. Be to, neoficialiais kanalais inspekcija gavo informacijos apie tai, kad rusų okupantai įrangą, ginklus ir sprogmenis laiko kitose Zaporižios AE gamybinėse patalpose, ypač remonto ir mechaninėse dirbtuvėse bei ant energijos blokų stogų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Nyderlanduose. Trečiadienį vakare apie 22 val. jis Nyderlandų vyriausybiniu lėktuvu iš Suomijos atskrido į Schipholio oro uostą.

Ukrainos prezidentas ketvirtadienį Hagoje sakys kalbą ir, be kita ko, apsilankys Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame baudžiamajame teisme, kuris tiria per karą Ukrainoje padarytus nusikaltimus.

Tai pirmasis Zelenskio, kaip Ukrainos valstybės vadovo, vizitas Nyderlanduose. Tai taip pat viena iš nedaugelio jo kelionių už Ukrainos ribų nuo karo Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasario mėn.

Tikėtina, kad V.Zelenskis vizito metu prašys didesnės karinės paramos, sako Rytų Europos ekspertas Bobas Deenas. Pavyzdžiui, Ukraina nori daugiau amunicijos, o ypač tolimojo nuotolio ginklų ir naikintuvų iš savo sąjungininkų. Sausio mėnesį Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sakė, kad naikintuvų tiekimas nėra tabu.

„Tačiau tai būtų tikrai labai didelis kitas žingsnis, jei iki to būtų prieita“, – sakė jis.

Pasak R.Deeno, Ukrainos prezidentas Hagoje, kaip taikos ir teisingumo mieste, taip pat tikriausiai „primygtinai reikalaus pabrėžti teisingumo ir žalos atlyginimo svarbą“. Ukrainos prezidentas taip pat kalbės apie Ukrainos narystę NATO.

Ketvirtadienio naktį keliuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus.

Kyjive buvo pranešta apie sprogimų garsus. Kyjivo karinė administracija pranešė, kad sostinėje veikia oro gynybos pajėgos. Oro gynybos pajėgos taip pat veikia Kyjivo regione.

Apie 02.40 val. pavojus paskelbtas Kyjive, taip pat Kyjivo, Odesos, Mykolajivo, Poltavos, Černihivo, Sumų, Charkivo, Zaporižios, Kirovohrado, Dniepropetrovsko srityse, taip pat Luhansko srityje ir Kryme. Vėliau taip pat pavojus paskelbtas Čerkasų srityje.

„Suspilne“ pranešė apie sprogimus Odesoje.

Apie 03:24 val. Charkivo, Dniepropetrovsko ir Zaporižios srityse pavojus atšauktas, pastarojoje pavojaus signalas netrukus vėl buvo paskelbtas. Taip pat vėliau pavojus paskelbtas ir Vinycios srityje.

Perspėjimas paskelbtas Chersono srityje. 

Tuo pat metu Odesos srities karinės administracijos Visuomeninės tarybos pirmininkas Serhijus Bratčiukas pranešė, kad Odesos srityje vyksta apšaudymas.

Anot operacinės vadavietės „Pietūs“, naktį rusai į Odesą pasiuntė 15 bepiločių lėktuvų kamikadzių „Shahed-131/136“.

„Dronai smogė į Odesos švietimo įstaigos bendrabučius. Gaisras buvo nedelsiant užgesintas. Žmonės nenukentėjo“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad ant kamikadzių dronų uodegų buvo užrašyta „už Maskvą“ ir „už Kremlių“.

Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, nuo 06:06 val. rusai pradėjo sostinės puolimą, naudodami „Shahed“ tipo dronus ir raketas, tikriausiai balistinio tipo. Oro gynybos pajėgos numušė visas priešo raketas ir bepiločius orlaivius.

Oro antskrydis sostinėje truko daugiau kaip 3,5 valandos.

Pažymima, kad tai jau trečioji oro ataka prieš Kyjivą per keturias gegužės mėnesio dienas.

„Tokio tiršto smūgių intensyvumo mūsų miestas nejuto nuo šių metų pradžios! Šiąnakt agresorius dar kartą surengė visapusišką oro smūgį sostinei. Rašistai atakavo Kyjivą naudodami „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir raketas, tikriausiai balistinio tipo“, - sakė Kyjivo srities karinė adminsitracija ir pridūrė, kad panaudotų raketų tipas bus galutinai nustatytas tik ištyrus jų liekanas.

Administracija pranešė, kad dėl naktinės oro atakos prieš sostinę Ševčenkovskio rajone esančiame gyvenamajame rajone rasta dronų nuolaužų.

Iki 06.19 val. oro pavojus didžiojoje Ukrainos dalyje buvo atšauktas. Jis galioja tik Luhansko srityje ir Kryme.