R.Kadyrovas pasirengęs ištiesti pagalbos ranką V.Putinui: „kadyrovcai“ Bachmute pakeistų „Wagner“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Berlyno administracinis teismas atšaukė policijos anksčiau įvestą draudimą iškabinti Ukrainos vėliavas prie paminklų Treptiv, Tiergarten ir Schönholzer-Heidi rajonuose, rašo „rbc.ua“.

Teismo sprendimu, Berlyno policijos sprendimas uždrausti Rusijos Federacijos ir Ukrainos vėliavas yra neteisėtas, nes policija nepateikė jokių įrodymų, kad kyla pavojus visuomenės saugumui.

„IMAGO“/„Scanpix“/Metinių proga prie Reichstago Berlyne iškelta Ukrainos vėliava

Pastaraisiais mėnesiais Rusija vis dažniau trikdė JAV pagamintų mobiliųjų raketų sistemų veikimą Ukrainoje, naudodama elektroninius trukdžius, kad išvestų iš rikiuotės GPS nukreipimo sistemą ir raketos nepatektų į taikinį, rašoma CNN.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai, padedami JAV, turėjo sugalvoti įvairių apėjimo būdų, nes toliau naudoja didelio judrumo artilerijos raketų sistemą (HIMARS), kuri buvo bene labiausiai gerbiama ir baimę kelianti ginkluotė Ukrainos kovose.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais dėl intensyvaus rusų blokavimo Ukrainos sistemos tampa vis mažiau veiksmingos, CNN teigia penki JAV, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos šaltiniai

JAV ir Ukrainos pareigūnai buvo priversti ieškoti būdų, kaip patobulinti HIMARS programinę įrangą, kad būtų galima pasipriešinti Rusijos trukdymo pastangoms.

Gegužės 4 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad masinė ukrainiečių vaikų deportacija ir prievartinis perkėlimas į okupuotus rajonus ir Rusijos teritoriją „gali prilygti“ nusikaltimui žmoniškumui.

Remiantis Ukrainos nacionaline duomenų baze, į Rusiją išvežta daugiau kaip 19 000 vaikų, o tūkstančiai likę be žinios.

Ukrainai iki šiol pavyko susigrąžinti 364 Rusijos prievarta išvežtus ukrainiečių vaikus, ir šis procesas tebevyksta.

Gegužės 5 d. Rusijos pajėgos smogė daugiabučiui gyvenamajam namui Donecko srities Avdijivkos mieste, žuvo moteris, naujienų agentūrai „Suspilne“ sakė miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas, rašoma „The Kyiv Independent“.

„Daugiabučio namo antrame aukšte gyveno trijų asmenų šeima. Moteris iškrito pro buto langą ir žuvo, o jos vyrą ir motiną palaidojo po griuvėsiais“, – sakė V.Barabašas.

Dviejų po griuvėsiais atsidūrusių žmonių būklė nežinoma, pranešė „Suspilne“.

Pasak vietos pareigūno, gegužės 5 d. Rusijos kariškiai į Avdijivką paleido daugiau kaip 20 šūvių. Pranešama, kad mieste liko 1 776 gyventojai, įskaitant vaiką, kurio valdžia vis dar ieško, kad galėtų evakuoti.

Avdijivka yra fronto miestas nuo 2014 m., kai Rusija okupavo regiono sostinę Donecką. Pramoninis miestas, kuriame prieš karą gyveno 32 000 žmonių, buvo iš esmės sugriautas.

Visuotinės invazijos į Ukrainą metu Avdijivka buvo vienas pagrindinių Rusijos taikinių ir pagrindinis gynybos centras Donecko regione, kurio pusė šiuo metu yra okupuota.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį apžiūrėjo karius ir karinę įrangą Rusijos pietinėje karinėje apygardoje, rašo CNN.

S.Šoigu nurodė „ypatingai kontroliuoti klausimus, susijusius su nepertraukiamu ir ritmingu kariuomenės grupių specialiosios karinės operacijos rajonuose aprūpinimu visa būtina ginkluote ir karine įranga“.

Po S.Šoigu vizito pasipylė pikti „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino pareiškimai. Jis tiesiogiai apkaltino S.Šoigu ir Rusijos karinę vadovybę atsakomybe už dešimtis tūkstančių „Wagner“ aukų dėl nepakankamo šaudmenų tiekimo.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Ukrainos nacionalinė policija pranešė, kad Ukrainos valdžios institucijos bandė evakuoti penkis civilius gyventojus iš nuniokoto Bachmuto miesto, kuris buvo nuolat apšaudomas, rašo rašo „The Kyiv Independent“.

Policija pranešė, kad Rusija užpuolė bėgančius civilius gyventojus, žuvo viena moteris.

Pagyvenusi moteris bandė pabėgti kartu su sūnumi, jis liko gyvas.

Rusijos įvesta valdžia aneksuotame Ukrainos Zaporožės regione penktadienį paskelbė, kad dėl „suintensyvėjusio apšaudymo“ evakuojami kai kurie 18 fronto linijos gyvenviečių gyventojai.

„Per pastarąsias kelias dienas priešas suintensyvino gyvenviečių, esančių netoli kontaktinės linijos, apšaudymą“, – sakoma Rusijos paskirto regiono gubernatoriaus pareigas laikinai einančio Jevgenijaus Balickio pareiškime jo „Telegram“ kanale.

„Atsižvelgdamas į tai, nusprendžiau nuo priešo ugnies pirmiausia evakuoti vaikus su tėvais, pagyvenusius žmones, neįgaliuosius, medicinos įstaigų pacientus ir perkelti juos iš fronto linijos teritorijų į regiono gilumą.“

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad yra pasirengęs pakeisti „Wagner“ samdinius savo kovotojais, vadinamaisiais „kadyrovcais“. Apie tau R.Kadyrovas pranešė „Telegram“.

Savo pranešimu R.Kadyrovas kreipėsi į „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, Rusijos gynybos ministrą Sergėjų Šoigu ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą bei paragino juos susitaikyti.

Pasak jo, vieši kivirčai demotyvuoja Rusijos okupantus ir visuomenę.

„Wagner“ įkūrėjas J.Prigožinas laiške Rusijos gynybos ministerijos vadovybei pareiškė, kad gegužės 10 d. išves „Wagner“ samdinius iš Bachmuto.

Slovjanske dvi raketos S-300 pataikė į keramikos gamyklos „Zeus“ pastatą, paskelbė „Telegram“.

Kramatorske apgadintas Novokramatorsko mašinų gamyklos administracinis pastatas.

Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko teigia, kad preliminariais duomenimis aukų nebuvo.

Prancūzijos Senato internetinė svetainė penktadienį neveikė po to, kai prorusiški programišiai pareiškė, kad ją nulaužė – tai naujausia tokia kibernetinė ataka nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Prieiga prie svetainės sutriko nuo šio ryto“, – prieš pat vidurdienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė aukštieji parlamento rūmai, teigdami, kad komanda bando pašalinti problemą. 

Atsakomybę prisiėmė grupė, platformoje „Telegram“ pasivadinusi „NoName“, teigdama, kad ji veikė dėl to, jog „Prancūzija bendradarbiauja su Ukraina dėl naujo pagalbos paketo, į kurį gali būti įtraukti ginklai“.

Ta pati grupė teigė, kad kovo mėnesį kelioms valandoms išjungė Prancūzijos žemųjų rūmų Nacionalinės Asamblėjos internetinę svetainę.

„AFP“/„Scanpix“/Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau

Ji taip pat teigė, kad praėjusį mėnesį, kai Kanadoje lankėsi Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, sutrikdė šios šalies vyriausybės internetinių svetainių veikimą.

Tačiau Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau nesureikšmino tos atakos, sakydamas, kad kelias valandas neveikiantis tinklalapis „jokiu būdu neatbaidys mūsų nuo tvirtos paramos Ukrainai“.

Dar vienos derybos dėl Juodosios jūros regiono grūdų sandorio atsidūrė aklavietėje, nes Turkija, Rusija, Ukraina ir Jungtinės Tautos nesusitarė dėl naujų laivų, galinčių eksportuoti grūdus, rašoma „The Guardian“.

JT atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Hakas teigė, kad bus tęsiami kasdieniai anksčiau leidimus gavusių laivų patikrinimai. Dabartinis susitarimas turi baigtis gegužės 18 d.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Grūdus iš Ukrainos uostų gabenantys laivai Bosforo sąsiauryje

Maskvos teismas penktadienį nurodė sulaikyti teatro režisierę Jevgeniją Berkovič dėl kaltinimų „terorizmo teisinimu“ apdovanojimą pelniusioje pjesėje apie rusų moteris, nusprendusias internetu susituokti su radikaliais islamistais ir išvykti gyventi su jais Sirijoje.

Byla iškelta tuo metu, kai Maskva pradėjo precedento neturintį susidorojimą su kitaminčiais savo šalyje, kariams kovojant Ukrainoje ir didžiajai daliai Rusijos menininkų bendruomenės pabėgus iš šalies.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad teismas nurodė 38-erių moterį laikyti suimtą iki liepos 4 dienos. 

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Maskvos teismas

Už šiuos kaltinimus gresia maksimali septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

J.Berkovič ir dramaturgė Svetlana Petrijčiuk buvo sulaikytos diena anksčiau, o tai sukrėtė mažėjančią Rusijos teatro bendruomenę.

Moterys buvo apkaltintos tuo, kad savo pjesėje „Finistas narsusis sakalas“ (Finist jasnyj sokol) pateisino terorizmą.

Praėjusiais metais tik moterims skirtas spektaklis apie rusaites, kurios išvyko ištekėti už vyrų į Siriją, pelnė du prestižinius teatro apdovanojimus „Auksinė kaukė“.

Į teismo salę J.Berkovič buvo atvesta vilkinti šviesiai mėlyną striukę ir oranžinį džemperį su gobtuvu.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kad prie teismo stovi apie 100 žmonių, įskaitant 2021 metų Nobelio taikos premijos laureatą žurnalistą Dmitrijų Muratovą.

Bent 2 000 žmonių pasirašė internetinę peticiją, kuria ginamos abi moterys. Laiške Rusijos pareigūnai raginami „persekioti žudikus, o ne poetus“.

Centrinėje Ukrainoje oro pavojaus signalai atšaukti, pranešė Ukrainos naujienų svetainė „Euromaiden Press“.

Oro pavojus vis dar išlieka Rytų Ukrainoje, įskaitant Luhanską, Donecką, Zaporižę ir Charkivą.

Donecko srityje buvo pranešta apie sprogimus.

Ukrainos sostinėje Kyjive ir daugumoje Ukrainos regionų penktadienį paskelbtas oro pavojus, pranešė „The Guardian“.

Pastarosiomis dienomis oro pavojaus signalų skaičius smarkiai išaugo, o Kyjivas per pastarąsias tris dienas paskelbė šešis pavojaus signalus, įspėjančius apie Rusijos atakas.

Rusijos pajėgos ėmė aktyviai naudoti elektroninės kovos sistemas, kad sutrikdytų raketų nukreipimo įrenginius. HIMARS sistemos pasižymi didelio tikslumo raketomis, tačiau CNN tvirtina, kad jam iškreipti rusai pasitelkė elektroninius GPS trukdžius.

Leidinys cituoja penkis amerikiečių, britų ir ukrainiečių šaltinius, kurie pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais HIMARS efektyvumas sumažėjo dėl intensyvaus rusų elektroninio karo. Tai verčia ukrainiečius ir amerikiečius ieškoti būdų, kaip apeiti slopintuvus.

„Tai nuolatinis katės ir pelės žaidimas, kai ieškoma būdų, kaip pasipriešinti trukdžiams, tik tam, kad rusai atremtų tas atsakomąsias priemones. Ir neaišku, kiek šis žaidimas yra ilgalaikis“, – žurnalistams sakė neįvardytas Pentagono pareigūnas.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

Viena iš šios kovos priemonių yra Rusijos elektroninės kovos įrenginių aptikimas ir naikinimas. Tai, kad ši įranga yra prioritetinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinys, buvo nurodyta anksčiau nutekintuose Pentagono dokumentuose.

Leidinyje pažymima, kad GPS trukdžiai taip pat gali neigiamai paveikti kitų JAV „išmaniųjų“ šaudmenų, pavyzdžiui, artilerijos sviedinių „Excalibur“ ir JDAM tiksliai valdomų raketų, skirtų oro bomboms, veiksmingumą. Šaltinių teigimu, pastarosios yra ypač linkusios į gedimus.

Tačiau vienas iš šaltinių – aukštas Pentagono pareigūnas – nuramino žurnalistus, kad GPS trukdžių problema yra šiek tiek perdėta. Pasak jo, pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos be jokių problemų paleido 18 HIMARS raketų, o tai atitinka pastarųjų kelių savaičių dienos normą. 

CNN taip pat pažymėjo, kad trukdžių naudojimas kelia problemų ir rusams, nes trikdo jų pačių ryšio sistemas, neleidžia koordinuoti savo dalinių veiksmų.

„Tačiau net ir tada, kai jie veikia, HIMARS vis dažniau nepataiko į taikinius, sakė vienas ukrainiečių šaltinis“, – rašė CNN.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./HIMARS - mobili raketinės artilerijos sistema

Pietinėje Chersono srityje kovojantis dronų operatorius šaltiniui sakė, kad HIMARS efektyvumas smarkiai sumažėjo: jos vis dar labai reikalingos ir jomis galima pasikliauti, tačiau jos nebėra tokios dominuojančios kaip anksčiau.
Labai mobili daugkartinio paleidimo raketų sistema HIMARS yra klasikinių raketų MLRS, galinčių šaudyti raketas salvėmis, ir operatyvinės bei taktinės sistemos, skirtos tiksliai valdomomis raketomis smogti į tolimus antžeminius taikinius, mišinys.

Praėjusią vasarą, atsiradus HIMARS, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko sunaikinti daugybę okupantų sandėlių ir kontrolės punktų 80 km ilgio fronto zonoje.

Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ nori pagaminti ir perduoti Ukrainai didelį kiekį artilerijos šaudmenų, interviu metu leidiniui „Handelsblatt“ sakė bendrovės generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

„Per metus galime pagaminti iki 600 000 šovinių“, – pridūrė jis.

Pranešama, kad A.Pappergeris tai pasakė po Europos Sąjungos pramonės komisaro Thierry Bretono vizito, kuris atvyko į „Rheinmetall“ gamyklą Unterlusso mieste aptarti tolesnės paramos Ukrainai plano.

„Reuters“/„Scanpix“/Įmonės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris

ES įsipareigojo kasmet tiekti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių, kad padėtų šaliai apsiginti nuo Rusijos atakų.

„Šis tikslas turi būti pasiektas greitai. Dėl intensyvių kovų Ukraina rizikuoja pritrūkti šaudmenų“, – tvirtino Th.Bretonas.

Anksčiau paskelbta, kad ES įsipareigojo skirti iki 80 mln. eurų Graikijos gynybos bendrovėms, gaminančioms šaudmenis, kurie vėliau bus siunčiami Ukrainos kariuomenei.

ES šalys taip pat pradės tuštinti savo turimus rezervus ir perduos Ukrainai šaudmenų už milijardą eurų.

Penktadienį keliuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus. Sirenos aidi ir šalies sostinėje Kyjive.

Dnipro srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas ragina žmones neignoruoti pavojaus signalo.

Stebėjimą vykdantys kanalai taip pat pranešė apie Rusijos lėktuvų Tu-22M3 pakilimą ir raketų paleidimą iš Kaspijos jūros.

Oro pavojaus metu Slovjanske girdėjosi sprogimai. Anksčiau penktadienį taip pat du kartus pranešta apie sprogimus Chersone.

Penktadienį Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui užsipuolus aukščiausio rangos Rusijos gynybos pareigūnus dėl šaudmenų trūkumo ir pagrasinus išvesti karius iš Ukrainos Bachmuto miesto, kur jau keletą mėnesių verda intensyvios kovos, į J.Prigožino pareiškimus Kremlius oficialiai nesureagavo.

Tačiau Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad gynybos ministras Sergejus Šoigu atliko karių pasirengimo patikrinimą, taip tarsi atsakydamas į „Wagner“ grupės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino kritiką.

„Rusijos Federacijos gynybos ministras, kariuomenės generolas Sergejus Šoigu Pietų karinėje apygardoje patikrino karinės technikos ir ginkluotės, siunčiamos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų daliniams specialiosios karinės operacijos rajonuose, parengtį“, – rašoma Gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos gynybos ministerija karaliaus Karolio III karūnavimo išvakarėse socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame dėkojama Jungtinei Karalystei už pagalbą karo metu.

Klipe, įgarsintame grupės „The Clash“ daina „London Calling“, rodomi Ukrainos kariuomenės kariai, naudojantys Jungtinės Karalystės tiekiamus ginklus, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo su karaliumi Karoliu III, buvusio ministro pirmininko Boriso Džonsono, dabartinio Didžiosios Britanijos premjero Rishi Sunako ir opozicijos lyderio Keiro Starmerio susitikimų vaizdai.

Rusijos paskirtas Ukrainos okupuoto Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jevgenijus Balickis penktadienį pranešė, kad įsakė evakuoti kaimus, esančius netoli fronto linijos su Ukrainos pajėgomis, teigdamas, kad pastarosiomis dienomis suintensyvėjo ukrainiečių apšaudymas.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra "Tass" paskelbė, kad planuojama evakuoti apie 70 tūkst. civilių gyventojų.

"Iš viso numatoma perkelti apie 70 000 žmonių. Mes vis dar sakome, kad yra prioritetinės kategorijos - tai vaikai, šeimos su vaikais. Šiai dienai perkėlimas jau prasidėjo Polohivsko rajone, civiliai perkeliami į Berdiansko miestą. Šis skaičius jau siekia apie 500. Yra žmonių surinkimo punktai", - agentūrai sakė Andrijus Kozenka, Rusijos paskirtas laikinai okupuotos Zaporižios srities ekonomikos ministras.

"Tass" pažymėjo, kad "gyventojų judėjimas iš Ukrainos kariškių apšaudytų Zaporižios srities gyvenviečių yra savanoriškas".

Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad sujudimas kilo dėl visuotinai laukiamo Ukrainos pavasario kontrpuolimo, kaip manoma, jis gali apimti Zaporižios regioną, kurio apie 80 proc. teritorijos užima Rusijos pajėgos.

Praėjusių metų pabaigoje Rusijos Federacija pareiškė aneksavusi visą Zaporižios regioną ir dar tris iš dalies okupuotus regionus.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos Zaporižios regione

Penktadienį Prancūzijos senato interneto svetainė neveikė, kai prorusiški įsilaužėliai pareiškė ją išjungę – tai naujausia kibernetinė ataka nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra „Agence France-Presse“.

„Prieiga prie svetainės sutrikdyta nuo šio ryto“, – prieš pat vidurdienį tviteryje paskelbė Aukštieji parlamento rūmai. 

Agentūra „AFP“ tikino, kad komanda užsiima problemos šalinimu.

Atsakomybę prisiėmė grupė, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasivadinusi „NoName“, teigdama, kad ji veikė, nes „Prancūzija bendradarbiauja su Ukraina dėl naujo “pagalbos„ paketo, į kurį gali būti įtraukti ginklai“.

Ta pati grupė pažymėjo, kad kovo mėn. kelioms valandoms išjungė Prancūzijos žemųjų rūmų Nacionalinės asamblėjos interneto svetainę.

Ji taip pat prisiėmė atsakomybę už Kanados vyriausybės interneto svetainių veiklos sutrikdymą praėjusį mėnesį, kai šalyje lankėsi Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas pareiškė, kad šalyje jau apmokyta 10 000 dronų operatorių pagal vyriausybės programą „Dronų armija“, pranešė BBC Rusijos padalinys.

Teigiama, kad darbuotojus rengia 20 specializuotų mokyklų visoje šalyje.

Programa „Dronų armija“ skirta dronų gamybai ir naudojimui. Ji egzistuoja iš viso pasaulio gyventojų aukų, kurių metu surinkta 325 mln. dolerių.

Ekspertų teigimu, šiuolaikinio karo kontekste gebėjimas valdyti dronus yra ypač vertingas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Čekijos prezidentas Petras Pavelas vizito Kyjive metu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteikė legendinį čekų pistoletą CZ 75, pranešė Čekijos lyderis tviteryje.

„2022 m. vasarį Rusija smarkiai smogė Ukrainos žmonių nesunaikinamumui. Jiems nuo pat pradžių kovoje padėjo ir čekiški ginklai. Kaip pagarbos ukrainiečių didvyriškumui ženklą Vladimirui Zelenskiui padovanojau legendinį CZ 75, kurio serijos numeris 22“, – sakė P.Pavelas.

CZ 75 – 1975 m. Čekoslovakijoje sukurtas pusiau automatinis pistoletas. Jis buvo sukurtas 1935 m. „Browning'o“ modelio pagrindu. Jis plačiai naudojamas visame pasaulyje.

Anksčiau pranešta, kad praeitą penktadienį Čekijos prezidentas atvyko Į Ukrainą kartu su Slovakijos kolege Zuzana Čaputova. 

Kaip ir prieš metus, Berlyno policija uždraudė naudoti Rusijos ir Ukrainos vėliavas per gegužės 8 ir 9 d. vyksiančias pergalės Antrajame pasauliniame kare iškilmes, pranešė BBC Rusija padalinys.

Renginių metu taip pat uždrausta segėti Georgijaus juosteles, dėvėti uniformas ar jų dalis ir dainuoti karines dainas.

Manto Zinkevičiaus nuotr./Ant Pelėdų kalno iškelta Ukrainos vėliava

Danija ir Vokietija perduos Ukrainai 80 tankų „Leopard 1“, kurie naudojimui bus paruošti birželio mėn, televizijai „TV2 Nyheder“ pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Prenktadienį Danijos gynybos ministras atvyko į Vokietiją su darbo vizitu. Kartu su Vokietijos kolega Borisu Pistoriumi jie stebėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tankų mokymus.

„AP“/„Scanpix“/Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

„Tai, kad tiekiame 80 tankų „Leopard 1“, yra labai reikšmingas skaičius“, – sakė ministras.

Pasak jo, tankai „Leopard 1“ bus paruošti eksploatacijai Ukrainoje birželio 1 d., o Ukrainos tankų komandos apmokymai truks apie mėnesį.

Danijos gynybos ministras pažymėjo, kad minėti tankai „Leopard 1“ buvo iškomplektuoti 2005 m. ir saugoti sandėliuose.

„Jie (tankai – red. past.) turi labai geras šaudymo galimybes ir gerą gebėjimą judėti vietovėje“, – pridūrė T.L.Poulsenas.

Antradienį Danija paskelbė skirianti Ukrainai didžiausią savo pagalbos paketą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Bahreino Karalystės užsienio reikalų ministru Abdullatifu bin Rashidu Al-Zayedu, atvykusiu vizito į Ukrainą, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.

Teigiama, kad tai pirmasis Bahreino užsienio reikalų ministro vizitas į Ukrainą nuo pat diplomatinių santykių tarp šalių užmezgimo 1992 m. liepos mėn.

Vizito metu V.Zelenskis padėkojo Bahreinui už paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui bei pažymėjo Bahreino humanitarinės pagalbos Ukrainai ir ukrainiečiams svarbą.

Ukrainos prezidento kanceliarija/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Bahreino užsienio reikalų ministras Abdullatifas bin Rashidas Al-Zayedas

„Nes mūsų kova vyksta ne tik fronto linijoje – mūsų žmonės, mūsų visuomenė taip pat yra mūšio lauke. Jų darbas padeda mūsų kariuomenei deokupuoti mūsų teritoriją“, – tvirtino Ukrainos lyderis.

V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina neabejotinai laimės karą, nes kovoja prieš agresiją ir gina savo namus.

Dvišalio susitikimo metu taip pat buvo aptarta Ukrainos taikos formulė, kurią prezidentas pasiūlė tarptautinei bendruomenei. Savo ruožtu V.Zelenskis pakvietė Bahreiną įsitraukti į atitinkamamą diplomatinį procesą, visų pirma prisijungti prie tam tikrų formulės punktų įgyvendinimo ir dalyvauti būsimame taikos aukščiausiojo lygio susitikime.

Ukrainos lyderis atkreipė dėmesį į priverstinio ukrainiečių vaikų išvežimo į Rusiją problemą ir į tai, kad reikia ieškoti būdų juos sugrąžinti.

Abi šalys aptarė Ukrainos išminavimo, atstatymo pasibaigus karui klausimus bei prisijungimą prie perspektyvių bendradarbiavimo humanitarinėje ir ekonominėje srityse projektų.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pareiškė, kad Rusijos pajėgos neprarado vilties iki gegužės 9 d. perimti Bachmuto kontrolę ir tam tikslui iš kitų krypčių telkia privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdinius.

„Priešas labai stengiasi perimti Bachmuto kontrolę iki gegužės 9 dienos. Šiai užduočiai įvykdyti jie kviečia „Wagner“ karius iš kitų krypčių ir keičia juos desantininkų šturmo būriais, šiuo metu kovojančiais Bachmuto kryptimi.“ 

H.Maliar pridūrė, kad Ukrianos pajėgos sunaikino „Wagner“ amunicijos sandėlius ir niekaip neleidžia rusams pralaužti jų gynybos.

Negana to, „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas penktadienį ne tik paskelbė socialiniuose tinkluose, bet ir perdavė laišką Rusijos gynybos ministerijai, kuriame parašyta, jog nuo trečiadienio jis iš Bachmuto išves savo karius.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Ukrainos gynybos žvalgybos štabo viršininkas Andrijus Černiakas naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ teigė, kad Jevgenijus Prigožinas neketina atšaukti savo samdinių iš Bachmuto.

„Prigožinas neatšauks „Wagner“ kovotojų iš Bachmuto. Šiuos pareiškimus jis padarė atsižvelgdamas į tai, kad negali įvykdyti kito pažado – užimti Bachmutą iki gegužės 9 d. Todėl dabar jis bando už tai atsakingu padaryti ką nors kitą, nes supranta, kad negali ištęsėti duoto žodžio“, – aiškino A.Černiakas.

Pasak jo, Ukrainos gynybos žvalgyba neužfiksavo jokių kariuomenės atitraukimų Bachmuto rajone.

Kadras iš vaizdo įrašo/Jevgenijus Prigožinas „Wagner“ samdinių kapinėse

Nors A.Černiakas sutiko, kad „Wagner“ pajėgoms gali trūkti amunicijos.

„Tai tiesa, kad „Wagner“ pajėgoms trūksta artilerijos sviedinių, nes [Rusijos gynybos ministras Sergejus] Šoigu ir [Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus] Gerasimovas blokuoja tiekimą“, - CNN aiškino A.Černiakas. -  Kai Rusijos okupacinėms pajėgoms Ukrainoje vadovavo [Sergejus] Surovikinas, situacija „Wagner“ buvo palankesnė“.

Tačiau pridūrė, kad „kuo daugiau jiems duodama, tuo daugiau jiems reikia ir tuo daugiau jie nori gauti“.

Jo nuomone, Rusijos gynybos srityje vyksta „vidinė konkurencija“, o „skirtingi Kremliaus bokštai remia abi puses“.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas tvirtino, kad paskutinis J.Prigožino pareiškimas niekaip nesusijęs su vadinamuoju „Wagner“ pajėgų šovinių badu.

„Daugiau nei prieš mėnesį padarėme prielaidą, kad jei „Wagner“ aukų skaičius ir toliau išliks toks pat: 100 ar daugiau nužudytų žmonių per dieną, o papildymo šaltinis, kurį jie ėmė iš Rusijos kalėjimų, nebus atnaujintas, todėl artimiausiu metu jie bus sunaikinti. Būtent tai ir vyksta, taigi tai nėra „šovinių badas“, apie kurį kalba Prigožinas. Nes vien šią dieną į Bachmutą ir jo apylinkes 520 kartų buvo šaudoma iš įvairių rūšių artilerijos“, – aiškino S.Čerevatas.

Jo nuomone, tokios J.Prigožino šnekos yra Ukrainos jungtinių pajėgų pasiekimas.

„Jei jie nepakeis savo logikos ir nesugebės pasipildyti atsargų ir pajėgų, manau, kad tai gali būti laikoma lūžio tašku mūšyje dėl Bachmuto. „Wagner“ yra pagrindinė jėga, kuri kovojo dėl Bachmuto. Devynis mėnesius didžiąją laiko dalį jie ten turėjo monopolį“, - sakė Ukrainos rytinės ginkluotųjų pajėgų grupuotės atstovas.

S.Čerevatas tikino, jog „Wagner“ vadas jau daugiau nei mėnesį bando nukreipti dėmesį tokiais savo pareiškimais, nes supranta, kad negalės toliau teisintis dėl savo nesėkmių ir nesugebėjimo įvykdyti karinių įsipareigojimų.

Anksčiau Kataras paragino „Rusijos ir Ukrainos krizę „spręsti dialogu“ ir esą vengti veiksmų, kurie lemtų tolesnę eskalaciją.

„Eskalacinės priemonės, tokios kaip neseniai įvykdytas „išpuolis“ prieš Kremliaus pastatą Rusijos sostinėje Maskvoje, paskatins smurto eskalavimą ir tolesnę „krizės“ plėtrą. Kataras įspėja dėl pavojingų šių priešiškų veiksmų padarinių pastangoms taikiai išspręsti krizę“, – rašė Kataro užsienio reikalų ministerija.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai tviteryje paskelbė atsaką Katarui.

„Įdomu, ar kas nors gali rasti Kataro užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame būtų pasmerktas naujausias Rusijos raketų smūgis Chersone, per kurį žuvo 21 civilis gyventojas ir dar 48 buvo sužeisti? Ar šis valstybinio terorizmo aktas turi mažiau pavojingą poveikį pastangoms taikiai išspręsti „krizę“?“

Trečiadienį Rusijos okupantai apšaudė vienintelį veikiantį Chersono prekybos centrą, taip pat geležinkelio stotį ir vaikų darželį. Iš pradžių buvo pranešta apie tris žuvusius žmones, tačiau aukų skaičius sparčiai augo.

Tą pačią dieną apšaudyti kainai Chersono srityje. Išpuolių metu taip pat žuvo žmonės. Chersono srityje paskelbtas trijų dienų gedulas dėl Rusijos apšaudymo aukų.

„Wagner“ įkūrėjas Jevhenas Prigožinas laiške Rusijos gynybos ministerijos vadovybei pareiškė, kad gegužės 10 d. išves „Wagner“ samdinius iš Bachmuto.

„Oficialiai kreipiuosi į Generalinio štabo viršininką, gynybos ministrą, vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą ir Rusijos žmones. „Wagner“ kovotojų vardu, „Wagner“ vadovybės vardu pareiškiu, kad gegužės 10 d. esame priversti perduoti savo pozicijas Bachmuto mieste Gynybos ministerijai, o „Wagner“ likučius atitraukti į užnugario stovyklas laižytis žaizdų. Išvedu  „Wagner“ dalinius, nes jie pasmerkti beprasmiškai mirčiai, nes neturi amunicijos“, – rašė jis.

J.Prigožinas sako, kad samdiniai dar balandžio mėnesį pritrūko puolamųjų išteklių, tačiau „Wagner“ vyrai ir toliau žygiavo pirmyn, nepaisant to, kad gynėjų pajėgos juos neva lenkė 5:1.

Tuo pat metu dėl amunicijos trūkumo, pasak J.Prigožino, samdinių nuostoliai auga geometrine progresija.

„Wagner“ įkūrėjas pažadėjo, kad gegužės 9 d., švenčių proga, samdiniai laikysis savo pozicijų ir kitą dieną paliks Bachmutą.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius jau matė J.Prigožino pareiškimą, bet neturi ką atsakyti.

„Mes jį (pareiškimą) matėme žiniasklaidoje, bet negaliu jo komentuoti, nes jis susijęs su karo Ukrainoje eiga“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai.

Rusijos valdžia ketvirtadienį vėl pademonstravo, kad plečia susidorojimą su kitaminčiais – sulaikė vienos Maskvoje pastatytos pjesės kūrėjas.

Jų atžvilgiu pradėtas tyrimas.

Rusijos teisių padėties stebėjimo grupė „OVD-Info“ per platformą „Telegram“ pranešė, kad sostinėje dėl pjesės „Finistas narsusis sakalas“ (Finist jasnyj sokol) sulaikyta teatro režisierė Ženia Berkovič. Ji apkaltinta terorizmo teisinimu.

Jos motina pranešė apie kratą savo bute Sankt Peterburge.

Dramaturgė Svetlana Petrijčiuk taip pat sulaikyta ir apklausta kaip įtariamoji, nurodo „OVD-Info“.

Skelbiama, kad apklaustas ir teatro, kuriame pastatyta pjesė, direktorius.

Terorizmo teisinimas Rusijoje yra kriminalinis nusikaltimas, už jį skiriama įkalinimo iki septynerių metų bausmė.

Latvijoje įsikūręs portalas „Meduza“ rašo, kad pjesė pasakoja apie moteris, nusprendusias internetu susituokti su radikaliais islamistais ir išvykti gyventi su jais Sirijoje.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto karinę invaziją kaimyninėje Ukrainoje, rusų prezidentas Vladimiras Putinas sugriežtino bausmes ir išplėtė daug metų vykdomą susidorojimą su vyriausybės kritikais. Rusijoje persekiojama ir už veiksmus, kuriuos vyriausybė laiko parama terorizmui.

Per šią kampaniją šimtai, jeigu ne tūkstančiai, rusų sulaukė baudų, įkalinimo bausmių ar buvo priversti bėgti iš šalies.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad „bet kuri save gerbianti šalis“ susilaikytų nuo pokalbių su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu po akivaizdaus dronų išpuolio prieš Kremlių.

Vizito Indijoje metu per spaudos konferenciją S.Lavrovas tvirtino, kad negalima laukti naujų incidentų.

„Dėl teroristinio išpuolio virš Kremliaus ir valstybės vadovo rezidencijos mes aiškiai išreiškėme savo požiūrį. Manau, kad neturėtume laukti naujų incidentų ir provokacijų.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

V.Zelenskis ir jo komanda daro viską, kad žiniasklaidos erdvėje ir savo praktiniais veiksmais užtikrintų, jog bet kuri save gerbianti šalis susilaikytų nuo pokalbių ar bendravimo su jais. Tai yra faktas“, – pareiškė Rusijos ministras.

Jis pažymėjo, kad Rusija visada buvo pasirengusi spręsti „JAV bandymų pumpuoti Ukrainą ginklais pasekmes“.

„Matome, kad ryškėja suvokimas, jog tokių problemų negalima išspręsti ant kontaktinės linijos Donbase“, – pridūrė S.Lavrovas.

Anot jo, įsitvirtinusios krizės nepavyks išspręsti prieš tai neišsprendus „Vakarų siekio išlaikyti hegemoniją ir diktuoti savo valią visiems“.

Penktadienį leidinys „Financial Times“ pasidalino buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Billo Clintono citatomis, kuriose jis teigia, kad jau 2011 m. žinojo, jog tai, kada Vladimiras Putinas užpuls Ukrainą, buvo tik „laiko klausimas“.

Leidinio žurnalistas Joshua Chaffinas pasakojo apie B.Clintono ir jo žmonos Hillary pasirodymą Davose, Šveicarijoje.

Anot jo, Billas Clintonas po šaltos diskusijos su Rusijos prezidentu Davose sakė, kad 2011 m. suprato, jog tai buvo „tik laiko klausimas“, kada Vladimiras Putinas užpuls Ukrainą.

„Scanpix“ nuotr./Billas Clintonas

Per šį susitikimą, pasak buvusio JAV prezidento, Vladimiras Putinas atmetė JAV tarpininkaujamą susitarimą, dėl kurio susitarė jo pirmtakas Borisas Jelcinas, gerbti Ukrainos teritoriją mainais į tai, kad Kyjivas atsisakys savo sovietinių laikų branduolinio arsenalo.

„2011 m. – likus trejiems metams iki Krymo užėmimo – Vladimiras Putinas man pasakė, kad nesutinka su susitarimu, kurį sudariau su Borisu Jelcinu“, – prisiminė B.Clintonas.

„Jis pasakė... „Aš su tuo nesutinku. Ir aš to nepalaikau. Ir aš nesu to saistomas“. Ir nuo tos dienos žinojau, kad tai tik laiko klausimas“, – pridūrė buvęs prezidentas.

„FT“ straipsnyje H.Clinton taip pat pasidalino savo nuomone apie galimą karo Ukrainoje baigtį.

Jos teigimu, norėdama nutraukti karo veiksmus, Ukraina turi arba nugalėti Rusiją, arba bent jau susigrąžinti teritoriją rytuose, prarastą po Rusijos invazijos praėjusiais metais.

„Jiems reikia svertų, – sakė ji. – Jokiu būdu nepasitikėčiau juo [V.Putinu] prie derybų stalo, nebent ukrainiečiai – remiami mūsų – turėtų pakankamai svertų.“

Ketvirtadienį Turkijos sostinėje vykusiame Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (BSEC) susirinkime Ukrainos delegatas trenkė į veidą Rusijos delegatui, kai šis atėmė iš jo Ukrainos vėliavą, norėdamas sutrukdyti jam pasirodyti su vėliava vaizdo interviu fone su pagrindiniu Rusijos delegatu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Olesandras Marikovskis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip jis trenkė rusui ir atgavo mėlynai geltoną vėliavą.

VIDEO: Ukrainos delegatas trenkė rusų delegatui į veidą, kai šis atėmė iš jo Ukrainos vėliavą

Ukrainos delegatas trenkė rusų delegatui į veidą, kai šis atėmė iš jo Ukrainos vėliavą

Reuters

Incidentas įvyko parlamento pastato, kuriame organizuota BSEC asamblėja, koridoriuje.

Anksčiau tą pačią dieną kai kurie Ukrainos delegatai susigrūmė su apsaugos pareigūnais, bandžiusiais juos atitraukti, kai jie surengė protestą, šaukdami ir laikydami savo vėliavas šalia pagrindinės Rusijos delegatės, kuri bandė kalbėti asamblėjoje.

Turkijos parlamentas savo interneto svetainėje paskelbė neramumų nuotraukas, o parlamento vadovas Mustafa Sentopas išreiškė griežtą pasmerkimą.

„Smerkiu tokį elgesį, kuris trikdo taikią aplinką, kurią Turkija stengiasi sukurti“, – sakė jis.

Ketvirtadienį 13-os BSEC šalių atstovams susitinkant, Rusijos bepiločiai lėktuvai toliau atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą.

Krasnodaro krašte esančioje Ilskio naftos perdirbimo gamykloje dėl dronų atakos kilo gaisras – jau antrasis šią savaitę, paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, per gaisrą niekas nenukentėjo ir jis buvo užgesintas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į pastaruoju metu padažnėjusias Rusijos geležinkelių avarijas su Ukraina besiribojančiose teritorijose. 

Šios avarijos siejamos su nežinomų veikėjų sabotažu ir beveik neabejotinai sukėlė trumpalaikius vietinius Rusijos karinių geležinkelių judėjimo sutrikimus.

Britų žvalgyba pažymėjo, jog, nors Rusijos geležinkelių karių brigados gali greitai atkurti linijas, šie incidentai padidins spaudimą Rusijos vidaus saugumo pajėgoms, kurios greičiausiai ir toliau nesugebės visiškai apsaugoti nuo išpuolių didžiulių ir pažeidžiamų Rusijos geležinkelių tinklų.

Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haines teigimu, Rusija šiais metais greičiausiai negalės surengti „reikšmingos puolamosios operacijos“ dėl amunicijos ir gyvosios jėgos trūkumo – nepriklausomai nuo to, ar Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, ar ne.

„Tiesą sakant, jei Rusija neinicijuos privalomos mobilizacijos ir neužsitikrins didelių amunicijos atsargų iš trečiųjų šalių, be jau esamų Irano ir kitų tiekėjų, jai bus vis sunkiau vykdyti net kuklias puolamąsias operacijas“, – Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui tvirtino A.Haines.

„Getty Images“/„AFP“/„Scanpix“/Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haines

V. Putinas „tikriausiai“ sumažino savo artimiausius užmojus Ukrainoje, kad apsvarstytų jau pasiektus tikslus „siekdamas įtvirtinti okupuotos teritorijos kontrolę Rytų ir Pietų Ukrainoje ir užtikrinti, kad Ukraina niekada netaptų NATO sąjungininke“, pridūrė žvalgybos pareigūnė.

Anot A.Haines, mažai tikėtina, jog Rusija šiais metais derėsis dėl pauzės mūšio lauke, nebent politiniai veiksniai „pakeis jos mąstymą“.

Rusijos pajėgos taip pat rengia „naujas gynybines pozicijas“ Ukrainos kontrpuolimui ir balandžio mėnesį „užėmė mažiau teritorijos nei per bet kurį iš trijų ankstesnių mėnesių“, pažymėjo Nacionalinės žvalgybos direktorė.

Ukrainos pajėgos praėjusią parą atrėmė apie 60 Rusijos kariuomenės atakų Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis, penktadienį ryte pranešė ukrainiečių Generalinis štabas.

Šiomis kryptimis rusai telkia savo puolamuosius veiksmus. Nurodoma, kad intensyviausi mūšiai vyksta dėl Bachmuto ir Marjinkos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pažymi, kad rusai dar turi išteklių tęsti karą.

Ukrainos rytinių pajėgų atstovas spaudai Serhijus Čerevatas sakė, kad Bachmutas lieka pagrindinis rusų tikslas ir kad ketvirtadienį okupantai 19 kartų atakavo ukrainiečių pozicijas šio miesto rajone.

Ketvirtadienį Rusijos vadovybė dėl tariamos prieš Kremlių įvykdytos dronų atakos apkaltino Vašingtoną kaip tą, kurio nurodymus vykdo „Kyjivo režimas“.

Baltieji rūmai kaltinimus pavadino absurdiškais ir pridūrė, kad jų specialiosios tarnybos tiria Maskvoje įvykusį incidentą.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas perspėjo Vašingtoną, kad abi galybės yra „ant atviro ginkluoto konflikto slenksčio“.

„Dedame pastangas, kad santykiai su JAV nenugrimztų į atviro ginkluoto konflikto bedugnę. Mes jau stovime ant krašto, ant šios bedugnės krašto“, – ketvirtadienį Rusijos valstybinei televizijai tvirtino S.Riabkovas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Riabkovas

Ketvirtadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino kanale paskelbtame vaizdo įraše su antrašte „Privačios karinės grupuotės „Wagner“ nuostoliai nuostoliai 2023 m. gegužės 4 d.“ prie Bachmuto kovojančių pajėgų vadas rodė į eilėmis suguldytus žuvusių „Wagner“ samdinių kūnus.

Anot J.Prigožino, tiek karių ketvirtadienį žuvo mūšio lauke.

Tada jis paskelbė, kad jo pajėgoms „trūksta 70 proc. šaudmenų“. Ir iškeikė (keiksmažodžiai vaizdo įraše nutylimi – red.) Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kaltindamas juos dėl nužudytų „Wagner“ samdinių žūties.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jevgenijaus Prigožino spaudos tarnyba/„Telegram“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Praėjusią naktį Rusijos kariai dviem bepiločiais lėktuvais bandė atakuoti Dnipro regioną, tačiau visus taikinius sunaikino priešlėktuvinės gynybos pajėgos, susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Praėjusią naktį agresorius į Dnipro sritį pasiuntė du bepiločius lėktuvus. Rytų oro pajėgų vadavietės kariškiai juos numušė“, – sakoma pranešime.

Be to, pasak jo, Nikopolis vėl pateko į artilerijos ugnį. Apšaudant buvo apgadinta 10 privačių namų, tvoros ir ūkinis pastatas mieste, pažeista elektros linija ir du dujotiekiai.

Išpuolio metu aukų nebuvo.

Naktį Rusijos pajėgos panaudojo iki 24 „Shahed“ tipo atakos bepiločių lėktuvų, kad surengtų oro antskrydžius prieš Ukrainą. Ukrainos kariuomeė sunaikino 18 priešo dronų kamikadzių.

Taip pat pranešta, kad Odesoje 3 dronai pataikė į bendrabučius ir sukėlė gaisrą, kuris jau užgesintas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo 620 rusų kovotojų. Taip pat sėkmingai sunaikino 16 artilerijos sistemų ir 17 nepilotuojamų orlaivių.

Ukrainos kariai per praėjusią parą likvidavo dar 620 okupantų. Taip pat sunaikinta 16 artilerijos sistemų ir 17 priešo bepiločių orlaivių.

Anot Generalinio štabo, ketvirtadienį Rusijos Federacija tęsė masinį apšaudymą Ukrainos teritorijoje, panaudodama Irano kovinius bepiločius orlaivius "Shahed". Ukrainos gynybos pajėgos perėmė 18 iš jų.  

Teigiama, kad Rusijos pajėgos toliau atkakliai laikosi teroro taktikos: ketvirtadienį 10 raketų smogė Kramatorsko ir Zaporižios miestams, buvo suduoti 75 smūgiai iš oro ir 65 atakos prieš Ukrainos karių pozicijas ir įvairias gyvenvietes.

Per atakas žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti ir apgadinti privatūs gyvenamieji namai, švietimo įstaigos, vaikų darželiai ir kita civilinė infrastruktūra.

Ukrainos generalinis štabas pažymėjo, kad tolesnių raketų ir oro smūgių visoje Ukrainoje tikimybė išlieka didelė.

Rusija gegužės 3 d. dronų smūgį Kremliui išnaudoja tam, kad padidintų Pergalės dienos paradų gegužės 9 d. atšaukimų skaičių.

Tai teigiama naujausiame Amerikos karo studijų instituto (ISW) pranešime. Jame pažymima, kad Rusijos pareigūnai be oficialaus pagrindimo ar saugumo sumetimais jau atšaukė gegužės 9 d. paradus 21 Rusijos mieste ir okupuotame Kryme.

„ISW anksčiau įvertino, jog Rusija naudojasi smūgiu Kremliui, kad atšauktų gegužės 9 d. renginius ir padidintų informacines pastangas karą Ukrainoje vaizduoti kaip egzistencinę grėsmę Rusijai. Tikėtina, jog Kremlius tikisi apriboti tipiškus Gegužės 9-osios renginius, kad nuslėptų Rusijos kariuomenės degradaciją, nes tokiuose renginiuose demonstruojama pažangi Rusijos karinė įranga, kurios didžioji dalis yra arba labai svarbi Rusijos operacijoms Ukrainoje, arba buvo sunaikinta per 14 mėnesių trukusias įtemptas kovas“, – teigiama ataskaitoje.

Videokadras/Maskva apkaltino Ukrainą surengus ataką prieš Kremlių

Kremlius taip pat tikisi apriboti gegužės 9 d. renginius, nes baiminasi, kad žuvusių kariškių pagerbimas gali tapti potencialiu vidinio pasipriešinimo dėl didelio Rusijos aukų skaičiaus Ukrainoje šaltiniu.

Rusijos teigimu, gegužės 3 d. Kremlių neva atakavo nenustatyti dronai. Rusija pareiškė, kad smūgis Kremliui buvo pasikėsinimas nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną, ir be jokių įrodymų dėl šio incidento apkaltino Ukrainą. O Rusijos parlamento nariai ir pareigūnai paragino sustiprinti atsakomuosius veiksmus prieš sprendimų priėmimo centrus Ukrainoje. Pavyzdžiui, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Ukrainos valstybės vadovas V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina neatakuoja nei Rusijos prezidento V.Putino, nei Maskvos.

JAV, komentuodamos bepiločio lėktuvo smūgį Kremliui, pareiškė, kad Ukraina pati sprendžia, kaip gintis. O Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad dronų ataka prieš Kremlių Ukrainai nenaudinga. Londono nuomone, Rusija turi kur kas daugiau motyvų tokiam incidentui, todėl pati surengė smūgį.

Ukrainos oro pajėgos pranešė numušusios savo pačių droną, kuris ketvirtadienį virš Kyjivo tapo nevaldomas.

Pranešimas pasirodė po 15–20 minučių sostinę drebinusių sprogimų.

„Maždaug 20 val. (ir Lietuvos laiku) bepilotis „Bayraktar TB2“ per suplanuotą skrydį Kyjivo regione tapo nevaldomas... Taikinys sunaikintas!“ – sakoma oro pajėgų pranešime.

Kariškiai pridūrė, jog aiškinasi tikėtino techninio gedimo priežastis.

Sprogimų metu naujienų agentūros AFP žurnalistai matė droną, kurį bandė numušti oro gynyba. Kyjivo karinė administracija pranešė, kad veikė oro gynybos sistemos.

Kadras iš vaizdo įrašo/Virš Kyjivo numuštas „Bayraktar“ dronas

Žurnalistai matė juodų dūmų debesį ore, kaip tik tuo metu, kai Kyjivo karinė administracija paskelbė, kad oro pavojus baigėsi.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad ugniagesiai užgesino gaisrą keturių aukštų prekybos centre miesto Solomjankos rajone.

Ugnis pirmajame pastato aukšte buvo apėmusi daugiau kaip 50 kv. m plotą ir padarė žalos, bet apie nukentėjusius žmones nepranešta, sakė V.Klyčko.

Incidentas įvyko po to, kai naktį į ketvirtadienį Kyjivas patyrė dar vieną išpuolių bangą.

Ketvirtadienio rytą Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad „tokio intensyvumo smūgių mūsų miestas nepatyrė nuo šių metų pradžios“.