Ukrainos kariuomenės atstovas: J.Prigožinas blefuoja

Juodojoje jūroje Rusijos kariuomenė padidino raketas nešančių laivų skaičių. Aviacijos veiklos, kuri kelia oro antskrydžių Ukrainos teritorijoje grėsmę, fone piliečiai įspėjami apie didelį pavojų.

„Juodojoje jūroje priešas papildė karinio jūrų laivyno grupę keturiais antžeminių raketų nešėjais“, – feisbuke praneša Pietų operatyvinė vadovybė.

Ukrainiečiai skaičiuoja, kad iš viso Juodojoje jūroje „Kalibr“ tipo raketų skaičius siekia 32.

„Strateginės aviacijos veiklos fone raketų pavojaus lygis yra didžiausias“, – teigiama pranešime.

Ukrainiečiai nukovė pulkininko leitenanto laipsnį turėjusį rusų bataliono vadą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas, žinomas šaukiniu „Štirlicas“, pranešė, kad buvo nukauta saujelė Rusijos pajėgų kapitonų – Jurijus Archipovas, Jaroslavas Kiskorovas ir Andrejus Kirilinas.

Rusai iš „Grad“ ir sunkiosios artilerijos atakavo Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajoną, dėl apšaudymo buvo sužeisti septyni žmonės.

Pasak Dniepropetrovsko srities tarybos pirmininko Mykolos Lukašuko „Telegram“ kanalo, daugiausiai sužeistų buvo Nikopolyje. Dėl „Grad“ apšaudymo ir sunkiosios artilerijos buvo sužeisti penki vyrai nuo 44 iki 60 metų amžiaus. Keturi iš jų paguldyti į ligoninę. Taip pat apgadinta 14 privačių namų ir 13 ūkinių pastatų, dujotiekiai, pramonės įmonė.

Dniepropetrovsko srities karinės administracijos nuotr./Apšaudyta Nikopolio sritis

Taip pat Pokrovskajos bendruomenėje dėl sunkiosios artilerijos apšaudymo buvo sužalota 63 metų moteris, ji yra ligoninėje.

Vakare okupantai vėl iš „Grad“ apšaudė rajono teritoriją. Pirminiais duomenimis, vienas 43 metų vyras buvo sužeistas.

Be to, M.Lukašukas sakė, kad oro gynybos pajėgos regione per dieną numušė 6 priešo bepiločius orlaivius.

Rusijos tyrėjai šeštadienį pareiškė, jog asmuo, įtariamas automobilio sprogdinimu, per kurį buvo sužeistas prokremliškas rašytojas Zacharas Prilepinas, „veikė vadovaudamasis“ Ukrainos agentų „nurodymais“.

„Rusijos tyrimų komiteto tyrėjai tiria Aleksandro Permiakovo dalyvavimą bandyme nužudyti Zacharą Prilepiną“, – pranešė komitetas.

„Tardymo metu jis paliudijo, kad veikė vadovaudamasis Ukrainos specialiųjų tarnybų nurodymais“, – pridūrė sunkius nusikaltimus tiriantis komitetas.

Z.Prilepinas buvo sužeistas anksčiau šeštadienį per įtariamą automobilio „Audi Q7“ sprogdinimą Žemutinio Naugardo srityje, esančioje maždaug už 400 km į rytus nuo Maskvos. Automobilį vairavęs asmuo žuvo.

Reaguodama į incidentą, Rusija dėl automobilio sprogdinimo apkaltino Ukrainą ir Vakarus.

Tyrimų komitetas netruko pradėti tyrimą dėl terorizmo ir pranešė sulaikęs vyrą, kuris gali būti susijęs su sprogdinimu.

„Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą dėl teroro akto, susijusio su Zacharo Prilepino automobilio sprogdinimu“, – tuomet pareiškė komitetas.

47 metų rašytojas, vienas žinomiausių Rusijoje romanų autorių, 2014 metais prisijungė prie prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose ir kovojo jų pusėje.

Šis Čečėnijos karo veteranas, nuolat vykstantis į Rytų Ukrainą, yra aktyvus Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo 2022 metų vasario mėnesį pradėto puolimo Ukrainoje šalininkas.

Ukrainos karinių oro pajėgų oro gynyba šeštadienį sunaikino penkis nepilotuojamus Rusijos pajėgų orlaivius. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vado Mykolos Oleščiuko komentaruose, paskelbtuose „Telegram“.

M.Oleščiukas sakė, kad priešas suaktyvino įvairių tipų nepilotuojamų orlaivių darbą visoje fronto linijoje.

„Per gegužės 6 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino penkis priešo bepiločius orlaivius: keturis operatyvinio-taktinio lygio ir vieną smogiamąjį „Lancet“ tipo UAV“, – sakė Oleščiukas.

Ukrainos gynybos pajėgos šeštadienį atmušė daug rusų įsibrovėlių išpuolių Maryinkos miesto rajone, o dėl Bachmuto tęsiasi sunkios kovos, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Priešas ir toliau sutelkia dėmesį į puolimo operacijų vykdymą Bachmuto ir Marjinkos kryptimis. Sunkios kovos vyksta dėl Bachmuto ir Marjinkos miestų. Iš viso per dieną priešas surengė daugiau nei 30 atakų“, – rašoma pranešime.

Kaip pažymi generalinis štabas, Kupjansko kryptimi priešas vykdė nesėkmingas puolimo operacijas netoli Sinkovkos kaimo. Taigi Charkivo srityje kelios gyvenvietės buvo apšaudytos iš artilerijos ir minosvaidžių.

Bachmute tęsiasi smarkūs mūšiai. Jevgenijaus Prigožino pareiškimai apie „Wagner“ grupės amunicijos trūkumą yra blefas, komentare CNN pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai Sergejus Čerevatas.

„Dabar jie paleidžia daugiau kaip 20 000 sviedinių per dieną. Taigi [Prigožino žodžiai] yra visiškas blefas“, – sakė jis.  

S.Čerevatas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos vis dar laiko dalį Bachmuto.

„Ten niekas nepasikeitė, pozicinis karas tęsiasi. Priešas nepasiekė jokio didesnio proveržio“, – sakė atstovas.

Ukraina susigrąžino 45 bataliono „Azov“ kovotojus, paimtus į nelaisvę per mūšį dėl Mariupolio. Rusija pranešė, kad Kyjivas paleido tris jos pilotus, tačiau nė viena pusė nepateikė išsamios informacijos apie akivaizdų apsikeitimą belaisviais, praneša „Reuters“.

Tarp išlaisvintų ukrainiečių belaisvių buvo 42 vyrai ir trys moterys iš bataliono „Azov“, sakė Andrijus Jermakas, prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas.

Daugelis ukrainiečių „Azovo“ bataliono kovotojus, kurie kovojo per nesėkmingą Mariupolio uostamiesčio gynybą, vadina didvyriais, tačiau Rusijoje jie yra labai šmeižiami.

„Šią saulėtą dieną – puiki žinia. Grįžta namo 45 mūsų žmonės. Trisdešimt penki eiliniai ir seržantai, 10 karininkų“, – rašė A.Jermakas

Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad trys lakūnai buvo grąžinti ir jiems teikiama medicininė ir psichologinė pagalba.

„Po sudėtingo derybų proceso iš Kyjivo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti trys Rusijos karinių oro ir kosmoso pajėgų pilotai, kuriems nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus“, – rašoma pranešime.

Rusijos valstybinė žiniasklaida nepranešė apie papildomų rusų belaisvių paleidimą.

Ukrainos karinės žvalgybos agentūra, koordinuojanti apsikeitimą belaisviais su Rusija, iš karto neatsakė į prašymą pateikti daugiau informacijos.

Šeštadienio popietę Krymą sudrebino galingi sprogimai, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ remdamasi vietiniais „Telegram“ kanalais. 

Rusijos vietininkas Kryme Sergejus Aksionovas sako, kad tai neva Ukrainos ataka.

„Virš Krymo Respublikos oro gynybos pajėgos numušė balistinę raketą, paleistą iš ukrainietiškos raketos „Grom-2 MLRS“, – rašė S.Aksionovas.

Jo teigimu, žalos ir aukų esą nėra. 

Ukrainos pasieniečiai privertė rusų okupantus trauktis Donecko srityje.

Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, jų kariai, naudodami droną, užfiksavo okupantų judėjimą Donecko srityje.

„Prisidengę miškinga vietove okupantai bandė užimti naujas pozicijas. Priešo koordinatės buvo perduotos pasieniečių minosvaidžio įgulai, po to tikslūs šūviai privertė priešą su nuostoliais pasitraukti“, – sakoma pranešime.

Rusija kaltinama, kad apgultą Bachmuto miestą atakavo padegamaisiais fosforo ginklais, pranešė BBC.

Ukrainos kariuomenė pasidalijo dronu nufilmuota medžiaga, kurioje, kaip atrodo, matyti, kad Bachmute liepsnoja baltasis fosforas, krintantis ant miesto.

Baltojo fosforo ginklai nėra uždrausti, tačiau jų naudojimas civilinėse teritorijose laikomas karo nusikaltimu. Jie sukelia greitai plintančius gaisrus, kuriuos labai sunku užgesinti. Rusija ir anksčiau buvo kaltinama jų naudojimu.

Rusija jau kelis mėnesius bando užimti Bachmutą, nors jo strateginė vertė abejotina. Vakarų pareigūnai apskaičiavo, kad per puolimą žuvo tūkstančiai Maskvos karių.

Ukrainos gynybos ministerija tviteryje pranešė, kad ataka buvo nukreipta į „neužimtas Bachmuto teritorijas, kuriose buvo naudojami padegamieji šaudmenys“.

„Nepakankamai sviedinių, bet daugiau nei pakankamai fosforo“, – rašė Ukrainos gynybos minsiterija.

Rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas ir vadovas šeštadienį Maskvos paprašė leisti jam perduoti savo pozicijas Bachmute, Ukrainos Donecko srityje, čečėnų lyderiui Ramzanui Kadyrovui.

„Prašau jūsų iki vidurnakčio gegužės 10-ąją išduoti kovinį įsakymą dėl „Wagner“ sukarintų dalinių pozicijų Bachmute ir jo apylinkėse perdavimo bataliono „Achmat“ daliniams“, – laiške Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu parašė Jevgenijus Prigožinas, turėjęs omenyje čečėnų kovinius dalinius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Dieną anksčiau J.Prigožinas pareiškė, kad gegužės 10 dieną grupė dėl, anot jo, „šaudmenų bado“, perduos savo pozicijas Bachmute, tačiau tąkart jis minėjo Rusijos kariuomenę.

 „2023 metų gegužės 10-ąją turėsime perduoti savo pozicijas Bachmute Gynybos ministerijos junginiams ir atitraukti „Wagner“ junginius į užnugario stovyklas išsilaižyti žaizdų“, – sakoma per platformą „Telegram“ tuomet paskelbtame J.Prigožino pareiškime.

„Aš išvedu „Wagner“ dalinius iš Bachmuto, nes neturėdami amunicijos jie pasmerkti beprasmiškai mirčiai“, – sakoma J.Prigožino kreipimesi, adresuotame karinei vadovybei, prezidentui ir Rusijos žmonėms.

Kreipimąsi penktadienį išplatino verslininko spaudos tarnyba.

„Wagner“ kovotojai vaidina svarbų vaidmenį Rusijos kare ir vadovauja mėnesius trunkantiems mūšiams dėl Ukrainos rytuose esančio Bachmuto – ilgiausiems ir kruviniausiems šiame kare.

J.Prigožinas yra artimas prezidentui Vladimirui Putinui. Abu jie karjeras versle ir politikoje pradėjo savo gimtajame Sankt Peterburge, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.

Ukrainos prezidento nuolatinė atstovė Kryme Tamila Taševa pareiškė, kad kai kurie Vakarų politikai įspėja Ukrainą nedeokupuoti Krymo. Anot jos, jie baiminasi, kad tai esą gali sukelti „branduolinį karą“, skelbia „Unian“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Tamila Taševa

„Jie teigia, kad Krymą iš tiesų galima grąžinti, tačiau galimos pasekmės būtų didžiulės tiek pusiasalio gyventojams, tiek visai Ukrainai. Jie mano, kad turėtume visiškai atsisakyti bandymų jį susigrąžinti. Nemanau, kad Rusija panaudos taktinius branduolinius ginklus, nes Vladimiras Putinas supranta, kad tai jam yra taškas, iš kurio nebegrįžtama, ir visos sistemos, kurią jis nusikalstamai sukūrė okupuotose teritorijose, sunaikinimas“, – sakė ji.

Anot atstovės, po Chersono išvadavimo Rusija nieko nedarė, nors Kremlius tai laiko Rusijos teritorinio vientisumo pažeidimu. Pagal Maskvos branduolinę doktriną jie turėjo nedelsiant panaudoti taktinius branduolinius ginklus“.

T.Taševa neatskleidė pusiasalio išlaisvinimo datos, bet sakė, kad tai įvyks „tikriausiai artimiausiu metu“.

Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė tam tikrų rezultatų pietuose, padarydamos priešui įrangos ir ginkluotės nuostolių.

Kaip pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“, Ukrainos aviacija sudavė du smūgius į priešo susitelkimo rajonus. Be to, raketiniai ir artilerijos daliniai sumažino priešo karių skaičių.

Be šešių rusų kariškių, sunaikinta 16 vienetų ginklų ir įrangos. Tarp jų buvo trys tankai T-62/72, du sunkieji kulkosvaidžiai Msta-B, aštuoni šarvuočiai ir du dronai Mavik-3.

Baigėsi keturias savaites trukęs instruktoriaus kursas, skirtas į Lietuvą treniruotis atvykusiems Ukrainos kariams, šeštadienį pranešė kariuomenė.

Padedami Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos specialistų, Ukrainos kariai mokėsi karinės pedagogikos, šaudybos ir ginkluotės pagrindų, įgūdžių, reikalingų savarankiškai planuoti ir rengti užsiėmimus, dalyvavo kovinio šaudymo pratybose bei vedė pasirengimo mūšiui ir mūšio pratybas.

Lietuvos kariai surengė mokymus Ukrainos instruktoriams

+9

Mokymai vyko Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdos apylinkėse, kur įgūdžiai buvo įtvirtinami praktiškai.

Sėkmingai kursą baigusiems Ukrainos kariams išduoti Instruktoriaus kurso baigimo pažymėjimai ir suteikta instruktoriaus kvalifikacija, kurią įgiję Ukrainos kariai gebės patys apmokyti savo karius, o įgytus įgūdžius ir žinias galės pritaikyti Ukrainos kariuomenės mokymo centruose.

Lietuvos kariai Rusijos invazijai besipriešinančius ukrainiečius apmoko tiek dvišalių susitarimų pagrindu organizuojamuose mokymuose Lietuvoje, tiek kartu su sąjungininkais užsienyje.

Šeštadienį Žemutinio Naugardo mieste susprogdintas Rusijos propagandisto, rašytojo Zacharo Prilepino automobilis.

Rusijos naujienų agentūra TASS skelbia, kad Z.Prilepinas sunkiai sužeistas, bet sąmoningas.

Pirminiais duomenimis, sprogstamasis įtaisas buvo pritvirtintas po automobilio dugnu.

Postimees / Scanpix nuotr./Zacharas Prilepinas

Rusų okupantai smogė Nikopoliui iš „Grad“ raketų ir sunkiosios artilerijos. Rusijos pajėgos paleido daugiau kaip keturias dešimtis sviedinių ir pataikė į pramonės įmonę, sakė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Rašistai“ nenusileidžia... Trys darbininkai buvo sužeisti“, – sakė jis. 

Pasak S.Lysako, šiems vyrams yra 48, 50 ir 58 metai. Srities karinės administracijos vadovas pridūrė, kad šiuo metu aiškinamasi, kokie buvo Rusijos atakos padariniai.
 

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo smūgių Rusijos infrastruktūrai, įskaitant dronų atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas ir traukinių sabotažą, o ekspertai mano, kad jie yra Ukrainos pasirengimo numatomam pavasario puolimui dalis.

Agentūra „Agence France-Presse“ praneša, kad Kyjivas neprisiėmė atsakomybės dėl nė vieno iš šių veiksmų, kuriuos Maskva pasmerkė kaip „precedento neturintį Ukrainos sabotažą“, tačiau atrodo, kad dauguma jų nukreipti prieš Rusijos kariuomenės tiekimo grandines pasienio regionuose ir aneksuotame Kryme, kuris yra Rusijos karių bazė.

„Visa tai buvo daroma siekiant pasirengti puolimui. Esu tikras, kad [atakų] intensyvumas didės“, - sakė Kyjive veikiančio Kariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo studijų centro direktoriaus pavaduotojas Mychailas Samusas.

Vienas aukštas Ukrainos pareigūnas, kalbėdamas anonimiškai, sakė, kad „tai standartinės priemonės Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgumams apriboti“.

Atrodo, kad naftos objektai – būtini kariuomenės aprūpinimui – yra prioritetiniai atakų, kurios paprastai vykdomos bepiločiais lėktuvais, taikiniai.

Incidentų sąrašas plečiasi beveik kasdien. Ketvirtadienį dronas buvo numuštas netoli oro pajėgų bazės Sevastopolyje, esančiame 2014 m. Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Tą pačią dieną Rusijos pietiniuose Krasnodaro ir Rostovo regionuose, esančiuose netoli Ukrainos, pranešta apie dronų smūgius, dėl kurių kilo gaisrai. Penktadienį toje pačioje naftos perdirbimo gamykloje Krasnodare kilo dar vienas gaisras.

Per praėjusią savaitę Kryme ir aplink jį taip pat užsidegė dvi degalų saugyklos, o praėjusį savaitgalį per naktinį Ukrainos smūgį Rusijos pasienio kaime Suzemkoje žuvo keturi žmonės.

Be to, su Ukraina besiribojančioje Rusijos Briansko srityje šios savaitės pradžioje, ant bėgių susprogdinus sprogstamuosius įtaisus, nuo bėgių nuvažiavo du krovininiai traukiniai.

Kai kurie gyventojai penktadienį automobiliais ir autobusais išvyko iš Chersono, o kiti apsirūpino maisto produktais prieš penktadienio vakarą pietiniame Ukrainos mieste prasidedant 56 valandų komendanto valandai.

Agentūra „Reuters“ praneša, kad paskelbus iki pirmadienio ryto truksiančią komendanto valandą, Chersone kilo spėlionių, kad miestas netrukus bus panaudotas kaip pradinis taškas ilgai lauktam Ukrainos kontrpuolimui.

Kai kurie gyventojai sakė, kad išvyko, nes išsigando, kiti – nes nenorėjo didžiąją savaitgalio dalį praleisti uždarose patalpose.

Vietos valdžia mažai ką atskleidė apie komendanto valandos priežastį, tik pasakė, kad ji skirta tam, kad teisėsaugos institucijos galėtų „vykdyti savo veiklą Chersone“.

Per komendanto valandą niekam nebus leidžiama nei įvažiuoti į miestą, nei išvažiuoti iš jo, o gyventojai turi apsiriboti tik trumpais pasivaikščiojimais prie namų.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos vadovybė susirūpinusi dėl savo pažeidžiamumo ir galimų visuomenės protestų dėl karo Ukrainoje, todėl buvo nuspręsta atšaukti daugelį Pergalės dienos paradų, motyvuojant saugumo sumetimais.

Naujausioje žvalgybos informacijoje ministerija nurodė, kad šeši Rusijos regionai, okupuotas Krymas ir 21 miestas antradienį atšaukė paradus, skirtus Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti.

„Bepiločio orlaivio (dronų) smūgio Kremliui laikas likus kelioms dienoms iki Pergalės dienos rodo didėjantį Rusijos pažeidžiamumą tokioms atakoms ir beveik neabejotinai padidino Rusijos vadovybės grėsmės suvokimą dėl Pergalės dienos renginių.

Protestų ir nepasitenkinimo dėl karo Ukrainoje galimybė taip pat greičiausiai turėjo įtakos Rusijos vadovybės skaičiavimams“, – rašo ministerija.

Tikėtina, kad Maskvos Pergalės dienos šventė vyks, tačiau mažesnio masto, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime, tačiau prezidento Vladimiro Putino priėmimas po parado – paskutinį kartą surengtas 2019 m. – nebus rengiamas.

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė Rusijos raketą „Kinžal“. Apie tai „Telegram“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas, praneša „Ukrinform“.

„Taip, mes numušėme „neprilygstamą“ raketą „Kinžal“! Tai įvyko per naktinę ataką gegužės 4 d. Kyjivo srities danguje. Raketa X-47 buvo paleista iš MiG-31K iš Rusijos teritorijos“, – rašė M.Oleščukas.

Jis taip pat pridūrė, kad „Kinzhal“ numušė sistema „Patriot“.

Wikipedia.org nuotr./Naikintuvas MiG-31, nešantis raketą „Kinžal“

Per penktadienį Ukrainos kariuomenė likvidavo dar 560 rusų įsibrovėlių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Jo duomenimis, iš viso nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pajėgos neteko apie 193 770 karių.

Taip pat Rusijos pajėgos neteko 3 tūkst. 717 t

ankų (7 per penktadienį), 7 tūkst. 238 šarvuotų kovos mašinų (14 per penktadienį), 2 tūkst. 992 artilerijos sistemų (14 per penktadienį), 552 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių (2 per penktadienį), 306 priešlėktuvinių ginklų (2 per penktadienį), 5 tūkst. 936 automobilių ir cisternų (20 per penktadienį) ir 375 specialiosios technikos (2 per penktadienį).

Be to, Ukrainos gynėjai „nuleido“ 2 554 operatyvinio-taktinio lygio priešo bepiločius lėktuvus (14 per penktadienį).

Nepasikeitė šie Rusijos pajėgų nuostoliai: nuo karo pradžios rusai prarado 308 lėktuvus, 294 sraigtasparnius, 947 sparnuotąsias raketas, 18 laivų ir katerių.

Šeštadienio rytą, gegužės 6 d., okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

Anot jų, vietos kanalai praneša, kad Krasnohvardijskės rajone įvyko du „sprogimai“, po kurių vietiniai gyventojai danguje matė dūmus.

Taip pat pranešama, kad dėl šio ryto sprogimų Kryme uždarytas tiltas, o automobiliai nukreipiami atgal.

Pranešama, kad neveikia ir pervaža.

Šeštadienio naktį Rusijos kariai atakavo Dniepropetrovsko sritį Irano gamybos dronais „Shahed“.

Pasak Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, ukrainiečių „dangaus sargybiniai“ iš oro pajėgų vadavietės „Vostok“ suveikė gerai – kariškiai nutupdė visus keturis dronus.

„Numuštų„mopedų“ nuolaužos nukrito Sinelnikovo rajone. Ten buvo išdaužti penkių privačių namų langai. Buvo apgadinti du ūkiniai pastatai ir elektros linija. Žmonės nenukentėjo“, – sakė pareigūnas.
 

Rusijos pajėgos ir toliau pagrindines pastangas sutelkia puolamiesiems veiksmams vykdyti Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Jose buvo atremta apie 50 okupantų atakų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Anot jo, Bachmutas ir Marinka tebėra karo veiksmų epicentre.

Penktadienį Ukrainos karinė aviacija sudavė 10 smūgių rusų okupantų personalui ir karinei technikai. Apie tai šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad per pastarąją parą Ukrainos gynėjai numušė 5 rusų „Shahed-136/131“ tipo bepiločius orlaivius, 2 „Zala“ tipo bepiločius orlaivius ir po vieną „Orlan-10“, „Kub“ ir „Lancet“ bepilotį orlaivį.

„Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai per parą smogė 5 ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonams, 3 šaudmenų ir degalų bei tepalų sandėliams, 1 priešlėktuvinės gynybos objektui ir dar 5 svarbiems priešo taikiniams“, – rašoma pranešime.

Rusija savo ruožtu per pastarąją parą Ukrainai sudavė 8 raketų ir 49 oro smūgius. Okupantai taip pat apšaudė 82 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius.

„Nukentėjo civiliai gyventojai, buvo sunaikinti ir apgadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra“, – teigė Generalinis štabas.

Pentagonas žino, kad Ukrainai reikia naikintuvų F-16, tačiau JAV pabrėžia, kad nereikia taip spausti šiuo klausimu, kaip tai daro Kyjivas, teigia Ukrainos parlamento narys, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas ir Ukrainos nuolatinės delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Jehoras Černevas. Anot jo, amerikiečiai turi ribotas galimybes padėti Ukrainai.

„Pentagonas neoficialiais kanalais mūsų gynybos ministrui signalizuoja, kad jie viską girdėjo – 9mes žinome apie jūsų pageidavimus, nespauskite taip0, – bet jie taip pat sako, kad yra krepšelis, kurį jie gali suteikti. Dabar jame yra šarvuočių, priešlėktuvinės gynybos, sviedinių. „Ką jūs iš ten ištrauksite, kad ten įdėtumėte brangius lėktuvus?“. Kalbama apie tai, kad jiems ribojami finansai, kuriuos jie gali mums skirti.

„Čia ne politinis sprendimas, mes nesame prieš F-16 perdavimą, bet nedarykime to dabar. Šiuo metu mes suteiksime viską, ko reikia kontrpuolimui. Paskui kalbėsime apie lėktuvus“. Kol kas tokia yra pozicija“, – sakė J.Černevas.

Anot parlamentaro, Ukraina toliau dirba, bent jau siekdama judėti naikintuvų įsigijimo link. Visų pirma Kyjivas nori pradėti savo pilotų rengimo procesą.

„Dabar dirbame, kad pradėtume procesą, kurio tikslas – apmokyti mūsų pilotus – net ne JAV, o kitose šalyse, kurios taip pat gali tai padaryti. Manau, kad tai tik plyšys, per kurį galime pastūmėti šį procesą. Kai prieš savaitę lankėmės JAV, apie lėktuvus kalbėjomės su Kongresu, Valstybės departamentu ir Pentagonu“, – sakė parlamento narys.

Atrodo, kad Rusijos gynybos ministerija nebeprioritizuoja Bachmuto puolimo ir rengiasi gintis nuo numanomo Ukrainos kontrpuolimo. Dėl to „Wagner“ finansuotojas Jevgenijus Prigožinas gali atsidurti keblioje padėtyje, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

J.Prigožinas paskelbė keletą vaizdo įrašų, kuriuose paskelbė, kad gegužės 10 d. „Wagner“ pasitrauks iš Bachmuto, jei „Wagner“ negaus reikiamų atsargų, ir ypač aštriai ir emocingai užsipuolė Rusijos generalinio štabo viršininką armijos generolą Valerijų Gerasimovą, Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir visą Rusijos gynybos struktūrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Vaizdo įrašuose jaučiama akivaizdi J.Prigožino neviltis – tai reikšmingas retorinis posūkis jo nuolatiniuose prašymuose padidinti Rusijos gynybos ministerijos paramą „Wagner“ Bachmute. Jo matomas ir akivaizdus pyktis rodo, kad Rusijos gynybos ministerija greičiausiai nuvertino Bachmutą ir sutelkė operatyvinį dėmesį kitur, o tai gali rimtai pakenkti „Wagner“ gebėjimui veiksmingai veikti“, – rašo analitikai.

Tačiau, anot ISW, „Wagner“ nenutraukė pastangų visiškai užimti Bachmutą, nepaisant sumažėjusių galimybių gauti šaudmenų ir kitų būtinų atsargų. J.Prigožinas nerodė noro pereiti į gynybą mieste.

Tai, kad „Wagner“ ir toliau atkakliai veikia Bachmute, neatitinka bendro Rusijos puolamųjų operacijų tempo sulėtėjimo kitose Ukrainos vietose, nes įprastinės Rusijos pajėgos, atrodo, daugiausia dėmesio skiria pasirengimui priimti labai laukiamą Ukrainos kontrpuolimą.

Anot analitikų, išskyrus labai ribotas ir lokalias atakas Kreminos rajone ir netoli Donecko miesto, Rusijos pajėgos iš esmės nutraukė puolamąsias operacijas visame teatre, o tai greičiausiai reiškia perėjimą į gynybą.

Operatyviniu požiūriu būtų teisingas sprendimas Rusijos gynybos ministerijai pradėti sulaikyti ir kaupti šaudmenis ir atsargas, kad pasiruoštų bet kokiems Ukrainos kontrpuolimo veiksmams, o J.Prigožino desperatiški pareiškimai rodo, kad Rusijos gynybos ministerija greičiausiai taip ir daro.

Dėl „Wagner“ patirtų nuostolių Bachmute, taip pat dėl to, kad Rusijos gynybos ministerija tikriausiai sumažino Bachmuto pastangų prioritetus, J.Prigožinas ir „Wagner“ gali atsidurti itin nepalankioje padėtyje, teigia JAV analitikai.

Anot ISW, nėra aišku, ar J.Prigožinas iš tikrųjų ketina pasitraukti iš Bachmuto gegužės 10 d., ar jis paskelbė apie tai paskutiniu bandymu užsitikrinti Kremliaus paramą.

„Jei „Wagner“ iš tikrųjų pasitrauks, jam greičiausiai prireiks Rusijos gynybos ministerijos įrangos, kad būtų galima apsaugoti ir palengvinti grįžimą atgal. Be to, Rusijos kariuomenė neturi rezervų, reikalingų užimti pozicijas, kurias „Wagner“ gali palikti Bachmute. Didžiuliai nuostoliai, kuriuos „Wagner“ patyrė Bachmute dėl taktinių laimėjimų, taip pat bendras Rusijos kariuomenės perėjimas prie atsargesnės pozicijos rengiantis gynybinėms operacijoms, atrodo, suteikia Ukrainos pajėgoms galimybių surengti rezultatyvias kontratakas įvairiose fronto vietose“, – teigia ISW analitikai.

ISW teigia, kad panašu, jog Ukrainos pajėgos naudojasi kai kuriomis iš šių galimybių, kaip pažymėta toliau, tačiau ISW nevertina, kad šios kontratakos būtinai yra numatomo kontrpuolimo dalis.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Pranešama, kad neseniai atleistas buvęs gynybos ministro pavaduotojas logistikos reikalams generolas pulkininkas Michailas Mizincevas eina „Wagner“ grupės vado pavaduotojo pareigas, greičiausiai tai yra dalis „Wagner“ kampanijos, kuria siekiama išsaugoti prieigą prie Rusijos karinių atsargų.
• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė naujai paskirtam logistikos ministro pavaduotojui Aleksejui Kuzmenkovui kontroliuoti ginklų ir įrangos tiekimą Rusijos pajėgoms Ukrainoje.
• Rusijos okupacinė valdžia paskelbė apie 70 000 okupuotos Zaporižios srities civilių gyventojų prievartinį iškeldinimą į Rusijos okupuoto užnugario giliau esančias vietoves, prisidengiant evakuacija.
• Rusijos vidaus reikalų ministerija pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo siekiama apeliuoti į Rusijoje stiprėjančias prieš migrantus nukreiptas nuotaikas ir paremti Rusijos kariuomenės pastangas verbuoti migrantus.
• Pranešama, kad Rusijos žmogaus teisių tarybos vadovas Valerijus Fadejevas pareiškė, kad Rusijos valdžios institucijos turėtų reguliuoti „Telegram“ kanalus panašiai, kaip Rusija cenzūruoja valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą.
• Rusijos pajėgos surengė antžemines atakas netoli Kreminos ir Avdijivkos ir pasiekė nedidelių laimėjimų Bachmute.
• Rusijos karinių tinklaraščių autoriai teigė, kad Ukrainos pajėgos surengė ribotas kontratakas netoli Bachmuto.
• Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) teigė, kad gegužės 5 d. užkirto kelią ukrainiečių pasikėsinimui į Zaporižios atominės elektrinės  okupacinės valdžios pavaduotoją.
• Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas tęsia savo asmenines pajėgų generavimo pastangas, kuriomis siekiama užsitikrinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą.
• Rusijos okupacinė valdžia tęsia priemones, kuriomis stiprinama socialinė kontrolė okupuotose teritorijose.