Oficialu: Ukrainos gynėjai kontroliuoja pietvakarių Bachmutą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Buvęs grupės „Wagner“ samdinys Andrejus Medvedevas, kuris Norvegijoje paprašė politinio prieglobsčio, teigia nusprendęs grįžti į Rusiją.

Interviu Rusijos žmogaus teisių aktyvistui Vladimirui Osečkinui A.Medvedevas sakė, kad paskambino į Rusijos ambasadą Osle ir paprašė leisti jam grįžti namo.

„Reuters“/„Scanpix“/"Wagner" samdinių grupės dezertyras Andrejus Medvedevas

A.Medvedevas davė keletą interviu, kuriuose aiškino, kad išvykti ir prašyti prieglobsčio Norvegijoje jį paskatino „Wagner“ įvykdyta savų dezertyrų žmogžudystė.

CNN jis sakė, kad tapo žiaurumo ir nekompetencijos liudininku fronto linijose Ukrainoje, kur šios samdinių grupės kovotojai atliko pagrindinį vaidmenį Rusijos invazijoje.

Gegužės 18 d. Ukrainos vyriausiasis kovos su korupcija teismas nurodė 60 dienų sulaikyti dabar jau buvusį Aukščiausiojo teismo vadovą Vsevolodas Kniazevas, pranešė naujienų portalas „Suspilne“.

Korupcija kaltinamas V.Kniazevas bus laikomas suimtas iki liepos 14 d., jei nesumokės 107 mln. grivinų (2,9 mln. JAV dolerių) užstato.

Pasak „Suspilne“, prokurorai iš pradžių prašė nustatyti daugiau nei 150 mln. grivinų (4 mln. JAV dolerių) užstatą, tačiau teismas prašymą patenkino tik iš dalies.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos Aukščiausiojo teismo teisėjas Vsevolodas Kniazevas

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos Aukščiausioji teisingumo taryba balsavo už tai, kad V.Kniazevas, kurį valdžios institucijos pirmą kartą sulaikė gegužės 15 d., būtų sulaikytas toliau.

Kadangi V.Kniazevas išlieka Ukrainos teisėju net ir po to, kai buvo atleistas iš pareigų Aukščiausiajame Teisme, Aukščiausioji teisingumo taryba turėjo leisti jį suimti.

Jei V.Kniazevas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 12 metų kalėjimo. Jis kaltinamas gavęs 1,8 mln. dolerių kyšį mainais už Ukrainos oligarchui Kostantinui Ževagui palankų teismo sprendimą.

Joe Bideno administracija pastarosiomis savaitėmis Europos sąjungininkėms davė suprasti, kad JAV leistų joms eksportuoti naikintuvus F-16 į Ukrainą, teigė su diskusijomis susipažinę šaltiniai, rašo CNN.

Tai įvyko tuo metu, kai Baltieji rūmai susidūrė su vis didesniu Kongreso narių ir sąjungininkių spaudimu padėti Ukrainai įsigyti lėktuvų intensyvėjant Rusijos oro atakoms. 

Tačiau administracijos pareigūnai nežino apie jokius oficialius sąjungininkų prašymus eksportuoti F-16, o Valstybės departamento pareigūnams, kuriems paprastai būtų pavesta tvarkyti dokumentus, reikalingus tokiam trečiųjų šalių perdavimui patvirtinti, nebuvo liepta imtis darbo, sakė pareigūnai.  

Kelios Europos šalys turi JAV pagamintų naikintuvų atsargų, įskaitant Nyderlandus, kurie pareiškė norą dalį jų eksportuoti į Ukrainą. Tačiau Jungtinės Valstijos turėtų pritarti tokiam perdavimui trečiosioms šalims.

Nors JAV ir toliau nenori siųsti savo F-16 į Kyjivą, JAV pareigūnai CNN sakė, kad administracija yra pasirengusi pritarti reaktyvinių lėktuvų eksportui į Ukrainą.

JAV pareigūnai aptaria veiksmų planą, jei Rusijos karas Ukrainoje virstų „įšaldytu“ konfliktu, gegužės 18 d. pranešė „Politico“.

Tarp Baltuosiuose rūmuose aptartų variantų yra ir galimas teritorinis atribojimas, kurio Ukraina ir Rusija galėtų susitarti neperžengti, nenustatant naujų oficialių sienų, rašė „Politico“.

Pasak leidinio, diskusijos vyksta Joe Bideno administracijai vis labiau nerimaujant, kad laukiamas Ukrainos kontrpuolimas „nesuduos Rusijai mirtino smūgio“.

„Mes planuojame ilgam laikui, nesvarbu, ar ji atrodo įšaldyta, ar atitirpusi“, – sakė JAV pareigūnas, susipažinęs su diskusijomis. Pareigūnas „Politico“ sakė, kad J.Bideno administracija vis daugiau dėmesio skiria tokiam planavimui, nes pastaraisiais mėnesiais „viskas buvo skirta skubiems ir trumpalaikiams dalykams“.

Ketvirtadienį Pentagonas pranešė, kad per Rusijos raketų antskrydį prieš Kyjivą apgadinta „Patriot“ raketų baterija buvo sutvarkyta.

„Viena “Patriot„ sistema buvo apgadinta, bet dabar ji jau sutvarkyta“, – sakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.

CNN trečiadienį pranešė, kad žala buvo minimali.

„Scanpix“/AP nuotr./Patriot oro gynybos sistema

Gegužės 18 d. Ukrainos pajėgos kontroliuoja pietvakarinę Donecko srities Bachmuto dalį, pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

Pasak H.Maliar, per pastarąją parą Ukrainos kariai vietomis pasistūmėjo į pietus ir į šiaurę nuo miesto, kai kuriose vietovėse iki vieno kilometro.

Rusijos kariuomenė „šiandien visą dieną atakavo Bachmutą“, perkėlusi didžiąją dalį savo rezervų į Bachmutą ir sustiprinusi savo grupuotę, sakė pareigūnė. Pranešama, kad Ukrainos kariai atrėmė visas atakas.

Pietiniame Bachmuto pakraštyje Rusijos kariai vykdė puolamuosius veiksmus, bandydami susigrąžinti prarastas teritorijas, tačiau patyrė nuostolių ir jiems nepavyko, pridūrė H.Maliar.

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos trečioji puolamoji brigada pranešė padariusi proveržį vakariniame Bachmuto pakraštyje, kuris suteikė jiems atramos tašką „tolesniam kontrpuolimui“.

 Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad kitą mėnesį arba liepos pradžioje Maskvoje lankysis Afrikos lyderių delegacija pagal Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyrilo Ramaphosos paskelbtą taikos iniciatyvą karui Ukrainoje užbaigti.

C.Ramaphosa antradienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sutiko priimti šešių narių misiją Maskvoje ir Kyjive. 

„Atsižvelgdami į prezidento Ramaphosos pageidavimus, kalbame apie vizitą birželio viduryje, pabaigoje arba liepos pradžioje“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Sočyje

S.Lavrovas kalbėjo spaudos konferencijoje su savo kolega iš Ugandos Jeje Odong. Uganda yra viena iš iniciatyvoje dalyvaujančių šalių.

C.Ramaphosos delegacijoje dalyvaus Zambijos, Senegalo, Kongo Respublikos, Ugandos, Egipto ir PAR vadovai.  

„Prezidentas (V.Putinas) visada pasirengęs kalbėtis su visais mūsų partneriais, kurie nuoširdžiai suinteresuoti stabilumu pasaulyje“, – sakė S.Lavrovas.

Jis pridūrė, kad Rusija lauks delegacijos pateiktų konkrečių iniciatyvų.

C.Ramaphosa nenurodė konkretaus vizito laiko ar kitų detalių, tik pasakė, kad karas yra pražūtingas, o Afrika dėl jo taip pat labai kenčia.

Afrikos šalys smarkiai nukentėjo dėl kylančių grūdų kainų ir poveikio pasaulinei prekybai.

Šis pranešimas buvo paskelbtas netrukus po to, kai C.Ramaphosa pareiškė, kad Pietų Afrika susidūrė su, anot jo, nepaprastu spaudimu pasirinkti pusę, Jungtinėms Valstijoms apkaltinus Pretoriją slapta tiekus ginklus Rusijai, nors tai prieštarautų jos deklaruojamam neutralumui.

Gegužės 18 d. Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas pranešė, kad Norvegija pateiks Ukrainai iki aštuonių daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS) ir tris „Arthur“ artilerijos vietos nustatymo radarus.

„AP“/„Scanpix“/Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas

Norvegijos ir Švedijos bendrai sukurta mobilioji radarų sistema „Arthur“ skirta priešo lauko artilerijai aptikti, kad būtų galima ją sunaikinti.

Tiekimas bus vykdomas „glaudžiai bendradarbiaujant“ su Jungtine Karalyste, sakė B.Gramas po susitikimo su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.

Austrijos prezidentas ir vyriausybė nesutaria dėl to, ar šalis turėtų siūlyti Ukrainai pagalbą vykdant civilinių teritorijų išminavimą, gynybos ministrui ir vienai didžiausių opozicinių partijų išreiškus nuogąstavimą, jog tai turėtų pasekmių Austrijos kariniam neutralumui.

Prezidentas Alexander'as Van der Bellenas, kuris formaliai yra vyriausiasis kariuomenės vadas, bet faktiškai neturi įtakos kasdienei politikai, Austrijos spaudos agentūrai APA sakė, kad nesupranta, kodėl vyriausybė vis dar dvejoja šiuo klausimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alexander’as Van der Bellenas

„Parama išminuojant civilines teritorijas, pavyzdžiui, gyvenamuosius pastatus, mokyklas, vaikų darželius ar žemės ūkio paskirties plotus, tikrai neprieštarauja Austrijos neutralumui; tai humanitarinis reikalas“, – pareiškime APA teigė A.Van der Bellenas.

Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner su tuo nesutiko ir ketvirtadienį radijui „Oe1“ sakė, kad „šiuo metu situacija tokia neaiški, kad negalime atskirti humanitarinio ir karinio išminavimo“.

Ji taip pat teigė, kad Austrija šiuo metu teikia išminavimo pagalbą Vakarų Balkanuose, nes „pasibaigus karui tai tikrai prasminga“.

K.Tanner sakė, kad Austrija suteiks finansinę paramą visos Europos humanitarinio išminavimo misijai, jei tokia misija bus pradėta.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Austrija, Europos Sąjungos narė, bando išlaikyti ilgalaikį karinį neutralumą, smerkdama invaziją ir prisidėdama prie sankcijų Maskvai įvedimo.

Opozicinė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), kuri pastaruoju metu pirmavo nacionalinėse apklausose ir kritikavo ES sankcijas Rusijai, apkaltino A.Van der Belleną visiškai ignoruojant Austrijos karinį neutralumą.

„Karinių pajėgų siuntimas į kariaujančią šalį tikrai negali būti suderinamas su mūsų neutralumu“, – trečiadienį pareiškė partijos lyderis Herbertas Kicklis.