V.Zelenskis: Chersono srityje padėtis yra „katastrofiška“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apibūdino padėtį okupuotoje Chersono srities dalyje kaip „katastrofišką“, nes vandens lygis trečiadienį toliau kilo po to, kai anksti antradienį sugriuvo Kachovkos užtvanka ir hidroelektrinė.

„Šiandien visą dieną daugiausia dėmesio skyrėme Rusijos teroristų išpuolio prieš Kachovkos hidroelektrinę padariniams. Mūsų kontroliuojamoje teritorijoje buvo užlietos dešimtys gyvenviečių. Užlieta tūkstančiai namų!“ – sakė V.Zelenskis per savo naktinį kreipimąsi.

„Padėtis okupuotoje Chersono srities dalyje yra visiškai katastrofiška. Okupantai paprasčiausiai paliko žmones tokiomis siaubingomis sąlygomis. Be gelbėjimo, be vandens, tiesiog ant namų stogų užtvindytose bendruomenėse“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę imtis „aiškių ir skubių“ humanitarinių veiksmų, sakydamas, kad sunku žinoti, „kiek žmonių laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje gali mirti be gelbėjimo, be geriamojo vandens, be maisto, be medicininės pagalbos“.

Jis sakė, kad Ukrainos kariuomenė ir gelbėjimo tarnybos „gelbsti kuo daugiau žmonių“, nepaisant Rusijos apšaudymo.

„Tačiau reikia dėti daugiau pastangų. Reikia, kad tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, nedelsdamos prisijungtų prie gelbėjimo operacijos ir padėtų žmonėms okupuotoje Chersono srities dalyje“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas išreiškė nusivylimą sakydamas: „Deja, pasaulio dėmesys nebuvo pakankamas.“

Birželio 7 d. JAV valstybės departamento pareigūnas Vedantas Patelis spaudos konferencijoje sakė, kad dėl Kachovkos užtvankos sugriovimo sukeltų potvynių teks perkelti apie 20 000 žmonių.

„16 000 gyventojų iš karto gresia potvyniai... apytikriai 20 000 žmonių reikės persikelti“, – komentavo jis.

Be tiesioginio pavojaus civilių gyvybei ir turtui, nelaimė kelia grėsmę Zaporožės atominės elektrinės saugumui ir vandens tiekimui pietų Ukrainoje.

Ji taip pat gali turėti įtakos šalies elektros energijos tiekimo stabilumui ir maisto saugumui, pridūrė V.Patelis.

Ukrainos valstybinė karinė įmonė „Ukroboronprom“ bando pradėti gaminti 155 mm artilerijos sviedinius, sakė įmonės atstovė Natalija Sad.

Bendrovė „Ukroboronprom“ didina pajėgumus gaminti NATO kalibro šovinius, nes Ukrainos kariuomenė turi daug vakarietiškos artilerijos, naudojančios 155 mm šovinius.

„Esame įvaldę 82 mm minosvaidžio minų, 122 mm ir 152 mm artilerijos sviedinių, taip pat 125 mm tankų sviedinių gamybą. Šiandien tęsiami 155 mm NATO kalibro šovinių gamybos darbai“, – sakė N.Sad.

Military-Wiki nuotr./Savaeigė 155 mm haubica „Bohdana“, atitinkanti NATO standartus

Ji pridūrė, kad karinės gamybos milžinė įvairių sviedinių gamybą per mėnesį padidino iki dešimčių tūkstančių, o mastai vis auga.

Jau 2022 m. birželį ginkluotosios pajėgos pranešė, kad labai trūksta sovietinių laikų artilerijos sviedinių, daugiausia 122 mm ir 152 mm kalibro.

Kyjivui pradėjus gauti vakarietišką artileriją, atsirado ir NATO standartus atitinkančios amunicijos poreikis.

Gelbėtojai ir pagalbos darbuotojai Chersone pastebėjo, kad po Naujosios Kachovkos užtvankos griūties kai kurie žmonės pasiryžę likti užtvindytuose namuose, o ne evakuotis, trečiadienį CNN pasakojo regione dirbantis tarptautinis pagalbos darbuotojas. 

„Care Ukraine“ vadovė Selena Kozakijevič sakė, kad yra „nežinomas skaičius žmonių, kurie pasiryžę likti savo namuose, nors jie ir užtvindyti“, ir kad daugelis jų yra pagyvenę žmonės.

Kai kurie jų patyrė daugiau nei metus trukusį konfliktą arba neseniai grįžo į savo namus ir „dėl potvynio yra mažiau linkę juos palikti“, sakė ji.

Chersono miestą aštuonis mėnesius buvo okupavusi Rusija ir jis toliau patiria Rusijos pajėgų apšaudymą kitoje Dniepro upės pusėje. 

„Scanpix“ nuotr./Gyventojų evakuacija Chersono regione

Paklausta apie Ukrainos ministro pirmininko Deniso Šmyhalio kreipimąsi į tarptautines pagalbos organizacijas, kad šios padėtų žmonėms užtvindytose Rusijos okupuotose Chersono dalyse, S.Kozakijevič sakė, kad kai kurie vietos partneriai, su kuriais dirba „Care“, sulaukė skambučių iš okupuotose teritorijose gyvenančių žmonių, sakančių, kad jiems sunku rasti pagalbą, ir prašančių paramos.

„Deja, kairysis upės krantas yra nepasiekiamas iš dešiniojo kranto ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų pagalba šiuo metu neperduodama į kitą krantą“, – sakė ji.

S.Kozakijevič sakė, kad tai, kas dabar vyksta Chersone, yra „dar vienas krizinis momentas“, kuris gali tik pabloginti padėtį regione. „Care“ bendradarbiauja su vietos partneriais, kurie nuo pat karo pradžios padeda teikti humanitarinę pagalbą fronto linijose.

Birželio 7 d. Rusijos okupuoto Oleškų (Chersono sritis) meras Jevhenas Ryščukas pranešė apie pirmąsias nuskendusias Kachovkos užtvankos katastrofos aukas.

Naujausiais duomenimis, žuvusiųjų yra trys.

„Kai buvo susprogdintas Antonivkos tiltas, okupantai išsivežė visas valtis... Yra informacijos, kad rusai neišleidžia žmonių iš užtvindytų gyvenviečių“, – sakė J.Ryščukas.

„Scanpix“/AP nuotr./Žmonių evakuacija iš užtvindytų teritorijų

Gauta pranešimų apie baisią padėtį Rusijos okupuotame kairiajame Chersono srities krante, nes rusai esą neorganizuoja evakuacijos ir trukdo savanoriams.

Kachovkos užtvankos griūties sukelti potvyniai pasiekė Mykolajivo sritį, kur iškilo grėsmė mažiausiai 13 gyvenviečių, birželio 7 d. pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.

„Šiuo metu turime geriamojo vandens. Mūsų rezervuarai pilni. Bet išlieka grėsmė, kad Mykolajivas gali likti be vandens“, – sakė V.Kimas.

Didžiausia grėsmė kyla Snihurivkos bendruomenei ir 13 gyvenviečių palei Inhuleco upę, nes į Inhulecą teka vanduo iš užtvenktos Dniepro upės.

„Dėl to (Inhuleco) vandens lygis pakyla net labiau nei pačioje Dniepro upėje“, – aiškino gubernatorius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu aptarė dabartinę padėtį Chersono regione po Naujosios Kachovkos užtvankos griūties.

V.Zelenskis „Twitter“ pranešė, kad trečiadienį jie telefonu kalbėjosi apie „Rusijos teroro akto padarinius aplinkai ir humanitarinius padarinius ir išdėstė neatidėliotinus Ukrainos poreikius likviduoti nelaimę“.

„Aptarėme galimybę pasinaudoti tarptautiniais mechanizmais jos priežastims ištirti“, – sakė V.Zelenskis.

„Susitarėme tęsti bendradarbiavimą gynybos srityje, visų pirma siekiant apsaugoti mūsų dangų. Tikimės kuo greičiau pradėti Ukrainos pilotų mokymus“, – pridūrė jis.

Po pokalbio su V.Zelenskiu E.Macronas „Twitter“ parašė: „Išreiškiau Prezidentui V.Zelenskiui savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis po Kachovkos užtvankos užpuolimo. Prancūzija smerkia šį žiaurų aktą, keliantį pavojų gyventojams“.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas trečiadienį vaizdo pranešime kreipėsi į JT, Tarptautinį Raudonąjį Kryžių ir kitas organizacijas, prašydamas padėti gyventojams užtvindytose Rusijos okupuoto Chersono dalyse. 

D.Šmyhalas sakė: „Rusijos okupantai net nesistengia padėti šiems žmonėms, jie paliko juos žūti“.

Kitą pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas priims NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą Baltuosiuose rūmuose „aptarti artėjančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo“, trečiadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre, patvirtindama šiandien paskelbtą NATO pareiškimą. 

J.Bidenas ir J.Stoltenbergas „apžvelgs pasirengimą aukščiausiojo lygio susitikimui, įskaitant darbą siekiant toliau stiprinti sąjungininkų atgrasymą ir gynybą, remtis 2014 m. Velso aukščiausiojo lygio susitikime priimtu įsipareigojimu investuoti į gynybą ir gilinti NATO partnerystę“, – sakė ji. Jie taip pat aptars paramą Ukrainai „žiauraus Rusijos agresijos karo akivaizdoje“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

J.Stoltenbergo vizitas įvyks praėjus vos savaitei po to, kai J.Bidenas Baltuosiuose rūmuose priėmė Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen, kuri laikoma potencialia pretendente pakeisti J.Stoltenbergą.

Planuojama, kad J.Bidenas liepos mėn. dalyvaus Lietuvoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Lvivo Danylo Halyckio tarptautinis oro uostas gali atnaujinti veiklą humanitariniais tikslais, pareiškė Lvivo srities gubernatorius Maksimas Kozyckis.

Tai jis pranešė po to, kai Ukrainos ir ES atstovai Lvive pasirašė susitarimą dėl Ukrainos prisijungimo prie Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) – ES transporto ir infrastruktūros plėtros priemonės.

Šiuo susitarimu siekiama pagerinti ES ir Ukrainos tranzito tinklą ir pritraukti ES finansavimą sujungtų Europos transporto, energetikos ir skaitmeninių tinklų plėtrai.

„Susitikime buvo apsvarstyta galimybė atnaujinti Lvivo oro uosto veiklą humanitariniais tikslais. (Atstovai) taip pat aptarė galimybę padidinti kontrolės punktų su Lenkija skaičių, kad sumažėtų eilės pasienyje“, – rašė gubernatorius „Telegram“.

Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams skrydžiams prasidėjus Rusijos invazijai 2022 m. vasario 24 d.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka suteikė malonę Rusijos pilietei Sofijai Sapegai, kurią Minsko režimas kartu su Baltarusijos opozicijos tinklaraštininku Ramanu Prataševičiumi 2021 metais suėmė po to, kai prievarta nutupdė „Ryanair“ keleivinį lainerį.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad A.Lukašenka pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo A.Sapegai, kuris buvo perduotas Primorės krašto, iš kurio ji yra kilusi, delegacijai.

„Mūsų tautietė Sofija Sapega gavo unikalią galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Po mano kreipimosi ji yra laisvėje“, – platformoje „Telegram“ nurodė Primorės gubernatorius Olegas Kožemiakas.

Jis išplatino vaizdo įrašą, kuriame O.Kožemiakas sveikina S.Sapiegą prie valstybinio pastato Baltarusijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sofija Sapega

„Padėkoti reikia ne man, o prezidentui“, – teigė jis. 

Anot O.Kožemiako, ji turėtų grįžti atgal į Rusiją. 

 S.Sapega ir R.Pratasevičius buvo sulaikyti 2021 metų gegužę, kai jų lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske.

S.Sapegai buvo pareikšti kaltinimai pagal virtinę Baudžiamojo kodekso straipsnių, tarp jų – dėl socialinės nesantaikos kurstymo ir grasinimo teisėsaugos pareigūnams. 2022 metų gegužę Baltarusijos teismas jai skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Romanas Protasevičius

Jų suėmimas sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

R.Pratasevičius 2019 metais pabėgo į Europą ir iš ten vadovavo „Telegram“ kanalui NEXTA – svarbiai Baltarusijos opozicijos žiniasklaidos priemonei, padėjusiai mobilizuoti protestuotojus po ginčijamo autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo šeštai kadencijai 2020-ųjų rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. 

Po R.Pratasevičiaus ir S.Sapegos arešto pasirodė nufilmuoti jų abiejų „prisipažinimai“. Opozicijos šalininkai sakė, kad šiuos įrašus jie padarė verčiami ir kad tai įprasta režimo taktika kritikams spausti.

Gegužės 22 dieną jam buvo suteikta malonė po to, kai prieš kelias savaites jis buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus.