JAV gynybos sekretorius: Ukraina turi pakankamai kovinių pajėgumų vykdyti kontrpuolimą

Birželio 15 d. Bulgarijos gynybos ministras Todoras Tagarevas „Politico“ sakė, kad Bulgarija siekia prisijungti prie ES iniciatyvos tiekti Ukrainai 2,2 mlrd. dolerių vertės artilerijos sviedinių.

„Mes labai aiškiai siekiame prisijungti prie šios koalicijos“, – sakė T.Tagarevas. „Politinio sprendimo nepriimta, bet mes tikrai dėsime pastangas ir tikiu, kad rasime būdą“.

Gegužę ES užbaigė susitarimą dėl 1 mln. artilerijos sviedinių suteikimo Ukrainai kovai su Rusijos agresija. Pirmasis žingsnis – skubiai siųsti atsargas iš nuolatinių Europos arsenalų, o antrasis – bendras naujų sviedinių pirkimas.

Kol kas Bulgarija yra vienintelė ES šalis, išskyrus Airiją, neprisijungusi prie Europos gynybos agentūros projekto, kuriuo siekiama bendrai įsigyti šaudmenų Ukrainai.

Birželio 15 d. Danijos gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas televizijos kanalui TV2 sakė, kad Ukrainos pilotai galės Danijos teritorijoje treniruotis su naikintuvais F-16.

T.Poulsenas paaiškino, kad pagal bendrą planą su Nyderlandais Ukrainos pilotai bus mokomi Danijos karinių oro pajėgų bazėje Skrødstrupe, pietų Jutlandijoje, kur bazuojasi F-16 lėktuvai.

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

Birželio 12 d. Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren sakė, kad Ukrainos lakūnų mokymai galėtų prasidėti jau šią vasarą. Tačiau jos Danijos kolega TV2 televizijai sakė, kad procesas greičiausiai prasidės tik „po vasaros atostogų“.

T.Poulsenas išreiškė viltį, kad kitos šalys taip pat suteiks savo paramą, kad Amsterdamas ir Kopenhaga galėtų pateikti konkretesnį planą liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Birželio 8 d. Rusija pagrobė 150 vaikų iš okupuotos Luhansko srities ir išvežė juos į Rusiją, birželio 15 d. pranešė Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras.

Pranešama, kad vaikai buvo išvežti iš Starobilio rajono į poilsio centrus „Lesnoj“ ir „Sosenka“ Rusijos pietinėje Karačajaus-Čerkeso srityje.

Tikimasi, kad šie centrai priims iki 750 vaikų iš okupuotų Luhansko srities gyvenviečių, pridūrė Nacionalinis pasipriešinimo centras.

Ukrainos nacionalinės duomenų bazės duomenimis, nuo visiškos invazijos pradžios Rusija pagrobė daugiau kaip 19 000 vaikų.

Ukrainai iki šiol pavyko grąžinti 373 neteisėtai į Rusiją išvežtus ukrainiečių vaikus, ir šis procesas tebevyksta.

Birželio 15 d. Rusijos pajėgos antrą kartą bombardavo Chersono sritį, žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

55 metų vyras žuvo būdamas savo bute Beryslave, rašė gubernatorius „Telegram“.

Kozatske per oro smūgį buvo sužeista 86 metų moteris. Ji paguldyta į ligoninę, pridūrė O.Prokudinas.

Anksčiau šiandien Rusijos pajėgos smogė Zelenivkos kaimui netoli Chersono, žuvo 80 metų moteris.

Šią savaitę į Ukrainą ir Rusiją vyksta Afrikos delegacija, kuri pasiūlys „pasitikėjimo stiprinimo priemones“, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikai tarp abiejų šalių, birželio 15 d. pranešė „Reuters“.

Remiantis pagrindiniu dokumentu, su kuriuo susipažino „Reuters“, siūlomos priemonės gali apimti Rusijos kariuomenės išvedimą iš Ukrainos, taktinių branduolinių ginklų išvedimą iš Baltarusijos teritorijos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio sustabdymą.

Gegužės 22 d. naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad delegacija, į kurią įeina Pietų Afrikos Respublikos, Senegalo, Egipto, Kongo Respublikos, Ugandos ir Zambijos prezidentai, lankysis Ukrainoje ir Rusijoje, kad „inicijuotų taikos procesą“ ir aptartų ukrainietiškų grūdų ir rusiškų trąšų eksportą.

Senegalo prezidento Macky Sall ir Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyril Ramaphosa vadovaujama grupė birželio 16 d. atvyks į Kyjivą, o birželio 17 d. – į Sankt Peterburgą, rašo „Reuters“, remdamasi neatskleistu dokumentu.

„Konfliktas, taip pat pagrindinių (Afrikos) žemyno prekybos partnerių Rusijai taikomos sankcijos turėjo neigiamą poveikį Afrikos ekonomikai ir pragyvenimo šaltiniams“, – sakoma dokumente.

Po paliaubų Ukrainoje turėtų vykti Rusijos ir Vakarų derybos.

Nors dauguma Afrikos šalių teigė esančios neutralios šiame kare, Maskva jau seniai puoselėja gerus santykius su Afrikos žemyno vyriausybėmis.

Gegužės pabaigoje užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba išvyko į diplomatinę kelionę po Afriką.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas ketvirtadienį apsilankė Zaporižios atominėje elektrinėje, kad įvertintų padėtį po Naujosios Kachovkos užtvankos griūties.

Socialinėje erdvėje paskelbtame pareiškime Rafaelis Grossi teigė, kad siekiant užtikrinti elektrinės saugumą būtina, jog vandens lygis išliktų toks pat.

„Vyksta garavimas, gali būti tam tikras nuotėkis, bet jis turi būti išlaikytas tame lygyje. Su čia esančiu vandeniu elektrinė kurį laiką gali būti saugi“, – TATENA vadovas.

„Jėgainė dirbs, kad papildytų vandens atsargas, kad saugos funkcijos galėtų būti vykdomos normaliai“, – sakė R.Grossi ir pridūrė, kad jie atidžiai stebės situaciją.

Gamyklą laiko Rusijos pajėgos ir ji yra netoli tos vietos, kur vystosi Ukrainos puolimas pietuose. Tai jau trečias R.Grossi vizitas į atominę elektrinę nuo praėjusių metų rugsėjo mėn.

Du gyventojai, evakuoti iš Rusijos kaimo, kuris ribojasi su Ukraina Belgorodo srityje, valdžios institucijoms teigė, kad Rusijos kariai apiplėšė jų namus.

Viešuose komentaruose regiono gubernatoriui Viačeslavui Gladkovui du gyventojai teigė, kad Rusijos kariškiai, atsiųsti saugoti jų kaimo Novaja Tavolžanka, vietoj to apiplėšė jų namus.

Keli tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš šio rajono, kai gegužės pabaigoje prezidento Vladimiro Putino valdymui besipriešinantys Rusijos savanoriai pradėjo tarpvalstybinius reidus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas

Viena iš gyventojų, Natalija Čemerčenko, ketvirtadienį socialiniame tinkle „VK“ paskelbtame įraše pasakojo gubernatoriui: „Rusijos Federacijos kariškiai įsilaužia į daugelį namų (nors nepaprastoji padėtis neįvesta ir jie neturi teisės įeiti į privačius namus)“. 

„Jie gyvena mūsų namuose, tualetai ir namai užteršti, vagiami asmeniniai daiktai ir turtas“, – rašė ji.

„Mes nenorime, kad mūsų namai, kurie jau nukentėjo nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų, dabar vis dar būtų mūsų gynėjų piktadarybių prieglobstis!“ – pridūrė ji.

Šebekino rajono administracijos vadovas Vladimiras Ždanovas atsakyme V.Čemerčenko nurodė, kad jos „kreipimasis perduotas Saugumo tarybai“.

Kitame komentare, kuris buvo parašytas trečiadienį, teigiama, kad Rusijos kariai gyvena namuose, iš kurių pabėgo šeima.

„Buvo įsilaužta į du namus, vienos durys buvo išlaužtos laužtuvu, langai išdaužyti“, – teigiama vietos gyventojo Danilo Bilycho komentare.

„Jie ieškojo smulkių brangių daiktų, kai kurie iš jų buvo pavogti, viename iš namų buvo vandalizmo aktų, sudaužyti televizoriai, išplėšti baldai. Akivaizdu, kad name gyvena kareiviai“, – pridūrė jis.

Birželio 15 d. 38 metų vyras mirė nuo nudegimų, patirtų per Rusijos birželio 13 d. raketų smūgį Kryvyj Rihui Dniepropetrovsko srityje, pranešė meras Oleksandras Vilkulas.

Dėl to bendras žuvusiųjų per šį išpuolį skaičius išaugo iki 13.

„Žuvusysis dirbo surinkėju vienoje iš Kryvyj Riho įmonių“, – rašė O.Vilkulas „Telegram“. Po smūgio jis buvo nugabentas į ligoninę, kur gydytojai „visą parą kovojo dėl jo gyvybės“.

Rusijos raketos į Kryvyj Rihą smogė birželio 13 d. naktį. Buvo pataikyta į penkiaaukštį gyvenamąjį namą, įmonę ir dar vieną neatskleistą Kryvyj Riho vietą.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį pareiškė, kad, nepaisant kontrpuolimo pradžioje Rusijos padarytų nuostolių Kyjivui, Ukraina vis dar turi pakankamai galios jį vykdyti.

Maskva paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti vokiečių tankai „Leopard“ ir JAV pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, kurios, Rusijos teigimu, buvo užgrobtos per puolimus.

„Manau, kad rusai tas pačias penkias transporto priemones mums rodė apie 1000 kartų iš 10 skirtingų kampų“, – po Ukrainos ir Vakarų rėmėjų susitikimo Briuselyje sakė L.Austinas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lloydas Austinas

„Tačiau, atvirai kalbant, ukrainiečiai vis dar turi daug kovinių pajėgumų ir kovinės galios“, – pridūrė jis.

L.Austinas teigė, kad ir taip yra aišku, jog abi pusės patirs nuostolių, tačiau dabar svarbiau, kad Kyjivas sugebėtų sutaisyti sugadintą techniką.

„Ši kova ir toliau išliks sunki, kaip mes ir tikimės, ir manau, kad galiausiai pranašumą turės tas, kuris geriausiai išsilaikys“, – sakė jis.

„Daugiausia dėmesio skiriame tam, kad užtikrintume, jog ir toliau siektume to, ko reikia Ukrainai, kad ji būtų sėkminga, – nurodė L.Austinas.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pareiškė, kad šiuo metu yra dar per anksti vertinti, kiek ilgai galėtų trukti Ukrainos kontrpuolimas.

„Tai labai sunki kova, labai žiauri kova, kuri greičiausiai užtruks daug laiko ir brangiai kainuos“, – teigė M.Miley.

Ketvirtadienį NATO būstinėje Briuselyje susitikusios Ukrainos sąjungininkės iš Vakarų, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, pažadėjo Kyjivui suteikti daugiau naujų ginklų.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad pasiekta svarbi pažanga, siekiant sudaryti šalių koaliciją, norinčią pasiūlyti ukrainiečių pilotams naikintuvų F-16 mokymus.

Olandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren teigė, kad Nyderlandai, kurie pirmieji pradėjo šią iniciatyvą, tikisi šiuos mokymus surengti šią vasarą.

Ji sakė, kad vėliau ketinama įkurti mokymo centrą vienoje iš Rytų Europos šalių, besiribojančių su Ukraina.

Keturios Vakarų Ukrainos rėmėjos ketvirtadienį pareiškė, kad suvienija jėgas ir Kyjivui, kovojančiam su Rusija, tieks šimtus oro gynybos raketų ir jų paleidimo sistemų.

Jungtinės Karalystės, Danijos, Nyderlandų ir Jungtinių Valstijų pranešimas sutapo su Briuselyje vykusiu JAV vadovaujamos Ukrainos gynybos kontaktinės grupės – maždaug 50 valstybių, kurios remia Kyjivą karinėmis priemonėmis – susitikimu.

„Bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais galime suteikti gyvybiškai svarbią oro gynybos įrangą, kuri padės Ukrainai palaikyti puolamąsias operacijas ir apsaugoti ypatingos svarbos nacionalinę infrastruktūrą“, – sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Naujausias tiekimas padės Kyjivui atremti įžūlias Rusijos raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus, teigiama bendrame keturių sąjungininkių pareiškime.

„Pagal šią iniciatyvą bus pristatyta šimtai trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų ir su jomis susijusių sistemų, reikalingų apsaugoti svarbią Ukrainos nacionalinę infrastruktūrą ir toliau užtikrinti sėkmingas kontrpuolimo operacijas artimiausiais mėnesiais“, – sakė jie.

Įrangos pristatymas jau vyksta ir turėtų būti baigtas per kelias savaites, teigiama pareiškime.

Jame priduriama, kad paketą daugiausia sudaro sovietų laikų raketos, tačiau nenurodė jų šaltinio.

Ukraina jau gauna NATO klasės raketų iš Vakarų sąjungininkių, įskaitant ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ iš JK.

Pranešama, kad JAV senatoriai, remiami dviejų partijų, planuoja pasiūlyti įstatymo projektą, kuris leistų prezidentui Joe Bidenui konfiskuoti ir perduoti Ukrainai Rusijos valstybės turtą, birželio 15 d. pranešė „Financial Times“ (FT).

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Vakarų šalys įšaldė apie 300 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko turto.

Įstatymo projekto šalininkai teigia, kad kadangi Rusija yra kalta dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, ji turėtų prisiimti ir finansines reparacijų išlaidas. 

„Atsižvelgiant į Rusijos žiaurumą ir tebesitęsiančius karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones, būtų teisinga, kad Rusijos vyriausybės lėšos Jungtinėse Valstijose būtų areštuotos ir nukreiptos padėti Ukrainai laimėti karą ir atstatyti savo šalį“, – sakė įstatymo projektą teikiantis respublikonų senatorius Džimas Rišas.

J.Bideno administracija kol kas neužėmė aiškios pozicijos šiuo klausimu.

Kritikai atkreipė dėmesį į teisinius šio žingsnio keblumus, nes valstybės turtui taikomas „suverenus imunitetas“ – susitarimas, kad viena valstybė neperims kitos valstybės turto.

Rusijos suverenaus turto konfiskavimas ir perdavimas gali paskatinti tokį patį Maskvos atsaką ir sukurti pavojingą precedentą užsienio politikoje visame pasaulyje.

Gegužės 23 d. dviejų partijų JAV įstatymų leidėjų grupė išsiuntė laišką J.Bidenui, ragindama jį išsiųsti konfiskuotą Rusijos turtą Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Šveicarijos parlamentui teigė, kad labai svarbu suteikti galimybę perduoti Kyjivui Šveicarijoje pagamintus ginklus.

„Žinau, kad Šveicarijoje vyksta diskusija dėl karinių medžiagų, skirtų Ukrainai apsaugoti ir apginti, reeksporto“, – sakė jis per vertėją vaizdo kreipimesi.

„Tai būtų gyvybiškai svarbu“, – pridūrė V.Zelenskis. 

Laikydamasi griežto karinio neutralumo, Šveicarija neleidžia šalims, turinčioms šveicarų gamybos ginklų, perduoti juos Ukrainai.

Pagal Šveicarijos karinės įrangos įstatymą prašymai dėl eksporto negali būti patvirtinti, jei šalis gavėja dalyvauja tarptautiniame ginkluotame konflikte.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mums reikia ginklų, kad galėtume atkurti taiką Ukrainoje“, – sakė V.Zelenskis.

„Mes nesame karo teritorija. Nesame konflikto zona. Esame šalis, kuri visada palaikė taikos svarbą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas. 

„Ir jūs puikiai žinote, kad šią agresiją galime atremti tik kartu“, – teigė jis. 

Po maždaug 15 minučių trukusios kalbos jis sulaukė audringų ovacijų.

Tačiau nemažai vietų liko tuščios, nes didžiausia populistinė dešinioji partija – Šveicarijos liaudies partija – nedalyvavo posėdyje, įspėdama, kad kontaktai su Ukrainos prezidentu gali pakenkti šalies neutralumui.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Šveicarijoje nesiliauja diskusijos dėl šalies neutralumo.

Šveicarija, kuri nėra Europos Sąjungos narė, laikosi Bendrijos sankcijų Rusijai, tačiau demonstruoja karinį neutralumą.

Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkų spaudimo, Šveicarija iki šiol atsisako leisti šalims, turinčioms Šveicarijoje pagamintų ginklų, reeksportuoti juos į Ukrainą.

Tuo tarpu šalies parlamentas siekia kompromiso šiuo klausimu, galbūt leisdamas reeksportuoti Šveicarijoje pagamintus ginklus tam tikromis sąlygomis.

Toks ginklų perdavimas būtų leidžiamas tik kariaujančioms šalims, kurioms jų reikia savigynai.

Tačiau tam reikėtų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos arba dviejų trečdalių JT Generalinės Asamblėjos narių pritarimo.

Ketvirtadienį V.Zelenskis teigė, kad Ukraina veikia savigynos tikslais. 

„Mirties šaltinis, vienintelis naikinimo šaltinis yra už mūsų sienų. Mes norime apsisaugoti patys, o jei apsaugosite mus, apsaugosite pasaulį nuo karo“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas taip pat paragino Šveicariją surengti Ukrainai skirtą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau išsamesnės informacijos apie tai nepateikė.

Lietuva ketina prisijungti prie Estijos ir Liuksemburgo buriamos informacinių technologijų (IT) koalicijos, skirtos padėti Kyjivui kovojant prieš Kremliaus pajėgas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Taip jis kalbėjo po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo.

„Manau, kad Lietuva tikrai turi tokių galimybių, tikrai jungsimės į IT koaliciją. Čia yra mūsų rankose tokios galimybes, kur mes tikrai galime Ukrainos IT sektoriui realiai padėti“, – ketvirtadienį iš Briuselio BNS sakė A.Anušauskas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Pasak krašto apsaugos ministro, vadinamoji IT koalicija „padėtų Ukrainos IT sektoriui tobulėti, pasiekti NATO standartus“. Jis pabrėžė, kad toks formatas panašus į koalicijas dėl „Leopard“ tankų, F-16 naikintuvų.

A.Anušausko teigimu, susitikimo metu taip pat aptarta Ukrainos pažanga vykdant kontrpuolimą, sąjungininkų paramos apimtys ir jų tolesnė perspektyva.

„Išvada tokia: parama Ukrainai ne mažėja, sakyčiau, ji didėja, struktūruojasi, pasidaro aiškiau, kaip išsidėlioja ir šiais metais, ir į ateitį“, – sakė ministras.

Susitikimo metu sąjungininkai taip pat pristatė savo teikiamą ir planuojamą paramą Ukrainai.

NATO sąjungininkės, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, nuo pernai vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivui jau skyrė ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių.

Danija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos perduos Ukrainai šimtus raketų ir kitų sistemų, kad sustiprintų jos oro gynybą, teigiama bendrame šių šalių pareiškime, paskelbtame Jungtinės Karalystės vyriausybės interneto svetainėje.

Visų pirma šiandien keturi gynybos ministrai paskelbė apie bendrą partnerystę siekiant aprūpinti Ukrainą prioritetine oro gynybos įranga, kad būtų patenkinti neatidėliotini Ukrainos poreikiai, nes Rusija ir toliau įžūliai vykdo raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus.

Ši iniciatyva buvo paskelbta prieš ketvirtadienio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamosios „Ramšteino 13“) posėdį.

„Pagal šią iniciatyvą bus pristatyta šimtai trumpojo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos raketų ir susijusių sistemų, reikalingų apsaugoti Ukrainos svarbiausią nacionalinę infrastruktūrą ir užtikrinti, kad artimiausiais mėnesiais kontrpuolimo operacijos ir toliau būtų sėkmingos“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad pristatymas jau prasidėjo ir turėtų būti baigtas per kelias savaites.

Po susitikimo Ramšteino formatu Briuselyje Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad gavo sąjungininkų įsipareigojimus pradėti Ukrainos pilotų mokymus valdyti Vakarų naikintuvus.

Tai pranešė „Evropeiska pravda“ korespondentas iš Briuselio, kur ketvirtadienį vyko susitikimas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Šiandien išgirdau labai svarbią naujieną apie vadinamąją “paukščių koaliciją„ arba “naikintuvų koaliciją„. Šiandien gavome partnerių įsipareigojimus, kad prasidės pratybos ir kad kartu kursime šios naikintuvų koalicijos struktūrą“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad mokymai pirmiausia prasidės su F-16 naikintuvais, o Nyderlandai ir Danija vadovaus mokymo procesui. Vėliau, pasak jo, prisijungs ir kitos šalys.

„Iš savo partnerių švedų išgirdome gerų žinių, kad turėsime galimybę išbandyti pajėgumus ten“, – pridūrė ministras.

„Kaip žinote, turime tankų koaliciją, oro gynybos koaliciją, artilerijos šeimą, daugkartinio raketų paleidimo sistemų šeimą. Taigi esu visiškai įsitikinęs, kad turėsime “paukščių koaliciją„. Tai reiškia, kad Ukrainos pajėgos ateityje išliks rytiniu Europos skydu ir rytiniu NATO skydu“, – pabrėžė O.Reznikovas.

Anksčiau Nyderlandų gynybos ministras Keesa Ollongrenas sakė, kad Ukrainos pilotai šią vasarą galėtų pradėti mokytis skraidyti amerikiečių gamybos naikintuvais F-16.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys trečiadienį paskelbtoje karo eigos Ukrainoje apžvalgoje pažymėjo, kad „ukrainiečiai ir toliau planingai vykdo suplanuotą puolamąją operaciją“.

Pasak jo, Ukrainos artilerija rusų karius kamuoja ne tik fronte.

„Ugnis į taikinius Rusijos pasienio teritorijose tampa druska ant žaizdos. Vakar Vladimiras Putinas pakalbėjo apie „sanitarinį koridorių“, kuris neleistų ukrainiečiams apšaudyti Belgorodo srities, o Rusijos karinė vadovybė ėmėsi konkrečių žingsnių, mėgindama priversti ukrainiečius nutraukti ugnį“, – rašė ekspertas.

Jis spėjo, jog Rusija gali bandyti pasinaudoti ir „raketiniu šantažu“.

„Nutekinta informacija apie tai, kad Briansko srityje, Rusijoje, pasirodė kranto apsaugos sistema „Bal“. Ji skirta apšaudyti laivams, tačiau taip pat gali apšaudyti sausumos taikinius, o naudojamos raketos iš čia pasiektų Kyjivą ir jo apylinkes“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.

Anot jo, jeigu informacija apie kranto apsaugos sistemos dislokavimą yra teisinga, Rusija gali neatsispirti pagundai jos panaudoti sausumoje. 

„Pirma, sistema „Bal“ sumontuota ant didelių automobilių, ją supainioti su kitomis sistemomis sunku, labai patogu „nutekinti“ vaizdus ir taip mėginti pašantažuoti ukrainiečius, leidžiant suprasti, kad jeigu nešaudysite jūs, tai gal nešaudysime ir mes. Nelabai racionalu, nes Kyjias ir taip apšaudomas“, – rašė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad sistema „Bal“ naudoja raketas, kurios skirtos skristi žemai, palei jūros paviršių, ir yra sunkiau aptinkamos radarų, tačiau tuo pačiu iškyla tikimybė, kad pakeliui jos susidurs su atsitiktiniais objektais ir nepasieks taikinio.

„Trečia, šios raketos nereikalingos Juodosios jūros pakrantėse, nes jomis nėra į ką šaudyti. Tačiau tuo pačiu matome dar vieną įrodymą, kad Rusijai trūksta kitų, specialiai tam skirtų raketų. Pvz., „Iskander“, kurios naudojamos tik labai epizodiškai“, – pabrėžė E.Papečkys.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi ketvirtadienį pareiškė, kad po Kachovkos užtvankos sugriovimo padėtis Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje saugumo tapo sudėtinga, tačiau ji stabilizuojama.

„Viena vertus, matome, kad situacija yra rimta, užtvankos sunaikinimo pasekmės yra realios, – sakė R.Grossi, apsilankęs elektrinėje. – Tuo pat metu imamasi priemonių padėčiai stabilizuoti.“

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA vadovas Rafaelis Grossi prie Zaporižios atominės elektrinės

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, R.Grossi nuolat perspėja apie galimą branduolinę avariją elektrinėje, kurioje jis ne kartą lankėsi. Zaporižios AE taip pat dirba nuolatinė TATENA komanda.

Kachovkos užtvanka įrengta Dniepro upėje pietinėje Ukrainos dalyje ir sudaro rezervuarą, iš kurio tiekiamas aušinamasis vanduo Rusijos okupuotai didžiausiai Europos atominei elektrinei. 

Dėl užtvankos susprogdinimo Kyjivas kaltina Rusiją, o pastaroji kaltina Ukrainą.

TATENA teigia, kad Kachovkos užtvankos katastrofa, dėl kurios žuvo ir be žinios dingo dešimtys žmonių, dar labiau apsunkina ir taip sudėtingą situaciją branduolinės saugos srityje. 

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas nemato jokių ženklų, kad Maskva pakeitė savo branduolinę poziciją. 

Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Minskas iš Rusijos jau gavo keletą taktinių branduolinių ginklų. 

Antradienį duodamas interviu valstybinei televizijai A.Lukašenka nurodė, kad nedvejodamas panaudotų taktinių branduolinius ginklus, jei Baltarusija susidurtų su agresija. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad ginklai bus dislokuoti Baltarusijoje ateinantį mėnesį ir bus kontroliuojami Maskvos.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Žinoma, atidžiai stebime, ką daro Rusija. Kol kas nepastebėjome jokių branduolinės politikos pokyčių, dėl kurių reikėtų keisti mūsų poziciją“, – žurnalistams prieš NATO ministrų susitikimą Briuselyje teigė J.Stoltenbergas.

Penktadienį planuojamas NATO branduolinės gynybos planavimo grupės posėdis. Šis susitikimas buvo planuojamas jau seniai ir nėra susijęs su pastarojo meto įvykiais, tačiau V.Putino grasinimai panaudoti branduolinius ginklus ir sprendimai trauktis iš ginkluotės ribojimo sutarčių kelia ypatingą Aljanso susirūpinimą.

„Rusijos branduolinė retorika ir pranešimai yra neapgalvoti ir pavojingi“, – teigė NATO generalinis sekretorius. 

„Rusija turi žinoti, kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir niekada neturi būti kariaujamas“, – pridūrė jis.

Anksčiau šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie planus dislokuoti trumpojo nuotolio branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje, o tai laikoma rimtu perspėjimu Vakarams.

Penktadienį susitikęs su A.Lukašenka V. Putinas sakė, kad šių ginklų saugyklos bus baigtos statyti kito mėnesio pradžioje, o po to jie bus greitai perkelti į Baltarusijos teritoriją. 

Liepos 11–12 dienomis JAV prezidentas Joe Bidenas ir kitų NATO šalių vadovai dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, maždaug už 35 km nuo Baltarusijos sienos.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sako rusams, kad pralaimėjimas kare prieš Ukrainą yra neišvengiamas, mano politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

„Ir jis tai daro ne vienas, jis yra labai įtakingos žmonių grupės lyderis, kitaip jis jau seniai būtų nužudytas“, – sakė jis UNIAN.

Pasak eksperto, J.Prigožinas meta iššūkį Rusijos gynybos ministrui ir Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkui, įžūliai nepaklūsta jų įsakymams, o 85 proc. socialinės žiniasklaidos vartotojų jį palaiko.

A.Piontkovskis atkreipė dėmesį į pasikeitusią „Wagner“ lyderio retoriką, nes pastaruoju metu jis vis kritiškiau vertina pačią karo idėją.

„Ne mes sugalvojome šią specialiąją operaciją, ne mes sukėlėme šį beprasmišką karą, ir kai kariai tai supras, jie turėtų išspardyti užpakalius tiems niekšams, kurie įvėlė juos į šią tragediją“, – neseniai kalbėjo J.Prigožinas. 

Pasak eksperto, J.Prigožinas atlieka labai svarbią funkciją, dirbdamas konkrečiai auditorijai – „z patriotiniams“. 

„Jis kreipiasi į šią masę ir užtikrina, kad pralaimėjimas neišvengiamas, jis ruošia šią masę kapituliacijai“, – mano A.Piontkovskis. 

Jūrų pėstininkai sunaikino priešo atakos sraigtasparnį Ka-52.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform", apie tai socialiniame tinkle „Facebook" pranešė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.

„Kontradmirolo Michailo Bilynskio vardo 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados jūrų pėstininkai sunaikino brangų priešo atakos sraigtasparnį Ka-52, vadinamą „Aligatoriumi“, – sakoma pranešime.

Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalies gynėjai sunaikino 301 rusų sraigtasparnį.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos/ „Facebook“/Sunaikintas rusų sraigtasparnis Ka-52

Gretimuose susprogdintos Kachovkos hidroelektrinės užtvankos objektuose galingų paviršinių sprogimų pėdsakų neaptikta, o tai rodo, kad sprogstamasis užtaisas buvo detonuotas objekto viduje, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Aplinkosaugos saugumo ir priešmininių priemonių departamento vadovas pulkininkas Ruslanas Berehulija per pasitarimą Kariniame žiniasklaidos centre. 

„Galingų paviršinių sprogimų pėdsakų gretimuose objektuose nėra, o tai rodo, kad hidroelektrinės viduje buvo susprogdintas sprogstamasis įtaisas, kurį tikriausiai padėjo Rusijos ginkluotųjų pajėgų 205-osios motorizuotosios šaulių brigados kariai“, – sakė jis.

R.Berehulija pridūrė, kad sprogimo metu Norvegijos seisminė sistema NORSAR koordinatėse, kurios sutampa su Kachovkos hidroelektrinės vieta, užfiksavo iki 2 balų stiprumo svyravimus, rodančius galingą sprogimą.

„AFP“/„Scanpix“/Išpuolis prieš Kachovkos hidroelektrinės užtvanką

Gynybos ministerijos atstovas pabrėžė, kad Kachovkos hidroelektrinės neįmanoma susprogdinti HIMARS raketomis, nes vienoje raketoje yra 100-200 kg sprogstamosios medžiagos, kurios nepakanka tokiam objektui sunaikinti. 

R.Berehulija taip pat pažymėjo, kad rusai Kachovkos hidroelektrinę sunaikino iš karto po to, kai Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo puolimą tam tikrose fronto zonose.

Kyjivas teigia, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvanką birželio 6 d. naktį susprogdino Rusijos pajėgos. Tai sukėlė didelio masto katastrofą, kuri užtvindė dešimtis gyvenviečių, pražudė tūkstančius gyvūnų ir į Juodąją jūrą išleido daug gėlo vandens.

Po incidento Rusijos valdžios institucijos suskubo tvirtinti, kad jos su juo niekaip nesusijusios. Tačiau incidento metu Kachovkos hidroelektrinė buvo jų kontrolės zonoje. Kai kurių ekspertų teigimu, susprogdindami Kachovkos hidroelektrinę rusai bandė sužlugdyti Ukrainos kontrpuolimą.

Per pastarąją savaitę pietryčių Ukrainoje Zaporižios kryptimi išlaisvinta daugiau kaip 100 kv.km teritorijos, paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.

„Per pastarąją savaitę mūsų kariai pasistūmėjo į priešo teritorijos gilumą iki 3 km netoli Mažosios Tokmačkos ir 7 km į pietus nuo Velyka Novosilkos“, – sakė Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas.

Jis antrino kitiems Ukrainos pareigūnams, teigiantiems, kad rajone buvo atkovotos septynios gyvenvietės – dauguma gyvenviečių yra nedideli kaimai. 

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad rajone veikianti jos pajėgų grupė „Vostok“ panaudojo „oro smūgius, artilerijos ugnį ir sunkiąsias liepsnosvaidžių sistemas“, kad atremtų du išpuolius šiame rajone. 

Tuo tarpu Rusija bando žengti į priekį kituose rajonuose, vykdydama puolamąsias operacijas Charkivo srityje ir palei dalį Donecko fronto, tačiau aplink Bachmutą ji yra atsilikusi, tvirtino O.Hromovas. Jo komentarai atitinka kitų Ukrainos pareigūnų teiginius.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Anot jo, Donecko fronte Ukrainos „Tauria“ pajėgų grupė teigė pasistūmėjusi iki 1 km atstumu, siekdama pagerinti savo taktines pozicijas netoli Vuhledaro miesto, kuris yra fronto linijoje nuo pat invazijos pradžios.

Praėjusią savaitę susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, Rusijos pajėgos „daugiausia dėmesio skiria naujoms gynybinėms linijoms įrengti“, pažymėjo Ukrainos karinės struktūros pareigūnas.

Per pirmąsias dvi birželio savaites Rusija atakavo Ukrainos infrastruktūrą daugiau kaip 140 raketų ir 250 bepiločių orlaivių, „daugiausia dėmesio skirdama taikiniams, susijusiems su logistika, pramonės objektais, taip pat naftos ir dujų tiekimu“, pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad per naujausią raketų atakų seriją ankstyvą ketvirtadienį buvo atakuojamos dronų gamybos vietos.

Nuo birželio pradžios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė 74 proc. Rusijos panaudotų sparnuotųjų raketų ir beveik 60 proc. atakos bepiločių orlaivių, sakė O.Hromovas, pridurdamas, kad raketų grėsmė didėja, nes rusai perkėlė raketų diviziją arčiau Ukrainos šiaurinės sienos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo pranešimu kreipėsi į Šveicarijos parlamentą, prašydamas, kad Šveicarija imtųsi vadovaujančio vaidmens pasauliniame taikos viršūnių susitikime dėl Ukrainos, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

V.Zelenskis paragino Šveicariją leisti reeksportuoti ginklus į Ukrainą, sakydamas, kad šis žingsnis būtų gyvybiškai svarbus kovojant su Rusijos invazija.

„AFP“/„Scanpix“/V.Zelenskis kreipėsi į Šveicarijos parlamentą

„Žinau, kad Šveicarijoje vyksta diskusija dėl karinių medžiagų eksporto, kad būtų galima apsaugoti ir apginti Ukrainą. Tai būtų gyvybiškai svarbu. Mums reikia ginklų, kad galėtume atkurti taiką Ukrainoje“, – vaizdo kreipimęsi į Šveicarijos parlamentą tvirtino Ukrainos vadovas.

Šveicarija jau seniai laikosi politikos, pagal kurią bet kuriai šaliai, kuri perka šveicariškus ginklus, draudžiama juos reeksportuoti konflikto šalims. Praėjusių metų lapkričio mėn. šalis taip pat įvedė specialų šveicarišką embargą šaudmenims, vežamiems į Rusiją arba Ukrainą, pranešė „Reuters“.

Europarlamentarai ketvirtadienį paragino NATO nares gerbti įsipareigojimus Ukrainai ir atverti kelią Kyjivui prisijungti prie Aljanso.

Europos Parlamento rezoliucijoje, priimtoje 425 balsais prieš 38 ir susilaikius 42 įstatymų leidėjams, viliamasi, kad Ukrainos stojimo į NATO procesas prasidės iškart po karo pabaigos ir bus greitai užbaigtas.

Iki tol Bendrija ir jos valstybės bei NATO narės turi glaudžiai dirbti su Ukraina ir nustatyti šaliai saugumo garantijas, sakoma rezoliucijoje.

Rugsėjo 30 dieną Ukraina pateikė paraišką dėl pagreitinto proceso stojant į NATO. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad nėra sutarimo dėl šalies narystės, kol ji kariauja su Rusija.

„Sutinkame, kad šiuo metu skubiausia užduotis – užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip suvereni nepriklausoma valstybė, nes jei Ukraina neįsitvirtins ir negalės išlikti demokratine valstybe Europoje, narystės klausimas apskritai nebus svarstomas“, – sakė jis prieš ministrų susitikimą Briuselyje.

J.Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog 31 šalis nares turintis Aljansas „susitars dėl daugiametės programos, pagal kurią padėsime Ukrainai pereiti nuo senų standartų, įrangos, procedūrų, doktrinų prie NATO standartų ir tapti visiškai sąveikia su NATO“.

Europarlamentarai taip pat griežtai pasmerkė Rusiją dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo ir prilygino šį veiksmą karo nusikaltimui. Jie pažymėjo, kad remiantis tarptautine teise visi už šį ir kitus karo nusikaltimus atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, žuvo ir be žinios dingo dešimtys žmonių, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad rugsėjį surengs vietos valdžios rinkimus keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos, kaip ji teigia, aneksavo praėjusiais metais.

„Rinkimai naujose Rusijos Federacijos teritorijose vyks balsavimo dieną 2023-iųjų rugsėjo 10-ąją“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos rinkimų komisija.

„SIPA“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Pernai rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri tų pačių metų vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė bandymą neteisėtai aneksuoti Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį smogė Zelenivkos kaimui, esančiam netoli Chersono, ir nužudė 80 metų moterį, pranešė Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Dar vienas pagyvenęs gyventojas per išpuolį buvo sužeistas, teigiama jo pranešime „Telegram“ platformoje.

Rusų okupantai fronte patiria didelių nuostolių ir kasdien į ligonines atveža daug sunkiai sužeistų žmonių. Pasak UNIAN korespondento, apie tai brifinge pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.

„Šiandien priešo aktyvumas Bachmuto sektoriuje gerokai sumažėjo. Okupantai dalyvauja gynybiniuose mūšiuose, nes „antroji pasaulio armija“ daugiau nesugeba“, – sakė O.Hromovas.

Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgos į šiaurę ir į pietus nuo Bachmuto atlaisvina Ukrainos žemes ir daro okupantams didelių nuostolių.

„Turimais duomenimis, pastarosiomis dienomis į Rusijos gynybos ministerijos karo ligoninę Rostovo srityje, per dieną vidutiniškai atvyksta 40-60 sunkiai sužeistų okupantų. Tai daugiausia agresoriaus 150-osios motorizuotosios šaulių divizijos 102-ojo motorizuotojo šaulių pulko kariai, perkelti iš Marjinkos krypties“, – pabrėžė O.Hromovas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos 80-os brigados karių žvalgybos operacija virš Bachmuto

Jis sakė, kad ligoninė yra perpildyta, joje trūksta kvalifikuoto medicinos personalo – chirurgų ir slaugytojų. Todėl sunkiai sužeistųjų mirtingumas yra didelis.

Brigados generolas taip pat pridūrė, kad viena iš 6-osios motorizuotosios šaulių divizijos 10-ojo tankų pulko 10-osios tankų divizijos padalinio „Audra Z“ kuopų, kurią sudarė 90 samdinių ir kuri pastarosiomis dienomis vykdė Ukrainos gynybos pajėgų pozicijų šturmo operacijas, neteko 70 žmonių.

Rusija ketvirtadienį pasmerkė Australijos sprendimą neleisti Maskvai Kanberoje statyti naujos ambasados.

Kiek anksčiau australų žvalgybos pareigūnai perspėjo, kad tai keltų grėsmę saugumui.

„Mūsų apgailestavimui, Australija ir toliau uoliai žengia keliu, kurį sukūrė rusofobiškos isterijos, šiuo metu aktyviai veikiančios kolektyvinių Vakarų šalyse, autoriai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is ketvirtadienį pareiškė, kad vyriausybė blokuos naujos Rusijos ambasados statybą netoli šalies parlamento, motyvuodama grėsme nacionaliniam saugumui.

Rusija šiuo metu nuomoja žemės sklypą netoli parlamento rūmų Australijos sostinėje Kanberoje, kur planavo statyti naują ambasados pastatą.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė apie neseniai pradėto kontrpuolimo pažangą, nepaisant stipraus Rusijos karių pasipriešinimo.

„Ginkluotosios pajėgos palaipsniui, bet tvirtai žengia į priekį... Tuo pat metu priešas stipriai priešinasi“ pietiniame fronte, sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar.

Ji pridūrė, kad ukrainiečių kariai į priekį žengė ir rytuose.

Ukraina šio mėnesio pradžioje pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą pietuose ir rytuose.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Aplink Bachmutą „priešas telkia papildomus rezervus ir visomis išgalėmis stengiasi užkirsti kelią Ukrainos pajėgų judėjimui“, nurodė H.Maliar.

Vis dėlto ji pranešė apie daugiau kaip trijų kilometrų pasistūmėjimą Bachmuto apylinkėse.

Ukrainos pajėgos atkovojo septynias gyvenvietes ir daugiau kaip 100 kvadratinių kilometrų teritorijos, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksijus Hromovas.

Rusija savo ruožtu teigia atrėmusi visus Ukrainos puolimus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad reikia aptarti saugumo garantijas Ukrainai. Tai jis pasakė per vyriausybės spaudos konferenciją, praneša DW.

O.Scholzas pažymėjo, kad Berlynas jau seniai apie tai kalbasi su svarbiausiais savo sąjungininkais.

Pasak Vokietijos kanclerio, taip pat kalbama apie pasirengimą užtikrinti saugumą, kai baigsis Rusijos karas prieš Ukrainą.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Jis pabrėžė, kad negali būti nė kalbos apie tai, kad būtų „kaip nors įšaldytas karas ir įteisinta Rusijos invazija“, kaip ragina kai kurios partijos.

„Rusijos prezidentas aiškiai nori absorbuoti kai kurias kaimynines teritorijas: jis turi tokį planą Ukrainai, ir visiškai akivaizdu, kad tai yra jo planas ir Baltarusijai“, – sakė O.Scholzas.

Būtent todėl, kaip pabrėžė O.Scholzas, svarbu paremti Ukrainą ir surengti „konkretų pokalbį dėl saugumo garantijų“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad Ukraina dar nepradėjo didelio kontrpuolimo, o Rusija jau šaukia apie pergalę. 

„Mes dar nepradėjome paties kontrpuolimo, o Rusija jau šaukia pergalę: „Mes jau laimėjome, mes jau atrėmėme kontrpuolimą“. Dvyliktą valandą dienos pradėjome tam tikrus puolamuosius veiksmus tam tikruose rajonuose, o 15 val. vakaro Putinas jau kalba... kaip žmogus, kuris neturi jokio supratimo apie karą, bendrauja su propagandistais, kurie taip pat neturi jokio supratimo apie karą, ir pasakoja jiems visiškai keistus dalykus. Jis sako, kad mes viską sustabdėme, mes laimime“, – sakė M.Podoliakas.

Prezidento administracijos vadovo patarėjas pažymėjo, kad dabartinį karo etapą galima apibūdinti kaip Ukrainos gynybos pajėgų visos didžiulės fronto linijos išbandymą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

„Rusija ten sutelkė viską, ką galėjo sutelkti, ir šiandien bandys išsilaikyti, nes supranta, kad vos tik mūsų kariuomenė kur nors prasiverš, viena ar kita kryptimi arba keliomis kryptimis vienu metu, viskas vyks taip pat, kaip Charkivo srityje ar kitur, ir tai prives prie žlugimo“, – sakė M.Podoliakas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi ketvirtadienį atvyko į Zaporižios atominę elektrinę.Apie tai pranešė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“.

„Enerhoatom“ teigimu, R.Grossi turės įvertinti Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimo pasekmes Zaporižios AE.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, R.Grossi nuolat perspėja apie galimą branduolinę avariją elektrinėje, kurioje jis ne kartą lankėsi. Zaporižios AE taip pat dirba nuolatinė TATENA komanda.

Kachovkos užtvanka įrengta Dniepro upėje pietinėje Ukrainos dalyje ir sudaro rezervuarą, iš kurio tiekiamas aušinamasis vanduo Rusijos okupuotai didžiausiai Europos atominei elektrinei. 

Dėl užtvankos susprogdinimo Kyjivas kaltina Rusiją, o pastaroji kaltina Ukrainą.

TATENA teigia, kad Kachovkos užtvankos katastrofa, dėl kurios žuvo ir be žinios dingo dešimtys žmonių, dar labiau apsunkina ir taip sudėtingą situaciją branduolinės saugos srityje. 

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tikisi, kad artimiausiomis savaitėmis Ukraina surengs didesnio masto kontrpuolimą, ir ragina nedaryti spaudimo ukrainiečiams, kurie „žino, ką daro“.

Tai jis sakė ketvirtadienį atvykęs į NATO gynybos ministrų susitikimą, praneša „Evropeiska Pravda“ korespondentas iš Briuselio.

H.Pevkuras pažymėjo, kad labai svarbu ir toliau remti Ukrainą, kol tęsiasi kontrpuolimas. 

„Visi suprantame, ką tai reiškia: abi pusės mūšio lauke patiria nuostolių, o tai reiškia, kad pagalba Ukrainai yra labai svarbi“, – sakė H.Pevkuras.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Hanno Pevkuras

Kartu jis sakė, kad plataus masto kontrpuolimas dar neprasidėjo. 

„Matome, kad kai kurios brigados juda įvairiomis kryptimis, tačiau vis dar nematome judančių didelių tankų batalionų. Galime tikėtis, kad artimiausiomis savaitėmis pamatysime daugiau judėjimo“, – sakė ministras.

Jis ragino nedaryti spaudimo ukrainiečiams, kurie, pasak jo, žino, ką daryti mūšio lauke.

„Mano žinia visiems: nedarykite per didelio spaudimo ukrainiečiams. Jie žino, ką daryti, mes jiems padedame, ir jie turi laimėti karą“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, Estija ir toliau rems Ukrainą ir teiks naują pagalbą: „Džiaugiuosi, kad su daugeliu mūsų sąjungininkų susitarėme šiandien šiame susitikime paskelbti apie naują pagalbos Ukrainai paketą.“

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį susirinko aptarti būsimų santykių su Ukraina, tęsiantis Rusijos karui šioje šalyje, žlugdančiam jos viltis artimiausiu metu prisijungti prie didžiausio pasaulyje saugumo aljanso.

Ministrai taip pat turi dalyvauti atskirame JAV vadovaujamos Ukrainos kontaktinės grupės susitikime NATO būstinėje. Kontaktinė grupė – tai forumas, į kurį reguliariai renkasi Ukrainos rėmėjai, siekdami surinkti daugiau ginklų ir šaudmenų, kurie padės Kyjivui kovoti su Rusijos invazija.

NATO susitikimas vyks likus mažiau nei mėnesiui iki JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegų vizito Lietuvoje, per kurį bus simboliškai parodyta parama Ukrainai. Tikimasi, kad jie pabrėš savo ryžtą imtis veiksmų, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys išplėsti karą į Vakarus.

2008 metais NATO sutiko, kad Ukraina vieną dieną įstotų į organizaciją, tačiau nenustatė datos, kada ji pradės derybas dėl narystės.

Karui tęsiantis, rugsėjo 30 dieną Ukraina pateikė paraišką dėl pagreitinto proceso stojant į NATO. Tačiau dėl to, kad Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, o Rusijos kariuomenė ir prorusiški separatistai užėmė dalį Pietų ir Rytų Ukrainos, neaišku, kaip atrodys Ukrainos sienos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad nėra sutarimo dėl šalies narystės, kol ji kariauja su Rusija.

„Sutinkame, kad šiuo metu skubiausia užduotis – užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip suvereni nepriklausoma valstybė, nes jei Ukraina neįsitvirtins ir negalės išlikti demokratine valstybe Europoje, narystės klausimas apskritai nebus svarstomas“, – sakė jis prieš susitikimą.

J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog 31 šalis nares turintis Aljansas „susitars dėl daugiametės programos, pagal kurią padėsime Ukrainai pereiti nuo senų standartų, įrangos, procedūrų, doktrinų prie NATO standartų ir tapti visiškai sąveikia su NATO“.

NATO taip pat stiprina santykius su Ukraina. Vėliau ketvirtadienį posėdžiausianti NATO ir Ukrainos komisija bus pertvarkyta į NATO ir Ukrainos tarybą, taip suteikiant šiai šaliai lygiavertę vietą prie stalo su 31 sąjungininke.

NATO kaip organizacija Kyjivui teikia tik neletalinę paramą, nors sąjungininkai pavieniui ir grupėmis pristato ginklus ir šaudmenis.

Ukraina dar nepradėjo plataus masto kontrpuolimo, tačiau pirmosios gynybos pajėgų operacijos keliose srityse yra „nuosaiki pradžia“. Tokią nuomonę interviu „Radio Svoboda“ išsakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.

„Manau, kad tikro kontrpuolimo dar nematėme. Viskas dar priešakyje. Remdamasis savo karine patirtimi, pavadinčiau tai formuojančiomis operacijomis“, – sakė P.Pavelas.

„Scanpix“/AP nuotr./Petras Pavelas

Pasak jo, viską, ko Ukrainos pajėgoms nepavyks pasiekti šiais metais, teks atidėti bent iki kitų metų pavasario, „su visais su tuo susijusiais sunkumais“.

Čekijos prezidentas pažymėjo, kad pasirengimas kontrpuolimui užtruko kelis mėnesius, „ir tai yra visiškai natūralu“, nes reikia daug laiko parengti dideles karines pajėgas, aprūpinti jas technika, apmokyti ir gauti pakankamai įvairiausių išteklių.

„Tai taip pat reikalauja daug pastangų iš visų dalyvaujančių žmonių. Taigi net jei kontrpuolimą vertinsime šiuo techniniu požiūriu, pasirengti naujam puolimui vėl prireiks daug laiko.

Jei dar atsižvelgsime į oro sąlygas, kurios žiemą yra labai nepalankios, padarysime išvadą, kad tai, ko nepavyks pasiekti šiais metais, teks atidėti bent iki kitų metų pavasario, su visais su tuo susijusiais sunkumais. Ypač bus sunku išlaikyti mūsų partnerių paramą“, – sakė jis.

P.Pavelas pridūrė, kad Vakarai šiais metais mato „galimybių langą“, o tai reiškia, kad „prireiks mažiausiai trijų ar keturių mėnesių, kol bus pradėta bet kokia kita veikla“.

Rusijos pietuose trečiadienį vyko daugiau kaip 20 ukrainiečių karių, patekusių į nelaisvę per kovas Ukrainoje, teismas.

Paimti į nelaisvę kariai priklausė Azovo pulkui – elitiniam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniui, kuris kovojo su rusais pietinio Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros apgulties metu. Rusija pernai užėmė Mariupolį po tris mėnesius trukusio mūšio, per kurį didžioji miesto dalis virto griuvėsiais.

2022 metų gegužę Rusijos pajėgoms pasidavė paskutiniai Ukrainos gynėjai, pasislėpę milžiniškoje plieno gamykloje Mariupolyje.

„IMAGO“/„Scanpix“/Kaltinamosios Rostovo teisme

Rusijos pareigūnai Azovo pulką įtraukė į teroristinių grupuočių sąrašą. Kaltinamiesiems pateikti kaltinimai dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje ir dalyvavimu veiksmuose, kuriais siekiama nuversti Rusijos primestą Donecko srities valdžią.

Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimo bausmės nuo 15 metų iki gyvos galvos.

Du iš 24 asmenų, kuriems buvo pateikti kaltinimai, buvo paleisti apsikeičiant kaliniais. Iš likusių 22 kaltinamųjų, kuriems rengiamas teismas, aštuonios yra moterys, kurios, kaip pranešama, dirbo Azovo pulko virėjomis.

Kitas teismo posėdis numatytas birželio 28 dieną.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas šį teismo procesą pavadino atskiru karo nusikaltimu, kurį turi įvertinti Tarptautinis baudžiamasis teismas.

„Rostove vykstančio teismo proceso dėl „Azovstal“ gynėjų nuotraukos kelia tik pasibjaurėjimą. Spindintys prokurorai ir pasipuošę prisiekusieji su blizgančiomis šypsenomis „teisia“ vaikinus ir merginas, kurie atrodo kaip skeletai po koncentracijos stovyklos ir kankinimų“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė M.Podoliakas.

Lenkijos karo analitikas Konradas Muzyka, atidžiai stebintis karą, teigė, kad kontrpuolime pietryčių Ukrainoje dalyvauja tik 3 iš 12 brigadų, praneša „Reuters“.

Pranešama, kad Ukrainos kontrpuolimas įgauna formą, tačiau pagrindinis išbandymas dar laukia ateityje, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra šiek tiek nutolusios nuo pagrindinės Rusijos gynybos linijos, o didžioji dalis puolimui paruoštų pajėgų vis dar yra parengtyje.

Agentūros duomenimis, Ukraina kontrpuolimui ruošėsi mažiausiai šešis mėnesius po to, kai rugsėjį atkovojo Charkivo sritį, dalį Chersono srities, o praėjusių metų balandį privertė Rusijos karius trauktis iš Kyjivo.

Pasak analitikų, kariuomenė operacijai sukūrė 12 šarvuočių brigadų, iš kurių devynios buvo apmokytos ir aprūpintos Vakaruose. Brigadą paprastai sudaro ne mažiau kaip 3 500-4 000 karių.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad nėra jokių ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori taikos ar derybų, kad būtų nutrauktas jo pradėtas karas prieš Ukrainą.

Pasak UNIAN korespondento, J.Stoltenbergas tai pasakė per brifingą, surengtą birželio 15-16 d. Briuselyje vykstančio NATO gynybos ministrų susitikimo pradžioje.

„Iš prezidento V.Putino ir Rusijos nematome jokių ženklų, kad jie iš tikrųjų ruošiasi taikai ar kokioms nors realioms deryboms. Tuo pat metu, kuo daugiau žemių Ukraina sugebės atkovoti kontrpuolimo metu, tuo stipresnės bus jos pozicijos prie derybų stalo“, – sakė J.Stoltenbergas.

Siekdama apsisaugoti nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išpuolių, Rusija pratęsė savo gynybos liniją iki Baltarusijos sienų, gegužės pabaigoje atskleidė žemėlapių kūrime ir palydovinių nuotraukų analizėje besispecializuojantis Brady Africkas. 

Tviteryje jis pasidalino Baltarusijos ir Rusijos sienos nuotrauką iš palydovo „Planet“. 

Iš nuotraukos matyti, kad Rusijos gynybos linija yra netoli Riabinovkos kaimo Rusijos Federacijos Briansko srities Klimovsko rajone – 6 km nuo sienos su Ukraina – ir siekia Baltarusijos sieną. 

Naujienų agentūra „Unian“ cituoja susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą „Belaruski Gayun“, kuriame tvirtinama, jog rusai yra iškasę maždaug 12 metrų pločio antranšėjinį griovį ir tris eiles „drakono dantų“, kurie, skirtingai nei griovys, baigiasi likus maždaug 300 m iki Baltarusijos sienos.

Socialiniuose tinkluose taip pat pažymėta, kad ši gynybinė linija atsirado 2022 m. gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje. 

Pačioje Baltarusijos teritorijoje šiuo metu tokių didelio masto įtvirtinimų nėra, tvirtino „Unian“. Tačiau nuo 2022 m. vasaros Rusija sukūrė vieną didžiausių pasaulyje per daugelį dešimtmečių karinės gynybos sistemų. 

Rusijos Federacija dėjo ypatingas pastangas, kad sustiprintų šiaurinę okupuoto Krymo sieną. Jie taip pat iškasė šimtus kilometrų tranšėjų Rusijos Federacijoje, ypač Belgorodo ir Kursko srityse. 

Gegužės mėn. buvo nutekinta palydovinė vaizdo medžiaga, kurioje matyti išilgai kairiojo Dniepro upės kranto esantis tranšėjų tinklas. Žinoma, kad tinklas eina per okupuotas Zaporižios srities dalis.

Tai rodo, kad pagrindinė Rusijos Federacijos baimė tebėra grėsmė prarasti „sausumos koridorių“ į Krymą.

Ekspertai mano, kad įtvirtinimai gali tapti reikšminga kliūtimi tolesnei kontrpuolimo sėkmei, atkreipė dėmesį „Unian“.

Kalbėdamas Briuselyje prieš suplanuotą gynybos ministrų susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad gynybos ministrai šiandien susitinka „kritišku metu“ „pavojingesniame pasaulyje“, pranešė leidinys „The Guardian“.

„Ukraina pradėjo kontrpuolimą, matome įnirtingas kovas. Dar tik pradžia, bet taip pat matome, kad ukrainiečiai pasiekia laimėjimų ir kad Ukraina sugeba išlaisvinti okupuotas žemes“, – tvirtino J.Stoltenbergas.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Jis pabrėžė, kad parama, kurią NATO sąjungininkai teikia Ukrainai „jau daugelį mėnesių, iš tikrųjų turi reikšmės mūšio lauke“. Ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje bus svarstoma, kaip palaikyti paramą Ukrainai.

„Karas Ukrainoje tik įrodo, kad reikia palaikyti Ukrainą“ ir toliau teikti jai paramą, sakė NATO generalinis sekretorius.

Ketvirtadienį taip pat organizuojamas susitikimas su gynybos pramonės nariais ir susitikime, kuriame bus aptarti „naujų pajėgumų tikslai“, kad būtų užtikrintas pakankamas amunicijos kiekis, kuris, pasak jo, bus „gerokai didesnis“ nei anksčiau.

Maskvos paskirtas okupuoto Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas teigė, kad pusiasalį naktį į ketvirtadienį atakavo devyni dronai.

Apie tai ketvirtadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

S.Aksionovas sakė, kad šeši dronai buvo numušti, o trys buvo priversti nusileisti naudojant elektroninę karinę įrangą.

Teigiama, kad vienas iš dronų sprogo centrinėje Krymo dalyje esančiame Dokučajevo kaime, dėl to išdužo kelių namų stiklai, teigė Kremliaus paskirtas pareigūnas. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Ukraina kol kas nekomentavo šių incidentų.

Nuo 2022 metų rugpjūčio Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje nuolat pranešama apie sprogimus ir šaudymus. Ukrainos pareigūnai ne kartą žadėjo susigrąžinti Krymą.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Ketvirtadienį Ukrainos Generalinis štabas patvirtino, kad puolimas vykdomas trimis kryptimis ir pažymėjo, kad šalies gynėjai daro pažangą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas teletilto metu tvirtino, kad „ten, kur ginasi Ukrainos kariai, neprarasta nei viena pozicija“.

„Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo tiek gynybines, tiek puolamąsias operacijas. Jos iš dalies sėkmingos. Ten, kur ginasi Ukrainos kariai, neprarasta nė viena pozicija. Gynybos pajėgos tęsia puolamuosius veiksmus Berdiansko, Mariupolio ir Bachmuto kryptimis“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Kreminos

Generalinio štabo duomenimis, Berdiansko sektoriuje mūšiai tęsiasi Makarivkos apylinkėse. Mariupolio sektoriuje – Novodanilivkos ir Novopokrovkos rajonuose.

Bachmuto sektoriuje Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas Razdolivkos, Krasnopolivkos ir Berchivkos-Jahidnės rajone. Pasak Generalinio štabo atstovo spaudai, Ukrainos pajėgos šiame rajone daro pažangą.

Pastarąją savaitę Ukrainos kariai suintensyvino puolimą Ukrainos pietryčiuose. Visų pirma Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimus vakarinėje Donecko srities dalyje ir Zaporižios srityje. Per pastarąsias tris dienas gynėjams pavyko išlaisvinti apie 3 kv.km teritorijos įvairiomis kryptimis ir septynias gyvenvietes.

Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) atkreipė dėmesį į beveik anekdotinę situaciją Rusijos pajėgų gretose netoli Kreminos.

Pasak Rusijos šaltinių, Ukrainos gynėjai smogė 20-osios Rusijos jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos (Vakarų karinės apygardos) divizijai netoli Kreminos, Luhansko srityje, kol ši laukė 20-osios Jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vado generolo majoro Suchrabo Achmedovo kalbos, prieš pradedant puolamąsias operacijas.

Teigiama, kad divizija vienoje vietoje laukė dvi valandas. Tai jai kainavo brangiai: sutelktai grupei kovotojų Ukraina smogė HIMARS paleista raketa.

Smūgio metu žuvo apie 100 rusų karių ir dar 100 buvo sužeista, pranešė vienas karinis tinklaraštininkas. Nors ISW ekspertai teigė nepastebėję jokio vizualiai patvirtinto smūgio ar jo padarinių.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai pagrįstai kritikavo netinkamą sprendimą tokiam ilgam laiko tarpui sutelkti tiek daug Rusijos kovotojų ukrainiečių ugnies zonoje ir pasinaudojo šia situacija, kad pakartotų seniai išsakytą kritiką dėl neefektyvaus Rusijos vadovavimo taip vadinamai „specialiajai karinei operacijai“.

ISW pažymėjo, kad kilęs pasipiktinimas primena ankstesnius atvejus, kai buvo pastebėti neatsakingi Rusijos kariniai veiksmai, atnešę dramatiškų nuostolių: pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio 31 d. Ukrainos smūgis didelei Rusijos pajėgų koncentracijai Makijivkoje, Donecko srityje.

Kariniai tinklaraštininkai jau anksčiau ragino Rusijos pareigūnus patraukti atsakomybėn Rusijos karinę vadovybę už smūgį Makiivkoje, o jie, pasak ekspertų, įprastai kaltę dėl didelio masto Rusijos karinių nesėkmių bando suversti atskiriems vadams.

Įvykius fronte sekantys ir apie karą rašantys rusai skundėsi, kad S.Achmedovas ir panašūs vadai ir toliau užima svarbiausius postus, užuot už tai atsakę – tai ilgalaikis skundas, rodantis plačiai paplitusią panieką Rusijos gynybos ministerijos institucijai.

Vienas tinklaraštininkas netgi paragino sušaudyti atsakingus vadus jų būrių akivaizdoje, nesvarbu, ar jie būtų pulkininkai, ar generolai, pažymėjo ISW analitikai.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į vis aštrėjantį Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos karinės vadovybės konfliktą.

Pažymima, kad šeštadienį Rusijos gynybos ministerija pareikalavo, kad „savanorių formuočių“, tokių kaip „Wagner“, nariai pasirašytų sutartis tiesiogiai su Gynybos ministerija. Šį reikalavimą antradienį per valstybinę televiziją aiškiai patvirtino prezidentas Vladimiras Putinas.

Nors J.Prigožinas energingai kritikavo Rusijos gynybos ministeriją, tačiau paisė V.Putino autoriteto, pažymėjo britų žvalgyba.

Taigi, nepaisant oficialaus Rusijos lyderio komentaro, trečiadienį „Wagner“ vadovas pareiškė, kad „nė vienas iš „Wagner“ kovotojų nėra pasirengęs vėl eiti gėdos keliu. Todėl jie nepasirašys sutarčių“.

Gynybos ministerijos ekspertų nuomone, J.Prigožino retorika virsta pasipriešinimu platesniems privilegijuotiesiems visuomenės sluoksniams.

Tikėtina, kad 2023 m. liepos 1 d. – galutinis terminas, iki kurio savanoriai turi pasirašyti sutartis, – taps svarbiausiu nesantaikos tašku.

Japonija derasi dėl artilerijos sviedinių tiekimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad būtų padidintos Ukrainos karinės atsargos prasidėjusiam kontrpuolimui, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.

Teigiama, kad Tokijas svarsto galimybę tiekti 155 mm artilerijos sviedinius „pagal 2016 m. susitarimą, kuris leidžia Japonijai ir JAV dalytis amunicija kaip ilgalaikio saugumo aljanso dalį“.

Neaišku, kiek sviedinių perduos Japonija ir kada tiksliai galės tai padaryti. Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, Ukrainos kariai per mėnesį sunaudoja daugiau kaip 90 tūkst. 155 mm šaudmenų.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Japonijos gynybos ministras Yasukazu Hamada

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas anksčiau šį mėnesį Tokijuje surengė derybas su Japonijos gynybos ministru Jasukazu Hamada. Po susitikimo L Austinas gyrė Japoniją už Ukrainai suteiktą neletalinę karinę paramą ir sakė, kad papildoma pagalba būtų sveikintina.

Iki šiol Japonija Ukrainai teikė tik neletalinę pagalbą. 

Nuo invazijos pradžios Japonija perdavė Ukrainai neperšaunamų liemenių, šalmų, maisto davinių ir kitą neletalinę karinę pagalbą. Tačiau, remdamasi savo pačios nustatytais apribojimais, ji nesiūlė ginklų. 

Po pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare Japonija atsisakė naudoti karinę jėgą tarptautiniams ginčams spręsti. Septintajame dešimtmetyje ministrų kabinetas patvirtino ginklų eksporto apribojimus ir uždraudė perduoti letalinius ginklus į užsienį.

Atskirai įstatymu ribojamas Savigynos pajėgų, kaip vadinama Japonijos kariuomenė, naudojamos įrangos eksportas.

Kovo mėn. vyriausiasis ES diplomatas įspėjo, kad Vakarų šalims nepavykus susitarti dėl mažėjančių Ukrainos šaudmenų atsargų papildymo, kils „sunkumų“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tradicinėje Rusijos karo nuostolių ataskaitoje paskelbė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 580 kovotojų. Nuo invazijos pradžios rusų gyvosios jėgos nuostoliai siekia beveik 218 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 14 tankų, 10 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 9 bepiločius orlaivius, 3 sparnuotąsias raketas ir vieną sraigtasparnį.

Pranešama, kad Odesą, kuri ankstyvą trečiadienio rytą jau patyrė Rusijos smūgių bangą, naktį vėl buvo atsidūrusi Rusijos smūgių taikiklyje.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ ankstyvą ketvirtadienio rytą išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusija atakavo „bepiločiais orlaiviais“, taip pat „iškilo raketų atakos grėsmė“, o gyventojams patarta eiti į slėptuves.

Vėliau pareigūnai tvirtino, kad visus 20 dronų, kurie atakavo pietuose, sunaikino Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.

Trečiadienį per Rusijos raketų ataką Odesoje žuvo trys žmonės ir mažiausiai 13 buvo sužeista, anksčiau pranešė Ukraina.

Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ nuotr./Raketų atakos Odesoje pasekmės

Valdžios institucijos teigė, kad priešlėktuvinė gynyba numušė dvi iš trečiadienio rytą paleistų Rusijos sparnuotųjų raketų „Kalibr“, tačiau ataka vis tiek sudavė smūgį civilinei infrastruktūrai, įskaitant verslo centrą, švietimo įstaigą, gyvenamųjų namų kompleksą, restoranus ir parduotuves.

Tai buvo vienas iš kelių trečiadienį visoje šalyje įvykdytų išpuolių, per kuriuos iš viso žuvo 13 civilių gyventojų ir 24 buvo sužeisti.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai buvo įsitikinę, kad trečiadienio ataka Odesoje „akivaizdžiai buvo nukreipta į objektus, kurių siekė priešas gynybos pajėgų logistinio aprūpinimo srityje“.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl nusitaikė į centrinį Kryvyj Riho miestą - Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinę. Pasak srities karinės administracijos vadovo, Serhijaus Lysako, rusų sparnuotosios raketos pataikė į du pramoninius kompleksus.

S.Lysakas teisį, kad smūgiai padarė didelės žalos, įskaitant nutrauktus dujotiekius. Įmonėse kilo gaisrai, kuriuos gelbėtojai jau užgesino.

Per išpuolį buvo sužeistas 38 metų vyras, jis buvo paguldytas į ligoninę.

Kariuomenės pareigūnai teigė, kad per naktį Rusija paleido keturias sparnuotąsias raketas. Vieną raketą sunaikino priešlėktuvinė gynyba, o likusios pataikė į pramoninius objektus Dnipropetrovsko srityje, kur ir yra įsikūręs Kryvyj Rihas.

Tai jau antras kartas, kai miestas šią savaitę tapo Rusijos oro pajėgų smūgių taikiniu.

Antradienio rytą mažiausiai 12 žmonių žuvo, o dar daugiau buvo sužeista po to, kai raketa pataikė į daugiabutį namą ir maisto produktų sandėlį.

Ketvirtadienio naktį per Rusijos oro ataką Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 20 iš 20 dronų „Shahed“, 1 iš 4 sparnuotųjų raketų ir žvalgybinį droną „Orlan-10“, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

„Birželio 15-osios naktį tarp 00:20 ir 04:30 val. rusų okupantai atakavo Ukrainą sparnuotosiomis raketomis Ch-101/Ch-555 ir dronais “Shahed-136/131„. Keturi strateginės aviacijos lėktuvai Tu-95ms įvykdė keturis sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555 paleidimus iš Kaspijos jūros. Vieną raketą pvyko sunaikinti, o kitos pataikė į pramoninius objektus Dniepropetrovsko srityje. Apie smūgio pasekmes praneš vietos karinės administracijos“, – sakoma pranešime.

Ten pat skelbiama, kad Irano gamybos dronus „Shahed“ Rusija paleido iš šiaurės ir pietų krypčių. Visi 20 dronų buvo sunaikinti.

Taip pat Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Ukrainos gynėjai naktį sunaikino operatyvinio-taktinio lygio priešo bepilotį orlaivį „Orlan-10“, kuris vykdė oro žvalgybą rytų kryptimi.

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį tęsė kontrpuolimą mažiausiai trimis kryptimis ir pasiekė rezultatų, sakoma JAV Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Analitikai taip pat cituoja Ukrainos gynybos viceministrę Hanną Maliar, anksčiau patvirtinusią, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo nuo 200 iki 500 metrų nenurodytuose Bachmuto krypties ruožuose ir nuo 300 iki 350 metrų Zaporižios krypties ruožuose.

Kovos tęsėsi vakarinėje Donecko srities dalyje, ypač prie Makarivkos, ir vakarinėje Zaporižios srities dalyje į pietus nuo Orichovo.

Ukrainiečiai toliau atakuoja priešo radijo elektroninės kovos priemonių pozicijas, nes ši technika, kaip pabrėžia ekspertai, itin apsunkina ukrainiečių atakas Taurijos fronto ruože.

Ukrainos pajėgos nuo birželio pradžios naudoja taktiką zonduoti Rusijos gynybinę liniją, ieškodamos „silpnų vietų“, kad suduotų didelį smūgį okupanto pajėgumams. Tai kartais kainuoja Ukrainos gynėjų gyvybes ir prarastą techniką.

Šiuo metu žinoma, kad išlaisvintos kelios gyvenvietės Donecko ir Zaporižios sričių sandūroje. Ukrainos gynybos ministerija apie naujus laimėjimus kalba atsargiai ir be didelių detalių.

Kiti ekspertų pastebėjimai:

• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos smogė 20-osios Jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos (Vakarų karinės apygardos) divizijai netoli Kreminos Luhansko srityje, kol ši dvi valandas laukė vado kalbos, ir taip sukėlė tipišką karinių tinklaraštininkų nepasitenkinimą dėl Rusijos karo vadų.
• Rusijos šaltiniai išplatino prieštaringus pranešimus apie Rusijos Dūmos deputato ir Čečėnijos „Rosgvardijos“ skyriaus vado Adamo Delimchanovo būklę. Birželio 14 d. ISW nepastebėjo jokių vaizdinių įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų prieštaringus teiginius apie A.Delimchanovo būklę.
• Birželio 14 d. Rusijos pajėgos surengė raketų ir bepiločių orlaivių smūgius visoje Ukrainoje.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas Kupjansko kryptimi ir į pietus nuo Kreminos.
• Ukrainos ir Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Bachmuto srityje.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas prie Donecko ir Zaporižios sričių administracinės sienos ir, kaip pranešama, birželio 14 d. pasiekė laimėjimų šioje teritorijoje.
• Birželio 14 d. Ukrainos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas vakarinėje Zaporižios srityje.
• Palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos sraigtasparniai, saugant juos nuo Ukrainos kontrpuolimo operacijų pietų Ukrainoje, tikriausiai yra dislokuoti aerodrome Berdianske, Zaporižios srityje.
• Rusijos Valstybės Dūmos įstatymo projektas, kuriuo siekiama padidinti šaukimo į kariuomenę amžių, rodo, kad Kremlius gali siekti apsaugoti tam tikras kartas nuo demografinio ir socialinio karo Ukrainoje poveikio.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau stengiasi įtvirtinti okupuotų teritorijų ekonominę kontrolę.