V.Zelenskis: prarastų pozicijų neturime, tik išlaisvintas

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neprarado pozicijų ir daro pažangą spausdamos priešą.

Vakariniame vaizdo kreipimesi prezidentas kalbėjo apie pirmadienį vykusį Vyriausiojo kariuomenės posėdį, kuriame buvo pateikti pranešimai apie padėtį fronte.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Chersone

„Kai kuriuose frontuose mūsų kariai juda į priekį, kituose frontuose jie gina pozicijas ir priešinasi okupantų puolimui bei sustiprintoms atakoms. Prarastų pozicijų neturime. Tik išlaisvintas. Jie turi tik nuostolių. Ir apskritai spaudimo situacija, mūsų spaudimo, kuris leidžia nutiesti kelią mūsų vėliavai“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas pažymėjo, kad kariuomenės vadai išsamiai apsvarstė naujų Nacionalinės gvardijos brigadų ir pasieniečių – tų, kurie laukia savo laiko kovinėms operacijoms – parengimą ir aprūpinimą technika. 

„Nėra tokių blogio valstybės įtvirtinimų ar rezervų, kurie sustabdytų Ukrainą. Nes mes esame savo žemėje, o tai suteikia daugiausia jėgų. Dėkoju visiems mūsų kariams – kiekvienam kareiviui, kiekvienam seržantui, kiekvienam karininkui ir kiekvienam generolui, kurie dabar dalyvauja mūsų aktyviuose puolamuosiuose ir gynybiniuose veiksmuose. Ačiū už kiekvieną išvaduotą ir už kiekvieną apgintą poziciją“, – pabrėžė prezidentas.

Vengrijos vyriausybė paneigė teiginius, kad ji neleido Ukrainos diplomatams susipažinti su 11 karių, kuriuos Rusija laikė kaip karo belaisvius, o šio mėnesio pradžioje perkėlė į Vengriją. 

Vengrijos valstybės sekretorius tarptautiniams ryšiams Zoltánas Kovácas CNN sakė, kad kariai buvo „išlaisvinti Rusijoje“ bendradarbiaujant Rusijos stačiatikių bažnyčiai ir Vengrijos Maltos ordino labdaros tarnybai ir „galėjo laisva valia pareikšti, kad nori atvykti į Vengriją“.

Z.Kovácas sakė, kad dauguma karių taip pat turėjo Vengrijos pilietybę, o likusieji „gavo pabėgėlio statusą Vengrijoje“. 

Dabar jie yra „laisvi asmenys“, kurie „gali pasilikti Vengrijoje arba bet kada išvykti iš Vengrijos savo noru“, – pridūrė jis.  

Apie karių perkėlimą į Vengriją pirmą kartą pranešta birželio 8 d., kai Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo patriarcho Kirilo biuras paskelbė, kad pagal Bažnyčios tarpininkavimu sudarytą susitarimą tą dieną į Vengriją buvo perkelta „grupė Ukrainos karo belaisvių, kilusių iš Užkarpatės ir dalyvavusių karo veiksmuose“. 

Birželio 9 d. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka pasveikino kareivių paleidimą, tačiau teigė, kad Kyjivas nebuvo informuotas apie derybas, po kurių tai įvyko, ir paprašė nedelsiant suteikti galimybę atvykti jo konsului. 

Pirmadienį, birželio 19 d., O.Nikolenka teigė, kad kariai „laikomi izoliuoti, neturi galimybės naudotis atvirais informacijos šaltiniais, jų bendravimas su artimaisiais vyksta dalyvaujant trečiosioms šalims, jiems neleidžiama užmegzti ryšių su Ukrainos ambasada“. 

Z.Kovácas tai paneigė ir sakė: „Vengrijos vyriausybė jų judėjimo toliau neseka ir nestebi“.

Rusijos kariuomenė smarkiai užminavo teritorijas palei pietinę Ukrainos fronto liniją ir į kovą pasiuntė nemažai rezervistų, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas. 

„Priešas stengiasi užkirsti kelią mūsų dalinių judėjimui pirmyn. Šiuo tikslu jie dislokavo įtvirtinimų sistemą su tankiais minų laukais ir nemažai rezervistų, – „Facebook“ paskyroje teigė generolas Valerijus Zalužnas. – Operacija tęsiama pagal planą.“ Paskelbtas vaizdo įrašas datuojamas birželio 17 diena.

V.Zalužnas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis užfiksuotas kartu su Ukrainos pietinių pajėgų vadu brigados generolu Oleksandru Tarnavskiu, kurio daliniai, kaip anksčiau pirmadienį pranešė Ukraina, per pastarąsias dvi savaites išvadavo aštuonias gyvenvietes pietuose. 

Rusijos veiksmus pietuose toliau apibūdino vienas Ukrainos dalinių vado pavaduotojas vietoje. 

Ukrainos „Laisvės legiono“ kovotojas Konstiantynas Denysovas pirmadienį valstybinei televizijai sakė, kad Rusijos kariai „labai gerai įsitvirtino“ ir panaudojo „didžiulę ugnies jėgą“, kad užkirstų kelią bet kokiam ukrainiečių žygiui.

„Mes išvaduojame kai kurias gyvenvietes, bet čia, vietoje, matome, kokia kaina. Vaikinai su sunkiomis žaizdomis, su kontuzijomis. Tokia yra kovos už laisvę kaina“, – sakė K.Denysovas. 

„Yra kelios fronto zonos, kuriose vyksta nuolatinės kovos. Turime pripažinti, kad priešas gerai įsitvirtino. Jie čia įvedė reguliariąją Rusijos kariuomenę. Yra ir mobilizuotųjų, tarp jų ir iš Maskvos srities, – tęsė jis. – Priešas turi daug artilerijos. Jie apšaudo mūsų vaikinus iš visur. Savo ugniai reguliuoti jie naudoja dronus. Jie turi daug dronų, o tai yra didelė problema. Jie iš oro atakuoja ne tik mūsų vaikinus, bet ir civilinę infrastruktūrą“. 

K.Denysovas sakė, kad Rusijos daliniai pastatė „betoninius griovius ir minų laukus... ant laikinų įtvirtinimų paspendė spąstus mūsų vaikinams“ ir trukdo Ukrainai atgauti savo teritoriją. 

„Deja, iš kai kurių gyvenviečių, išskyrus pavadinimą, nieko neliko“, – sakė jis.

Pirmadienį rytiniame fronte įvyko apie 40 karinių susidūrimų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot jo, Rusijos pajėgos judėjo Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marjinkos ir Šachtarsko kryptimis.

„Priešas ir toliau telkia pagrindines pastangas Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, tęsiasi smarkūs mūšiai. Per dieną įvyko 39 kariniai susirėmimai“, – rašoma pranešime.

Visų pirma Lymano kryptimi priešas nesėkmingai vykdė puolimus Jampolivkos, Torskės, į vakarus nuo Dubravos, Hryhorivkos ir Spirnės, Donecko srityje, kryptimis. 

Bachmuto kryptimi priešas vykdė nesėkmingas ofenzyvas Orichovo-Vasylivkos, Avdijivkos kryptimis.

„Marjinkos kryptimi mūsų gynėjai atrėmė visas priešo atakas ties Krasnohorivka, Marjinka ir Pobeda“, – pažymi Generalinis štabas.

Šachtarsko kryptimi priešas vykdė puolimą Novomychailivkos kryptimi. 

Pranešama, kad Zaporižios ir Chersono kryptimis priešas toliau vykdo gynybinius veiksmus. 

Operatyvinė padėtis Voluinės ir Polesės kryptimis iš esmės nepasikeitė. Jokių puolamųjų grupių formavimosi požymių nepastebėta. 

„Baltarusijos Respublikos poligonuose tęsiasi Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovinio rengimo ir sąveikos veiksmai prieš išsiunčiant juos į kovos veiksmų rajonus Ukrainoje“, – priduria Generalinis štabas. 

Priešas išlaiko karinį buvimą Siversko ir Slobožansko rajonuose, esančiuose pasienio su Ukraina teritorijose.

Švedijos gynybos komiteto pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą nebegalima atmesti ir karinio puolimo prieš Švediją galimybės.

Pranešime, kuriame pabrėžiama greito švedų įstojimo į NATO svarba, Maskva nebuvo išskirta kaip galimo išpuolio iniciatorė, bet sakoma, kad Rusijos karas Ukrainoje ir didėjanti Kinijos įtaka Azijoje ir pasaulyje lemia didėjantį nesaugumą.

„Negalima atmesti ginkluoto išpuolio prieš Švediją galimybės“, – teigiama jame.

Pranešimą parengusiam komitetui vadovavęs parlamentaras Hansas Wallmarkas žurnalistams sakė, kad Rusija yra įsitraukusi į ilgalaikį konfliktą su visu Vakarų pasauliu.

123RF.com nuotr./NATO, Švedijos vėliavos

Šią savaitę ES ataskaitoje bus nurodyta, kad Ukraina įvykdė dvi iš septynių narystės derybų pradžios sąlygų, teigė du ES šaltiniai, skelbia „The Guardian“.

Labai simboliškai prieš metus ES suteikė Ukrainai oficialų kandidatės į ES statusą – praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Rusija užpuolė šalį, kuri siekė integruotis į Vakarus.

Tačiau ES iškėlė septynias sąlygas, įskaitant teismų reformą ir plačiai paplitusios korupcijos pažabojimą, kad būtų galima pradėti stojimo derybas.

Ukraina paragino derybas pradėti šiais metais. Vykdomosios Europos Komisijos ataskaita yra svarbus šio proceso etapas.

Du aukšto rango ES pareigūnai, kurie buvo supažindinti su ataskaita, kuri nebuvo viešai paskelbta, dabar sakė, kad Ukraina įvykdė du iš kriterijų, praneša „Reuters“. Vienas iš pareigūnų teigė, kad šie kriterijai susiję su teismų reforma ir žiniasklaidos teise.

Panašu, kad Rusija perkelia savo personalą ir sunkiąją karinę techniką iš kitų Ukrainos dalių, kad paremtų savo fronto liniją Zaporižios srityje, teigia Ukrainos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai.

Ukrainos Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė apie šį perkėlimą iš Naujosios Kachovkos ir Kachovkos rajono Chersone į Zaporižios fronto liniją per Melitopolį.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo žvalgybos vertinime pirmadienį taip pat pranešė, kad „labai tikėtina“, jog Rusija per pastarąsias 10 dienų pradėjo perkelti „savo Dniepro pajėgų grupės (DGF) elementus iš rytinio Dniepro upės kranto, kad sustiprintų Zaporožės ir Bachmuto sektorius“.

„Tai gali apimti kelis tūkstančius karių iš 49-osios armijos, įskaitant jos 34-ąją atskirąją motorizuotąją brigadą, taip pat oro desanto pajėgų (VDV) ir jūrų pėstininkų dalinius“, – teigė ministerija ir pridūrė, kad tai greičiausiai daroma dėl to, kad „Rusija mano, jog po Kachovkos užtvankos griūties ir dėl to kilusių potvynių didelio Ukrainos puolimo per Dnieprą tikimybė dabar yra mažesnė“.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sakė, kad padėtis rytinėse Donecko ir Charkivo srityse tebėra sudėtinga, nes Rusija telkia savo pajėgas Lymano ir Kupjansko puolimui, tačiau pajėgos neleidžia rusams žengti į priekį.

„Priešas neatsisakė savo planų pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienas. Rytuose jie sutelkė nemažai savo dalinių, įskaitant oro desantininkų dalinius“, – sakė H.Maliar.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad Donecko dalyse, įskaitant Avdijivkos apylinkes, kurias nuo invazijos pradžios puola Rusijos ir jos remiamos grupuotės, pasiekta nedidelė pažanga.

Kai kurie analitikai pastebi, kad Ukrainos puolamosios operacijos pietuose sulėtėjo, nes įvairiose ilgos fronto linijos dalyse vyksta intensyvūs mūšiai.

„Ukrainos pajėgos gali būti laikinai sustabdžiusios kontrpuolimo operacijas, kad iš naujo įvertintų būsimų operacijų taktiką“, – teigia Karo studijų institutas.

Institutas sekmadienį sakė, kad „jau anksčiau yra pažymėjęs, jog Ukraina kontrpuolimo operacijoms dar nėra skyrusi didžiosios dalies savo turimų pajėgų ir dar nepradėjo pagrindinių pastangų“.

Pirmadienį Rusijos kariai artilerijos ugnimi smogė Beryslavo rajonui pietinėje Chersono srityje ir sužeidė tris civilius gyventojus, „Telegram“ parašė regiono administracija, skelbia „Kyiv Independent“.

Teigiama, kad per ataką buvo apgadinti mažiausiai penki gyvenamieji pastatai, du privatūs namai ir administracinis pastatas.

Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pirmadienį paragino savo šalininkus pradėti plačią kampaniją prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje.

Tai jis pareiškė prasidėjus naujam teismo procesui, dėl kurio jo įkalinimo laikas gali būti pratęstas dešimtmečiams.

Jo sąjungininkų socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime A.Navalnas sakė, kad sprendimas teismo procesą tęsti už uždarų durų yra prezidento Vladimiro Putino baimės ženklas, ir paskelbė kampanijos prieš Maskvos sprendimą siųsti karius į Ukrainą pradžią.

A.Navalnas sakė, kad šios pastangos turi pasiekti milijonus žmonių ir paaiškinti pražūtingą kovų poveikį bei „kovoti su V.Putino melu ir Kremliaus veidmainyste“. Jis teigė, kad, nepaisant nesiliaujančio susidorojimo su kitaminčiais, tokią kampaniją galima veiksmingai vykdyti žinučių programėlėmis, kurių nekontroliuoja valdžia.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Navalnas

„Niekas kitas, išskyrus mus, negali stoti į šią kovą dėl mūsų piliečių širdžių ir protų, todėl mes turime tai padaryti ir laimėti“, – sakė A.Navalnas.

„Vykdysime kampaniją prieš karą. Ir prieš Putiną. Būtent taip. Tai bus ilga, sunki, varginanti, bet iš principo svarbi kampanija, kurios metu žmones nuteikinėsime prieš karą“, – sakoma A.Navalno tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar apibūdino padėtį šalies rytuose kaip „sudėtingą“, sakydama, kad Rusija neatsisakė savo ambicijų okupuoti visą Donbasą ir ten telkia savo puolamąsias pajėgas.

„Padėtis rytuose dabar sudėtinga. Priešas sutelkė savo pajėgas ir vykdo aktyvų puolimą Lymano ir Kupjansko kryptimis, bandydamas perimti iš mūsų iniciatyvą. Užfiksuotas didelis priešo apšaudymo aktyvumas. Tęsiasi intensyvūs mūšiai.

Priešas neatsisako savo planų pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienas. Šiuo metu tai yra pagrindinė priešo puolimo linija. Todėl rytuose jis sutelkė nemažai dalinių, ypač oro desanto puolamųjų dalinių.

Mūsų kariai drąsiai veikia priešo pajėgų ir priemonių persvaros akivaizdoje ir neleidžia priešui žengti į priekį“, – „Telegram“ platformoje rašė H.Maliar.

Kyjivas apkaltino Vengriją, kad ši neleidžia atvykti vienuolikai Ukrainos karo belaisvių, kuriuos Rusija perdavė šiai ES šaliai, praneša agentūra AFP.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos stačiatikių bažnyčia pranešė, kad grupė vengrų kilmės ukrainiečių karo belaisvių buvo perduota Budapeštui.

Belaisviai yra kilę iš Užkarpatės – Vakarų Ukrainos regiono, besiribojančio su Vengrija, kuriame gyvena apie 100 000 etninių vengrų.

Pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad Ukrainos pareigūnams nepavyko susisiekti su grąžintais belaisviais.

„Visi pastarųjų kelių dienų Ukrainos diplomatų bandymai užmegzti tiesioginį ryšį su Ukrainos piliečiais buvo nesėkmingi“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Olego Nikolenkos pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Iš esmės jie laikomi izoliuoti“, – sakė jis.

Jie bendravo su giminaičiais dalyvaujant tretiesiems asmenims ir jiems neleista susisiekti su Ukrainos ambasada, pridūrė O.Nikolenka.

Pirmadienį Kryme per automobilio sprogimą buvo sužeistas Rusijos paskirtas pareigūnas, pranešė Rusijos remiama okupuotos Zaporižios srities valdžia.

Okupuotos Zaporižios srities vadinamojo „vicepremjero“ padėjėjas Vladimiras Jepifanovas buvo automobilyje su dviem keleiviais, kai automobilyje greitkelyje Kryme įvyko sprogimas, pranešė vietos Rusijos paskirtas pareigūnas Vladimiras Rogovas. Visi trys buvo sužeisti ir patyrė sunkių nudegimų, „Telegram“ pranešė V.Rogovas. 

„Šiandien anksti ryte (apie 4 val.) Jevpatorijos greitkelyje Simferopolyje sprogo automobilis, kuriuo važiavo Zaporižios regiono ministro pirmininko pavaduotojo ekonominei plėtrai padėjėjas, taip pat kandidatas į parlamentą nuo „Vieningosios Rusijos“ Vladimiras Jepifanovas“, – rašė V.Rogovas. 

Savo „Telegram“ žinutėje V.Rogovas pažymėjo, kad oficiali sprogimo priežastis dar nenustatyta. Tačiau jis teigė, kad dujų balionas sekmadienį buvo patikrintas Simferopolio degalinėje.

JAV bendrovė „Lockheed Martin“, gaminanti modernius naikintuvus F-16, paskelbė esanti pasirengusi padėti mokyti Ukrainos pilotus ir prižiūrėti orlaivius.

„Esame pasirengę ne tik patenkinti naujų F-16 poreikius, bet ir teikti bet kokias F-16 modifikacijas, taip pat mokymus, įrangą ir sistemas“, – interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė „Lockheed Martin“ vadovas Frankas St.

Jo nuomone, ukrainiečių pilotai per trumpiausią įmanomą laiką įvaldys F-16 ir sugebės labai efektyviai juo skraidyti.

„Lockheed Martin“ yra didžiausia Pentagono gynybos rangovė. Šiuo metu bendrovė tiesiogiai nedalyvauja derybose dėl modernių kovinių lėktuvų perdavimo Ukrainai.

Ukrainai reikia saugumo garantijų pereinamajam etapui, kuris truks nuo karo su Rusija pabaigos iki įstojimo į NATO. Pasak prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Mychailo Podoliako interviu „RBC-Ukraina“, šiuo metu Aljansas svarsto du galimus modelius: vieną, paremtą Izraelio pavyzdžiu, o kitą – Suomijos.

Pirmasis variantas apima 10 metų saugumo įsipareigojimus su Jungtinėmis Valstijomis. Tai apima karinės ir finansinės pagalbos paketus, taip pat bendros gamybos galimybę. Tačiau į šį pasiūlymą neįtrauktas Aljanso 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos. Šis variantas M.Podoliakui kelia daug klausimų.

„Ar tai reiškia, kad dešimt metų vyks karas, t. y. būsime įšaldytoje būsenoje? Nes tik karo metu reikia garantijų, atitinkančių Izraelio koncepciją, t. y. prioritetinio tam tikrų ginklų gavimo, jokių apribojimų ir pan.“, – aiškino jis.

Žvelgiant į Suomijos modelį, prasidėjus Ukrainos stojimo į NATO ratifikavimui, Ukraina gali gauti tokias saugumo garantijas, kokias turi NATO valstybės narės. Pirmiausia tai 5 straipsnio nuostata, pagal kurią vienos valstybės narės užpuolimas laikomas visų užpuolimu.

„Karas yra karas, jis turi kažkaip baigtis. Mano nuomone, bet kokia pabaiga, kai nepasieksime 1991 m. sienų, reikš, kad karas tiesiog laikinai sustojo iki kito etapo, kuris Ukrainai bus dar pražūtingesnis. Nepaisant visų sunkumų, su kuriais susiduriame šiandien, privalome pasiekti šio karo pabaigą“, – pabrėžė pareigūnas.

Jo nuomone, pasibaigus karui Ukraina iš de facto NATO valstybės taps de jure NATO šalimi, o tai gali užtrukti nuo trijų iki aštuonių mėnesių.

„Šiuo metu mums reikia gauti reikiamas saugumo garantijas, kai fiksuosime teisines karo su Rusijos Federacija pasekmes, nes Rusijoje gali būti žmonių, kurie kada nors bandys keršyti. Tai reiškia, kad jie vis tiek gali panaudoti sparnuotąsias raketas. Šiuo metu turi būti atitinkamos saugumo garantijos, kad visos kitos šalys taip pat dalyvaus ginant Ukrainą“, – pridūrė patarėjas.

Apibendrindamas M.Podoliakas paaiškino, kad karas yra pirmasis etapas, po kurio seks pereinamasis, o vėliau – teisinis NATO narės statusas. Saugumo garantijos reikalingos tam, kad valstybė nebesiderėtų dėl jokių ginklų tiekimo.

„Kaip saugumo garantijų dalis, šie ginklai turėtų būti automatiškai suteikti, įskaitant maksimalias priemones, tokias kaip F-16 ar ATACMS“, – sakė jis.

Ukraina negavo kai kurios ginkluotės, už kurią sumokėjo, o kai kurie dovanoti ginklai yra netinkami naudoti tik kaip atsarginės dalys.

Tai skelbia „The New York Times“, remdamasis dviem pašnekovais, susipažinusiais su Ukrainos ginklų įsigijimu, aukšto rango Ukrainos pareigūnu ir oficialiais Ukrainos vyriausybės dokumentais.

NYT duomenimis, oficialūs Ukrainos vyriausybės dokumentai rodo, kad iki praėjusių metų pabaigos Kyjivas ginklų tiekėjams sumokėjo daugiau kaip 800 mln. dolerių pagal sutartis, kurios nebuvo visiškai ar iš dalies įvykdytos.

Du leidinio pašnekovai, susiję su ginklų pirkimu Ukrainai, teigė, kad kai kurie iš trūkstamų ginklų galiausiai buvo pristatyti, o kitais atvejais tarpininkai grąžino pinigus. 

Vienas iš jų pridūrė, kad nuo 2023 m. ankstyvo pavasario šimtai milijonų dolerių buvo sumokėti, įskaitant valstybines bendroves, už ginklus, kurie taip ir nebuvo pristatyti.

Už ginklų pirkimus atsakingas gynybos ministro pavaduotojas Volodymyras Havrilovas sakė, kad buvo atvejų, kai Ukraina sumokėjo pinigus, bet negavo ginklų. Pasak jo, šiais metais vyriausybė pradėjo analizuoti ankstesnius pirkimus ir šalinti probleminius rangovus.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys su haubica prie Bachmuto

Kartu NYT pažymi, kad problemos neišvengiamos perkant tokius didelius kiekius ginklų.

Leidinys taip pat rašo, kad daugelį Vakarų sąjungininkų tiekiamų ginklų sudarė modernūs ginklai, pavyzdžiui, amerikietiškos oro gynybos sistemos, kurios pasirodė esančios labai veiksmingos prieš Rusijos bepiločius lėktuvus ir raketas. Tačiau kitais atvejais sąjungininkai pateikė pasenusią įrangą, kurią geriausiu atveju reikėjo kapitaliai remontuoti.

Maždaug 30 proc. Kyjvo arsenalo nuolat remontuojama - tai, pasak gynybos ekspertų, didelis skaičius kariuomenei, kuriai reikia visų rūšių ginklų.

Leidinyje minimas Italijos vyriausybės dovanotų 33 savaeigių haubicų atvejis. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, iš vienos iš jų variklio veržėsi dūmai, o iš kitos tekėjo aušinimo skystis.

Italijos gynybos ministerija teigė, kad šie įrenginiai buvo baigti eksploatuoti prieš daugelį metų, tačiau Ukraina vis tiek paprašė juos „kapitališkai suremontuoti ir atgabenti, atsižvelgiant į tai, kad skubiai reikia priemonių Rusijos agresijai atremti“.

Ukrainos vyriausybės dokumentai rodo, kad Gynybos ministerija sumokėjo 19,8 mln. dolerių JAV ginklų pardavėjai „Ultra Defense Corporation“ už 33 haubicų remontą. Sausio mėnesį 13 šių haubicų buvo išsiųstos į Ukrainą, tačiau atvyko „netinkamos kovinėms užduotims“, teigiama viename iš dokumentų.

Ukraina apkaltino JAV bendrovę, kad ši neatliko darbų, kurie turėjo būti baigti iki gruodžio pabaigos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas paskelbė vaizdo įrašą apie Piatychatkų kaimo Zaporižios srityje išvadavimą.

„128-osios atskirosios Užkarpatės kalnų šturmo brigados kariai išlaisvino Piatychatkų kaimą Zaporižios srityje nuo rusų okupantų. Šlovė Ukrainai ir jos kariams!“ – pažymėjo generolas vaizdo įrašo prieraše.

Rusijos Gynybos ministerija dar sekmadienį neigė pranešimus, kad jos kariai pasitraukė iš šio kaimo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina negaus oficialaus kvietimo įstoti į aljansą, tačiau jai bus pasiūlytos priemonės, skatinančios tolesnį suartėjimą su NATO. Tarp jų – Ukrainos ir NATO tarybos sukūrimas ir ilgalaikės karinės pagalbos Kijevui programos patvirtinimas, praneša radijo stotis „Laisvė“.

Kalbėdamas Berlyne, kur surengė derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, J.Stoltenbergas palankiai įvertino pastarojo meto Ukrainos karių laimėjimus fronte ir pavadino nepriimtinu konflikto Ukrainoje „įšaldymą“. „Negalime leisti, kad būtų sudarytas Rusijos diktuojamas susitarimas“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

„Zuma press“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Jis palankiai įvertino naują Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant raketų „Patriot“ sistemoms tiekimą. J.Stoltenbergas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime bus aptartas naujas bendras NATO šalių saugumo planas.

Rusijos generalinė prokuratūra pirmadienį paskelbė, kad tarptautinės žmogaus teisių gynybos grupės „Agora“ vykdoma veikla šalyje yra nepageidaujama.

Rusijos valdžios institucijos gegužę paskelbė, kad aplinkosaugos aktyvistų organizacijos „Greenpeace“ veikla šalyje nėra pageidaujama. 

Generalinė prokuratūra šį sprendimą paaiškino tuo, kad „Agora“, jos vertinimu, padeda „opozicionieriams, kurie laikosi ryškios antirusiškos pozicijos“.

Kad ir kas įvyktų mūšio lauke artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, akivaizdu, kad Rusija nepasiekė savo pagrindinių karinių tikslų – pakeisti Ukrainos vadovybę ir geopolitiškai pajungti šalį, rašo garsus žurnalistas Edwardas Lucasas laikraščio „Times“ analizėje.

Tačiau tolesnis – pokarinis – Ukrainos saugumas, gerovė ir laisvė dar nėra garantuoti, teigia E.Lucasas. Ir tam yra dvi pagrindinės priežastys.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Edwardas Lucasas

Jis mano, kad net ir pasibaigus kovoms, ateityje išliks potencialios Rusijos agresijos grėsmė, nes neaišku, kas po karo bus valdžioje Rusijoje.

Ukrainos saugumo garantija bet kokio būsimo politinio scenarijaus Rusijoje atveju galėtų būti jos narystė NATO, tačiau, pasak E.Lucaso, kol kas aljansas nerodė jokio noro suteikti Ukrainai stojamąjį bilietą, apsiribodamas iškilmingais pažadais.

Įsipareigojimai, kuriuos Joe Bideno Amerika prisiėmė Ukrainai, labai panašūs į JAV gynybinius ryšius su Taivanu ir Izraeliu, rašo E.Lucasas. Apskritai jie yra tvirti, tačiau gali keistis priklausomai nuo kiekvienos paskesnės vyriausybės Vašingtone vizijos.

Antroji grėsmė pokario Ukrainai, anot žurnalisto, yra korupcija. Su ja šalis kovoja nuo 1991 m., tačiau pasiekė tik pavienių ir pavėluotų laimėjimų, rašo „Times“.

Į pokario Ukrainą plūstelės milžiniškos sumos infrastruktūrai, pramonei ir būstui atstatyti, todėl reikės sukurti kuo skaidresnį lėšų paskirstymo mechanizmą. Privatūs investuotojai ir tarptautiniai donorai reikalaus garantijų.

Tai reiškia, kad Ukraina turės atstatyti ne tik sugriautus objektus, bet ir savo socialines bei politines institucijas, o tai yra daug sunkiau, teigia „Times“.

Ukraina nori tapti kita NATO nare po to, kai prie aljanso prisijungs Švedija. Tai interviu „Ukrainska pravda“ pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

„Po Suomijos priėmimo į NATO esame pasirengę eiti suomišku keliu. Po vasario 24 d. Suomija tapo 31-ąja NATO nare, tikiuosi, kad artimiausiu metu 32-ąja nare taps Švedija. Mes norime tapti 33-iąja NATO nare ir norime eiti Suomijos ir Švedijos keliu“, – sakė jis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Interviu su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku

R.Stefančukas pažymėjo, kad bet koks sprendimas NATO ir ES šalyse priimamas bendru sutarimu. O kad būtų pasiektas konsensusas su visomis narėmis, Ukraina turi pademonstruoti bent „minimalų atitikimą ir galimą pažangą“.

„Manau, kad tai bus jų sprendimo pagrindas“, – pridūrė R.Stefančukas.

Vokietijos gynybos ministerija išanalizavo karo veiksmų Ukrainoje eigą, kuri visų pirma rodo, kad Ukrainos kariuomenė stengiasi susilpninti Rusijos kariuomenę sabotažu toli už fronto linijos.

Su Vokietijos gynybos ministerijos ataskaita susipažino dienraštis „Bild“.

Pranešime teigiama, kad proukrainietiškos sabotažo grupės sutrikdė pagrindinę geležinkelio jungtį Rusijos kariuomenės okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje.

Be to, sabotažininkai pasikėsino į geležinkelį okupuotame Kryme.

Vokietijos gynybos ministerijos teigimu, tai įrodo, kad Ukrainos pajėgos vis dar gali veikti Rusijos kontroliuojamuose regionuose toli už fronto linijos.

Vokietijos ministerija taip pat analizuoja birželio pradžioje Charkivo srityje įvykdytą amoniako vamzdyno sprogdinimą.

Ataskaitoje teigiama, kad „negalima atmesti Ukrainos dalyvavimo sunaikinant amoniako vamzdyną“.

Rusijos Federacija subyrės, ir šis procesas gali prasidėti nuo ekonominio arba politinio skilimo. Yra požymių, kad padėtis Rusijos Federacijoje yra „labai nestabili“, „FreeDom“ kanale sakė amerikiečių politologas ir politikos strategas Jasonas Smartas.

Pasak jo, Rusijos žlugimas labai naudingas Kinijai.

„Bus Rusijos žlugimas: ekonominis žlugimas, politinis žlugimas arba iš pradžių politinis, o paskui ekonominis, bet Rusijai bus galas...“, – mano ekspertas.

Pasak politinio stratego, „tai labai naudinga Kinijos pusei, nes tai yra galimybė nusipirkti Rusijos teritoriją ir užgrobti būsimos Rusijos ekonomiką“.

Politologas taip pat mano, kad jei Rusija „baigsis“, baigsis ir karas Ukrainoje.

Informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zhurecas komentavo Karo tyrimų instituto pranešimus, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustabdė kontrpuolimą, ir „The Wall Street Journal“ publikaciją, kad Ukrainos vadovybė peržiūri savo taktiką ir todėl sustabdė puolimą.

Ekspertas „Espresso“ sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja specialią taktiką.

„Man atrodo, kad šios publikacijos nėra visiškai teisingos. Ukrainos pusė šiuo metu vykdo operacijas 5 kryptimis 150 km ilgio Zaporižios fronto ruože.

Savaitę kuopų grupės vykdė veiksmus, kurie atskleidė Rusijos gynybos ypatumus. Veiksmai plačiame fronte neleidžia priešui nustatyti pagrindinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo krypties, bet verčia jį atitraukti rezervus iš antrosios ir net trečiosios gynybos linijos. Šie rezervai patenka į mūsų artilerijos ugnį. Tokia mūsų veiksmų plačiame fronte taktika dar kurį laiką tęsis“, – sakė S.Zhurecas.

Jis pridūrė, kad pravažiavimas pro priešo minų laukus reikalauja specialios taktikos.

„Eidami per minų laukus sustojame siauromis kolonomis, o priešas tuo metu pakelia sraigtasparnius ir atakuoja sustojusias kolonas“, – teigė jis.

„Atitinkamai mūsų pusėje tenka našta naikinti priešo artileriją, kuri kelia grėsmę mūsų puolimui, naikinti sraigtasparnius, taip pat aktyviai dirba inžineriniai daliniai – visi šie procesai vyksta visoje fronto linijoje įvairiu intensyvumu. Jei prisiminsime priešo veržimąsi iš Chersono krypties, tai tokie veiksmai truko apie du mėnesius. Dabar turime daug tankesnę priešo gynybą, todėl puolimo trukmė bus gana didelė“, – aiškino S.Zhurecas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali sustabdyti kontrpuolimą, kad peržiūrėtų būsimų operacijų taktiką. Tai teigiama naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Analitikai citavo Estijos žvalgybos vadovo pulkininko Margot Grosbergo situacijos vertinimą, kuris prieš porą dienų pareiškė, kad ateinančią savaitę puolimo nebus. Birželio 17 d. laikraštis „The Wall Street Journal“ taip pat pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „pastarosiomis dienomis iš esmės sustabdė puolimą“, nes vadovybė peržiūri taktiką.

Analitikai pažymėjo, kad tai atitinka neseniai ISW pateiktus pastebėjimus apie vietinių Ukrainos kontrpuolimų pietų ir rytų Ukrainoje mastą ir būdą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos 80-os brigados karių žvalgybos operacija virš Bachmuto

ISW priminė, kad Ukraina į kontrpuolimo operacijas dar neįtraukė daugumos savo turimų pajėgų ir dar nepanaudojo pagrindinių pajėgų.

„Operacinės pauzės yra būdingas didelių puolamųjų operacijų bruožas, ir ši pauzė nereiškia Ukrainos kontrpuolimo pabaigos“, – pabrėžė institutas.

Analitikai taip pat įvertino „The Wall Street Journal“ interviu su rusų karo belaisviais ir pažymėjo, kad jų žodžiai byloja apie rimtas moralės ir vadovavimo problemas tarp priešakinių rusų dalinių ir apie tai, kad toliau naudojami „užkardų būriai“, šaudantys į besitraukiančius karius.

Taip pat buvo pažymėta, kad karo belaisviai pranešė, jog tarp fronto linijoje esančių rusų karių plačiai paplitusi Ukrainos kontrpuolimo baimė. Karo belaisviai taip pat nurodė, kad rusai patiria problemų dėl savo dalinių aprūpinimo ir sukomplektavimo, vos aprūpinami tankai ir šarvuočiai.

Ukraina anksti pirmadienį smogė dviem Rusijos pasienio regionams ir sužeidė septynis žmones, įskaitant vaiką, pranešė vietos gubernatoriai.

Nuo smūgių Belgorodo srityje nukentėjo keli gyvenamieji pastatai Valuisko rajone, platformoje „Telegram“ parašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Valuisko savivaldybės rajoną puola Ukrainos pajėgos. Preliminariais duomenimis, sužeisti septyni žmonės, tarp jų – vaikas“, – sakė jis įraše, prie kurio pridėjo pliušinio meškiuko nuotrauką šalia išdaužto lango.

Jis teigė, kad visi sužeistieji paguldyti į ligoninę.

Dėl smūgių Kursko pasienio regione nukentėjo du kaimai, padaryta žala, bet aukų nėra, sakė gubernatorius Romanas Starovoitas.

„Šį rytą Ukrainos pajėgos smogė Tjotkino ir Popovo-Ležačių kaimams“, – „Telegram“ rašė R.Starovoitas ir pridūrė, kad dėl smūgių nutrūko elektros tiekimas ir buvo apgadintos kelios transporto priemonės.

Kryme, kurį Rusija 2014 metais aneksavo iš Ukrainos, gubernatorius Sergejus Aksionovas teigė, kad per naktį buvo numušti du dronai.

Pastarosiomis savaitėmis padažnėjo išpuoliai prieš Rusijos regionus, besiribojančius su Ukraina, ir Krymą.

Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.

Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.

Tuo metu Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti Rusijos karių užgrobtas žemes.

Švedijos parlamento Gynybos komitetas pripažįsta, kad Rusija gali pradėti karinę ataką prieš šalį.

Parlamento ataskaitoje pažymima, kad nors Rusijos sausumos pajėgos yra Ukrainoje, negalima atmesti Švedijos puolimo galimybės.

„Rusija taip pat dar labiau sumažino karinės jėgos panaudojimo slenkstį ir demonstruoja didelį polinkį į politinę ir karinę riziką. Rusijos galimybės vykdyti operacijas naudojant oro pajėgas, jūrų pajėgas, tolimojo nuotolio ginklus ar branduolinį ginklą prieš Švediją išlieka nepakitusios“, – rašoma dokumente.

Ataskaitoje išdėstyta naujoji Švedijos gynybos doktrina, kuri grindžiama naryste NATO, skirtingai nuo ankstesnės doktrinos, kuri rėmėsi bendradarbiavimu su kitomis Šiaurės šalimis ir ES.

Švedija stengiasi stiprinti savo gynybą ir pateikė prašymą dėl narystės NATO 2022 m. po to, kai Rusija įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kol kas Švedijos paraiškos neratifikavo tik Turkija ir Vengrija.

Per pastarąsias dešimt dienų Rusija greičiausiai pradėjo perkelti savo Dniepro pajėgų grupės (DGF) elementus iš rytinio Dniepro upės kranto, kad sustiprintų Zaporižios ir Bachmuto sektorius, pirmadienį skelbia britų žvalgyba.

Šioje operacijoje gali dalyvauti keli tūkstančiai karių iš 49-osios armijos, įskaitant jos 34-ąją atskirąją motorizuotąją brigadą, taip pat oro desanto pajėgų ir jūrų pėstininkų daliniai, teigiama socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.

„DGF perdislokavimas greičiausiai atspindi Rusijos suvokimą, kad po Kachovkos užtvankos griūties ir dėl to kilusio potvynio Ukrainos puolimo per Dnieprą tikimybė yra mažesnė“, – sakė žvalgyba.

Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos gynėjai išlaisvino aštuonias gyvenvietes Berdiansko ir Melitopolio sektoriuose. Apie tai pranešė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Pasak jos, praėjusią savaitę Ukrainos kariai buvo ir puolime, ir gynyboje.

„Rytuose priešas dėjo daug pastangų, kad sustabdytų mūsų karių judėjimą Bachmuto kryptimi. Jis ten dislokavo papildomus dalinius ir padidino puolimų skaičių“, – sakė ji.

Pasak H.Maliar, bendras kovų intensyvumas šiame sektoriuje praėjusią savaitę sumažėjo, tačiau mūšiai tęsėsi.

„Praėjusią savaitę priešas toliau žengė į priekį Lymano-Kupiansko, Avdijivkos ir Marjinkos sektoriuose. Mūsų karių profesionalumo ir drąsos dėka šiuose rajonuose nepraradome nė vieno metro žemės“, – pažymėjo ji.

Pasak gynybos viceministrės, praėjusią savaitę keliuose pietiniuose rajonuose vyko puolimas, o Tauridės gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai per praėjusią savaitę atliko 10 125 ugnies užduotis.

„Per dvi savaites trukusius puolamuosius veiksmus Berdiansko ir Melitopolio sektoriuose Tauridės daliniai išlaisvino 8 gyvenvietes: Novodarivka, Levadnė, Storoževė, Makarivka, Blahodatnė, Lobkovė, Neskučnė, Piatichatka. Iš viso sektoriaus daliniai pasistūmėjo į priešo teritoriją iki 7 km. Pietinėje dalyje išlaisvinta teritorija sudaro 113 kvadratinių kilometrų. Aktyvus Ukrainos gynybos pajėgų darbas Tauridės sektoriuje tęsiasi“, – sakė H.Maliar.

Pasak jos, per pastarąją savaitę rusai patyrė didelių nuostolių. Visų pirma, praėjusią savaitę jų nuostoliai visuose sektoriuose siekė daugiau kaip 4 600 žuvusiųjų ir sužeistųjų, o Ukrainos gynėjai paėmė į nelaisvę daugiau kaip 80 agresoriaus kovotojų.

Rusijos pajėgos pirmadienio naktį iš Juodosios jūros rajono į Odesą paleido sparnuotųjų raketų „Kalibr“, pranešė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

„Visos keturios „Kalibr“ buvo sunaikintos. Ačiū priešlėktuvinės gynybos pajėgoms“, – sakė jis. 

S.Bratčukas nurodė, kad šią informaciją patvirtino Ukrainos kariuomenė. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad naktį Maskva taip pat smogė Ukrainai Irano gamybos bepiločiais orlaiviais „Shahed“.

Apie galimą raketų grėsmę birželio 19-osios naktį buvo įspėti kelių Ukrainos regionų gyventojai. 

Odesos srities karinė administracija apie ataką šalies pietuose pranešė maždaug 2 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. 

Kiek vėliau Odesoje suveikus oro gynybos sistemai griaudėjo sprogimai.

Rusijoje pirmadienį prasideda kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno teismas dėl kaltinimų ekstremizmu, už kuriuos gali būti skirta dar iki 30 kalinimo metų.

Naujas A.Navalno eismo procesas pradedamas Maskvai spartinant susidorojimą su opozicija, kurios dauguma svarbių figūrų jau yra už grotų ar pasitraukę į užsienį.

A.Navalnas, organizuodavęs didžiulius antikremliškus protestus, šiuo metu atlieka devynerių metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų grobstymu, kurią jo šalininkai vadina bausme už jo politinę veiklą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

47 metų opozicijos lyderis buvo sulaikytas 2021-aisiais, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo sovietų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl apnuodijimo jis kaltina Kremlių.

A.Navalnui, kuris kalėjime neteko daug svorio, dabar gresia dar iki 30 laisvės atėmimo metų.

Jo teigimu, prokurorai pateikė jam 3 828 puslapius, kuriuose aprašyti nusikaltimai, jo esą įvykdyti būnant kalėjime.

„Nors dėl šių tomų apimties aišku, kad esu rafinuotas ir užkietėjęs nusikaltėlis, neįmanoma išsiaiškinti, kuo tiksliai esu kaltinamas“, – pasišaipė A.Navalnas.

Jis, be kitų dalykų, kaltinamas ekstremistinės veiklos finansavimu, viešu ekstremistinės veiklos kurstymu ir nacių ideologijos reabilitavimu.

Birželio 19 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo visiškos invazijos pradžios Rusija Ukrainoje neteko 220 450 karių, o birželio 18 d. buvo apytikriai 630 aukų.

Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 3 989 tankų, 7 735 šarvuotų kovos mašinų, 6 613 automobilių ir degalų cisternų, 3 865 artilerijos sistemų, 610 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 370 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 314 lėktuvų, 305 sraigtasparnių, 3 137 bepiločių orlaivių ir 18 laivų.

Karo studijų institutas citavo Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovą pulkininką Margo Grosbergą, kuris birželio 16 d. sakė, kad „per artimiausias septynias dienas nepamatysime puolimo (Ukrainos operacijos)“.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ birželio 17 d. rašė, kad Ukrainos pajėgos „pastarosiomis dienomis daugiausia pristabdė kontrpuolimą“, nes Ukrainos vadovybė peržiūri taktiką.

Šie pranešimai sutampa su naujausiais ISW pastebėjimais apie vietinių Ukrainos kontrpuolimų pietų ir rytų Ukrainoje mastą.

Ukrainos pareigūnai, tokie kaip gynybos ministro pavaduotojas Hanna Maliaras, patvirtino, kad kontrpuolimo operacijos tęsiasi. 81-osios ir 57-osios brigadų kariai „Kyiv Independent“ teigė, kad Ukrainos pajėgos juda ir pamažu artėja prie Rusijos pajėgų Donecko srityje.

ISW jau anksčiau yra pažymėjusi, kad Ukraina kontrpuolimo operacijoms dar nėra skyrusi didžiosios dalies savo turimų pajėgų. „Operacinės pauzės yra įprastas pagrindinių puolimo veiksmų bruožas, ir ši pauzė nereiškia Ukrainos kontrpuolimo pabaigos“, – padarė išvadą ekspertai.

 Rusija turėjo priemonių, motyvą ir galimybę sugriauti Kachovkos užtvanką Maskvos kontroliuojamame Rytų Ukrainos rajone, rodo iš dronų padarytos nuotraukos ir naujienų agentūros AP gauta informacija.

Agentūrai pateiktose nuotraukose, kaip atrodo, užfiksuotas sprogmenų prikrautas automobilis ant Kachovkos užtvankos, o du pareigūnai sakė, kad toje užtvankos vidaus patalpoje, kur, Ukrainos teigimu, buvo užtvanką sugriovusio sprogimo epicentras, būta rusų karių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Potvynis Chersono regione

Rusijos gynybos ministerija kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Griuvus užtvankai kilo žmonių aukų pareikalavęs potvynis, padaryta didžiulė žala pasėliams ir aplinkai. Ukrainos kariuomenės vadai sako, kad užtvankos griūtis taip pat sugriovė kai kuriuos jų planus dėl rusų pozicijų užėmimo per neseniai pradėtą kontrpuolimą.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl užtvankos sugriovimo, bet įvairūs rusų pareiškimai, pavyzdžiui, kad į užtvanką pataikė raketa, nepaaiškina, kodėl sprogimas buvo toks stiprus, kad jį užfiksavo regiono seismografai.

Daugiau skaitykite ČIA.

Jungtinės Tautos sekmadienį apkaltino Rusiją toliau blokuojant humanitarinės pagalbos teikimą į Maskvos kontroliuojamus Rytų Ukrainos rajonus, kuriuos paveikė Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūtis.

Birželio 6 dieną griuvus užtvankai buvo užlietos didžiulės teritorijos Ukrainos Chersono srityje – ir Kijyvo, ir Maskvos kontroliuojamose jos dalyse. Dėl potvynio turėjo bėgti tūkstančiai žmonių, nuogąstaujama dėl ekologinės katastrofos.

„Rusijos... vyriausybė iki šiol atmeta mūsų prašymą leisti pasiekti jos laikinai karinėmis priemonėmis kontroliuojamus rajonus“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos koordinatorės Ukrainai Denise Brown pareiškime.

„JT ir toliau darys visa, ką gali, kad pasiektų visus žmones, taip pat ir tuos, kas kenčia dėl neseniai įvykdyto užtvankos sugriovimo, kam skubiai reikia gyvybes gelbstinčios pagalbos, nesvarbu, kur jie yra“, – sakė D.Brown.

„Scanpix“/AP nuotr./Žmonių evakuacija iš užtvindytų teritorijų

„Raginame Rusijos valdžią vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – pridūrė koordinatorė.

Šeštadienį pareigūnai Rusijos kontroliuojamuose rajonuose paskelbė, kad dėl užtvankos griūties žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 29, o Kyjivas nurodė, kad jo kontroliuojamose teritorijose žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 16 ir kad dar 31 žmogus laikomas dingusiu.

Kyjivas kaltina Maskvą susprogdinus ant Dnipro upės pastatytą Kachovkos užtvanką. Rusija kaltina Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusijos užpuolikams nepavyko sunaikinti nė vienos „Patriot“ sistemos.

V.Zelenskis tai pareiškė vakariniame vaizdo pranešime, tikriausiai komentuodamas neseniai paskelbtą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą apie tariamą priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“ sunaikinimą Kyjivo regione.

„Nesvarbu, kas Rusijoje pasakoja, kad mūsų „Patriot“ neva buvo sunaikintos, jos yra ir veikia, vis numuša rusiškas raketas. Ir numuša kuo efektyviau. Nė viena „Patriot“ raketinė sistema nebuvo sunaikinta“, – pabrėžė jis.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Chersone

Pasak prezidento, vienintelis dalykas, dėl kurio dabar turėtų nerimauti Rusija, tai „visuomenės pasirengimas tam, kad rusai praras viską, dėl ko naikina savo valstybės ateitį“.

„Rusija praras okupuotas teritorijas. Alternatyvos mūsų deokupacijos žingsniams nėra ir nebus. Mūsų kariuomenė juda: pozicija po pozicijos, žingsnis po žingsnio judame į priekį“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Valstybės vadovas taip pat priminė, kad šią savaitę įvyko eilinis Ramšteino susitikimas.

„O svarbiausia – tiekimo greitis. Kitą savaitę bus naujų svarbių ryšių su partneriais – būtent dėl mūsų judėjimo, būtent dėl ginklų, būtent dėl to, kad mūsų kariai turėtų viską, ko jiems reikia“, – pridūrė valstybės vadovas.

Prezidentas tradiciškai padėkojo Ukrainos gynėjams, kurie gina Ukrainą.

Birželio 18 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimą mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose ir pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Iš geolokacinės medžiagos matyti, kad Ukrainos pajėgos šiek tiek pasistūmėjo 30 km į pietus nuo Kreminnos.

Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas pranešė, kad Ukrainos pajėgos per pastarąsias dvi savaites pasistūmėjo daugiau nei kilometrą į šiaurę nuo Avdijivkos prie Donecko miesto fronto linijos.

Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas į pietus, pietvakarius ir pietryčius nuo Velykos Novosilkos prie administracinės sienos tarp vakarinės Donecko ir rytinės Zaporožios sričių ir padarė keletą lokalių pažangos veiksmų.

Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas vakarinėje Zaporižios srityje, o geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos įžengė į vakarinę Piatychatkų gyvenvietės dalį, į pietvakarius nuo Orichovo.

Ukrainos „Taurijos“ pajėgų grupės atstovas spaudai kapitonas Valerijus Šeršenas pareiškė, kad Rusijos pajėgos tęsia kontratakas vakarinėje Donecko ir Zaporižios srityse ir kad Ukrainos pajėgos turi „daug darbo“.

Ukrainos Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau perkelia personalą ir sunkiąją karinę techniką iš Naujosios Kachovkos ir Kachovkos apylinkių rytinėje Chersono srityje į Zaporižios srities fronto liniją per Melitopolį.

usijos pajėgos pirmadienio naktį iš Juodosios jūros rajono į Odesą paleido sparnuotųjų raketų „Kalibr“, pranešė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

„Visos keturios „Kalibr“ buvo sunaikintos. Ačiū priešlėktuvinės gynybos pajėgoms“, – sakė jis. 

S.Bratčukas nurodė, kad šią informaciją patvirtino Ukrainos kariuomenė. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad naktį Maskva taip pat smogė Ukrainai Irano gamybos bepiločiais orlaiviais „Shahed“.

Apie galimą raketų grėsmę birželio 19-osios naktį buvo įspėti kelių Ukrainos regionų gyventojai. 

Odesos srities karinė administracija apie ataką šalies pietuose pranešė maždaug 2 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. 

Kiek vėliau Odesoje suveikus oro gynybos sistemai griaudėjo sprogimai.