Ukrainos kariuomenė juda į priekį viena kryptimi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame trečiadienio kreipimesi sakė, kad fronte vyksta sunkios kovos su Rusijos okupantais. Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai naikina priešą pietuose, Donecko srityje.

„Pietuose vyksta mūsų judėjimas į priekį. Ačiū jums, kariai. Rytuose laikome gynybą. Kupjansko kryptimi – kad ir ką planuotų Rusijos teroristai, mes sunaikinsime priešą“, – sakė V.Zelenskis vaizdo pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis padėkojo kariams už tai, kad trečiadienį Zaporižios kryptimi numušė rusų atakos sraigtasparnį Mi-24.

„Kiekvienas toks numušimas yra svarbus“, – sakė V.Zelenskis.

Daugiau skaitykite čia.

Vakarų šalių koalicija svarsto Rumuniją kaip galimą vietą, kur būtų galima apmokyti Ukrainos pilotus skraidyti naikintuvais F-16. Apie tai praneša „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.

Pažymima, kad NATO šalys artėja prie programos, pagal kurią kariniai orlaiviai virš Ukrainos dangaus gali būti naudojami kelis mėnesius, pradžios.

Leidinys cituoja esamus ir buvusius Pentagono pareigūnus, kurie teigia, kad grupė rengia sutartį dėl lėktuvų mokymų Rumunijoje.

„Tikriausiai mokymus vykdys “Lockheed Martin„, gaminanti naikintuvus F-16“, – teigiama pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./F-16 naikintuvas

Europos pareigūnai nei patvirtino, nei paneigė, kad svarstomas pasiūlymas Rumunijoje rengti ukrainiečių pilotus. Olandijos gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė tik tiek, kad partneriai dirba ties F-16 mokymo centro Rytų Europoje įkūrimu, tačiau diskusija dėl to, kuri šalis padovanos lėktuvus, dar neišspręsta.

„Lockheed Martin“ atstovas spaudai nurodė, kad įmonė yra pasirengusi apmokyti Ukrainos pilotus skraidyti ir prižiūrėti F-16, kai tik Vakarų šalys sutiks juos atsiųsti.

Danijos gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas sakė, kad tokios pratybos galėtų prasidėti šią vasarą.

Leidinys pažymi, kad Rumunijos karinės oro pajėgos turi 17 naudotų F-16 lėktuvų, įsigytų iš Portugalijos, ir perka dar 32 lėktuvus iš Norvegijos.

Šį mėnesį sugriuvus Naujosios Kachovkos užtvankai, Ukrainoje esanti Zaporižios atominė elektrinė aušinimui naudos kelis skirtingus vandens šaltinius, kuriuose vandens užteks keliems mėnesiams, pranešė JT branduolinės saugos priežiūros tarnyba.

„Pastarąsias dvi savaites didžiausia Europos atominė elektrinė (AE) jai reikalingą aušinimo vandenį gavo iš netoliese esančios Zaporižios šiluminės elektrinės (ZTEP) išleidimo kanalo atsargų. Tai atskiras rezervuaras, kurio vandens lygis nukrito po to, kai birželio 6 d. buvo smarkiai pažeista užtvanka“, – trečiadienį atnaujintame pranešime teigė Tarptautinė atominės energijos agentūra. 

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Atominė elektrinė, kurią kontroliuoja Rusija, buvo aprūpinama vandeniu iš užtvankos rezervuaro.

„Didžiajame aušinimo tvenkinyje, mažesniuose purškimo tvenkiniuose ir išleidimo kanale vandens užteks keliems mėnesiams“, – pridūrė ji.

Tuo tarpu, net ir stiprėjant karui regione, imamasi priemonių, kad „kiek įmanoma būtų išsaugotos ir papildytos šios atsargos“, taip pat „ieškoma alternatyvių vandens gavimo būdų“, sakoma atnaujintoje ataskaitoje.

Atsižvelgiant į „itin trapią“ saugumo padėtį aplink atominę elektrinę, užtvankos griūtis „prisidėjo prie didelių sunkumų šiai didelei atominei elektrinei“, sakoma atnaujintoje ataskaitoje.

Nepaisant NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimo, kad liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina nebus oficialiai pakviesta prisijungti prie aljanso, Kyjivas vis dar tikisi sulaukti tokio kvietimo, nors ir su neapibrėžtu terminu.

Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas tai pasakė per analitinio centro „Atlantic Council“ internetinį seminarą, pranešė „Reuters“. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas (kairėje)

A.Jermakas sakė, kad Aljanso nesugebėjimas liepos 11-12 d. aukščiausiojo lygio susitikime priimti „ryžtingą“ sprendimą demoralizuos ukrainiečius. 

„Tikimės, kad Ukraina bus pakviesta į NATO su atvira data. Tai galėtų būti signalas“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenė toliau žengia į priekį Taurijos kryptimi, išstumdama priešą iš jo pozicijų.  

Tai pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės pajėgų grupės vadas Oleksandras Tarnavskis.

Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgos/ „Telegram“/Ukrainos pajėgų kontrpuolimas Taurijos sektoriuje

„Taurijos kryptimi mūsų kariuomenė sistemingai išmuša priešą iš pozicijų ir toliau žengia į priekį. Gynybos pajėgų laimėjimai jau matomi. Raketų ir artilerijos daliniai per dieną atliko 1119 šaudymo misijų.

Per pastarąją parą priešo nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudarė beveik tris kuopas.

Sunaikinti ir apgadinti 68 priešo karinės technikos vienetai“, – pranešė O.Tarnavskis.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad sostinės valdžiai ir jam asmeniškai daromas politinis spaudimas, ir užsiminė, kad jį daro „centrinė valdžia“. 

„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

„Vyksta kampanija, kuria siekiama diskredituoti sostinės valdžią ir mane asmeniškai. Nesibaigiančios kratos, paralyžiuojamas miesto departamentų ir tarnybų darbas. Karo metu jie sėja chaosą sostinės administracijoje, neleidžia tinkamai dirbti svarbiausioms infrastruktūros įmonėms. Jie ateina tikrinti su tais pačiais dokumentais po kelis kartus...

Jie kaip įmanydami stengiasi sugriauti Klyčko reputaciją, bet nieko apie mane iškasti negali, todėl pareiškia įtarimus pavaldiniams ir garsiai šaukia apie tariamą mano kaltę. O kai bylos žlugs teismuose, niekas neatsiprašys“, – sakė V.Klyčko.

Europos Sąjunga nusprendė, kad teisiškai negali konfiskuoti viso įšaldyto Rusijos turto. Vietoj to pareigūnai svarsto, kaip laikinai panaudoti šį turtą Ukrainos naudai, teigiama „Bloomberg“ gautame dokumente.

Rusijos turto panaudojimo darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad ES toliau svarsto, kaip daugiau kaip 200 mlrd. eurų (219 mlrd. JAV dolerių) įšaldyto Rusijos centrinio banko turto būtų galima panaudoti Ukrainai atkurti. Didžioji dalis šių lėšų dabar saugoma Belgijos finansų bendrovėje „Euroclear“, o šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje palūkanų pajamos už jas sudarė apie 750 mln. eurų, nurodė „Bloomberg“.

Iki šiol darbo grupė nerado „patikimo teisinio mechanizmo įšaldytoms ar užblokuotoms lėšoms konfiskuoti“.

Vietoj to svarstomos dvi galimybės: reinvestuoti Centrinio banko turtą ir gautas lėšas nukreipti į Ukrainą arba vadinamasis sąlyginis įnašas.

Pagal antrąją galimybę būtų reikalaujama, kad įmonės, gavusios didelį pelną iš Rusijos turto investavimo, pervestų didelę dalį šio pelno ES institucijoms, kurios vėliau nukreiptų jį į Ukrainą. Tai padėtų sumažinti ES teisinę riziką, nes turtas nepatektų į tiesioginę Europos šalių kontrolę.

Daugiau nei tik pagalba atstatymui – radijo stotis „Svoboda“ apžvelgia, ką Vakarų sąjungininkai pažadėjo Ukrainai Londone vykusioje konferencijoje.

Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai apie 306 mln. dolerių finansinės pagalbos paketą ir dar 3 mlrd. dolerių per trejus metus.

JAV skirs 1,3 mlrd. dolerių energetikos sistemai atkurti ir padėti įmonėms.

Vokietija Ukrainai skirs 381 mln. eurų humanitarinės pagalbos. Tačiau šiuo metu ji taip pat perduoda karinės pagalbos paketą: du vilkikus MAN HX81 ir priekabas, du tūkstančius 155 mm šovinių. Vokietija taip pat paskelbė apie nenustatyto skaičiaus raketų, skirtų priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Patriot“, pristatymą Ukrainai.

Prancūzija prisideda prie Ukrainos atstatymo, šiam tikslui skirdama 40 mln. eurų.

Latvija perduoda Ukrainai visą savo sraigtasparnių parką. Latvija perdavė visas turimas oro gynybos sistemas „Stinger“ ir rengiasi užbaigti visų savo sraigtasparnių perdavimą.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, ES planuoja padengti 45 proc. Ukrainos finansavimo poreikių iki 2027 m. Tai yra maždaug 50 mlrd. eurų. 

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad šio mėnesio pradžioje sugriovus Rusijos kontroliuojamą Kachovkos hidroelektrinės užtvanką Pietų Ukrainoje aplinkai buvo padaryta maždaug 1,5 mlrd. dolerių (1,37 mlrd. eurų) žala.

Londone vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad į šiuos preliminarius skaičius nėra įtraukti nuostoliai žemės ūkiui, infrastruktūrai, gyvenamiesiems pastatams ir pačios elektrinės atstatymo išlaidos. 

Kyjivas kaltina Maskvą įvykdžius ekologinį nusikaltimą dėl Dniepro upėje esančios užtvankos susprogdinimo.

Rusija šiuos kaltinimus neigia. 

„Kiekvieną dieną Rusija pridaro naujų nuostolių Ukrainai“, – teigė D. Šmyhalis.

Anot jo, bendros Ukrainos atstatymo išlaidos dar padidės, ypač po Kachovkos užtvankos sugriovimo.

Pasaulio banko (PB) vertinimu, neatidėliotini Ukrainos poreikiai atlyginti žiaurių mūšių padarytą žalą siekia 14 mlrd. dolerių (12,82 mlrd. eurų).

Minos, iškeldintos dėl potvynio sugriuvus Kachovkos užtvankai, gali atsidurti Juodosios jūros paplūdimiuose, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų minų programos vadovas, rašo CNN.

„Nenustebčiau pamatęs, kad tos minos arba nusileido iki pat jūros, arba (nusileis) per ateinančius mėnesius, nes vanduo ir toliau teka, (ir minos) bus perneštos ten“, – spaudos konferencijoje Ženevoje žurnalistams sakė Jungtinių Tautų vystymo programos Ukrainoje minų programos atstovas Paulas Heslopas.

„Deja, galime pamatyti, kaip prieštankinės slėginės minos bus išplautos į paplūdimius aplink Juodąją jūrą.“

Pasak P.Heslopo, „drugelių minos“ – mažos, hermetiškos ir plastikinės – yra pripildytos skystų sprogmenų ir gali plūduriuoti vandenyje. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad šios minos bus „pasklidusios įvairiose vietose“. Kiti, sunkesni sprogmenys, pavyzdžiui, prieštankinės minos, negalėtų nukeliauti taip toli.

„Akivaizdu, kad 10 kg sverianti prieštankinė mina nenukeliaus tokio pat atstumo kaip 50–60 g sverianti prieštankinė mina. Taigi, taip, užterštumas bus. Šiek tiek bus jūroje, šiek tiek upėse. Kaip su tuo susidorosime? Tai dar viena problema, kurią reikia įtraukti į spręstinų problemų sąrašą“, – sakė jis.

Anot jo, užtvankos griūtis buvo „beveik biblinė katastrofa“.

„Žinome, kad pietiniame krante buvo plačiai naudojamos minos, akivaizdžiai siekiant užkirsti kelią puolimui kitoje upės pusėje. Galiu tik daryti išvadą, kad daugybė sprogstamųjų įtaisų, nesvarbu, ar tai būtų nesprogę sprogmenys, ar minos ir prieštankinės minos, bus nuplauti į upę“, – sako jis.

Chersono miestą, esantį vakariniame Dniepro upės krante, po aštuonis mėnesius trukusios Rusijos okupacijos 2022 m. lapkritį susigrąžino Ukrainos kariuomenė. Tačiau didžiąją dalį rytinio upės kranto į pietus nuo Naujosios Kachovkos užtvankos ir toliau kontroliuoja Rusija.