Analitikas papasakojo, kas dabar laukia rusų okupantų Bachmute

Teletilto eteryje 109-osios kariuomenės ir gynybos organizacijos brigados kariškis Jegoras Firsovas papasakojo, kas vyksta jų fronto sektoriuje tarp Avdijivkos ir Bachmuto, rašo UNIAN.

Pasak jo, karo veiksmų pobūdis skirtinguose tos pačios fronto krypties sektoriuose gali labai skirtis. Dėl tam tikrų geografinių ypatybių rusams buvo sunku parodyti savo aktyvumą jų Bachmuto krypties ruože, o dabar, vykstant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui, okupantai tam tiesiog neturi pakankamai jėgų. 

Dabar rusai iš fronto sektoriaus tarp Avdijivkos ir Bachmuto traukia gyvąją jėgą ir techniką į kitas, karštesnes ir intensyvesnes kryptis.

„Kaip visada, karo veiksmų pobūdis aplink yra skirtingas, o už 5 km nuo mūsų situacija gali būti visiškai kitokia. Mes esame tiesiai tarp dviejų ugnių, tai yra tarp Avdijivkos ir Bachmuto, bet mūsų geografinė ypatybė yra tokia, kad priešas ant mūsų „nelipa“, nes neturi pakankamai jėgų. Jie iš mūsų krypties išveža maksimalų kiekį technikos ir net maksimalų kiekį pėstininkų ir prijungia juos ten, kur vyksta intensyvi kova, kur jų pajėgos negali susidoroti su gynyba“, – aiškino J.Firsovas. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Jis pridūrė, kad dabar savo fronto sektoriuje rusai pradėjo aktyviau naudoti aviaciją, stengiantis kuo labiau priartėti prie Ukrainos gynėjų pozicijų. „Aviacija (rusų – UNIAN) dabar dirba daug aktyviau ir skrenda mūsų link. Tai rodo, kad priešas nervinasi. Anksčiau ji skraidė mažiau, nes bijojo, nes mes juos numušdavome. O dabar jie taip nervinasi ir taip rizikuoja, kad skrenda tiesiai į mus“, – pabrėžė J.Firsovas.

109-osios brigados karių teigimu, rusai yra tokie išsekę ir demotyvuoti dėl ukrainiečių gynėjų judėjimo įvairiomis fronto kryptimis, kad stengiasi labiau gintis savo sektoriuje tarp Avdijivkos ir Bachmuto.  

„Kadangi strateginė iniciatyva priklauso mums tiek mūsų kryptimi, tiek kituose frontuose, priešas nebesistengia šliaužti tiesiai palei mūsų fronto liniją, nes nebeturi pajėgų. Iš perimtų radijo pranešimų net girdėjome, kad kai kuriose jų pozicijose sakoma, jog nieko nereikia daryti, nereikia būti aktyviems, tarsi apsimetant, kad jų čia visai nėra. Netgi tokia padėtis pas juos dabar yra“, – pabrėžė J.Firsovas.

Jis teigė, kad dabar priešo moralę fronte tarp Avdijivkos ir Bachmuto galima apibūdinti kaip „smarkiai smukusią“. 

„Konstatuoju faktą, kad mūsų sektoriuje priešas „sunkaus nokauto“ būklės“, – pabrėžė J.Firsovas.

Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar, komentuodama padėtį Bachmuto kryptyje, pabrėžė, kad Ukrainos gynybos pajėgos perėmė operatyvinę iniciatyvą šiame fronto sektoriuje.

Ji pažymėjo, kad „priešas stengiasi išlaikyti savo pozicijas, rengia kontratakas, tačiau po patirtų nuostolių pamažu atsitraukia“. Anot jos, Ukrainos pajėgos pasistūmėjo 1 200 metrų Klesčijevkos kryptimi ir 1 500 metrų Kurdiumovkos kryptimi.

„Kova tęsiasi miesto flanguose“, – sakė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanotas prestižiniu Jungtinės Karalystės apdovanojimu už lyderystę ir indėlį į tarptautinius santykius, ketvirtadienį pranešė analitinis centras „Chatham House“.

Londone įsikūręs institutas pranešė, kad V. Zelenskiui skyrė 2023 metų „Chatham House“ premiją, ir pavadino jo virsmą iš aktoriaus į karo meto lyderį nepaprastu.

„Buvęs aktorius suvienijo savo tautą ir pasipriešino didžiuliam priešui“, – teigiama analitinio centro išplatintame pranešime. 

Daugiau skaitykite čia.

Su Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais Briuselyje susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad partneriai yra pasirengę teikti saugumo garantijas Ukrainai, tačiau ragino nepaversti to nekontroliuojamu procesu.

Jis taip pat teigia, kad saugumo garantijos Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai iš dalies yra kompensacija šaliai už tai, kad ji kol kas netaps NATO nare.

„Pirmiausia reikia pasakyti, kad eilė valstybių, ypač didžiosios valstybės, yra tikrai pasirengusios teikti tokias saugumo garantijas dvišaliu pagrindu, tačiau labai svarbu, kad tai netaptų tokiu nekontroliuojamu procesu, kuomet kažkas kažką teikia, o koordinacijos stokojama“, – ketvirtadienį Briuselyje vykstant Europos Vadovų Tarybai (EVT) LRT sakė šalies vadovas.

„Todėl iš principo sutinkant su pačia formule, su pačiu pasiūlymu, kuris iš dalies, žinoma, yra ir kompensacija už tai, kad Ukraina dar ne šiandien taps NATO nare. Vis dėlto mes labai atkreiptumėm dėmesį, kad koordinacija yra svarbi“, – pridūrė jis.

Daugiau skaitykite čia.

Su Rusijos generolu Sergejumi Surovikinu kol kas nepavyko susisiekti. Nėra tiksliai žinoma, kur jis laikomas. Tačiau, tikėtina, kad šiuo metu jis yra Rusijos saugumo tarnybos (FSB) specialiajame aukščiausio rango asmenų sulaikymo centre.

Tai praneša projektas „VChK-OGPU“, remdamasis informuotu šaltiniu. Pasak pašnekovo, gali būti keli variantai, kur laikomas generolas. 

„Sunku pasakyti, kur laikomas S.Surovikinas. Rusijos Federacijos FSB turi specialų izoliatorių tokiems asmenims. Tai dvaras Serebrianyj Bor, žinomas kaip Silvestro valdžios namai“, – sakė šaltinis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sergejus Surovikinas

Apie Rusijos generolo, jungtinės Rusijos karių grupės Ukrainoje vado pavaduotojo Sergejaus Surovikino suėmimą, trečiadienį pranešė „The Moscow Times“, remdamasis dviem Gynybos ministerijai artimais šaltiniais. 

Leidinio šaltinių teigimu, S.Surovikino suėmimas gali būti susijęs su ginkluotu „Wagner“ grupės sukilimu.

„Bus naujienų Prigožino kontekste. Matyt, jis [Surovikinas] per sukilimą pasirinko [Prigožino pusę]“, – sakė šaltinis. Žurnalistų paklaustas, kur dabar yra generolas, jis atsakė: „Mes nekomentuojame šios informacijos net vidiniais kanalais“.

JAV paprašė Ukrainos pareigūnų nevykdyti slaptų išpuolių Rusijoje, kai vyko „Wagner“ maištas, ir patarė jiems nedaryti nieko, kas galėtų paveikti įvykių baigtį ar pasinaudoti chaosu, „New York Times“ sakė amerikiečių pareigūnai.

JAV pareigūnai nenorėjo suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui preteksto teigti, kad „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino sukilimą organizavo JAV arba Ukraina. Jie taip pat sakė manantys, kad bet kokia didelio atgarsio sulaukusi Ukrainos pajėgų operacija Rusijos viduje vargu ar turės didelės įtakos J.Prigožino tikslams, tačiau, amerikiečių vertinimu, leis V.Putinui mesti kaltinimus Vakarams.

JAV pareigūnai pridūrė, kad, kiek jiems žinoma, Ukrainos žvalgybos padaliniai atsižvelgė į patarimus.

Per savaitę Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ specialiosios pajėgos pataikė į dešimtis rusų užpuolikų technikos vienetų, visų pirma į 16 šarvuočių ir 5 tankus, rašo UNIAN.

Taip pat buvo pataikyta į 6 priešo ugnies pozicijas ir daugiau kaip 50 užpuolikų, taip pat į 23 priešo transporto priemones, pranešama SBU „Telegram“ kanale. Žvalgybos tarnybos duomenimis, Ukrainos gynėjai taip pat atsidūrė okupantų elektroninės kovos stotyje.

Per savaitę specialiosioms pajėgoms pavyko pataikyti į šiuos Rusijos Federacijos ginklus:

• dvi haubicas „D-30“;
• dvi priešlėktuvines raketų sistemas;
• tris savaeigės artilerijos pabūklus „Gvozdika“.

„Be to, kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artileristais buvo pataikyta į 25 įrenginius, 5 šaudmenų sandėlius, 15 įtvirtinimų, 4 ugnies pozicijas ir dar 200 užpuolikų“, – pridūrė SBU.

„Wagner Group“ vadovo Jevgenijaus Prigožino tiksli buvimo vieta neaiški, tačiau du su juo susiję lėktuvai toliau skraido po Rusiją ir Baltarusiją, rašo CNN.

Nuo šeštadienio vakaro, kai išvyko iš Rusijos karinės būstinės Rostove prie Dono, J.Prigožino nematyti jokiuose vaizdo įrašuose ar nuotraukose.

Antradienį abu lėktuvai buvo užfiksuoti „BlackSky“ palydovo nuotraukoje, Machuliščiaus oro bazėje, esančioje netoli Baltarusijos sostinės Minsko. Tą pačią dieną Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad J.Prigožinas buvo „Baltarusijoje“.

„AP“/„Scanpix“/Privačios karinės grupuotės 'Wagner" įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas Rostove prie Dono

Skrydžio sekimo duomenys iš „FlightRadar24“ rodo, kad lėktuvai iš oro bazės išskrido antradienį 22.45 val. vietos laiku.  Vienas lėktuvas – RA-02795 („Embraer Legacy“) – skrido į Maskvos tarptautinį Šeremetjevo oro uostą, kitas – RA-02878 („Bae-125“) – į Sankt Peterburgo Pulkovo tarptautinį oro uostą.  

RA-02795 Maskvoje praleido kiek daugiau nei dvi valandas, o į Sankt Peterburgą išskrido trečiadienį 2 val. nakties.

Abu lėktuvai trečiadienį Sankt Peterburge išbuvo apie devynias valandas, kol RA-02878 išskrido į Maskvos Žukovskio tarptautinį oro uostą.

CNN anksčiau pranešė, kad JAV ir Europos žvalgybos pareigūnai stebėjo lėktuvų judėjimą, tačiau ketvirtadienį negalėjo tiksliai pasakyti, ar lėktuvuose buvo J.Prigožinas. 

„Jis tai naudoja kaip apgaulės taktiką“, – sakė JAV pareigūnas.

Buvęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu per netikėtą kelionę į Ukrainą, pranešė NBC naujienų tarnyba.

„Tikiu, kad Amerika yra laisvojo pasaulio lyderė“, – sakė M.Pence'as laidai „NBC News“.

„Tačiau atvykęs čia kaip privatus pilietis – galėdamas iš tikrųjų iš arti pamatyti Ukrainos karių, laikančių liniją tuose miškuose, didvyriškumą, pamatyti žmonių, kurie čia, Irpynėje, sulaikė Rusijos kariuomenę, didvyriškumą, pamatyti šeimas, kurių namai buvo tiesiog apšaudyti per nesąžiningą ir neprovokuotą Rusijos invaziją, – tik sustiprino mano pasiryžimą atlikti savo vaidmenį ir toliau raginti, kad Amerika tvirtai remtų mūsų Ukrainos draugus ir sąjungininkus.“

„Scanpix“/AP nuotr./Mike'as Pence'as

M.Pensas yra pirmasis respublikonų kandidatas į prezidentus, kampanijos metu susitikęs su V.Zelenskiu.

Priešingai nei respublikonų lyderiai Donaldas Trumpas ir Ronas DeSantisas, kurie abu išreiškė vangią paramą Ukrainai ir JAV intervencijai, M.Pence'as nedviprasmiškai išreiškė tvirtą paramą Ukrainai ir sakė, kad „Respublikonų partijos vadovybėje negali būti vietos Putino apologetams“.

Trečiadienį paskelbta „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausa parodė, kad didelė dauguma amerikiečių – 67 proc. ir 73 proc. – per kitais metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus labiau linkę palaikyti kandidatą, kuris toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai, ir kandidatą, palaikantį NATO aljansą.

Rusija atmetė galimybę rengti taikos derybas Šveicarijoje, sakydama, kad ji „prarado neutralios valstybės statusą“ dėl ES sankcijų palaikymo, leidiniui „Le Temps“ pareiškė Rusijos ambasadorius Šveicarijoje Sergejus Garmoninas.

Pasak jo, Maskva nesutiks su jokiu Šveicarijoje organizuojamu aukščiausiojo lygio susitikimu dėl taikos Ukrainoje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis į Šveicarijos parlamentą

Šveicariją, kuri nuolat blokuoja kitų šalių vykdomą Šveicarijoje pagamintų ginklų, skirtų naudoti Ukrainoje, reeksportą, ketvirtadienį ambasadorius apibūdino kaip „praradusią neutralios valstybės statusą“.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad birželio 15 d. savo kalboje parlamente Volodymyras Zelenskis pakvietė Šveicariją surengti pasaulinį aukščiausiojo lygio taikos susitikimą dėl Ukrainos. Ukrainos prezidentas minėjo, kad anksčiau šią iniciatyvą aptarė su Šveicarijos prezidentu Alainu Bersetu.

Europos Sąjunga rengiasi pasiūlyti Ukrainai „būsimus saugumo įsipareigojimus“, tarp kurių visų pirma bus pažadas išplėsti Ukrainos kariuomenės mokymo iniciatyvą ir galimybę siųsti ES karines misijas.

Apie tai laikraščiui „Financial Times“ pranešė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

Pažymima, kad Europos vadovai įsipareigos toliau finansuoti ginklų tiekimą Ukrainai per Europos taikos priemonę, kurią finansuoja ES šalys.

Jie pažadės išplėsti ES iniciatyvą mokyti Ukrainos kariuomenę.  

Be to, svarstoma galimybė siųsti ES karines misijas į Ukrainą, jei tam bus sudarytos priimtinos sąlygos ir tokiam žingsniui pritars visos narės, teigė vienas iš šaltinių.

Pasak vieno diskusijose dalyvavusio diplomato, siūloma ES deklaracija, kurios projektą parengė Prancūzija, siekiama pasiųsti „labai aiškią politinę žinią“ Ukrainai ir Rusijai.

Kitas pareigūnas pridūrė, kad ja taip pat siekiama užtikrinti ES dalyvavimą platesnėje saugumo sistemoje, kuriamoje siekiant apsaugoti Ukrainą. Tačiau tam pasipriešino neutralios Airija, Malta ir Austrija.

Ukrainiečių karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas ketvirtadienį pareiškė, kad po trumpai gyvavusio „Wagner“ maišto Rusijoje Jevgenijaus Prigožino pavaldiniai nebekovos Ukrainoje.

Leidiniui „Ukrainska pravda“ jis sakė: „Dar kartą sugriautas mitas apie Rusijos režimo tvirtumą. Rusijos karinės ir kosminės pajėgos patyrė nuostolių. O taip pat – privati karinė bendrovė „Wagner“ nebedalyvaus kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje. O tai yra efektyviausias Rusijos Federacijos dalinys, sugebėjęs bet kokia kaina pasiekti sėkmę.“

Šią informaciją patvirtino ir Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Pasak jo, dar prieš ginkluotą sukilimą J.Prigožinas buvo informuotas, kad jo vadovaujama bendrovė nebedalyvaus kare prieš Ukrainą.

Samdinių vadui taip pat buvo pasakyta, kad, jei jis nepasirašys sutarčių su Rusijos gynybos ministerija, jam nebus mokama, pridūrė A.Kartapolovas.

„O J.Prigožinui pinigai yra svarbus veiksnys, gal net lemiamas. Taip ir atsitiko – daugiau pinigų nebus skirta, tai pirmas dalykas, perdėti ir kvaili užmojai – antras, per daug susijaudinusi valstybė – trečias“, – dėstė Dūmos gynybos komiteto vadovas.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos pajėgos esą nukovė du ukrainiečių generolus ir iki 50 karininkų per šios savaitės raketinį smūgį Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske.

Antradienį Rusijos raketa pataikė į piceriją Kramatorske. Žuvo 12 žmonių, tarp jų trys vaikai. 60 žmonių buvo sužeisti, įskaitant aštuonių mėnesių kūdikį.

Išvakarėse Rusija tvirtino, kad esą smogia tik tiems taikiniams Ukrainoje, kurie yra kaip nors susiję su kariuomene.

Rusijos raketų atakos Kramatorske padariniai

+7

„Per birželio 27-osios smūgį Kramatorske buvo likviduoti du Ukrainos kariuomenės generolai ir iki 50 karininkų“, – sakoma naujame Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Taip pat žuvo „iki 20 užsienio samdinių ir patarėjų“, priduriama jame.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis smūgį Kramatorske pavadino teroristiniu išpuoliu ir trečiadienį vakare savo kalboje paskelbė, kad sulaikytas asmuo, koordinavęs Rusijos ugnį.

Raketa pataikė į vietos kavinę, kurioje dažnai lankosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, naudojantys Kramatorską kaip operacijų bazę. Miestas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylo Budanovas sakė, kad „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas buvo įtikintas nutraukti sukilimą darant spaudimą jo „patriotiniams įsitikinimams“.

K.Budanovas sakė laikraščiui „Ukrainska pravda“, kad J.Prigožinas galėjo būti įtikintas, jog jo sukilimas „suskaldys Rusiją“.

„Nenoriu to pripažinti, bet Jevgenijus Prigožinas yra Rusijos patriotas. Lukašenka ir kiti galėjo jį įtikinti, kad jo veiksmai suskaldys Rusiją. Galėjo susidaryti panaši situacija, kokią turėjome 2014 m., kai V.Janukovyčius šaukė, kad yra teisėtas vadovas“, – sakė K.Budanovas.

Rusams ketvirtadienio rytą apšaudžius Chersono sritį žuvo moteris, dar du žmonės sužeisti, pranešė regiono valdžia.

„Per rytinį Bilozerkos apšaudymą žuvo 71 metų moteris. Į įvykio vietą atvykę gydytojai galėjo tik konstatuoti jos mirtį“, – nurodoma platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Taip pat buvo sužeisti 20 metų vaikinas ir 74 metų moteris.

Dėl apšaudymo Bilozerkoje buvo apgadinta mažiausiai 12 gyvenamųjų pastatų, pranešė pareigūnai.

Ketvirtadienį popiet srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas pranešė, kad rusai apšaudė Chersoną.

„Po pietų okupantai apšaudė Chersono „Nepalaužiamumo tašką“. Teroristai atakavo vietą, kur civiliai gyventojai atėjo gauti humanitarinės pagalbos“, – „Telegram“ parašė jis. 

Per šį apšaudymą žuvo du žmonės, dar du gydomi ligoninėje.

Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vyriausiojo vado generolo Sergejaus Surovikino dukra Veronika paneigė pranešimus, kad jis buvo suimtas dėl įtarimų dalyvavus „Wagner“ sukilime, pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“.

Pokalbyje su „Telegram“ kanalo žurnalistu ji pabrėžė, kad „tėvui nieko neatsitiko“ ir „jis yra savo darbo vietoje“. Pasak jos, generolas niekada kasdien nepasirodydavo žiniasklaidoje, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis dingo ir jam kažkas atsitiko.

„Jam nieko nėra nutikę. <...> visi yra savo darbo vietoje, viskas gerai“, – sakė ji.

Savo ruožtu generolo S.Surovikino žmona atsisakė komentuoti gandus apie jo suėmimą.

Anksčiau pranešimai apie S.Surovikino areštą pasklido keliuose „Telegram“ kanaluose. Buvo teigiama, kad generolas buvo sulaikytas birželio 25 d. Vėliau apie areštą rašė ir „Financial Times“.

Taip pat buvo pranešta, kad suimtas ir generolas Andrejus Judinas. Tačiau birželio 28 d. jis portalui „Ura.ru“ sakė, kad yra namuose ir atostogauja.

Jaroslavas Čornohoras, Rusijos ir Baltarusijos studijų programos „Ukrainos prizmė“ Užsienio politikos tarybos (Foreign Policy Council's Ukrainian Prism) direktorius, išsakė variantus, kodėl Baltarusijai reikia privačios karinės bendrovės „Wagner“.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, diskusijų grupės „Prigožino maištas ir jo įtaka politinei situacijai Rusijoje bei Rusijos ir Ukrainos karo eigai“ metu ekspertas pažymėjo, kad apie jų planus nieko tikro nežinoma.

„Mes tikrai nežinome tikrųjų nei „Wagner“, nei Rusijos vadovybės, nei Lukašenkos planų. Visa tai yra versijos ir mūsų loginės konstrukcijos. Tai, ką galime daryti, remdamiesi Lukašenkos pasisakymais. Tai, kad jis sakė, jog kai kurie samdiniai gali būti įtraukti kaip instruktoriai į Baltarusijos kariuomenės mokymus, yra įmanoma“, – sakė jis.

Kartu ekspertas pažymėjo, kad nekalbame apie šimtus ar tūkstančius „Wagner“ kovotojų.

„Iš tikrųjų nėra aiškios informacijos apie sieną kertančių „Wagner“ kovotojų skaičių. Yra informacijos, kad į Baltarusiją skrido du Prigožinui priklausantys lėktuvai. Tačiau ką jie atvežė, kol kas nežinoma“, – sakė J.Čornohoras.

Jo nuomone, Baltarusija gali būti panaudota kaip tranzito zona kovotojams perkelti, pavyzdžiui, į Afriką.

„Galbūt keli žmonės iš tikrųjų liks Baltarusijoje. Kitas variantas, labai fantastiškas, – jei jie pastatys stovyklą kur nors netoli Rusijos ir Baltarusijos sienos. Tai palaikys įtampos tašką tarp Baltarusijos ir Rusijos“, – sakė ekspertas.

Jis pridūrė, kad tokia įtampa būtų naudinga Ukrainai, tačiau tai nerealu.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį perspėjo, kad silpnesnis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keltų didesnį pavojų, trumpai gyvavusiam „Wagner“ maištui sukėlus didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę branduolinių ginklų turinčioje šalyje.

„Silpnesnis Putinas keltų didesnį pavojų“, – prieš ES vadovų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis ir pridūrė: „Dabar į Rusiją turime žiūrėti kaip į riziką dėl vidinio nestabilumo.“

Dėl „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino savaitgalį surengto maišto V.Putinas susidūrė su didžiausiu iššūkiu nuo pat atėjimo į valdžią 1999 metais.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen  eigė, kad sukilimas nepraeis be pasekmių, ir tvirtino, kad „svarbu, jog sustiprintume paramą Ukrainai, nesvarbu, ar tai būtų kariniai pajėgumai, ar finansinė parama“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, ketvirtadienį dalyvavęs darbo pietuose su ES lyderiais, atkreipė dėmesį į susiskaldymą ir susipriešinimą Rusijoje, kuriuos parodė „Wagner“ veiksmai.

Tačiau jis įspėjo, kad dar per anksti daryti kokias nors galutines išvadas.

J.Stoltenbergas pridūrė, kad tikisi, jog kitą mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO susitikime bus paskelbta apie naują karinę paramą Ukrainai.

J.Borrellis taip pat sakė, kad Europa turi remti Ukrainą ilgą laiką – per karą ir po jo, ir rekomendavo įsteigti Ukrainos gynybos fondą.

Jo teigimu, lėšos šio fondo bus skirtos Ukrainos kariuomenės modernizavimui, ES įsipareigojant užtikrinti karo draskomos šalies saugumą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ketvirtadienį antrino J. Borrelliui ir paragino imtis ryžtingų veiksmų kovojant su Rusijos grėsme.

„Turime žinoti, kad bet kokie pokyčiai Rusijos politinėje sistemoje turės įtakos mūsų saugumui, tačiau nesutinku su kolegomis, kurie kartais sako, kad stiprus Putinas yra mažiau pavojingas nei silpnas Putinas. Aš su tuo nesutinku“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka gali išduoti rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą Jevgenijų Prigožiną, nors ir pasiūlė jam prieglobstį po jo savaitgalį pradėto ir greit nutraukto maišto Rusijoje, sako užsienyje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Tai ne sąjungininkai. Jie negali pasitikėti vienas kitu, – trečiadienį Briuselyje duodama interviu naujienų agentūrai AFP sakė S.Cichanouskaja. – Bet kurią akimirką Lukašenka gali išduoti Prigožiną, Prigožinas gali išduoti Lukašenką.“

A.Lukašenka antradienį sakė, kad pagal susitarimą dėl maišto nutraukimo, kuriam jis tarpininkavo, J.Prigožinas atskrido į Baltarusiją.

„IMAGO“/„Scanpix“/Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja

Ginkluotas „Wagner“ samdinių maištas buvo kol kas didžiausias iššūkis Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymui.

S.Cichanouskaja, kuri tvirtina įveikusi A.Lukašenką 2020 metų prezidento rinkimuose, sakė, kad daug kas dėl šio susitarimo neaišku.

Tačiau ji tvirtino, kad A.Lukašenkos pagalbą savo pagrindiniam rėmėjui V.Putinui galima palyginti su santuoka iš išskaičiavimo, siekiant apsaugoti savo paties režimą Baltarusijoje.

„Jis neveikė vien tam, kad išgelbėtų Putino reputaciją ar kad išgelbėtų Prigožiną, ar kad Rusijoje nekiltų pilietinis karas, – sakė opozicijos lyderė. – Jis rūpinosi tik savo asmeniniu išlikimu, nes Lukašenka žino, kad jei galios Rusijoje pešasi, kitas bus Lukašenka.“

S.Cichanouskaja, kurios vyras yra kalinamas Baltarusijoje, sakė, kad jei J.Prigožinas ir jo „Wagner“ kovotojai masiškai pasitrauktų į Baltarusiją, tai galėtų kelti grėsmę Europai.

„Paties Prigožino ar „Wagner“ grupių buvimas mūsų teritorijoje pirmiausia kelia grėsmę Baltarusijos žmonėms ir mūsų nepriklausomybei. Dar daugiau, jų buvimas gali sukelti grėsmių Ukrainai ir mūsų kaimynams vakaruose“, – sakė ji.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusų vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuriai dėl priverstinio ukrainiečių vaikų perkėlimo į Rusiją Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį, ketvirtadienį sakė, kad Maskvoje susitiko su Vatikano pasiuntiniu.

Šią savaitę kardinolas Matteo Zuppi pradėjo vizitą Rusijoje – pirmąją tokią kelionę po to, kai 2022 metų vasarį prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

„Susitikau su kardinolu Matteo Zuppi, – sakoma M.Lvovos-Belovos pareiškime. – Aptarėme humanitarinius klausimus, susijusius su karinėmis operacijomis ir vaiko teisių apsauga. Esu tikra, kad krikščioniška meilė ir gailestingumas padės rasti dialogą ir tarpusavio supratimą.“

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos vaiko teisių komisarė M.Lvova-Belova ir Vatikano taikos pasiuntinys M.Zuppi

Hagoje įsikūręs TBT kovą išdavė M.Lvovos-Belovos ir V.Putino arešto orderius.

Teismas teigė, kad orderiai susiję su kaltinimais karo nusikaltimais – neteisėta ukrainiečių vaikų deportacija.

Kyjivas sako, kad nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų. Daugelis jų apgyvendinti institucijose ir globėjų namuose.

Kremlius ir M.Lvova-Belova atmetė kaltinimus ir nurodė, kad Rusija nepripažįsta teismo jurisdikcijos.

Šį mėnesį M.Zuppi lankėsi Kyjive.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad italų kardinolas gali prisidėti siekiant paleisti ukrainiečių karo belaisvius ir grąžinti į Rusiją deportuotus vaikus.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro trečiadienį pareiškė, kad Bogota nusiųs Rusijai diplomatinio protesto notą po to, kai trys kolumbiečiai buvo sužeisti per raketinį smūgį restoranui Ukrainoje.

G.Petro socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „Rusija užpuolė tris beginklius Kolumbijos civilius gyventojus. Taip ji pažeidė karo protokolus“.

Jis pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija įteiks Maskvai diplomatinio protesto notą.

Antradienį per raketinį smūgį restoranui „Ria Pizza“ Kramatorske žuvo 12 žmonių, tarp jų trys vaikai, ir buvo sužeista mažiausiai 60 žmonių.

„AFP“/„Scanpix“/Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro

Trys sužeisti kolumbiečiai yra apdovanojimų pelnęs rašytojas Hectoras Abadas Faciolince'is, buvęs Kolumbijos taikos derybininkas Sergio Jaramillo ir žurnalistė Catalina Gomez.

H.A.Faciolince'is ir S.Jaramillo vyko į misiją išreikšti Lotynų Amerikos solidarumą su Ukrainos žmonėmis, susidūrusiais su Rusijos karu prieš kaimyninę šalį.

Socialiniuose tinkluose jie teigė, kad restorane buvo kartu su ukrainiečių rašytoja Viktorija Amelina ir kad jos būklė yra kritinė.

G.Petro anksčiau pasisakė prieš ginklų siuntimą Ukrainai, kovojančiai su Rusija, ir teigė, kad konfliktą reikia spręsti derybų keliu. 

Po susitikimo balandį Vašingtone su JAV prezidentu Joe Bidenu, abu vadovai „pasmerkė visų formų autoritarizmą ir agresiją pasaulyje, įskaitant tarptautinei teisei prieštaraujantį Rusijos vykdomą Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą, ir pakartojo neatidėliotiną raginimą užtikrinti stabilią ir ilgalaikę taiką“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vykdomo kontrpuolimo rezultatai gali turėti įtakos Vakarų požiūriui į Ukrainą tiek finansinės, tiek karinės pagalbos apimčių atžvilgiu, pranešė leidinys „Financial Times“.

Neįvardintas aukšto rango Europos diplomatas žurnalistams tvirtino, kad kontrpuolimo rezultatai turės įtakos viskam, „ką mes darome Ukrainos atžvilgiu“.

„Finansavimui, paramai, politiniam dalyvavimui... ir, svarbiausia, taikos deryboms, kurios vyks, nesvarbu, ar mums jos patinka, ar ne“, – tvirtino diplomatas.

Tuo tarpu NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavolis pareiškė manantis, kad Ukrainos kontrpuolimas dar nepasiekė didelės sėkmės.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos susidūrė su sunkumais, atsitrenkusios į Rusijos gynybą.

„Postimees“/„Scanpix“/JAV generolas Christopheris Cavolis

„Rusija vis dar turi (masiškumo) pranašumą“, – pridūrė generolas.

NATO karinis štabas atsisakė komentuoti vado pastabas.

„NATO atidžiai stebi konfliktą Ukrainoje nuo pat jo pradžios... Kitas jų kovos etapas gali būti ilgas ir sunkus, bet mes ir toliau darysime viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai laimėti jos egzistencinę kovą“, – sakoma anksčiau išplatintame Aljanso pareiškime.

Ketvirtadienį Kyjivas pranešė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė strateginę iniciatyvą ties Bachmutu ir vykdo puolamąsias operacijas Bachmuto, Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.

Pastaruosius trejus metus Rusijos vadovas Vladimiras Putinas retai rodydavosi viešumoje. Pandemijos metu jis buvo beveik visiškoje izoliacijoje. Kai jis pasirodydavo, dažniausiai jį matydavo sėdintį prie didžiulio rašomojo stalo, toli nuo visų aplinkinių, pažymėjo CNN.

Tačiau po to, kai savaitgalį susidūrė su didžiausiu kada nors jo autoritetui mestu iššūkiu, V.Putinas priėmė sprendimą vėl grįžti į viešumą.

Šiuo metu Kremlius pasiraitojo rankoves, kad vėl įtvirtintų V.Putino autoritetą: rengia susitikimus ir viešus renginius, kuriais siekiama parodyti jo vadovaujamos valstybės ir kariuomenės vienybę ir solidarumą.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Dagestane

Po neeilinių praėjusio savaitgalio įvykių Rusijos lyderis jau kelis kartus pasirodė viešumoje, įskaitant kelionę į Dagestano regioną trečiadienį.

Kaip matyti iš Kremliaus paskelbto vaizdo įrašo, Rusijos vadovą Derbento miesto gatvėse pasitiko susijaudinę šalininkai.

„Dagestane nėra žmogaus, kuris nepritartų Rusijos Federacijos vadovybės sprendimams, priimtiems šių metų birželio 24 d.“, – sakė Dagestano prezidentas Sergejus Melikovas per darbo susitikimą su V.Putinu jo vizito metu, sakoma pranešime.

„Man nekilo abejonių dėl reakcijos Dagestane ir visoje šalyje“, – atsakė V.Putinas. 

Pirmadienį Kremliaus išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip V.Putinas kreipiasi į Tuloje vykusio Tarptautinio jaunimo pramonės forumo auditoriją. Ši kalba, kurioje visai nekalbama apie maištą, buvo pirmasis Rusijos prezidento pasirodymas po to, kai šeštadienį Jevgenijus Prigožinas pakurstė savo karius keliauti į Maskvą.

Tačiau Kremlius nenurodė, kada ir kur buvo nufilmuotas vaizdo įrašas.

V.Putinas taip pat buvo matomas Kremliuje, kai kreipėsi į saugumo pajėgas ir gyrė tas tarnybas, kurios dalyvavo malšinant sukilimą.

„Sudėtingoje situacijoje jūs veikėte aiškiai, koordinuotai, savo poelgiu įrodėte ištikimybę Rusijos žmonėms ir karinei priesaikai, parodėte atsakomybę už Tėvynės likimą ir jos ateitį“, – sakė jis daliniams antradienį.

Kyjivas ketvirtadienį sakė, kad atėjo laikas NATO paaiškinti savo poziciją dėl karo draskomos Ukrainos narystės.

Pareiškimas pasirodė prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.

„Ukraina toliau aktyviai dirba su visomis NATO sąjungininkėmis siekdama įtikinti jas, kad atėjo laikas aiškumui dėl Ukrainos narystės Aljanse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pasikalbėjęs telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie raketų grėsmę 5 Ukrainos regionuose.

Minimi šie regionai: Dniepropetrovsko, Kirovohrado, Čerkasų, Chersono ir Mykolajivo.

Šiose srityse paskelbtas oro pavojus.

Per 3-4 mėnesius Ukraina turi įrodyti, kad fronte padaryta didelė pažanga. Priešingu atveju Europa primygtinai reikalaus įšaldyti konfliktą ir pradėti derybas su Rusijos Federacija.

Kaip pranešė UNIAN korespondentas Briuselyje, tokią nuomonę išsakė Lenkijos europarlamentaras, ES ir Ukrainos parlamentinės asociacijos komiteto atstovas Witoldas Janas Waszczykowskis.

„Manau, kad turite dar 3-4 mėnesius, kol pasaulis stebės jūsų karinės konfrontacijos eigą. Jei per 3-4 mėnesius kontrpuolimas nebus sėkmingas, Europa pradės jus spausti įšaldyti konfliktą ir pradėti derybas su Rusija, kaip buvo 2015 m. Tokia yra mano pesimistinė nuomonė“, – sakė jis.

Pasak W.J.Waszczykowskio, ES vis dar yra šalių, kurios labiau suinteresuotos bendradarbiauti su Rusija nei su Ukraina.

„Daugumai Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijai ir Prancūzijai, Ukraina nereikalinga. Joms reikia, kad Rusija grįžtų į pasaulio ekonomiką. Joms reikia rusiškų dujų ir naftos“, – sakė europarlamentaras.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau žengia į priekį Tauridės sektoriuje. Apie tai pranešė Tauridės operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis.

Jis pažymėjo, kad raketų ir artilerijos daliniai per pastarąją parą atliko 1 337 šaudymo užduotis.

„Per pastarąją parą priešo nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudarė beveik tris kuopas. Sunaikinta 19 vienetų priešo karinės technikos. Visų pirma 2 tankai, bepilotis orlaivis „Orlan-10„, bepilotis orlaivis „Zala“, savaeigė artilerijos sistema 2S3 „Akacija“, haubica 2A65 Msta-B ir transporto priemonės“, – pranešė O.Tarnavskis.

Po sukilimo Rusijoje JAV pareigūnai įtaria, kad vadinamosios Vladimiro Putino „raudonosios linijos“ yra lankstesnės, nei manyta anksčiau, įskaitant ginklų tiekimo Ukrainai klausimą, rašo „Politico“.

„JAV pareigūnai įtaria, kad vienas iš V.Putino motyvų sudaryti sandorį su J.Prigožinu buvo siekis išvengti plataus masto smurto Rusijoje. 

Tai privertė kai kuriuos (Vakaruose – red. past.) susimąstyti, ar jie gali žengti toliau ir aprūpinti Ukrainą ginklais su didesniu nuotoliu – įskaitant F-16. 

Pasak dviejų su diskusijomis susipažinusių asmenų, jie mano, kad V.Putino raudonoji linija gali būti lankstesnė, nei manyta anksčiau, ir jis gali nuspręsti neaštrinti konflikto, bijodamas jį išplėsti. Tačiau jie pabrėžė, kad joks sprendimas dar nepriimtas“, – rašo leidinys. 

Antradienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paklaustas, ar chaosas Rusijos kariuomenėje gali paskatinti Ukrainos kontrpuolimą, atsakė: „Ne. Manau, kad tokia galimybė tikrai egzistuoja“.

Tačiau jis pridūrė, kad JAV pareigūnai vis dar laukia, kaip klostysis įvykiai.

Ketvirtadienį Rusijos Žemutinio Naugardo mieste kilo didelis gaisras. Rusijos teigimu, gaisras kilo gamyklos „Balm“ teritorijoje, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė, kad prieš gaisrą jie esą girdėjo sprogimo garsą. Vėliau virš miesto pasirodė didžiulis juodų dūmų stulpas, kuris matomas iš visų pusių.

Rusijos valstybinė darbo inspekcija pranešė, kad gaisras kilo dažų ir lakų gamyklos „Balsam“ teritorijoje. Įmonė gamina chemines medžiagas, įskaitant dervas, lakus, emales ir kanifoliją.

Remiantis pranešimais socialiniuose tinkluose, gamyklos teritorijoje sprogo cisterna, o vėliau užsidegė garažo patalpos. Preliminariai nukentėjo sunkvežimio vairuotojas, kuris, kaip teigiama, patyrė sunkius nudegimus.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija teigė, kad į įvykio vietą išsiuntė 14 gaisrinių automobilių ir penkiasdešimt ugniagesių. Įvykio vietoje taip pat dirba paramedikai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus svarbios figūros ketvirtadienį prasidedančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Jų dalyvavimas parodo, kokią svarbą 27 bloko lyderiai priskiria savo rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos ir Ukrainos gynybos pajėgumų didinimui.

V.Zelenskis į viršūnių susitikimą kreipsis vaizdo ryšiu, o J.Stoltenbergas dalyvaus lyderių pietuose. Tačiau didžiausias dėmesys bus skirtas klausimui, kurio net nėra oficialioje susitikimo darbotvarkėje: savaitgalį įvykusio pribloškiamo maišto Rusijoje padariniams.

„Tai bus dramblys kambaryje“, – sakė vienas ES aukšto rango diplomatas, prašęs neviešinti jo pavardės, nes susitikimas dar nėra prasidėjęs.

Kelių ES šalių narių ir institucijų pareigūnai sakė, jog trumpai gyvavusio maišto Rusijoje sukeltas chaosas ir nestabilumas ne tik privers ES didinti paramą Ukrainai šaudmenimis, bet ir intensyvinti pastangas, kad kovos ir smurtas neišplistų į patį bloką.

„AP“/„Scanpix“/Estijos premjerė Kaja Kallas

„Dvejoti nėra kada, – sakė Estijos premjerė Kaja Kallas. – Privalome toliau didinti Rusijos agresijos kainą.“

Kai kas Europos Sąjungoje sako, kad poveikis siekia patį Kremlių.

„Bet kokiu atveju tai turės ilgalaikį poveikį Rusijoje“, – transliuotojui ARD sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė tikrai manantis, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijos susilpnėjo.

O.Scholzas garsiai įvardijo tai, ko vylėsi daugelis ES lyderių. Svarbiu dalyku laikomas ir didėjantis 11 sankcijų paketų, ES taikomų drauge su JAV, poveikis.

Dauguma ES narių taip pat priklauso NATO ir per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą turi suteikti Ukrainai daugiau saugumo garantijų, jei nepasiūlys visapusiškos narystės šiame kariniame bloke.

ES šalys taip pat teikia milijardų eurų vertės pagalbą – karinę ir skirtą Ukrainos ekonomikai palaikyti. ES viršūnių susitikime taip pat bus nuodugniau aiškinamasi, kokiu mastu tam galima panaudoti įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus, vertinamus maždaug 200 mlrd. eurų.

Kelios šalys nuogąstauja, kad teisinis pagrindas tam vis dar labai netvirtas, o Europos centrinis bankas yra įspėjęs, kad šio turto ar iš jo gaunamo pelno konfiskavimas galėtų kelti rimtą pavojų euro reputacijai. Pasak pareigūnų, kai kurios šalys nori papildomai apmokestinti Rusijos kapitalo įmones, gaunančias didelį pelną iš investavimo, ir gautus pinigus skirti Ukrainos atstatymui.

Rusams ketvirtadienio rytą apšaudžius Chersono sritį žuvo moteris, dar du žmonės sužeisti, pranešė regiono valdžia.

„Per rytinį Bilozerkos apšaudymą žuvo 71 metų moteris. Į įvykio vietą atvykę gydytojai galėjo tik konstatuoti jos mirtį“, – nurodoma platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Taip pat buvo sužeisti 20 metų vaikinas ir 74 metų moteris.

Dėl apšaudymo Bilozerkoje buvo apgadinta mažiausiai 12 gyvenamųjų pastatų, pranešė pareigūnai.

Šiuo metu Ukrainai nėra jokio pavojaus dėl puolimo iš šiaurės – į Baltarusiją perkelti privačios karinės grupuotės „Wagner“ nekelia grėsmės, televizijos kanalo „1+1 Ukraina“ laidoje „Pusryčiai su 1+1“ pareiškė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Jis pabrėžė, kad po nesėkmingo „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino sukilimo į Baltarusiją persikels tik dalis jo samdinių. Be to, pridūrė M.Podoliakas, Ukrainos šiaurinė siena yra gerai įtvirtinta kariuomenės.

„AFP“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai įvažiuoja į Rostovą prie Dono

Kanceliarijos vadovo patarėjo nuomone, po pastarųjų įvykių „Wagner“ pajėgos nustos egzistuoti ankstesniu pavidalu ir bus padalytos į keturias dalis.

„Tai, kad Prigožinas yra Baltarusijoje, Ukrainai neturi jokios reikšmės, nes “Wagner„ nebeegzistuoja. Ji bus padalinta į keturias dalis: viena dalis liks pagal sutartį su Rusijos gynybos ministerija ir kovos prieš Ukrainą. Atskirą dalį sudarys buvę kaliniai, kurie taip pat bus pasamdyti Gynybos ministerijos. Kita dalis pasirašys sutartis su “Rosgvardija„ ir veiks Rusijos vidaus rinkoje“, – mano M.Podoliakas.

Prezidentūros pareigūnas pažymėjo, kad trečdalis „Wagner“ komandos liks Baltarusijoje ir apmokys specialiąsias pajėgas, o likusieji grįš prie savo pagrindinės veiklos Afrikoje. 

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Rusijos Federacija pradeda baudžiamąsias bylas prieš, jos teigimu, 160 samdinių iš 33 skirtingų šalių, kurie veikia Ukrainos pajėgų vardu.

„Bendradarbiaujant su Rusijos Federacijos gynybos ministerija ir kitomis operatyvinėmis tarnybomis surinkta įrodymų, kad operacijoje dalyvauja samdiniai iš Gruzijos, JAV, Latvijos, Švedijos ir kitų valstybių. Šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn traukiama 160 užsieniečių iš 33 valstybių“, – rašoma pranešime.

Ukrainos valdžios institucijų atstovai įspėja, kad Zaporižios atominėje elektrinėje gali būti įvykdytas teroristinis išpuolis. Tai patvirtino prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas televizijos kanalo „1+1 Ukraina“ laidoje „Pusryčiai su 1+1“.

„Žinoma, mes matome riziką. Žinoma, turime apie tai kalbėti, nes tai turėtų paveikti mūsų partnerius, kad nebūtų tokio „nereagavimo“ – kaip į užtvankos sprogimą“, – sakė jis.

M.Podoliakas pažymėjo, kad okupantai užminuoja tam tikrus objektus ir naikina visą infrastruktūrą okupuotose teritorijose, kad užkirstų kelią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mychaila Podoliakas

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pabrėžė, kad apie tai būtina kalbėtis su Vakarų partneriais, kad jie ieškotų būdų kaip nors paveikti situaciją.

Jis pareiškė, kad reikėtų surengti aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame būtų išdėstytos pasekmės Rusijai asmeniškai, jei ji susprogdins Zaporižios atominę elektrinę

Rusijos laikinai okupuotame Ukrainos pusiasalyje esančią chemijos gamyklą „Krymo titanas“ kontroliuoja Rusijos kariuomenė, pareiškė partizaninio judėjimo ATES atstovas.

„Apskritai padėtis mieste yra įtempta. Armianską užplūdo okupacinės pajėgos, tiesiog visose įstaigose yra labai daug FSB agentų. Rajono skyriaus policija dirba sustiprintu režimu. Miestas patenka į raudonąją rizikos zoną, o savarankiškai išminuoti “Titano„ nėra jokių galimybių. Gamyklą ypatingai kontroliuoja kariškiai. Į gamyklą įvesti papildomus agentus labai sunku. Turime atlikti kruopščius patikrinimus“, – sakė jis.

Be to, partizanas sakė, kad kaimuose dislokuoti pareigūnai, ir pridūrė, kad remontuojamas Čonharo tiltas.

Lenkija, reaguodama į Rusijos samdinių grupės „Wagner“ planus persikelti į Baltarusiją, prie savo rytinės sienos dislokuos daugiau personalo ir įrengs fizinių užtvarų sustiprinimų, pareiškė Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kaczynskis.

Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra PAP.

J.Kaczynskis sakė žurnalistams: „Rusijos „Wagner“ atvykimas gali tapti nauja situacija Baltarusijoje. Apytiksliais skaičiavimais, šios „Wagner“ pajėgos sudarys apie 8 000 karių.“

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos pasienis su Baltarusija

Jis pridūrė, kad „šis įvykis yra pavojingas Ukrainai“ ir „potencialiai pavojingas Lietuvai, taip pat Lenkijai“.

„Tai gali reikšti naują hibridinio karo etapą, daug sudėtingesnį nei dabartinis“, – sakė J.Kaczynskis.

Jis pridūrė, kad siena su Baltarusija bus labai rimtai sustiprinta, „padidinant pasienio pajėgų dydį, taip pat įrengiant daugiau fizinių užtvarų ir sustiprinimų, kad siena būtų apsaugota nuo užpuolimo“.

Taip jis kalbėjo Baltarusijai priėmus rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“, savaitgalį Rusijoje surengusios trumpai gyvavusį maištą, bosą Jevgenijų Prigožiną. Vakarai baiminasi, kad dalis pajėgų gali būti permesta į Baltarusiją, o tai keltų papildomų grėsmių NATO rytiniame sparne.

Danija remia Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ir Vakarų Balkanų šalių narystę Europos Sąjungoje, tačiau „geopolitinės aplinkybės“ nepateisina valdymo reformų nepaisymo, ketvirtadienį leidiniui „Financial Times“ sakė šalies užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

ES rizikuoja „importuoti nestabilumą“, jei sušvelnins demokratijos ir korupcijos standartus, kad paspartintų Ukrainos ir kitų šalių kandidačių stojimą, interviu metu pažymėjo Danijos ministras.

Norėdama įstoti į ES, šalis turi suderinti savo įstatymus su daugeliu ES standartų, pradedant klimato ir baigiant darbo standartais. Šis procesas paprastai trunka daugelį metų.

„AFP“/„Scanpix“/Danijos užsienio reikalų ministras L.Lokke Rasmussenas

Paklaustas apie Ukrainos narystę ES, L.L.Rasmussenas tvirtino, kad ES neturėtų „nuleisti kartelės“, o padėti Ukrainai investicijomis ir pagalba, pranešė „Financial Times“.

Nors Ukraina įvykdė 2 iš 7 sąlygų narystės ES procesui pradėti, ES pareigūnas, susipažinęs su bloko rekomendacijomis Ukrainai, teigė, kad reikia kai kurių svarbiausių teismų reformų.

2019 m. Europos Komisija pasiūlė pakeisti naujų šalių įsileidimo į ES sistemą, kad esamoms narėms būtų suteikta daugiau galimybių pareikšti savo nuomonę, po to, kai šalys, įskaitant Prancūziją ir Daniją, paprieštaravo ES plėtrai įtraukiant šešias Balkanų šalis.

L.L.Rasmussenas pabrėžė, kad Danija pakeitė savo poziciją ir netgi yra atvira ES vidaus reformai, įskaitant didesnę balsų daugumą, kad būtų galima priimti naujas nares.

Ukrainos pajėgos „lėtai, bet užtikrintai“ žengia į priekį fronto linijose šalies rytuose ir pietryčiuose, taip pat aplink ilgalaikį konflikto židinį Bachmutą, naujienų agentūrai „Reuters“ teigė aukšto rango Ukrainos kariškiai.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas pokalbio metu su Jungtinių Amerikos Valstijų  Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley tvirtino, kad jo pajėgoms „pavyko perimti strateginę iniciatyvą“.

„Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolamuosius veiksmus, ir mes pasiekėme pažangos. Priešas atkakliai priešinasi, patirdamas didelių nuostolių“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė V.Zalužnas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Jis taip pat papasakojo M.Milley apie Ukrainos pajėgoms reikalingus ginklus bei išminavimo įrangą. Ukrainos pareigūnai jau ne kartą tvirtino, kad dideli užminuotos teritorijos plotai trukdo bet kokiam žygiui.

Ukrainos karinis analitikas Oleksandras Musijenka ukrainiečių radijui „NV“ komentavo, kad ukrainiečių laimėjimai Bachmuto pakraščiuose tikriausiai yra preliudija planams atkovoti kitas vietoves, įskaitant Avdijivkos ir Marijinkos miestus, dėl kurių jau seniai verda kovos.

„Dabar nėra prasmės įžengti į patį Bachmutą. Rizika per didelė, – sakė jis Ukrainos radijo eteryje. – Tačiau rytuose Ukraina pamažu perėmė iniciatyvą. Ukraina pagerino savo taktines pozicijas, nesiųsdama didelių rezervų“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos faktiškai perima Kliščijivkos kontrolę. Ukrainos gynėjai dabar visiškai kontroliuoja Bachmutą iš oro.

„Į pietus nuo Bachmuto vis dar vyksta smarkūs mūšiai, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos faktiškai kontroliuoja Kliščijivką – strateginį tašką, iš kurio prasidės puolimas į pietus nuo Bachmuto.

Be to, į šiaurę nuo Bachmuto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 57-oji brigada pasiekė operatyvinės sėkmės. Šiandien galime pasakyti, kad priešas traukiasi iš šiaurinių Bachmuto gatvių, visų pirma priešas visiškai išstumtas Voiniv Internacionalistiv gatvėje“, – „Radio Svoboda“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinio vadas Denysas Jaroslavskis.

Jis taip pat sakė, kad artilerijos ir minosvaidžių sistemos dirba labai intensyviai, kad išstumtų priešą.

„Dabar viską, kas vyksta Bachmute, stebime iš oro. Kliščijivka yra strateginė aukštuma, iš kurios galime smogti priešui, ir iš ten viską matome, kaip ir iš Berchivkos šiaurėje, dėl kurios šiuo metu vyksta mūšiai. Jei perimsime Kliščijivkos ir Berchivkos kontrolę, galėsime įtraukti Bachmutą į savo operatyvinius veiksmus“, – padarė išvadą kariškis.

Buvęs radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas pareiškė, kad, jo turimais duomenimis, Rusijos kariuomenės Ukrainoje vado pavaduotojas generolas Sergejus Surovikinas jau tris dienas nesusisiekė su savo šeima. A.Venediktovo teigimu, neįmanoma susisiekti ir su jo apsaugos komanda.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas

Taip A.Venediktovas, turintis daug šaltinių Rusijos valdžios sluoksniuose, komentavo trečiadienio pranešimus apie tariamą generolo suėmimą dėl jo vaidmens „Wagner“ sukilime. 

S.Surovikinas paskutinį kartą viešumoje pasirodė birželio 23 d. vakare. Tuomet jis įrašė vaizdo pranešimą, kuriame ragino nutraukti Vagnerio PMC kovotojus. Kur jis yra dabar, nežinoma.

VIDEO: Rusijos generolas Sergejus Surovikinas paragino „Wagner“ karius grįžti į bazes

Rusijos generolas Sergejus Surovikinas paragino „Wagner“ karius grįžti į bazes

„Reuters“/„Scanpix“

Ukrainos kariuomenė tęsia kontrpuolimą fronto linijoje, atkakliai kovodama dėl kiekvieno metro. Šalies gynybos pajėgos pasistūmėjo iš karto dviem kryptimis nuo 1,2 iki 1,5 km, ketvirtadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Pietų kryptis

Pasak viceministrės, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sekasi Rivnės-Volodyno kryptimi: šiuo metu jos stiprina savo pozicijas ir pridaro rusams reikšmingų nuostolių. Teigiama, jog Ukrainos gynėjai nukenksmina puolamąjį Rusijos pajėgų potencialą, naikina techniką, sandėlius, valdymo ir kontrolės punktus bei personalą.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

„Berdiansko sektoriuje pažėngta 1300 metrų į priekį. Priešas traukia visus savo gynybos rezervus, net jūrų pėstininkų brigadą, kuri pabėgo iš Chersono“, – rašė H.Maliar.

Rytų kryptis

Bachmuto sektoriuje Ukrainos pajėgos perėmė operatyvinę iniciatyvą rajone.

„Kliščiivkos kryptimi pasistūmėjome 1200 metrų. Kurdiumivkos kryptimi – 1500 metrų“, – pridūrė gynybos ministro pavaduotoja.

Jos teigimu, rusai bando išlaikyti pozicijas, rengia kontratakas, tačiau patyrusios nuostolių pamažu traukiasi.

Tuo tarpu pačiame Bachmute tęsiasi mūšiai miesto flanguose, o rusai telkia rezervus ir visomis jėgomis laikosi įsikibę Bachmuto.

„Mūsų kariai daro pažangą. Dabar jie stiprina savo pozicijas išlaisvintose zonose. Apskritai situacija Bachmuto sektoriuje vėl karšta, įnirtingos kovos tęsiasi“, – pabrėžė H.Maliar.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tradicinėje Rusijos invazijos į Ukrainą apžvalgoje trečiadienį pažymėjo, kad „rusams fronte buvo ne pati geriausia diena“.

Anot jo, Rusijos pajėgos pradeda „linkti“ nuo ukrainiečių spaudimo: Zaporižios kryptyje jie buvo išstumti iš kelių pozicijų, kas leido ukrainiečiams pasigerinti taktinę padėtį puolimui vystyti.

„Įprastai agresorius tokiais atvejais kontratakuodavo, šį kartą tam pritrūko pajėgų. Tai reiškia, kad rezervų nelabai yra“, – atkreipė dėmesį karo žinovas.

Rusijos pajėgos taip pat nieko negali padaryti ir prie Dniepro, teigė E.Papečkys. 

„Ukrainiečiai čia nedidelėmis grupėmis persikėlė ir rusai nepajėgia jų išmušti atgal. Jeigu vakar rusai Ukrainos pajėgų susitelkimą upės forsavimui sutrukdydavo aviacijos atakomis, tai šiandien to daryti nebegali – lėktuvus nuvaiko arčiau upės pritrauktos ukrainiečių oro gynybos sistemos S-300. O jas atakuoti bepiločiais-savižudžiais rusai irgi negali, nes ukrainiečiai sutelkė labai stiprias radioelektroninių trukdžių priemones, trikdančias bepiločių valdymo sistemas", – rašė jis savo įžvalgose socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak eksperto, Ukrainos gynėjai neduoda rusams atsikvėpti ir prie Bachmuto.

Kaip ir dauguma kitų Vakarų politologų ir karybos žinovų, E.Papečkys pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu bando atstatyti savo „pašlijusį autoritetą“. Jis pradėjo vesti pokalbius su regionų lyderiais ir net pažadėjo apsilankyti Pietų Osetijoje.

Nors žiniasklaidoje netyla kalbos apie privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino surengtą maištą Rusijoje, E.Papečkys pažymėjo, kad apie tai jau viskas pasakyta.

„Šiandien ir toliau visi kalba apie J.Prigožiną, „Wagner“ ir Baltarusiją. Aš jau pasakiau viską ir nesikartosiu, nes dabar apie juos kalbėti yra tas pats, kas per Velykas aptarinėti praėjusių metų Kalėdas“, – ironizavo ekspertas.

„Wagner“ Baltarusijoje nėra, J.Prigožino greičiausiai irgi“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į šeštadienį privačios karinės bendrovės „Wagner“ priešlėktuvinės gynybos pajėgų galimai numuštus Rusijos karinius sraigtasparnius ir oro desanto vadavietės lėktuvą „Iljušin IL-22M“.

IL-22M yra palyginti nedidelio, iki 12 orlaivių parko dalis, intensyviai naudojamas tiek vadovavimo ir valdymo, tiek radijo ryšio užduotims vykdyti. Šie specialiosios paskirties orlaiviai atliko svarbų vaidmenį organizuojant Rusijos pajėgas kare prieš Ukrainą.

Teigiama, kad tai itin didelės vertės lėktuvai, todėl įprastai veikia saugioje Rusijos oro erdvėje, toli už Ukrainos oro gynybos sistemų veikimo zonos ribų.

Britų žvalgyba pažymėjo, jog yra tikėtina, kad šio orlaivio praradimas turės neigiamą poveikį Rusijos oro ir sausumos operacijoms.

„Trumpalaikėje perspektyvoje psichologinis šokas, kurį sukels toks didelio skaičiaus įgulos narių praradimas, beveik neabejotinai pakenks Rusijos oro ir kosmoso pajėgų moralei“, – rašoma apžvalgoje.

Ilgainiui gali būti, kad dabartinį užduočių lygį gali tekti sumažinti, siekiant saugiai valdyti likusią flotilę. Tikėtina, kad tai pakenks Rusijos gebėjimui vadovauti savo pajėgoms ir jas koordinuoti, ypač didelio tempo operacijų laikotarpiais.

Zaporižioje ir Zaporižios srityje pradedamos vadovybės ir štabo pratybos galimam Rusijos teroristiniam išpuoliui okupuotoje Zaporižios AE teritorijoje.

„Mokymai vyks Zaporižios mieste ir Zaporižios srityje. Tam tikrose vietovėse gali būti laikinai apribotas eismas. Prašome gyventojų išlikti ramiems ir suprasti tam tikrus nepatogumus!

Renginio tikslas – koordinuoti visų tarnybų veiksmus kilus realiai avarijos grėsmei ŽAE“, skelbiama pranešime.

 Kartu pažymėta, kad situacija kontroliuojama, o piliečiai prašomi susilaikyti nuo pernelyg didelio informacinio dėmesio mokymams.

Lenkija nupirks pažangių amerikietiškų raketinės gynybos sistemų „Patriot“, o sandorio vertė bus iki 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų), trečiadienį paskelbė Pentagonas.

JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) nurodė, kad bus nupirkta iki 48 „Patriot“ leidimo įrenginių PAC-3 ir iki 644 raketų „Patriot PAC-3 MSE“, taip pat radiolokatorių ir valdymo komponentų šioms sistemoms.

Valstybės departamentas, prižiūrintis JAV ginklų eksporto susitarimus, pritarė šiam pažangių amerikietiškų oro gynybos sistemų pardavimui, nurodė DSCA.

„Siūlomas pardavimas padidins Lenkijos raketinės gynybos pajėgumus ir prisidės prie Lenkijos karinių tikslų atnaujinti pajėgumus, dar labiau padidins JAV ir kitų sąjungininkių suderinamumą“, – sakoma pranešime.

„Patriot“ naudojamos prieš dideliu greičiu atskriejančias raketas ir orlaivius.

Rusijai pernai vasarį pradėjus didelio masto invaziją Ukrainoje, NATO narės Europos rytuose, tokios kaip Lenkija, skuba stiprinti savo gynybos pajėgumus.

Raketos „Patriot“ labai veiksmingai saugo Ukrainą nuo Rusijos atakų iš oro, numuša net rusų taktines balistines ir pažangias hipergarsines raketas.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai nukovė beveik 700 rusų.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. birželio 29 d. bendri rusų koviniai nuostoliai sudaro apie 227 780 (+680) žmonių; tankų – 4038 (+2),
šarvuotų kovos mašinų – 7857 (+10), artilerijos sistemų – 4116 (+27),
oro gynybos sistemų – 388 (+1), orlaivių/sraigtasparnių – 315 (+1) / 308.

Donecko srities Kramatorsko kavinėje, į kurią Rusijos kariuomenė smogė raketa, baigti neatidėliotini gelbėjimo darbai. Ketvirtadienio rytą iš po griuvėsių ištraukus dar vieno nukentėjusiojo kūną, aukų skaičius pakilo iki 12 žmonių.

„Iš viso žuvo 12 žmonių, tarp jų trys vaikai, 60 žmonių buvo sužeisti, tarp jų vienas vaikas, 11 žmonių išgelbėta, iš jų septynis išgelbėjo Valstybinės gelbėjimo tarnybos padalinys“, – sakoma gelbėtojų pareiškime.

Gelbėjimo darbai oficialiai baigti.

Antradienį raketa pataikė į vietos kavinę, kurioje dažnai lankosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, naudojantys Kramatorską kaip operacijų bazę. Miestas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

Ukraina dėl smūgio kaltina Rusiją, o Maskva pareiškė, kad esą smogia tik tiems taikiniams Ukrainoje, kurie yra kaip nors susiję su kariuomene.

Rusijos raketų atakos Kramatorske padariniai

+7

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištas susilpnino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet galutinės maišto pasekmės lieka neaiškios.

Savaitgalį įvykęs maištas, pasibaigęs „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui nutraukus savo kovotojų žygį į Maskvą, iškėlė klausimų dėl V.Putino autoriteto tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

„Scanpix“ / DPA nuotr./Olafas Scholzas

Pirmą kartą plačiai komentuodamas nutrauktą „Wagner“ maištą, O.Scholzas sakė, kad jis „neabejotinai turės ilgalaikių pasekmių Rusijoje“.

„Tikrai manau, kad jis (V.Putinas) yra susilpnėjęs“, – visuomeniniam transliuotojui ARD sakė O.Scholzas.

„Tai rodo, kad autokratinėse struktūrose, galios struktūrose yra įtrūkimų, o jis jokiu būdu taip tvirtai nesėdi balne, kaip visuomet tvirtina, – sakė Vokietijos lyderis. – Tačiau nenoriu prisidėti prie spėlionių dėl to, kaip ilgai jis išliks poste – tai gali užtrukti ilgai arba trumpai, mes nežinome.“

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad per privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištą neabejojo šalies piliečių parama.

„Neabejojau reakcija Dagestane ir visoje šalyje“, – sakė V.Putinas, susitikęs su Kaukaze esančio Dagestano regiono vadovu Sergejumi Melikovu, rodo rusų televizijos reportažas.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Ukrainoje buvo areštuotas asmuo, koordinavęs 11 gyvybių nusinešusią ataką prieš piceriją Kramatorske, trečiadienį sakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

„Šiandien saugumo tarnybos ir policijos specialiosios pajėgos areštavo asmenį, kuris koordinavo šią teroristinę ataką“, – vakaro kreipimesi sakė V.Zelenskis.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Bet kas, padedantis rusų teroristams griauti gyvenimus, nusipelno didžiausios bausmės“, – sakė jis ir pridūrė, kad po picerijos „Ria Pizza“ griuvėsiais rytiniame Kramatorsko mieste dar gali būti daugiau žmonių.

Tarp 11 žuvusiųjų yra trys vaikai. Dar 60 žmonių per antradienio smūgį buvo sužeisti.

Raketa pataikė į vietos kavinę, kurioje dažnai lankosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, naudojantys Kramatorską kaip operacijų bazę. Miestas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

Ukraina dėl smūgio kaltina Rusiją, o Maskva pareiškė, kad esą smogia tik tiems taikiniams Ukrainoje, kurie yra kaip nors susiję su kariuomene.

Nuolatiniai pranešimai apie Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos tarpininkaujamą susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti „Wagner“ grupės ginkluotą sukilimą, leidžia manyti, kad dalyvaujančios šalys vis dar derasi dėl konkrečių susitarimo sąlygų, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.

Nepriklausoma Baltarusijos stebėsenos grupė „The Hajun Project“ birželio 27 d. citavo skrydžio sekimo duomenis, iš kurių matyti, kad „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino lėktuvas pakilo iš Mačiuliškių aerodromo Baltarusijoje Rusijos link, skrido į Maskvą, o tada iškart išskrido į Sankt Peterburgą. Buvęs rusų karininkas ir žinomas kritikas Igoris Girkinas teigė, kad J.Prigožinas grįžo į Rusiją derėtis su neįvardytais Rusijos pareigūnais ir „Wagner“ vadų taryba.ISW negali nepriklausomai patvirtinti, ar J.Prigožinas iš tikrųjų grįžo į Rusiją, nei tariamo vizito detalių, tačiau J.Prigožinas galėjo trumpam grįžti, kad parengtų tolesnes Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos suderėto sandorio detales.

Rusijos šaltiniai spėlioja, kad „Wagner“ maištas jau daro didelį poveikį Rusijos vadovybės struktūrai, rašo analitikai.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad „Wagner“ maištas paskatino „plataus masto valymus“ tarp Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovaujančiųjų kadrų ir kad šiuo metu Rusijos Gynybos ministerijoje atliekamas lojalumo „avarinis testas“. Anot analitikų, karinis tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos federalinė apsaugos tarnyba  atlieka Rusijos karinės vadovybės ir atskirų dalinių vadų patikrinimą. Tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos pareigūnai naudojasi ministerijos „neryžtingumu“ malšinant sukilimą ir „parama sukarintoms kompanijoms“ kaip pretekstu pašalinti iš pareigų „nepatinkantį“ personalą. Tinklaraštininkas taip pat teigė, kad Rusijos oro desanto pajėgų vadas ir, kaip spėjama, teatro vado pavaduotojas generolas pulkininkas Michailas Teplinskis iš generalinio štabo viršininko ir dabartinio teatro vado armijos generolo Valerijaus Gerasimovo bendrojo teatro vado pareigas Ukrainoje perėmė nenurodytą dieną, bet greičiausiai po sukilimo. Tinklaraštininkas pabrėžė, kad V.Gerasimovas išsaugos generalinio štabo viršininko postą, bet nebebus atsakingas už Rusijos operacijas Ukrainoje.

„Šiuo metu ISW negali patvirtinti spėjimų apie vadovybės pokyčius, tačiau akivaizdu, kad ginkluotas sukilimas ir toliau turi didelių pasekmių informacinėje erdvėje“, – rašoma analizėje.

Anot analitikų, tikėtina, kad Kremlius bandys rasti pusiausvyrą tarp noro sušvelninti plačiai paplitusią nepagarbą Gynybos ministerijos vadovybei, kuri paskatino „Wagner“ sukilimą, ir tuo pat metu stengsis nušalinti tuos, kurie galėjo simpatizuoti sukilimui.

Pasak ekspertų, Rusijos šaltiniai teigė, kad Kremlius baudžia Rusijos pajėgas, kurios, jo manymu, nesugebėjo sureaguoti į sukilimą.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos Dūma svarsto papildomas priemones, kuriomis siekiama padidinti informacinės erdvės kontrolę ir skatinti savicenzūrą plačiose interneto bendruomenėse.
• Birželio 28 d. Baltarusija oficialiai ratifikavo susitarimą dėl bendrų Rusijos ir Baltarusijos mokymo centrų steigimo Baltarusijoje.
• Birželio 28 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu telefonu kalbėjosi su Irano Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininku generolu majoru Mohammadu Bagheri.
• Nepatvirtintais pranešimais teigiama, kad Rusijos karo policija Sirijoje tariamai sulaikė "Wagner Group" vadus.
• Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos vykdė antžemines atakas netoli Kreminos, Bachmuto ir vakarinėje Donecko srityje.
• Birželio 27 d. naktį Rusijos pajėgos smogė civilinei infrastruktūrai Kramatorske Donecko srityje.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas Zaporižios srities vakaruose ir birželio 27–28 d. vykdė ribotas žvalgomąsias atakas Dniepro upės rytiniame (kairiajame) krante netoli Antonivkos tilto Chersono srityje.
• Rusijos šaltiniai pranešė apie tolesnes Rusijos pastangas išaiškinti karinės tarnybos sąlygas.
• Rusijos ir okupacinės valdžios pareigūnai toliau stengiasi išsklaidyti teisinius nesutarimus, kurie yra okupuotų teritorijų inkorporavimo dalis.

Liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainai bus pateiktas „tvirtas“ politinės ir praktinės paramos paketas. Kyjivo partneriai planuoja padėti kurti ilgalaikius atgrasymo ir gynybos pajėgumus, teigia JAV.

„Yra du dalykai, kurie, manau, yra svarbūs. Pirma, NATO aukščiausiojo lygio susitikime pamatysite labai tvirtą politinį ir praktinį paketą Ukrainai“, – JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas sakė Užsienio santykių tarybos pirmininkui Richardui Haassui.

„AP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvyko į Pekiną

Kartu Vašingtonas neatskleidė naujojo paketo detalių. Jis taip pat pažymėjo, kad kelios valstybės „svarsto, ... ką mes galime padaryti, ... kad padėtume Ukrainai sukurti ilgalaikius atgrasymo ir gynybos pajėgumus“.