„Nepateisino lūkesčių“: Baltieji rūmai įvertino Ukrainos kontrpuolimą ir atsakė, ar toliau teiks paramą

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įvertino galimybę, kad Rusija gali įvykdyti teroristinį išpuolį Zaporižios atominėje elektrinėje, rašo UNIAN.

Pasak jo, teroristinio akto Zaporižios AE faktą civilizuotos valstybės vertins kaip branduolinio ginklo panaudojimą prieš civilius gyventojus. Ukraina yra parengusi veiksmų planą šiam atvejui.

Jis priminė, kad pasaulio reakcija į Rusijos teroristinį išpuolį prieš Kachovsko hidroelektrinę neatitiko situacijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Todėl mes labai atidžiai stebėsime – jei, neduok Dieve, taip atsitiks – kokia bus pasaulio reakcija į šiuos įvykius. Deja, po užtvankos sprogimo – pasaulio reakcija neatitiko teroristinio išpuolio, kurį patyrė Ukraina. Dabar darome viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad tai nepasikartotų, bet stotis dabar yra teroristų rankose“, – sakė O.Danilovas.

Pasak jo, gavus informacijos, kad rusai ruošiasi įvykdyti galimą teroro aktą, Ukrainoje buvo surengti „dideli mokymai“.

„Turime savo protokolus, planus, kaip turėtume veikti. Dabar įvyko daug mokymų, įvyko ir dar vieni mokymai, jei įvyktų šis Rusijos Federacijos teroro aktas“, – sakė O.Danilovas.

Jis pridūrė, kad dabar sunku įvertinti galimas pasekmes, kurias gali sukelti incidentai Zaporižios AE.

NSGK sekretorius taip pat užsiminė, kad Vakarų partneriai bando įtikinti Rusiją to nedaryti, nes pasekmės būtų „absoliučiai katastrofiškos Rusijos Federacijai“.

Komentuodamas galimybę, ar Rusija gali įvykdyti teroro aktą Zaporižios AE, O.Danilovas pažymėjo, kad dabar sunku pasakyti, nes „šie žmonės yra neprognozuojami, jie veikia nesilaikydami jokių pasaulio bendruomenės normų ir taisyklių“.

Popiežius Pranciškus perspėjo, kad karui Ukrainoje, atrodo, nebus galo. Tokią išvadą pontifikas padarė po to, kai jo taikos pasiuntinys baigė tris dienas trukusias derybas Maskvoje, rašo „Reuters“ .

„Tragiška šio karo, kuris, atrodo, neturi pabaigos, tikrovė reikalauja visų bendrų kūrybinių pastangų, kad įsivaizduotume ir nutiestume kelią taikai“, – sakė Pranciškus Konstantinopolio patriarcho religinei delegacijai.

Vėliau paskelbtame pareiškime Vatikanas nurodė, kad popiežiaus pasiuntinys italas kardinolas Matteo Zuppi baigė konsultacijas Maskvoje, kur susitiko su vienu iš prezidento Vladimiro Putino patarėjų Jurijumi Ušakovu ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu.

„(Vizito tikslas) buvo nustatyti humanitarines iniciatyvas, kurios galėtų nutiesti kelią taikai“, – sakoma pareiškime.

Vatikanas pridūrė, kad šia linkme bus imtasi tolesnių žingsnių, tačiau detalių nepateikė.

Maskva penktadienį pareiškė, kad samdinių grupė „Wagner“, kuri neseniai surengė trumpai gyvavusį maištą Rusijoje, ir toliau dirbs Afrikoje, jei regionų vyriausybės nuspręs tęsti sutartis su privačia karine bendrove.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiuos komentarus išsakė tuo metu, kai Kremlius siekia išformuoti organizaciją, perduodamas jos karinę techniką reguliariajai kariuomenei ir siūlydamas sukilusiems kovotojams išvykti į Baltarusiją.

„Afrikos šalių ir privačios karinės bendrovės „Wagner“ susitarimų ateitis visų pirma priklauso nuo atitinkamų šalių vyriausybių“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams per spaudos konferenciją.

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą prieš Rusiją, kai kurie kariai sako, kad amerikiečių tiekiamos transporto priemonės labai prisideda prie jų pažangos ir, dar svarbiau, gelbsti gyvybes. JAV nuo metų pradžios Ukrainos pajėgoms kaip pagalbos paketų dalį suteikė „Bradley Fighting Vehicle“, kurios buvo aktyviai naudojamos birželio pradžioje prasidėjusiame Ukrainos puolime. Ukrainos kariai 15min taip pat tvirtino, kad Vakarų technika ypač pasiteisino rengiant puolimą.

Du ukrainiečių kariai iš 47-osios brigados, Serhijus ir Andrijus, „ABC News“ pasakojo, kad jie ir jų įgula šiandien nebūtų gyvi, jei „Bradley“ nebūtų apsaugoję jų nuo mūšio kontrpuolimo pradžioje, kai į juos pataikė minosvaidžio minos, didelio kalibro ginkluotė ir dronai.

„Į mus pataikė kelis kartus, – sakė Andrijus, kuris vairavo vieną „Bradley“. – Jo dėka dabar stoviu čia. Jei būtume naudojęsi kokiu nors sovietiniu šarvuočiu, tikriausiai visi būtume žuvę po pirmojo smūgio. Tai puiki transporto priemonė.“

„Bradley“ ginkluoti 25 mm automatine patranka, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir TOW raketų sistema, galinčia pataikyti į šarvuotus taikinius už daugiau nei trijų kilometrų.

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui Valerijui Zalužnui ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadui Serhijui Najevui sustiprinti Ukrainos šiaurinės krypties gynybą, rašo UNIAN.

Ukrainos vadovas apie tai kalbėjo po penktadienį vykusio vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdžio. V.Zelenskis patikslino, kad Ukrainos žvalgyba atidžiai stebi Ukrainos ir Baltarusijos sieną. Atsižvelgiant į galimus pavojus, nurodyta sustiprinti šiaurinės krypties apsaugą.

„Atskirai apžvelgėme padėtį šiaurėje. Ypač Baltarusijos teritorijoje. Buvo mūsų žvalgybos – Vyriausiosios žvalgybos valdybos, užsienio žvalgybos, pasieniečių žvalgybos, SBU vadovo ataskaita. Labai atidžiai analizuojame kiekvieną faktą ir visas perspektyvas visose srityse. S.Najevui buvo pavesta sustiprinti šiaurinę kryptį, kad būtų užtikrinta ramybė. Yra nustatyti atitinkami terminai“, – sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Posėdyje taip pat priminta šaudmenų ir artilerijos tiekimo svarba: „Mūsų artilerijos stiprinimas yra akivaizdus prioritetas, o visi tarptautinių reikalų pareigūnai šiandien gavo papildomą užduotį“, – pridūrė prezidentas.

V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad iki dienos pabaigos Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė laimėjimų visose aktyvios kariuomenės puolamosios veiklos srityse.

Kazachstanas pareiškė, kad Maskva socialiniuose tinkluose bandė verbuoti šios Kremliui draugiškos Vidurinės Azijos šalies piliečius prisijungti prie Ukrainoje kariaujančių Rusijos pajėgų.

Toks regiono pareigūnų perspėjimas pasirodė ketvirtadienį vėlai vakare, vietos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Ukrainoje žuvo Kazachstano piliečių.

Tiek Rusijos pajėgos, tiek privati karinė bendrovė „Wagner“ siekė, kad prie jų prisijungtų buvusio Sovietų Sąjungos regiono šalių piliečiai.

Šiaurinio Kostanajaus regiono, kuris ribojasi su Rusija ir kuriame gyvena gausi rusų mažuma, prokurorai perspėjo gyventojus nepasiduoti mėginimams socialiniuose tinkluose verbuoti vyrus prisijungti prie Maskvos pajėgų.

Vyriausybės duomenimis, šiame regione gyvena apie 880 000 žmonių, iš kurių apie 41 proc. yra etniniai rusai.

„Mūsų regiono teritorijoje buvo bandoma verbuoti vietos gyventojus į Rusijos Federacijos teritoriją, kad jie dalyvautų ginkluotame konflikte Ukrainoje“, – teigiama regiono prokuratūros išplatintame pareiškime.

Kazachstanas atsisako pripažinti Maskvos okupuotus rytinius ir pietinius Ukrainos regionus kaip Rusijos dalį. Tačiau šalis kaltinama padedanti Maskvai apeidinėti sankcijas, o jos vadovybė tebėra artima Kremliui.

Vietos prokurorai sakė, kad socialiniuose tinkluose pastebėjo separatistinių raginimų dėl Kazachstano.

„Siekdami užtikrinti visuomenės saugumą, apsaugoti piliečių teises ir laisves bei užkirsti kelią socialinės ir politinės padėties destabilizacijai, raginame nepasiduoti tokiems provokaciniams pareiškimams ir raginimams žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose“, – nurodoma jų pareiškime.

Jie teigė, kad dalyvavimas kitų šalių ginkluotame konflikte ir separatistiniai raginimai yra neteisėti ir už tai gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 

„Raginame piliečius, žiniasklaidą ir socialinių tinklų naudotojus susilaikyti nuo bet kokių pirmiau minėtų pažeidimų“, – priduriama pranešime.

Jungtinių Valstijų vyriausybė šiuo metu neturi daug informacijos apie dabartinę „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino ar praėjusį savaitgalį vykusiame maište dalyvavusių kovotojų buvimo vietą, penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, rašo CNN.

„Neturime informacijos, kurią laikytume, laikome pakankamai patikima, kad galėtume patvirtinti jo buvimo vietą. J.Prigožino buvimo vietą arba visų jo kovotojų buvimo vietą“, – sakė J.Kirby, vėliau pridūręs: „Manau, kad vakar girdėjote Pentagoną kalbant, kad jie turi informacijos, jog bent keli „Wagner“ kovotojai yra Ukrainoje, tačiau neaišku, kiek jų yra ir ką jie veikia.“

„AP“/„Scanpix“/Privačios karinės grupuotės 'Wagner" įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas Rostove prie Dono

Sausio mėnesį Jungtinės Valstijos oficialiai paskelbė „Wagner“ tarptautine nusikalstama organizacija, o šią savaitę Iždo departamentas paskelbė sankcijas priedangos bendrovėms, padedančioms grupuotei finansuoti savo veiklą nelegaliu auksu.

Tauridės kryptimi per pastarąją parą Rusijos nuostoliai žuvusiais ir sužeistais kariais siekė beveik tris kuopas.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Tavrijos operatyvinės-strateginės pajėgų grupės vadas brigados generolas Aleksandras Tarnavskis.

„Tauridės kryptimi mūsų kariuomenė sistemingai nukauna priešą ir degina jo pozicijas“, – pabrėžė jis.

Taigi, pasak A.Tarnavskio, Ukrainos gynybos pajėgų, raketinių pajėgų ir artilerijos padaliniai per dieną atliko 1130 ugnies užduočių.

„Per pastarąją parą priešo nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudarė beveik tris kuopas. Buvo sunaikinta 13 ginkluotės ir karinės technikos vienetų“, – rašė vadas.

Visų pirma kalbama apie du tankus, tris šarvuotas kovos mašinas, du BM-21 „Grad“, 2S5 „Hyacinth-S“, droną „Supercam“ ir kitus.

Ukrainos kontrpuolimo planus stabdo tinkamų ginklų – nuo modernių naikintuvų iki artilerijos amunicijos – trūkumas, penktadienį paskelbtame interviu sakė šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

V.Zalužnas laikraščiui „The Washington Post“ teigė, kad yra nusivylęs lėtu žadėtos ginkluotės tiekimu iš Vakarų.

Jis piktinosi, kad kai kurie Vakaruose skundžiasi dėl lėtos ilgai laukto kontrpuolimo prieš Rusijos okupacines pajėgas šalies pietuose pradžios ir pažangos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas

V. Zalužnas įsitikinęs, kad jo šalininkai iš Vakarų patys nepradėtų puolimo neturėdami pranašumo ore, tačiau Ukraina vis dar laukia sąjungininkų pažadėtų naikintuvų F-16.

Daugiau skaitykite čia.

Pasaulio banko vykdomųjų direktorių valdyba patvirtino Japonijos vyriausybės garantuojamą 1,5 mlrd. JAV dolerių paskolą Ukrainai atkurti.

Pasaulio bankas paaiškina, kad šis finansavimas padės patenkinti „naujųjų nuskurdusiųjų ir perkeltų asmenų“ poreikius, remti reformų, kuriomis siekiama pagerinti viešųjų išteklių naudojimo skaidrumą bei sustiprinti atskaitomybę, įgyvendinimą ir skatinti rinkos ekonomiką.

Ši paskola yra „neatskiriama dalis tarptautinės paramos Ukrainai paketo, skirto jos finansiniams poreikiams 2023 metais patenkinti“, pažymima pranešime.

Jame taip pat nurodoma, kad Pasaulio bankas ir Ukraina 2023-2024 finansiniais metais įgyvendins pagrindinius projektus, daugiausia dėmesio skirdami tokiems sektoriams kaip energetika, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, švietimas, būstas ir žemės ūkis.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad jo šalis norėtų prisijungti prie NATO šalių apsikeitimo branduoliniais ginklais programos, atsižvelgdama į Rusijos ketinimus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, pranešė naujienų portalas „Polsat News“.

Premjero teigimu, Varšuva yra suinteresuota dalyvauti šioje programoje.

„Galutinis sprendimas priklausys nuo mūsų partnerių Amerikoje ir NATO. Mes pareiškiame savo valią šiuo klausimu veikti greitai“, – teigė M.Morawieckis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis

Jis pabrėžė, kad jo šalis „nenori sėdėti be darbo, kai Vladimiras Putinas eskaluoja įvairiausius grasinimus“.

Branduolinis pasidalijimas yra NATO branduolinio atgrasymo programa. Pagal ją NATO valstybėms narėms, neturinčioms savų branduolinių ginklų, galima suteikti branduolinių kovinių galvučių. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. pagal šią programą JAV branduoliniai ginklai buvo dislokuoti Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.

Gegužės 25 d. Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė dokumentus dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje.

Pasaulio banko skaičiavimais, karo padarytai žalai atlyginti Ukrainai reikės mažiausiai 411 mlrd. JAV dolerių. ES ir jos sąjungininkės pasiryžusios priversti Rusiją apmokėti dalį sąskaitos, tačiau Briuselyje ieškoma būdų kaip tuo pat metu nepažeisti tarptautinės teisės ir reputacijos. Kai kurie politikai mano radę gerą sprendimą, rašo CNN.

Po praėjusių metų vasario mėnesį įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą ES ir Septynių šalių grupė (G7) įvedė precedento neturinčias sankcijas Rusijai ir, be kitų priemonių, įšaldė beveik pusę jos užsienio atsargų – apie 300 mlrd. eurų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Maždaug du trečdaliai šios sumos, arba 200 mlrd. eurų, yra ES, daugiausia Belgijoje įsikūrusių „Euroclear“, vienų didžiausių pasaulyje finansų kliringo namų, sąskaitose, rašo CNN.

Tačiau dėl tiesioginio jų skyrimo Ukrainos reikmėms iki šiol diskutuojama, mat kai kurios ES valstybės narės ir Europos centrinis bankas (ECB) nerimauja, kad tai gali pakirsti pasitikėjimą euru, kuris yra antra pagal dydį pasaulio rezervinė valiuta.

Plačiau skaitykite ČIA.

Danija skyrė Ukrainai daugiau kaip 190 mln. dolerių (apie 174 mln. eurų) artilerijos sviediniams įsigyti. Pranešta, kad į pagalbos paketą taip pat bus įtrauktos oro gynybos raketos, informavo Danijos gynybos ministerija.

Ministerija pažymėjo, kad Ukrainoje labai reikalingos oro gynybos raketos, kitų rūšių amunicija ir išminavimo operacijoms skirtos transporto priemonės. Gynybos ministerija taip pat pridūrė, kad skirta lėšų artilerijos sviediniams įsigyti.

„Tai dalis Ukrainai skirto paramos paketo, dėl kurio vyriausybė šiandien konsultavosi su Užsienio politikos taryba“, – sakoma pareiškime.

„AP“/„Scanpix“/Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas

Laikinai Danijos gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas teigė, kad šiandieninis pagalbos paketas yra svarbus signalas, jog Danija palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės.

„Džiaugiuosi, kad globojant ES kartu perkame artilerijos amuniciją ir dovanojame ją Ukrainai, kuri yra absoliučiai būtina Ukrainos išsivadavimo kovai“, – pridūrė pareigūnas.

T.L.Poulsenas pažymėjo, kad Danija skirs beveik 44 mln. dolerių bendriems ES artilerijos šaudmenų pirkiniams Ukrainai.

„Tarptautinis bendradarbiavimas yra absoliučiai būtinas siekiant nuolat remti Ukrainos kovą už laisvę. Deja, atrodo, kad karas užsitęsia, todėl šia didele auka mes ir mūsų sąjungininkai siunčiame aiškų signalą, kad palaikome ukrainiečius ilgalaikėje perspektyvoje“, – pridūrė ministras.

Rusams apšaudžius mokyklą Ukrainos Donecko srityje žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti, penktadienį pranešė regiono prokuratūra.

Penktadienį Rusijos pajėgos atakavo Serhijivkos kaimą Pokrovsko rajone. Pataikyta į vietos mokyklos teritoriją, kurioje apšaudymo metu buvo 12 civilių gyventojų – administracijos atstovai, mokytojai ir techninis personalas, sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Per apšaudymą žuvo 56 metų pradinių klasių mokytoja ir 44 metų vyriausioji buhalterė. Dar šeši darbuotojai, keturi vyrai ir dvi moterys, buvo sužeisti.

Rusijoje kilo vidinis chaosas: diktatorius Vladimiras Putinas prarado kontrolę, o Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas bando perimti valdžią, interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Pasak jo, taip yra dėl to, kad įvairūs „nesuprantami veikėjai Rusijoje jau galvoja apie galios perskirstymą“ ir kyla grėsmė branduoliniams arsenalams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

„Dabar vyrauja vidinis chaosas. Putinas prarado kontrolę, karalius nuogas. Todėl demokratinis pasaulis turi suprasti, kad jis nebėra partneris, su kuriuo galima derėtis“, – pridūrė jis.

M.Podoliakas pridūrė, kad Rusijoje veikia sąmokslininkų grupės. Be to, patarėjas sakė, kad kritiniame etape su privačia karine bendrove „Wagner“ Nikolajus Patruševas „bandė užgrobti valdžią, bet visai nomenklatūrai tai nepatinka“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį nurodė aukščiausiems kariuomenės vadams sustiprinti Ukrainos šiaurinį karinį sektorių po to, kai į Baltarusiją atvyko Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas.

Šalies lyderis sakė, kad susitikime su vyriausybės ir kariuomenės vadovais taip pat išklausė Ukrainos žvalgybos ir saugumo pajėgų ataskaitą apie padėtį Baltarusijoje, Ukrainos šiaurinėje kaimynėje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Sprendimas... yra vyriausiojo vado (Valerijaus) Zalužno ir „Šiaurės“ operacinio štabo vado (Serhijaus) Najevo įgyvendinti priemonių rinkinį šiai krypčiai stiprinti“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis.

Pernai išstūmusi rusus iš šiaurinių regionų, Ukraina ėmėsi priemonių sugriežtinti sienos su Baltarusija, artima Rusijos sąjungininke, apsaugą.

Norvegijos Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos verslininko sūnus pažeidė įstatymą, nuo praėjusių metų draudžiantį rusams skraidyti virš Norvegijos teritorijos.

Pernai rusišką ir Didžiosios Britanijos pasus turintis Andrejus Jakuninas, gyvenantis Italijoje, skraidino kelis dronus virš Arkties.

Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir nurodė, kad draudimas skraidyti Rusijos piliečiams apima ir dronų skraidinimą. Pagal Norvegijos įstatymus Rusijos įmonėms ir piliečiams draudžiama „leistis Norvegijos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos“.

Norvegija, kaip ir Europos Sąjunga, tokį draudimą įvedė 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Asociatyvi nuotr.

Pernai Norvegijos apygardos teismas nusprendė, kad mėgėjiškų dronų skraidinimui netaikomos sankcijų taisyklės.

A.Jakuninas spalio 17 dieną buvo suimtas Hamerfeste Šiaurės Norvegijoje, po to, kai apiplaukė Svalbardo salyną ir plaukė palei Norvegijos pakrantę.

A.Jakuninas yra Rusijos verslininko Vladimiro Jakunino, vieno artimiausių V.Putino bendražygių, kuris po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos buvo įtrauktas į JAV Valstybės departamento sankcijų Rusijos pareigūnams ir verslininkams sąrašą, sūnus.

Kelionėje aplink Svalbardą A.Jakuninas valdė du jam priklausančius dronus, kuriuos kelis sykius paleido skristi virš salyno, esančio už daugiau kaip 800 km į šiaurę nuo Norvegijos žemyninės dalies. Dronu A.Jakuninas filmavo kopdamas į kalnus, žygiuodamas po ledynus ir buriuodamas.

Jo advokatas Johnas Christianas Eldenas pažymėjo, kad du iš penkių Aukščiausiojo Teismo teisėjų nepriėjo prie sprendimo, ar dronai turi būti laikomi orlaiviais.

„Tai byloja, koks sudėtingas yra šis klausimas. Ar galima pagrįstai tikėtis, kad paprastas turistas sugebės tai suprasti?“, – klausė J.Ch.Eldenas. Jis pridūrė, kad Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo tik tai, ar sankcijų reglamentai taikomi dronų mėgėjams, ir nesvarstė, pavyzdžiui, to, ar taisyklės taikomos dvigubą pilietybę turintiems asmenims.

Dabar byla bus grąžinta apygardos teismui.

Internete paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai gelbsti savo kolegą, vaizdžiai iliustruojantis Ukrainos karių gyvenimo fronte dieną. Filmuotą medžiagą socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas (Štirlicas).

Rusijos kariai ukrainiečius puolė netoli tranšėjų. Dėl įvykusio sprogimo vienas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių iki galvos buvo užverstas žemėmis. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, tačiau pats išlipti negalėjo. Tuomet jam į pagalbą suskubo kiti kariai.

„Iškrapštykite jį! Iškrapštykite jį!“ – šaukė vienas iš gynėjų. Kitas skundėsi, kad nieko negirdi. Fone jau vyko susirėmimai su priešu. 

Vyrai nedvejodami ėmė kasti savo bendražygį – pirmiausia galvą ir veidą, kai įsitikino, kad jis gyvas ir galėtų kvėpuoti. Paskui jie ėmė atsargiai jį atkasti, prie jų prisijungė ir kiti kareiviai iš kitos tranšėjos pusės.

Kazachstanas paskelbė atskleidęs, kad internetu buvo siekiama užverbuoti Kremliui draugiškos Vidurio Azijos šalies piliečius kovoti kartu su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra AFP.

Toks pareiškimas buvo paskelbtas ketvirtadienį, po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Ukrainoje žuvusius Kazachstano piliečius.

Tiek Rusijos kariuomenė, tiek samdinių grupuotė „Wagner“ yra nusitaikiusi į buvusio sovietinio regiono piliečius, kad šie įsilietų į jų gretas.

Šiaurinės Kostanajaus srities, kuri ribojasi su Rusija ir kurioje gyvena didelė rusų mažuma, prokurorai įspėjo gyventojus „nepasiduoti“ bandymams socialinėje žiniasklaidoje verbuoti vyrus į Maskvos pajėgas.

Šiame regione gyvena apie 880 tūkst. žmonių, iš kurių apie 41 proc. yra etniniai rusai, rodo vyriausybės duomenys.

„Mūsų regiono teritorijoje buvo bandoma verbuoti vietos gyventojus į Rusijos Federacijos teritoriją, kad jie dalyvautų ginkluotame konflikte Ukrainoje“, – sakoma regiono prokuratūros pareiškime.

Ukraina apie galimą avariją Zaporižios atominėje elekrinėje sužinos praėjus kelioms valandoms po įvykio, nes dėl rusų veiksmų ji neturi tiesioginės prieigos prie radiacijos stebėsenos.

Pasak UNIAN korespondento, tai spaudos konferencijoje pareiškė „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.

Pasak jo, Ukraina šiuo metu neturi tiesioginės prieigos prie radiacijos stebėsenos elektrinėje, nes rusai kelis mėnesius riboja prieigą prie šios informacijos.

Asociatyvi nuotr.

„Šiandien Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje dešiniajame krante turime radiacijos stebėjimo jutiklius, ir mes juos stebėsime. Jei Zaporižios AE iš tiesų įvyktų avarija, informaciją turėsime per kelias valandas. Jei bus normalios oro sąlygos, šią informaciją turėsime per kelias minutes“, – sakė jis.

Brifinge dalyvavęs energetikos ministras Hermanas Haluščenko sakė tikintis, kad elektrinėje esantys TATENA atstovai kuo greičiau perduos informaciją apie avariją agentūros būstinei ir Ukrainai.

„Kai, neduok Dieve, įvykis įvyks, mes paties įvykio nematysime. Mes apie jį žinosime, bet neturėsime informacijos realiuoju laiku, o tai daro įtaką visam procesui“, – sakė H.Haluščenko.

Nerangūs „Storm-Z“ dalinio rusų kariai skundėsi prastomis sąlygomis ir tiekimu, netyčia nutekindami savo bazės koordinates. Ukrainos ginkluotosios pajėgos išsprendė okupantų „buitines problemas“.

Išanalizavę vaizdo įrašą Ukrainos kariai nustatė rusų buvimo vietą ir atakavo pastatus. Smūgio vaizdo įrašą parodė žurnalistas Jurijus Butusovas.

Vaizdo įraše rusai verkšleno, kad buvo priversti vykdyti nusikalstamus vadovybės įsakymus ir po mūšio gyventi netinkamomis sąlygomis. 

„Po įnirtingų kovų šiandien mus sugrąžino iš fronto linijos. Mus atvežė į šiuos „apartamentus“... Fronto linijoje, kur buvome, mums netiekė maisto. Ten vis dar pūva žuvusieji. Duodami siaubingi įsakymai, kurių iš esmės nereikėjo vykdyti. Apskritai manome, kad mus paprasčiausiai naikina“, – sakė okupantai.

Tačiau problema su „apartamentais“ buvo išspręsta beveik akimirksniu, tik ne rusų, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pabūklų. Rusų bazė po smūgių užsidegė.

„Ar pamenate, kaip vakar paskelbėme vaizdo įrašą, kuriame rusų būrio  kariai verkšleno dėl siaubingų gyvenimo sąlygų? Ką gi, šis skundas neliko nepastebėtas mūsų 36-osios brigados jūrų pėstininkų. „Remontas“ buvo atliktas greitai ir efektyviai. Vaizdo įraše matyti, kaip dega okupantų apartamentai“, – rašė J.Butusovas.

Ukrainos gynybos pajėgos nepajuto, kad po „Wagner“ bandymo įvykdyti karinį perversmą priešas susilpnėjo.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno interviu laikraščiui „The Washington Post“, nereikia manyti, kad Rusijos vidaus politinė krizė labai padės Ukrainos kontrpuolimui.

„Mes nepajutome, kad Rusijos okupacinių pajėgų gynyba susilpnėjo ar panašiai. Aš turiu daug nuogąstavimų. Ir „Wagner“ yra tarp jų. Ir jie nėra vieninteliai.

Jei dabar pradėsime apie tai kalbėti, man susisuks galva.... Mūsų užduotis – pasirengti blogiausiems ir labiausiai įmanomiems scenarijams. Ir stengsimės sumažinti galimas pasekmes to, kas gali nutikti“, – sakė V.Zalužnas.

Ukrainos prokurorai penktadienį apkaltino Rusijos politiką ir du ukrainiečių bendrininkus įtarimus karo nusikaltimais dėl spėjamo dešimčių našlaičių – kai kuriems iš jų tebuvo vos vieneri metai – deportavimo iš anksčiau okupuoto pietinio Chersono miesto, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Jie yra pirmieji įtariamieji, kuriems kaltinimus pateikė Ukraina, teigianti, kad daugiau kaip 19 tūkst. vaikų buvo neteisėtai perkelti į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją, tvirtino pareigūnai.

Ukrainos prokurorai kaltinimus pateikė po platesnio masto tyrimo, atlikto bendradarbiaujant su Hagoje įsikūrusiu Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), kurio vyriausiasis prokuroras apsilankė Chersono vaikų namuose.

Penktadienį Ukrainoje buvo pareikšti kaltinimai – tai ikiteisminio tyrimo etapas, kai prokurorai nustato, kad yra pakankamai įrodymų, leidžiančių įtarti asmenį padarius nusikalstamą veiką.

„AP“/„Scanpix“/Vaikai Ukrainoje

TBT, nuolatinis pasaulio karo nusikaltimų tribunolas, kovo mėn. išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaikų teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį, kaltindamas juos karo nusikaltimu – neteisėtu šimtų vaikų deportavimu iš vaikų namų ir vaikų globos namų Rusijos okupuotoje Ukrainoje.

Trečiadienį Kremlius dar kartą atmetė kaltinimus, kad Rusija pažeidė vaikų teises Ukrainoje, ir pareiškė, kad, priešingai, jos ginkluotosios pajėgos gelbsti vaikus iš konflikto zonų.

Prokuratūros dokumentuose, kuriuos matė naujienų agentūra „Reuters“, teigiama, kad 48 našlaičiai rugsėjo ir spalio mėn. buvo paimti iš Chersono regioninių vaikų namų ir perkelti į Maskvą bei Rusijos okupuotą Krymą.

Jei tai bus įrodyta, tai yra karo įstatymų ir papročių pažeidimas pagal 1949 m. Ženevos konvenciją, už kurį pagal Ukrainos įstatymus gresia iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dabartinė našlaičių, kurių amžius nuo vienerių iki ketverių metų, buvimo vieta neaiški, teigė prokurorai.

„Tai nebuvo vienos dienos įvykis. 48 vaikai, buvę Chersono srities vaikų namuose, buvo prievarta išvežti, deportuoti, – „Reuters“ teigė Ukrainos generalinės prokuratūros vaikų interesų apsaugos skyriaus vadovė Julija Usenko. – Mes nežinome, kaip šie vaikai gyvena, kokiomis sąlygomis jie laikomi ir koks jų likimas“.

Pasak jos, jie galėjo būti neteisėtai įvaikinti Rusijos piliečių arba išvežti į Rusijos įstaigas.

Libijos rytuose anksti penktadienį dronais atakuota oro pajėgų bazė, kuria naudojasi privačios rusų karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, bet žmonės nenukentėjo, naujienų agentūrai AFP sakė vienas kariuomenės pareigūnas.

Smūgių al Charubos oro pajėgų bazei, esančiai už maždaug 150 km į pietvakarius nuo Bengazio, kilmė nežinoma, nurodė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pasak jo, bazėje yra įsikūrusių „Wagner“ narių, bet aukų nebuvo.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ kovotojai Afrikoje

Libiją jau daugiau kaip dešimtmetis drasko su pertraukomis vykstantis konfliktas, taip pat įtraukęs daug užsienio galių.

Šios Šiaurės Afrikos valstybės vakarus kontroliuoja oficialiai laikinoji vyriausybė Tripolyje, o rytuose valdo karinio lyderio Khalifos Haftaro remiama administracija.

Drauge su samdiniais iš Čado, Sudano, Nigerio ir Sirijos, padėti Kh. Haftarui yra atvykę ir „Wagner“ kovotojų. Jie rėmė ir ankstesnį nepavykusį Kh. Haftaro bandymą užimti sostinę.

„Wagner“ samdiniai toliau veikia naftos turtingoje rytinėje Libijos dalyje, taip pat šalies pietuose, tačiau kai kurie kovotojai yra išvykę kovoti Malyje ar Ukrainoje, kur „Wagner“ remia Rusijos kariuomenės invaziją.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad po praeitą savaitgalį įvykusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto Maskva taps tik stipresnė. 

„Rusija visada įveikdavo visas savo problemas... ji tampa vis stipresnė ir stipresnė. Taip bus ir šį kartą. Šis procesas jau prasidėjo“, – žurnalistams teigė S.Lavrovas. 

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maištas sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Rusijoje.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Praėjusį savaitgalį Rusijoje „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino nuversti šalies karinę vadovybę, tačiau galop nutraukė skelbtą žygį prieš Maskvą. Kremlius tada pranešė, kad J.Prigožinas išvyks į Baltarusiją, į ją leista pasitraukti ir „Wagner“ samdiniams.

Po masinių verbavimų Rusijoje „Wagner“ suvaidino svarbų vaidmenį pernai vasarį Maskvos pradėtame plataus masto kare Ukrainoje, užimant kelis Rytų Ukrainos miestus, įskaitant Bachmutą.

Atsakydamas į užsienio žiniasklaidos klausimus S.Lavrovas teigė, kad Rusijos nacionaliniams interesams pavojus negresia.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra Silezijos vaivadijoje sulaikė rusą, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai, penktadienį pranešė pareigūnai.

Sulaikytas rusas yra profesionalus ledo ritulininkas. Jis žaidė viename pirmosios lygos klubų, sakė Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro.

Regiono prokuratūra pranešė, kad šio asmens, žiniasklaidos identifikuoto kaip 28-erių Maksimas S., veikla, vykdyta nuo 2021 metų spalio, buvo susijusi su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų keliose vaivadijose šnipinėjimu.

Sulaikytasis apkaltintas priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei ir veikimu užsienio žvalgybos naudai prieš Lenkijos interesus. Už tokią veiklą numatoma laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra pranešime nurodė, kad vyras išgirdo kaltinimus ir teismo sprendimu buvo suimtas 3 mėnesiams. 

Įtariamasis šių metų birželio 11 dieną buvo sulaikytas Silezijos vaivadijos teritorijoje. Įtariamasis reguliariai informuodavo savo vadovus apie žvalgybos operacijas ir už šią informaciją gaudavo nuolatinį atlygį.

Šis rusas yra 14 asmuo, sulaikytas atliekant tyrimą dėl bendradarbiavimo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. 

Nustatyta, kad visi jie yra užsieniečiai, atvykę į Lenkiją per rytinę šalies sieną. 

Visi jie vykdė žvalgybinę veiklą, įskaitant geležinkelių stebėjimą, ir skleidė propagandą, nukreiptą prieš NATO, Lenkiją ir jos politiką.

Įtariamieji Rusijos žvalgybos nurodymu taip pat vykdė sabotažo veiksmus ir už visus šiuos veiksmus jie gaudavo piniginį atlygį. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas sakė, kad kariai savo krauju moka už kiekvieno Ukrainos žemės metro deokupaciją, todėl jį erzina išorės komentarai, jog kontrpuolimas vyksta lėčiau, nei tikėtasi, rašo „The Washington Post“.

„Mane tai erzina“, – sakė V.Zalužnas.

Jis sakė, kad jo kariai kasdien žengia į priekį, net jei tai tik 500 metrų.

„Tai nėra šou. Tai nėra šou, kurį stebi visas pasaulis, už kurį žmonės lažinasi ar panašiai. Kiekviena diena, kiekvienas metras yra atkovojamas krauju“, – kalbėjo V.Zalužnas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas

Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas pabrėžė, kad tam, jog Ukrainos kontrpuolimas vyktų greičiau, reikia daugiau – daugiau kiekvienos rūšies ginklų, taip pat oro pranašumo – naikintuvų F-16.

Pasak jo, be visiško karių aprūpinimo šie planai apskritai neįgyvendinami, tačiau „jie įgyvendinami“.

„Taip, gal ne taip greitai, kaip norėtų šou dalyviai ir stebėtojai, bet tai jų problema“, – reziumavo V.Zalužnas.

Iranas tiekė Rusijai ne tik šaudmenis, bet ir raketoms bei artilerijai skirtą paraką, sakė karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko.

„Tai patvirtina anksčiau išsakytą informaciją, kad Rusija turi problemų su šaudmenų gamyba, įskaitant ir dėl parako trūkumo, taip pat su sviediniais, kurių eksploatavimo laikas baigėsi vėlgi dėl gamybos problemų, pakeitimu“, – sakė jis.

Pasak jo, visa tai daro Iraną pagrindiniu Rusijos sąjungininku kare prieš Ukrainą.

Anksčiau ekspertas teigė, kad Iranas išplėtė tiekimo Rusijai asortimentą ir tiekia minas, bepiločius, sviedinius bei neperšaunamas liemenes. 

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jį patikino, jog Budapeštas neatidėlios šios Šiaurės Europos šalies stojimo į NATO proceso, kai buvo pranešta, kad Vengrijos parlamentas atidės Švedijos narystės ratifikavimą iki parlamento rudens sesijos.

„Vakar kalbėjausi su Viktoru Orbanu ir jis labai aiškiai patvirtino, kad tai, ką man sakė praėjusį kartą, tebegalioja“, – penktadienį sakė Švedijos premjeras, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Vengrija jokiu būdu nevilkins Švedijos ratifikavimo proceso“, – pridūrė jis.

Agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad U.Kristerssonas nepatikslino, ar V.Orbano komentarai reiškia, kad balsavimas gali įvykti iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ulfas Kristerssonas

Vieni Vakarų ekspertai tvirtina, kad chaosas Rusijos viduje yra proga Ukrainai sustiprinti kontrpuolimo veiksmus, kiti aiškina, jog Jevgenijus Prigožinas atskleidė, kad Vladimiro Putino režimas artėja prie pabaigos. Tuo tarpu Vakarų žiniasklaidos leidiniai atkreipė dėmesį, jog Rusijos lyderis turi įrodyti daug metų demonstruotą savo stiprybę, kitaip – apie jį susibūrę globotiniai gali įsisvajoti apie savo maištą.

Per kelis valdymo dešimtmečius V.Putinas iš savo gimtojo Sankt Peterburgo subūrė sau artimų žmonių grupę, kad sustiprintų savo įtaką Rusijai, valdytų jos grupuotes ir sukurtų didžiulį saugumo aparatą imperialistinei vizijai, kuri paskatino jo invaziją į Ukrainą, paremti, pažymėjo „The Wall Street Journal“.

Tačiau dauguma Vakarų analitikų sutaria, kad savaitgalį visą pasaulį sunerimti privertęs nepavykęs J.Prigožino perversmas pakenkė griežta ranka valdančio V.Putino įvaizdžiui, nes atskleidė jo kaip vadovo silpnybes ir ypač išryškino jo nesugebėjimą sulaikyti savo globotinius nuo tarpusavio rietenų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka, Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad po bandymo įvykdyti perversmą Rusijos FSB buvo pavesta pašalinti „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, rašo leidinys „The War zone“.

„Negalime kalbėti apie jų rimtą poveikį (Rusijos karui prieš Ukrainą), nes visi šie įvykiai truko labai trumpai. Tačiau tam tikra žala buvo padaryta Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms. Antra, mes nesitikime, kad „Wagner“ Ukrainoje atsiras kaip atskiras subjektas, vykdantis savo operacijas. Ir manau, kad šis veiksnys mums yra gana svarbus.

Mes žinome, kad užduotis nužudyti Prigožiną buvo pavesta FSB. Laikas parodys, ar jiems tai pavyks padaryti. Vienaip ar kitaip, visi galimi nužudymo bandymai nebus greiti. Jiems prireiks šiek tiek laiko, kad sukurtų atitinkamus metodus ir pasiektų tokį etapą, kai bus pasirengę didelio masto operacijai. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai didelis atviras klausimas. Ar jie sugebės tai padaryti? Ar jie išdrįs įvykdyti šį įsakymą?“ – kalbėjo K.Budanovas.

Jis pridūrė, kad bet kokie veiksmai, kuriais siekiama destabilizuoti Rusiją, yra naudingi Ukrainai.

Ukrainos ekstremaliąsias situacijas likviduojančių tarnybų darbuotojai, apsirengę baltais ir geltonais apsauginiais kostiumais bei pasitelkę prietaisus radiacijos lygiui nustatyti, ketvirtadienį dalyvavo pratybose, kuriose ruošėsi galimam radiacijos nuotėkiui iš Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės.

Pratybose Zaporižios, esančios maždaug už 100 km nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, pakraštyje dalyvavo dešimtys civilių.

Rusija elektrinę užėmė karo pradžioje, o per pastaruosius metus pradėjo didėti nuogąstavimai dėl saugumo, Maskvai ir Kyjivui nuolat keičiantis kaltinimais jos apšaudymu.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Ukrainos karinė žvalgyba neseniai pareiškė, nors ir nepateikė įrodymų, kad Rusija šalies pietryčiuose esančiame objekte planuoja plataus masto provokaciją. Praėjusią savaitę ukrainiečių vyriausybės nariai informavo tarptautinius atstovus apie galimą grėsmę.

Jei elektrinėje nutiktų nelaimė, žmonės iš radioaktyviąja spinduliuote užterštų teritorijų būtų nugabenti į vietą, kur jiems būtų suteikta medicininė ir psichologinė pagalba, teigė gelbėjimo tarnybos. Kita stotelė būtų laikinasis centras, kuriame nuo jų būtų nuplauta paviršinė spinduliuotė, o tada jie būtų pervežti į evakuacijos punktus.

Praėjusiais metais, kai pirmą kartą iškilo avarijos elektrinėje grėsmė, Ukraina įsteigė krizių valdymo būstinę. Ketvirtadienį vykusios pratybos buvo ne pirmosios.

Gelbėjimo tarnybų duomenimis, įvykus branduolinei katastrofai, iš arčiausiai objekto esančių vietovių būtų evakuota apie 300 000 žmonių. Tai apima keturis regionus: Dnipropetrovsko, Chersono, Zaporižios ir Mykolajivo. Evakuacija būtų privaloma.

Priklausomai nuo vėjo krypties ir radiacijos plitimo, žmonės būtų gabenami į saugesnes Ukrainos vietoves.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba baigė pirmąją išplėstinės fondo priemonės (EFF) Ukrainai pirmąją apžvalgą ir nusprendė valstybės iždo paramai nedelsiant pervesti antrąją išmoką – apytikriai 890 mln. JAV dolerių atitinkančią sumą.

„[Ukrainos] oficialiosios institucijos sudėtingomis sąlygomis pasiekė reikšmingą pažangą vykdydamos pagal EFF prisiimtus įsipareigojimus“, – pažymima TVF pranešime.

Kartu nurodoma, kad siekiant užtikrinti šalies makroekonominį ir finansinį stabilumą artimiausiu laikotarpiu būtina įgyvendinti tam tikrų priemonių, įskaitant fiskalinių, infliacijos mažinimo, nacionalinės valiutos bei bankų sistemos stabilumo, kovos su korupcija.

15,6 mlrd. JAV dolerių vertės naują EFF programą Ukrainai 48 mėnesių laikotarpiui TVF patvirtino kovo pabaigoje, nurodydamas nedelsiant pervesti pirmąją išmoką – 2,7 mlrd. dolerių.

Beje, šioje programoje numatytos kai kurių TVF narių papildomos garantijos tuo atveju, jei aktyvūs karo veiksmai tęstųsi ir po 2024-ųjų vidurio.

Okupuotame Berdianske, Zaporižios srityje, įvyko 11 sprogimų. Internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti į dangų virš Berdiansko kylantys dūmai.

Pasak miesto karinės administracijos, gaisras ir sprogimai vyksta netoli oro uosto, ta kryptimi jau išsiųstos greitosios pagalbos mašinos.

Okupacinė „Zaporižios srities valdžia“ jau rašė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo raketomis „Storm Shadow“, tačiau jų priešlėktuvinė gynyba esą numušė visus taikinius miesto pakraštyje.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės štabui ir degalų bei tepalų sandėliui Berdiansko priemiestyje.

Ukrainos kariuomenė perėmė strateginę iniciatyvą ir žengia į priekį visomis kryptimis: pasistūmėjimai vyksta ir rytuose, ypač aplink Bachmutą, ir pietuose, kur ginkluotosios pajėgos lygina frontą, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Rytų linija

Rytų kryptyje Ukrainos gynybos pajėgos užtikrintai juda flanguose aplink Bachmutą.

„Į patį miestą dar neįžengėme. Tačiau toliau kontroliuojame pietvakarinius miesto pakraščius. Pagrindinės kovos dabar vyksta aplink miestą. Ir galime pasakyti, kad ten puolimas vyksta keliomis kryptimis. Tai ne tik flangai, bet ir daug platesnis frontas“, – sakė ji.

H.Maliar teigimu, Rusija vietovėje sutelkė labai daug pajėgų.

„Koncentracija yra labai didelė. Mes veikiame absoliučioje priešo persvaroje pagal žmonių ir ginklų skaičių“, – pareiškė Gynybos viceministrė.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Pietų kryptis

Ukrainos kariai čia juda nevienodai sėkmingai.

„Kai kuriomis dienomis pavyksta nueiti daugiau nei 1 kilometrą, kai kuriomis dienomis – mažiau. Kartais gali būti iki 2 kilometrų. Priklauso nuo daug ko“, – dėstė H.Maliar.

Anot jos, šiuo metu pietuose išlyginama fronto linija, siekiant užimti ir įtvirtinti reikiamas pozicijas.

Ukrainos kariuomenė jau kelias savaites sėkmingai vykdo kontrpuolimus fronto linijoje.

Buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje, susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir apžiūrėjo karo draskomą šalį, kovojančią su Rusijos agresija.

M.Pence'as, kuris šį mėnesį pradėjo savo kampaniją dėl respublikonų kandidato į prezidentus nominacijos, griežtai kritikuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Jis ragina JAV teikti daugiau karinės pagalbos šaliai ir kritikuoja savo varžovus respublikonus, kurie abejoja nuolatine JAV pagalba, sakydamas, kad partijoje nėra vietos V.Putino apologetams, ir prieštaraudamas tiems, kurie nori, kad JAV vaidmuo pasaulio arenoje taptų ribotesnis.

„AFP“/„Scanpix“/Buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Anot patarėjo, ketvirtadienį M.Pence'as Ukrainoje praleido maždaug 12 valandų. Jis sustojo Moščune, Bučoje ir Irpinėje, pranešė kartu su juo keliavusi televizija „NBC News“.

„Esu čia, nes svarbu, kad amerikiečiai suprastų, kokią pažangą padarėme ir kaip parama Ukrainos kariuomenei atitinka mūsų nacionalinius interesus, – teigė jis televizijai. – Tikrai tikiu, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, mūsų šalyje reikia lyderių, kurie aiškiai išreikštų Amerikos lyderystės pasaulyje svarbą.“

Politikos analitikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis teigė, kad JAV sprendimas aprūpinti Ukrainą ilgo nuotolio raketomis ATACMS buvo tiesioginė „Wagner“ maišto Rusijoje pasekmė.

„Vakarai pagaliau nustojo bijoti Putino“, – rašė jis.

Jo nuomone, Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas negalės įsakyti surengti branduolinio smūgio.

„Žmogus, kuris nesugebėjo įsakyti likviduoti ar bent suimti Prigožino, niekada negalės įsakyti suduoti branduolinio smūgio. Toks įsakymas paprasčiausiai nebūtų įvykdytas“, – sakė A.Piontkovskis.

Šeštadienį visas pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, kaip privačios karinės grupuotės „Wagner“ tankai juda Maskvos link. Maištas Rusijoje buvo nuslopintas, o jo organizatorius Jevgenijus Prigožinas – ištremtas į Baltarusiją.

Tačiau įvykiai nepraėjo be pasekmių: išryškėjo įtrūkimai Rusijos valdžios aparate, pamintas Vladimiro Putino autoritetas, o juodžiausią Rusijos lyderio dieną išgelbėjo Aliaksandras Lukašenka. Ką ši suirutė reiškia Rusijai, Ukrainai, pasauliui? Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame, ką apie tai rašo įtakingiausi amerikiečių, britų, vokiečių, prancūzų ir lenkų leidiniai.

„Galima teigti, kad V.Putinas neabejotinai prarado pozicijas, tačiau kam tai buvo naudinga (tarp Rusijos elito) – šiuo metu vyksta aktyvi kova ir aplink tvyro daug neaiškumų. Turėtume nepamiršti, kad šis įvykis greičiausiai nustebino daugelį įtakingų veikėjų pačioje Rusijoje“, – Vokietijos leidiniui „Deutsche Welle“ dėstė Regensburgo universiteto Rusijos specialistas Fabianas Burkhardtas.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min nuotr./Užsienio spaudos apžvalga

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį CNN pareiškė, kad „Wagner“ sukilimas yra tik maža daug didesnių Rusijos problemų dalis.

Pasak jo, sukilimas tėra Kremliaus problemų „ledkalnio viršūnė“ ir kad jis laukia, kas paaiškės per artimiausias savaites.

„Dabar kyla klausimų, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra silpnas“, – pridūrė jis.

„Postimees Grupp“/„Scanpix“/Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna

Tačiau pagrindinis klausimas, Estijos požiūriu, išlieka Rusijos agresija prieš Ukrainą, pabrėžė ministras.

„Pagrindinis klausimas yra agresija prieš Ukrainą. Ir iš tikrųjų ukrainiečiai kovoja ne tik už savo gyvybes ir laisvę, bet ir už mus“, – teigė M.Tsahkna. 

Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad Estija, kuri vakaruose ribojasi su Rusija, nesijaudina dėl Baltarusijoje dislokuotų taktinių branduolinių ginklų.

„Turime išlikti ramūs ir toliau dirbti kartu, nes Ukraina laimės karą“, – sakė jis. 

Jis taip pat paragino NATO aljansą paspartinti Ukrainos stojimo procesą.

„Pavojingiausia vieta kaimyninėms Rusijai šalims iš tikrųjų yra likti NATO laukiamajame, – sakė M.Tsahkna. – Turime tai užbaigti ir padaryti Ukrainą visateise NATO nare“.

Vengrija atmetė Europos Komisijos planus skirti daugiau lėšų Ukrainai ir nėra pasirengusi prisidėti papildomais pinigais prie padidėjusių ES skolos aptarnavimo išlaidų finansavimo, penktadienį valstybiniam radijui pareiškė šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

„Viena aišku, mes, vengrai, neskirsime Ukrainai daugiau pinigų, kol ji nepasakys, kur dingo ankstesnės maždaug 70 mlrd. eurų vertės lėšos“, – tvirtino Vengrijos premjeras.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

„Ir mums atrodo visiškai juokinga ir absurdiška, kad turėtume skirti daugiau pinigų skolos aptarnavimo išlaidoms finansuoti už paskolą, iš kurios vis dar negavome lėšų, kurias turime teisę gauti.“

V.Orbanas kalbėjo Briuselyje vykstančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo metu. Budapeštas – kartu su Lenkija – negavo lėšų iš ES lėšų atkūrimo fondo, kilus ginčui dėl teisinės valstybės principų.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad ketvirtadienį ES vadovai pareiškė, jog prisiims ilgalaikius įsipareigojimus stiprinti Ukrainos saugumą, nes Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino juos pradėti darbą dėl naujo sankcijų Rusijai etapo.

V.Orbanas pažymėjo, kad beveik nėra šansų, jog Europos Sąjungos valstybės narės pritars šiems finansiniams planams, ir prasidės „ilga kova“.

Rusijos pajėgos pradėjo palaipsniui palikti Zaporižios atominę elektrinę, taip pat buvo nurodyta iki liepos 5 d. iš jos išvykti keliems darbuotojams, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba.

„Naujausiais duomenimis, okupacinis kontingentas palaipsniui palieka Zaporižios atominės elektrinės teritoriją. Vieni pirmųjų elektrinę paliko trys „Rosatom“ darbuotojai, vadovavę rusų veiksmams.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE

Rekomendacijas evakuotis gavo ir sutartį su „Rosatom“ pasirašę ukrainiečių darbuotojai. Pagal gautus nurodymus jie turi išvykti iki liepos 5 d.“

Pasak Ukrainos žvalgybos, visiems patarta išvykti į laikinai okupuoto Krymo teritoriją.

Žvalgyba informavo, kad į pusiasalį jau išvyko juridinio skyriaus vadovė, vyriausiasis inspektorius ir paramos stoties viršininko pavaduotojas.

Teigiama, kad karinių patrulių skaičius elektrinės teritorijoje ir satelitiniame mieste Enerhodare palaipsniui mažėja.

Jungtinės Valstijos yra arti sprendimo aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio taktinėmis raketų sistemomis ATACMS, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis Amerikos ir Europos pareigūnais.

Jų teigimu, ATACMS perdavimas Ukrainai dar turi būti patvirtintas „aukščiausiu lygiu“.

Tačiau pareigūnai įžvelgė ženklų, kad anksčiau nenoriai nusiteikę Baltieji rūmai pakeitė savo poziciją ir suprato „neatidėliotiną būtinybę artimiausiomis savaitėmis paremti Ukrainą jos kovoje“.

Kaip „The Wall Street Journal“ tvirtino Ukrainos gynybos pareigūnas, pastarosiomis savaitėmis „Kyjivas sulaukė teigiamų ženklų, kad JAV pakeitė savo poziciją dėl ATACMS sistemos“.

„AFP“/„Scanpix“/ATACMS sistema

Kariuomenės taktinės raketų sistemos ATACMS yra „žemė-oras“ tipo raketos, kurių veikimo nuotolis yra apie 300 km, t. y. maždaug keturis kartus didesnis už raketų, naudojamų mobiliosiose sistemose HIMARS, kurias JAV pradėjo siųsti Ukrainai praėjusiais metais.

Anksčiau pranešta, kad prezidento Joe Bideno administracija paaiškino Ukrainos pusei savo nenorą perduoti ilgesnio nuotolio ATACMS raketas, teigdama, kad tokiu atveju JAV kariuomenės atsargose jų gali likti per mažai.

Tuo pat metu JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetas pritarė dvipartinei rezoliucijai H.Res. 488, kurioje J.Bideno administracija raginama nedelsiant aprūpinti Ukrainą ATACMS raketomis.

Rusijos pajėgos penktadienio naktį atakavo Ukrainą 13 bepiločių orlaivių „Shahed-161/131“ ir keturiomis raketomis S-300, pranešė ukrainiečių oro pajėgos. 

Ukrainos oro gynyba numušė dešimt dronų. 

Platformoje „Telegram“ Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė, kad atakos metu nukentėjo kariniai ir infrastruktūros objektai Zaporižios srityje.

Pasak laikinai einančio Zaporižios mero pareigas Anatolijaus Kurtjevo, per išpuolį išvengta aukų ir nepadaryta jokios žalos gyvenamiesiems pastatams.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį tradiciškai pasidalino įvykių fronte apžvalga.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos ir toliau aktyviai veikia Zaporižios kryptyje ir vietomis šiek tiek stumtelėjo rusus iš kelių pozicijų, tuo tarpu rusai bando spausti ukrainiečius ir sukaustyti juos prie Marjinkos ir Kreminos kryptyje. 

„Mūšiai intensyvūs, bet ženklesnių pasiekimų nėra“, – rašė E.Papečkys.

Kaip ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos bei Gynybos ministerija karybos ekspertas atkreipė dėmesį į pasiektą pažangą prie Bachmuto.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

„Ukrainiečiai stipriau spustelėjo prie Bachmuto. Jeigu čia ir toliau taip vystysis veiksmas, tai rusai miestą gali ir palikti be didesnių kovų jo gatvėse“, – mano jis.

Ukrainiečiai toliau mažomis pajėgomis išlaiko placdarmą prie Antonovo tilto, o ugnis iš dešiniojo kranto privertė rusus sumažinti apšaudymą artilerija ir šiek tiek išplėsti „niekieno“ zoną.

E.Papečkys taip pat rašė, kad Ukrainos gynėjai ėmė telktis Sumų regione, o tai rusams „kelia nerimą dėl galimo įsiveržimo į Rusijos teritoriją“.

„Tačiau jie tikisi, kad taip tik bus mėginama nukreipti dėmesį nuo puolimo Pietuose, o įsiveržimo giliau į šalies teritoriją nebus“, – pridūrė ekspertas.

Jo nuomone, Kremlius yra nusiteikęs ilgam karui ir jau ėmėsi priemonių tam ruoštis: Rusijoje militarizuojama visuomenė, bus pagreitintai rengiamas rezervas ateičiai.

Negana to, pažymėjo E.Papčkys, kitą rugsėjį vyresniųjų klasių moksleiviams bus įvestas privalomas dalykas „Saugumo pagrindai ir Tėvynės gynyba“. Tokį kursą sudarys 9 moduliai, tarp jų: taktika; šaudymas; taktinė medicina; bepiločių valdymas; technika (susipažinimas su Rusijos armijos technika, įskaitant bepiločius) ir ryšiai; radiacinė, cheminė ir biologinė gynyba; inžinerinis parengimas.

Tačiau, karo eksperto įsitikinimu, Rusijai teks kliautis fizinio lavinimo mokytojų kompetencija, nes profesionalių instruktorių „tiesiog nėra iš kur paimti“, be to, iškils problemų ir dėl automatų – „jų visiems nepakaks net ir neveikiančių“.

Ukrainos valstybės iždą ketvirtadienį papildė 1,215 mlrd. JAV dolerių vertės negrąžintina parama per Pasaulio banko Daugiašalės paramos patikos fondą. 1,2 mlrd. dolerių skyrė JAV, 15 mln. dolerių – Suomija, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

„Dotacijos suteiktos kaip penktojo papildomo finansavimo dalis pagal programą „Parama viešosioms išlaidoms siekiant tvaraus viešojo administravimo“ (PEACE in Ukraine). Projekto tikslas – iš dalies kompensuoti valstybės biudžeto išlaidas, įskaitant socialines ir humanitarines išlaidas, nesusijusias su saugumo ir gynybos sritimi“, – nurodoma pranešime.

Jame pažymima, jog gauta negrąžintina finansinė parama bus skirta valstybės tarnautojų ir mokytojų atlyginimams, pensijoms, taip pat išmokoms pagal tam tikras valstybės socialinės paramos programas.

Tarptautinis finansavimas pagal „PEACE in Ukraine“ programą jau siekia 16,5 mlrd. JAV dolerių ir 1,4 mlrd. eurų.

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) 2023 m. birželio mėn. ataskaitoje įvertino, kad Rusijos karinių išlaidų biudžetas 2023 m. sudarys apie 6,6 trilijono rublių (apie 69 mlrd. eurų), kasdienėje karo apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Tokia suma sudarytų apie 4,4 proc. Rusijos BVP, palyginti su 3,6 proc. 2021 m., prieš invaziją į Ukrainą.

„Tikrosios Rusijos karinės išlaidos tebėra neaiškios dėl skaidrumo trūkumo, įskaitant įslaptintų biudžeto eilučių, kurios sudaro apie 22 proc. viso Rusijos vyriausybės biudžeto, naudojimą“, – atkreipė dėmesį britų žvalgyba.

Nors karui Ukrainoje išleidžiama tik dalis gynybos biudžeto, išlaidų padidėjimas išryškina Rusijos veiklos Ukrainoje kainą.

Be to, pasak Gynybos ministerijos, Rusija beveik neabejotinai patiria papildomų tiesioginių biudžeto išlaidų gynybai dėl karo, įskaitant saugumo išlaidas okupuotuose regionuose ir gynybos priemones regionuose, kurie ribojasi su Ukraina.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. bendri rusų koviniai nuostoliai siekia apie 228 340, iš kurių 560 buvo sunaikinti per pastarąją dieną.

Be to, rusai neteko 3 041 tanko (3 per dieną), 7 863 šarvuotų kovos mašinų (6 per dieną), 4 127 artilerijos sistemų (11 per dieną), 630 daugkartinio paleidimo raketų sistemų (3 per dieną), 389 oro gynybos sistemų (1 per dieną), 3 519 dronų (6 per dieną) ir 6 785 transporto priemonių ir cisternų (5 per dieną).

Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg ketvirtadienį pasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą lemiamą ekologinį niokojimą ir, jos manymu, vangią tarptautinės bendruomenės reakciją.

„Ekocidas ir aplinkos naikinimas yra viena iš kariavimo formų... ką ukrainiečiai, kaip ir Rusija, šiuo metu puikiai žino“, – sakė ji, apsilankiusi Kyjive kaip tarptautinės delegacijos, tiriančios karo pasekmes aplinkai, narė.

„Todėl jie sąmoningai kėsinasi į aplinką, žmonių pragyvenimo šaltinius ir namus, todėl taip pat griauna gyvenimus“, – sakė garsioji aktyvistė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Greta Thunberg

G.Thunberg kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su Ukrainos prezidento padėjėju Andrijumi Jermaku. Ji ir kiti delegacijos nariai taip pat susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Birželio 6 dieną sugriovus Maskvos kontroliuojamą Kachovkos hidroelektrinės užtvanką pietinėje Chersono srityje, buvo užtvindyti didžiuliai regiono plotai. Nelaimės metu žuvo dešimtys žmonių, o tūkstančiai kitų buvo priversti bėgti.

Ukraina dėl užtvankos susprogdinimo apkaltino Rusiją, o Kremlius tvirtina, kad sovietmečiu statytą užtvanką apšaudė Kyjivas.

V.Zelenskis kritikavo, jo teigimu, nepakankamą tarptautinį atsaką į šią nelaimę.

„Nemanau, kad pasaulio reakcija į šį ekocidą yra pakankama, – sakė G.Thunberg. – Nemanau, kad bet kokia reakcija galėtų būti pakankama.“

„Todėl manau, kad turime suteikti daugiau galimybių žmonėms, nukentėjusiems nuo šių nelaimių, papasakoti savo istorijas ir pasidalyti informacija apie tai, kas vyksta, – kalbėjo aktyvistė. – Privalome daryti viską, ką galime, kad apie tai kalbėtume garsiai ir skleistume informaciją apie tai, kas vyksta.“

Taip pat baiminamasi, kad nelaimė gali įvykti Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri yra didžiausia Europoje. Zaporižios elektrinę šiuo metu kontroliuoja Rusija. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi ne kartą įspėjo apie didelės avarijos šiame objekte pavojų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsidūrė Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje dėmesio centre ir tai parodo, kokią svarbą 27 ES lyderiai teikia rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos bei Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimui.

Pareiškime, paskelbtame anksti penktadienį pasibaigus diskusijoms, lyderiai dar kartą patvirtino savo pasiryžimą „teikti tvarią karinę paramą Ukrainai tiek laiko, kiek reikės“.

V.Zelenskis į susirinkusiuosius kreipėsi vaizdo ryšiu, o J. Stoltenbergas dalyvavo ankstyvuose lyderių pietuose. Tačiau didžiausias dėmesys buvo skirtas klausimui, kurio net nėra oficialioje susitikimo darbotvarkėje: stulbinančio savaitgalio maišto Rusijoje padariniams ir jo poveikiui prezidento Vladimiro Putino valdymui.

„Savaitgalį įvykęs maištas rodo, kad Rusijos sistemoje yra įtrūkimų ir nesutarimų. Kartu svarbu pabrėžti, kad tai yra Rusijos vidaus reikalai“, – sakė J.Stoltenbergas.

V.Zelenskis buvo atviresnis ir prieštaravo tiems, kas teigia, kad sužeistas V.Putinas taptų nenuspėjamesnis ir pavojingesnis.

„Matome jų silpnumą, kurio mums taip reikia“, – sakė jis vaizdo ryšiu.

„Kuo silpnesnė bus Rusija ir kuo labiau jos bosai baiminsis maištų ir sukilimų, tuo labiau jie bijos mus erzinti. Rusijos silpnumas padarys ją saugią kitiems“, – teigė jis.

ES lyderiai neabejotinai sutiko, kad V.Putinui buvo suduotas rimtas smūgis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad tai yra dar viena priežastis užimti tvirtą poziciją V.Putino atžvilgiu.

"[Kai kas sako], kad stiprus Putinas yra mažiau pavojingas nei silpnas Putinas. Aš su tuo nesutinku. Turime judėti į priekį ir būti ryžtingi, nes dabar yra lemiamas istorijos momentas“, – teigė G. Nausėda.

„Tai parodė, kad Putino sistemoje yra gilių įtrūkimų. Šis praėjusio savaitgalio maištas taip pat turės padarinių, juos pamatysime“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Kelių valstybių narių ir ES institucijų pareigūnai teigė, kad samdinių grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto sukeltas chaosas ir nestabilumas privers ES ne tik didinti paramą Ukrainai, įsipareigojant skirti daugiau šaudmenų, bet ir užtikrinti, kad kovos ir smurtas nepersimestų į patį bloką.

„Dvejoti nėra kada, – sakė Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas). – Privalome toliau didinti Rusijos agresijos kainą.“

Savo pareiškime lyderiai teigė, kad jie „yra pasirengę kartu su partneriais prisidėti prie būsimų saugumo įsipareigojimų Ukrainai, padėsiančių Ukrainai ilgainiui apsiginti, atgrasyti nuo agresijos aktų ir pasipriešinti destabilizacijos pastangoms“.

Dauguma ES šalių taip pat yra NATO narės, o liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime jos stengsis suteikti Ukrainai daugiau saugumo garantijų, tačiau turbūt kol kas nepasiūlys jai visateisės narystės NATO.

ES ir jos šalys narės jau skyrė maždaug 75 mlrd. eurų pagalbą, kad padidintų Ukrainos karines atsargas ir užtikrintų šalies ekonomikos funkcionavimą.

Lyderiai atidžiai išnagrinėjo galimybę šiam tikslui panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kuris vertinamas maždaug 200 mlrd. eurų, ir nurodė Komisijai ir užsienio politikos institucijai ieškoti geriausių būdų, kaip tai padaryti, koordinuojant veiksmus su to paties siekiančiais tarptautiniais partneriais.

Kelios šalys baiminasi, kad teisinis pagrindas tam vis dar yra pernelyg silpnas, o Europos centrinis bankas įspėjo, kad šio turto ar iš jo gauto pelno konfiskavimas galėtų kelti rimtą pavojų euro reputacijai. Pasak pareigūnų, kai kurios šalys nori papildomai apmokestinti Rusijos kapitalo įmones, gaunančias didelį pelną iš investavimo, ir gautus pinigus skirti Ukrainos atstatymui.

„Tai tarsi žemai kabantis vaisius, – apie įšaldytą Rusijos turtą sakė latvių premjeras Krišjanis Karinis. – Turime rasti teisinį pagrindą, kaip tai panaudoti, mobilizuoti, kad padėtume Rusijai sumokėti už jos daromą žalą.“

Kremlius ketvirtadienį atsisakė pateikti kokių nors detalių apie rusų generolo Sergejaus Surovikino statusą ir buvimo vietą, kurie yra neaiškūs nuo privačios karinės bendrovės „Wagner“ savaitgalį pradėto ir netrukus nutraukto maišto.

Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas

Agresyvia taktika Sirijos kare pasižymėjęs S.Surovikinas, Rusijos pajėgų Ukrainoje vado pavaduotojas, viešumoje nesirodė nuo pat šeštadienio, kai paskelbtame vaizdo įraše ragino samdinių bosą Jevgenijų Prigožiną nutraukti ginkluotą maištą.

Gali būti, kad po ginkluoto sukilimo Kremlius ketina perimti oficialią „Wagner grupės“ kontrolę ir paversti ją valstybine įmone, nors neaišku, ar Kremlius yra įsipareigojęs imtis tokių veiksmų, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. ISW anksčiau vertino, kad Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarpininkaujamas susitarimas greičiausiai panaikins „Wagner“ kaip nepriklausomą veikėją, kokia ji yra dabartiniu pavidalu, tačiau gali leisti organizacijos elementams išlikti. Kremlius nenurodė, kad ketina nacionalizuoti „Wagner“, todėl gali būti, kad Vladimiras Putinas dar nenusprendė, kokių veiksmų imtis, kad grupė būtų griežčiau pajungta Kremliaus kontrolei.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad naujausi palydoviniai vaizdai galėjo užfiksuoti aktyvias spėjamos naujos „Wagner“ grupės bazės statybas Asipovičiuose, Baltarusijoje. Tačiau ISW pabrėžia, kad „Wagner“ personalas gali būti dislokuotas ir kitur Baltarusijoje. Anot jų, Baltarusijoje yra daug poligonų ir lauko stovyklų, kuriose 2022 m. pradžioje buvo apgyvendinta 30 000 Rusijos karių – daugelis jų buvo pasienyje su Ukraina, Gomelio ir Bresto srityse. „Wagner Group“ Baltarusijoje galėtų naudoti kai kuriuos iš šių objektų kaip bazes, taip pat kaip bazę arba vietoj tariamos bazės Asipovičiuose.

Analitikai ataskaitoje rašo, kad su Kremliumi susiję verslininkai gali būti įsigiję J.Prigožino vietinės žiniasklaidos imperiją, tikriausiai taip siekdami sugriauti jo reputaciją Rusijoje.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Ukrainos generalinis štabas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos perėmė „strateginę iniciatyvą“ Bachmuto kryptimi ir šiuo metu vykdo plataus masto puolimą regione.
• Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas bent dviejuose kituose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, birželio 29 d. pasiekė laimėjimų.
• Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas birželio 29 d. atsisakė kalbėti apie armijos generolo Sergejaus Surovikino buvimo vietą, todėl Rusijos informacinėje erdvėje atsirado daugiau spekuliacijų.
• Vakarų apžvalgininkai toliau spėlioja, kur po „Wagner“ maišto yra Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas, nors jo nesirodymas viešumoje nebūtinai rodo jo dabartinę oficialią padėtį Rusijos karinėje vadovybėje
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas į pietus nuo Kreminos.
• Ukrainos pajėgos suintensyvino kontrpuolimo operacijas Bachmuto rajone ir, kaip pranešama, padarė pažangą.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas puolamąsias operacijas Avdijivkos ir Donecko miesto fronte.
• Gegužės pradžioje Rusijos pajėgos prieš Ukrainos kontrpuolimą pastatė užtvanką Tokmako apylinkėse okupuotoje Zaporižios srityje.
• Su Rusijos BARS (Rusijos kovinis rezervas) susijęs šaltinis teigė, kad Rusijos pajėgos perkelia karinę techniką į neįvardytas vietoves rytiniame (kairiajame) Dniepro upės krante.
• Kryme įsikūrusi partizanų grupė „Ateš“ pareiškė, kad Rusijos pajėgos didina savo buvimą Armianske, kad apgintų svarbiausią infrastruktūrą šiaurinėje Krymo dalyje.
• Pranešama, kad Rusijos kazokų ginkluotosios formuotės pasirašo sutartis su Rusijos gynybos ministerija, o tai yra dalis platesnių formalizavimo pastangų integruoti nereguliarias pajėgas į ministerijos struktūras.

Praėjus beveik savaitei po maišto, dėl kurio Vladimiras Putinas ėmė baimintis pilietinio karo, „Wagner“ grupė vis dar verbuoja kovotojus visoje Rusijoje.

Naudodamiesi rusišku telefono numeriu BBC paskambino į keliolika verbavimo centrų, sakydami, kad teiraujasi brolio vardu.

Visi, kurie atsiliepė, patvirtino, kad viskas vyksta kaip įprasta.

Nuo Kaliningrado vakaruose iki Krasnodaro pietuose niekas netikėjo, kad grupė išformuojama.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Ilgas „Wagner“ kontaktinių asmenų sąrašas daugiausia įsikūręs kovos klubuose, įskaitant kovos menų mokyklas ir bokso klubus, rašo BBC.

Keli telefonu atsiliepę žmonės pabrėžė, kad nauji nariai pasirašo sutartis su pačia samdinių grupe, o ne su Rusijos gynybos ministerija.

Reikalavimas, kad samdiniai pereitų dirbti į Gynybos ministeriją ir tokiu būdu privestų „Wagner grupę“ ir jos vadovą Jevgenijų Prigožiną prie susidorojimo, buvo įnirtingos nesantaikos, peraugusios į praėjusio savaitgalio ginkluotą sukilimą, pagrindas.

„Wagner“ kovotojo atlyginimas išlieka dosnus – 240 000 rublių (2540 eurų) per mėnesį; sutartys sudaromos šešiems mėnesiams.

Ketvirtadienį Rusijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas teigė, kad J.Prigožinas anksčiau buvo įspėtas, jog terminas, iki kurio „Wagner“ turi būti pavaldi gynybos ministerijai, yra nediskutuotinas.

„Gynybos ministerija pasakė, kad visos grupės... turi pasirašyti sutartis, ir jos visos pradėjo tai daryti. Visi, išskyrus poną Prigožiną“, – komentavo Andrejus Kartapolovas, vadindamas jo maištą išdavystės aktu.

„Jam buvo pranešta, kad „Wagner“ nedalyvaus specialiojoje karinėje operacijoje, – pavartojo jis Rusijos karo prieš Ukrainą eufemizmą. – Jis taip pat negaus jokio finansavimo ar materialinių išteklių“.