„Azovstal“ vadai grįžo į Ukrainą, Maskva sako – pažeistas susitarimas

Skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis atvyko į Lvivo miestą kartu su penkiais iš Turkijos grįžusiais buvusiais karo belaisviais, gynusiais Mariupolio „Azovstal“ gamyklą, tapusią paskutine miesto tvirtove.

Juos pasitiko gausi minia, kuri atvykstant džiūgavo ir plojo.

Ukrainos prezidentas anksčiau paskelbė, kad gynėjai kartu su juo skris iš Turkijos, kur buvo apsistoję po apsikeitimo kaliniais su Rusija.

Vyrai buvo paimti į nelaisvę Rusijos 2022 metų gegužę, kai jie gynė „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje.

Rusija pareiškė, kad penkių ukrainiečių vadų grąžinimas iš Turkijos yra „tiesioginis Ankaros pernai tarpininkaujant sudaryto susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais pažeidimas“.

Rusijos pasienio regionas Belgorodas buvo smarkiai apšaudytas iš Ukrainos ir sužeisti du žmonės, šeštadienį „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius.

Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad Ukraina per pastarąją dieną į jo regioną paleido daugiau nei 100 artilerijos sviedinių.

„Elektros linija buvo pažeista Krasnojaružskio miesto rajone, – pridūrė jis. - Šebekinskio rajone apgadintos prekybos zonos vietiniame turguje, sandėlis daržovių sandėlyje, trys garažai.

V.Gladkovas sakė, kad rajone taip pat buvo apgadintas privatus namas, vietinė parduotuvė ir automobilis, pridūrė, kad užsiliepsnojo ir sudegė automobilis.

Ukrainos pusė kol kas nekomentavo pranešimo apie apšaudymą Belgorode.

Prie rytinės Lenkijos sienos pasiųsta apie 1 000 karių, nes nerimaujama dėl kaimyninėje Baltarusijoje veikiančių „Wagner grupės“ kovotojų. 

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas teigė, kad šis žingsnis prasidėjo šiandien ir yra „mūsų pasirengimo reaguoti į bandymus destabilizuoti padėtį prie mūsų šalies sienos demonstravimas“. 

Taip pat perkeliama beveik 200 vienetų įrangos. 

Po nepavykusio sukilimo prieš Rusijos kariuomenės vadovybę „Wagner“ grupės kovotojams buvo suteikta galimybė pasirinkti persikelti į Baltarusiją. 

Tačiau šis sprendimas sukėlė rytinių NATO narių nuogąstavimus, kad jų buvimas regione sukels didesnį nestabilumą. 

Praėjusį savaitgalį Lenkija pareiškė, kad siunčia 500 policininkų, kurie sustiprins sienos su Baltarusija saugumą. 

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo migrantų, bandančių kirsti Baltarusijos sieną.

Rusija pareiškė, kad penkių ukrainiečių vadų grąžinimas iš Turkijos yra „tiesioginis Ankaros pernai tarpininkaujant sudaryto susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais pažeidimas“.

Tai įvyko po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vyrai, vadovavę Mariupolio miesto gynybai iki pasidavimo praėjusių metų gegužę, įsodinti į lėktuvą kartu su juo grįžti į Ukrainą.

Pagal apsikeitimo belaisviais sąlygas, dėl kurių buvo susitarta po pasidavimo, kai kurie kovose dalyvavę kariai buvo paleisti, tačiau jų vadai turėjo vykti į Turkiją iki karo pabaigos.

„Azov“ vadų grįžimas iš Turkijos į Ukrainą yra ne kas kita, kaip tiesioginis galiojančių susitarimų sąlygų pažeidimas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas agentūrai „RIA Novosti“.

„Be to, šiuo atveju sąlygas pažeidė ir Ukrainos, ir Turkijos pusė“.

Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas kitą mėnesį lankysis Turkijoje, nors vėliau D.Peskovas teigė, kad jokia data nebuvo suderinta.

Šeštadienį, 500-ąją karo dieną, Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė septynis smūgius į Rusijos kariuomenės koncentracijos rajonus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Anot jo, raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 11 Rusijos artilerijos mašinų šaudymo pozicijoms, vienam šaudmenų sandėliui, trims Rusijos priešlėktuvinės gynybos mašinoms ir dviem Rusijos elektroninės kovos stotims.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos, anot generalinio štabo, Ukrainos teritorijoje surengė dar vieną raketų ir aviacijos smūgį, panaudodami priešlėktuvines valdomas raketas su žemė-oras raketomis S-300 ir Irano bepiločius orlaivius „Shahed“.

Be to, rusai surengė 34 oro smūgius ir 42 raketų paleidimus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS), teigia generalinis štabas.

„Raketų ir oro smūgių visoje Ukrainoje tikimybė išlieka didelė“, – perspėjo Generalinis štabas.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio ir Berdiansko kryptimis, įtvirtina pozicijas ir vykdo kovos su antskrydžiais priemones, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos daugiausia pastangų sutelkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, kur per parą įvyko daugiau kaip 25 susirėmimai.

Per dieną Rusijos pajėgos bandė išstumti Ukrainos karius iš pozicijų netoli Veselojės, Donecko srityje, tačiau jam nepavyko. Jiė taip pat vykdė oro antskrydžius prie Nevskės, Luhansko srityje, ir Spornojės Donecko srityje.

Anot generalinio štabo, Avdijivkos kryptimi Rusijos pajėgos vykdė nesėkmingas ofenzyvas ties Novokalynovės, Stepnės, Pervomaiskės ir Nevelskės. Avdijivkos srityje buvo vykdomi oro antskrydžiai.

Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas netoli Blahodatnės, Donecko srityje, Šachtarsko kryptimi. Ten taip pat buvo surengtas oro smūgis. Apšaudyta daugiau kaip 10 gyvenviečių.

Bachmuto kryptimi rusai vykdė oro antskrydžius netoli Družkivkos ir Bila Horos. 

Marjinkos kryptimi, priešo artilerijos apšaudomi, Ukrainos gynėjai atrėmė visas priešo atakas netoli Marjinkos miesto. Rusai surengė oro smūgius netoli Krasnohorivkos ir Novomychailivkos, Donecko srityje. 

Rusijos okupantai apšaudė gyvenvietes Donecko, Luhansko, Sumų, Chersono, Zaporižios ir Charkivo srityse.

JAV paskelbus, kad tieks kasetinius ginklus Ukrainai, Kanada dar kartą pareiškė nepritarianti kasetinių šaudmenų naudojimui.

Šeštadienį paskelbtame pareiškime Kanados vyriausybė teigė: „Mes nepritariame kasetinių šaudmenų naudojimui ir esame įsipareigoję nutraukti kasetinių šaudmenų poveikį civiliams gyventojams, ypač vaikams.

Kanada visiškai laikosi Konvencijos nuostatų ir rimtai žiūrime į savo įsipareigojimą pagal Konvenciją skatinti visuotinį jos priėmimą.“

Vašingtono sprendimas tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenis yra priimtas iš nevilties ir nepaveiks Maskvos karo prieš Ukrainą, šeštadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Tai nevilties aktas, parodantis silpnumą“, – sakoma ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

„Naujausias „stebuklingas ginklas“, kuriuo kliaujasi Vašingtonas ir Kyjivas, negalvodami apie sunkias pasekmes, nepaveiks specialiosios karinės operacijos“, – sakė ji. Specialiąja karine operacija Maskva vadina savo karą prieš Ukrainą.

Pasak M.Zacharovos, Vašingtono sprendimas parodo jo agresyvų antirusišką kursą, kuriuo esą siekiama kuo ilgiau tęsti konfliktą Ukrainoje.

M.Zacharova taip pat pareiškė, kad Ukrainos pažadai atsakingai vartoti šiuos prieštaringai vertinamus šaudmenis yra nieko verti.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas paskelbė, kad iš vizito Turkijoje jis grįš su kariais, kurie anksčiau buvo patekę į Rusijos nelaisvę. 

Tai penki bataliono „Azov“ vadai, gynę Mariupolio plieno gamyklą „Azovstal“ miesto apgulties metu. 

Gamykla „Azovstal“ buvo paskutinė Ukrainos gynybos atrama uostamiestyje, kuris galiausiai 2022 m. gegužės mėn. atiteko Rusijai. 

V.Zelenskis sakė, kad iš Turkijos grįš kartu su ukrainiečių kariais Denysu Prokopenka, Sviatoslavu Palamaru, Serhijumi Volynskiu, Olehu Chomenka ir Denysu Šleha. 

Kariai buvo paleisti ir nugabenti į Turkiją 2022 m. rugsėjo mėn. ir turėjo ten likti, kol baigsis karas.

JAV paskelbė, kad patenkins Ukrainos prašymą tiekti jai prieštaringai vertinamą kasetinę amuniciją. Šį žingsnį sukritikavo žmogaus teisių grupės, nes ginklas yra uždraustas daugiau nei 100 šalių, praneša BBC News, nusprendę plačiau paaiškinti, kas tai per ginklai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kasetinės bombos

Kas yra kasetinė amunicija?

Kasetinė amunicija yra būdas išsklaidyti daugybę mažų bombų iš raketų ar artilerijos sviedinių, kurie skrydžio viduryje jas išbarsto plačioje teritorijoje.

Kasetiniai ginklai įprastai sprogsta nuo smūgio, tačiau nemaža jų dalis iš pradžių gali ir nesprogti (vadinami „netikrieji šaudmenys“). Tai nutinka tuomet, kai bombos nusileidžia ant šlapios ar minkštos žemės.

Vėliau, kai yra paimami arba užminami, jie gali sprogti, taip nužudydami ar suluošindami auką.

Žvelgiant iš karinės perspektyvos, tokia amunicija gali būti siaubingai veiksminga, kai yra naudojama prieš sausumos karius apkasuose ir įtvirtintose vietose. Tokiais atvejais didelės teritorijos yra pernelyg pavojingos judėti, kol nėra kruopščiai išvalytos.

Plačiau skaitykite čia.

Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija nepritaria Jungtinių Valstijų sprendimui tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenis.

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles, kalbėdama su žurnalistais, sakė, kad nepritaria šiam sprendimui ir yra „prieš“ JAV planus siųsti kasetinę amuniciją Ukrainai, tačiau „gerbia suverenios šalies sprendimą“, pranešė RTVE.

„Tam tikri ginklai ir bombos jokiomis aplinkybėmis negali būti tiekiami... Ne kasetiniams šaudmenims ir taip – pagalbai teisėtai Ukrainos gynybai“, – sakė M.Robles.

Savo ruožtu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas pabrėžė, kad „neskatina“ naudoti kasetinių šaudmenų, ir priminė, kad Didžioji Britanija yra pasirašiusi juos draudžiančią konvenciją, pranešė televizija „Sky News“.

„Mes ir toliau prisidėsime prie paramos Ukrainai prieš neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos invaziją, tačiau tai darėme teikdami sunkiuosius kovinius tankus, o pastaruoju metu – ir tolimojo nuotolio ginklus, ir tikimės, kad visos šalys gali toliau remti Ukrainą“, – pridūrė jis.

Penktadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock pareiškė, kad Vokietija nepritaria kasetinių šaudmenų siuntimui į Ukrainą.

Ukraina kasetines bombas naudos tik šalies teritorijoms deokupuoti ir jų nenaudos Rusijoje, pareiškė Oleksijus Reznikovas. 

Ukrainos gynybos ministras sveikino JAV sprendimą siųsti prieštaringai vertinamus ginklus, sakydamas, kad jie padės išgelbėti karių gyvybes. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Jis pridūrė, kad Ukraina griežtai registruos jų naudojimą ir keisis informacija su savo partneriais. 

„Mūsų pozicija paprasta - mums reikia išlaisvinti laikinai okupuotas teritorijas ir išgelbėti savo žmonių gyvybes“, - sakė jis. 

„Ukraina šiuos šaudmenis naudos tik mūsų tarptautiniu mastu pripažintoms teritorijoms deokupuoti.

Šie šaudmenys nebus naudojami oficialiai pripažintose
Rusijos teritorijoje.“

Vienoje Ukrainos šiluminių elektrinių, kurią reguliariai apšaudydavo rusai, įgriuvus stogui žuvo vienas ir dingo dar du žmonės, pranešė ukrainiečių Energetikos ministerija.

Incidentas įvyko šeštadienio naktį Kurachovės šiluminėje elektrinėje Donecko srityje. Nurodoma, kad elektrinės blokai atjungti.

Preliminariais duomenimis, žuvo vienas žmogus, o du laikomi dingusiais. Dar trys sužeisti žmonės paguldyti į ligoninę. 

Šiuo metu elektrinėje valomos stogo nuolaužos, sakoma ministerijos pranešime.

Pernai spalį rusai apšaudė Kurachovės elektrinę raketomis. Dar kartą elektrinė buvo apšaudyta šių metų balandį.

Šeštadienį Rusijos kariams apšaudžius Ukrainos Lymano miestą, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės ir 13 buvo sužeista, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Anksčiau pareigūnai buvo pranešę apie šešis žuvusiuosius ir kelis sužeistuosius.

Rusijos pajėgos miestą atakavo iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų apie 10 val. vietos laiku, sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Apšaudymas pataikė į privatų gyvenamąjį rajoną, buvo apgadintas namas ir parduotuvė. P.Kyrylenko pridūrė, kad įvykio vietoje pagalbą teikia policija ir pagalbos tarnybos.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad gelbėtojai užgesino gaisrą privačiame gyvenamajame name, netoliese esančioje parduotuvėje ir trijose transporto priemonėse.

Jevgenijaus Prigožino grupės „Wagner“ samdiniai ruošiasi persikelti į Baltarusiją pagal susitarimo, kuriuo buvo numalšintas jų maištas prieš Rusijos kariuomenės vadovybę, sąlygas, sakė aukštas grupės vadas, skelbia „The Guardian“.

Nuo birželį surengto maišto, per kurį „Wagner“ kovotojai trumpam užėmė pietinį Rusijos miestą ir žygiavo Maskvos link, tiksli J.Prigožino ir jo samdinių buvimo vieta buvo neaiški, pranešė „Reuters“.

Pagal susitarimą, kuriuo buvo nutrauktas maištas, J.Prigožinas turėjo persikelti į Baltarusiją, o jo vyrams – kai kurie iš jų buvę kaliniai, anksčiau laiko paleisti kovoti Ukrainoje – buvo suteikta galimybė persikelti kartu su juo į Baltarusiją, prisijungti prie reguliariųjų Rusijos ginkluotųjų pajėgų arba grįžti namo.

Tačiau Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad J.Prigožinas ir tūkstančiai jo kovotojų tebėra Rusijoje, todėl kyla klausimų dėl susitarimo įgyvendinimo.

Rusija paprašė surengti naują JT Saugumo Tarybos posėdį, kuriame būtų aptarti praėjusį rugsėjį įvykę sprogimai dujotiekyje „Nord Stream“.

Aukšto rango Rusijos diplomatas Jungtinėse Tautose sakė, kad šalis paprašė surengti posėdį liepos 11 d. 

Rusija nesėkmingai reikalavo suteikti galimybę Švedijai ir kitoms šalims dalyvauti sprogimų, kurie smarkiai apgadino Rusiją ir Vokietiją Baltijos jūros dugnu jungiančius dujotiekius, tyrimuose.

„Paprašėme liepos 11 d. surengti naują atvirą JT Saugumo Tarybos posėdį dėl „Nord Stream“ sprogimų“, – sakė Dmitrijus Polianskis. 

Jis taip pat sakė, kad Rusija į posėdį pakvies „porą įdomių nešališkų pranešėjų“.

Kovo mėnesį Rusijai nepavyko pasiekti, kad JT Saugumo Taryba paprašytų atlikti nepriklausomą tyrimą.

Maskva teigė, kad už sprogimų stovi Vakarai, tačiau Vakarų vyriausybės, kaip ir Ukraina, neigė savo dalyvavimą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, minėdama 500-ąją karo Ukrainoje dieną, pasidalijo šokiruojančia konflikto statistika. 

Jos teigimu, nuo gegužės mėnesio užfiksuota daugiau kaip 700 išpuolių prieš medicinos įstaigas ir sveikatos priežiūros darbuotojus. 

Ji pridūrė, kad žuvo mažiausiai 8 766 civiliai gyventojai, cituodama JT. 

Iš jų daugiau kaip 400 buvo vaikai.

Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas sako, kad Joe Baideno sprendimas siųsti kasetinę amuniciją Ukrainai „kelia pavojų“ suskaldyti NATO aljansą, skelbia „Sky News“.

Skelbdamas šį pranešimą JAV prezidentas sakė, kad nusprendė siųsti prieštaringai vertinamus ginklus, kuriuos uždraudė 120 šalių, nes Kyjivui „trūksta amunicijos“.

Kalbėdamas su „Sky News“, generolas lordas Richardas Dannattas sakė, kad tai turėjo būti „labai sunkus sprendimas“, ir ne jis vienas dėl to jaučiasi „labai nepatogiai“.

„Iš asmeninės patirties žinau, kad kai 1999 m. buvau britų pajėgų vadas ir vykome į Kosovą, vieninteliai du kariai, kuriuos praradome, buvo nukauti dėl nesprogusios NATO kasetinių ginklų amunicijos, kurią tuo metu dar buvo leidžiama naudoti“, – sakė jis.

„Galiu suprasti, kodėl amerikiečiai nori suteikti Ukrainai papildomos ugnies jėgos, kad padėtų jos kontrpuolimui.

Tačiau artėjant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, kuriame vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad kartu parodytume NATO vienybę, manau, kad paskelbti apie šių ginklų dislokavimą šiuo metu, kai tiek daug kitų NATO šalių juos uždraudė, rizikuoja taip suskaldyti NATO darną“, – sakė generolas.

Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, kad, nepaisant aukšto lygio derybų, vis dar nėra aiškaus kelio įkalintam leidinio „Wall Street Journal“ žurnalistui Evanui Gershkovichui grįžti namo iš Rusijos.

„AFP“/„Scanpix“/Įkalintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas

Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas patvirtino šios savaitės pradžioje Kremliaus išsakytus komentarus, kad abi šalys palaikė ryšius.

„Tai tiesa, ir mes sakėme, kad ir toliau aukštame lygyje palaikome ryšius su Rusijos pareigūnais dėl šių bylų ir bandome rasti būdą, kaip sugrąžinti namo neteisėtai sulaikytus amerikiečius, įskaitant Evaną“, – teigė jis žurnalistams.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos pajėgos toliau minuoja Zaporižios atominę elektrinę ir aplink ją esančius objektus, teigia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba. Jos duomenimis, į Zaporižios elektrinę gabenamos minos ir sprogmenys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

„Techninėse patalpose ir mašinų skyriuose įrengtos sprogstamosios minos, kurias sudaro nuotoliniu būdu valdomos ir nevaldomos kryptinio tipo prieštankinės minos. Daugiausia naudojamos sovietinio tipo kryptinės minos: MON-50, MON-90, MON-100, MON-200 ,“ – praneša žvalgyba.

Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po derybų su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurias Rusija sakė atidžiai stebinti, pareiškė, kad Ukraina nusipelno narystės NATO, rašo CNN.

V.Zelenskis šią savaitę lankėsi NATO šalyse, siekdamas paramos prieš kitą savaitę Lietuvoje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame tikimasi, kad jo nariai dar kartą patvirtins, jog Ukraina galiausiai taps NATO nare.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis 2022 m. rugpjūtį

„Be jokios abejonės, Ukraina nusipelno būti NATO“, – sakė R.T.Erdoganas.

Per bendrą spaudos konferenciją V.Zelenskis sakė, kad jam „malonu girdėti“, jog Turkija remia Ukrainos siekį prisijungti.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos miestas Šebekinas, esantis Belgorodo srityje, šeštadienio naktį buvo apšaudytas.

Dėl apšaudymo užsidegė daržovių sandėlis, centrinis turgus ir vienas automobilis, savo „Telegram“ kanale skundėsi Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Pasak jo, apšaudymo padariniai buvo likviduoti – į įvykio vietą atvyko operatyvinės ir avarinės tarnybos.

V.Gladkovas teigė, kad miestas buvo apšaudomas iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių „Grad“.

Po apšaudymo yra rimtų padarinių. Gubernatorius teigė, kad laikinuose apgyvendinimo centruose buvusių gyventojų grįžimas buvo sustabdytas.

„Po nakties įvykių Šebekine nusprendėme paskelbti dvi laisvas dienas mūsų statybininkams, kurie užsiima miesto atstatymu“, – pridūrė pareigūnas.

Rusijos pajėgos planuoja atimti Enerhodaro gyventojų būstus, kad paskatintų rusus dirbti Zaporižios atominėje elektrinėje – taip planuojama perkelti iki 4500 rusų, pranešta Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos „Telegram“ kanalo žinutėje.

Pažymima, kad liepos 6 d. į okupuotą Zaporižios AE teritoriją atvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka. Vizitas įvyko atskleidus informaciją, kad okupantai užminavo Zaporižios atominę elektrinę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

„Oficialus S.Kirijenkos vizito tikslas – susipažinti su padėtimi elektrinėje ir patikrinti bendrą saugumą. Neoficialiai V.Putino pasiuntinys turėjo pademonstruoti, kad panikos nėra, taip pat pabandyti išspręsti probleminius klausimus, susijusius su elektrinės personalu“, – sakoma pranešime.

Žvalgybos agentūra pažymėjo, kad prasidėjus invazijai dauguma kvalifikuotų stoties darbuotojų arba išvyko iš okupuotų teritorijų, arba atsisakė pasirašyti primestas sutartis su „Rosatom“.

Tuo pat metu bandymas pritraukti rusų darbuotojus taip pat nedavė laukiamo rezultato – specialistai dažnai atsisakydavo vykti į ZNPP net nepaisant žadėtų atlyginimų ir išmokų.

„Remiantis gauta informacija, elektrinėje įvyko susitikimas su S.Kirijenka ir Zaporižos srities gauleiteriu Jevgenijumi Balickiu dėl papildomų paskatų potencialiems darbuotojams iš Rusijos. Šiuo tikslu planuojama rusams suteikti būstus, konfiskuotus iš Enerhodaro teritoriją palikusių ukrainiečių“, – teigė Valstybės žvalgybos tarnyba.

Žvalgybos tarnybos duomenimis, planuojama, kad tokiu būdu bus perkelta iki 4500 rusų.

„Tačiau norinčiųjų vykti į Zaporižią šiuo metu nėra daug“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Tautos pasmerkė Rusijos karo Ukrainoje civilių gyventojų aukų skaičius, kol konfliktas tęsiasi jau 500 dienų ir jo pabaigos nematyti.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 9 000 civilių gyventojų, įskaitant 500 vaikų, penktadienį pareiškė JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje (HRMMU), nors JT atstovai anksčiau teigė, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra daug didesnis.

„Šiandien minime dar vieną niūrų etapą kare, dėl kurio ir toliau siaubingai nukenčia Ukrainos civiliai gyventojai“, – pareiškime, mininčiame 500-ąją dieną nuo invazijos pradžios, sakė HRMMU vadovės pavaduotoja Noel Calhoun.

Nors šiais metais aukų skaičius buvo vidutiniškai mažesnis nei 2022-aisiais, gegužę ir birželį jis vėl ėmė didėti, pažymėjo stebėtojai.

Birželio 27 dieną per raketų smūgį Kramatorske, Rytų Ukrainoje, žuvo 13 civilių gyventojų, įskaitant keturis vaikus.

Toli nuo fronto linijos, vakariniame Lvivo mieste, gelbėtojai penktadienį pastatų griuvėsiuose rado dešimtą kūną.

Per ankstyvą ketvirtadienio smūgį, kurį miesto meras Andrijus Sadovas pavadino didžiausiu išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą jo mieste nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios, buvo sužeisti mažiausiai 37 žmonės.

Platformoje „Telegram“ jis rašė, kad buvo sugriauta daugiau kaip 50 butų ir apgadintas Lvivo politechnikos universiteto bendrabutis.

UNESCO teigė, kad šis išpuolis taip pat buvo pirmasis, įvykdytas Pasaulio paveldo konvencijos saugomoje teritorijoje ir apgadinęs istorinį pastatą.

Rusija reguliariai bombarduoja Ukrainą iš oro, įskaitant beatodairišką artilerijos ir raketų apšaudymą, kuris lėmė itin daug žūčių. Smūgiai taip pat buvo nukreipti prieš infrastruktūrą ir tiekimo linijas, todėl civiliai gyventojai neteko elektros ir vandens.

Praėjusiais metais Bučos ir Mariupolio miestai tapo Rusijos žiaurių nusikaltimų simboliais, kai pranešimai ir vaizdai apie žudynes juose sukrėtė pasaulį ir sukėlė įtarimų dėl karo nusikaltimų ir net genocido.

Kadaise mieguistame priemiesčio miestelyje Bučoje naujienų agentūros AFP žurnalistai balandį matė vieną gatvę, kurioje vienas po kito gulėjo civiliais drabužiais vilkinčių žmonių lavonai.

Vėliau palydovinės nuotraukos parodė, kad nuo kovo vidurio, kai miestą kontroliavo Rusija, gatvėje gulėjo keli kūnai, o Ukrainos valdžia nurodė, kad besitraukiančios Maskvos pajėgos Bučoje nužudė šimtus žmonių.

Po birželį vykusios pertraukos, per pastarąsias septynias dienas Bachmute vėl vyko intensyviausi mūšiai fronte, teigiama Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos paskelbtame žvalgybos pranešime.

„Ukrainos pajėgos nuolat žengė į šiaurę ir pietus nuo Rusijos kontroliuojamo miesto. Labai tikėtina, kad rusų kovotojai kovoja su prasta emocine būsena, nevienodo lygio daliniais ir ribotomis galimybėmis rasti ir smogti ukrainiečių artilerijai“, – rašoma ministerijos pranešime tviteryje.

Anot britų žvalgybos, Rusijos vadovybė pasidavimą Bachmute beveik neabejotinai laiko politiškai nepriimtinu. Bachmutas turi simbolinę reikšmę kaip vienas iš nedaugelio Rusijos laimėjimų per pastaruosius 12 mėnesių.

„Tačiau labai tikėtina, kad papildomų rezervų, kuriuos būtų galima skirti šiam sektoriui, yra nedaug“, – rašoma JK ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Rusijos gynybos ministras, atrodo, lanko karius ir prižiūri naujų karių mokymą. 

Filmuotoje medžiagoje Sergejus Šoigu, vilkintis chaki spalvos karinius drabužius, apžiūri karius šaudykloje. 

Tai pirmas jo viešas pasirodymas su kariais po praėjusį mėnesį nutraukto samdinių grupės „Wagner“ maišto.

Tačiau ministerija nenurodė, kada buvo nufilmuotas vaizdo įrašas ir kada vyko patikrinimas.

Ginkluoto maišto metu „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas, sukritikavęs jo taktiką Ukrainoje, paragino pašalinti S.Šoigu. 

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tarpininkavo sudarant susitarimą, kad maištas būtų nutrauktas, o J.Prigožinas buvo išsiųstas į tremtį.

Tačiau, atrodo, nėra jokių ženklų, kad S.Šoigu bus atleistas iš pareigų. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė Gyvačių salą – mažytę Juodosios jūros salą, kurios keli gynėjai invazijos pradžioje pasipriešino Rusijos kariniam laivui, konfliktui tęsiantis jau 500-ąją dieną.

„Šiandien mes esame Gyvačių saloje, kurios okupantai niekada neužkariaus, kaip ir visos Ukrainos, nes esame drąsiųjų šalis“, – sakė jis socialiniuose tinkluose šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše.

„Iš čia, iš šios pergalės vietos, noriu padėkoti kiekvienam mūsų kareiviui už šias 500 dienų“, – kalbėjo V.Zelenskis klipe, kuriame matyti, kaip jis atplaukia į salą valtimi ir palieka gėlių prie paminklo.

Maskva užėmė Gyvatės salą netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo invaziją.

Nedidelė sala išgarsėjo internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****“ tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

Ukrainiečių kariai pateko į nelaisvę, bet vėliau buvo iškeisti į rusų belaisvius.

Šio pokalbio įrašas apkeliavo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, skambi frazė netgi buvo vaizduojama paramos mitinguose užsienyje ir ant pašto ženklų.

Rusijos laivas „Moskva“ Juodojoje jūroje nuskendo balandį. Maskvos teigimu, laive įvyko sprogimas.

Ukraina buvo pareiškusi, kad pataikė į karo laivą raketomis.

Praėjusių metų birželį Ukrainos pajėgos vėl užėmė salą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį užsitikrino itin svarbią Turkijos paramą Ukrainos siekiui įstoti į NATO, gavęs Jungtinių Valstijų pažadą dėl kasetinės amunicijos, galinčios padaryti didžiulę žalą Rusijos pajėgoms mūšio lauke.

Vašingtono sprendimas tiekti šiuos prieštaringai vertinamus ginklus, kurie draudžiami didžiojoje pasaulio dalyje, bet ne Rusijoje ir Ukrainoje, smarkiai padidino karo, kuris šeštadienį tęsėsi 500-ąją dieną, riziką.

V.Zelenskis keliauja po Europą, bandydamas parūpinti daugiau ir geresnių ginklų savo negausiai kariuomenei, kuri pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, o jis vyksta ne taip greitai, kaip tikėjosi Ukrainos sąjungininkės.

Naujausią JAV ginklų paketą jis pavadino savalaikiu, plačiu ir labai reikalingu ir socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jis „suteiks naujų priemonių mūsų krašto deokupacijai“.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis 2022 m. rugpjūtį

JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino, kad tiekti Ukrainai ginklus, galinčius šimtais mažų sprogmenų padengti kelias futbolo aikšteles, buvo sunkus sprendimas.

„Beje, aptariau tai su mūsų sąjungininkėmis, – sakė J.Bidenas televizijai CNN. – Ukrainiečiams baigiasi amunicija.“

O per derybas Turkijoje jos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, dar kartą patvirtindamas savo ilgalaikį raginimą abiem pusėms pradėti taikos derybas, rizikavo užsitraukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino rūstybę, nes nedviprasmiškai parėmė Ukrainos siekį tapti NATO nare.

Plačiau skaitykite čia.

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, pranešama, kad Rusijos pajėgos Pietų Ukrainoje sutelkė beveik visą Rusijos rytinę pajėgų grupę. Pasak analitikų, tai rodo, kad Rusijos gynyba pietų Ukrainoje gali būti trapi.

„Nors Rusijos gynyba pietų Ukrainoje yra grėsminga, ji nėra neįveikiama. Jei Ukrainos pajėgoms pavyktų pasiekti operatyvinį proveržį, Rusijos pajėgoms Pietų Ukrainoje greičiausiai tektų atsitraukti į parengtas gynybines pozicijas be reikšmingos paramos iš operatyvinių rezervų. Pasitraukimas kontakto sąlygomis yra nepaprastai sudėtinga karinė užduotis, ir neaišku, ar Rusijos pajėgos kontakto sąlygomis galėtų sėkmingai pasitraukti iš savo pirmųjų linijų į kitas parengtas linijas gera tvarka, ypač jei tos pajėgos – ir už jų esančios pajėgos ešelone – būtų nusilpusios ir be paramos“, – teigia analitikai.

ISW anksčiau vertino, kad Ukrainos pajėgos greičiausiai palaipsniui deda pastangas sistemingai mažinti Rusijos kovinę galią Pietų Ukrainoje, ilgainiui didindamos Rusijos gynybos trapumą.

Liepos 7 d. Ukrainos pajėgos pasiekė taktiškai reikšmingų laimėjimų Bachmuto rajone ir tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose kituose fronto sektoriuose, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Anot jų, Liepos 6 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos pasiekė taktiškai reikšmingų laimėjimų netoli Jahidnės (2 km į šiaurę nuo Bachmuto).

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto, o Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Ukrainos pajėgos užėmė nenurodytas anksčiau prarastas pozicijas Bachmuto rajone. 

Ukrainos generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas pranešė, kad Ukrainos pajėgos taip pat pasiekė dalinės sėkmės netoli Klišivkos (7 km į pietvakarius nuo Bachmuto).

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Zaporižios srities vakaruose ir palei administracinę sieną tarp Zaporižios ir Donecko sričių.

Rusijos gynybos ministerija ir kiti Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas Kreminos kryptimi palei Charkivo ir Luhansko srities sieną.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Liepos 4–5 d. naktį Rusija laikinai bent iš dalies atsijungė nuo pasaulinio interneto bandydama savo „suverenaus interneto“ sistemą.
• Birželio 6–7 d. Rusijos pajėgos surengė keletą raketų ir bepiločių orlaivių smūgių į Ukrainos užnugario rajonus.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė antžemines atakas palei Charkivo ir Luhansko srities sieną. Liepos 6–7 d. Ukrainos pajėgos pasiekė taktiškai reikšmingų laimėjimų Bachmuto srityje.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos vykdė antžemines atakas vakarinėje Donecko srityje.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos liepos 7 d. pradėjo naują kontratakų bangą vakarinėje Zaporižios srityje.
• Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė toliau riboja tarptautinių stebėtojų patekimą į objektą.
• Pranešama, kad Rusijos gynybos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo būtų išplėstas šiurkščių drausminių pažeidimų Rusijos ginkluotosiose pajėgose sąrašas.
• Rusijos valdžios institucijos, siekdamos diskredituoti Ukrainą, toliau vaizduoja save atsakingais Ukrainos vaikų globėjais ir toliau prievarta deportuoja ukrainiečių vaikus į Rusiją.
• Baltarusijos kariuomenės pareigūnas, liepos 7 d. surengęs ekskursiją spaudai po spėjamą „Wagner Group“ bazę Asipovičiuose, pareiškė, kad „Wagner Group“ pajėgos dar nenusprendė būti dislokuotos Baltarusijoje.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos Lymano kryptimi bandė išstumti Ukrainos karius iš jų pozicijų rajone į šiaurės vakarus nuo Berestovės, vykdė puolimo veiksmus, tačiau nesėkmingai.

Rusijos pajėgos pagrindines pastangas sutelkia Lymano, Marjinkos, Bachmuto, Kupjansko ir Avdijivkos kryptimis – per parą ten vyko 36 mūšiai, šeštadienio rytą paskelbtame pranešime teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak pranešimo, Rusijos pajėgos bandė pulti Ukrainos gynėjus ties Marjinkos miestu ir naudojo artileriją, tačiau priešo pastangos buvo bergždžios.

Avdijivkos kryptimi Rusijos pajėgos veltui bandė pulti prie Avdijivkos, Nevelskės ir Novokalynovo kaimų. Priešą rėmė aviacija.

Bachmuto kryptimi priešas atakavo netoli Berchovkos, patirdamas stiprią aviacijos ir artilerijos ugnį, tačiau sėkmės nepasiekė.

Kupjansko kryptimi priešas bandė pulti Luhansko srities Novoselivskės ir Stelmachivkos vietoves. Ukrainos kariai tvirtai laikosi gynyboje, visos priešo atakos atremtos, teigia generalinis štabas. Be to, Rusijos pajėgos veltui bandė veržtis ties Blahodatnės Šachtarsko kryptimi.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė daugiau kaip 50 oro smūgių į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas ir Ukrainos gyvenvietes, teigiama šeštadienio rytą paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

„Šiąnakt Rusijos Federacija sudavė dar vieną smūgį Ukrainai Irano „Shahed“ tipo atakos bepiločiais lėktuvais. Informacija apie šio teroristinio išpuolio padarinius vis dar tikslinama“, – pažymėjo Generalinis štabas ir pridūrė, kad 12 iš 18 dronų buvo sunaikinta.

Priešas atliko bepiločio lėktuvo smūgį į Kryvyj Riho miestą, sakė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos viršininkas Serhijus Lysakas. Pasak jo, Rusijos pajėgos smogė žemės ūkio įmonei, buvo sužeistas 26 metų vyras, kuris vidutinės būklės paguldytas į ligoninę.

„Naktį priešas smogė Kryvyj Rihui. Naudojo bepiločius orlaivius. Smogė žemės ūkio įmonei... Iš karto kilo du gaisrai. Iš viso ugnis apėmė 360 kv. m. Gelbėtojai jį sutramdė. Buvo sunaikinti keli sandėliai, sugadinta įranga ir technika“, – sakė pareigūnas.

Generalinio štabo duomenimis, priešas taip pat sudavė raketinį smūgį vienam iš Zaporižios infrastruktūros objektų.

„Taip pat buvo surengti 53 oro smūgiai ir apie 60 raketų paleidimo atakų prieš mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes. Deja, buvo sunaikinta infrastruktūra ir nukentėjo civiliai gyventojai“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad raketų ir oro smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybė išlieka didelė.