„Azovstal“ vadai grįžo į Ukrainą, Maskva sako – pažeistas susitarimas

Skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis atvyko į Lvivo miestą kartu su penkiais iš Turkijos grįžusiais buvusiais karo belaisviais, gynusiais Mariupolio „Azovstal“ gamyklą, tapusią paskutine miesto tvirtove.

Juos pasitiko gausi minia, kuri atvykstant džiūgavo ir plojo.

Ukrainos prezidentas anksčiau paskelbė, kad gynėjai kartu su juo skris iš Turkijos, kur buvo apsistoję po apsikeitimo kaliniais su Rusija.

Vyrai buvo paimti į nelaisvę Rusijos 2022 metų gegužę, kai jie gynė „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje.

Rusija pareiškė, kad penkių ukrainiečių vadų grąžinimas iš Turkijos yra „tiesioginis Ankaros pernai tarpininkaujant sudaryto susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais pažeidimas“.

Rusijos pasienio regionas Belgorodas buvo smarkiai apšaudytas iš Ukrainos ir sužeisti du žmonės, šeštadienį „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius.

Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad Ukraina per pastarąją dieną į jo regioną paleido daugiau nei 100 artilerijos sviedinių.

„Elektros linija buvo pažeista Krasnojaružskio miesto rajone, – pridūrė jis. - Šebekinskio rajone apgadintos prekybos zonos vietiniame turguje, sandėlis daržovių sandėlyje, trys garažai.

V.Gladkovas sakė, kad rajone taip pat buvo apgadintas privatus namas, vietinė parduotuvė ir automobilis, pridūrė, kad užsiliepsnojo ir sudegė automobilis.

Ukrainos pusė kol kas nekomentavo pranešimo apie apšaudymą Belgorode.

Prie rytinės Lenkijos sienos pasiųsta apie 1 000 karių, nes nerimaujama dėl kaimyninėje Baltarusijoje veikiančių „Wagner grupės“ kovotojų. 

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas teigė, kad šis žingsnis prasidėjo šiandien ir yra „mūsų pasirengimo reaguoti į bandymus destabilizuoti padėtį prie mūsų šalies sienos demonstravimas“. 

Taip pat perkeliama beveik 200 vienetų įrangos. 

Po nepavykusio sukilimo prieš Rusijos kariuomenės vadovybę „Wagner“ grupės kovotojams buvo suteikta galimybė pasirinkti persikelti į Baltarusiją. 

Tačiau šis sprendimas sukėlė rytinių NATO narių nuogąstavimus, kad jų buvimas regione sukels didesnį nestabilumą. 

Praėjusį savaitgalį Lenkija pareiškė, kad siunčia 500 policininkų, kurie sustiprins sienos su Baltarusija saugumą. 

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo migrantų, bandančių kirsti Baltarusijos sieną.

Rusija pareiškė, kad penkių ukrainiečių vadų grąžinimas iš Turkijos yra „tiesioginis Ankaros pernai tarpininkaujant sudaryto susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais pažeidimas“.

Tai įvyko po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vyrai, vadovavę Mariupolio miesto gynybai iki pasidavimo praėjusių metų gegužę, įsodinti į lėktuvą kartu su juo grįžti į Ukrainą.

Pagal apsikeitimo belaisviais sąlygas, dėl kurių buvo susitarta po pasidavimo, kai kurie kovose dalyvavę kariai buvo paleisti, tačiau jų vadai turėjo vykti į Turkiją iki karo pabaigos.

„Azov“ vadų grįžimas iš Turkijos į Ukrainą yra ne kas kita, kaip tiesioginis galiojančių susitarimų sąlygų pažeidimas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas agentūrai „RIA Novosti“.

„Be to, šiuo atveju sąlygas pažeidė ir Ukrainos, ir Turkijos pusė“.

Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas kitą mėnesį lankysis Turkijoje, nors vėliau D.Peskovas teigė, kad jokia data nebuvo suderinta.

Šeštadienį, 500-ąją karo dieną, Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė septynis smūgius į Rusijos kariuomenės koncentracijos rajonus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Anot jo, raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 11 Rusijos artilerijos mašinų šaudymo pozicijoms, vienam šaudmenų sandėliui, trims Rusijos priešlėktuvinės gynybos mašinoms ir dviem Rusijos elektroninės kovos stotims.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos, anot generalinio štabo, Ukrainos teritorijoje surengė dar vieną raketų ir aviacijos smūgį, panaudodami priešlėktuvines valdomas raketas su žemė-oras raketomis S-300 ir Irano bepiločius orlaivius „Shahed“.

Be to, rusai surengė 34 oro smūgius ir 42 raketų paleidimus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS), teigia generalinis štabas.

„Raketų ir oro smūgių visoje Ukrainoje tikimybė išlieka didelė“, – perspėjo Generalinis štabas.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio ir Berdiansko kryptimis, įtvirtina pozicijas ir vykdo kovos su antskrydžiais priemones, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos daugiausia pastangų sutelkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, kur per parą įvyko daugiau kaip 25 susirėmimai.

Per dieną Rusijos pajėgos bandė išstumti Ukrainos karius iš pozicijų netoli Veselojės, Donecko srityje, tačiau jam nepavyko. Jiė taip pat vykdė oro antskrydžius prie Nevskės, Luhansko srityje, ir Spornojės Donecko srityje.

Anot generalinio štabo, Avdijivkos kryptimi Rusijos pajėgos vykdė nesėkmingas ofenzyvas ties Novokalynovės, Stepnės, Pervomaiskės ir Nevelskės. Avdijivkos srityje buvo vykdomi oro antskrydžiai.

Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas netoli Blahodatnės, Donecko srityje, Šachtarsko kryptimi. Ten taip pat buvo surengtas oro smūgis. Apšaudyta daugiau kaip 10 gyvenviečių.

Bachmuto kryptimi rusai vykdė oro antskrydžius netoli Družkivkos ir Bila Horos. 

Marjinkos kryptimi, priešo artilerijos apšaudomi, Ukrainos gynėjai atrėmė visas priešo atakas netoli Marjinkos miesto. Rusai surengė oro smūgius netoli Krasnohorivkos ir Novomychailivkos, Donecko srityje. 

Rusijos okupantai apšaudė gyvenvietes Donecko, Luhansko, Sumų, Chersono, Zaporižios ir Charkivo srityse.

JAV paskelbus, kad tieks kasetinius ginklus Ukrainai, Kanada dar kartą pareiškė nepritarianti kasetinių šaudmenų naudojimui.

Šeštadienį paskelbtame pareiškime Kanados vyriausybė teigė: „Mes nepritariame kasetinių šaudmenų naudojimui ir esame įsipareigoję nutraukti kasetinių šaudmenų poveikį civiliams gyventojams, ypač vaikams.

Kanada visiškai laikosi Konvencijos nuostatų ir rimtai žiūrime į savo įsipareigojimą pagal Konvenciją skatinti visuotinį jos priėmimą.“

Vašingtono sprendimas tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenis yra priimtas iš nevilties ir nepaveiks Maskvos karo prieš Ukrainą, šeštadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Tai nevilties aktas, parodantis silpnumą“, – sakoma ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

„Naujausias „stebuklingas ginklas“, kuriuo kliaujasi Vašingtonas ir Kyjivas, negalvodami apie sunkias pasekmes, nepaveiks specialiosios karinės operacijos“, – sakė ji. Specialiąja karine operacija Maskva vadina savo karą prieš Ukrainą.

Pasak M.Zacharovos, Vašingtono sprendimas parodo jo agresyvų antirusišką kursą, kuriuo esą siekiama kuo ilgiau tęsti konfliktą Ukrainoje.

M.Zacharova taip pat pareiškė, kad Ukrainos pažadai atsakingai vartoti šiuos prieštaringai vertinamus šaudmenis yra nieko verti.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas paskelbė, kad iš vizito Turkijoje jis grįš su kariais, kurie anksčiau buvo patekę į Rusijos nelaisvę. 

Tai penki bataliono „Azov“ vadai, gynę Mariupolio plieno gamyklą „Azovstal“ miesto apgulties metu. 

Gamykla „Azovstal“ buvo paskutinė Ukrainos gynybos atrama uostamiestyje, kuris galiausiai 2022 m. gegužės mėn. atiteko Rusijai. 

V.Zelenskis sakė, kad iš Turkijos grįš kartu su ukrainiečių kariais Denysu Prokopenka, Sviatoslavu Palamaru, Serhijumi Volynskiu, Olehu Chomenka ir Denysu Šleha. 

Kariai buvo paleisti ir nugabenti į Turkiją 2022 m. rugsėjo mėn. ir turėjo ten likti, kol baigsis karas.