V.Zelenskis patvirtino: dalyvaus NATO susitikime Vilniuje

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, rašo pravda.ua.

Jis taip pat paminėjo Vilniaus viršūnių susitikime planuojamus „įvairaus lygio dvišalius susitikimus – Europos šalių, Amerikos, Kanados, Japonijos“.

„Prioritetai yra visiškai akivaizdūs – oro gynyba mūsų miestams, visoms bendruomenėms visoje šalyje, dirbame, kad sukurtume visavertį oro skydą“, – pridūrė prezidentas.

Iki šiol Ukrainos pusė nei patvirtino, nei paneigė prezidento dalyvavimo liepos 11-12 d. vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino V.Zelenskio dalyvavimą NATO Vilniuje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Berlyną nustoti blokuoti spartų Ukrainos stojimą į NATO.

Tai D.Kuleba sakė pirmadienį duodamas interviu žiniasklaidos kanalui ARD.

„Raginu Vokietijos vyriausybę nekartoti klaidų, kurias A.Merkel padarė 2008 m.“, – sakė Ukrainos diplomatas.

Pasak jo, jau dabar didžioji dauguma NATO narių pritaria greitam Ukrainos prisijungimui prie Aljanso.

2008 m. Bukarešte vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija ir Prancūzija pasisakė prieš Ukrainos narystę ir veiksmų plano dėl šalies stojimo į Aljansą suteikimą.

Rusams apšaudžius Zaporižios sritį, vietą, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, žuvo penki žmonės, pirmadienį pranešė pietrytinio regiono gubernatorius Jurijus Malaško, pavadinęs apšaudymą karo nusikaltimu.

Pasak jo, smogta Orichivo gyvenamajam rajonui.

Iš pradžių jis nurodė, kad žuvo trys 43–47 metų moterys ir 47-erių vyras.

Vėliau tą pačią dieną per televiziją J.Malaško sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių.

„Iš po griuvėsių ištrauktas dar vieno žmogaus kūnas“, – jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukraine".

Orichivas, kuriame prieš karą gyveno apie 14 000 žmonių, yra Zaporižios regione, kurį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigė aneksavęs praėjusiais metais, nors rusai niekada neturėjo visiškos jo kontrolės.

Ukrainos generalinis prokuroras savo pareiškime nurodė, kad smūgis buvo suduotas sekmadienį 13 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) ir kad dar buvo sužeista 13 žmonių.

Prokuratūra paskelbė nuotraukas, kuriose matyti iš dalies sugriuvęs raudonų plytų dviejų aukštų pastatas, apsuptas nuolaužų ir nulūžusių stogo sijų.

Orichivas yra netoli fronto linijos, kur Ukrainos pajėgos stengiasi atkovoti stipriai įtvirtintas pozicijas iš Rusijos pajėgų.

J.Malaško platformoje „Telegram“ sakė, kad rusai surengė 36 tikslinius smūgius 10 gyvenviečių, nukentėjo 10 civilinių objektų.

Novodanylivkos kaime sužalotas 65-erių vyras.

Sakartvelas pirmadienį, likus dienai iki Aljanso viršūnių susitikimo Lietuvoje, pareiškė, kad neaiškumas dėl jo perspektyvų įstoti į NATO naudingas Rusijai.

2008 metais Rumunijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė, kad Sakartvelas ir Ukraina įstos į Aljansą, kai atitiks narystės kriterijus, tačiau atsisakė oficialiai nustatyti šių šalių narystės sąlygas.

„Prieštaringas sprendimas sukėlė dviprasmybę, kuri pastūmėjo Rusiją pasinaudoti atsivėrusia geopolitine galimybe ir dar labiau pabloginti padėtį“, – pirmadienį šalies valdančiosios partijos vardu paskelbtame pareiškime sakė Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis.

Antradienį ir trečiadienį NATO lyderiai susitinka Lietuvos sostinėje. Viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Aljanso atsakui į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą ir Kyjivo siekiui tapti NATO nariu, tačiau žinių apie Sakartvelo pažangą siekiant narystės faktiškai nesitikima.

Š.Papuašvilis sakė, kad Sakartvelo narystė NATO būtų padėjusi išvengti 2008 metų Rusijos invazijos į šalį, kuri įvyko kilus įtampai dėl Tbilisio siekio užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais.

„Sakartvelo atmetimas taip pat galėjo prisidėti prie Ukrainos katastrofos, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Rusijos karą Ukrainoje. – NATO sienos rodo, kur brėžiama taikos riba.“

„Nematome jokių suprantamų argumentų, kodėl Sakartvelas negali būti priimtas į NATO... Atrodo, kad Sakartvelas atsitrenkia į stiklines duris“, – kalbėjo Š. Papuašvilis.

Jis atmetė tarptautinėje arenoje vis garsiau skambančius įtarimus, kad Tbilisis pastaraisiais metais grįžo į Rusijos orbitą ir atsisakė vilčių įstoti į NATO.

„Niekas negali būti toliau nuo tiesos“, – sakė įtakingas politikas ir pridūrė, kad dėl Sakartvelo demokratinių ir gynybos reformų jis tapo „vienu iš labiausiai suderinamų partnerių, kaip pripažįsta pati NATO“.

Sakartvelo siekis prisijungti prie NATO yra įtvirtintas šalies konstitucijoje, o jį remia 74 proc. gyventojų, rodo viešosios nuomonės apklausos.

Dauguma ukrainiečių tikisi, kad liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus užtikrintas Ukrainos prisijungimas prie Aljanso.

Tai rodo liepos 4-10 d. sociologinės grupės „Reitingai“ atlikta apklausa, praneša „Evropeiska pravda“.

56 proc. respondentų tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikimas garantuos Ukrainos įstojimą į NATO: 29 proc. – trumpuoju laikotarpiu, 27 proc. – ilguoju laikotarpiu.

27 proc. respondentų mano, kad aukščiausiojo lygio susitikime nebus priimta jokių konkrečių sprendimų, o viskas apsiribos bendrais teiginiais.

Dar 13 proc. mano, kad Ukrainai nebus pažadėta narystė NATO, bet bus pažadėta ginklų.

Pirmadienį Australijos premjeras Anthony Albanese'is pareiškė, kad Australija nusiųs Australijos karališkųjų oro pajėgų stebėjimo lėktuvą į Vokietiją, kad padėtų Ukrainai apsaugoti humanitarinę ir karinę paramą, jos tiekimo kelius už šalies teritorijos ribų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Šešiems mėnesiams dislokuotas orlaivis „E-7A Wedgetail“ turės iki 100 Australijos įgulos narių ir pagalbinio personalo, pažymėjo Australijos ministras pirmininkas per saudos konferenciją Berlyne kartu su šalies kancleriu Olafu Scholzu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anthony Albanese'is

Lėktuvai, kuriais Australija parodo savo įsipareigojimą palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, padės apsaugoti tarptautinius logistikos centrus, „būtinus karinės ir humanitarinės pagalbos srautams Ukrainos žmonėms“, sakė jis.

„Šis įnašas yra labai svarbus ne tik dėl to, ką jis padarys, bet ir dėl to, ką jis simbolizuoja – Australijos įsipareigojimą daryti viską, ką galime, kad suteiktume tinkamus išteklius“, kurie maksimaliai padidintų šalies paramą Ukrainai.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pirmą kartą po trumpai gyvavusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maišto pasirodė televizijos įraše, kuriuo pasidalino Gynybos ministerija. 

V.Gerasimovas buvo vienas iš dviejų pagrindinių „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino taikinių. 

Rusijos gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše pareigūnai informuoja V.Gerasimovą apie Kyjivo bandymą smogti Rusijai ir aneksuotam  Ukrainos Krymo pusiasaliui.

Generolas Viktoras Afzalovas V.Gerasimovui pranešė, kad Rusijos oro gynyba numušė tris Ukrainos raketas S-200.

„Nukentėjusiųjų ir žalos nėra“, – teigė V.Afzalovas. 

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valerijus Gerasimovas

Raketos buvo nukreiptos į Kerčės tiltą, jungiantį Rusiją su Krymu, ir Morozovsko aerodromą Rostovo pasienio regione.

V.Gerasimovui taip pat buvo nurodyta, kad kitos dvi raketos buvo neutralizuotos elektroniniu būdu. 

V.Gerasimovas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ištisus mėnesius iki „Wagner“ sukilimo buvo smarkiai kritikuojami J.Prigožino.

Po nepavykusio maišto imta spėlioti, jog Rusijos karinėje vadovybėje gali įvykti permainų.

Vis dar neaiškus generolo Sergejaus Surovikino, kuris, kaip manoma, palankiai vertina „Wagner“, likimas.

Pirmadienį paviešintoje filmuotoje medžiagoje nematyti S.Surovikino, kuris oficialiai tebėra V.Gerasimovo pavaduotojas ir Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas.

Europos gynybos pramonė stengiasi įsukti gamybos smagratį, tačiau gynybos bendrovės vis dar nėra tikros, kad valstybiniai užsakymai nesibaigs taip greitai, kaip prasidėjo, straipsnyje rašo leidinys „Bloomberg“.

„Anksčiau turėjome laiko [įvykdyti užsakymus], bet neturėjome pinigų [užsakymų]. Šiandien turime pinigų, bet neturime laiko“, – „Bloomberg“ sakė įmonės „BAE Systems Hägglunds AB“ vadovas Tommy Gustafsson-Rask.

Pažymėta, kad šiuo metu Europos gynybos rangovai yra užversti užsakymais viskam – nuo amunicijos iki kovinių mašinų, tačiau vis dar bijo investuoti į gamybos pajėgumų plėtrą po to, kai kelis dešimtmečius iš eilės turėjo nutraukti gamybą dėl gynybai skirtų užsakymų stokos.

Europos įmonėms tenka atlikti iš karto kelias svarbias užduotis: skubiai aprūpinti ginklais kariaujančią Ukrainą, kur užsitęsęs karas sparčiai eikvoja sąjungininkų turimas ginklų atsargas, kompensuoti ir padidinti pačių Europos kariuomenių atsargas ir užtikrinti papildomų NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurios bus padidintos septynis kartus iki 300 tūkst. karių, dislokavimą.

Anksčiau Europos šalys dažnai pasikliaudavo Jungtinių Amerikos Valstijų karinio pramoninio komplekso gamybiniais pajėgumais, tačiau dabar jis užsimtas Pentagono užsakymų vykdymu, kuris susiduria su artilerijos stoka ir jau buvo priverstas siųsti kasetinę amuniciją į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Charkivo regione

Anot „Bloomberg“, Europos gynybos bendrovės dabar laukia garantijų dėl būsimų užsakymų, kad išvengtų nuostolių po didelių investicijų į naujas dirbtuves ir gamyklas. 

„Pramonės atstovai baiminasi, kad jie išplės gamybą tik tam, kad po trejų ar penkerių metų, kai bus atidarytos naujos gamyklos, paaiškėtų, jog nėra paklausos“, – rašoma straipsnyje, primenant, kad Europos vyriausybės anksčiau nesilaikė įsipareigojimų didinti karinį biudžetą.

Vienas Europos diplomatas leidiniui teigė, kad kai kurios vyriausybės vis dar nesiryžta pasirašyti ilgalaikių ginkluotės sutarčių, nes nėra tikros, ar jų prireiks ateityje.

„BAE Systems“ pažymėjo, kad dėl išaugusios jų produkcijos paklausos išryškėjo kliūtys tiekimo grandinėje, todėl gerokai pailgėjo pristatymo terminai, ypač šarvuotų kovos mašinų. Šiuo metu tiekimo terminas yra septyneri metai – daugiau nei tris kartus ilgesnis nei prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Tai reiškia, kad šiandien užsakyta šarvuotoji transporto priemonė klientui bus pristatyta ne anksčiau kaip 2030 m.

Daugelio pramonės atstovų nuomone, realybė yra tokia, kad net ir gavus daugiau užsakymų ir įmonėms jau plečiant gamybos pajėgumus, prireiks ne vienerių metų, kad Europa galėtų patenkinti dabartinę paklausą, palyginti su po Šaltojo karo išlaidas mažinusiu kariniu-pramoniniu kompleksu.

Rusijos gynyba pietiniame fronte, nepaisant gynybinių linijų, yra trapi. Jei artilerijai pavyks sėkmingai veikti šiame rajone, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms prireiks kelių mėnesių, kad ją pralaužtų.

Tai pareiškė informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zhurecas televizijos kanale „Espresso“. Jis sakė, kad, remiantis įvairiais vertinimais, tai gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių.

„Kai žvelgiame į pietinį frontą, manau, kad priešo gynyba vis dar trapi. Matome, kad visi priešo taktiniai ir operatyviniai rezervai dislokuoti pietiniame fronte. Galimybės rasti naujų rezervų yra gana ribotos. Ir dabar tik laiko klausimas, kada šios gynybos linijos bus perbraižytos artilerija. Šis procesas, įvairiais vertinimais, gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių“, – sakė jis.

Pasak jo, per mėnesį trunkantį kontrpuolimą Ukrainos pajėgos ne tik pasiekė taktinių laimėjimų, bet ir įgijo supratimą apie Rusijos gynybos stabilumą ar nestabilumą, o tada padarė atitinkamas išvadas.

„Dabar daugiausia dėmesio bus skiriama artilerijai, ir tai nulems Rusijos gynybos ateitį. Būtent kasetinių šaudmenų naudojimas gerokai padės ją pralaužti. O tada pamatysime, kiek Rusijos daliniai iš tiesų gali atlaikyti Ukrainos kariuomenės spaudimą“, – sakė jis.

Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ per artimiausias 12 savaičių Ukrainoje atidarys šarvuočių gamybos gamyklą, žiniasklaidos grupei CNN sakė bendrovės valdybos pirmininkas Arminas Pappergeris.

Didžiausia Vokietijos ginklų gamintoja taip pat mokys ukrainiečius aptarnauti gamykloje gaminamus tankus ir kitas šarvuotas transporto priemones.

Pažymima, kad gamykla bus įsikūrusi vakarinėje Ukrainos dalyje.

„Reuters“/„Scanpix“/Įmonės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris

„Ukrainiečiai turi padėti sau patys – jei jie visada lauks, kad europiečiai ar amerikiečiai jiems padės per ateinančius 10 ar 20 metų... tai neįmanoma“, – pabrėžė jis.

Bendrovė tikisi, kad gamykla Ukrainoje pagamins apie 400 tankų per metus. Be to, ji planuoja gaminti ir remontuoti „Fuchs“ šarvuočius.

A.Pappergerio teigimu, gamykla galėtų būti apsaugota nuo įmanomų Rusijos atakų.

„Yra daug gamyklų, gaminančių karinę produkciją [Ukrainoje]. Tai tik dar viena, ir mes galime ją apsaugoti“, – teigė įmonės vadovas.

Primename, kad gegužės mėnesį Ukrainos valstybinė įmonė „Ukroboronprom“ pasirašė strateginės partnerystės susitarimą su „Rheinmetall“ dėl bendros įmonės steigimo.

Pagal susitarimą „Ukroboronprom“ ir „Rheinmetall“ pradės bendradarbiauti vykdant Ukrainai perduotų šarvuočių techninę priežiūrą ir remontą.

Vokietijos bendrovė tikisi pasirašyti sutartis dėl dar dviejų bendrų įmonių steigimo – šaudmenų ir oro gynybos gamybos.