V.Zelenskis patvirtino: dalyvaus NATO susitikime Vilniuje

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, rašo pravda.ua.

Jis taip pat paminėjo Vilniaus viršūnių susitikime planuojamus „įvairaus lygio dvišalius susitikimus – Europos šalių, Amerikos, Kanados, Japonijos“.

„Prioritetai yra visiškai akivaizdūs – oro gynyba mūsų miestams, visoms bendruomenėms visoje šalyje, dirbame, kad sukurtume visavertį oro skydą“, – pridūrė prezidentas.

Iki šiol Ukrainos pusė nei patvirtino, nei paneigė prezidento dalyvavimo liepos 11-12 d. vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino V.Zelenskio dalyvavimą NATO Vilniuje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Berlyną nustoti blokuoti spartų Ukrainos stojimą į NATO.

Tai D.Kuleba sakė pirmadienį duodamas interviu žiniasklaidos kanalui ARD.

„Raginu Vokietijos vyriausybę nekartoti klaidų, kurias A.Merkel padarė 2008 m.“, – sakė Ukrainos diplomatas.

Pasak jo, jau dabar didžioji dauguma NATO narių pritaria greitam Ukrainos prisijungimui prie Aljanso.

2008 m. Bukarešte vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija ir Prancūzija pasisakė prieš Ukrainos narystę ir veiksmų plano dėl šalies stojimo į Aljansą suteikimą.

Rusams apšaudžius Zaporižios sritį, vietą, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, žuvo penki žmonės, pirmadienį pranešė pietrytinio regiono gubernatorius Jurijus Malaško, pavadinęs apšaudymą karo nusikaltimu.

Pasak jo, smogta Orichivo gyvenamajam rajonui.

Iš pradžių jis nurodė, kad žuvo trys 43–47 metų moterys ir 47-erių vyras.

Vėliau tą pačią dieną per televiziją J.Malaško sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių.

„Iš po griuvėsių ištrauktas dar vieno žmogaus kūnas“, – jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukraine".

Orichivas, kuriame prieš karą gyveno apie 14 000 žmonių, yra Zaporižios regione, kurį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigė aneksavęs praėjusiais metais, nors rusai niekada neturėjo visiškos jo kontrolės.

Ukrainos generalinis prokuroras savo pareiškime nurodė, kad smūgis buvo suduotas sekmadienį 13 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) ir kad dar buvo sužeista 13 žmonių.

Prokuratūra paskelbė nuotraukas, kuriose matyti iš dalies sugriuvęs raudonų plytų dviejų aukštų pastatas, apsuptas nuolaužų ir nulūžusių stogo sijų.

Orichivas yra netoli fronto linijos, kur Ukrainos pajėgos stengiasi atkovoti stipriai įtvirtintas pozicijas iš Rusijos pajėgų.

J.Malaško platformoje „Telegram“ sakė, kad rusai surengė 36 tikslinius smūgius 10 gyvenviečių, nukentėjo 10 civilinių objektų.

Novodanylivkos kaime sužalotas 65-erių vyras.

Sakartvelas pirmadienį, likus dienai iki Aljanso viršūnių susitikimo Lietuvoje, pareiškė, kad neaiškumas dėl jo perspektyvų įstoti į NATO naudingas Rusijai.

2008 metais Rumunijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė, kad Sakartvelas ir Ukraina įstos į Aljansą, kai atitiks narystės kriterijus, tačiau atsisakė oficialiai nustatyti šių šalių narystės sąlygas.

„Prieštaringas sprendimas sukėlė dviprasmybę, kuri pastūmėjo Rusiją pasinaudoti atsivėrusia geopolitine galimybe ir dar labiau pabloginti padėtį“, – pirmadienį šalies valdančiosios partijos vardu paskelbtame pareiškime sakė Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis.

Antradienį ir trečiadienį NATO lyderiai susitinka Lietuvos sostinėje. Viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Aljanso atsakui į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą ir Kyjivo siekiui tapti NATO nariu, tačiau žinių apie Sakartvelo pažangą siekiant narystės faktiškai nesitikima.

Š.Papuašvilis sakė, kad Sakartvelo narystė NATO būtų padėjusi išvengti 2008 metų Rusijos invazijos į šalį, kuri įvyko kilus įtampai dėl Tbilisio siekio užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais.

„Sakartvelo atmetimas taip pat galėjo prisidėti prie Ukrainos katastrofos, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Rusijos karą Ukrainoje. – NATO sienos rodo, kur brėžiama taikos riba.“

„Nematome jokių suprantamų argumentų, kodėl Sakartvelas negali būti priimtas į NATO... Atrodo, kad Sakartvelas atsitrenkia į stiklines duris“, – kalbėjo Š. Papuašvilis.

Jis atmetė tarptautinėje arenoje vis garsiau skambančius įtarimus, kad Tbilisis pastaraisiais metais grįžo į Rusijos orbitą ir atsisakė vilčių įstoti į NATO.

„Niekas negali būti toliau nuo tiesos“, – sakė įtakingas politikas ir pridūrė, kad dėl Sakartvelo demokratinių ir gynybos reformų jis tapo „vienu iš labiausiai suderinamų partnerių, kaip pripažįsta pati NATO“.

Sakartvelo siekis prisijungti prie NATO yra įtvirtintas šalies konstitucijoje, o jį remia 74 proc. gyventojų, rodo viešosios nuomonės apklausos.

Dauguma ukrainiečių tikisi, kad liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus užtikrintas Ukrainos prisijungimas prie Aljanso.

Tai rodo liepos 4-10 d. sociologinės grupės „Reitingai“ atlikta apklausa, praneša „Evropeiska pravda“.

56 proc. respondentų tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikimas garantuos Ukrainos įstojimą į NATO: 29 proc. – trumpuoju laikotarpiu, 27 proc. – ilguoju laikotarpiu.

27 proc. respondentų mano, kad aukščiausiojo lygio susitikime nebus priimta jokių konkrečių sprendimų, o viskas apsiribos bendrais teiginiais.

Dar 13 proc. mano, kad Ukrainai nebus pažadėta narystė NATO, bet bus pažadėta ginklų.

Pirmadienį Australijos premjeras Anthony Albanese'is pareiškė, kad Australija nusiųs Australijos karališkųjų oro pajėgų stebėjimo lėktuvą į Vokietiją, kad padėtų Ukrainai apsaugoti humanitarinę ir karinę paramą, jos tiekimo kelius už šalies teritorijos ribų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Šešiems mėnesiams dislokuotas orlaivis „E-7A Wedgetail“ turės iki 100 Australijos įgulos narių ir pagalbinio personalo, pažymėjo Australijos ministras pirmininkas per saudos konferenciją Berlyne kartu su šalies kancleriu Olafu Scholzu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Anthony Albanese'is

Lėktuvai, kuriais Australija parodo savo įsipareigojimą palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, padės apsaugoti tarptautinius logistikos centrus, „būtinus karinės ir humanitarinės pagalbos srautams Ukrainos žmonėms“, sakė jis.

„Šis įnašas yra labai svarbus ne tik dėl to, ką jis padarys, bet ir dėl to, ką jis simbolizuoja – Australijos įsipareigojimą daryti viską, ką galime, kad suteiktume tinkamus išteklius“, kurie maksimaliai padidintų šalies paramą Ukrainai.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pirmą kartą po trumpai gyvavusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maišto pasirodė televizijos įraše, kuriuo pasidalino Gynybos ministerija. 

V.Gerasimovas buvo vienas iš dviejų pagrindinių „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino taikinių. 

Rusijos gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše pareigūnai informuoja V.Gerasimovą apie Kyjivo bandymą smogti Rusijai ir aneksuotam  Ukrainos Krymo pusiasaliui.

Generolas Viktoras Afzalovas V.Gerasimovui pranešė, kad Rusijos oro gynyba numušė tris Ukrainos raketas S-200.

„Nukentėjusiųjų ir žalos nėra“, – teigė V.Afzalovas. 

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valerijus Gerasimovas

Raketos buvo nukreiptos į Kerčės tiltą, jungiantį Rusiją su Krymu, ir Morozovsko aerodromą Rostovo pasienio regione.

V.Gerasimovui taip pat buvo nurodyta, kad kitos dvi raketos buvo neutralizuotos elektroniniu būdu. 

V.Gerasimovas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ištisus mėnesius iki „Wagner“ sukilimo buvo smarkiai kritikuojami J.Prigožino.

Po nepavykusio maišto imta spėlioti, jog Rusijos karinėje vadovybėje gali įvykti permainų.

Vis dar neaiškus generolo Sergejaus Surovikino, kuris, kaip manoma, palankiai vertina „Wagner“, likimas.

Pirmadienį paviešintoje filmuotoje medžiagoje nematyti S.Surovikino, kuris oficialiai tebėra V.Gerasimovo pavaduotojas ir Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas.

Europos gynybos pramonė stengiasi įsukti gamybos smagratį, tačiau gynybos bendrovės vis dar nėra tikros, kad valstybiniai užsakymai nesibaigs taip greitai, kaip prasidėjo, straipsnyje rašo leidinys „Bloomberg“.

„Anksčiau turėjome laiko [įvykdyti užsakymus], bet neturėjome pinigų [užsakymų]. Šiandien turime pinigų, bet neturime laiko“, – „Bloomberg“ sakė įmonės „BAE Systems Hägglunds AB“ vadovas Tommy Gustafsson-Rask.

Pažymėta, kad šiuo metu Europos gynybos rangovai yra užversti užsakymais viskam – nuo amunicijos iki kovinių mašinų, tačiau vis dar bijo investuoti į gamybos pajėgumų plėtrą po to, kai kelis dešimtmečius iš eilės turėjo nutraukti gamybą dėl gynybai skirtų užsakymų stokos.

Europos įmonėms tenka atlikti iš karto kelias svarbias užduotis: skubiai aprūpinti ginklais kariaujančią Ukrainą, kur užsitęsęs karas sparčiai eikvoja sąjungininkų turimas ginklų atsargas, kompensuoti ir padidinti pačių Europos kariuomenių atsargas ir užtikrinti papildomų NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurios bus padidintos septynis kartus iki 300 tūkst. karių, dislokavimą.

Anksčiau Europos šalys dažnai pasikliaudavo Jungtinių Amerikos Valstijų karinio pramoninio komplekso gamybiniais pajėgumais, tačiau dabar jis užsimtas Pentagono užsakymų vykdymu, kuris susiduria su artilerijos stoka ir jau buvo priverstas siųsti kasetinę amuniciją į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Charkivo regione

Anot „Bloomberg“, Europos gynybos bendrovės dabar laukia garantijų dėl būsimų užsakymų, kad išvengtų nuostolių po didelių investicijų į naujas dirbtuves ir gamyklas. 

„Pramonės atstovai baiminasi, kad jie išplės gamybą tik tam, kad po trejų ar penkerių metų, kai bus atidarytos naujos gamyklos, paaiškėtų, jog nėra paklausos“, – rašoma straipsnyje, primenant, kad Europos vyriausybės anksčiau nesilaikė įsipareigojimų didinti karinį biudžetą.

Vienas Europos diplomatas leidiniui teigė, kad kai kurios vyriausybės vis dar nesiryžta pasirašyti ilgalaikių ginkluotės sutarčių, nes nėra tikros, ar jų prireiks ateityje.

„BAE Systems“ pažymėjo, kad dėl išaugusios jų produkcijos paklausos išryškėjo kliūtys tiekimo grandinėje, todėl gerokai pailgėjo pristatymo terminai, ypač šarvuotų kovos mašinų. Šiuo metu tiekimo terminas yra septyneri metai – daugiau nei tris kartus ilgesnis nei prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Tai reiškia, kad šiandien užsakyta šarvuotoji transporto priemonė klientui bus pristatyta ne anksčiau kaip 2030 m.

Daugelio pramonės atstovų nuomone, realybė yra tokia, kad net ir gavus daugiau užsakymų ir įmonėms jau plečiant gamybos pajėgumus, prireiks ne vienerių metų, kad Europa galėtų patenkinti dabartinę paklausą, palyginti su po Šaltojo karo išlaidas mažinusiu kariniu-pramoniniu kompleksu.

Rusijos gynyba pietiniame fronte, nepaisant gynybinių linijų, yra trapi. Jei artilerijai pavyks sėkmingai veikti šiame rajone, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms prireiks kelių mėnesių, kad ją pralaužtų.

Tai pareiškė informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zhurecas televizijos kanale „Espresso“. Jis sakė, kad, remiantis įvairiais vertinimais, tai gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių.

„Kai žvelgiame į pietinį frontą, manau, kad priešo gynyba vis dar trapi. Matome, kad visi priešo taktiniai ir operatyviniai rezervai dislokuoti pietiniame fronte. Galimybės rasti naujų rezervų yra gana ribotos. Ir dabar tik laiko klausimas, kada šios gynybos linijos bus perbraižytos artilerija. Šis procesas, įvairiais vertinimais, gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių“, – sakė jis.

Pasak jo, per mėnesį trunkantį kontrpuolimą Ukrainos pajėgos ne tik pasiekė taktinių laimėjimų, bet ir įgijo supratimą apie Rusijos gynybos stabilumą ar nestabilumą, o tada padarė atitinkamas išvadas.

„Dabar daugiausia dėmesio bus skiriama artilerijai, ir tai nulems Rusijos gynybos ateitį. Būtent kasetinių šaudmenų naudojimas gerokai padės ją pralaužti. O tada pamatysime, kiek Rusijos daliniai iš tiesų gali atlaikyti Ukrainos kariuomenės spaudimą“, – sakė jis.

Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ per artimiausias 12 savaičių Ukrainoje atidarys šarvuočių gamybos gamyklą, žiniasklaidos grupei CNN sakė bendrovės valdybos pirmininkas Arminas Pappergeris.

Didžiausia Vokietijos ginklų gamintoja taip pat mokys ukrainiečius aptarnauti gamykloje gaminamus tankus ir kitas šarvuotas transporto priemones.

Pažymima, kad gamykla bus įsikūrusi vakarinėje Ukrainos dalyje.

„Reuters“/„Scanpix“/Įmonės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris

„Ukrainiečiai turi padėti sau patys – jei jie visada lauks, kad europiečiai ar amerikiečiai jiems padės per ateinančius 10 ar 20 metų... tai neįmanoma“, – pabrėžė jis.

Bendrovė tikisi, kad gamykla Ukrainoje pagamins apie 400 tankų per metus. Be to, ji planuoja gaminti ir remontuoti „Fuchs“ šarvuočius.

A.Pappergerio teigimu, gamykla galėtų būti apsaugota nuo įmanomų Rusijos atakų.

„Yra daug gamyklų, gaminančių karinę produkciją [Ukrainoje]. Tai tik dar viena, ir mes galime ją apsaugoti“, – teigė įmonės vadovas.

Primename, kad gegužės mėnesį Ukrainos valstybinė įmonė „Ukroboronprom“ pasirašė strateginės partnerystės susitarimą su „Rheinmetall“ dėl bendros įmonės steigimo.

Pagal susitarimą „Ukroboronprom“ ir „Rheinmetall“ pradės bendradarbiauti vykdant Ukrainai perduotų šarvuočių techninę priežiūrą ir remontą.

Vokietijos bendrovė tikisi pasirašyti sutartis dėl dar dviejų bendrų įmonių steigimo – šaudmenų ir oro gynybos gamybos.

Valdžios institucijos evakuoja su Rusija besiribojančių Sumų srities bendruomenių gyventojus penkių kilometrų zonoje, pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Artiuchas.

Tokį sprendimą priėmė regiono gynybos taryba, išsamiai išanalizavusi operatyvinę situaciją pasienio regione.

„Nuolatinis pasienio bendruomenių apšaudymas iš artilerijos pabūklų, kurio intensyvumas pastaruoju metu labai padidėjo, naikina infrastruktūrą, gyvybiškai svarbius objektus ir privačius namus“, – rašoma Sumų srities karinės administracijos pranešime.

Pažymėta, kad nuo sausio iki liepos mėn. dėl Rusijos pajėgų apšaudymo iš viso žuvo 35 civiliai gyventojai. Vien praėjusį mėnesį pasienio regiono bendruomenėse buvo nužudyta 17 žmonių, įskaitant 1 vaiką.

„AP“/„Scanpix“/Sumų srities gyventojos

„Žmonės čia ne gyvena, o išgyvena – nuolat apšaudomi, savaitėmis ar net mėnesiais neturi elektros. Parduotuvės, mokyklos ir ligoninės dažnai nedirba. Neįmanoma saugiai įvežti būtiniausių maisto produktų, vaistų ir kt.

Dėl nuolatinio apšaudymo beveik neįmanoma atkurti sugriautų objektų. Priešas veikia klastingai ir įžūliai – jis sąmoningai taikosi net į remonto brigadas – neseniai žuvo „Sumyoblenergo“ darbuotojai, vykę taisyti sugadintos elektros linijos“, – informavo V.Artiuchas.

Pabrėžiama, kad civilių gyventojų buvimas penkių kilometrų zonoje pasienyje neleidžia Ukrainos kariuomenei veiksmingai reaguoti į priešiškus veiksmus ir imtis adekvačių atsakomųjų veiksmų, nes taip keliamas dar didesnis pavojus civiliams.

Pranešta, kad šiuo metu vyksta sistemingas pasirengimas, siekiant suteikti tinkamą alternatyvą pasienio gyvenviečių gyventojams.

Valdžios institucijos pabrėžė, kad evakuacija bus vykdoma su atitinkama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priedanga, siekiant užkirsti kelią priešui vykdyti provokaciją ir kelti pavojų mūsų gyventojams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimą NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje.

Tai jis pasakė Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda.

Pasak jo, šis aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų priartinti Ukrainą prie NATO.

„Mes atnaujinsime savo politinius ryšius. Prezidentas V.Zelenskis prisijungs prie mūsų NATO ir Ukrainos tarybos steigiamajame posėdyje“, – sakė J.Stoltenbergas.

„DPA“/„Picture Alliance“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau kelias dienas kontroliuoja Rusijos okupantų įvažiavimus, išvažiavimus ir judėjimą Bachmute. 

Pasak Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Hanos Maliar, tai tapo įmanoma dėl sėkmingo ukrainiečių karių žygio.

„Jau kelias dienas mūsų gynėjai kontroliuoja priešų įėjimus, išėjimus ir judėjimą Bachmute. Tai tapo įmanoma dėl to, kad žygiuojant mūsų kariai perėmė pagrindinių dominuojančių aukštumų aplink Bachmutą kontrolę“, – rašė ji „Telegram“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Kinija pirmadienį perspėjo, kad neatsakingas kasetinių šaudmenų perdavimas gali sukelti humanitarinių problemų, Jungtinėms Valstijoms pritarus šių ginklų siuntimui į Ukrainą.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning sakė, kad Vašingtono sprendimas sulaukė „didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio, o daugelis šalių išreiškė nepritarimą“.

Tačiau šio sprendimo ji tiesiai nepasmerkė, tik pažymėjo, kad „neatsakingas kasetinių šaudmenų perdavimas gali sukelti humanitarinių problemų“.

„Turėtume sąžiningai spręsti humanitarines problemas ir teisėtus karinius bei saugumo poreikius, ir laikytis apdairaus bei santūraus požiūrio į kasetinių šaudmenų perdavimą“, – pridūrė ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kasetinės bombos

Humanitarinės grupės griežtai pasmerkė JAV sprendimą tiekti kasetines bombas, kurios gali kelti pavojų civiliams gyventojams daugelį metų.

Nei Kinija, nei Jungtinės Valstijos nėra pasirašiusios konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuria draudžiama naudoti šiuos ginklus.

Rusija taip pat nėra pasirašiusi sutarties, o jos kasetinių bombų naudojimas Ukrainoje sulaukė kritikos.

Kinija teigia karo Ukrainoje klausimu esanti neutrali šalis, tačiau Pekinas kritikuojamas už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą už jos invaziją.

Vokietija per šios savaitės NATO viršūnių susitikimą paskelbs pažadą dėl naujo reikšmingo karinės įrangos Ukrainai paketo, pirmadienį sakė vienas vyriausybės aukšto rango pareigūnas.

Paklaustas, ar Berlynas per susitikimą Vilniuje prisiims kokį nors naują įsipareigojimą tiekti ginklus Kyjivui, su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas atsakė: „Taip,.. žymų. Labai žymų.“

Daugiau detalių šaltinis nepateikė.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje prasidės antradienį ir truks dvi dienas; jo metu turėtų dominuoti Aljanso reakcijos į Rusijos karą prieš Ukrainą ir Kyjivo siekio įstoti į NATO klausimai.

Atkartodamas kitų svarbių partnerių santūrią poziciją, minimas vokiečių pareigūnas sakė, kad viršūnių susitikime Ukraina neišgirs pakvietimo tapti NATO nare. Komentaras akcentuoja tai, kad Berlynas teikia pirmenybę konkrečiai pagalbai, o ne simboliams.

„Scanpix“ nuotr./Borisas Pistorius

Tačiau tikimasi, kad lyderiai sutars keturis kartus per metus rengti NATO ir Ukrainos susitikimus siekiant gerinti ir reikšmingai stiprinti ryšius.

Rusijai pernai vasarį pradėjus didelio masto invaziją Ukrainoje, Vokietija atsisakė savo tradicinės pacifistinės pozicijos ir nusiuntė Kyjivui įvairiausių ginklų, nuo oro gynybos sistemų iki artilerijos. Dabar Vokietija pagal Ukrainai tiekiamos ginkluotės kiekį atsilieka tik nuo JAV.

Anksčiau šiais metais Berlynas pradėjo siųsti į Ukrainą pažangius tankus „Leopard“, Kyjivui kelis mėnesius prašius sunkiosios ginkluotės.

Kol kas Vokietijos vyriausybė pristatė Ukrainai 18 „Leopard 2“.

Rusija anksčiau šį mėnesį sakė perėmusi kelis „Leopardus“ ir kelias amerikietiškas kovos mašinas „Bradley“. Maskvos paskelbtame įraše matyti, kaip rusų kariai apžiūri šią techniką.

Ukrainos ir Vokietijos politikai ragina greit atsiųsti kitų tankų.

Tuo metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Berlynas toliau tieks ne tokius pažangius tankus „Leopard 1“ ir kad iki metų pabaigos jų bus nusiųsta daugiau kaip 100.

Anksčiau pirmadienį skelbta, kad, pasak prancūzų leidinio „Liberation“, privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas yra Maskvoje ir liepos 1 d. susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Rusijos prezidentas, praėjus kelioms dienoms po „Wagner“ surengto ir netrukus nutraukto maišto, susitiko su J.Prigožinu.

Pasak D.Peskovo, tris valandas trukęs susitikimas įvyko birželio 29-ąją, jame taip pat dalyvavo J.Prigožino įkurtos bendrovės „Wagner“ vadai.

Anot Kremliaus atstovo spaudai, susitikimo metu V.Putinas pasiūlė įvertinti „Wagner“ veiksmus mūšio lauke Ukrainoje ir birželio 24-osios įvykius. V.Putinas taip pat išklausė vadų paaiškinimus ir pasiūlė jiems tolesnės tarnybos galimybių, nurodė Kremliaus atstovas.

„Patys vadai pateikė savo versiją dėl to, kas įvyko. Jie pabrėžė, kad tvirtai remia valstybės vadovą ir vyriausiąjį pajėgų vadą, ir yra jo kariai, be to, sakė, kad yra pasirengę toliau kovoti už savo tėvynę“, – pridūrė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Anot pirmosios nepriklausomos statistinės Rusijos nuostolių analizės, beveik 50 tūkst. rusų žuvo kare Ukrainoje. Tokios išvados priėjo dvi nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės, „Mediazona“ ir „Meduza“, bendradarbiaudamos su vienu duomenų mokslininku iš Vokietijos Tiubingeno universiteto. 

Teigiama, kad buvo pasinaudota viešais Rusijos vyriausybės duomenimis ir įvertinta, kokia gali būti tikroji – Maskvos kruopščiai slepiama – žmogiškoji invazijos į Ukrainą kaina.

Atliekant vertinimą, buvo remtasi per COVID-19 pandemiją plačiai naudota statistine perteklinio mirtingumo koncepcija. Pasinaudojant įrašais apie paveldėjimą ir oficialiais duomenimis apie mirtingumą apskaičiuota, kiek nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų gegužės jaunesnių nei 50 metų vyrų mirė daugiau nei paprastai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai Kryme

Nei Maskva, nei Kyjivas nepateikia savalaikių duomenų apie karinius nuostolius ir labai stengiasi padidinti priešo aukų skaičių. Rusija viešai yra pripažinusi kiek daugiau nei 6 tūkst. savo karių žūtį. Pasak aktyvistų ir žurnalistų, pranešimai apie karinius nuostolius Rusijos žiniasklaidoje gniaužiami.

Žūties atvejų fiksavimas yra tapęs nepaklusnumo aktu ir tai darantiems asmenims gresia puldinėjimas ar net baudžiamieji kaltinimai, pažymi tyrimas.

Nepaisydama tokių iššūkių naujienų svetainė „Mediazona“ ir britų transliuotojo BBC rusiškoji redakcija, dirbdamos su savanorių tinklu ir pasinaudodamos įrašais socialiniuose tinkluose bei kapinių Rusijoje nuotraukomis, sukūrė duomenų apie patvirtintus žūties kare atvejus bazę. Iki liepos 7-osios buvo identifikuoti 27 423 žuvę rusų kariai.

„Tai tik tie kariai, kurių vardus žinome ir kurių mirtį kiekvienu atveju patvirtino ne vienas šaltinis“, – sakė „Mediazona“ redaktorius Dmitrijus Treščianinas, padėjęs prižiūrėti tyrimą.

„Įvertinimas, kurį atlikome su „Meduza“, parodo mums „paslėptas“ mirtis – mirtis, kurias Rusijos vyriausybė taip liguistai ir nesėkmingai bando nuslėpti“, – pridūrė jis.

 Per savaitę Kyjivo pajėgos iš Rusijos pajėgų Ukrainos pietuose ir rytuose atkovojo 14 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Be to, ukrainiečiai dviem frontais pasistūmėjo daugiau nei kilometrą, pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas platformoje „Telegram“ nurodė, kad šiuo metu išlaisvintose Ukrainos teritorijose vyksta išminavimo darbai. 

Anot jo, pastarąją savaitę Kyjivo pajėgos pasistūmėjo daugiau nei kilometrą Berdiansko ir Melitopolio kryptimi.

„Nuo puolimo pradžios šiomis kryptimis iš viso pažengta 8,6 kilometro. Per pastarąją savaitę pietų Ukrainoje išlaisvinta daugiau kaip 10 kvadratinių kilometrų Ukrainos žemės“, – sakė A.Kovaliovas. 

Pasak jo, Bachmuto kryptimi per praėjusią savaitę išlaisvinta 4 kv. km teritorijos.

Ukraina tvirtina, kad nuo kontrpuolimo pradžios iš viso atkovojo 193 kvadratinius kilometrus savo teritorijos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Prieš liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą Jungtinės Valstijos ir Vokietija patiria didelį sąjungininkių spaudimą parodyti didesnę paramą Ukrainos narystei NATO.

Apie tai praneša „Financial Times“, cituodamas apie derybas informuotus pareigūnus.

Pažymima, kad Vašingtonas ir Berlynas pasisako už tai, kad būtų suformuluotas galutinis aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimas, kuriame nebūtų visiškos paramos Ukrainos keliui į NATO narystę, jau nekalbant apie kvietimą Kyjivui prisijungti prie NATO po karo, kaip to reikalauja Rytų Europos šalys.

„DPA“//„Picture Alliance“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokitiejos kacleris Olafas Scholzas

Straipsnyje taip pat rašoma, kad kitas Aljanso nares „nustebino konservatyvi“ JAV ir Vokietijos pozicija.

Pasak dviejų pareigūnų, susipažinusių su aukščiausiojo lygio susitikimo planais, šis nesutarimas grasina užtemdyti pažangą dėl atskirų ilgalaikių saugumo garantijų Kyjivui, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, JAV ir kitos sąjungininkės.

Pasak „Financial Times“ šaltinių, kadangi sekmadienį vykusiose NATO ambasadorių derybose nepavyko pasiekti kompromiso dėl galutinio pareiškimo teksto, tikėtina, kad Aljanso vadovai jį užbaigs patys aukščiausiojo lygio susitikime.

Pasak laikraščio šaltinių, Ukrainos stojimo į NATO priešininkai, vadovaujami Vokietijos ir JAV, teigia, kad „Aljansas negali sutikti su niekuo, kas leistų manyti, jog Ukraina neišvengiamai eina narystės keliu, prieš tai neįvykdžiusi griežtų valdymo, karinių ir ginkluotės standartų, ir kad NATO negali prisiimti jokių įsipareigojimų, nežinodama, kaip ir kada baigsis karas“.

Rusijos okupantai pranešė, kad prieš išvažiavimą į Kerčės tiltą, skirtą įvažiuoti į aneksuotą Krymą, susidarė daugiau nei 1300 automobilių spūstis.

Propagandinė žiniasklaida praneša, kad ant Krymo tilto iš Rusijos Tamanės įstrigo 1310 automobilių.

Ši informacija pateikta liepos 10 d. 10 val. ryto. Rusai teigia, kad laukimo laikas spūstyje pailgėjo iki 6 valandų.

Anksčiau buvo pranešta, kad į Kerčę atplaukė desantinis laivas, turintis pervežti turistų automobilius, jei situacija dėl spūsties ant Krymo tilto pablogėtų.

Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasylis Bodnaras atskleidė, kaip Kyjivas ir Ankara derėjosi dėl penkių „Azov“ vadų grąžinimo namo. 

Liepos 8 d. vakare „Azovstal“ gynėjai atvyko į Lvivą po daugiau nei pusmetį trukusio priverstinio gyvenimo Turkijoje. Pasak V.Bodnaro, Ankara nekėlė Kyjivui jokių sąlygų, priešingai, ji buvo suinteresuota Mariupolio gynėjų sugrąžinimu. 

„Nebuvo jokių man žinomų sąlygų dėl mūsų kariškių grąžinimo. Priešingai, tai yra Turkijos, kaip tarpininkės, pozicija. Jos vaidmuo yra svarbus, nes kelia Turkijos, kaip pasaulinės veikėjos, poziciją“, – sakė jis.

V.Bodnaras pabrėžė, kad „Azov“ vadų grąžinimas yra ne tik „geras gestas Ukrainai“, bet visų pirma stiprina Ankaros pozicijas bendraujant su Maskva.

Jis taip pat pažymėjo, kad atitinkamos derybos tarp vyriausybių truko kelis mėnesius.

„Jose dalyvavo visas prezidento V. Zelenskio diplomatinis avangardas“, – sakė ambasadorius.

Ukrainos vicepremjerė, atsakinga už Europos ir euroatlantinę integraciją, Olha Stefanišyna atskleidė, kurios šalys labiausiai palaiko Ukrainos kvietimą į NATO. 

Interviu leidiniui „Evropeiska pravda“ ji priminė, kad Ukrainos kvietimo į NATO ir saugumo garantijų Ukrainai klausimas bus vienas iš klausimų, kurie bus svarstomi Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje.

Pasak jos, pagrindiniai kvietimo šalininkai yra sąjungininkai iš Vidurio ir Rytų Europos.

„Taip pat svarbu, kad Ukrainos pakvietimą remia vieningas viso rytinio NATO flango balsas, kuris sako, kad jų saugumas priklauso nuo to, ar Ukraina taps Aljanso nare“, – sakė ji.  

Pareigūnė patikslino, kad ji turėjo omenyje viso Bukarešto devyneto, įskaitant Baltijos šalis, Lenkiją ir Vengriją, poziciją.

„Birželio 6 d. įvyko Bukarešto devynių šalių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo generalinis sekretorius, Vengrijos prezidentas, ir buvo oficialiai pasirašyti sprendimai, taip pat ir Vengrijos pusės. Reikia suprasti, kad Ukrainos narystė NATO skatinama ne tiek Kyjivo, kiek rytinio flango saugumo labui“, – sakė vicepremjerė. 

Ji pridūrė, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje taip pat yra Ukrainos kvietimo į NATO šalininkų. Tarp jų, pavyzdžiui, yra Prancūzija.  

„Emmanuelis Macronas remia Ukrainos narystę NATO, pritaria NATO ir Ukrainos tarybos, kaip tilto tokiai narystei pasiekti, sukūrimui. Ir tai yra daugiau nei tik parama Ukrainai: Prancūzija yra iniciatyvos dėl Europos strateginės autonomijos lyderė, ir E.Macronas tikrai mano, kad sprendimas dėl Ukrainos turėtų būti priimtas NATO dabar“, – sakė O.Stafanišyna.

Be to, ji mano, kad Italijos pozicija yra vienareikšmiškai palanki Ukrainai, ir pabrėžia Šiaurės Europos šalis – Daniją ir Norvegiją – kurios vieningai remia Ukrainą.

O.Stefanišyna pripažįsta, kad Jungtinių Valstijų vaidmuo NATO buvo ir tebėra pagrindinis, tačiau neatsakė į klausimą, ar JAV prezidentas Joe Bidenas neleis Ukrainai prisijungti prie Aljanso.

Lenkija pranešė apie dar vieno įtariamo Rusijos žvalgybos tinklo nario – penkioliktojo įtariamojo – sulaikymą. Apie tai pranešė RMF24.

Lenkijos vidaus saugumo agentūros darbuotojai sulaikė penkioliktą galimą Rusijos žvalgybos tinklo narį, vykdydami didelės apimties tyrimą, kurį atlieka Nacionalinės prokuratūros Liublino skyrius.  

Apie sulaikymą pranešė vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis, kuris taip pat koordinuoja specialiųjų tarnybų darbą. 

Sulaikytasis yra Ukrainos pilietis ir nuo 2019 m. gyvena Lenkijoje. Tyrėjų teigimu, jis rinko duomenis apie ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant karinius objektus ir uostus, ir už atlygį perdavė šią informaciją Rusijos žvalgybai. 

Vyras kaltinamas dalyvavimu organizuotoje nusikalstamoje grupėje ir darbu užsienio žvalgybai prieš Lenkijos interesus. 

Manoma, kad jis priklausė platesniam žvalgybos tinklui, kuris buvo atskleistas prieš kelis mėnesius. Žiniasklaidos pranešimais, be kita ko, jo nariai bandė sekti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai. Tyrimas rodo, kad jie taip pat galėjo rengti sabotažą Lenkijos teritorijoje.

Vakarų žvalgybos šaltiniai teigia, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas yra Maskvoje ir liepos 1 d. susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, skelbia Prancūzijos žiniasklaidos priemonė „Liberation“, remdamasi šaltiniais Vakarų žvalgyboje. 

„Vakarų žvalgybos šaltinių duomenimis, J.Prigožinas iš tikrųjų yra Rusijos sostinėje.

Remiantis pranešimais, bent jau nuo penktadienio, liepos 1 d., Prigožinas laikomas Kremliuje, kur buvo iškviestas kartu su savo aukščiausiais vadais.

Vaizdo įrašo ekrano nuotr./Jevgenijus Prigožinas Rostove prie Dono

Teigiama, kad jis buvo susitikęs su Vladimiru Putinu, taip pat susitiko su generolu Viktoru Zolotovu, nacionalinės gvardijos vadu ir vienu iš ištikimiausių prezidento šalininkų, bei Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu“, – skelbia leidinys. 

Lenkijos specialiosios tarnybos sulaikė jau penkioliktą įtariamąjį, siejamą su rusų šnipų tinklu, socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį pranešė lenkų vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis.

„Vidaus saugumo agentūra sulaikė dar vieną šnipų tinklo narį, dirbusį rusų žvalgybai. Įtariamasis stebėjo karinius objektus ir jūrų uostus. Jam rusai nuolat atsilygindavo. Tai penkioliktas [asmuo], sulaikytas vykdant šį tyrimą“, – parašė M.Kaminskis.

Jis nenurodė, kokia sulaikytojo pilietybė.

Specialiųjų tarnybų pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad tas asmuo sulaikytas birželio 21 dieną.

„2019-aisiais įtariamasis atvyko į Lenkiją, užmezgė ryšį su šnipinėjimo tinklo koordinatoriumi ir sistemingai gaudavo atlyginimą už prieš Lenkiją nukreiptų užduočių, tarp kurių buvo ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų – karinių objektų ir jūrų uostų – stebėjimas, vykdymą“, – sakoma pranešime.

Teismo sprendimu vyras buvo suimtas trims mėnesiams.

Birželio pabaigoje Lenkijos pareigūnai pranešė, kad Vidaus saugumo agentūra Silezijos vaivadijoje sulaikė rusą, profesionalų ledo ritulininką, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymėjo, kad Rusija beveik neabejotinai susiduria su medicininio aprūpinimo krize mūšio lauke, nes per 17 mėnesių trunkantį karą vidutiniškai kasdien netenka apie 400 kovotojų.

Tikėtina, kad dėl karių aukų antplūdžio sutriko įprastas kai kurių Rusijos civilinių medicinos paslaugų teikimas, ypač pasienio regionuose netoli Ukrainos, pažymėjo britų žvalgyba. 

Spėjama, kad daugelis specialių karinių ligoninių yra rezervuotos nukentėjusiems karininkams.

Kaip teigė Kalašnikovo kompanijos kovinės medicinos mokymo padalinio vadovas, tikėtina, kad iki 50 proc. žuvusių Rusijos karių mirčių būtų buvę galima išvengti tinkamai suteikus pirmąją pagalbą.

Pranešama, kad labai lėta nukentėjusiųjų evakuacija ir netinkamas rusiškų kovinių turniketų naudojimas yra pagrindinė mirties atvejų ir amputacijų, kurių galima išvengti, priežastis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tradicinėje karo nuostolių apžvalgoje pažymėjo, kad per pastarąją parą buvo likviduota 440 Rusijos kovotojų. Teigiama, jog nuo karo pradžios Rusijos pusė patyrė apie 234 480 gyvosios jėgos nuostolių.

Pasak Generalinio štabo, taip pat buvo sunaikinti 7 tankai, 2 šarvuotosios kovos mašinos, 5 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema bei vienas bepilotis orlaivis.

Sekmadienį publikuotame interviu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žiniasklaidos grupei „ABC News“ pakartojo, kad „niekada“ nesutiks atiduoti Rusijai jokios teritorijos, įskaitant neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį, tačiau pripažino, kad 500 dienų trunkantis karas gali baigtis ir kitaip.

Televizijos laidoje „This Week“ Ukrainos lyderis nepaneigė pranešimo, jog Ukrainos pareigūnai neseniai Kyjive viešėjusiam Centrinės Žvalgybos agentūros vadovui Williamui Burnsui sakė, jog naujo kontrpuolimo tikslas – priartėti prie Krymo sienos ir tada priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti derybas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Žurnalistės paklaustas, ar tai „įmanoma“, V.Zelenskis atsakė: „Na, visiškai aišku, logiška retorika, kad tą akimirką, kai Ukraina pasieks administracinę sieną su laikinai okupuotu Ukrainos pusiasaliu, Krymu, labai tikėtina, kad V.Putinas bus priverstas ieškoti dialogo su civilizuotu pasauliu, ne taip, kaip buvo iki visiškos invazijos, dabar jis bus silpnesnis.“

Artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje prezidentas pavadino „labai svarbiu“, nes jis ir kiti Vakarų sąjungininkai suintensyvino raginimus reikalauti Ukrainos narystės NATO.

Tačiau jis nepatvirtino, ar dalyvaus, o Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas „ABC News“ sakė, kad V.Zelenskis „vis dar apie tai galvoja“.

A.Jermako nuomone, priešinimasis Ukrainos narystei NATO grindžiamas, kaip jis apibūdino, klaidingais požiūriais į Rusiją kaip racionalią veikėją ir konflikto eskalavimo rizika.

„Kai kurios šalys, deja, nelabai supranta dabartinės Rusijos. Tai nėra Puškino, Čaikovskio, rusų baleto, vienos stipriausių pasaulio kariuomenių šalis. Tai [teroristų] šalis, – pažymėjo jis. – Jei klausausi kokio nors pokalbio apie eskalavimą, mums, ukrainiečiams, tai skamba šiek tiek keistai. Kokių dar eskalacijų [mums] reikia? Manau, kad atėjo laikas priimti istorinius sprendimus“.

Rusams apšaudžius Zaporižios sritį, vietą, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, žuvo keturi žmonės, pirmadienį pranešė pietrytinio regiono gubernatorius Jurijus Malaško, pavadinęs apšaudymą karo nusikaltimu.

Pasak jo, smogta Orichovo gyvenamajam rajonui.

Žuvo trys 43–47 metų moterys ir 47-erių vyras.

Orichivas, kuriame prieš karą gyveno apie 14 000 žmonių, yra Zaporižios regione, kurį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigė aneksavęs praėjusiais metais, nors rusai niekada neturėjo visiškos jo kontrolės.

Ukrainos generalinis prokuroras savo pareiškime nurodė, kad smūgis buvo suduotas sekmadienį 13 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) ir kad dar buvo sužeista 13 žmonių.

Prokuratūra paskelbė nuotraukas, kuriose matyti iš dalies sugriuvęs raudonų plytų dviejų aukštų pastatas, apsuptas nuolaužų ir nulūžusių stogo sijų.

Orichivas yra netoli fronto linijos, kur Ukrainos pajėgos stengiasi atkovoti stipriai įtvirtintas pozicijas iš Rusijos pajėgų.

J.Malaško platformoje „Telegram“ sakė, kad rusai surengė 36 tikslinius smūgius 10 gyvenviečių, nukentėjo 10 civilinių objektų.

Novodanylivkos kaime sužalotas 65-erių vyras.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad specialiosios „Achmat“ pajėgos esą buvo perdislokuotos į Bachmuto kryptį ir esą kovoja Kliščijivkoje.

„Specialiosios operacijos (taip rusai vadina karą prieš Ukrainą – red.) vadovybė perkėlė „Achmat“ specialiąsias pajėgas, kurioms vadovauja Apta Alaudinovas, į sudėtingą Bachmuto kryptį. Šis perdislokavimas rodo Generalinio štabo pasitikėjimą ir aukštą padalinio kovinį pajėgumą“, – rašė R.Kadyrovas.

Jis taip pat pridūrė, kad liepos 9 d. neva kalbėjosi su A.Alaudinovu apie padėtį Kliščijivkoje, o pastarasis neva atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame jis išvažiuoja iš kaimo ir sako, kad viskas kontroliuojama.

„AP“/„Scanpix“/Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas

Liepos 9 d. Karo tyrimų institutas (ISW) rašė, kad dėl V.Putino sprendimo neišsiųsti „Wagner“ grupės ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn sukilėlių lyderių Rusijos diktatorius atsidūrė „keblioje padėtyje“.  

Liepos 9 d. anonimiškai buvo nutekintas dokumentas, kuris, atrodo, yra „Wagner“ grupės steigiamasis statutas, nors nutekinimo tikslas neaiškus. Dokumente išdėstyti samdinių kompanijos vadovų vaidmenys ir pareigos, taip pat pabrėžiama grupės ištikimybė rusų tautai.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

ISW rašo, kad nutekinimas gali būti siekis reabilituoti „Wagner“ ir jos buvusio vado Jevgenijaus Prigožino reputaciją po nutraukto 2023 m. birželio sukilimo.

Tačiau dokumente samdiniai atrodo kompetentingesni ir profesionalesni už Rusijos kariuomenę, taip pabrėžiant dviprasmišką „Wagner“ statusą Rusijoje. Pranešama, kad grupė vis dar verbuoja kovotojus Rusijoje, o Rusijos gynybos ministerija pati deda pastangas įdarbinti buvusius „Wagner“ narius Rusijos kariuomenėje.

ISW duomenimis, iki birželio sukilimo „Wagner“ buvo labiausiai kovai pasirengęs Rusijos kovinis dalinys. Dabar Rusijos vadovai nežino, kaip bendrauti su samdinių pajėgomis.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė viltį, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Kyjivas tikisi gauti aiškų signalą, kad vieną dieną jis galės įstoti į Aljansą, duos, jo žodžiais, geriausią įmanomą rezultatą.

Po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda V.Zelenskis sakė, jog jiedu aptarė antradienį Vilniuje prasidėsiantį viršūnių susitikimą ir sutarė „dirbti kartu, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas Ukrainai“.

Lenkija yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų NATO ir yra sakiusi, kad nori kitų NATO narių saugumo garantijų šiai šaliai.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis yra sakęs, kad nesitiki, jog Ukraina iš tikrųjų įstos į NATO, kol vyksta karas, tačiau norėtų, kad aukščiausiojo lygio susitikime būtų akivaizdžiai užsiminta apie ketinimą įtraukti Ukrainą į Aljansą.

JAV prezidentas Joe Bidenas, sekmadienį atvykęs į Didžiąją Britaniją, iš kur vyks į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, sakė manantis, jog Aljanso vadovai „nustatys racionalų kelią Ukrainai, kad ji galėtų pretenduoti į NATO“.

Televizijai CNN jis sakė, kad taip pat yra kitų reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti, įskaitant demokratizaciją.

„Nemanau, kad NATO laikomasi vieningos nuomonės dėl to, ar įtraukti Ukrainą į NATO šeimą dabar, šiuo metu, kai vyksta karas“, – pridūrė jis.

Pasak J.Bideno, Ukrainos įtraukimas dabar reikštų karą su Rusija – dėl NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimo.

Liepos 10 d. Rusijos kariuomenė raketomis smogė Mykolajivo miestui, „Telegram“ pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.

V.Kimas sakė, kad ginklas yra ilgo nuotolio raketa S-300.

Apie žuvusiuosius ar sužeistuosius nepranešta. Smūgio vieta ir galima žala kritinei ar civilinei infrastruktūrai kol kas nežinoma.

Anksčiau šią savaitę Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido 18 bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“, penkis iš jų Ukrainos kariškiai numušė virš Mykolajivo srities. Krintančios nuolaužos apgadino poilsio centrą, o informacija apie nukentėjusiuosius vis dar nustatinėjama.

Nuo invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. pietinei Ukrainos Mykolajivo sričiai Rusija padarė didžiulę žalą. Netoli okupacinių Rusijos pajėgų pozicijų esanti sritis nuolat apšaudoma ir patiria smarkius antskrydžius iš oro.

Liepos 9 d. Rusijos pajėgos okupuotose Zaporižios srities dalyse pradėjo užminuoti svarbiausią infrastruktūrą, per „Telegram“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Priešas kelia pavojų okupuotų teritorijų gyventojams“, – sakė I.Fiodorovas.

Melitopolio miestą rusai užėmė netrukus po karo pradžios ir nuo to laiko jis yra okupuotas Rusijos pajėgų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA atstovas prie Zaporižios atominės elektrinės

Savo pranešime I.Fiodorovas teigė, kad rusai užminavo vandentiekio magistralę, kuria miestui tiekiamas geriamasis vanduo. Jis sakė, kad taip pat buvo užminuoti elektros tinklai, todėl miesto elektros ir vandens tiekimas tapo pažeidžiamas.

I.Fiodorovas taip pat sakė, kad Rusijos kariai toliau minuoja Zapirožios atominę elektrinę, dėdami sprogmenis techninėse ir mašinų patalpose.

Zaporižios atominę elektrinę 2022 m. kovo mėn. užėmė Rusijos pajėgos ir ją nuolat okupuoja. Nors Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nerado įrodymų, kad objekte yra sprogmenų, rusų okupantai neleido agentūros inspektoriams visiškai patekti į visus įrenginius.

Liepos 9 d. Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose, rašo Karo tyrimų institutas.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai tęsia žygį Bachmuto kryptimi.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Ukrainos pajėgos toliau vykdo kontrpuolimo operacijas Berdiansko ir Melitopolio kryptimis.

 

Rusijos gynybos ministerija ir su Kremliumi susiję kariniai tinklaraščiai teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdė atakas vakarinėje Zaporižios srityje.

Rusijos milblogeris teigė, kad Ukrainos pajėgos mažomis grupėmis puola Rusijos pozicijas ir taikosi į Rusijos užnugario pozicijas, sandėlius ir infrastruktūrą. Ukrainos kariuomenės pareigūnai taip pat pakartojo, kad Ukrainos pajėgos tęsia užkardymo kampanijas pietų ir rytų Ukrainoje.