V.Zalužnas: Mes žudysime priešą jo teritorijoje, bet savo ginklais

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas interviu „Washington Post“ pareiškė, kad Ukraina smūgiams Rusijos teritorijoje naudos savo gamybos ginklus.

Publikacijoje akcentuojama, kad dabar V.Zalužnas kelia sau klausimą: „Kaip sumažinti nuostolius? Kaip aš galiu sumažinti nuostolius?“

Vyriausiasis vadas kiekvieną rytą pradeda nuo to, kad susipažįsta su informacija, kiek karių žuvo ar buvo sužeista vykdant jo vakar duotus įsakymus. Kartais savo mobiliajame telefone jis aptinka kontaktų karių, kurie jau yra žuvę, tačiau atsisako juos ištrinti. V.Zalužnas sako, kad sielvartą atideda vėlesniam laikui, kad gedulas dabar neatitrauktų jo nuo svarbių darbų.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas

Dėl ginklų trūkumo, naujų vakarietiškų lėktuvų nesuteikimo Ukrainai ir sąjungininkų sąlygų dėl ilgesnio nuotolio raketų (jomis negalima smogti į Rusijos teritoriją), pasak V.Zalužno, „Ukrainos ginkluotosios pajėgos dažniems smūgiams per sieną naudoja Ukrainoje pagamintus ginklus, tačiau Kyjivas niekada oficialiai tų smūgių nepripažįsta“.

„Kodėl, norėdamas išgelbėti savo žmones, turėčiau prašyti kieno nors leidimo, ką daryti priešo teritorijoje? Kažkodėl turėčiau manyti, kad man ten nieko neleidžiama daryti? Kodėl? Todėl, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras – red.) Putinas... panaudos branduolinius ginklus? Vaikams, kurie miršta, tai nerūpi...

Tai mūsų problema, ir mes nuspręsime, kaip šį priešą nužudyti. Karo metu galima ir reikia žudyti jo teritorijoje. Jei mūsų partneriai bijo panaudoti savo ginklus, mes žudysime savaisiais. Bet tik tiek, kiek būtina“, – sakė V.Zalužnas.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sukritikavo NATO vadovų sprendimą Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime nepakviesti Ukrainos į aljansą.

Savo skiltyje „Daily Mail“ jis paragino Vakarus būti ryžtingus, baigti tuščiažodžiavimą ir kuo greičiau priimti Ukrainą į NATO. „Kai NATO lyderiai šią savaitę atvyko į Vilnių, buvo visiškai akivaizdu, ką jie turi daryti. Jie turėjo būti stiprūs. Tokia yra visa NATO esmė“, – piktinosi B.Johnsonas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Jis įsitikinęs, kad Aljanso narės turėjo išreikšti kolektyvinę pagarbą ir padėką už didvyrišką Ukrainos pasipriešinimą. „...kovoje, kurioje nebuvo sužeistas ar nukautas nė vienas NATO karys, nes mes, NATO šalys, žinome – ir nuolat kartojame – kad ukrainiečiai kovoja už mus visus“, – pridūrė buvęs ministras pirmininkas.

Pasak B.Johnsono, būtent Vakarų neryžtingumas paskatino V.Putiną įsiveržti į Ukrainą. „Nė viena šalis nepadarė ir nedėjo daugiau pastangų nei Ukraina, kad pademonstruotų savo norą prisijungti prie NATO. Jokia kariuomenė nėra grėsmingesnė ir veiksmingiau naudojanti NATO ginklus. Nė vienai šaliai nereikia narystės NATO labiau“, – pridūrė jis.

B.Johnsonas pažymi, kad Aljansas privalėjo pateikti Ukrainai tik aiškų tvarkaraštį, kad ukrainiečiai žinotų, jog yra laukiami Aljanse iš karto po karo – net jei jis baigsis kitais metais.

„Viskas, ką ukrainiečiai gavo šią savaitę, buvo „kvietimas“ prisijungti prie NATO, „kai sąjungininkai sutiks ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Nenuostabu, kad prezidentui V.Zelenskiui iš pradžių buvo sunku nuslėpti nusivylimą. Kai sąjungininkai sutiks? Kai bus įvykdytos sąlygos? Anot Bukarešto išvadų, sąjungininkai dėl viso to susitarė dar prieš 15 metų!“ – piktinosi B.Johnsonas.

Buvęs premjeras įsitikinęs, kad kol Ukrainai nebus suteiktos oficialios saugumo garantijos pagal NATO 5-ąjį straipsnį, V.Putinas ir toliau tęs terorą: „Kada išmoksime pastarųjų 20 metų bendravimo su V.Putinu pamoką? Kol jis manys, kad yra galimybė sugrąžinti Ukrainą į Maskvos orbitą – kol jis manys, kad gali atkurti Sovietų Sąjungą – tol jis bandys“, – pareiškė jis.

Jis teigė, kad Didžioji Britanija „vykdo sunkią užkulisinę kampaniją“ ir nori nustatyti tvarkaraštį Ukrainai. „Nenoras yra ne Londone“, – pridūrė jis.

Pagrindine problema B.Johnsonas laiko tai, kad kai kurie partneriai vis dar mano, jog karą galima užbaigti tik derybomis. 

„Jie mano, kad dabar turime būti sumaniai dviprasmiški, nes tikisi, kad Ukrainos narystės NATO klausimas vis dar gali būti susitarimo dalis. Jie mano, kad galima sudaryti sandorį su Putinu: išveskite savo karius, o mes neleisime Ukrainai įstoti į NATO. Tai kvaila. Per visą šį karą Vakarai buvo linkę nuolat daryti tą pačią klaidą: pervertinti Putiną ir nepakankamai įvertinti Ukrainą“, – teigia B.Johnsonas.

Rusijos antikarinis aktyvistas, turintis leidimą nuolat gyventi Serbijoje, penktadienį pranešė, kad jam buvo leista atvykti į šalį po to, kai beveik dvi dienas buvo blokuojamas Belgrado oro uoste.

Piotras Nikitinas anksčiau sakė, kad ketvirtadienio rytą jam buvo neleista patekti į Serbijos teritoriją šalies Saugumo informacijos agentūros (BIA) prašymu.

Jo advokatas Belgrade ketvirtadienį patvirtino, kad P.Nikitinui buvo uždrausta įvažiuoti į Balkanų šalį BIA prašymu, ir teigė, kad „buvo išduotas įsakymas jį deportuoti“.

„Scanpix“/AP nuotr./Piotras Nikitinas

Tačiau penktadienį P.Nikitinas savo „Facebook“ puslapyje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame papasakojo, kad „praėjo pasų kontrolę, atvyko į Serbijos Respubliką“.

Aktyvistas pridūrė, kad iš oro uosto jis vyks į anksčiau sušauktą mitingą, kuriame bus protestuojama prieš draudimą jam atvykti į šalį.

Mitingas, kurį organizuoja jo įkurta Rusijos disidentų asociacija Serbijoje, vyks prie parlamento.

P.Nikitinas antikarinius renginius Serbijoje aktyviai organizuoja nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Aktyvistas praeityje skundėsi dėl persekiojimo ir naujienų agentūrai AFP yra pasakojęs, kad jo grupės nariai buvo tapę nežinomų užpuolikų taikiniu.

„Tai, kad atvirai reiškiu savo pažiūras, kad esu Vladimiro Putino politikos priešininkas, nėra priežastis neleisti man grįžti namo“, – ketvirtadienį sakė P.Nikitinas regioniniam transliuotojui.

Šis incidentas sukėlė žmogaus teisių ir opozicijos grupių pasipiktinimą.

Jis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos dėl įtariamų ryšių su „tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, neteisėtomis narkotikų operacijomis ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi“ paskelbė sankcijas prokremliškai nusiteikusiam Serbijos žvalgybos vadovui Aleksandarui Vulinui, kuris vadovauja BIA.

Vašingtonas taip pat apkaltino A.Vuliną padedant Rusijai plėsti savo įtaką Balkanuose.

Serbija jau seniai yra patikima Maskvos sąjungininkė – šalių santykius stiprina bendras ortodoksų paveldas, abipusė neapykanta NATO ir kariniai aljansai per kelis karus.

Nors daugelis serbų garbina Kremlių, nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių rusų persikėlė į Serbiją, kur dauguma jų buvo šiltai priimti.

Ukraina penktadienį pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime, kuriuo siekiama iš Rusijos pajėgų atkovoti teritorijas šalies rytuose ir pietuose.

„Šiandien jos žengia į priekį ne taip greitai“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pripažinęs, kad mūšiai yra sunkūs.

„Jei matysime, kad kažkas negerai, tai ir pasakysime. Niekas nesiruošia gražinti [tikrovės]“, – pareiškė jis.

Tačiau Vakarų sąjungininkai nedaro spaudimo Kyjivui, kad jo pajėgos greičiau judėtų į priekį, tvirtino A.Jermakas, kuris laikomas prezidento Volodymyro Zelenskio dešiniąja ranka.

„Jokio spaudimo nėra, tik klausimas: kaip mes galime dar jums padėti?“ – sakė jis.

Anot jo, „akivaizdu, kad mūsų sėkmė mūšio lauke daro įtaką viskam, kas vyksta.“

Penktadienį vykusiame susitikime su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybe „prezidentas informavo kariškius, kad tai yra svarbu“, sakė A.Jermakas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina net nesvarstys derybų su Maskva, kol Rusijos kariai nepaliks jos teritorijos.

„Netgi pagalvoti apie šias derybas galima tik tada, kai Rusijos kariai paliks mūsų teritoriją“, – pareiškė A.Jermakas.

 Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Berlynas iki 2027 metų suteiks Ukrainai apie 17 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos, kuri yra ilgalaikio įsipareigojimo Kyjivui dalis.

O.Scholzas pasidžiaugė jau sutartomis biudžeto lėšomis, kurios, pasak jo, leis Berlynui įsipareigoti teikti paramą penkerių metų laikotarpiui nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį.

Trečiadienį paskelbtame vyriausybės dokumente teigiama, kad investicijos apima 2 mlrd. eurų 2022 metais, apie 5,4 mlrd. eurų šiemet ir dar 10,5 mlrd. eurų iki 2027-ųjų.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Jis sakė žurnalistams, kad tai reiškia, jog Vokietija suteiks „didžiausią paramą, taip pat ir karinę“ tarp Ukrainos partnerių po Jungtinių Valstijų.

Šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija pažadėjo Ukrainai skirti dar 700 mln. eurų vertės ginklų.

Paketą sudaro dvi „Patriot“ paleidimo sistemos, 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankai „Leopard 1“.

Gegužę Vokietija jau buvo paskelbusi apie 2,7 mlrd. eurų vertės naują ginkluotės paketą Ukrainai prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietija atsisakė tradiciškai pacifistinės pozicijos ir nusiuntė Kyjivui daugybę ginklų – nuo oro gynybos iki artilerijos sistemų.

Anksčiau šiemet Berlynas pradėjo siųsti Ukrainai pažangius tankus „Leopard“. Kyjivas ilgus mėnesius prašė sunkiosios ginkluotės jo kontrpuolimui prieš Rusiją paremti.

Ukraina net nesvarstys derybų su Maskva, kol Rusijos kariai nepaliks jos teritorijos, penktadienį pareiškė ukrainiečių prezidento biuro vadovas.

„Netgi pagalvoti apie šias derybas galima tik tada, kai Rusijos kariai paliks mūsų teritoriją“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per derybas su dešimtimis užsienio reikalų ministrų Džakartoje piktinosi dėl kritikos, kurios Maskva sulaukia dėl savo invazijos į Ukrainą, pranešė Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas.

Praėjusiais metais Maskvos pradėta invazija į Ukrainą įtvirtino gilų Šaltojo karo laikų skilimą tarp Rusijos ir Vakarų, o Jungtinės Valstijos ir didžiosios Europos valstybės remia Kyjivą teikdamos jam finansinę ir karinę pagalbą.

„Lavrovas man atsakė labai agresyviai ir paaiškino savo požiūrį, sakė, kad viskas yra „Vakarų sąmokslas“, o karas tęsis (...) nes Rusija visiškai nepasirengusi nutraukti agresiją ir išvesti karius“, – po ASEAN regioninio forumo derybų žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

Jis sakė paaiškinęs S.Lavrovui, kodėl 27 narių ES remia Ukrainą, ir paprašė Rusijos išvesti savo karius iš Ukrainos, nes tai yra vienintelis būdas sustabdyti karą.

Visa tai įvyko Indonezijos sostinėje vykusiame saugumo susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Jungtinės Valstijos, Kinija ir Japonija.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savo ruožtu penktadienį sakė, kad S.Lavrovo dalyvavimas derybose nebuvo konstruktyvus ar produktyvus.

Jo teigimu, rusų ministras pasiūlė „visiškai neigiamą pristatymą ir programą“.

Rusijos diplomatijos vadovas nuolat vyksta į daugiašalius forumus, kad pristatytų Maskvos poziciją, nors ji vis labiau izoliuojama tarptautinėje arenoje.

Pernai prasidėjus Rusijos invazijai ES suteikė Ukrainai kandidatės į bloką statusą.

Europos Komisija spalį ketina pateikti išsamesnį Ukrainos pažangos vertinimą ir pareikšti savo nuomonę, ar pradėti derybas dėl narystės.

Kyjivas siekia, kad derybos prasidėtų dar šiemet, ir tvirtina, kad daro didelę pažangą, nors ir kovoja su Maskvos pajėgomis.

• Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė, kad „Wagner“ instruktoriai treniruoja baltarusių karius Asipovičiuose į rytus nuo Minsko.

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Kommersant“ laikraščiui sakė, kad „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas atsisakė leisti savo kovotojams tarnauti vadovaujant kitam asmeniui.

• Baltarusijoje gali būti „Wagner“ grupelių ar atskirų instruktorių, čia gali būti perkelti Jevgenijaus Prigožino patikėtiniai, tačiau šie pranešimai kol kas nėra patvirtinti.

• Šiuo metu Baltarusijoje junginių su sunkiąja technika nėra, pati grupuotė laukia transformacijos, dauguma jos narių lieka nuolatinėse dislokacijos vietose ir kovos veiksmuose nedalyvauja.

• Elitinio „Wagner“ likučiai ateityje gali būti perkelti į Afriką. 

Baltarusijos rytinėje Mogiliavo srityje, Asipovičų rajone, įvyko bendri šalies teritorinės gynybos padalinių mokymai su privačios karinės bedrovės „Wagner“ kovotojais.

Apie tai penktadienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.

Naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad kai kurie iš „Wagner“ kovotojų ten yra mažiausiai nuo antradienio. Pranešta, jog agentūrai tokią informaciją perdavė „Wagner“ artimi šaltiniai, tačiau nurodė išsaugoti jų anonimiškumą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Kyjivas penktadienį pranešė, kad per pastarąją savaitę, tęsiantis Ukrainos kontrpuolimui, jo pajėgos pietiniame šalies fronte pasistūmėjo beveik du kilometrus. 

Aukšto rango Nacionalinės gvardijos atstovas Mykola Uršalovyčius žurnalistams sakė, kad per pastarąsias septynias dienas šalies pajėgos, padedamos tankų, pasistūmėjo 1 700 metrų pietų ir pietryčių kryptimi, okupuoto Melitopolio link.

Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos žengia į priekį nepaisant tankių minų laukų ir apšaudymų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

M.Uršalovyčius sakė, kad Berdiansko sektoriuje Nacionalinės gvardijos pajėgos toliau laikosi savo pozicijų nuolat apšaudomos priešo.

Jis taip pat sakė, kad Nacionalinės gvardijos daliniai ruošiasi plėsti puolimą Avdijivkos sektoriuje Rytų Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį Ukraina, sukaupusi vakarietiškų ginklų atsargų ir sustiprinusi savo puolamąsias pajėgas, pradėjo labai lauktą kontrpuolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad lėtas žadėtų ginklų pristatymas vilkina Kyjivo kontrpuolimą, ir paragino Jungtines Valstijas bei kitus sąjungininkus tiekti tolimojo nuotolio ginklus ir artileriją.

Dabartinis Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo tempas paaiškinamas tuo, kad žygis vyksta labai sudėtingomis sąlygomis. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto direktorius generolas leitenantas Douglas Simsas pareiškė, kad Ukrainos gynėjai ir toliau daro įspūdį, pranešė Pentagono spaudos tarnyba.

„Jos (Ukrainos ginkluotosios pajėgos) naudoja naują įrangą ir tai daro apšaudomi ir bombarduojami, jau nekalbant apie plataus masto rusų vykdomą užminavimą. Ir ten, kur jie įveikia šimtus metrų per dieną, o kai kuriose vietose galbūt kilometrą per dieną, jie tai daro didelėmis sąnaudomis“, – pažymėjo D.Simsas.

„AFP“/„Scanpix“/JAV generolas leitenantas Douglas Simsas

Generolas leitenantas pabrėžė, kad kontrpuolimas mūšio lauke vyksta „puikia seka“, nors galbūt ir ne tokiu greičiu, kaip norėtų Jungtinės Valstijos.

„Tai sunkios kovos, jos vyksta sudėtingoje vietovėje, pajėgos yra apšaudomos, ir, kai visa tai įvertinate, tai tiesiog įspūdinga“, – sakė aukšto rango JAV karininkas.

Nuo vasaros pradžios Ukrainos kariuomenė aktyviai veikė keliose fronto linijos dalyse. Jai jau pavyko išlaisvinti net 10 gyvenviečių Ukrainos pietryčiuose.

Ukrainos gynėjai taip pat daro pažangą netoli Bachmuto, žengdami į pietus ir šiaurę nuo miesto. Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau užėmė dominuojančias aukštumas netoli miesto, iš kur gali apšaudyti Rusijos pajėgas.

Kartu pats prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio pabaigoje pripažino, kad kontrpuolimo tempai lėtesni, nei jis norėtų.

Penktadienį prorusiškuose susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanaluose pasirodė nuotrauka, kurioje neva Jevgenijus Prigožinas nufotografuotas stovykloje, galimai panašioje į tą, kuri buvo pastatyta Baltarusijoje „Wagner“ pajėgoms apgyvendinti.

Naujienų portalas „Evropejskaja pravda“ pažymėjo, kad, įvertinus nuotraukos metaduomenis ir įvykius, apie kuriuos yra žinoma, ji gali būti tikra.

Stebėsenos grupė „Belaruski Hayun“ savo „Telegram“ kanale pranešė, kad penktadienį 11.52 val. nuotrauką pirmą kartą paskelbęs kanalas pirmiausia parašė, kad nuotrauka pasirodė viename iš pokalbių kambarių, o „originalios nuotraukos metaduomenyse nurodyta fotografavimo data – birželio 12 d. 7.24 val.“. Tačiau vėliau įrašas buvo redaguotas ir birželio mėnuo pakeistas į liepos mėnesį. 

„Belaruski Gajun“/ „Telegram“/Spėjama, kad šioje nuotraukoje yra „Wagner“ pajėgų vadas J.Prigožinas stovykloje Baltarusijoje

„Tarkime, kad ši nuotrauka iš tiesų buvo padaryta liepos 12 d. 7.24 val. ir tokiu atveju J.Prigožinas iš tiesų buvo stovykloje netoli Asipovičių, tiksliau, ten nakvojo“, – pažymėta grupės žinutėje.

Antradienį „Belaruski Hayun“ pranešė, kad „Wagner“ lyderio lėktuvas trečią kartą atskrido į Baltarusiją. Jų duomenimis, lėktuvas nusileido Mačiuliškių aerodrome 19.40 val. Tada 20.05 val. iš Mačiuliškių aerodromo į Asipovičių rajoną išskrido du sraigtasparniai: Baltarusijos karinių oro pajėgų Mi-24 ir Mi-8. 

Kitą dieną tie patys sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8 vėl išskrido į Asipovičių rajoną iš Mačiuliškių aerodromo ir 14.27 val. ir 14.30 val. grįžo į Mačiuliškes. Teigiama, kad po 2 val. ir 20 min. J.Prigožino lėktuvas iš Mačiuliškių išskrido į Rusijos Federaciją, tiksliau, į Sankt Peterburgą.

„Scanpix“/AP nuotr./Stovykla „Wagner“ kariams, Baltarusijoje

„Evropejskaja pravda“ pažymėjo, kad, jei nuotrauka iš tiesų daryta trečiadienį 7.24 val., visai tikėtina, kad J.Prigožinas antradienį vakare išskrido į Mačiuliškius, sraigtasparniu buvo nugabentas į palapinių miestelį Tsil kaime, ten nakvojo ir kitą dieną išskrido iš Mačiuliškių.

Pažymėta, kad anksčiau paskelbtose nuotraukose iš baltarusių įrenginėjamų stovyklų matytos grindys taip pat buvo iš medžio drožlių plokščių, o baltos palapinės turėjo kvadratinius langus su kryžminėmis sąramomis, panašios į užfiksuotas nuotraukoje, kurioje užfiksuotas esą J.Prigožinas. 

Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas Margo Grosbergas pareiškė, kad Ukrainos karių veiksmai kontrpuolimo metu ir Rusijos Federacijos okupacinei kariuomenei dėl to kylantys komplikacijų požymiai gali rodyti, kad Ukraina artimiausiu metu gali tikėtis didelės sėkmės fronte, paskelbė naujienų svetainė „Evropejskaja pravda“.

M.Grosbergas turėjo omenyje Ukrainos pajėgų taktiką taškinėmis atakomis naikinti Rusijos pajėgų vadavietes ir logistikos centrus, sėkmę vietovėse prie Bachmuto bei surinktus duomenis apie galimą Rusijos rezervų išsekimą.

„Visa tai rodo, kad ukrainiečiai yra arti didelės sėkmės“, – pabrėžė Estijos žvalgybos vadovas.

Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu vykdomomis parengiamosiomis puolamosiomis operacijomis siekia sukaustyti rusų dalinius siaurose vietovėse ir rasti silpnų vietų proveržiui. Tuo pačiu tikslu jie puola svarbius Rusijos kariuomenės transporto mazgus, logistikos punktus ir valdymo centrus užnugaryje.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Žvalgybos vadas pažymėjo, kad Ukrainos daliniams netoli Bachmuto pavyko užimti pagrindines vietoves į šiaurę ir pietus nuo miesto, todėl jie gali iš artilerijos apšaudyti Rusijos pozicijas mieste.

Be to, didelę įtaką, pasak jo, daro tai, kad nuo pavasario Bachmute dislokuotos Rusijos oro desanto pajėgos vis dar yra pririštos prie miesto, patiria nuostolių ir negali būti perkeltos kitur ar išvestos į rezervą.

M.Grosbergas atkreipė ypatingą dėmesį į smūgį viešbučiui Berdianske, per kurį šią savaitę žuvo Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas, Rusijos generolas leitenantas Olegas Cokovas, ir Rusijos generolo Ivano Popovo atleidimą iš pareigų.

„Visa tai leidžia manyti, kad Rusijos Federacijos rezervai senka, nes daliniai nėra rotuojami“, – pareiškė Estijos žvalgybos vadas.

Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje tviteryje paskelbė įrašą, kuriame cituoja Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, anot kurio, Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų palydovai NATO kelia „tiesioginio ginkluoto susidūrimo su Rusija“ pavojų.

Tviterio žinutėje Rusijai būdinga retorika perspėjama dėl galimų tiesioginio konflikto „katastrofiškų pasekmių“.

Per apšaudymą Belaja Beriozkos kaime Rusijos Briansko srityje žuvo žmogus, dar trys buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas, apkaltinęs dėl to Ukrainos pajėgas.

Briansko srities gubernatorius socialiniame tinkle „Telegram“ rašė: „Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Belaja Beriozkos kaimą Trubčevsko rajone. Deja, žuvo 1939 metais gimusi moteris. Trys žmonės, tarp jų 16-metis paauglys, lengvai sužeisti. Jie nuvežti į ligoninę, jiems teikiama visa būtina medicininė pagalba.“  

„Per apšaudymą užsidegė trys gyvenamieji namai. Įvykio vietoje dirba operatyvinės tarnybos. Likviduojami apšaudymo padariniai“, – pridūrė gubernatorius.

Ukrainos pareigūnai šio pareiškimo nekomentavo.

„Telegram“ kanalai anksčiau skelbė apie pasienyje esančios Belaja Beriozkos apšaudymą.

Pastarosiomis savaitėmis padažnėjo išpuoliai prieš Rusijos regionus, besiribojančius su Ukraina, ir Krymą, kurį Rusija 2014 metais aneksavo iš Ukrainos.

Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.

Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.

Tuo metu Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti Rusijos karių užgrobtas žemes.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį vakare paskelbtose įžvalgose apie karo eigą taip pat atkreipė dėmesį į ketvirtadienį plačiai nuskambėjusį Zaporižios 58-osios armijos vado generolo majoro Ivano Popovo atleidimą. 

Jis ne kartą anksčiau minėjo, kad Zaporižios srityje, kur ukrainiečių puolimas stipriausias, rusų dalinių pajėgumai dėl nuostolių stipriai krenta, o pastiprinimų nesulaukia.

Eksperto nuomone, tai patvirtina ir įvykiai su Pietų karinės apygardos generolu majoru I.Popovu.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

„Ši armija ginasi Zaporižios kryptyje, ir iš jos vado buvo pareikalauta pulti. Pastarasis atsisakė ir savo ruožtu pareikalavo dalinių rotacijos, kol jie dar visiškai neprarado kovinės vertės. Be viso kito, generolas išsakė priekaištus Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui ir visai Gynybos ministerijos vadovybei“, – rašė jis.

E.Papečkys teigė, kad sprendimas dėl generolo majoro nušalinimo galimai buvo priimtas jau anksčiau ir pats I.Popovas apie tai žinojo ir iš anksto pasiruošė tokiam savo viešam pranešimui.

„Karinėje sistemoje tokie „atviravimai“ yra nepriimtini, tuo labiau Rusijoje, ir po panašių demaršų joks karininkas nebegali tikėtis išlikti tarnyboje. Tad kam to reikia generolui I.Popovui?“, – klausė karybos žinovas.

Jo teigimu, generolas I.Popovas galimai nusprendė išeidamas su savimi išsivesti ir dalį karių.

„Kai kurie liks tarnauti, bet bus pasiruošę prisijungti kai bus patogus momentas, arba kai baigs tarnybą. Čia reikalas ne apie maištavimą ar perversmą, kalba eina apie I.Popovo dalyvavimą politikoje (nebūtinai politinėje partijoje) ir apie darbą karinėje kompanijoje užsienyje, panašioje į „Wagner“. Tvirtiems vaikinams su karo patirtimi darbo bus ir Rusijoje“, – svarstė E.Papečkys.

Eksperto nuomone, generolas I.Popovas sutvers privačią armiją, nors galbūt ir nedidelę, bet pasiruošusią tarnauti tam, kas mokės.

„Neabejoju, kad jau yra ir oligarchas arba kokia nors turtinga interesų turinti grupė, kuri generolą priglaudė po sparneliu ir truputėlį pafinansavo. Jam jau išreiškė palaikymą buvęs 58-osios armijos vadas, Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas“, – pridūrė jis.

„Rusijos generalitetas byra, ir tai tikrai atsilieps fronte“, – pabrėžė E.Papečkys.

Karybos žinovas priminė, jog kruvinas 1937–1938 metų „valymas“ raudonojoje armijoje Stalinui padėjo išlikti valdžioje po Barbarossos katastrofos 1941 m. vasarą. Vladimirui Putinui „valymui“ pritrūko ir valios, ir raumenų, ir dabar jis susiduria su kariškių maišto grėsme.

„Nesutarimai Rusijos karo mašinoje nesukels kataklizmų ir nepabaigs karo, bent jau artimiausiu metu tokių požymių nesimato. Bet ukrainiečiams fronte nuo to yra ir bus lengviau. Visi šitie prigožinai, popovai, mizincevai, surovikinai jau galvoja apie ateitį ir tikisi joje sau išsiplėšti priėjimą prie valdžios. Bet jeigu kažkada kariškiai perims valdžią ir pasiduos, tai tikrai nebus tie asmenys, kurių pavardes girdime šiandien. Nes su tokia nauja chunta Vakarai į kalbas nesileis“, – reziumavo E.Papečkys.

Ketvirtadienį Bulgarijos valdžios institucijos paskelbė, kad Sofija pirmą kartą oficialiai nusprendė padėti Kyjivui sunkiąja technika ir išsiuntė Ukrainai didžiausią vienkartinės karinės pagalbos paketą, kurį sudaro 100 šarvuočių iš Bulgarijos policijos atsargų, daugiausia pėstininkų transporterių.

Karinė įranga buvo nupirkta prieš 40 metų vykdant vadinamąjį Atgimimo procesą – totalitarinio režimo bandymą prievarta asimiliuoti Bulgarijos turkus pakeičiant jų vardus, dėl kurio beveik prieš 40 metų į Turkiją buvo ištremta daugiau kaip 300 tūkst. turkų kilmės Bulgarijos piliečių.

„Scanpix Baltics“/Asociatyvi nuotr.

„Tai šarvuota karinė įranga, įsigyta Atgimimo proceso metu ir niekada nenaudota. Tuo pačiu metu ji kelia saugojimo ir priežiūros išlaidas“, – sakė valdančiosios koalicijos „Mes tęsiame pokyčius – Demokratinė Bulgarija“ atstovas Ivaylo Mirchevas.

„Ukrainiečiai užtikrins, kad ši technika jiems būtų naudinga“, – pridūrė Bulgarijos parlamento narys.

Ukrainos teismas įkalino vyrą dešimčiai metų, pripažinęs jį kaltu dėl sąmokslo kartu su Rusija susprogdinti transporto infrastruktūrą, kad būtų nutrauktas užsienio ginklų tiekimas, penktadienį pranešė Ukrainos vidaus saugumo agentūra.

Ukrainos saugumo tarnyba savo pareiškime nurodė, kad sulaikė šį vyrą vasario mėn., kol jis dar nebuvo spėjęs įvykdyti savo misijos.

Jam buvo duota Rusijos karinės žvalgybos užduotis susprogdinti du infrastruktūros objektus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Numatomi taikiniai nebuvo nurodyti, tačiau teigiama, kad jie buvo Rivnės srityje Vakarų Ukrainoje, kur yra kelios svarbios ir iš esmės slaptos kelių ir geležinkelių jungtys su Lenkija.

„Kad įvykdytų priešo užduotį, nusikaltėlis atliko teritorijos aplink infrastruktūros objektus žvalgybą ir pasiruošė padėti sprogmenis pažeidžiamiausiose abiejų transporto maršrutų vietose“, – rašoma pranešime.

Ukrainos saugumo tarnyba neįvardino vyro tapatybės, tačiau teigė, kad jis kovojo su Rusijos remiamomis kovotojų grupuotėmis Rytų Ukrainoje prieš Maskvos visapusišką invaziją 2022 m. vasario 24 d. ir po jos.

Rusija apkaltino Vakarus remiant „branduolinį terorizmą“ po to, kai valdžios institucijos pareiškė, kad Ukrainos dronas smogė vakarų Rusijos Kurčatovo miestui, kuriame yra atominė elektrinė, panaši į tą, kuri buvo Černobylyje, pranešė „The Guardian“.

Su Ukraina besiribojančios Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas sakė, kad Ukrainos dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį namą Kurčatove, sovietmečiu pastatytame ant tebeveikiančios Kursko atominės elektrinės aušinimo tvenkinio kranto.

„Naktį Kurčatovo mieste nukrito dronas. Laimei, niekas iš gyventojų nenukentėjo. Dėl drono kritimo ir vėlesnio jo sprogimo kritiniai objektai nenukentėjo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Vienintelė žala padaryta vieno daugiabučio namo fasadui ir stiklams, pridūrė jis, sakydamas, kad valdžios institucijos padės gyventojams atstatyti jų namus“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė R.Starovoitas.

Į incidentą sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kuri pareiškė, jog žmonės NATO šalyse turėtų suprasti, kad „jų vyriausybės remia Kyjivo režimo branduolinį terorizmą“.

„Ar šalys, kurios tiekia juos (dronus) Kijevo režimui, planuoja pasitraukti į Marsą, jei įvyktų branduolinė katastrofa? Jos neturės laiko“, – sarkastiškai pareiškė M.Zacharova.

Ukrainos kariuomenė į priekį žengia gana lėtai dėl daugybės minų ir kitų Rusijos kariuomenės įrengtų kliūčių, interviu metu CNN žiniasklaidos grupei Tauridės operatyvinės ir strateginės grupės vadas Oleksandras Tarnavskis.

Jis pažymėjo, kad Ukraina vykdo plataus masto puolamąsias operacijas, kartu pripažindamas, kad Ukrainos kariai padarė nedidelę pažangą, ypač pietuose.

Tikėtasi, kad kontrpuolimas bus „greitas, žaibiškas priešo sunaikinimas, kai kurių teritorijų, kai kurių objektų užėmimas ir tam tikro tikslo pasiekimas“.

„Jis (kontrpuolimas) yra sėkmingas, bet ne tiek, kiek kiekvienas iš mūsų norėtų“, – komentavo O.Tarnavskis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Generolas pažymėjo, kad lėta Ukrainos  kontrpuolimo eiga paaiškinama paprastai: „Rusai šiam įvykiui gana gerai pasiruošė“.

Rusijos pasiruošimas buvo sutelktas į didžiulius, kruopščiai įrengtus minų laukus, kurie apsunkino judėjimą ir pavertė Ukrainos išminavimo įrangą rusų atakų taikiniais. Negana to, rankinis išminavimas reikalauja daug darbo ir yra pavojingas.

Vakarų žiniasklaida pažymėjo, kad kai kurie Ukrainos sąjungininkai sakė, jog Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas vyksta lėčiau, nei tikėtasi.

JAV nacionalinio saugumo taryba pranešė, kad rusai jau daug mėnesių okupuotoje Ukrainos teritorijoje stato kelias gynybos linijas. Dėl to lėtėja Ukrainos karių žengimas į priekį.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad jį erzina komentarai apie „lėtą“ kontrpuolimą, nes kiekvieną metrą Ukrainos gynėjai atkovoja krauju.

Kremlius penktadienį paskelbė, kad Rusija galėtų suteikti teisinį statusą privačioms karinėms grupėms, ir tai būtų visiškas pozicijos pasikeitimas, nulemtas praėjusį mėnesį surengto, bet trumpai gyvavusio karinės bendrovės „Wagner“ maišto padarinių.

„Šis klausimas bus vertinamas“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie neseniai prezidento Vladimiro Putino laikraščiui „Kommersant“ duotą interviu.

Tame interviu Rusijos lyderis sakė, kad „Wagner“ teisinį statusą reikia toliau svarstyti.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Penktadienį Rusija pareiškė, kad, keršydama už Varšuvos „agresyvią liniją“ Maskvos atžvilgiu, uždarys Lenkijos diplomatinę atstovybę Smolenske, prižiūrinčią paminklus sovietų nužudytiems lenkų karininkams ir 2010 m. įvykusią aviakatastrofą, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas.

„Varšuva pastaraisiais metais vykdė priešišką politiką Rusijos atžvilgiu, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Lenkijoje vyraujanti nežabotos rusofobijos atmosfera... neleidžia mums demonstruoti jokių „geros valios gestų“.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija duotų tokį pat atsaką, jei Rusija uždarys lenkų diplomatines atstovybes.

Europos Sąjunga ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suvienija jėgas, kad dar labiau sustiprintų medikų pagalbos operacijas Ukrainoje ir užtikrintų, kad ukrainiečiai galėtų gauti svarbią medicininę pagalbą.

Europos Komisijos duomenimis, daugiau kaip 2350 Ukrainos pacientų buvo perkelti į 21 Europos šalies ligonines, kad gautų medicininę pagalbą.

Penktadienį iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų grąžinti dar 62 žuvusių Ukrainos karių kūnai, pranešė Ukrainos reintegracijos ministerija.

Teigiama, kad keturi iš gynėjų mirė Rusijos pajėgų nelaisvėje dėl sužeidimų, ligų ir netinkamos medicininės priežiūros.

Ministerija patvirtino, kad žuvusių karių kūnų perkėlimas vykdomas pagal Ženevos konvencijas.

„Mūsų gynėjai po atpažinimo bus perduoti jų šeimoms, kad būtų oriai palaidoti“, – sakoma oficialiame pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus Pietų Afrikos Respublikoje vyksiančiame BRICS aukščiausiojo lygio susitikime asmeniškai, nors anksčiau planuota, kad jis prisijungs vaizdo ryšiu, Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą cituoja vietos naujienų portalas „Eyewitness News“.

Ketvirtadienį vakare vykusiame BRICS verslo tarybos posėdyje C.Ramaphosa pareiškė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas vyks asmeniniu formatu.

„Buvo gandų, kad tai gali būti ir internetinis aukščiausiojo lygio susitikimas – ne. Tai bus susitikimas akis į akį, akis į akį“, – pabrėžė PAR vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Tą pačią dieną BRICS verslo tarybos pirmininkas Stavros Nihalou patikino, kad visi vadovai dalyvaus asmeniškai. Tai – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos lyderiai.

„Tikimės kelių valstybių vadovų. Tačiau svarbu, kad forume dalyvaus penki BRICS valstybių vadovai“, – sakė S.Nihalou.

Šis aukščiausiojo lygio susitikimas suplanuotas rugpjūčio pabaigoje. Tačiau V.Putino vizitas vis dar kelia abejonių, nes Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs jo arešto orderį dėl kaltinimų Ukrainos vaikų deportacija.

Jei jis atvyks, pagal įstatymus Pietų Afrika privalo suimti V.Putiną. Anksčiau Johanesburgas apkaltino Hagos teismą „dvigubais standartais“ ir pareiškė, kad ieškos išeities ir pakeis įstatymą.

Lenkija atsakys tuo pačiu, jei Rusija uždarys jos diplomatines atstovybes, penktadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, Maskvai pareiškus, kad ji nusprendė uždaryti Varšuvos konsulatą Smolenske, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Dėl karo Ukrainoje Varšuvos ir Maskvos santykiai pasiekė naujas žemumas. Lenkija kaltina Rusiją, kad ši dezinformacijos kampanijomis ir šnipinėjimu bando destabilizuoti šalį, o Maskva užsipuolė, jos nuomone, priešišką Varšuvos retoriką.

„Reguliariai gauname informacijos apie agresyvius Rusijos diplomatinius veiksmus, – spaudos konferencijoje teigė premjeras. – Jei galiausiai nutiks taip, kad Rusija pradės likviduoti mūsų biurus, mes atsakysime tuo pačiu“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mateuszas Morawieckis

Naujienų agentūra „Interfax“ pažymėjo, kad Rusija priėmė sprendimą uždaryti konsulatą dėl to, ką ji pavadino Lenkijos „antirusiškais veiksmais“.

Konsulatas Smolenske Lenkijai turi ypatingą reikšmę, nes jam pavesta prižiūrėti dvi nacionalinės atminties vietas – Katynės kapinių kompleksą ir 2010 m. Smolensko aviakatastrofos vietą.

1940 m. sovietų pajėgos nužudė lenkų karininkus Katynės miške vakarų Rusijoje.

2010 m. prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 žmonės, įskaitant aukščiausio rango politikus ir kariškius, žuvo, kai jų lėktuvas nukrito tirštame rūke Smolenske, kai jie keliavo minėti Katynės žudynių metinių.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos nežino, kur yra maištą Rusijoje sukėlęs karinės grupuotės „Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas, bet pajuokavo, kad samdinių vadas gali būti nunuodytas.

„Jei būčiau jo vietoje, būčiau atsargus, ką valgau. Stebėčiau savo valgiaraštį“, – sakė J.Bidenas, teigiama Baltųjų rūmų stenogramoje.

„Bet juokas juokais. Kas žino? Aš nežinau. Nemanau, kad kas nors iš mūsų tiksliai žino, kokia J.Prigožino ateitis Rusijoje“, – pridūrė pasaulio lyderis.

Likus keletui mėnesių iki maišto J.Prigožinas atvirai įžeidinėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino aukščiausio rango kariškius, vartodamas įvairius šiurkščius išsireiškimus ir kalėjimo žargoną, kuris šokiravo aukščiausius Rusijos pareigūnus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Joe Bidenas

Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o pareiškimas, kad Kyjivas nepakankamai dėkinga Londonui už paramą kare su Rusija, yra apgailėtinas nesusipratimas, nacionalinio teletilto eteryje komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Manau, kad tai buvo apgailėtinas nesusipratimas iš britų ministro pusės. Iš tiesų Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas paneigė savo ministro žodžius ir pasakė, kad vertina Ukrainos dėkingumą, kuris nuolat išreiškiamas įvairiais formatais“, – sakė jis.

Vyriausiasis šalies diplomatas pabrėžė, kad niekas neturi jokio pagrindo kaltinti Ukrainą kokiu nors nedėkingumu.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Tačiau tiesa yra ta, kad, atsiprašau, mes esame kare. Ir kai mano kolegos, ministrai, užsienio žurnalistai dažnai manęs klausia: „Ar gavote pakankamai ginklų?“ Aš atsakau: „Ginklų neužteks tol, kol tęsis mūsų kelias į pergalę. Kai laimėsime, tada pasakysiu: „Ačiū, ginklų užteko“, – pareiškė jis.

D.Kuleba taip pat pasakojo, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukrainos delegacija sėdėjo šalia Didžiosios Britanijos delegacijos. Kartu gynybos ministrai sutarė dėl svarbaus karinio sprendimo dėl ginkluotės, kuriam pritarė ir B.Wallace'as.

„Ir tai, kad kažkas ten nelaiko savęs „Amazon“ (internetine parduotuve – red.). Mes neprieštaraujame, kad jie taptų „Amazon“. Tegul jie tiesiog lieka dideliu britų ginklų sandėliu, atviru Ukrainai. Esame labai dėkingi visiems. Šaliai, kuri davė vieną sviedinį, ir šaliai, kuri davė šimtą tūkstančių sviedinių. Esame dėkingi joms visoms“, – pridūrė ministras.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos žvalgyba turi šaltinių, artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, todėl Kyjivas žino apie Kremliaus planus, interviu metu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

„Mes turime savo šaltinių. Taip sakant, artimiausiuose (Putinui) kabinetuose. Todėl paprastai žinome, kas vyksta“, – sakė jis.

K.Budanovas nepateikė jokių įrodymų, tačiau pažymėjo, kad jis tiksliai nuspėjo Rusijos invaziją prieš prasidedant plataus masto karui praėjusiais metais.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas

„Kas buvo teisus? Mes buvome teisūs“, – tvirtino gynybos žvalgybos vadovas.

Pasak jo, Ukrainos žvalgyba gavo prieigą prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos tyrimo, kuris parodė, kad „Wagner“ grupės lyderis Jevgenijus Prigožinas turi paramą Rusijoje.

K.Budanovas taip pat sakė, kad Ukraina padarė išvadas iš 2014 m., kai Maskva nustebino pasaulį užgrobusi Ukrainos Krymo pusiasalį ir sukėlusi karą rytuose.

„2014 m. mes visiškai pralaimėjome informacinį karą. O karą, kuris prasidėjo (2022 m.), mes čia pradėjome visiškai kitaip. Ir dabar rusai pralaimi informacinį mūšį“, – teigė jis.

Kyrylo Budanovas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. yra Ukrainos gynybos žvalgybos viršininkas, nuo 2022 m. balandžio 3 d. – generolas majoras. Dar 2014 m. jis buvo vienas iš Ukrainos gynėjų šalies rytuose.

Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime vieni pagrindinių klausimų buvo Ukrainos prisijungimas prie bloko ir Aljanso saugumas. Tačiau Pietų Korėjos, Japonijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos delegacijų prisijungimas prie susitikimo išdavė ir apie kitą bendrą grėsmę – Kiniją. Viršūnių susitikimo metu paskelbtame komunikate įtvirtintas naujas požiūris į šią tolimą Rytų šalį.

Tradicinėje 15min penktadienio apžvalgoje skaitykite, ką apie tai rašo įtakingiausi britų, amerikiečių, vokiečių ir prancūzų leidiniai.

Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių kontingentą NATO viršūnių susitikime Vilniuje sudarė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas, Australijos premjeras Anthony Albanese'is ir Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Chrisas Hipkinsas.

Visų keturių šalių lyderiai išreiškė nuomonę, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, negali nutikti Ramiojo vandenyno regione.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Spaudos apžvalga

Europos investicijų bankas (EIB) pranešė suformavęs naują fondą Ukrainos atstatymui, kol įsigalios tų pačių tikslų Europos Sąjungos ilgalaikis planas.

„Ukraine Trust Fund“ kapitalas – 400 mln. eurų.

Prie fondo prisidėti sutiko 16 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Lietuvą – dotacijomis ir paskolomis, garantijomis Ukrainos bankas ir įmonėms finansuoti Rusijos karo nuniokotos valstybės atkūrimą, teigiama EIB pranešime.

Didžiausius įnašus į šį fondą skyrė Prancūzija ir Italija – po 100 mln. eurų. Lėšos bus naudojamos Ukrainos infrastruktūrai atkurti, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ar komunalinių paslaugų tarnyboms finansuoti.

Vokietija atsisakė dalyvauti finansuojant naująjį paramos Ukrainai fondą, pažymėdama, kad ji teikia pirmenybę finansinę paramą šiai šaliai nukreipti per ES biudžetą, nurodo Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Agentūra „Reuters“ pažymi, jog praėjusiais metais EIB Ukrainai skyrė 1,7 mlrd. eurų mokykloms, ligoninėms, socialiniams būstams, vaikų darželiams ir miesto transportui finansuoti. Šiemet ES Ukrainai skirs 18 mlrd. eurų. Be to, ES įsipareigojo Kijevui 2024-2027 metais skirti 50 mlrd. eurų.

Rusijos gubernatoriai, atsakingi už regionus, esančius netoli Ukrainos, praneša apie naujus Ukrainos pajėgų dronų antpuolius.

Kursko srities Kurčatovo mieste nukrito dronas, „Telegram“ parašė gubernatorius Romanas Starovoitas, iš dalies apgadindamas gyvenamąjį namą. Jo teigimu, niekas nebuvo sužeistas.

Pasak gubernatoriaus Aleksandro Gusevo, ketvirtadienį virš kaimyninės Voronežo srities taip pat buvo perimti trys dronai, tačiau jis pranešė, kad niekas nenukentėjo ir žala nepadaryta.

Vietos neoficialiuose „Telegram“ kanaluose paskelbtuose vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose matyti, kad vienas iš sprogimų įvyko prieš pat 23 val. vietos laiku. Girdimas stiprus sprogimas, po kurio pasigirsta signalizacijos garsas.

„Reuters“ pranešė, kad Rusija uždarė Lenkijos konsulatą Smolensko mieste dėl, pasak jos, „antirusiškos“ Lenkijos veiklos.

Likus 48 val. iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, oficialiame komunikate nebuvo užsiminta apie kvietimą Ukrainai, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Turėjome labai skirtingų argumentų, diskusijos truko kelis mėnesius. Noriu pasakyti, kad, likus 48 val. iki aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios, komunikato tekste apskritai neturėjo būti minimas kvietimas Ukrainai“, – tvirtino šalies diplomatijos vadovas.

Pasak D.Kulebos, Ukraina vedė derybas su savo partneriais, įskaitant Jungtines Valstijas ir Vokietiją. Dėl to pozicija buvo „pajudinta“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Per 48 val. dėl labai intensyvaus ir pragmatiško argumentuoto bendravimo su partneriais, pirmiausia Jungtinėmis Valstijomis ir Vokietija, mums pavyko juos „išjudinti“. Ir jie sutiko, kad žodis „kvietimas“ galėtų arba turėtų būti tekste. Tačiau galiausiai jis ten atsirado tokioje formuluotėje, kokią matome dabar“, – sakė ministras.

Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo priimtas komunikatas, kuriame sąjungininkai išdėstė savo viziją dėl Ukrainos kelio į NATO. Visų pirma partneriai pažadėjo, kad Ukraina įstos į Aljansą įvykdžiusi „tam tikras sąlygas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai kritikavo NATO dėl jos neryžtingumo Ukrainos klausimu. Jis sakė, kad „beprecedentis ir absurdiškas dalykas“ yra tai, kad nenustatytas nei kvietimo, nei narystės terminas.

Valymai Rusijos kariuomenės vadovybėje rodo, kad vyksta „mūšis po kilimu“. Labai tikėtina, kad atleidimai ir atsistatydinimai Rusijoje tęsis, nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

Jis komentavo neseniai priimtą Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu sprendimą atleisti Rusijos generolą Ivaną Popovą, vadovavusį 58-osios Rusijos armijos pajėgoms Zaporižios sektoriuje.

S.Čerevato nuomone, valymus Rusijos kariuomenėje išprovokavo nesėkmingas„Wagner“ pajėgų lyderio Jevgenijaus Prigožino maištas.

„J.Prigožinas nuolat žemino generolus. O S.Surovikinas, kiek mums žinoma, neva yra suimtas, o jis yra vienas iš aukščiausių generolų. Nes Rusijai visada vadovavo KGB. Jie ilgai ir sistemingai nemėgo kariškių, ne kartą rodė jiems panieką“, – pabrėžė Rytų grupės atstovas spaudai.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir ministro pavaduotojas Nikolajus Pankovas

Jis teigė, kad buvę Rusijos gynybos ministerijos vadovai labiau domisi savo reikalais nei kariuomenės stiprinimu. S.Čerevatas spėjo, kad „mūšiai po kilimu“ Rusijoje gali tęstis ir toliau.

„Rusijos gynybos ministerijai visada vadovavo arba jų KGB mafijos protežė, pavyzdžiui, Ivanovas (Sergejus Ivanovas, Rusijos gynybos ministerijos vadovas 2001-2007 m.), kuris yra ilgametis V.Putino sąjungininkas. Arba Šoigu, kurio taip pat nekenčia ir niekina kariuomenė. Arba prieš tai turėjo Serdiukovą (Anatolijus Serdiukovas, Rusijos gynybos ministerijos vadovas 2007-2012 m.). Jis taip pat buvo verslo siekių turintis žmogus, kuris netoleravo kariuomenės. Taigi manau, kad vis dar vyksta „mūšis po kilimu“. Ir mes dar daug ko mokomės“, – sakė Rytų grupės atstovas spaudai.

Po minėto „Wagner“ pajėgų bandymo sukilti V.Putino režimas pradėjo valymus tarp Rusijos karinės vadovybės. Ypač tai palietė Kremliui ir Rusijos gynybos ministerijai nelojalius karininkus ir generolus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 550 Rusijos karių. Nuo invazijos pradžios bendri gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia beveik 236,6 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, taip pat buvo sunaikinti 5 tankai, 9 šarvuotosios kovos mašinos, 24 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 2 priešlėktuvinės raketų sistemos.

Per pastarąją parą Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 31 bepilotį orlaivį ir 2 sparnuotąsias raketas.

Trečiadienį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Rusijos Šiaurinio laivyno branduoliniai povandeniniai laivai nedalyvaus 2023 m. liepos 30 d. Sankt Peterburge vyksiančioje pagrindinėje karo laivų flotilės parodoje, organizuojamoje Karinio laivyno dienos proga.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo, kad dabartinis Karinio jūrų laivyno dienos formatas buvo nustatytas 2017 m., todėl šie metai būtų pirmieji, kai nedalyvautų branduoliniai povandeniniai laivai.

Tikėtina, kad šis pokytis visų pirma susijęs su tuo, kad būtų galima atlikti šių laivų techninę priežiūrą ir išlaikyti galimybę pasitelkti juos operacijoms ir mokymams.

Britų žvalgybos teigimu, yra reali tikimybė, kad prie šio sprendimo prisidėjo ir vidaus saugumo problemos, kilusios po karinės grupuotės „Wagner“ bandymo sukelti maištą Rusijoje.

Ukrainos pajėgos naktį numušė 23 bepiločius orlaivius, įskaitant 16 iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed“, penktadienį pranešė karinės oro pajėgos.

Jų pranešime sakoma, kad nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rusija iš pietryčių krypties į Ukrainą paleido 17 bepiločių „Shahed“, iš kurių 16 buvo sunaikinta.

Išplatintame pranešime teigiama, kad ukrainiečiai taip pat sunaikino vieną žvalgybinį bepilotį ir šešis operatyvinius-taktinius dronus.

Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas nurodė, kad penktadienio naktį jo regioną Maskvą atakavo panaudodama dronus „Shahed“.

Jis pridūrė, kad šeši iš jų buvo numušti, tačiau keli iš jų pataikė į Kryvyj Rihą, apgadindami kelis pastatus ir sužeisdami 56 metų vyrą. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos oro gynybos darbo apžvalga

Naktį Rusijos pajėgos puolė Dniepropetrovsko sritį. Kryvyj Riho mieste apgadinti gyvenamieji namai, yra sužeistas žmogus.

Pasak Dniepropetrovsko srities karinės administracijos viršininko Serhijaus Lysako, iš viso ant srities rusai šią naktį apšaudė daugiau kaip šešiais „Shahed“ dronais.

„Naktį regioną atakavo priešo bepiločiai lėktuvai. Gynėjai iš PMC „Vostok“ numušė šešis „Shaheds“. Tačiau visų oro taikinių sunaikinti nepavyko. Nukentėjo Kryvyj Rihas“, – pažymėjo jis.

Dėl smūgio nukentėjo komunalinių paslaugų įmonė. Jos teritorijoje sugriautas vienas administracinis pastatas, dar trys apgadinti. Taip pat nukentėjo specialioji įranga.

„Nukentėjo transporto įmonė ir du dviejų aukštų gyvenamieji namai. Buvo sužeistas 56 metų vyras. Jis bus gydomas namuose“, – pridūrė S.Lysakas.

Rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai nebedalyvauja kovinėse operacijose Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Pentagonas, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po nutraukto grupės maišto Rusijoje.

„Šiuo metu nemanome, kad „Wagner“ pajėgos kokiu nors reikšmingu mastu dalyvauja remiant kovines operacijas Ukrainoje“, – trumpojoje spaudos konferencijoje sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis.

„Wagner“, kuri atliko svarbų vaidmenį puolime Ukrainoje, per trumpą savo maištą siekė nuversti Rusijos karinę vadovybę, bet paskui atsitraukė.

„AFP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgos Rostove prie Dono

Po susitarimo su Kremliumi, pagal kurį bendrovės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas turėjo pasitraukti į kaimyninę Baltarusiją, jo buvimo vieta iš esmės nežinoma.

P.Ryderis teigė, kad, Jungtinių Valstijų vertinimu, didžioji dalis „Wagner“ kovotojų tebėra Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Rusijos Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu ištisus mėnesius iki bandymo sukilti buvo aršios J.Prigožino kritikos taikiniai.

Po nepavykusio sukilimo pasigirdo spėlionių, kad gali būti pertvarkyta Rusijos karinė vadovybė, o susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas „Wagner“ maištas, detalės tebėra neaiškios.

Kremlius teigė, kad praėjus kelioms dienoms po nutraukto maišto prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su J. Prigožinu ir kelias valandas su juo kalbėjosi.

Trečiadienį Rusija paskelbė, kad po maišto „Wagner“ daliniai pagal galiojančius susitarimus kariuomenei perdavė daugiau nei 2 000 technikos ir ginkluotės vienetų, įskaitant tankus.

Per dieną Ukrainos gynybos pajėgos, be kita ko, smogė dviem rusų okupantų amunicijos sandėliams ir trims priešlėktuvinės gynybos įrenginiams, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per praėjusią parą sudavė aštuonis smūgius personalo susitelkimo rajonams ir du smūgius rusų okupantų priešlėktuvinėms raketų sistemoms.

„Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai per dieną smogė į gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajoną, du šaudmenų sandėlius, 10 artilerijos šaudymo pozicijų, tris priešlėktuvinės gynybos objektus, priešraketinės gynybos radiolokacinę stotį, elektroninės kovos stotį ir dar vieną svarbų priešo taikinį“, – nurodė generalinis štabas.

Pažymima, kad naktį į penktadienį Rusijos pajėgos vėl atakavo Ukrainos teritoriją, naudodamas Irano „Shahed“ tipo atakos dronus. Informacija apie šios atakos padarinius dar tikslinama.

Per pastarąją parą Rusijos okupantai surengė raketinį ir aviacijos smūgį Ukrainos teritorijoje, panaudodami dvi sparnuotąsias raketas „Kalibr“, vieną balistinę raketą „Iskander-M“ ir 20 bepiločių orlaivių „Shahed“.

„Dėl sėkmingo Ukrainos gynybos pajėgų kovinio darbo buvo sunaikintos dvi sparnuotosios raketos „Kalibr“ ir 20 atakos bepiločių orlaivių“, – pranešė Generalinis štabas.

Rusų okupantai toliau atakuoja penkias fronto kryptimis – Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime teigiama, kad per dieną įvyko apie 30 karinių susirėmimų.

Kupjansko kryptimi rusai vykdė aviacijos, artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą.

Lymano kryptimi per dieną Rusijos pajėgos iš lėktuvų ir artilerijos apšaudė daugiau kaip 10 gyvenviečių. Užpuolikai vykdė puolamuosius veiksmus į rytus nuo Nevskės Luhansko srityje ir į rytus nuo Ternovo Donecko srityje, tačiau nesėkmingai.

Bachmuto kryptimi ukrainiečių gynėjai ir toliau dirba intensyviai apšaudomi okupantų aviacijos ir artilerijos. Per pastarąją parą visos priešo atakos buvo atremtos Berchovkos rajone Bachmuto pakraštyje. Nuo priešo apšaudymo nukentėjo daugiau kaip 15 gyvenviečių.

Avdijivkos kryptimi priešas ir toliau spaudžia Ukrainos pajėgas artilerija. Smarkiai apšaudomi mūsų gynėjai atrėmė atakas netoli Pervomaiskėje. Avdijivka ir daugiau kaip 10 kitų regiono gyvenviečių buvo apšaudomos priešo.

Ukrainos pajėgos toliau stabdo okupantų puolimą Marjinkos rajone. Šia kryptimi per pastarąją parą priešas apšaudė daugiau kaip 10 vietovių.

Buvęs 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadas generolas majoras Ivanas Popovas nutekintame garso įraše teigė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atleido jį iš pareigų už tai, kad jis aukštiems vadams nuolat reiškė pretenzijas dėl problemų vakarinėje Zaporižios srities fronto linijoje.

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, I.Popovas tikriausiai bandė kreiptis į Kremlių, kad šis iš dalies arba visiškai atimtų iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo vadovavimą operacijoms Ukrainoje.

„V.Gerasimovas galbūt bandė apsaugoti V.Putiną nuo nepageidaujamos kritikos atleisdamas I.Popovą anksčiau, nei šis galėjo tiesiogiai kreiptis į Kremlių“, – rašo analitikai.

Anot jų, I.Popovo bandymas tiesiogiai kreiptis į V.Putiną paramos ir jo nepaklusnumas V.Gerasimovo vadovybei rodo Rusijos vadovybėje ir Ukrainoje kovojančiose Rusijos pajėgose susiformavusį destruktyvaus elgesio modelį.

Kaip rašo ISW ekspertai, Rusijos kariniai tinklaraštininkai įvairiai reagavo į I.Popovo atleidimą, nors nė vienas neprieštaravo I.Popovo nusiskundimams dėl problemų, su kuriomis susiduria Rusijos pajėgos fronte.

Anot analitikų, Rusijos vadovybės, prižiūrinčios Rusijos gynybines operacijas pietų Ukrainoje, sutrikimai greičiausiai turės tam tikrą tiesioginį, bet nežymų poveikį Rusijos pajėgoms.

„I.Popovo atleidimas iš pareigų dėl Rusijos karių aukų ir pranešimų apie skundus dėl nepakankamos pajėgų rotacijos dar labiau patvirtina ISW vertinimą, kad Rusijos gynyba Ukrainoje greičiausiai yra trapi“, – rašo analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Liepos 13 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto linijos sektoriuose ir kai kuriose vietovėse pasiekė laimėjimų.
• Pranešama, kad po birželio 24 d. „Wagner grupės“ ginkluoto sukilimo Kremlius įsakė sulaikyti ir nušalinti nuo pareigų kelis aukšto rango karininkus, o tai patvirtina ISW ankstesnį vertinimą, kad Kremlius tikriausiai ketina išvalyti gynybos ministeriją nuo nelojaliais laikomų asmenų.
• Liepos 13 d. Rusijos pajėgos surengė keletą „Shahed“ bepiločių orlaivių smūgių visoje Ukrainoje.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos dalyvavo poziciniuose mūšiuose netoli Kreminos.
• Ukrainos pajėgos vykdė antžemines atakas ir, kaip pranešama, pažengė į priekį aplink Bachmutą.
• Ukrainos ir Rusijos pajėgos toliau vykdo antžemines atakas palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją.
• Ukrainos pajėgos pranešė vykdančios ribotas puolamąsias operacijas vakarinėje Donecko srities dalyje ir tęsė kontrpuolimo operacijas Donecko-Zaporižios sričių pasienio zonoje.
• Liepos 13 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas ir pasiekė tam tikrų laimėjimų vakarinėje Zaporižios srityje.
• Gali būti, kad Rusija nevykdo kai kurių savo įsipareigojimų Iranui pagal jų dvišalę saugumo partnerystę, nors Rusijos kariuomenė Ukrainoje ir toliau daug naudojasi Irano gamybos bepiločiais orlaiviais.
• Liepos 13 d. „Associated Press“ pranešė, kad Rusijos pajėgos ir okupacinė administracija vykdo plataus masto civilių gyventojų sulaikymo ir išnaudojimo kampaniją ir planuoja okupuotose teritorijose sukurti papildomą internuotų asmenų infrastruktūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakomentavo savo susitikimą su „Wagner“ vadovu Jevgenijumi Prigožinu ir jo samdiniais. Rusijos lyderis pabrėžė, kad tokia organizacija neegzistuoja, bent jau teisiškai. 

„Na, taigi PMC „Wagner“ neegzistuoja! Mes neturime įstatymo dėl privačių karinių organizacijų! Ji paprasčiausiai neegzistuoja! Vadinasi, jei nėra įstatymo, nėra ir privačios karinės organizacijos. (...) Grupė yra, bet teisiškai neegzistuoja! Tai atskiras klausimas, susijęs su realiu įteisinimu. Bet tai klausimas, kuris turėtų būti svarstomas Valstybės Dūmoje, vyriausybėje. Tai nėra lengvas klausimas“, – citavo jį Rusijos dienraštis „Kommersant“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Pasak Rusijos prezidento, šiame susitikime dalyvavo 35 žmonės. Diktatorius pridūrė, kad jis „įvertino „Wagner“ „veiksmus“ per karą, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą, ir per birželio sukilimą.

V.Putinas pažymėjo, kad jis pasiūlė „vagnerininkams“ kelias įsidarbinimo galimybes. Rusijos diktatorius pabrėžė, kad dauguma susitikime dalyvavusių „Wagner“ samdinių linkčiojo galvomis į jo pasiūlymus, tačiau J.Prigožinas į tai žiūrėjo kitaip ir atsakė, kad „vaikinai nesutinka su tokiu sprendimu“.