JAV generolas M.Milley nelaiko Ukrainos kontrpuolimo sulėtėjimo nesėkme

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Jungtinių Amerikos Valstijų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley nelaiko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo sulėtėjimo nesėkme. Kaip rašo UNIAN, M.Milley tai pasakė per brifingą po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės („Ramšteinas-14“) posėdžio, kuris vyko virtualiu formatu.

JAV generolas atsakė į klausimą, ar Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimas įstrigo, vertinant tai, kad ukrainiečių judėjimas pirmyn vyksta lėčiau, nei tikėtasi.

Pasak J.Milley, visų pirma rusų okupantai turėjo kelis mėnesius sukurti sudėtingą gynybos liniją. „Tai ne visai sujungtos apkasų linijos kaip Pirmajame pasauliniame kare, bet ir nelabai skiriasi nuo jų. Daug sudėtingų minų laukų, „drakono dantų“, spygliuotų vielų, apkasų ir panašių dalykų. Jie turi labai plačią saugumo zoną gilumoje ir yra sukūrę tikriausiai bent dvi, o gal net tris pagrindines gynybines juostas. Jie turėjo daug laiko tam pasiruošti“, – sakė M.Milley.

Lukas Balandis / BNS nuotr. / Markas Milley

Kartu JAV generolas pažymėjo, kad Rusijos kariai patiria daug nuostolių, nes yra prastai apmokyti ir netinkamai ekipuoti, jų logistinis aprūpinimas yra menkas, o moralė – žema. „Rusų padėtis nėra labai gera, tačiau, nepaisant to, jie kovoja užminuotų laukų dėka“, – sakė M.Milley.

Kartu jis teigė, kad ukrainiečiai kol kas nepasitelkė į kontrpuolimą didelės dalies kovinės galios.

„Nesakysiu, kas bus ateityje, nes tai bus ukrainiečių sprendimas, kada ir kur jie panaudos savo rezervus. Tačiau dabar jie išsaugo savo kovinę galią ir lėtai bei apgalvotai skinasi kelią per visus šiuos užminuotus laukus. Tai sudėtingas mūšis, labai nelengvas mūšis“, – pabrėžė M.Milley.

JAV generolas pažymėjo, kad Ukrainos pajėgų puolimas prasidėjo prieš penkias ar šešias savaites ir iš anksto buvo parengti keli scenarijai, pagal kuriuos buvo numatyta tam tikra pažanga mūšio lauke, tačiau puolimas sulėtėjo. „Kodėl būtent taip? Todėl, kad tai yra skirtumas tarp karo popieriuje ir tikro karo“, – pabrėžė M.Milley ir pridūrė, kad kare dalyvauja tikri žmonės ir technika, susiduriama su minų laukais, dėl kurių žūsta kariai.

„Kai taip nutinka, padaliniai sulėtėja. Ir tai pateisinama, kad jie išgyventų ir įveiktų šiuos minų laukus. Jie dirba, kad prasiveržtų. Ir tai toli gražu nėra nesėkmė. Mano nuomone, dar per anksti daryti tokias išvadas. Manau, kad laukia dar daug mūšių. Ir aš laikysiuosi to, ką sakėme anksčiau: kova bus ilga, sunki ir kruvina“, – pabrėžė M.Milley.

Afrikos Sąjunga antradienį išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos sprendimo nepratęsti susitarimo, užtikrinančio saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų. 

„Apgailestauju, kad sustabdyta Juodosios jūros grūdų iniciatyva, už kurią Afrikos Sąjunga pasisakė nuo pat pradžių“, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje pareiškė AS Komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas.

„Raginu šalis išspręsti visas problemas, kad būtų atnaujintas saugus grūdų ir trąšų gabenimas iš Ukrainos ir Rusijos ten, kur jų reikia, ypač Afrikoje“, – pridūrė jis.

Pernai Maskvai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal 2022 metų liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos eksportuoti pasauliui itin svarbius grūdus.

Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti susitarimą, sudarytą tarpininkaujant JT ir Turkijai. Dėl šio žingsnio kyla grėsmė, kad bus nutrauktas jau ir taip sumažėjęs maisto tiekimas, nuo kurio priklauso pažeidžiami gyventojai šalyse, į kurias importuojami šie grūdai.

Humanitarinės grupės teigia, kad tai bus labai juntama daugelyje Afrikos regionų, kurie yra labai priklausomi nuo grūdų iš Rusijos ir Ukrainos ir kuriuose milijonai žmonių jau dabar patiria krizinį bado lygį.

Grūdų kainos skurdžiausiame pasaulio žemyne smarkiai išaugo dėl nutrūkusio eksporto. Tai paaštrino konfliktų ir klimato kaitos poveikį.

Lietuva buria Ukrainos išminavimo koaliciją ir ir kviečia prisidėti šalis, turinčias galimybes rengti išminuotojus ar aprūpinti ukrainiečių karius reikiama įranga.

Apie tai antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, dalyvaudamas nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime, nurodo ministerija.

„Buriame išminavimo koaliciją su tikslu apjungti ir koordinuoti jau vykstančią bei būsimą paramą Ukrainai išminavimo srityje. Koalicija kuriama pagal Lietuvoje jau vykstančio ukrainiečių karių rengimo „mokyk ir aprūpink“ principą kartu su Suomija, Islandija, Norvegija, Švedija ir ketinančia prisijungti Danija. Kviečiame šalis prisidėti prie šios koalicijos instruktoriais ir technika“, – sakė ministras.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

A.Anušauskas susitikimo metu taip pat pabrėžė, kad šiuo metu yra reikalinga didesnė ir skubesnė Vakarų parama Ukrainos kontrpuolimui, siekiant kuo greičiau užbaigti karą ir padėti Kyjivui laimėti.

Nuotoliniame susitikime gynybos ministrai taip pat pristatė naujausius savo šalių paramos Ukrainai paketus.

Anot KAM, naujausio Lietuvos paramos paketo Ukrainai liepos mėnesį vertė – 24 mln. eurų.

Baltarusijoje toliau auga Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinių pajėgos, į čia pradėjusios rinktis nuo liepos 11 dienos. Vien per antradienį į Baltarusiją atvyko dar dvi samdinių kolonos.

Iš viso į Baltarusijos teritoriją jau perkelta ne mažiau kaip 2 tūkst. „Wagner“ samdinių, praneša stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“.

Kadras iš vaizdo įrašo/„Wagner“ kolona, judanti į Baltarusijos pusę

„Mūsų duomenimis, „Wagner“ kolonos į Baltarusiją pradėjo atvykti liepos 11 d. Prieš tai samdinių, kurie Baltarusiją pasiekė savarankiškai, o ne organizuotų kolonų sudėtyje, skaičius, mūsų skaičiavimais, siekė apie 200 žmonių. Turime duomenų, kad nuo liepos 11 d. į Baltarusiją atvyko mažiausiai penkios Prigožino samdinių kolonos, tai mažiausiai 382–400 transporto priemonių, o samdinių skaičius Baltarusijoje, mūsų skaičiavimais, jau siekia 2000–2500 žmonių“, – rašoma pranešime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Antradienį įvairiuose laikinai okupuoto Krymo miestuose girdėjosi sprogimai, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ su nuoroda į vietinius „Telegram“ kanalus.

Rusijos visuomenės informavimo priemonės skelbė apie oro gynybos sistemų veikimą Feodosijoje. Internete net publikuota nuotrauka, kurioje matomas išskirtinis pėdsakas danguje.

Taip pat pranešta apie galingą sprogimą Sovetske ir gretimuose kaimuose.

Tuo tarpu Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka informavo apie sprogimus netoli Berdiansko.

Jis pažymėjo, kad netoli Urzufo buvo užfiksuoti mažiausiai du sprogimai ir „atvykimo“ garsas.

Laikinai okupuotame pusiasalyje periodiškai girdimi sprogimai. Paprastai jie siejami su Ukrainos kariuomenės atakomis, kuriomis smogiama rusų susitelkimo vietoms, jų įrangai ir amunicijai arba strateginiams objektams.

Tik šiandien Krymo šiaurėje, Krasnoperekopske, pasigirdo sprogimai, o vietiniai gyventojai pranešė, kad jie „sukėlė vibraciją ore“.

Be to, vakar vakare ant Krymo tilto įvyko sprogimai, sugriovę vieną tilto tarpatramį.

Rusijos turizmo agentūros paragino poilsiautojus, vykstančius į Krymą, neatsisakyti suplanuotų kelionių po to, kai sprogimai ant Kerčės tilto sutrikdė keliones į okupuotą pusiasalį.

„Turime atšauktų kelionių liepos pabaigoje ir rugpjūtį, – sakė Krymo turizmo bendrovės „Laspi“ vadovė Jelena Baženova, kurią cituoja Rusijos turizmo pramonės sąjunga. – Atšaukti keliones šiomis datomis galima tik su baudomis“.

„Mes [stengiamės] įtikinti turistus nepriimti sprendimų, pagrįstų emocijomis, – tvirtino J.Baženova. – Tikimės, kad artimiausiomis dienomis padėtis normalizuosis.“

„AP“/„Scanpix“/Rusijos poilsiautojai

Krymas yra populiari Rusijos vasaros atostogų kryptis. Tačiau sugriuvus tilto kelio atkarpos daliai, sutriko pagrindinis automobilių eismo maršrutas.

Antradienį 13 val. vietos laiku (13 val. Lietuvos laiku) apie 700 automobilių laukė spūstyse, kad galėtų įvažiuoti į Krymą, dar 500 automobilių norėjo vykti priešinga kryptimi.

Geležinkelių eismas per tiltą tęsiamas, nors ir su vėlavimais.

Rusijos remiami okupuotos Pietų Ukrainos vadovai ragina vairuotojus naudotis sausumos keliu per Donecką, Zaporižią ir Chersoną. Jis eina per nuniokotą Mariupolį ir Melitopolį, kuris nuolat atakuojamas Ukrainos tolimojo nuotolio raketomis.

Keliuose į Krymą ir iš jo buvo panaikinta komendanto valanda, kad būtų galima keliauti „visą parą“.

Rusijos valstybinė žiniasklaida „RIA Novosti“ antradienį pranešė, kad automobilių, laukiančių įvažiuoti į Krymą Čonharo kontrolės punkte Ukrainos Chersono srityje, eilė nusidriekė daugiau kaip 1,5 km.

Turistė iš Rusijos Rostovo miesto Rusijos interneto svetainei „Tourdom“ pasakojo, kad Čonharo kontrolės punkte ji laukė kelias valandas, o po to, kai per chaosą bandė peršokti eilę, buvo pasiųsta į eilės galą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino suėmimas prilygtų karo Rusijai paskelbimui, antradienį paskelbtuose teismo dokumentuose rašė Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa.

Šiuo metu jo šalyje ginčijami dėl Rusijos vadovo priėmimo į kitą mėnesį Johanesburge vyksiantį BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimą. 

Tačiau dar kovo mėn. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino arešto orderį, kurį Pretorija, kaip Tarptautinio baudžiamojo teismo narė, turėtų įgyvendinti, jei jis dalyvautų susitikime, pranešė naujienų agentūra AFP.

„Scanpix“/AP nuotr./Cyrilas Ramaphosa ir Vladimiras Putinas

Pietų Afrikos diplomatinė dilema sprendžiama teisme, kur pagrindinė opozicinė partija Demokratinis aljansas bando priversti vyriausybę, kad į šalį atvykęs Kremliaus vadovas būtų sulaikytas ir perduotas baudžiamojo teismo atsakomybei.

Tuo tarpu šalies prezidentas C.Ramaphosa pažymėjo, kad taip ant kortos pastatytų savo valstybės likimą.

„Rusija aiškiai pareiškė, kad pareigas einančio jos prezidento suėmimas būtų tolygus karo paskelbimui. Rizikuoti pradėti karą su Rusija būtų nesuderinama su mūsų konstitucija“, – tvirtino jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perdavė Vidaus reikalų ministerijos specialiųjų pajėgų padalinį „Grom“ Rusijos nacionalinės gvardijos (arba „Rosgvardijos“) jurisdikcijai, todėl jis galės būti dislokuotas fronto linijose Ukrainoje, sakė Rusijos parlamento narys Aleksandras Kinšteinas, atstovaujantis V.Putino partijai „Vieningoji Rusija“. 

„Prezidento sprendimu dalinys „Grom“ kartu su personalu ir visa infrastruktūra (ginklais, specialiąja įranga, amunicija, materialiniais ištekliais ir t. t.) perduodamas Rusijos nacionalinei gvardijai“, – pirmadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė A.Kinšteinas.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Taip pabrėžiamas pagrindinis Nacionalinės gvardijos vaidmuo saugant šalies vidaus saugumą“, – pridūrė parlamentaras.

Jis nurodė, kad nors anksčiau „Grom“ dalinys negalėjo dalyvauti kovose Ukrainoje, nes priklausė Vidaus reikalų ministerijai, jo perkėlimas į Rusijos nacionalinę gvardiją keičia šią situaciją, nes dabar Maskva gali perskirstyti dar 7 tūkst. vyrų. 

Tokį žingsnį Kremlius žengė, praėjus vos kelioms savaitėms po V.Putino susitikimo su Gynybos ministerijos, Rusijos nacionalinės gvardijos, Saugumo tarnybos (FSB) ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybe bei darbuotojais po to, kai privati karinė grupė „Wagner“ bandė įvykdyti perversmą Rusijoje.

Rusijos parlamentas antradienį pratęsė teisę būti pašauktam į kariuomenę mažiausiai penkeriems metams – aukščiausio rango karininkams iki 70 metų, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Praėjusį rugsėjį Rusija paskelbė pirmąją mobilizaciją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, pašaukdama daugiau kaip 300 tūkst. buvusių karių, kad paremtų savo karą Ukrainoje – kampaniją, kuri buvo daug ilgesnė ir atkaklesnė, nei Maskva tikėjosi, ir nerodo jokių ženklų, kad ji baigsis.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Ji jau dabar didina viršutinę amžiaus ribą, nuo kurios vyrai gali būti šaukiami į privalomąją karinę tarnybą – nuo 27 iki 30 metų, ir gerokai apsunkino galimybes jauniems vyrams išvengti šaukimo į kariuomenę, nes jie siekia išvengti šaukimo dokumentus dalijančių verbuotojų.

Antradienį priimtas įstatymas leidžia privalomąją tarnybą atlikusiems vyrams be jokių papildomų įsipareigojimų būti mobilizuotiems iki 40, 50 arba 55 metų amžiaus, priklausomai nuo jų kategorijos, savo interneto svetainėje pranešė Valstybės Dūma.

Visais atvejais amžiaus riba buvo padidinta penkeriais metais.

Naujasis įstatymas reiškia, kad šio rezervo aukščiausius laipsnius turintys karininkai dabar gali būti pašaukti atgal į tarnybą ne iki 65, o iki 70 metų, kitų vyresniųjų laipsnių karininkai – iki 65 metų, jaunesnieji karininkai – iki 60 metų, o visi kiti – ne iki 45, o iki 55 metų.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau pareiškė, kad planuoja padidinti bazinį tarnaujančio kovinio personalo – profesinės karo tarnybos karių ir šauktinių – skaičių nuo 1,15 mln. iki 1,5 mln.