Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Praėjusią naktį Ukrainos gynėjai sunaikino 37 rusų paleistas raketas ir dronus.
- Iš viso į Baltarusijos teritoriją iš Rusijos ir okupuotų Ukrainos teritorijų jau perkelta ne mažiau kaip 2 tūkst. „Wagner“ samdinių, praneša stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Rusija antrą naktį iš eilės atakuodama Odesos sritį tyčia taikėsi į vietas, susijusias su ukrainietiškų grūdų eksportu pagal Maskvos jau nebepratęstą susitarimą.
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „abipusiu susitarimu“ nusprendė nedalyvauti rugpjūčio mėnesį Pietų Afrikos Respublikoje vyksiančiame BRICS šalių klubo – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – aukščiausiojo lygio susitikime.
- Rusijos privačios karinės grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame sveikina savo „Wagner“ kovotojus Baltarusijoje ir sako, kad jie kol kas nedalyvaus kare Ukrainoje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva svarstytų galimybę grįžti prie grūdų susitarimo, jei bus įvykdyti jos reikalavimai
21:33
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva apsvarstytų galimybę grįžti prie Ukrainos grūdų susitarimo, jei jos reikalavimai būtų visiškai įvykdyti.
Anot jo, šis susitarimas prarado bet kokią prasmę.
„Dabartinės formos grūdų sandorio tęsimas prarado bet kokią prasmę, – sakė V.Putinas vyriausybės posėdyje, – žinoma, svarstysime galimybę prie jo grįžti, bet tik su viena sąlyga: jei bus visiškai atsižvelgta į visus principus, pagal kuriuos Rusija sutiko dalyvauti sandoryje, ir jie bus įgyvendinti.“
Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai sudarytą susitarimą, užtikrinantį saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų.
Susitarimu buvo siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.
V.Putinas taip pat apkaltino Vakarų šalis, kad jau nebegaliojantį susitarimą, užtikrinantį saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, panaudojo politiniam šantažui.
„Užuot padėję šalims, kurioms iš tikrųjų reikia pagalbos, Vakarai grūdų sandorį panaudojo politiniam šantažui ir pavertė jį priemone praturtėti tarptautinėms korporacijoms ir spekuliantams pasaulinėje grūdų rinkoje“, – sakė V.Putinas vyriausybės posėdyje.
JAV paskelbė apie naują 1,3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
20:50
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,3 mlrd. dolerių (1,16 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudaro oro gynybos sistemos, prieštankinės raketos, dronai ir kita įranga.
Šis paketas yra dalis JAV pastangų patenkinti „neatidėliotinus Ukrainos poreikius, skiriant itin svarbius pajėgumus artimiausiu metu ir kartu stiprinant ilgalaikius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus“, sakoma Gynybos departamento pareiškime.
Ši pagalba ne iš karto pasieks mūšio lauką, nes ji priskiriama Ukrainos saugumo paramos iniciatyvai, pagal kurią Vašingtonas įsigyja įrangą iš gynybos pramonės ar partnerių, o ne iš JAV turimų atsargų.
Šį paketą taip pat sudaro keturios oro gynybos NASAMS paleidimo sistemos ir su jomis susijusi amunicija, prieštankinės raketos „TOW“, 152 mm artilerijos sviediniai, dronai, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos ir įvairios transporto priemonės.
JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorė, greitai sukūrusi tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos plataus masto invazijos į šią šalį ir koordinavusi dešimčių šalių pagalbą.
M.Podoliakas: bet koks kompromisas su Rusija sunaikintų Ukrainos valstybingumą
20:00
Bet koks kompromisas su Rusija, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, sunaikintų Kyjivo valstybingumą, naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
Anot jo, Maskva nekenčia Ukrainos ir siekia atkurti Sovietų Sąjungą.
„Mums kompromisas neegzistuoja, nes Rusija mūsų nekenčia, ji atėjo, kad sugriautų Ukrainos valstybės koncepciją“, – AFP sakė M.Podoliakas.
„Kompromisas vienaip ar kitaip vestų prie lėto Ukrainos ir jos valstybingumo praradimo“ ir „Sovietų Sąjungos sugrįžimo“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad praėjusį mėnesį pradėtas Kyjivo kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Maskvos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, bus ilgas ir įtemptas.
M.Podoliakas pareiškė, kad pažanga yra daug lėtesnė, nei norima.
„Be abejo, ši operacija bus gana sudėtinga, ilga ir užtruks nemažai laiko“, – sakė jis.
Prezidento patarėjas taip pat nurodė, kad Kyjivas siekia karinio patruliavimo Juodosios jūros šalyse, kad galėtų tęsti grūdų eksportą po to, kai Maskva pirmadienį atsisakė pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
Su AFP jis kalbėjosi praėjus kelioms dienoms po to, kai Maskva nutraukė susitarimą ir dvi naktis iš eilės sudavė smūgius Ukrainos Juodosios jūros uosto infrastruktūrai.
„Derybos vyksta visais lygmenimis. Čia turėtų būti pridėtas Jungtinių Tautų mandatas sukurti karinį patrulį, į kurį būtų įtrauktos šalys, kurios palaiko ryšius su regionu, pavyzdžiui, Turkija, Bulgarija ar kitos valstybės“, – sakė M.Podoliakas.
Jis nurodė, kad mūšio lauke Kyjivas susiduria su sunkumais dėl smarkiai užminuotų teritorijų ir logistikos problemų, įskaitant problemas, susijusias su ginklų tiekimu.
Jis teigė, kad Kyjivui reikia papildomų 200 tankų ir dešimčių naikintuvų F-16, kad paspartintų kontrpuolimą ir sustiprintų savo pozicijas Rytų ir Pietų Ukrainoje.
„Žinoma, mums reikia papildomų šarvuočių – pirmiausia dviejų–trijų šimtų tankų“, – AFP žurnalistams sakė M.Podoliakas.
„Mums reikia 60–80 F-16 lėktuvų, kad apsaugotume oro erdvę, ypač netoli fronto“, – pridūrė jis.
Anot M.Podoliako, Ukrainos pajėgų vykdomų puolamųjų operacijų skaičius pamažu didėja.
Rusija: laivai Juodojoje jūroje bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius
19:31 Atnaujinta 20:28
Praėjus kelioms dienoms po to, kai baigė galioti susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Rusija trečiadienį pareiškė, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.
„Nuo 2023 metų liepos 20-osios 24 val. Maskvos laiku visi Juodosios jūros laivai, plaukiojantys į Ukrainos uostus, bus laikomi potencialiais karinių krovinių gabentojais, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Kyjivas teigė esąs pasirengęs toliau eksportuoti grūdus per savo pietinius uostus, nepaisant to, kad Rusija pasitraukė iš susitarimo, kuriuo leidžiama saugiai keliauti Juodąja jūra.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas svarsto galimybę surengti bendrą Juodosios jūros regiono šalių karinį patruliavimą.
Praėjus dienai po to, kai Kremlius įspėjo apie riziką, susijusią su Juodosios jūros maršrutų kūrimu nedalyvaujant Maskvai, trečiadienį Rusija paskelbė naują, konkretesnį grasinimą.
„Šių laivų vėliavos valstybės bus laikomos Ukrainos konflikto dalyvėmis Kyijvo režimo pusėje“, – sakoma pranešime.
Jame taip pat priduriama, kad „kai kurios tarptautinių Juodosios jūros vandenų Šiaurės vakarų ir Pietryčių dalys laikinai paskelbtos pavojingomis laivybai“.
Laivai, įregistruoti tam tikroje šalyje ir plaukiantys su jos vėliava, privalo laikytis tos valstybės taisyklių.
Vokietija ir Prancūzija pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainos Odesos uoste
19:30
Vokietija ir Prancūzija trečiadienį pasmerkė Maskvos smūgius Ukrainos Odesos uostui, teigdamos, kad jie buvo sąmoningai nukreipti į ukrainietiškus grūdus.
Anot šių valstybių, šie Rusijos veiksmai paveiks skurdžiausius pasaulio asmenis.
Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pasaulio atima bet kokią viltį dėl Ukrainos grūdų.
„Kiekviena jo bomba taip pat pataiko į skurdžiausius pasaulio gyventojus“, – nurodė ji.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Maskva, taikydamasi į ukrainietiškus grūdus, kelia riziką pasaulio maisto saugumui.
Anot Ukrainos žemės ūkio ministerijos, Maskva naktinių smūgių metu sunaikino 60 000 tonų eksportui skirtų grūdų.
„Šie smūgiai, kuriais sąmoningai taikytasi į civilinę infrastruktūrą, ypač grūdų atsargas, yra karo nusikaltimai“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
Pirmadienį Maskva nusprendė atsisakyti pratęsti Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujant sudarytą susitarimą dėl saugaus grūdų krovininių laivų išplaukimo iš Ukrainos Juodosios jūros uostų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad V.Putinas padarė didelę klaidą, pasitraukdamas iš susitarimo, kuriuo siekiama apsaugoti ukrainietiškų grūdų eksportą Juodąja jūra.
„Jis nusprendė panaudoti maistą kaip ginklą, ir manau, kad tai didžiulė klaida“, – sakė jis.
Maskva antrą naktį iš eilės raketomis apšaudė Ukrainos pietinį Odesos regioną, o Rusijos gynybos ministerija teigė, kad buvo smogta degalų rezervuarams ir amunicijos sandėliams netoli Juodosios jūros uosto.
Rusija priėmė įstatymo projektą dėl sunkiosios ginkluotės suteikimo Nacionalinei gvardijai
19:28
Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį priėmė įstatymo projektą, pagal kurį Nacionalinė gvardija po privačios karinės bendrovės „Wagner“ surengto ir netrukus nutraukto maišto galės dislokuoti sunkiąją ginkluotę, įskaitant tankus.
Nacionalinę gvardiją 2016 metais įsteigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, siekdamas užkirsti kelią neramumams ir nutraukti protestus.
Vėliau šios pajėgos ėmėsi platesnio vaidmens ir prisijungė prie praėjusių metų vasarį Maskvos pradėto puolimo Ukrainoje.
Pagal Rusijos žemųjų parlamento rūmų, Dūmos, priimtus teisės aktus šios pajėgos, tiesiogiai pavaldžios V.Putinui, galės turėti karinės paskirties ginklų, įskaitant sunkiąją ginkluotę.
Įstatymo projektui pritarta po to, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė perimanti karinę techniką iš „Wagner“ samdinių po praėjusį mėnesį nepavykusio sukilimo.
Šie teisės aktai priimami Kremliui siekiant sustiprinti savo saugumo aparatą po to, kai „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas surengė maištą ir pažadėjo nuversti aukščiausią šalies kariuomenės vadovybę.
Po to, kai J.Prigožinas atšaukė savo karių žygį, Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas, anksčiau vadovavęs paties V.Putino saugumo būriui, pareiškė, kad jo pajėgos galėtų gauti sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, tankų.
Šis klausimas buvo aptartas su V.Putinu, sakė V.Zolotovas.
Įstatymo projektui dar turi pritarti aukštieji parlamento rūmai ir jį patvirtinti V.Putinas – šie veiksmai laikomi formalumu.
Suomija panaikins leidimą veikti Rusijos konsulatui Turku
17:04
Trečiadienį Suomijos vyriausybė pareiškė, jog panaikins leidimą veikti Rusijos konsulatui pietvakarinėje Suomijos pakrantėje esančiame Turku mieste, pranešė šalies visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Teigiama, kad vyriausybė pareiškė, jog liepos 6 d. Rusijos pranešimas uždaryti Suomijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge buvo asimetrinė atsakomoji priemonė į anksčiau Suomijos paskelbtą deportaciją, o Turku uždarymas laikomas atsakomąja priemone.
J.Prigožinas sako, kad jo samdiniai kol kas nekovos Ukrainoje
16:57
Rusijos privačios karinės grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame sveikina savo „Wagner“ kovotojus Baltarusijoje ir sako, kad jie kol kas nedalyvaus kare Ukrainoje.
Viename iš susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų, susijusių su J.Prigožinu, pasirodžiusiame vaizdo įraše, kurio autentiškumo naujienų agentūra „Reuters“ iš karto negalėjo patikrinti, girdėti, kaip vyras, kurio balsas ir rusų kalba skamba kaip J.Prigožino, sveikina savo vyrus.
„Sveiki atvykę vaikinai... Sveiki atvykę į Baltarusijos žemę“, – sakė J.Prigožinas. Vaizdo įrašas nufilmuotas jau sutemus, todėl buvo galima įžvelgti tik kovotojų ir kalbančiojo profilį.
„Mes kovojome garbingai, – pareiškė J.Prigožinas. – Jūs daug padarėte dėl Rusijos. Tai, kas vyksta fronte, yra gėda, į kurią mums nereikia veltis“.
Tada jis nurodė savo vyrams gerai elgtis su vietiniais gyventojais ir įsakė jiems apmokyti baltarusių kariuomenę bei sukaupti jėgas „naujai kelionei į Afriką“.
„Ir galbūt kada nors grįšime į SVO (specialiąją karinę operaciją Ukrainoje), kai būsime tikri, kad nebūsime priversti darytis gėdos“, – pabrėžė „Wagner“ vadas.
Po to į karius kreipėsi kitas vyras, kuris skambėjo kaip Dmitrijus Utkinas, padėjęs įkurti „Wagner“ pajėgas ir esantis jų vadu.
„Tai dar ne pabaiga. Tai tik didžiausio pasaulyje darbo, kuris bus atliktas labai greitai, pradžia“, – prieš pereidamas į anglų kalbą pasakė D.Utkinas.
„Ir sveiki atvykę į pragarą!“ – pridūrė jis.
Ukrainos žvalgyba: rusai artimiausiu metu surengs dar vieną ginkluotą provokaciją Zaporižios AE
16:50
Gali būti, kad Rusijos okupantai artimiausiu metu surengs dar vieną ginkluotą provokaciją Zaporižios atominėje elektrinėje. Dėl okupantų veiksmų gali įvykti avarija.
Ukrainos gynybos žvalgyba pranešė, kad Rusijos Federacijos FSB „karinės kontržvalgybos skyrius“ platina informaciją tarp okupacinio kontingento apie tariamą Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų rengiamą puolimą prieš Zaporižios AE.
„Okupantų žvalgyba teigia, kad liepos pabaigoje bus surengtas atominės elektrinės „šturmas“, kuriame neva dalyvaus „šturmo grupės“ ir neįvardyti „Ukrainos savanorių ginkluoti daliniai“, – teigė Ukrainos gynybos žvalgyba.
Anot jos, okupantai gali surengti operaciją „po svetima vėliava“, kuri sukels didelio masto avariją elektrinėje.
„O remiantis turima informacija, šiuo metu jie rengia dar vieną imituojamą elektrinės apšaudymą, kad galėtų dar labiau apkaltinti Ukrainą“, – pažymi Ukrainos žvalgyba.
Ukrainos kaimynės ragina ES pratęsti ribojimus ukrainietiškų grūdų importui
16:45 Atnaujinta 17:53
Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės paragino Europos Sąjungą pratęsti grūdų importo draudimą, kuris baigs galioti rugsėjo 15 dieną, kad būtų išvengta didelių trikdžių rinkai.
„Pasirašėme bendrą penkių šalių – Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos – pareiškimą dėl draudimo importuoti (...) grūdus iš Ukrainos į mūsų šalis pratęsimo iki metų pabaigos“, – sakė R.Telusas po susitikimo su savo kolegomis Varšuvoje, ragindamas ES pritarti ribojimų pratęsimui.
Europos Komisija birželį nusprendė iki rugsėjo 15 dienos pratęsti keletą išimtinių draudimų be muitų importuoti ukrainietiškus grūdus, dėl kurių antplūdžio mažėjo kainos Rytų Europoje ir kilo vietos ūkininkų pyktis.
Draudimai yra tiksliniai ir liečia tik kviečius, kukurūzus, rapsus ir saulėgrąžų sėklas, įvežamus į penkias Ukrainos pašonėje esančias šalis.
Šiuos produktus leidžiama vežti tik tranzitu per minimas penkias šalis, jie negali būti sandėliuojami jų teritorijoje ir įsigyjami vidaus vartojimui.
Trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino ES vykdomąją instituciją dar labiau išplėsti apribojimus.
„Arba Europos Komisija sutiks parengti... taisykles, kuriomis būtų pratęstas šis draudimas, arba tai padarysime patys“, – žurnalistams sakė M.Morawieckis.
Lenkija, tvirta Ukrainos, kovojančios su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sąjungininkė, taip pat kritikavo ukrainietiškų grūdų importą, kuris sukėlė vietos ūkininkų protestus.
„Tai nėra nukreipta prieš ukrainiečius, tai yra... už Lenkijos ūkininkus“, – sakė Lenkijos premjeras, pridurdamas, kad Lenkija šiuo metu leidžia grūdų tranzitą iš Ukrainos.
„Tai nekelia grėsmės vidaus rinkos destabilizacijai, todėl palengviname šį eksportą ir sudarome sąlygas tranzitui“, – sakė M.Morawieckis.
Per pastaruosius metus ES tapo pagrindiniu Ukrainos grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.
