Rusija: laivai Juodojoje jūroje bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva apsvarstytų galimybę grįžti prie Ukrainos grūdų susitarimo, jei jos reikalavimai būtų visiškai įvykdyti. 

Anot jo, šis susitarimas prarado bet kokią prasmę. 

„Dabartinės formos grūdų sandorio tęsimas prarado bet kokią prasmę, – sakė V.Putinas vyriausybės posėdyje, – žinoma, svarstysime galimybę prie jo grįžti, bet tik su viena sąlyga: jei bus visiškai atsižvelgta į visus principus, pagal kuriuos Rusija sutiko dalyvauti sandoryje, ir jie bus įgyvendinti.“

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai sudarytą susitarimą, užtikrinantį saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų.  

Susitarimu buvo siekta užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.

V.Putinas taip pat apkaltino Vakarų šalis, kad jau nebegaliojantį susitarimą, užtikrinantį saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, panaudojo politiniam šantažui. 

„Užuot padėję šalims, kurioms iš tikrųjų reikia pagalbos, Vakarai grūdų sandorį panaudojo politiniam šantažui ir pavertė jį priemone praturtėti tarptautinėms korporacijoms ir spekuliantams pasaulinėje grūdų rinkoje“, – sakė V.Putinas vyriausybės posėdyje.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,3 mlrd. dolerių (1,16 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudaro oro gynybos sistemos, prieštankinės raketos, dronai ir kita įranga.

Šis paketas yra dalis JAV pastangų patenkinti „neatidėliotinus Ukrainos poreikius, skiriant itin svarbius pajėgumus artimiausiu metu ir kartu stiprinant ilgalaikius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus“, sakoma Gynybos departamento pareiškime.

Ši pagalba ne iš karto pasieks mūšio lauką, nes ji priskiriama Ukrainos saugumo paramos iniciatyvai, pagal kurią Vašingtonas įsigyja įrangą iš gynybos pramonės ar partnerių, o ne iš JAV turimų atsargų.

Šį paketą taip pat sudaro keturios oro gynybos NASAMS paleidimo sistemos ir su jomis susijusi amunicija, prieštankinės raketos „TOW“, 152 mm artilerijos sviediniai, dronai, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos ir įvairios transporto priemonės.

JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorė, greitai sukūrusi tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos plataus masto invazijos į šią šalį ir koordinavusi dešimčių šalių pagalbą.

Bet koks kompromisas su Rusija, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, sunaikintų Kyjivo valstybingumą, naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. 

Anot jo, Maskva nekenčia Ukrainos ir siekia atkurti Sovietų Sąjungą. 

„Mums kompromisas neegzistuoja, nes Rusija mūsų nekenčia, ji atėjo, kad sugriautų Ukrainos valstybės koncepciją“, – AFP sakė M.Podoliakas. 

„Kompromisas vienaip ar kitaip vestų prie lėto Ukrainos ir jos valstybingumo praradimo“ ir „Sovietų Sąjungos sugrįžimo“, – pridūrė jis. 

Jis taip pat pridūrė, kad praėjusį mėnesį pradėtas Kyjivo kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Maskvos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, bus ilgas ir įtemptas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas

M.Podoliakas pareiškė, kad pažanga yra daug lėtesnė, nei norima. 

„Be abejo, ši operacija bus gana sudėtinga, ilga ir užtruks nemažai laiko“, – sakė jis. 

Prezidento patarėjas taip pat nurodė, kad Kyjivas siekia karinio patruliavimo Juodosios jūros šalyse, kad galėtų tęsti grūdų eksportą po to, kai Maskva pirmadienį atsisakė pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Su AFP jis kalbėjosi praėjus kelioms dienoms po to, kai Maskva nutraukė susitarimą ir dvi naktis iš eilės sudavė smūgius Ukrainos Juodosios jūros uosto infrastruktūrai.

„Derybos vyksta visais lygmenimis. Čia turėtų būti pridėtas Jungtinių Tautų mandatas sukurti karinį patrulį, į kurį būtų įtrauktos šalys, kurios palaiko ryšius su regionu, pavyzdžiui, Turkija, Bulgarija ar kitos valstybės“, – sakė M.Podoliakas. 

Jis nurodė, kad mūšio lauke Kyjivas susiduria su sunkumais dėl smarkiai užminuotų teritorijų ir logistikos problemų, įskaitant problemas, susijusias su ginklų tiekimu. 

Jis teigė, kad Kyjivui reikia papildomų 200 tankų ir dešimčių naikintuvų F-16, kad paspartintų kontrpuolimą ir sustiprintų savo pozicijas Rytų ir Pietų Ukrainoje.

„Žinoma, mums reikia papildomų šarvuočių – pirmiausia dviejų–trijų šimtų tankų“, – AFP žurnalistams sakė M.Podoliakas. 

„Mums reikia 60–80 F-16 lėktuvų, kad apsaugotume oro erdvę, ypač netoli fronto“, – pridūrė jis. 

Anot M.Podoliako, Ukrainos pajėgų vykdomų puolamųjų operacijų skaičius pamažu didėja.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai baigė galioti susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Rusija trečiadienį pareiškė, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.

„Nuo 2023 metų liepos 20-osios 24 val. Maskvos laiku visi Juodosios jūros laivai, plaukiojantys į Ukrainos uostus, bus laikomi potencialiais karinių krovinių gabentojais, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime.

Kyjivas teigė esąs pasirengęs toliau eksportuoti grūdus per savo pietinius uostus, nepaisant to, kad Rusija pasitraukė iš susitarimo, kuriuo leidžiama saugiai keliauti Juodąja jūra.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas svarsto galimybę surengti bendrą Juodosios jūros regiono šalių karinį patruliavimą.

Praėjus dienai po to, kai Kremlius įspėjo apie riziką, susijusią su Juodosios jūros maršrutų kūrimu nedalyvaujant Maskvai, trečiadienį Rusija paskelbė naują, konkretesnį grasinimą.

„Šių laivų vėliavos valstybės bus laikomos Ukrainos konflikto dalyvėmis Kyijvo režimo pusėje“, – sakoma pranešime.

Jame taip pat priduriama, kad „kai kurios tarptautinių Juodosios jūros vandenų Šiaurės vakarų ir Pietryčių dalys laikinai paskelbtos pavojingomis laivybai“.

Laivai, įregistruoti tam tikroje šalyje ir plaukiantys su jos vėliava, privalo laikytis tos valstybės taisyklių.

Vokietija ir Prancūzija trečiadienį pasmerkė Maskvos smūgius Ukrainos Odesos uostui, teigdamos, kad jie buvo sąmoningai nukreipti į ukrainietiškus grūdus. 

Anot šių valstybių, šie Rusijos veiksmai paveiks skurdžiausius pasaulio asmenis. 

Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pasaulio atima bet kokią viltį dėl Ukrainos grūdų. 

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakų padariniai Odesoje

„Kiekviena jo bomba taip pat pataiko į skurdžiausius pasaulio gyventojus“, – nurodė ji. 

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Maskva, taikydamasi į ukrainietiškus grūdus, kelia riziką pasaulio maisto saugumui. 

Anot Ukrainos žemės ūkio ministerijos, Maskva naktinių smūgių metu sunaikino 60 000 tonų eksportui skirtų grūdų. 

„Šie smūgiai, kuriais sąmoningai taikytasi į civilinę infrastruktūrą, ypač grūdų atsargas, yra karo nusikaltimai“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime. 

Pirmadienį Maskva nusprendė atsisakyti pratęsti Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujant sudarytą susitarimą dėl saugaus grūdų krovininių laivų išplaukimo iš Ukrainos Juodosios jūros uostų. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad V.Putinas padarė didelę klaidą, pasitraukdamas iš susitarimo, kuriuo siekiama apsaugoti ukrainietiškų grūdų eksportą Juodąja jūra.

„Jis nusprendė panaudoti maistą kaip ginklą, ir manau, kad tai didžiulė klaida“, – sakė jis. 

Maskva antrą naktį iš eilės raketomis apšaudė Ukrainos pietinį Odesos regioną, o Rusijos gynybos ministerija teigė, kad buvo smogta degalų rezervuarams ir amunicijos sandėliams netoli Juodosios jūros uosto.

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį priėmė įstatymo projektą, pagal kurį Nacionalinė gvardija po privačios karinės bendrovės „Wagner“ surengto ir netrukus nutraukto maišto galės dislokuoti sunkiąją ginkluotę, įskaitant tankus.

Nacionalinę gvardiją 2016 metais įsteigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, siekdamas užkirsti kelią neramumams ir nutraukti protestus.

Vėliau šios pajėgos ėmėsi platesnio vaidmens ir prisijungė prie praėjusių metų vasarį Maskvos pradėto puolimo Ukrainoje.

Pagal Rusijos žemųjų parlamento rūmų, Dūmos, priimtus teisės aktus šios pajėgos, tiesiogiai pavaldžios V.Putinui, galės turėti karinės paskirties ginklų, įskaitant sunkiąją ginkluotę.

Įstatymo projektui pritarta po to, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė perimanti karinę techniką iš „Wagner“ samdinių po praėjusį mėnesį nepavykusio sukilimo.

Šie teisės aktai priimami Kremliui siekiant sustiprinti savo saugumo aparatą po to, kai „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas surengė maištą ir pažadėjo nuversti aukščiausią šalies kariuomenės vadovybę.

Po to, kai J.Prigožinas atšaukė savo karių žygį, Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas, anksčiau vadovavęs paties V.Putino saugumo būriui, pareiškė, kad jo pajėgos galėtų gauti sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, tankų.

Šis klausimas buvo aptartas su V.Putinu, sakė V.Zolotovas.

Įstatymo projektui dar turi pritarti aukštieji parlamento rūmai ir jį patvirtinti V.Putinas – šie veiksmai laikomi formalumu.

Trečiadienį Suomijos vyriausybė pareiškė, jog panaikins leidimą veikti Rusijos konsulatui pietvakarinėje Suomijos pakrantėje esančiame Turku mieste, pranešė šalies visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Teigiama, kad vyriausybė pareiškė, jog liepos 6 d. Rusijos pranešimas uždaryti Suomijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge buvo asimetrinė atsakomoji priemonė į anksčiau Suomijos paskelbtą deportaciją, o Turku uždarymas laikomas atsakomąja priemone.

Gali būti, kad Rusijos okupantai artimiausiu metu surengs dar vieną ginkluotą provokaciją Zaporižios atominėje elektrinėje. Dėl okupantų veiksmų gali įvykti avarija.

Ukrainos gynybos žvalgyba pranešė, kad Rusijos Federacijos FSB „karinės kontržvalgybos skyrius“ platina informaciją tarp okupacinio kontingento apie tariamą Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų rengiamą puolimą prieš Zaporižios AE.

„Okupantų žvalgyba teigia, kad liepos pabaigoje bus surengtas atominės elektrinės „šturmas“, kuriame neva dalyvaus „šturmo grupės“ ir neįvardyti „Ukrainos savanorių ginkluoti daliniai“, – teigė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Anot jos, okupantai gali surengti operaciją „po svetima vėliava“, kuri sukels didelio masto avariją elektrinėje.

„O remiantis turima informacija, šiuo metu jie rengia dar vieną imituojamą elektrinės apšaudymą, kad galėtų dar labiau apkaltinti Ukrainą“, – pažymi Ukrainos žvalgyba.

Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės paragino Europos Sąjungą pratęsti grūdų importo draudimą, kuris baigs galioti rugsėjo 15 dieną, kad būtų išvengta didelių trikdžių rinkai.

„Pasirašėme bendrą penkių šalių – Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos – pareiškimą dėl draudimo importuoti (...) grūdus iš Ukrainos į mūsų šalis pratęsimo iki metų pabaigos“, – sakė R.Telusas po susitikimo su savo kolegomis Varšuvoje, ragindamas ES pritarti ribojimų pratęsimui.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas

Europos Komisija birželį nusprendė iki rugsėjo 15 dienos pratęsti keletą išimtinių draudimų be muitų importuoti ukrainietiškus grūdus, dėl kurių antplūdžio mažėjo kainos Rytų Europoje ir kilo vietos ūkininkų pyktis.

Draudimai yra tiksliniai ir liečia tik kviečius, kukurūzus, rapsus ir saulėgrąžų sėklas, įvežamus į penkias Ukrainos pašonėje esančias šalis.

Šiuos produktus leidžiama vežti tik tranzitu per minimas penkias šalis, jie negali būti sandėliuojami jų teritorijoje ir įsigyjami vidaus vartojimui.

Trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino ES vykdomąją instituciją dar labiau išplėsti apribojimus.

„Arba Europos Komisija sutiks parengti... taisykles, kuriomis būtų pratęstas šis draudimas, arba tai padarysime patys“, – žurnalistams sakė M.Morawieckis.

Lenkija, tvirta Ukrainos, kovojančios su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sąjungininkė, taip pat kritikavo ukrainietiškų grūdų importą, kuris sukėlė vietos ūkininkų protestus.

„Tai nėra nukreipta prieš ukrainiečius, tai yra... už Lenkijos ūkininkus“, – sakė Lenkijos premjeras, pridurdamas, kad Lenkija šiuo metu leidžia grūdų tranzitą iš Ukrainos.

„Tai nekelia grėsmės vidaus rinkos destabilizacijai, todėl palengviname šį eksportą ir sudarome sąlygas tranzitui“, – sakė M.Morawieckis.

Per pastaruosius metus ES tapo pagrindiniu Ukrainos grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.

Ukrainos kariai, pasiekę Azovo jūrą, galės visiškai sunaikinti Krymo tiltą (dar vadinamą Kerčės tiltu).

Apie rusų laikinai okupuoto Krymo išvadavimą bus galima kalbėti, kai Ukrainos gynėjai išlaisvins kairįjį Chersono srities krantą ir dalį Zaporižios srities, interviu „Obozrevatel“ sakė karinis ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkas Andrijus Kramarovas.

„Norint išlaisvinti Krymą, mums reikia įsitvirtinti. Tai pietūs – kairysis krantas Chersono srityje, Zaporižios sritis. Jei gausime tokį atramos tašką, pavyzdžiui, iki šių metų pabaigos, kai tik pasieksime Azovo jūrą, Krymo tiltas bus visiškai sunaikintas“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Palydovinėse nuotraukose – atakuotas Krymo tiltas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys, 103-iosios tankų korpuso brigados majoras Oleksandras Hanuščynas sakė, kad Rusijos kariuomenė bando sukurti sau galimybę perkelti rezervus iš Bachmuto į Kupjansko pusę.

„Rusai jau seniai yra Lymano-Kupjansko rajone. Jie niekada neatsisakė savo planų bandyti žengti iš šiaurės į pietus kairiuoju Oskilo upės krantu.

Rusai visada bandė pagerinti savo pozicijas nuo Kreminnos per miškus ir prasiskinti kelią į Lymaną. Rusų karo vadai bandė brėžti rodykles, kaip palikti kairįjį Oskilio upės krantą ir vandeniu priartinti savo pozicijas prie Siverskio Doneco. Didelės pažangos jie nepadarė, tačiau grasina Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms problemomis, jei jiems pavyks kur nors pralaužti mūsų gynybinę liniją“, – televizijos kanalui „Espresso“ sakė O.Hanuščynas.

Pasak kariškių, užpuolikai bando užglaistyti savo nesėkmes pietuose, puldami Kupjanską.

„Viena vertus, rusai bando sukurti galimybę perkelti rezervus iš apylinkių prie Bachmuto į Kupjansko kryptį, kita vertus, pridengti savo nesėkmes pietuose. Jie sako, kad ukrainiečiai žengia į pietus, o mes žengsime iš rytų į vakarus“, – pridūrė O.Hanuščynas.

Ukrainai reikia papildomų SAMP-T arba „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemų Odesai apsaugoti, spaudos konferencijos metu sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Ukraina turi SAMP-T sistemų, kurios puikiai veikia ir jau yra eksploatuojamos.

„Jei turėtume atitinkamas papildomas sistemas, jos apsaugotų ne tik uosto, bet ir Odesos infrastruktūrą“, – pažymėjo valstybės vadovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainą ginti padeda ir sąjungininkų suteiktos oro gynybos sistemos „Patriot“.

„Tačiau viso to nepakanka, kad būtų apsaugota atitinkama infrastruktūra“, – pridūrė V. Zelenskis.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos įvykdė masinę ataką raketomis ir dronais prieš reikšmingą infrastruktūrą Ukrainos pietuose. Daugiausia žalos patyrė Odesa ir jos sritis. Per apšaudymą buvo sužeisti žmonės, apgadinti daugiabučiai namai, uostas ir kita svarb infrastruktūra.

Kyjivas trečiadienį nurodė, kad Maskva naktinių smūgių metu Odesos uostui sunaikino 60 000 tonų eksportui skirtų grūdų.

Ukrainos teigimu, Maskva tyčia taikėsi į vietas, susijusias su ukrainietiškų grūdų eksportu pagal Maskvos jau nebepratęstą susitarimą.

„Čornomorsko uoste (prie Odesos) taip pat buvo sunaikinta 60 000 tonų grūdų“, – teigė Ukrainos žemės ūkio ministerija.

Ministerija pridūrė, kad grūdai turėjo būti išsiųsti grūdų koridoriumi prieš 60 dienų. 

Rusija antrą naktį iš eilės raketomis apšaudė Ukrainos pietinį Odesos regioną, smogdama Juodosios jūros uostams po to, kai atsisakė pratęsti susitarimą, užtikrinantį saugų grūdų krovininių laivų išplaukimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų. 

„Labiausiai nukentėjo tarptautinių ir Ukrainos prekybininkų bei vežėjų, tokių kaip (Ukrainos) „Kernel“, (Kanados) „Viterra“ ir (Prancūzijos) „CMA CGM Group“, grūdų infrastruktūra“, – nurodė Žemės ūkio ministerija. 

„Pasaulio aprūpinimas maistu vėl atsidūrė pavojuje“, – priduriama išplatintame pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Maskva sąmoningai taikėsi į grūdų eksporto infrastruktūrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Kremliaus požiūriu, NATO susitikimas vargu ar galėjo būti paguodžiantis. Jis tik pabrėžė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą buvo išties milžiniška strateginė klaida.

„Politico“ rašo, kad Kyjivo kvietimas į NATO niekada nebuvo svarstomas. Kaip pripažino net Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kariaujančios šalies neįmanoma įtraukti į Aljansą, kurio pagrindinis tikslas – apsaugoti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Jau kelias savaites NATO šalys aiškiai leido suprasti, kad padės Ukrainai gintis, bet netaps tiesioginėmis karo dalyvėmis.

Tačiau atmetus kvietimus, NATO vadovai Vilniuje aiškiai pasakė, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Kaip sakė JAV prezidentas Joe Bidenas, klausimas yra ne tai, ar Ukraina įstos į NATO, o kada.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./NATO viršūnių susitikimo akimirkos

NATO nusprendė atsisakyti įprasto reikalavimo, kad Kyjivas įgyvendintų Narystės veiksmų planą, kuris atidėtų Ukrainos narystę po karo.

Maskvos požiūriu, tai nekelia optimizmo. V.Putinas Rusijos televizijai sakė, kad galima Ukrainos narystė NATO buvo viena iš invazijos priežasčių. Jis netgi užsiminė, kad įstojimas į Aljansą „nepadidins Ukrainos saugumo“ – tarsi jo žiauri invazija to jau nebūtų kažkokiu būdu padariusi. Bet kuriuo atveju V.Putino sprendimas pulti padarė neišvengiamą tai, kad Ukraina įstos į NATO – jei ne iš karto, tai po to, kai kovos nurims, J.Bidenas sakė: „Ukraina įstos į NATO“.

Be abejo, ne tik būsima Ukrainos narystė NATO giliai sutrikdė Kremlių. Sąjungininkų atstovai į Vilnių taip pat atvyko su svarbiais įsipareigojimais dėl naujos karinės pagalbos Ukrainai.

Prancūzija pažadėjo tiekti tolimojo nuotolio raketas, prisijungdama prie Didžiosios Britanijos (ir greičiausiai priversdama JAV pagaliau nusiųsti savo ATACMS į Ukrainą). Vokietija pažadėjo atsiųsti dar 25 tankus. Nyderlandai ir Danija sutiko koordinuoti Ukrainos F16 lėktuvų pilotų mokymus. O Vašingtonas pažadėjo užpildyti Ukrainos artilerijos arsenalo spragą atsiųsdamas šimtus tūkstančių kasetinių šaudmenų. Visa tai sustiprins Kyjivo gebėjimą pradėti sėkmingą kontrpuolimą prieš Rusijos karius.

Ir jei V.Putinas manė, kad Vakarų ryžtas padėti Ukrainai kariniu būdu susilpnės, Vilniuje susirinkę Didžiojo septyneto (G7) lyderiai jį įtikino, kad yra kitaip. Septynios didžiausios pramoninės demokratinės valstybės paskelbė deklaraciją, kurioje patikino Ukrainą, kad jos rems jos gebėjimą gintis ilgą laiką, taip pat ir po karo.

Kremliui buvo perduota aiški žinia: remiame Ukrainą dabar ir dar daugelį metų.

NATO susitikimas, žinoma, buvo skirtas ne tik Ukrainai, ir tai taip pat nebuvo gera žinia Maskvai. Vilniuje prie stalo sėdėjo 31-oji Aljanso narė Suomija. Jos įstojimas daugiau nei dvigubai padidino NATO teritoriją, besiribojančią su Rusija. Tai irgi buvo V.Putino invazijos pasekmė, kuri, nors tariamai buvo skirta laikyti NATO atokiau nuo savo sienų, gerokai priartino Aljansą.

Kadangi aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Turkija atsiėmė savo prieštaravimus, Švedija netrukus taps 32-ąja Aljanso nare. Tai pavers Baltijos jūrą NATO ežeru, kuris iš esmės neleis Rusijos Baltijos laivynui stovėti jos uostuose. O Arktis taps NATO dominuojama erdve, nes kiekviena iš aštuonių Arkties šalių, išskyrus Rusiją, taps Aljanso nare.

Galiausiai mažiausiai visuomenės dėmesio sulaukė tai, kas galiausiai taps didžiausiu Rusijos galvos skausmu – kolektyvinis įsipareigojimas gerokai sustiprinti NATO planavimą ir gebėjimą ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą, įskaitant rytinį flangą. Vokietija paskelbė, kad į Lietuvą atsiųs 4 000 karių, o Kanada padvigubins savo karių skaičių Latvijoje. O ateityje NATO įsipareigojo per 30 dienų dislokuoti 300 tūkst. karių.

Vadovai taip pat patvirtino tris NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado parengtus regioninės gynybos planus, apimančius šiaurinio, rytinio ir pietinio flangų gynybą. Šie planai buvo parengti Šaltojo karo metais, tačiau pirmą kartą per 30 metų Aljansas parengė išsamius savigynos planus, įskaitant kiekvienai valstybei narei keliamus pajėgų reikalavimus – kiek tankų, karių, raketų, laivų, lėktuvų ir kt., taip pat šimtus kitų karinių reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti kiekviena narė.

Kad visa tai būtų apmokėta, NATO vadovai susitarė padidinti minimalias karines išlaidas iki 2 % BVP. Iš esmės NATO savo metines išlaidas gynybai padidins dvigubai daugiau nei Rusija kasmet išleidžia gynybai.

Maskvos požiūriu, NATO įsipareigojimas Ukrainai tapo stipresnis ir apčiuopiamesnis nei anksčiau, o jos gynybiniai pajėgumai buvo sustiprinti ir išplėsti.

Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos tarnybos (MI6) vadovas Richardas Moore'as trečiadienį vienoje iš itin retų savo viešų kalbų kreipėsi į nepatenkintus rusus su prašymu šnipinėti Jungtinės Karalystės naudai, paskelbė žiniasklaidos grupė CNN.

Kalbėdamas Prahoje, jis kreipėsi į rusus, „kovojančius su savo sąžine“, prašydamas pasisakyti prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą ir siūlė jiems galimybę „pasidalyti paslaptimis su MI6“.

Anot R.Moore'o, šiandien yra daug „rusų, kurie tyliai baisisi matydami, kaip jų ginkluotosios pajėgos mala į miltus Ukrainos miestus, varo iš namų nekaltas šeimas ir grobia tūkstančius vaikų“.

„AP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos tarnybos (MI6) vadovas Richardas Moore'as

„Jie su siaubu stebi, kaip jų kariai niokoja giminingą šalį. Jie širdyje žino, kad V.Putino argumentai, kodėl jis puola giminingą slavų tautą, yra apgaulingi“, – pridūrė žvalgybos vadovas.

R.Moore'as teigė esąs „optimistas“, kad Ukraina nugalės Rusijos invaziją, pažymėdamas, kad Kyjivas „per mėnesį atgavo daugiau teritorijos, nei rusams pavyko užimti per metus“, ir kad „atrodo, jog yra mažai perspektyvų, kad Rusijos pajėgos atgaus pagreitį“.

Ukrainoje trečiadienį lankosi Airijos premjeras Leo Varadkaras, pranešė ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis.

„Sveikinu Airijos vyriausybės vadovą Leo Varadkarą atvykus į Ukrainą. Šiandien mūsų laukia svarbūs pokalbiai apie saugumą, politinį bendradarbiavimą, teisingumą Ukrainai ir mūsų ekonominį bendradarbiavimą“, – parašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“.

„Nors Airija yra neutrali šalis, šis neutralumas nereiškia abejingumo, ir tai labai svarbu. Dėkojame už visą jūsų paramą!“ – pridūrė jis.

Kiek vėliau Ukrainos lyderis pareiškė, kad derybos su svečiu buvo esminės ir svarbios abiem šalims.

„Airija rėmė Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir mūsų humanitarinę iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“, kuri iš tikrųjų padėjo Afrikos šalims, labiausiai priklausomoms nuo žemės ūkio produktų importo“, – pažymėjo jis.

Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto ir perspėjo, kad kyla rizika dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą ateities.

Jungtinės Tautos įspėjo, kad už tai mokės milijonai skurdžiausių planetos gyventojų, o Vakarų valstybės pareiškė apgailestavimą dėl Maskvos pasitraukimo.

„Kartu turime daryti viską, kas įmanoma, kad pasaulinė maisto rinka išliktų stabili, nepaisant akivaizdžių Rusijos bandymų išprovokuoti naujas krizes ir naudoti badą bei destabilizaciją kaip ginklą“, – pridūrė V.Zelenskis.
 
„Pasaulis neabejotinai stipresnis už Rusijos agresorių. Ir kartu su visais pasaulio gyventojais neabejotinai turime atkurti normalią pasaulio tvarką“, – sakė jis.

Rusijai sustabdžius „grūdų iniciatyvos“ veikimą, Kroatija pareiškė esanti pasirengusi pasiūlyti savo infrastruktūrą Ukrainos grūdų eksportui alternatyviais maršrutais, skelbia „Ukrinform“.

Apie tai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdyje pranešė Kroatijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Frano Matušičas.

Pasak jo, Zagrebas „yra pasirengęs padėti surasti naujus Ukrainos grūdų eksporto maršrutus, o Kroatijos geležinkeliai ir uostai prie Adrijos jūros yra vienas iš galimų alternatyvių maršrutų“.

Kroatijos atstovas pabrėžė, kad Rusijai sužlugdžius „grūdų iniciatyvą“, nemažoje dalyje pasaulio šalių kyla bado grėsmė.

„Kroatija nuo pirmųjų Rusijos invazijos dienų tvirtino stovinti Ukrainos ir jos žmonių pusėje. Kroatija yra pasirengusi remti Ukrainą tol, kol to reikės“, – apibendrino F.Matušičas.

Trečiadienį Kremlius apkaltino Vakarus, kad jie užmerkia akis į, jo teigimu, Ukrainos įvykdytus „teroristinius išpuolius“ Rusijoje, ir atkreipė dėmesį į tai, jog po išpuolių prieš Krymo tiltą reakcijų iš Vakarų nesulaukė.

Pirmadienį žuvo keturiolikmetės mergaitės motina ir tėvas, o mergaitė liko sužeista, kai jie bandė pereiti Kerčės tiltą ir pradėti šeimos atostogas Kryme, kurį Rusija 2014 m. aneksavo iš Ukrainos.

Maskva pareiškė, kad Ukraina panaudojo jūrinius dronus, kad atakuotų tiltą, jungiantį Rusiją su Krymo pusiasaliu.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Kyjivas, kuris, kaip praneša Ukrainos žiniasklaida, prisidėjo prie išpuolio, bet neprisiėmė oficialios atsakomybės, teigia, kad Krymas yra ukrainietiškas ir kad ketina jį atsiimti jėga, siekdamas išstumti Rusijos karius iš savo teritorijos.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį žurnalistams dėstė, kad Maskva ne pirmą kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Vakarai nesugeba pasmerkti Ukrainos už tai, ką jis pavadino terorizmu.

„Kolektyviniai Vakarai pasirengę užmerkti akis prieš bet kokius teroristinius išpuolius, kuriuos Kyjivo režimas rengia mūsų šalyje“, – sakė Kremliaus atstovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas "abipusiu susitarimu" nusprendė nedalyvauti rugpjūčio mėnesį Pietų Afrikos Respublikoje vyksiančiame BRICS šalių klubo – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – aukščiausiojo lygio susitikime, pranešė naujienų agentūra "Reuters", remdamasi Pietų Afrikos Respublikos prezidento kanceliarijos pranešimu.

Pietų Afrika susidūrė su dilema, ar rengti aukščiausiojo lygio susitikimą, nes būdama Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narė, ji turėtų areštuoti V.Putiną už karo nusikaltimus.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos kariuomenė praėjusią naktį atakuodama Odesos sritį pritaikė naują taktiką, trumpos spaudos konferencijos metu pareiškė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Pasak jos, naktį buvo suduotas smūgis įvairių rūšių raketomis, naudoti ir bepiločiai orlaiviai-kamikadzės, strateginės aviacijos ir jūrinės raketos.

„Jie naudojo sunkiai numušamas „Onyx“ ir X-22 tipo raketas. Tai, kad jos buvo paleistos beveik vienu metu ir skrido panašia trajektorija kartu su raketomis „Kalibr“, galima priskirti naujosios taktikos elementams arba bandymams maksimaliai neutralizuoti mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemą“, – komentavo atstovė spaudai.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakų padariniai Odesoje

Ji pabrėžė, kad tai buvo mišraus stiliaus smūgis. Pasak kariškių, akivaizdu, kad tokius smūgius Rusijos pajėgos sutelkia siekdamos sunaikinti pietinius Ukrainos regionus, įskaitant potencialų jų dalyvavimą „grūdų susitarime“, kurį Rusija atsisakė tęsti.

„Jei anksčiau atakos vyko daugiau ar mažiau bangomis, tai šią naktį viskas vyko vienu metu. Netgi panaudota pakrantės raketų sistema „Bastion“ su raketomis „Onyx“, esanti laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje. Atkreipiu dėmesį, tokios raketos kaip „Onyx“ ir Kh-22 yra labai sudėtingos priešlėktuvinės gynybos darbui“, – aiškino N.Humeniuk. 

Ginkluotųjų pajėgų atstovė pridūrė, kad, be to, praeitą naktį rusai paleido Odesoje raketą „X-59“, kurią pavyko numušti, tačiau ji nukrito gyvenamajame rajone. Mieste dėl jos smūgio susiformavo gilus krateris, o sprogimo banga apgadino kelis daugiaaukščius namus. 

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos atakų padariniai Odesoje

Dabar žinoma, kad naktį iš viso buvo sužeista dešimt civilių gyventojų, tarp jų – 9 metų berniukas. Daugiausia žmonių sužeista nuo stiklo ir nuolaužų.

Pasak Odesos mero Genadijaus Truchanovo, tokio masto išpuolio Odesa nebuvo patyrusi nuo visiškos invazijos pradžios.

„Dėl išpuolio apgadinti gyvenamieji namai Peresypske ir Kyjivo rajonuose, išdaužyti langai. Nukentėjo Slobodskoje kapinės“, – pabrėžė G.Truchanovas. 

Rusija nesakė Pietų Afrikos Respublikai, kad prezidento Vladimiro Putino areštas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderį reikštų „karą“, trečiadienį pažymėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tačiau žurnalistams jis sakė, jog visi supranta, ką reikštų mėginimas pažeisti V.Putino teises.

Antradienį Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa paprašė Tarptautinio baudžiamojo teismo leidimo nesuimti V.Putino, nes tai prilygtų karo paskelbimui.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Sočyje

Kitą mėnesį Pietų Afrikos Respublikoje turi įvykti BRICS šalių klubo – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – aukščiausiojo lygio susitikimas.

Tačiau teismas yra išdavęs V.Putino arešto orderį, kuriame jis kaltinamas karo nusikaltimu – ukrainiečių vaikų deportavimu į Rusiją. Pietų Afrika, kaip Tarptautinio baudžiamojo teismo narė, privalo jį suimti, jei jis dalyvautų susitikime asmeniškai.

Trečiadienį Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė, jog iš dalies dėl Ukrainos miestų apšaudymo kalti ir Vakarai, nesugriežtinantys sankcijų spragų Rusijai.

„Rusijos teroras Odesoje dar kartą įrodo, kad jiems (rusams) reikia bado ir problemų pasaulio pietuose. Jie nori sukelti pabėgėlių krizę Vakarams. Viskas daroma siekiant susilpninti sąjungininkus ir politiškai kištis į šių šalių vidaus reikalus“, – rašė A.Jermakas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas

Jis pažymėjo, kad tam rusai naudoja ginklus, kurių neįmanoma pagaminti be komponentų, pagamintų Vakaruose ir Azijos šalyse.

„Mums reikia sisteminio atsako. Būtina griežtinti sankcijas, ypač prieš tuos, kurie padeda rusams jas apeiti. Laukiame, mūsų sąjungininkai rengia sprendimą. Taip pat įmanoma sustabdyti ginklų gamybai reikalingų komponentų reeksportą, jei už tai atsakingi asmenys veiks griežtai“, – aiškino jis.

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles paskelbė apie paskutinių keturių tankų „Leopard 2“ išsiuntimą Ukrainai. Jie Ukrainą pasieks kitą savaitę, pranešė leidinys „Europa Press“.

Ministrė taip pat informavo, kad vasarą bus išsiųsta dešimt šarvuočių, kuriems bus atliktas visapusiškas remontas, ir keletas šarvuotų visureigių, sunkvežimių ir greitosios pagalbos automobilių.

M.Robles pažymėjo, kad Ukrainai bus perduota lauko ligoninė su skubios chirurgijos pajėgumais, būtiniausiomis pooperacinėmis patalpomis, vaistine, sterilizacija, laboratorija ir dviem ligoninės moduliais.

Ligoninė jau išsiųsta į Ukrainą ir liepos 23 d. turi atvykti į Lenkiją, o paskui – į Ukrainą. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles

Sekmadienį nacionalizuotų „Carlsberg“ ir „Danone“ antrinių įmonių Rusijoje vadovais tapo Kremliaus oligarchas ir Čečėnijos lyderio R.Kadyrovo sąjungininkas, rašo „Financial Times“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 16-ąją nurodė valstybinei agentūrai „Rosimuščseto“ perimti Danijos „Carlsberg“ valdomos aludarės „Baltika“ bei Prancūzijos pieno perdirbimo milžinės „Danone“ antrinės įmonės akcijas „laikinajam valdymui“.

Šiuo oficialiai paskelbtu V.Putino įsaku „Carlsberg“ ir „Danone“ antrinės įmonės Rusijoje faktiškai nacionalizuotos.

Kaip rašo „Financial Times“, su šiuo sprendimu susiję asmenys nurodė, kad V.Putinas nurodė areštuoti „Danone“ ir „Carlsberg“ akcijas Rusijoje po to, kai Kremliui artimi verslininkai išreiškė susidomėjimą šiuo turtu.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Rusija antrą naktį iš eilės atakuodama Odesos sritį tyčia taikėsi į vietas, susijusias su ukrainietiškų grūdų eksportu pagal Maskvos jau nebepratęstą susitarimą.

„Rusų teroristai tyčia taikėsi į grūdų susitarimo infrastruktūrą ir kiekviena rusų ataka yra smūgis ne tik Ukrainai, bet ir visiems tiems pasaulyje, kas nori normalaus ir saugaus gyvenimo“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos žmogaus teisių aktyvistė Liudmyla Huseinova trejus metus praleido Rusijos nelaisvėje: ji ten buvo laikoma 2019–2022 m. Moteris apie savo papasakojo kasmetiniame renginyje Kyjive „Knygų arsenalas“, rašo „Ukrainska Pravda“.

L.Huseinova su ypatinga baime prisiminė „Izoliacijos“ kalėjimą. Sąlygos ten buvo artimos koncentracijos stovykloms.

„Džiaugiuosi, kad uždarė „Izoliaciją“. Aš ten išbuvau 50 dienų. Tai buvo baisiausios mano gyvenimo dienos. Liudiju, kad bet kuri moteris, buvusi „Izoliacijoje“, buvo ne tik kankinama, bet ir prievartaujama. Tai vienas baisiausių Ukrainos moterų išnaudojimo atvejų, ir jos ten buvo daugelį metų. Deja, tai nutinka ne tik moterims, bet aš kalbu apie tai, ką patyriau“, – sakė L.Huseinova.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“ nuotr./Kalėjimas Donecke

Lenkijoje išaiškintas Rusijos agentų tinklas, kuris, be kita ko, planavo sabotažą geležinkeliuose prieš traukinius, kuriais į Ukrainą buvo gabenami ginklai ir humanitarinė pagalba, skelbia Lenkijos dienraštis „Gazeta Polska“.

Leidinys sužinojo, kad tarp 66 bylos tomų yra požymių, jog įtariami tinklo nariai planavo susprogdinti į Ukrainą vykstančius traukinius su ginklais ir humanitarine pagalba.

Būtent tokių išpuolių pavojus esą paskatino Lenkijos saugumo tarnybas pradėti areštus.

„Dėl šios priežasties pirmieji areštai buvo atlikti būtent tada, o ne kada nors kitur. Išpuolių rizika buvo per didelė, kad būtų galima toliau stebėti grupės veiksmus“, – sakė anoniminis šaltinis, susipažinęs su bylos medžiaga.

Žurnalistai taip pat sužinojo, kad agentų tinklas buvo palyginti „šviežias“ – jis buvo sukurtas 2023 m. pradžioje.

Teigiama, kad agentai gaudavo tiesioginius nurodymus iš Maskvos, o už užduočių vykdymą jiems buvo mokama daugiausia kriptovaliuta.

Jungtinės Valstijos rengia sankcijas Kirgizijai, kuri tiekia Rusijai įrangą ir elektroniką, kuriai taikomos sankcijos, skelbia „The Washington Post“. 

Joe Bideno administracijos pareigūnai teigia, kad jiems ypač didelį susirūpinimą kelia Kirgizijos vaidmuo. Dabar joje veikia daugybė įmonių, tapusių Vakarų ir Azijos prekių, kurių Rusija negali legaliai įsigyti kitur, kanalu.

Pasak leidinio, po kelis mėnesius trukusių bevaisių JAV ir Europos diplomatų vizitų į Kirgizijos sostinę Biškeką J.Bideno administracija rengia naujas ekonomines priemones, kuriomis siekiama daryti spaudimą, kad šalis nutrauktų prekybą su Rusija.

Sankcijos arba pažeidimais kaltinamų bendrovių juodasis sąrašas gali būti įvestas jau šią savaitę, sakė du JAV pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

„Kirgizija, nors ir nedidelė, palyginti su kitomis šalimis, yra puikus pavyzdys, kai visi veiksniai veikia vienu metu ir sukuria (sankcijų) vengimui palankią aplinką“, – teigė šaltinis. 

Viešai prieinami prekybos dokumentai rodo Kirgizijos šešėlinės rinkos mastą. Iš dokumentų matyti, kad bendras Kirgizijos eksportas į Rusiją 2022 m. smarkiai išaugo – 250 proc. palyginti su ankstesniais metais, iki invazijos į Ukrainą.

Naujienų agentūra Agence France-Presse (AFP) trečiadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos pasidžiaugė sėkmingai įvykdyta operacija Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, rusų primestai valdžiai pranešus, jog dėl gaisro kariniame objekte pradėta masinė civilių evakuacija.

„Okupuotame Kryme įvykdyta sėkminga operacija. Priešas slepia žalos mastą ir žmonių nuostolių skaičių“, – AFP cituoja Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo vardu ir pavarde pavadintą kanalą susirašinėjimo platformoje „Telegram“. 

Pasklidus šiai naujienai, Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ pažymėjo, jog pateikta informacija yra melagiena.

„Kyrylo Budanovo vardu neva pateiktas komentaras, kad sprogimas poligone Kryme buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir gynybos žvalgybos darbas, yra klastotė. Visus mūsų oficialius puslapius galima rasti Ukrainos gynybos žvalgybos interneto svetainėje“, – „Suspilne“ sakė Gynybos žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas.

Naujienų agentūra „Unian“ taip pat pažymėjo, kad AFP cituojamas „Telegram“ kanalas yra suklastotas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas

NATO viršūnių susitikime Vilniuje vienuolikai šalių paskelbus apie būsimus Ukrainos pilotų mokymus valdyti naikintuvus F-16, Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ teigia, kad orlaiviai ukrainiečiams galėtų būti pristatyti kitų metų pradžioje.

„Lėktuvai galėtų būti pristatyti 2024 metų pradžioje. Nyderlandai, Danija ir Norvegija ruošiasi paspartinti savo F-16 išvedimo į atsargą ir pakeitimo F-35 programą“, – trečiadienį rašo laikraštis.

Ukrainiečių pilotų mokymai turėtų prasidėti rugpjūčio mėnesį. Ekspertų teigimu, didžiausiu iššūkiu taps techninės priežiūros infrastruktūra. Kai tik bazės bus įrengtos, jos taps prioritetiniais Rusijos bombardavimo taikiniais, be to, F-16 lėktuvų techninei priežiūrai tikriausiai prireiks užsienio operatorių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./F-16 naikintuvas

Odesos gyventojams praėjusi naktis buvo ne mažiau triukšminga nei buvusi prieš tai: centre girdėjosi daugybė sprogimų, o pareigūnai liepė gyventojams slėptis bombų slėptuvėse.

Nuo pirmadienio, kai Rusija pasitraukė iš susitarimo dėl grūdų, ji nepaliaujamai taikosi į pagrindinį Ukrainos uostamiestį.

Per naktinį puolimą Odesos regione raketos smogė į grūdų ir naftos terminalą, apgadino cisternas ir krovos įrangą, kilo gaisras, situaciją komentavo „Pietų“ vadovybės atstovas Vladyslavas Nazarovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakų padariniai Odesoje

„Pietų“ karinės vadovybės atstovo Vladyslavo Nazarovo teigimu, Kh-59 raketa, kuri buvo numušta artėjant prie pakrantės ir, nukritusi viename iš Odesos rajonų, suformavo didelį kraterį. Sukelto sprogimo banga apgadino kelis aplink esančius pastatus. To pasekoje buvo sužeisti trys civiliai gyventojai.

Kitos rusų raketos buvo nukreiptos į uostą ir svarbią jo infrastruktūrą. Pataikyta į grūdų ir naftos terminalus, apgadintos cisternos ir krovos įranga. Kilo gaisras – visos kompetentingos tarnybos dirba likviduodamos padarinius. Apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.

VIDEO: Rusai taikosi į Odesą: stipriai apgadinta infrastruktūra, yra sužeistųjų

Rusai taikosi į Odesą: stipriai apgadinta infrastruktūra, yra sužeistųjų

Odesos regione taip pat buvo smogta į pramonės objektą, kuriame buvo sužeistas darbuotojas, taip pat nukentėjo du skirtingose vietose esantys sandėliai – tabako ir fejerverkų. Šiuo metu gelbėtojai likviduoja gaisrą, kurio plotas siekia daugiau kaip 3 tūkst. kv.m.

Buvo apgadinti ir daugiabučiai keliuose Odesos gyvenamųjų namų kompleksuose. Teigiama, kad mažiausiai šeši Odesos gyventojai, tarp jų ir devynerių metų berniukas, susižaloję stiklo šukėmis ir kitais daiktais, kreipėsi medicininės pagalbos.

Gegužę interviu metu radijui „Times Radio“ buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos (MI6) vadovas Richardas Dearlove'as pastebėjo, kad „politika, kurios JAV prezidentas Barackas Obama laikėsi 2014-aisiais, kai įvyko pirminė Rusijos invazija, žvelgiant iš laiko perspektyvos, tikriausiai buvo klaida“.

R.Dearlove'as buvo teisus, tačiau jis neatkreipė dėmesio į vieną svarbų dalyką: B.Obamos prezidentavimo laikotarpiu priimti sprendimai nėra kažkas, į ką galima žiūrėti per galinio vaizdo veidrodėlį.

Buvusio JAV prezidento politika darė ir tebedaro didelę įtaką Rusijos ir Ukrainos karo eigai ir dėl jos žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir karių.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir buvęs JAV prezidentas Barrackas Obama

Europos Sąjunga svarsto galimybę per ateinančius ketverius metus sukurti specialų fondą Ukrainos kariuomenei remti, kurio bendra suma siektų iki 20 mlrd. eurų, pranešė leidinys „Politico“.

Penki informuoti diplomatai žurnalistams teigė, kad pasiūlymas nereiškia, jog ES tiesiogiai mokės už Ukrainos ginkluotę. Vietoje to Briuselis padėtų šalims padengti jų pačių išlaidas, susijusias su tokių prekių, kaip šaudmenys, raketos ir tankai, pirkimu ir perdavimu. Iš jo taip pat būtų padedama padengti Ukrainos kariuomenės mokymų išlaidas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Pasiūlymas dėl specialaus karinio fondo yra platesnių ES pastangų parodyti savo ilgalaikę paramą Ukrainai dalis. ES diplomatinis padalinys – Europos išorės veiksmų tarnyba – taip pat parengė planą, kuriame siūloma keletas saugumo įsipareigojimų, kuriuos ES galėtų prisiimti Ukrainai artimiausiais metais.

Ši idėja taip pat papildo ES pasiūlymą 2024-2027 m. suteikti Ukrainai 50 mlrd. eurų nekarinę pagalbą.

Naujasis pasiūlymas dėl karinio finansavimo pirmadienį buvo išsiųstas ES šalims susipažinti, o ES užsienio reikalų ministrai jį svarstys ketvirtadienį, kai susitiks Briuselyje. Pasak su „Politico“ kalbėjusių diplomatų, siekiama, kad pasiūlymas būtų priimtas iki rudens.

Pažymėtina, kad ES ne kartą susidūrė su sunkumais bandydama patvirtinti laipsnišką ginklų fondo papildymą Ukrainai – dėl politinių ginčų buvo vėluojama, o Vengrija sudarė kliūčių plėtodama ryšius su Rusija.

Tačiau sukūrus naują fondą karinė parama Ukrainai ilgainiui taptų labiau nuspėjama.

Praėjusią naktį Rusijos bepiločiai orlaiviai-kamikadzės atakavo Chersono, o ryte – Žytomyro sritį. Teigiama, kad ukrainiečiams pavyko numušti ne visus taikinius.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas pareiškė, jog apie 2 val. užfiksuotas smūgis miesto Šumensko rajone. Dėl smūgių kilo gaisras kultūros centre ir buvo apgadintas dviejų aukštų pastatas.

„Gelbėtojams pavyko išgelbėti 89 metų moterį, kuri buvo įstrigusi po savo namo griuvėsiais“, – sakė jis.

Pasak O.Prokudino, gydytojai nukentėjusiajai medicininę pagalbą suteikė vietoje, jos būklė patenkinama.

Pirminiais duomenimis, Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka sakė, kad dėl atakos buvo apgadintas infrastruktūros objektas ir privatūs namų ūkiai.

„Į įvykio vietą atvyko ir dirba visos gelbėjimo tarnybos. Informacijos apie nukentėjusiuosius nėra, informacija apie žalos dydį tikslinama“, – pridūrė jis.

Baltarusijoje ir toliau auga Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinių pajėgų gretos, kurios į Baltarusiją pradėjo rinktis nuo liepos 11 dienos.

Vien per antradienį į Baltarusiją atvyko mažiausiai dvi samdinių kolonos.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebooke“ pasidalino įžvalgomis apie „Wagner“ perkėlimą į autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos teritoriją.

„Į Baltarusiją banga po bangos atvyksta po maišto pabrukę uodegą „Wagner“ kovotojai. Kolonose labai daug lengvųjų automobilių ir seno sovietinio tipo mikroautobusų, vadinamų „buchankėmis“, yra visureigių. Šiek tiek autobusų, šiek tiek vilkikų. Nesimato sunkiosios ginkluotės, vadinasi, ją visą perėmė Rusijos armija“, – rašė jis.

Eksperto teigimu, užfiksuotoje vaizdinėje medžiagoje nesimato ir pėstininkų paramos ginklų (stambaus kalibro kulkosvaidžių, automatinių granatsvaidžių, minosvaidžių). Jis spėjo, kad kažkiek jų gali būti vežama automobiliuose, bet „panašu, kad iš Rusijos „Wagner“ karius išleido tik su šaunamaisiais ginklais ir nedideliu kiekiu šaudmenų“.

„Kaip karinė jėga jie vis dar nekelia grėsmės, tai tik nuginkluoti buvusios grupuotės likučiai. Kiek jų dar atvyks niekas nežino, bet vargu ar užpildys tą 8000 vietų stovyklą“, – pažymėjo E.Papečkys.

Anot jo, kyla klausimas – ko jie veržiasi į Baltarusiją?

Ekspertas yra linkęs manyti, kad jie tikisi iš čia tęsti operacijas Afrikoje ir Sirijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Stovykla „Wagner“ kariams, Baltarusijoje

„Tai nėra tie žmonės, kurie gali ilgai sėdėti palapinėse. Šauktinius gali užimti duodamas kasti ir vėl užkasti apkasus, žaliai dažyti žolę ir panašiai, o samdiniai tokiais laiką užmušančiais darbais neužsiims. Jeigu jie ilgiau užsibus be „darbo“, kils problemų“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.

Jis galvoja, kad anksčiau ar vėliau dalis jų išvyks, liks tik naujokų pasiruošimu užsiimantys instruktoriai ir, galimai, išorinį branduolinio ginklo saugyklos perimetrą saugojantys samdiniai.

„A.Lukašenka žino, kad juos bet kada galės pasitelkti kovai prieš protestus gatvėse, tiksliau – mušti protestuotojus. Bet anksčiau ar vėliau režimas pasigailės juos pasikvietęs“, – reziumavo karybos žinovas.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos nuožmiai atakavo Ukrainą iš pietų pusės, naudodami sparnuotąsias oro ir jūrų raketas bei iraniečius bepiločius orlaivius „Shahed“.

Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, taikytąsi į kritinės infrastruktūrą ir karinius objektus. Pagrindinė atakos kryptis – Odesos sritis.

Rusai apšaudė Ukrainą keliomis bangomis.

Teigiama, kad per masinį naktį įvykdytą apšaudyma Rusiją naudojo įvairių tipų raketas – „Kalibr“, „Onyx“, X-22, X-59 – ir bepiločius orlaivius-kamikadzes. Iš viso fiksuota 31 raketa ir 32 bepiločiai orlaiviai. 

Ukrainos karinių oro pajėgų ir kitų gynybos pajėgų dalinių dėka, buvo sunaikinti 37 oro taikiniai: 13 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, viena valdoma aviacinė raketa h-59, 23 bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“.

Per šią ir praėjusią parą Karinių oro pajėgų aviacija sudavė daugiau kaip 20 aviacijos smūgių Rusijos objektams, technikos ir personalo židiniams, pranešė Generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos oro gynybos darbo apžvalga

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 470 rusų kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė beveik 239,5 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 4 tankai, 8 šarvuotosios kovos mašinos, 31 artilerijos sistema, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Per paskutinę parą Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 46 bepiločius orlaivius ir 6 sparnuotąsias raketas.

Rusijos vadams teko sunkus pasirinkimas: stiprinti savo karius Ukrainos Chersono srityje Zaporižios srities dalinių sąskaita ar ne, rašo britų žvalgyba. 

„Nuo 2023 m. liepos pradžios yra didelė tikimybė, kad suintensyvės karo veiksmai Dniepro žemupyje. Be intensyvių kovų rytiniame krante aplink nedidelį ukrainiečių priešakinį pylimą prie sugriauto Antonivkos tilto, nedideli Rusijos ir Ukrainos pajėgų daliniai taip pat kaunasi dėl salų Dniepro deltoje“.

Abi pusės naudoja nedideles greitas motorines valtis, o Ukraina sėkmingai panaudojo taktinius bepiločius lėktuvus, kad sunaikintų kai kurias rusų valtis.

Rusija susiduria su dilema, spręsdama, ar atsakyti į šias grėsmes ir sustiprinti savo Dniepro pajėgų grupę daliniais, kurie šiuo metu bando atremti Ukrainos kontrpuolimą Zaporižios regione.

 Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų šalių lyderiams antradienį nepavyko susitarti dėl pareiškimo, kuriuo Rusija būtų pasmerkta dėl karo Ukrainoje, ir tai pademonstravo nesutarimus dėl šios krizės.

Po ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) viršūnių susitikimo paskelbtame bendrame komunikate reiškiamas didelis susirūpinimas konfliktu, bet Rusija neminima.

„Negalime šio Europos Sąjungos ir CELAC viršūnių susitikimo versti susitikimu dėl Ukrainos“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje sakė CELAC pirmininkaujantis Sent Vinsento ir Grenadinų premjeras Ralphas Gonsalvesas.

„Tačiau Ukraina neabejotinai yra labai svarbus klausimas Europai ir pasauliui, [kaip] ir kiti konfliktai“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/ES ir Lotynų Amerikos lyderių susitikimas Briuselyje

Net ir tokią poziciją, priimtą pirmame po aštuonerių metų pertraukos surengtame abiejų blokų viršūnių susitikime, atmetė viena iš maždaug 60 dalyvavusių šalių – kaip manoma, Nikaragva.

Prieš derybas tokie Europos lyderiai kaip Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis kalbėjo, jog būtų gėda, jei lyderiai aiškiai nepasakytų, kad dėl kruviniausio pastarųjų dešimtmečių karo Europoje kalta Rusijos agresija.

Viršūnių susitikimo šeimininkas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, sakė, kad Europa visuomet kartos esanti pasiryžusi „ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos“.

„Jei pažvelgtumėte į šią deklaraciją, (...) apie tą situaciją kalba virtinė dalykų“, – sakė jis.

Tačiau žodžio „Rusija“ komunikate nėra.

Rusijos pajėgų rotacijos ir aprūpinimo problemos, apie kurias prieš atleidimą iš pareigų pareiškė 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadas generolas majoras Ivanas Popovas, nebuvo išspręstos, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Pasak analitikų, tai lemia Rusijos karių nenorą kovoti ir masinį pasidavimą.

Visų pirma pažymima, kad buvusio 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vado generolo majoro Ivano Popovo atleidimas iš pareigų ir jo įvardytos problemos toliau daro įtaką Rusijos karinėms operacijoms Pietų Ukrainoje ir šių operacijų aptarimui.

Kai kurie Rusijos karo korespondentai praneša, kad vienu metu Zaporižios kryptimi Ukrainos pajėgoms pasidavė kelios rusų šturmo grupės iki būrio dydžio.

„Besitęsiančios problemos, susijusios su logistika ir Rusijos operacijomis Pietų Ukrainoje, galėjo prisidėti prie šių pajėgų nesugebėjimo ar nenoro kovoti ir pranešimų apie vėlesnį pasidavimą“, – pabrėžia ISW.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Liepos 17 d. Kerčės sąsiaurio tilto užpuolimas greičiausiai turės tiesioginių pasekmių Rusijos karinei logistikai Pietų Ukrainoje.
• Rusijos pajėgos surengė smūgių kampaniją, tariamai nukreiptą prieš Ukrainos karinius objektus pietų Ukrainoje, aiškiai keršydamos už Kerčės sąsiaurio tilto užpuolimą.
• Liepos 18 d. Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo veiksmus mažiausiai trijuose fronto linijos sektoriuose, sustiprėjus Rusijos puolamosioms operacijoms, ir deklaravo taktinius laimėjimus palei Charkivo ir Luhansko srities sieną.
• Rusija toliau manipuliuoja teisės aktais, siekdama slopinti nesutarimus šalies viduje, įvesdama baimę dėl baudžiamosios atsakomybės.
• „The Telegraph“ padarė išvadą, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Baltarusijos valdžios institucijos aktyviai dalyvauja prievarta deportuojant ukrainiečių vaikus.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei Kupjansko-Svatovės liniją, į pietvakarius nuo Kreminos, Bachmuto ir Avdijivkos-Donecko miestų rajonuose ir visuose sektoriuose pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas Bachmuto apylinkėse ir pasistūmėjo į šiaurę nuo Bachmuto.
• Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas vakarinėje Donecko-Rytų Zaporižios srityje ir vakarinėje Zaporižios srityje ir, kaip pranešama, padarė nedidelę pažangą.
• Rusijos pajėgos vykdė ribotas antžemines atakas vakarinėje Donecko-rytų Zaporižios srities teritorijoje ir neseniai ribotai pasistūmėjo į priekį vakarinėje Zaporižios srityje.
• Kai kurie Rusijos šaltiniai užsiminė, kad naujausios priemonės, kuriomis remiamas Rusijos nacionalinės gvardijos vystymasis, leidžia jai laikytis kaip alternatyviai Rusijos karinei formuotei.
• Rusija toliau oficialiai formuoja socialinio programavimo metodus, skirtus jaunimui okupuotose Ukrainos teritorijose.

Ukraina tebeturi reikšmingų rezervų, dar nepanaudotų lėtai vykdomam kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas, antradienį sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley.

Kyjivo pajėgos susiduria su gerai įtvirtintomis rusų pozicijomis, apimančiomis sudėtingus minų laukus, kliūtis tankams, spygliuotos vielos užtvaras ir apkasus, sakė generolas M.Milley, žurnalistų paklaustas, ar Ukrainos kontrpuolimas įstrigo.

„AFP“/„Scanpix“/JAV generolas ungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley

Ukraina turi „reikšmingą dar nepanaudotos kovinės galios kiekį“, sakė jis.

„Šiuo metu jie saugo savo kovinę galią ir lėtai, apgalvotai, pastoviai stumiasi per visus tuos minų laukus (...) Tai sunki kova“, – pažymėjo jis.

M.Milley teigimu, dar per anksti laikyti puolimą nenusisekusiu. „Tai truks ilgai, bus sunku, bus kruvina“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vatilkano pasiuntinys antradienį aptarė Rusijos invaziją Ukrainoje ir ukrainiečių vaikų deportaciją, pranešė Baltieji rūmai.

J.Bidenas ir kardinolas Matteo Zuppi kalbėjosi apie Vatikano pastangas teikti „humanitarinę pagalbą siekiant palengvinti dideles Rusijos tęsiamos agresijos Ukrainoje kančias ir Vatikano pastangas dėl prievarta deportuotų ukrainiečių vaikų sugrąžinimo“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Bolonijos arkivyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas M.Zuppi į Baltuosius rūmus nuvyko paprašius popiežiui Pranciškui, nurodė J.Bideno administracija.

J.Bidenas, kuris yra tik antras JAV prezidentu tapęs katalikas, taip pat palinkėjo Pranciškui tęsti tarnystę bei toliau demonstruoti lyderystę pasaulyje ir sveikino neseniai priimtą popiežiaus sprendimą vieną JAV arkivyskupą paskirti kardinolu, nurodė Baltieji rūmai.

Trečiasis į Baltarusiją atvyko jau šeštasis Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ konvojus.

Stebėjimo projekto „Belaruski Hajun“ duomenimis, vakare jis važiavo greitkeliu R43-M5. Konvojų lydėjo pikapai ir tentiniai „Ural“ su priekabomis. Ją lydėjo Baltarusijos valstybinė automobilių inspekcija.

Vėliau „Hajun“ patikslino, kad į koloną atvyko apie 100-120 automobilių. Iki vidurnakčio ji pravažiavo Osipovičius ir nusidriekė 5-10 kilometrų. Samdiniai vyksta į palapinių stovyklą Cielo kaime.

Jų duomenimis, 00.15 val. iš Mačiuliškių aerodromo pakilo „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino lėktuvas, Baltarusijoje išbuvęs apie 13 valandų.

Antradienį Rusijos pajėgos artilerijos ugnimi apšaudė Donecko srities kaimą, rašo „Unian“.

Regiono prokuratūros duomenimis, išpuolis įvykdytas apie 19.30 val. greičiausiai iš raketinės artilerijos. Dėl apšaudymo buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų – vienerių metų ir trylikmetis berniukas, kurie žaidė privataus namo kieme.

Buvo sužeistos dvi moterys ir vyras, kuriems teikiama kvalifikuota medicinos pagalba. Pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).