V.Zelenskis: Ukraina turi neutralizuoti Krymo tiltą

Pasirodė neseniai išlaisvinto Novodarivkos kaimo Ukrainos Zaporižios regione nuotraukos. 

Ukrainos kariai neseniai išlaisvintoje Novodarivkoje

+2

Kinija tiekia Rusijai daiktus, kurie gali būti naudojami kaip karinė įranga, pareiškė aukščiausio rango Prancūzijos diplomatas. 

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinės komandos vadovas Emmanuelis Bonne'as sakė, kad nors prekės ir buvo tiekiamos, tačiau ne masiškai.

Aspeno saugumo forume paklaustas, ar Vakarai matė kokių nors įrodymų, kad Kinija kaip nors apginklavo Rusiją kare, jis atsakė: „Taip, yra požymių, kad jie daro tai, ko mes norėtume, kad jie nedarytų.“

Pasak Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, „Wagner“ grupė šiuo metu nekariauja Ukrainoje. 

Jake'as Sullivanas penktadienio vakarą Aspeno saugumo forume tai pakomentavo po to, kai šią savaitę pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti šios grupės kovotojai Baltarusijoje. 

Šios samdinių pajėgos buvo atsakingos už ginkluotą sukilimą Maskvoje praėjusį mėnesį, kuris baigėsi Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai tarpininkaujant susitarimui. 

Pagal susitarimą kovotojams buvo suteiktos trys galimybės: Susijungti su Rusijos kariuomene, pasitraukti arba sekti paskui ištremtą lyderį Jevgenijų Prigožiną į Baltarusiją.

Trečiadienį J.Prigožinas pasirodė klipe, kuriame teigė, kad jo vyrai kol kas nedalyvaus kare Ukrainoje, tačiau susirūpinimą sukėlė tai, kad jo kariai pradėjo rengti Baltarusijos kariuomenę.

Pasak trijų pareigūnų, JAV jau antradienį planuoja paskelbti naują 400 mln. dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai, skelbia „Sky News“.

Jų teigimu, pagalbą sudarys artilerija, oro gynybos raketos ir antžeminės transporto priemonės. 

Trečiadienį paskelbta apie papildomą apie 1,3 mlrd. dolerių saugumo pagalbą Kyjivui, įskaitant gynybinius pajėgumus, bepiločius orlaivius ir amuniciją.

Tai buvo priedas prie kito paketo, pristatyto anksčiau šį mėnesį, į kurį buvo įtrauktos kasetinės bombos. 

Tikimasi, kad į šį naujausią pagalbos etapą prieštaringai vertinama amunicija nebus įtraukta, sakė du JAV pareigūnai.

Štai kas, pasak jų, bus įtraukta į paketą: 

• Keli šarvuočiai „Stryker“
• minų nukenksminimo įranga 
• šaudmenys, skirti nacionalinėms pažangioms raketų „žemė-oras“ sistemoms (NASAMS)
• didelio judrumo artilerijos raketų sistemų (HIMARS) amunicija
• prieštankiniai ginklai, įskaitant TOW ir „Javelin“
• Priešlėktuvinių sistemų „Patriot“ ir „Stinger“ amunicija 

Šis saugumo pagalbos paketas būtų 43-iasis, kurį Jungtinės Valstijos patvirtino Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Minskas nekontroliuos Rusijos taktinių branduolinių ginklų Baltarusijoje.

„Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad dabar vykdomos veiklos rėmuose branduolinių ginklų kontrolė niekam neperduodama“, – sakė S.Riabkovas, kurį citavo propagandinė žiniasklaida.

Pasak pareigūno, Rusijos branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje darbai vyksta pagal anksčiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtą grafiką.

„Darbų, susijusių su šio klausimo sprendimu, grafikas buvo viešai paskelbtas Rusijos Federacijos prezidento pareiškimuose. Vadovaujamės tuo, kad jis lieka galioti. Nėra jokių pakeitimų ar papildymų to, kas anksčiau buvo paskelbta šioje srityje“, – pažymėjo S.Riabkovas.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad per pokalbį telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu „koordinavo pastangas“ dėl Juodosios jūros regiono grūdų sandorio atkūrimo.

„Dėl Rusijos veiksmų pasaulis vėl atsidūrė ant maisto krizės slenksčio, – penktadienį tviteryje parašė V.Zelenskis. - Iš viso 400 mln. žmonių daugelyje Afrikos ir Azijos šalių gresia badas. Kartu turime užkirsti kelią pasaulinei maisto krizei“.

V.Zelenskis teigė padėkojęs Turkijos kolegai „už vaisingą susitikimą“, įvykusį Stambule anksčiau šį mėnesį, taip pat už Turkijos „principingą poziciją dėl [Ukrainos] narystės NATO“.

Ukrainos vadovas taip pat sakė prašęs R.T.Erdogano pagalbos dėl apsikeitimo karo belaisviais ir aptarė savo taikos planą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kerčės tiltas, jungiantis Rusiją su Krymu, yra Maskvos invazijos gelbėjimosi ratas ir turi būti neutralizuotas.

„Krymo tiltas, tai ne tik logistikos kelias, tai kelias, kuriuo karas maitinamas amunicija, ir tai daroma kasdien“, – sakė V.Zelenskis Aspeno saugumo forume.

Palydovinėse nuotraukose – atakuotas Krymo tiltas

2014 m. Rusija aneksavo Krymą, kurį Ukraina. Tai jos sąjungininkės ir įvairios tarptautinės institucijos pasmerkė kaip neteisėtą. V.Zelenskis tiltą apibūdino kaip šio Rusijos nusikaltimo tęsinį, pavadindamas jį „priešo objektu, pastatytu ne pagal įstatymus, ne pagal tarptautinius įstatymus ir visas galiojančias normas“.

„Taigi suprantama, kad tai yra mūsų tikslas“, – tęsė jis. „Bet koks taikinys, kuris neša karą, o ne taiką, turi būti neutralizuotas“. 

Ukrainos prezidentas taip pat pakartojo, kad jo vyriausybės tikslas yra „susigrąžinti visą Krymą“.

„Tai mūsų suvereni teritorija, neatimama mūsų tautos dalis“, – sakė jis.

Ukraina prisiėmė atsakomybę už išpuolį, per kurį anksčiau šią savaitę ant Krymo tilto žuvo du žmonės, o trečias buvo sužeistas.

Tiltas Maskvai turi didžiulę strateginę ir simbolinę reikšmę.

Pirmadienį įvykdyta ataka buvo antroji nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą; spalio mėnesį per tiltą važiuojant per jį sprogo degalų cisterna.

Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) CNN sakė, kad naujausias išpuolis buvo bendra SBU ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų operacija. O anksčiau šį mėnesį Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas, atrodo, pripažino, kad Ukrainos pajėgos taip pat buvo atsakingos už spalio mėnesio išpuolį.

Buvęs apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderis Pavelas Gubarevas buvo sulaikytas prie Maskvos Meščanskio teismo, kur buvo renkama kardomoji priemonė teroristui Igoriui Girkinui-Strelkovui.

Vakare jis savo „Telegram“ kanale parašė, kad „kiekvienas rusas“ dabar turėtų būti ten. Vėliau pasirodė jo kalbos žurnalistams vaizdo įrašas, kuriame P.Gubarevas teigia, kad karas Ukrainoje „vyko ne pagal planą“ ir jų kovotojai dėl neteisingo planavimo pradėjo žūti dešimtimis tūkstančių.

Jis taip pat pareiškė, kad „Igoris Ivanovičius visada pagrįstai kritikavo Gynybos ministerijos veiksmus“. Po to prie jo priėjo teisėsaugos pareigūnai ir išvedė jį iš minios, skambant šūksniams „Gėda“.

Vėliau P.Gubarevo „Telegram“ kanale pasirodė Jekaterinos Gubarevos – jo žmonos ir DNR liaudies tarybos deputatės – įrašas.

„Pavelą sulaikė policijos pareigūnai prie Meščansko teismo Maskvoje. Vyksta į Meščansko teismą. Kiekvienas sąžiningas žmogus dabar turėtų ten būti. Laisvę Strelkovui!“ – rašė ji.

Po 21 val. P.Gubarevas pranešė, kad jis buvo paleistas. Teigiama, kad sulaikytas buvo dėl vienintelio piketo.

„Aš esu laisvėje. Gavau paaiškinimą iš administracinės priežiūros inspektoriaus, kad pavieniai piketai draudžiami“, – parašė jis savo „Telegram“ kanale ir paskelbė nuotrauką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalies kontrpuolimas vyksta lėčiau nei tikėtasi, nes operacija prasidėjo vėliau nei iš pradžių tikėtasi. 

„Mes planavome ją pradėti pavasarį, bet nepradėjome, nes, atvirai kalbant, neturėjome pakankamai amunicijos ir ginkluotės ir nepakankamai tinkamai apmokytų brigadų – turiu omenyje, tinkamai apmokytų dirbti su šiais ginklais, – penktadienį per vaizdo įrašą Aspeno saugumo forume sakė V.Zelenskis. – Kadangi mes pradėjome šiek tiek pavėluotai, galima sakyti – ir tai yra tiesa, kuriai pritaria visi ekspertai – kad tai suteikė Rusijai laiko užminuoti visą mūsų žemę ir pastatyti kelias gynybos linijas.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyro Zelenskio spaudos konferencija NATO viršūnių susitikime Vilniuje

„Neabejotinai jie turėjo šiek tiek daugiau laiko, nei jiems reikėjo; dėl to jie pastatė visas tas linijas. Ir tikrai, jie turėjo daug minų mūsų laukuose. Dėl to lėtesnis mūsų kontrpuolimo veiksmų tempas“, – sakė V.Zelenskis. 

Ukrainos prezidentas teigė, kad, nepaisant sunkumų, jo šalis daro pažangą. 

„Mes nenorėjome prarasti savo žmonių, savo personalo ir kariškių, nenorėjome prarasti technikos ir dėl to jie gana atsargiai vykdė puolamuosius veiksmus, – sakė jis. - Sakyčiau, kad artėjame prie momento, kai atitinkami veiksmai gali įgauti pagreitį, nes jau einame per kai kurias minų vietas ir išminuojame šias teritorijas.“

Ukrainos kariuomenė ruošiasi atremti Rusijos „Wagner“ kovotojus ir kitus priešo kovotojus, jei jie bandytų patekti į šalį nuo sienos su Baltarusija, pareiškė aukščiausio rango kariuomenės vadas. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas šiandien kalbėjo lankydamasis Černihivo srityje. 

„Šiandienos darbinio susitikimo tikslas – patikrinti pajėgų ir priemonių pasirengimą tiesiogiai pasienyje, ypač čia, Baltarusijos kryptimi, tinkamai reaguoti į priešo bandymus“, – sakė jis. 

„Wagner“ samdiniai bendras pratybas su Baltarusijos kariuomene pradėjo vakar – praėjus beveik mėnesiui po jų trumpalaikio sukilimo prieš Maskvą.

Lenkija, reaguodama į karinius žaidimus, taip pat sutelkė karius pasienyje su Baltarusija.

Ukraina „atsakys“ į Rusijos atakas, pareiškė Volodymyras Zelenskis po to, kai per artilerijos smūgį Donecke žuvo du vaikai. 

Ukrainos prezidentas sakė, kad per ataką žuvo „2007 m. gimęs berniukas“ ir „2013 m. gimęs berniukas“, o dar dvi moterys žuvo per raketos smūgį Černihivo mieste. 

Pietinis Odesos uostamiestis taip pat buvo atakuotas šiandien – ir beveik kiekvieną dieną šią savaitę. 

„Iš viso nuo savaitės pradžios vien Odesos regione nuo Rusijos teroro nukentėjo daugiau kaip 20 žmonių“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi. 

„Tik absoliutus blogis gali suduoti tokius smūgius. Mes atsakysime“, – sakė jis.

Bulgarija nusprendė nusiųsti Ukrainai apie 100 šarvuotų transporterių – tai pirmoji Balkanų šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą.

Bulgarijos parlamentas 148 balsais „už“ ir 52 balsais „prieš“ pritarė naujosios proeuropietiškos vyriausybės pasiūlymui siųsti transporto priemones kartu su ginkluote ir atsarginėmis dalimis. Devintajame dešimtmetyje vyriausybė įsigijo įvairių modelių sovietų gamybos BTR transporterių, tačiau jie niekada nebuvo naudojami.

Bulgarijos parlamentas savo sprendime nurodė:

„Ši technika nebereikalinga Bulgarijos poreikiams, be to, ji gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos.“

ES ir NATO narė Bulgarija turi didelį kiekį Ukrainos trokštamų sovietinių ginklų ir taip pat gamina jiems skirtą amuniciją, praneša agentūra AFP. Tačiau šalis istoriškai ir kultūriškai išlieka labai artima Maskvai ir yra labai susiskaldžiusi pagalbos siuntimo Ukrainai klausimu.

Prorusiškos partijos „Vazrazdane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas penktadienio sprendimą pavadino „išdavikišku ir gėdingu“, o socialistų partija BSP taip pat buvo griežtai nusistačiusi prieš. Iki šiol Bulgarija Kyjivui buvo nusiuntusi tik vieną karinės pagalbos paketą, kuriame daugiausia buvo neperšaunamos liemenės ir šalmai, tačiau praėjusį mėnesį pradėjo dirbti proeuropietiška vyriausybė.

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos intensyviai apšaudė rusų pajėgų pozicijas. Generalinis štabas praneša, kad sunaikino rusų oro gynybos sistemas ir elektroninės kovos stotis. Tuo tarpu rusai atliko kruvinų smūgių serija į civilius ukrainiečius iš sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir „Onyx“.

Nurodoma, kad Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė 13 smūgių į personalo, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos rajonus ir 3 – į rusų priešlėktuvines raketų sistemas.

Raketų ir artilerijos daliniai smogė į rusų personalo, ginklų ir karinės įrangos sutelkimo rajoną, du artilerijos pabūklus šaudymo pozicijose ir priešo elektroninės kovos stotį.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos surengė dar vieną masinį raketų ir oro smūgį Ukrainos teritorijoje, panaudodami 3 jūrines sparnuotąsias raketas „Kalibr“, 4 sausumos sparnuotąsias raketas „Iskander“, 6 sparnuotąsias raketas „Onyx“, 1 sparnuotąją raketą „X-59“ ir 1 priešlėktuvinę valdomąją raketą S-300. 

Be to, rusų pajėgos surengė 12 oro antskrydžių ir paleido 29 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius prieš Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves. Dėl Rusijos teroristinių atakų, deja, žuvo ir buvo sužeisti vaikai ir civiliai gyventojai, sunaikinti ir apgadinti grūdų sandėliai Pietų Ukrainoje ir pramonės objektai, sugriauta ir apgadinta daugiau kaip 70 civilių gyvenamųjų pastatų ir kita infrastruktūra.

Rusija pradėjo tyrimą dėl ekstremizmo prieš buvusį separatistų lauko vadą ir nacionalistų tinklaraštininką Igorį Girkiną po to, kai jį sulaikė, penktadienį parodė teismo dokumentai.

Igoris Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, anksčiau penktadienį buvo sulaikytas ir pristatytas į Maskvos teismą po to, kai socialinėje žiniasklaidoje ne kartą kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jam gresia iki penkerių metų kalėjimo.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield pateikė kaltinimus Rusijai, kad ji, pasitraukdama iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, „kariauja su pasaulio maisto tiekimu“.

Ji pakartojo JT pagalbos vadovo pastabas, kad dėl to „žmonės mirs“.

L.Thomas-Greenfield sakė, kad JAV turi informacijos, jog Rusijos kariuomenė gali išplėsti savo taikinius Ukrainos uostuose ir įtraukti atakas prieš civilinius laivus šiame regione.

Žvalgybos duomenys taip pat rodo, kad Rusija gali „uždėti papildomų jūrinių minų“ uostų prieigose, „kad pateisintų išpuolius prieš laivus Juodojoje jūroje ir suverstų kaltę Ukrainai“, sakė ji.

Ambasadorė sakė, kad Rusija „sugriovė taiką visame pasaulyje“, ir paragino Maskvą persvarstyti savo dalyvavimą JT sudarytame susitarime „žmonijos labui“.

Ukrainos rytuose esančiame Družbos kaime penktadienį per Rusijos apšaudymą žuvo du vaikai – brolis ir sesuo, pranešė vietos gubernatorius.

„Apie trečią valandą po pietų rusai artilerijos ugnimi apšaudė kaimą – vienas iš sviedinių pataikė į kiemą, kuriame buvo vaikai“, – socialiniame tinkle pranešė gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Berniukui buvo 10 metų, o mergaitei – 16 metų.

Anksčiau penktadienį P.Kyrylenka teigė, kad Kostiantynivkoje nuo „Grad“ raketų ugnies taip pat žuvo pora.

Šiaurinės Černihivo srities administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas pranešė, kad po Rusijos apšaudymo rastas negyvas kultūros centro darbuotojas.

Odesos regiono administracijos vadovas Olehas Kiperis sakė, kad iš 21 žmogaus, sužeisto per pastarąsias keturias dienas per Rusijos raketų ir dronų atakas, keturi vis dar gydomi ligoninėje.

Grasinimai civiliniams laivams, gabenantiems grūdus Juodąja jūra, yra visiškai nepriimtini, penktadienį pareiškė aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnė po Maskvos ir Kyjivo pareiškimų, Rusijai pasitraukus iš svarbios grūdų eksporto sutarties.

„Primygtinai raginame susilaikyti nuo bet kokios tolesnės retorikos ar veiksmų, galinčių pabloginti ir taip pavojingą padėtį“, – prašė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo.

Penktadienį dieną Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Černihivo sritį. Per išpuolį nukentėjo miesto kultūros namai, iš kurių griuvėsių gelbėtojai ištraukė iš pradžių vienos, o paskui antros moters kūną.

„Antrosios moters kūnas buvo ištrauktas iš po kultūros namų griuvėsių“, – rašoma Černihivo srities karinės administracijos vadovo Viačeslavo Čauso pareiškime.

Daugiau informacijos srities vadovas nepateikė.

Per pastarąsias penkias dienas, Rusijai be gailesčio smogiant raketomis ir dronais į pietinį Odesos uostamiestį, buvo sužeistas 21 žmogus, penktadienį pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.

„Liepos 17-21 d. laikotarpiu dėl Rusijos raketų ir dronų atakų Odesos regiono teritorijoje buvo sužeistas 21 žmogus, 14 iš jų buvo hospitalizuoti miesto ir regiono ligoninėse, tarp jų 2 vaikai“, – pažymėjo jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“. 

Pasak O.Kiperio, keturi iš sužeistųjų penktadienį liko ligoninėje, jų sužalojimai vidutinio sunkumo. 

„Cover Images“/„Scanpix“/Rusijos smūgis grūdų sandėliui Odesoje

„Linkiu visiems sužeistiesiems greitai pasveikti“, – sakė jis.

Rusija šią savaitę nuožmiai bombardavo Odesą tiek naktimis, tiek dieną.

Pirmadienį Maskva pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos po to, kai buvo užpultas pagrindinis tiltas, jungiantis Krymo pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad smūgiai buvo atsakomieji veiksmai už išpuolį ant tilto, ir tvirtino, kad buvo taikytasi į objektus, susijusius su Ukrainos karinei infrastruktūrai. Tačiau Kyjivas tvirtino, jog Rusija smogė civilinei infrastruktūrai, susijusiai su grūdų eksportu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad nori įtikinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną vėl prisijungti prie susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą, kurį Maskva atsisakė pratęsti.

„Manau, kad išsamiai pasikalbėję su V.Putinu galėsime užtikrinti (humanitarinio koridoriaus) tęstinumą“, – R.T.Erdogano žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

Turkijos vadovas, kuris anksčiau paragino „Vakarų šalis atsižvelgti į Putino lūkesčius“, sakė, kad su Kremliaus šeimininku aptars šį klausimą, pastarajam atsisakius pratęsti 2022 metų liepą Stambule, tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms, pasirašytą, o po to nekart pratęstą susitarimą su Ukraina.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Rusija pareiškė esanti pasirengusi grįžti prie susitarimo, pagal kurį iš Ukrainos uostų pavyko saugiai eksportuoti beveik 33 mln. tonų grūdų, jei bus įvykdyti visi jos reikalavimai.

Maskva teigia, kad jos pačios žemės ūkio produktų ir trąšų tiekimą stabdo Vakarų sankcijos.

Abu lyderiai aptars susitarimą dėl grūdų rugpjūtį Turkijoje, „jei (Putino) vizitas įvyks“, sakė jis.

Trečiadienį Rusija pareiškė, kad visi krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, nuo šiol bus laikomi potencialiais kariniais laivais, o valstybės, su kurių vėliavomis šie laivai plaukioja, bus laikomos konflikto dalyvėmis.

JT ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl „neigiamo poveikio pasaulinėms kviečių ir kukurūzų kainoms, dėl kurio nukenčia visi, bet ypač – pažeidžiami žmonės globaliuosiuose Pietuose“.

Rytų Europos studijų centro analitikas Vladimira Laučius sako, kad Igorio Strelkovo (Girkino) sulaikymas yra oficialiojo Kremliaus santykių aiškinimosi su valdžios kritikais iš Rusijos nacistinės dešinės tęsinys.

Jo teigimu, kartu tai yra ir Kremliaus vidaus grupuočių tarpusavio kovos galimas padarinys.

„Vladimiro Putino režimas šiuo metu stengiasi balansuoti tarp nomenklatūros (antai kariuomenės vadovybės, kurią aršiai puolė ir Girkinas, ir Jevgenijus Prigožinas) interesų ir radikaliųjų ura-patriotų bei juos palaikančios visuomenės dalies lūkesčių“, – 15min sakė V.Laučius.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vladimiras Laučius

Jo teigimu, Kremliui, viena vertus, reikia stengtis kaip nors nesunaikinti tokių, kaip Prigožinas ir Girkinas, viešosios raiškos polėkio, bet, kita vertus, kontroliuoti tą jų raišką bei veiksmus.

„Šie du uždaviniai gali būti sunkiai suderinami, nes kuo daugiau erdvės paliekama Girkino ar Prigožino polėkiui, tuo daugiau nuostolių patiria Putino autoritetas. Putinas jau ir taip labai ilgai ir daug visko leido Strelkovui. Matyt, nusprendė, kad atėjo metas parodyti, kas čia tikrasis šeimininkas. Bet, kaip ir Prigožino atveju, tai nereiškia, kad Strelkovą, bus siekiama sunaikinti. Galimi įvairūs tolesni scenarijai“, – teigė V.Laučius. 

Trečiadienį „The Times“ pranešė, kad ukrainietės, naudodamos pažinčių profilius su dirbtinio intelekto atvaizdais, įkalbinėja Rusijos karius išduoti karines paslaptis.

Moteris, prisistačiusi kaip Angelina, „Times“ pasakojo, kad nuo praėjusių metų Rusijos invazijos pradžios ji naudojasi internetinėmis pažinčių programėlėmis, siekdama pataikauti Rusijos kariams, veikiantiems okupuotose Ukrainos teritorijose.

Angelina sakė, kad naudojasi dirbtinio intelekto sukurtomis profilio nuotraukomis ir slapyvardžiu, kad suviliotų vyrus, internete besirodančius su karinėmis uniformomis.

Kariai, pasak jos, nuolat atskleidžia informaciją apie Rusijos kariuomenės būklę, kurią ji vėliau perduoda Ukrainos kariuomenei, rašo „Business Insider“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karė

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.

„Kalbant apie Baltarusiją, ji yra sąjunginės valstybės dalis, todėl agresija prieš Baltarusiją reikštų agresiją prieš Rusijos Federaciją“, – sakė jis Kremliaus Saugumo Tarybos posėdyje.

„Atsakytume į tai visomis turimomis priemonėmis“, – pridūrė jis.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.

Pernai A.Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui Ukrainoje pradėti.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Rusijos valstybinė žiniasklaida „Tass“ praneše, kad Belgorodo gubernatorius susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, jog Ukraina per pastarąją dieną į Rusijos regioną paleido daugiau kaip 130 šaudmenų, „įskaitant dvi granatas, numestas iš bepiločių orlaivių“.

Belgorodas ribojasi su Charkivo ir Sumų sritimis Ukrainoje.

Teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Ukrainos žvalgyba turi duomenų, kad Rusijoje gali būti rengiami nauji sukilimai po to, kai privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas suorganizavo maištą birželio pabaigoje, nacionalinio tilrto metu pažymėjo Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

A.Jusovas buvo paklaustas, ar žvalgybos tarnyba turi informacijos apie planus Rusijoje rengti naujas riaušes.

„Taip. Mes turime duomenų. Bet kodėl turėtume dalytis šia informacija dabar? Suprantame, kad mus, be kita ko, gali stebėti Rusijos saugumas. Ir jie mielai tai fiksuoja. Nepalengvinkime jiems darbo“, – sakė žvalgybos atstovas.

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas J.Prigožinas nusprendė Rusijoje surengti maištą ir nuversti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą.

To priežastis buvo tariamas Rusijos reguliariosios kariuomenės vykdomas „Wagner“ užnugario stovyklų apšaudymas.

„J.Prigožino ir S.Šojgu konfliktas neišnyko. Neišnyko ir dauguma klausimų, kurie buvo iškelti per „teisingumo žygį“. Sukilimas nebuvo nugalėtas. Jis buvo, atsiprašau, „nutildytas“ arba „išspręstas“. Ir tai padarė net ne Vladimiras Putinas, o už jį. Tai yra Aliaksandras Lukašenka ir kiti asmenys, kurių pavardės nebuvo paminėtos“, – pažymėjo A.Jusovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Pasak ukrainos žvalgybos atstovo, problemos, kurias išsakė „Wagner“ kovotojai, išlieka. Ypač po bandymo įvykdyti perversmą panašius dalykus išsako vis daugiau karjeros kariškių. Kai kurie iš jų jau sumokėjo kainą ir buvo nušalinti nuo pareigų, o kiti yra nežinioje, – pridūrė jis.

„Vis dėlto procesai vyksta. Ir tai yra procesai, apie kuriuos kalba ne tik Ukraina, ne tik Ukrainos žvalgybos bendruomenė įžvalgų lygmeniu. Vakarų žvalgybos tarnybų atstovai ir Vakarų analitikai apie tai kalba tiesiogiai. Putino režimas iš tiesų rodo įtrūkimus ir jie plinta toliau“, – sakė A.Jusovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį tvirtino, kad Kyjivo kontrpuolimas, pradėtas siekiant išstumti iš Ukrainos pietų ir rytų rusų pajėgas, žlunga nepaisant Vakarų šalių karinės ir finansinės paramos.

„Bet kokiu atveju kol kas nėra jokių kontrpuolimo rezultatų, – sakė V.Putinas per televiziją. – Nepadeda nei milžiniški ištekliai, kurie buvo perpumpuoti į Kyjivo režimą, nei Vakarų ginklų, tankų, artilerijos, šarvuočių ir raketų tiekimas.“

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Ukraina, sukaupusi vakarietiškos ginkluotės atsargų ir sustiprinusi savo pajėgas, praėjusį mėnesį pradėjo labai lauktą kontrpuolimą.

Ukraina praėjusią savaitę pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime. Pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos susigrąžino 7 kv. km teritoriją aplink rytinį Bachmuto miestą, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę.

Neseniai Ukraina pripažino, kad mūšiai yra sudėtingi, ir paragino Jungtines Valstijas bei kitus sąjungininkus suteikti tolimojo nuotolio ginklų ir artilerijos.

Rusijos nacionalistas ir buvęs Federalinės saugumo tarnybos pareigūnas Igoris Girkinas-Strelkovas, kurį, kaip pranešama, sulaikė Rusijos tyrėjai, „peržengė visas įmanomas ribas“ ir jau seniai buvo ieškomas saugumo pajėgų, tviteryje teigė politinės analizės bendrovės „R Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja.

„Tai akimirka, kurios daugelis silovikų nekantriai laukė. I.Strelkovas jau seniai peržengė visas įmanomas ribas ir sukėlė saugumo pajėgų – nuo FSB iki kariuomenės vadų – norą jį sulaikyti.

I.Strelkovo suėmimas neabejotinai atitinka Gynybos ministerijos interesus. Tai tiesioginė Jevgenijaus Prigožino maišto pasekmė: kariuomenės vadovybė dabar turi daugiau politinių svertų slopinti savo oponentus viešojoje erdvėje. Mažai tikėtina, kad bus imtasi masinių represijų prieš „Piktus patriotus“ (I.Girkino-Strelkovo įkurtą organizaciją), tačiau aršiausi disidentai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o tai gali tapti pamokančiu pavyzdžiu kitiems“, – pažymėjo ji.

Rusija perdavė visus būtinus paaiškinimus Kinijai dėl per jos vakarykštį apšaudymą nukentėjusio konsulato Ukrainos Odesos mieste, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministerija.

„Atsižvelgdama į informaciją apie liepos 20 dieną Kinijos generaliniam konsulatui Odesoje padarytą žalą, Rusijos užsienio reikalų ministerija Kinijos ambasadai Maskvoje pateikė būtinus paaiškinimus apie Rusijos specialiosios karinės operacijos eigą“, – sakoma Rusijos URM pranešime, kuriame vartojamas įprastas Maskvos terminas jos pernai sukeltam plataus masto karui Ukrainoje pavadinti.

Anot ministerijos, Maskvos bendravimas su Pekinu vyksta sklandžiai ir abi šalys susitarė tęsti „glaudų bendradarbiavimą visais aktualiais klausimais“.

Rusija ketvirtadienį tvirtino, kad smogė karinei infrastruktūrai netoli Mykolajivo ir Odesos.

Odesos regiono administracijos vadovas Olehas Kiperis, išvakarėse pranešęs apie dar vieną Rusijos surengtą apšaudymą pietiniame Odesos mieste, sakė, kad per ataką nukentėjo ir netoli uosto esantis Kinijos konsulatas.

„Agresorius sąmoningai smogia uosto infrastruktūrai – nukentėjo aplink esantys administraciniai ir gyvenamieji pastatai, taip pat Kinijos Liaudies Respublikos konsulatas. Tai rodo, kad priešas į nieką nekreipia dėmesio“, – sakė O.Kiperis.

Vėliau Kinijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad šalia pastato nugriaudėjusio sprogimo smūgio banga išgriovė dalį generalinio konsulato sienų ir išdaužė langus. Niekas nebuvo sužeistas. Kinijos užsienio reikalų ministerija nenurodė, kas sukėlė sprogimą.

Trečiadienį Igoris Girkinas-Strelkovas susirašinėjimo platformos „Telegram“ asmeniniame kanale, kurį seka daugybė žmonių, pareiškė, kad privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai neturi kuo pasigirti: jų nuostoliai kare prieš Ukrainą sudarė „3/4 personalo (22 tūkst. žuvusiųjų ir 40 tūkst. sužeistų iš 78 tūkst. kovotojų“.)

„Bet už tokias Pyro pergales (kurios, be to, neturi jokios strateginės reikšmės) vadus reikėtų pažeminti iki eilinių. Visiška profesinė nesėkmė“, – piktinosi jis.

Antradienį I.Girkino-Strelkovo kritika buvo nukreipta į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Savo „Telegram“ kanale jis įžeidė Kremliaus vadovą, rašydamas, kad „23 metus šaliai vadovavo niekas, kuris sugebėjo „mesti dulkes į akis didelei daliai gyventojų“, ir nors dabar jis yra „paskutinė valstybės teisėtumo ir stabilumo sala“, „šalis neišgyvens dar 6 metų šio bailiai nekompetentingo valdovo valdymo“. 

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Igoris Girkinas

I.Girkino-Strelkovo nuomone, V.Putinas turėtų „užtikrinti valdžios perdavimą žmogui, kuris būtų tikrai pajėgus ir atsakingas“.

Buvęs Rusijos saugumo tarnybos karininkas, aktyviai dalyvavęs 2014 m. mūšiuose dėl Slovjansko ir valdžios perėmimo Donecke, I.Girkinas-Strelkovas ramia karą, tačiau kritikuoja karinę ir politinę vadovybę.

Antradienį „Telegram“ kanale „Okhranochno novosti“ pranešta, kad I.Girkino-Strelkovo bendražygis, atsistatydinęs pulkininkas Vladimiras Kvačkovas, kuris taip pat aktyviai remia karą Ukrainoje, bet kritikuoja dabartinę Rusijos ir Gynybos ministerijos vadovybę, buvo apkaltintas Rusijos kariuomenės diskreditavimu.

Teroristu laikomas I.Girkinas-Strelkovas V.Kvačkovo bylą pavadino „pasityčiojimu iš teisės, teisingumo ir sveiko proto“, turint omenyje tai, kad po Jevgenijaus Prigožino maišto niekas iš „Wagner“ pajėgų nebuvo patrauktas atsakomybėn už rusų lakūnų nužudymą.

Pats I.Girkinas-Strelkovas Hagos apygardos teismo sprendimu už akių buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jis buvo pripažintas kaltu dėl Malaizijos „Boeing“ numušimo 2014 m. rugpjūtį.

Rusijos kariuomenė penktadienį paleido mažiausiai septynias raketas į infrastruktūros objektą Odesos regione, objektas nukentėjo, pažymėjo Ukrainos pietinių gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Į infrastruktūros objektą Belgorodo-Dniestro rajone buvo paleistos septynios įvairių tipų raketos, objektas nukentėjo, žalos mastą patikslinsime. Kol kas informacijos apie nukentėjusiuosius nėra“.

Pasak jos, ataka įvyko maždaug prieš valandą.

Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas patvirtino N.Humeniuk pranešimą, sakydamas, kad taikinys buvo svarbus infrastruktūros objektas ir jam buvo padaryta žala.

Kaip pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, Rusijoje bus tęsiama privalomoji karinė tarnyba 18-mečiams, taip visam laikui padidinant šaukiamų jaunuolių skaičių, nes įstatymų leidėjai atsisakė siūlymo ją pradėti tik sulaukus 21 metų.

Buvęs generolas Andrejus Kartapolovas, pirmininkaujantis žemųjų parlamento rūmų gynybos komitetui, siūlė, kad šaukimo į karinę tarnybą laikotarpis būtų paankstintas iki 21-30 metų, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Buvo nuspręsta apatinę ribą palikti ties 18 metų riba, nes būtent tokio amžiaus daug vaikinų nori eiti tarnauti“, – jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra „Tass“.

Karinė tarnyba Rusijoje jau seniai yra opus klausimas. Daugelis deda daug pastangų, kad per du kartus per metus vykstančius šaukimo į kariuomenę laikotarpius jiems nebūtų įteikti šaukimo dokumentai. Tačiau šiemet Rusija šaukimo dokumentus pradėjo siųsti elektroniniu būdu. 

Šimtai tūkstančių žmonių pabėgo iš Rusijos, kad išvengtų siuntimo kovoti Ukrainos kare.

„IMAGO“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Ukraina planuoja pakeisti visą sovietinę techniką, kuria ateityje greičiausiai nebegalės pasikliauti, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas.

Pirmiausia, jis kalbėjo apie mobiliąsias ugnies grupes. J.Ihnato teigimu, jos nėra labai veiksmingos, tačiau sudaro 10-15 proc., kartais net 30 proc. visų numuštų taikinių.

„Taip, šiandien mes prarandame senųjų sovietinių ginklų potencialą, nes, viena vertus, įranga genda, kita vertus, Rusija gamina vis mažiau sovietinių priešlėktuvinių raketų. Akivaizdu, kad nesame pajėgūs jų perimti. Tačiau mus stiprina Vakarų sistemos, kurios, nors jų ir mažiau, yra daug veiksmingesnės“, – pridūrė karinės oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai.

Jis aiškino, kad vienos svarbiausių Ukrainai – „Patriot“ ir SAMP-T sistemos, galinčios numušti balistinius taikinius. Anksčiau pranešta, kad „Patriot“ sistema jau pademonstravo savo pajėgumus numušdama „Kinzhal“ raketą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Kreminos

Be to, yra NASAMS ir Iris-T sistemos -tikimąsi, kad jos visos keturios ateityje sudarys karinių oro pajėgų gynybos pagrindą.

„Toliau – kariuomenės oro gynybos sistemos „Gepard“ – tai priešlėktuviniai ginklai, kurie gali naikinti taikinius ir automatiniu režimu, kuris yra labai efektyvus. Tačiau jų veikimo nuotolis yra nedidelis. Be to, prancūzų „Crotale“. Tai pagrindinės priemonės, kurios tikriausiai pakeis Sausumos pajėgų priešlėktuvinės gynybos sistemas“, – sakė Karinių oro pajėgų atstovas.

Pasak J.Ihnato, Ukrainai reikia remtis naujausiomis oro gynybos sistemomis, ypač „Iris-T“. Berlynas anksčiau pareiškė, kad pagamins dar keturias šio tipo oro gynybos sistemas.

„Gamintojai turėtų būti suinteresuoti ilgalaikiu bendradarbiavimu su Ukraina ateityje, nes mes bet kuriuo atveju pakeisime visą turimą sovietinę techniką – C-125, Buk-M1, įvairių modifikacijų C-300, kuria ateityje nebegalėsime pasikliauti“, – pridūrė jis.

Iš grūdų eksporto sutarties pasitraukusi Rusija toliau bombarduoja Odesą.

Susitarimas užtikrino saugią laivybą iš Odesos per Stambulą. 

Grūdų kelias

Ukraina iš Vokietijos gavo pirmuosius 10 tankų „Leopard 1A5“. Iš viso Berlynas Ukrainos gynėjams pažadėjo pristatyti daugiau kaip 100 šio tipo tankų, oficialiame pareiškime pranešė Vokietijos vyriausybė.

Be tankų, Vokietija Ukrainai perdavė 20 MG3 kulkosvaidžių, skirtų tankams „Leopard 2“, šarvuočiams „Marder“ ir inžineriniams tankams „Dachs“.

Imago / Scanpix nuotr./„Leopard 1“

Naująjį pagalbos paketą taip pat sudaro daugiau nei 1 tūkst. 155 mm kalibro šovinių, virš 1 tūkst. 155 mm dūminių šaudmenų, tiltų sistema ir 12 priekabų 10 antžeminio stebėjimo radarų 16 sunkvežimių „Zetros“,
4 pasienio patruliavimui skirtos transporto priemonės, 100 tūkst. pirmosios pagalbos rinkinių.

Vokietija pažadėjo iki 2023 m. pabaigos suteikti Ukrainai daugiau kaip 100 tankų „Leopard 1“.

Šie tankai turi 105 mm patranką ir dvigubą 7,62 mm kulkosvaidį MG3. Iki devintojo dešimtmečio ši transporto priemonė buvo laikoma pagrindiniu Vokietijos koviniu tanku.

Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko penktadienį pareiškė, kad jis atsistatydina dėl nesutarimų, susijusių su lėšomis kultūros projektams tęsiantis kovai su Rusijos invazija.

„Šįvakar ministrui pirmininkui įteikiau atsistatydinimo pareiškimą dėl kilusios nesusipratimų bangos dėl kultūros svarbos karo metu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ kiek po vidurnakčio parašė jis. 

„Karo metu tiek privačios, tiek biudžeto lėšos kultūrai yra ne mažiau svarbios nei dronams, nes kultūra yra mūsų tapatybės ir mūsų sienų skydas“, – pridūrė O.Tkačenko. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko

Apie tai pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė šalies ministro pirmininko apsvarstyti galimybę pakeisti O.Tkačenko.

„Žmonės turėtų jausti, kad biudžeto lėšos naudojamos sąžiningai ir tinkamai“, –  savo vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis. 

„Tai pasakytina apie įvairias sritis, įskaitant kultūrą. Muziejai, kultūros centrai, simboliai, televizijos serialai – visa tai svarbu, tačiau dabar yra kitų prioritetų“, – pareiškė prezidentas. 

Anksčiau pranešta, kad Ukrainos vadovas iš pareigų atleido Ukrainos ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Vadymą Prystaiko.

Plačiau skaitykite ČIA.

Penktadienį apie 11 val. Rusijos pajėgos paleido raketas Ukrainos kryptimi. Pranešta apie dvi paleidimų bangas, informavo naujienų agentūra „Unian“.

„Odesos srities kryptimi pakartotinai paleistos viršgarsinės prieštankinės sparnuotosios raketos “Onyx„. Laikykitės priedangos!“ – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Odesos karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas įspėjo regiono gyventojus apie raketų grėsmę ir paragino juos likti saugiose vietose, kol pavojus bus atšauktas. Jis taip pat paprašė žmonių nepadėti priešui ir nefilmuoti priešlėktuvinės gynybos.

Keletoje „Telegram“ kanalų pasirodė pranešimų apie sprogimų garsus Odesos regione.

Černihovo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas pareiškė, kad Rusija atakuoja ir Černihovo sritį.

„Priešas puola Černigovo sritį raketomis. Oro pavojus tęsiasi. Prašome likti slėptuvėse ir neignoruoti pavojaus signalo“.

Dėl raketų smūgio Černihovo srityje vienoje iš rajono gyvenviečių apgadintas kultūros namų pastatas. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo.

Pastarąsias keturias dienas apšaudydama Ukrainą, Rusija panaudojo beveik 70 įvairių tipų raketų ir arti 90 bepiločių orlaivių „Shahed“. Rusijos pajėgos taikėsi į Odesos, Mykolajivo miestus ir kitas pietines gyvenvietes, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Žinoma, mūsų kariams pavyko numušti kai kurias priešo raketas ir dronus, ir už tai dėkoju kiekvienam mūsų dangaus gynėjui“, – sakė jis ketvirtadienį savo naktiniame kreipimesi.

„Deja, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgumų dar nepakanka, kad būtų apsaugotas visas Ukrainos dangus“, – pridūrė šalies vadovas.

Pasak jo, Ukraina su partneriais „kuo intensyviausiai“ dirba dėl papildomų oro gynybos sistemų, kurios galėtų užtikrinti Odesos ir kitų šalies miestų saugumą.

„AP“/„Scanpix“/Odesa po Rusijos apšaudymo

Iš Kyjivo atėjo netikėtas pranešimas – šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis davė nurodymą atleisti Vadymą Prystaiko – Ukrainos ambasadorių Jungtinėje Karalystėje.

Naujienų portalas „Ukrainskaja pravda“ atkreipė dėmesį, kad V.Prystaiko per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kilusią dramą tarp V.Zelenskio ir britų gynybos ministro Beno Wallace'o, kai Ukrainos lyderis pasakė, jog, jeigu Didžiajai Britanijai trūksta dėkingumo iš Ukrainos, jis pats gali kiekvieną rytą padėkoti gynybos sekretoriui už suteiktą karinę pagalbą, pavadino „nesveiku sarkazmu“.

Dėl to Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje turėjo pasiaiškinti Kyjivui.

Nors oficialios atleidimo priežastys kol kas nėra nurodytos, vienas diplomatinis šaltinis britų naujienų agentūrai PA tvirtino, jog V.Prystaiko atleidimas susijęs su kritika V.Zelenskiui.

V.Prystaiko Ukrainos ambasadoriumi Londone dirbo nuo 2020 m. liepos 20 d.

Prezidento įsakyme taip pat sakoma, kad V.Prystaiko atšauktas iš Ukrainos atstovo Tarptautinėje jūrų organizacijoje pareigų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vadymas Prystaiko

JAV užsienio žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Williamas Burnsas Aspene vykstančio saugumo forumo metu pareiškė, jog išlieka optimistiškai nusiteikęs dėl Ukrainos kontrpuolimo.

Jo teigimu, JAV žvalgyba įvertino, jog Ukraina sugebės pasistūmėti į priekį ir nustumti Rusiją atgal.

W.Burnsas taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija kenčia nuo „didelių struktūrinių trūkumų“. Tarp jų – žema moralė, prasta situacija karinėje grandinėje ir netvarka tarp politinės bei karinės vadovybių.

„Tai bus sunki užduotis, tačiau mes, kaip žvalgybos agentūra, padarysime viską, ką galime, kad suteiktume paramą ir dalytumėmės žvalgybos informacija, kuri padėtų ukrainiečiams daryti pažangą“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Williamas Burnsas

Žvalgybos tarnybos direktorius, kaip pranešė žiniasklaida, nuo Rusijos visiškos invazijos pradžios kelis kartus lankėsi Ukrainoje. Tačiau jo kelionės visada laikomos paslaptyje.

Leidinys „The Washington Post“ anksčiau pranešė, kad birželio pradžioje W.Burnsas slapta lankėsi Ukrainoje. Ten jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aukšto rango Ukrainos žvalgybos pareigūnais, kuriems papasakojo apie planus išlaisvinti teritoriją iš okupantų.

Gynybos analitikas, buvęs Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitinio centro generalinis direktorius Michaelas Clarke'as, kalbėdamas apie Ukrainos kontrpuolimą, amerikiečių žiniasklaidos grupei CNBC teigė, kad kyla pavojus, jog pirmasis kontrpuolimo etapas, kuriuo siekiama patikrinti Rusijos gynybą, užtruks per ilgai.

„Visada buvo numatyta, kad tai bus dviejų etapų puolimas, kurio pirmajame etape bus zonduojama, bandant nustatyti silpnąsias Rusijos fronto linijos vietas, o po to prasidės antrasis etapas, kuriame jie panaudos savo dideles pajėgas. Mes vis dar esame pirmajame etape, kuris truko ilgiau, nei jie tikėjosi“, – tvirtino jis.

M.Clarke'o nuomone, pirmajam etapui trunkant per ilgai, Ukrainos gynėjams liks nepakankamai laiko įgyvendinti antrąjį etapą iki oro sąlygų pasikeitimo.

Tačiau jam neatrodo, kad laiko trūkumas galėtų paskatinti Ukrainą anksčiau nei planuota dislokuoti antrajam kontrpuolimo etapui paruoštus karinius dalinius.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

„Tokiu atveju kyla pavojus, kad jie nesugebės panaudoti pakankamos savo pajėgų masės, kad padarytų pokytį... kad sukurtų tikrą smūgį, kai nuspręs iš tikrųjų pradėti, – pridūrė jis. – Nesu pesimistas dėl šio puolimo, tačiau rizika, kad jis gali nepavykti, didėja sulig kiekviena diena“.

Vienas iš aktualiausių laiko apribojimų – neišvengiama orų kaita, nes dėl liūdnai pagarsėjusio Ukrainos purvo sezono rudenį puolimas taps kur kas sudėtingesnis, o kartais – dėl nepravažiuojamų kelių ir laukų – praktiškai neįmanomas.

Konradas Muzyka, karinės žvalgybos specialistas ir bendrovės „Rochan Consulting“ prezidentas, sakė, kad „oras visada buvo veiksnys“ Kyjivui.

„Manau, kad ukrainiečiai tikėjosi, jog kontrpuolimas įgaus pakankamą pagreitį, kad galėtų toliau daug sparčiau veržtis į pietus. Deja, taip neįvyko“, – teigė jis CNBC.

Ekspertas spėjo, kad ukrainiečiai turi iki trijų mėnesių, kol jiems baigsis artilerija ir šoviniai jų ginklams, ir tris mėnesius, kol vietovė vėl taps labai purvina.

„Ukrainiečiai linkę sakyti, kad „mes užėmėme tranšėją“ arba „mes pasistūmėjome 500 metrų į priekį“ ir t. t., tačiau iš esmės matome labai sunkų mūšį Ukrainos pusėje“, – vertino K.Muzyka.

Vienintelis sprendimas, jo įsitikinimu, yra toliau veržtis į priekį ir lėtai atlaisvinti tranšėją po tranšėjos, smogti Rusijos užnugariui, tikintis, kad Rusijos gebėjimas išlaikyti pajėgas šiaurėje bus pakankamai susilpnintas, jog būtų galima didinti antžeminių atakų tempą Ukrainos pusėje.

JAV užsienio žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas sakė, kad Vladimiras Putinas bando laimėti laiko, kol sugalvos, ką daryti su sukilėlių lyderiu Jevgenijumi Prigožinu.

CŽA direktorius Williamas Burnsas, dalyvaudamas Aspeno saugumo forume Kolorade, atkreipė dėmesį, kad praėjusį mėnesį įvykęs trumpas Jevgenijaus Prigožino sukarintų „Wagner“ būrių sukilimas „atskleidė dideles Vladimiro Putino sukurtos sistemos silpnąsias vietas“, ir pridūrė, kad kruopščiai kurtas prezidento, kaip stipraus valdovo, įvaizdis buvo pažeistas. 

„Scanpix“/AP nuotr./Williamas Burnsas

„V.Putinas bandys atskirti J.Prigožiną ir jį sumenkinti, bet tuo pačiu ir išsaugoti tai, kas jam vertinga“, – dalinosi įžvalgomis jis ir pridūrė, kad Rusijos lyderis tikriausiai norės išlaikyti „Wagner“ grupę, bet atleis J.Prigožiną.

V.Putinas, būdamas „didžiausias keršto apaštalas“, beveik neabejotinai susidoros su J.Prigožinu, kai tam ateis laikas, pažymėjo W.Burnsas.

BBC pranešime teigiama, kad W.Burnsas Aspene patvirtino, jog CŽA iš anksto žinojo apie „Wagner“ maištą.

Manoma, kad „Wagner“ bosas šiuo metu yra Baltarusijoje, po to, kai tariamai pasirodė naujame vaizdo įraše, sveikinančiame jo kovotojus šalyje.

Vaizdo įrašas buvo paskelbtas antradienį, tačiau neaišku, kada jis buvo nufilmuotas.

Kalbėdamas Aspeno saugumo forume Kolorade, W.Burnsas patvirtino, kad JAV mano, jog J.Prigožinas iš tiesų yra Baltarusijoje.

„Jis šiek tiek malėsi aplink. Manau, kad pastaruoju metu jis buvo Minske“, – sakė CŽA vadovas.

„Nesu tikras, kad jis planuoja pasitraukti į pensiją Minsko priemiestyje“, – pridūrė jis.

Dėl infrastruktūros objekto apšaudymo Zaporižios srityje žuvo keturi žmonės, dar du buvo sužeisti, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.

„Dėl Rusijos kariškių smūgio į infrastruktūros objektą Pologovsko rajone žuvo keturi 29, 30, 33 ir 43 metų amžiaus darbininkai, dar du sužeistieji buvo išsiųsti į gydymo įstaigą.“ 

Anot srities karinės administracijos vadovo, per pastarąją parą Rusijos pajėgos įvykdė 80 išpuolių prieš 20 Zaporižios srities gyvenviečių.

Sulaukta 33 pranešimų apie civilių namų ir infrastruktūros sunaikinimą.

Lenkija nusprendė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus dėl galimos grėsmės, kurią kelia kaimyninėje Baltarusijoje veiklą pradėjusi „Wagner“ grupuotė, pranešė valstybinė naujienų agentūra PAP, remdamasi šalies saugumo komiteto sekretoriumi.

„Baltarusijos kariuomenės ir „Wagner“ grupės mokymai ar bendros pratybos neabejotinai yra provokacija“, – sakė Zbigniewas Hoffmannas.

„Komitetas išanalizavo galimas grėsmes, pavyzdžiui, „Wagner“ grupės dalinių dislokaciją. Todėl krašto apsaugos ministras, komiteto pirmininkas Mariuszas Blaszczakas nusprendė perkelti mūsų karines formuotes iš Lenkijos vakarų į rytus“, – pridūrė jis.

„AP“/„Scanpix“/Baltarusijos specialiųjų pajėgų karys prie Lenkijos pasienio

Ketvirtadienį netoli Lenkijos sienos su Baltarusija gyvenantys žmonės tvirtino, kad girdėjo šaudymą ir sraigtasparnius po to, kai Rusijos grupė „Wagner“ atvyko mokyti Baltarusijos specialiųjų pajėgų, kas dar labiau padidino vietinių nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje pasieks ir juos.

Gynybos ministras M.Blasczakas anksčiau šį mėnesį teigė, kad Lenkija ėmėsi daugiau kaip 1 000 karių perkėlimo į šalies rytus.

Be to, liepos pradžioje Lenkija pranešė, kad atsiųs 500 policininkų, kurie sustiprins sienos su Baltarusija saugumą.

Kinija gali teikti karinę pagalbą Rusijai jos agresijos kare prieš Ukrainą, ketvirtadienį vakare paskelbė žiniasklaidos grupė CNN.

Prancūzijos užsienio politikos patarėjas Emmanuelis Bonnas buvo paklaustas, ar Vakarai matė įrodymų, kad Kinija kaip nors ginkluoja Rusiją kare Ukrainoje.

„Taip, yra požymių, kad jie daro dalykus, kurių mes norėtume, kad jie nedarytų“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Kinija tiekia ginklus, E.Bonnas atsakė: „Na... karinė įranga... kiek mums žinoma, ji tiekia Rusijai reikšmingus karinius pajėgumus“.

Prancūzijos pareigūnai CNN tvirtino, kad E.Bonnas turėjo omenyje ir dvejopo naudojimo technologijas, ir nesmurtinę pagalbą, pavyzdžiui, šalmus ir neperšaunamas liemenes.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Mums labiausiai reikia, kad Kinija susilaikytų. Mums reikia, kad jie suprastų, jog Ukrainoje vyksta pasaulinio masto konfliktas ir kad mes negalime siūlyti Ukrainai pralaimėti ne tik dėl principinių, bet ir dėl operatyvinių priežasčių. O tai, kas mums Ukrainoje pastatyta ant kortos, yra daug daugiau nei, kaip žinote, Ukrainos suverenitetas. Tai – stabilumas pasaulyje“, – tvirtino užsienio politikos patarėjas.

Jis pabrėžė, kad Kinija neturėtų tiekti ginklų ir teikti ekonominės paramos Rusijai.

Nuo pat visiškos invazijos pradžios Kinija palaiko glaudesnius ryšius su Rusija. Visų pirma, Pekinas atsisakė prisijungti prie Jungtinių Valstijų įvestų sankcijų šaliai agresorei.

Kiniją ir Rusiją sieja bendras interesas mesti iššūkį JAV dominavimui pasaulio tvarkoje, nes jos santykiai su demokratinėmis šalimis tampa vis labiau įtempti.

Rusai ir baltarusiai gali įvairiais būdais žaisti „Wagner“ korta ne tik Lenkijos, bet ir Latvijos bei Lietuvos pasienyje. Lenkijos leidinio „Defence24“ apžvalgininkas Jacekas Raubo sako, kad grupuotė gali bandyti sėti baimę dėk Suvalkų koridoriaus ar pabandyti imtis diversinės veiklos pasienyje.

Garsusis kompozitorius Richardas Wagneris savo muzikinius kūrinius kūrė perkeldamas juos į pasakų ir mitinių pasakojimų pasaulį.

Šiandien galima drąsiai teigti, kad ir kalbant apie Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ veiklą, taip pat egzistuoja fantazijų, insinuacijų ir sąmoningos dezinformacijos derinys.

Ypač tai pasakytina apie laikotarpį nuo įvykių, susijusių su prieštaringai vertinamu „maištu“ , iki dabartinių pranešimų apie Jevgenijaus Prigožino vadovaujamų samdinių likučių perkėlimą į Baltarusiją.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Baltarusijoje

Artimiausiomis dienomis Rusijos privati karinė grupuotė „Wagner“ tikriausiai atleis paskutinius nuteistus užverbuotus samdinius nuo privalomosios tarnybos, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Teigiama, kad jos vadinamojo projekto „K“ kalinių įdarbinimo schema aukščiausią savo tašką pasiekė 2023 m. pradžioje ir pagal ją pajėgose tarnavo mažiausiai 40 tūkst. vyrų.

Tikėtina, kad nemažai dabar malonės sulaukusių nuteistųjų pasinaudos pasiūlymu toliau dirbti su „Wagner“ kaip profesionalūs samdiniai.

Tuo tarpu „Wagner“ kalinių įdarbinimo veiklą perėmė Rusijos gynybos ministerija.

Schemos pabaiga žymi posūkį „Wagner“ ir Rusijos karo Ukrainoje istorijoje, pabrėžė britų žvalgyba. 

Per projektą „K“ užverbuoti kariai leido Rusijai užgrobti Bachmutą: tai vienas iš nedaugelio pastarojo meto Rusijos laimėjimų.

Pasak Gynybos ministerijos, projektas išaugino „Wagner“ į organizaciją, kuri praėjusį mėnesį tiesiogiai metė iššūkį prezidento Vladimiro Putino autoritetui.

Jis taip pat žymi vieną kruviniausių šiuolaikinės kariuomenės istorijos epizodų: per kelis mėnesius mūšio lauke buvo nužudyta iki 20 tūkst. karą vietoje kalėjimo pasirinkusių rekrūtų.

Per pastarąją parą ukrainiečių gynėjai likvidavo dar 680 rusų užpuolikų ir sunaikino dešimtis priešo įrangos vienetų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija patyrė apie 240 690 kovinių nuostolių. Rusai taip pat neteko 4133 tankų (po 4 per dieną), 8080 šarvuotų kovos mašinų (15 per dieną), 4610 artilerijos sistemų (18 per dieną), 440 oro gynybos sistemų (7 per dieną), 3933 operatyvinių ir taktinių bepiločių orlaivių (15 per dieną), 1298 sparnuotųjų raketų (5 per dieną). 

Rusija ir toliau terorizuoja Odesos regioną – praėjusią naktį smogė žemės ūkio įmonės grūdų terminalams. Tai per teletiltą pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų nuotr./Odesos srityje apšaudytas grūdų terminalas

„Priešas tęsia savo terorą. Ir šis teroras neabejotinai susijęs su grūdų sandėriu, nes praėjusią naktį priešas gana nuspėjamu, bet vis dėlto nemaloniu būdu smogė žemės ūkio įmonei Odesos srityje, kur bandė sunaikinti grūdų atsargas. Tiesiai į angarus, kuriuose jie buvo laikomi“, – sakė ji.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų nuotr./Odesos srityje apšaudytas grūdų terminalas

Rusija atakavo raketomis „Kalibr“. N.Humeniuk pažymėjo, kad raketos skrido labai mažame aukštyje.

„Zuma press“/„Scanpix“/Apšaudymo Odesoje padariniai

„Priešo gudrumas tas, kad puolimas buvo vykdomas dviem bangomis“, – sakė ji. Taigi pirmiausia Rusija paleido dvi raketas. O tuo metu, kai įvykio vietoje gelbėtojai gesino gaisrą, buvo surengtas naujas smūgis, naudojant tą pačią taktiką kaip ir praėjusį kartą.

Buvo apgadinta daug žemės ūkio ir gelbėjimo įrangos.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų nuotr./Odesos srityje apšaudytas grūdų terminalas

Pasak Odesos regioninės karinės administracijos vadovo Oleho Kiperio, tai jau ketvirtas teroristinės šalies išpuolis Odesos regione per savaitę. Jis patvirtino, kad nukentėjo vienos iš Odesos regiono žemės ūkio bendrovių grūdų terminalai. Rusai sunaikino 100 tonų žirnių ir 20 tonų miežių. 

„Per sprogimą buvo sužeisti du žmonės. Jiems suteikta visa būtina medicininė pagalba“, – sakė O.Kiperis.

Rusijos karinis jūrų laivynas Juodosios jūros šiaurės vakaruose surengė kovinio šaudymo pratybas, penktadienį paskelbė rusų Gynybos ministerija.

Pranešimas pasirodė kelios dienos po to, kai Kremlius pareiškė laikysiantis į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje plaukiančius laivus potencialiai kariniais taikiniais.

Juodosios jūros laivynas „kovinio mokymo poligone Juodosios jūros šiaurės vakarų dalyje vykdė kovinį priešlaivinių sparnuotųjų raketų šaudymą į laivą taikinį“, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame per platformą „Telegram“.

„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Laivas taikinys per raketų smūgį buvo sunaikintas“, – nurodė ministerija.

„Per bendras pratybas laivai ir laivyno lėktuvai taip pat vykdė veiksmus laikinai laivybai uždarytam rajonui izoliuoti ir (...) priemones laivui pažeidėjui sulaikyti“, – sakoma pranešime.

Netrukus po to, kai pasitraukė iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, Rusija trečiadienį pareiškė, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.

Kremlius taip pat paskelbė, kad tam tikri rajonai „Juodosios jūros tarptautinių vandenų šiaurės vakarų ir pietryčių dalyse yra laikinai pavojingi plaukioti“, tiksliai nenurodydamas tų rajonų ribų.

Kremlius įspėjo, kad rizikinga nustatyti laivybos kelius Juodojoje jūroje nedalyvaujant Maskvai.

Kyjivas sakė, kad yra pasirengęs tęsti grūdų eksportą per savo pietinius uostus, nors Rusija ir pasitraukė iš susitarimo.

Baltieji rūmai pranešė, kad Ukrainos pajėgos mūšio lauke naudoja Jungtinių Valstijų tiekiamą kasetinę amuniciją, Kyjivui siekiant įgauti pagreitį savo kontrpuolimui.

Šių prieštaringai vertinamų ginklų, kurie paskleidžia iki kelių šimtų mažų sprogstamųjų užtaisų, galinčių iš karto nesprogti ir ilgam likti žemėje, Vašingtonas ukrainiečiams pirmą kartą suteikė šį mėnesį, Kyjivui bandant susigrąžinti pirmaisiais Maskvos invazijos mėnesiais rusų užgrobtas žemes.

Daugelis šalių šiuos ginklus uždraudė dėl ilgalaikio civiliams gyventojams keliamo pavojaus.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Ukrainos pajėgos kasetinius šaudmenis naudoja maždaug savaitę.

„Jie juos naudoja tinkamai, efektyviai ir jie iš tikrųjų daro įtaką Rusijos gynybinėms formuotėms ir gynybiniams manevrams“, – sakė jis.

Maskvos pajėgos tebėra užėmusios dideles teritorijas Ukrainos pietuose ir rytuose, o praėjus daugiau nei mėnesiui po ilgai laukto Kyjivo kontrpuolimo pradžios didžioji fronto dalis atrodo įšalusi.

Anksčiau šią savaitę vienas Ukrainos prezidento aukšto rango padėjėjas naujienų agentūrai AFP sakė, kad kontrpuolimas bus ilgas ir sudėtingas.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį sakė, kad negali patikrinti Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią kontroliuoja rusų kariuomenė, stogų.

Ukraina kaltina ją užpuolusią Rusiją pavertus elektrinę skydu savo artilerijos pabūklams ir padėjus dinamito ant reaktoriaus stogo, tokiu būdu paverčiant elektrinę branduoline derybų korta.

TATENA ekspertai „vis dar laukia galimybės patekti ant reaktoriaus pastatų stogų“, sakoma šios Jungtinių Tautų agentūros generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA atstovas prie Zaporižios atominės elektrinės

Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą planuojant incidentą elektrinėje, kurią rusų kariuomenė užėmė netrukus po to, kai pernai vasarį pradėjo didelio masto invaziją į kaimyninę šalį.

Kyjivas yra sakęs, kad Rusija elektrinėje padėjo sprogmenų, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina tarptautinę bendriją įsikišti.

TATENA pareikalavo geresnių galimybių nepriklausomai ir objektyviai patikrinti faktus pačioje elektrinėje.

R.Grossi vėliau pranešė apie pažangą, nes jo komanda galėjo apžiūrėti kuro aušinimo rezervuarus. Tačiau prašymas leisti patikrinti stogus nepatenkinamas jau beveik dvi savaitės.

Po to, kai pateko į rusų rankas, didžiausia Europos atominė elektrinė buvo ne kartą apšaudyta ir atkirsta nuo energetinės sistemos, todėl nuogąstaujama dėl didelio branduolinio incidento grėsmės.

Rusijos kariuomenė taikosi į Ukrainos uostus, kad padidintų įtampą aplink Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir išsireikalautų nuolaidų iš Vakarų, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) liepos 20 d. ataskaitoje.

Rusijos raketos tris dienas iš eilės smogė Odesos uostamiesčiui po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos – susitarimo, kuris leidžia Ukrainai karo metu toliau eksportuoti svarbius grūdus. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad atakuojamuose uostuose yra daugiau kaip milijonas tonų maisto produktų.  

Liepos 19 d. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad vėl prisijungs prie susitarimo dėl grūdų tam tikromis sąlygomis, įskaitant ekonominių sankcijų panaikinimą ir Rusijos grįžimą į SWIFT bankų sistemą.

Liepos 19 d. Rusijos gynybos ministerija taip pat paskelbė, kad bet kokius Ukrainos uostuose esančius laivus laikys kariniais taikiniais.

Maskva savo grasinimus pertraukė raketų smūgiais. Pasikartojantys išpuoliai prieš Ukrainos uostų ir grūdų infrastruktūrą rodo V.Putino norą pasaulinį maisto saugumą naudoti kaip derybinę kortą.

„Ilgalaikiai grūdų logistikos sutrikimai Ukrainoje greičiausiai turės vis didesnį kaskadinį poveikį grūdų tiekimui ir dar labiau padidins skubos jausmą, kurį tikisi sukurti Kremlius“, – teigiama ISW ataskaitoje.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Liepos 20 d. Rusijos pajėgos trečią naktį iš eilės vykdė raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius prieš uostų ir grūdų infrastruktūrą pietų Ukrainoje po to, kai liepos 17 d. Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, liepos 20 d. pasistūmėjo į priekį.
• Liepos 19 ir 20 d. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) pakartojo savo ilgalaikius saugumo įsipareigojimus Ukrainai, pateikdamos saugumo pagalbos paketus ir pasiūlymus.
• Bresto poligone (Baltarusija) „Wagner“ kovotojai moko Baltarusijos specialiąsias pajėgas šiuolaikinės karo taktikos.
• „Wagner Group“ gali atidaryti dar vieną bazę Baltarusijoje, Gomelio srityje, netoli Baltarusijos tarptautinės sienos su Ukraina.
• Pranešama, kad „Wagner“ pajėgos, kovodamos Ukrainoje, patyrė 80 proc. nuostolių ir skaičiuoja apie 28 proc. žuvusiųjų Ukrainoje.
• Liepos 20 d. Rusijos Valstybės Dūma pritarė pataisoms, kuriomis didinamos bausmės už karinės tarnybos vengimą ir pareigūnams bei juridiniams asmenims, nepadedantiems Rusijos pajėgų verbavimo pastangoms.
• Rusijos valdžios institucijos toliau persekioja nerusiškas stačiatikių bažnyčias okupuotoje Ukrainoje.

Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė sulaikyti rusą, kaltinamą bandymu padegti buvusio bolševikų revoliucijos lyderio Vladimiro Lenino mauzoliejų, esantį Raudonojoje aikštėje.

Pasak Maskvos Tagankos rajono teismo, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, Konstantinui Starčiukovui dėl įtariamo išpuolio skirtas kardomasis kalinimas dviem mėnesiams.

Remiantis šalies žiniasklaida, pirmadienį, savo 37-ojo gimtadienio dieną, K.Starčiukovas buvo sustabdytas policijos po to, kai link Sovietų Sąjungos įkūrėjo kapo metė Molotovo kokteilį.

„Reuters“/„Scanpix“/Raudonoji aikštė Maskvoje

Teismas nenurodė galimo įtariamo bandymo padegti, už kurį vyrui gresia iki septynerių metų kalėjimo už chuliganizmą, motyvo.

Panašų išpuolį prieš mauzoliejų vienas įtariamasis bandė įvykdyti 2023-ųjų gegužę, o vasarį apsvaigęs vyras bandė pavogti balzamuotą V.Lenino kūną.

Bolševikų lyderio palaikų likimas Rusijoje kelia karštas diskusijas, net ir po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas 2019 metais pasisakė prieš idėją sovietų lyderį palaidoti.

1924-aisiais, V.Lenino mirties metais, iškilmingai atidarytas mauzoliejus užima garbingą vietą Raudonojoje aikštėje, ir kasmet jį aplanko tūkstančiai turistų.

Baltarusijoje dislokuoti „Wagner“ samdiniai vėl integruojami į Rusijos kariuomenę, liepos 20 d. spaudos konferencijoje sakė JAV gynybos departamento spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.

„Kalbant apie tai, ką matome Baltarusijoje... Mes tikrai matėme, kad “Wagner„ pajėgos tarsi reintegruojamos į Rusijos kariuomenę“, – sakė S.Singh.

S.Singh sakė, kad JAV neplanuoja perdislokuoti jokių savo karių šiame regione.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai apmoko Baltarusijos pajėgas

Baltarusija patvirtino, kad jos kariuomenė bendradarbiauja su „Wagner“ kovotojais ir rengia tęstinių mokymų „planą“. Nepaisant to, kad jie yra netoli Ukrainos šiaurinės sienos, Valstybinė pasienio apsaugos tarnyba teigė, kad Baltarusijoje esantys „Wagner“ kariai nekelia grėsmės Ukrainai.

Praėjusią savaitę Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patrickas Ryderis pareiškė, kad „Wagner“ kariai nedalyvaus kovinėse operacijose Ukrainoje.

Po birželio mėn. įvykusio trumpo „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino maišto „Wagner“ grupės santykių su Rusija statusas išlieka neaiškus.