Rusai apšaudė Kostiantynivką kasetiniais šaudmenimis: žuvo vaikas, daug sužeistų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Pirmadienį vakare Rusijos kariškiai kasetiniais šaudmenimis apšaudė Kostiantynivką Donecko srityje – žuvo vaikas, dar mažiausiai 7 civiliai buvo sužeisti, tarp jų keturi vaikai, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Skelbiama, kad apie 19 val. rusai apšaudė vietinį vandens telkinį, ant kurio kranto ilsėjosi žmonės. Apšaudymas buvo vykdomas kasetiniais šaudmenimis iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „Smerč“.

„Apšaudžius Kostiantynivką buvo sužeisti mažiausiai septyni civiliai gyventojai. Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai: 5, 11 ir 12 metų mergaitės ir 11 metų berniukas. Vieno vaiko būklė sunki“, – skelbia administracijos vadovas.

Vėliau P.Kyrylenka pranešė, kad sunkiai sužeisto vaiko išgelbėti nepavyko.

Donecko srities prokuratūra patikslino, kad žuvo 10 metų berniukas ir 7 žmonės buvo sužeisti. Konkrečiai per išpuolį buvo sužeisti keturi nepilnamečiai nuo 5 iki 12 metų: trys mergaitės ir berniukas. Tarp sužeistų vaikų yra dvi seserys, kurių vienos būklė sunki.

Be to, buvo sužeisti dar trys žmonės: dvi 35 metų moterys ir 44 metų vyras.

Ukrainos kontrpuolimas atsilieka nuo grafiko, bet iš esmės vyksta pagal planą. Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Ministras pažymėjo, kad „nesijaudina“ dėl padėties fronte, nes „klaidingai manoma, tarsi kiekvienas kontrpuolimas turėtų būti greitas“.

Jis taip pat įvardijo priežastis, lėtinančias bendrą Ukrainos kontrpuolimo tempą – amunicijos, įskaitant artilerijos šaudmenis, ir pačių artilerijos sistemų trūkumą. Tačiau ne tik tai.

„Yra oro gynybos klausimas. Problema ir ta, kad turime labai ilgą fronto liniją. Ir priešų skaičius didelis. Taigi tai yra karas, o ne kompiuterinis žaidimas. Mūsų generolai, vadai mato realią padėtį mūšio lauke. Ir dar kartą turiu pakartoti, kad pagrindinė vertybė mums yra mūsų karių gyvybė“, – sakė O.Reznikovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Kalbėdamas apie ištisinio Rusijos gynybos pozicijų užminavimo problemą, Gynybos ministerijos vadovas pažymėjo, kad ukrainiečių daliniai turi rankiniu būdu valyti kelius per minų laukus.

„Turime labai lėtai naudoti savo karius, išminuotojus ir labai lėtai ruošti koridorius realiam puolimui“, – sakė O.Reznikovas, pridurdamas, kad ši veikla skirtingose vietose klaidina rusus, neleisdama jiems suprasti pagrindinės ukrainiečių judėjimo krypties. 

Ispanija perdavė Ukrainai dar vieną humanitarinės ir karinės pagalbos siuntą.

Kaip pranešė Ispanijos gynybos ministerija, į Ukrainą plaukia laivas su keturiais tankais „Leopard 2A4“. Laivas krovinį į paskirties vietą pristatys rugpjūčio pradžioje.

„Ispanijos siunčiamą krovinį sudaro keturi tankai „Leopard 2A4“, papildomai prie šešių tokių pačių charakteristikų tankų „Leopard 2“, kurie jau buvo perduoti Ukrainos pusei“, – sakoma pranešime.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Tankas „Leopard 2“

Ispanija taip pat išsiuntė dešimt šarvuotų automobilių TOA M-113, šarvuotą daugiafunkcinę transporto priemonę ir dešimt sunkiasvorių sunkvežimių. Siuntoje taip pat yra trys civiliniai greitosios pagalbos automobiliai ir šarvuotas greitosios pagalbos automobilis, taip pat šarvuotas greitosios pagalbos automobilis, skirtas pasieniečiams.

Rusija pirmadienį pranešė smarkiai padidinusi šaudmenų ir karinės įrangos gamybą.

Praėjusių metų vasarį pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija tikėjosi greitai įveikti šios šalies pasipriešinimą, tačiau vietoj to susidūrė su užsitęsusiu karu ir sankcijomis, kurios apsunkino jos galimybes papildyti atsargas.

„Nuo šių metų pradžios daugelio rūšių ginklų ir karinės įrangos pagaminama gerokai daugiau nei pernai, – sakė Rusijos vicepremjeras Denisas Manturovas. – Kalbant apie amuniciją, pasiekėme tokį lygį, kai per mėnesį pristatoma daugiau nei pernai iš viso.“

Fronte vyraujant toliašaudės artilerijos dvikovoms, ribotos šaudmenų atsargos tapo iššūkiu abiem karo pusėms.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužę pareiškė, kad jo pajėgos yra priklausomos nuo savalaikio šovinių ir techninės įrangos atsargų papildymo, ir paragino didinti gamybą.

Vakarų sankcijomis siekiama apriboti Maskvos galimybes papildyti atsargas, uždraudžiant eksportuoti mašinų dalis ir elektroninius komponentus, kurie galėtų būti naudojami mūšio lauke.

Tačiau analitikai teigia, kad Rusija kai kurias sankcijas apeina importuodama per trečiąsias šalis.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad Ukraina kasdien sunaudoja nuo 5000 iki 10 000 vienos rūšies sviedinių.

Liepą Europos Sąjunga, siekdama apginkluoti Ukrainą ir papildyti ištuštėjusius arsenalus, patvirtino planą, kuriuo siekiama padidinti šaudmenų gamybą bloke.

Teisėsaugos institucijos įteikė pranešimus apie įtarimus dar 11 Rusijos kariškių, kurie per Kyjivo srityje esančio Bučos miesto okupaciją šaudė į automobilius su civiliais gyventojais, paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba.

Teigiama, jog Rusijos ginkluotųjų pajėgų 36-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos 37-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados 1-ojo būrio (Kiachta, Buriatijos Respublika) kariškiai užimdami Bučos rajono Motižyno kaimą, taikė „baudžiamąsias priemones“ kaimo teritorijoje.

Per vieną iš šių „reidų“ kaltinamieji važiavo Rusijos šarvuočių kolona ir apšaudė du automobilius su civiliais gyventojais.

„Dėl priešo apšaudymo žuvo šeši ukrainiečiai – ir vairuotojai, ir keleiviai“, – rašoma Saugumo tarnybos pareiškime.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Buča

Atlikto tyrimo duomenimis, nusikalstamiems veiksmams vadovavo būrio vadas leitenantas Aleksandras Rybas. Jam ir jo vyrams buvo įteikti pranešimai apie įtarimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu.

Okupuojant Bučos miestą ir jo apylinkes, Rusijos kariai vykdė masines civilių gyventojų žudynes. Jų kūnus Ukrainos kariškiai rado iš karto po to, kai 2022 m. balandžio mėn. miestas buvo išlaisvintas.

Anksčiau policija pranešė, kad mieste buvo nužudytas mažiausiai 461 žmogus, o kitose Kyjivo srities vietovėse rusai nužudė mažiausiai 1137 žmones.

Pasak Kyjivo srities Nacionalinės policijos pagrindinio departamento vadovo Andrijaus Nebytovo, po srities išlaisvinimo iš Rusijos kontrolės 281 žmogus tebelaikomas dingusiu. Be to, dar neidentifikuota daugiau kaip 190 kūnų.

Pirmadienį Rusijai užpuolus grūdų sandėlius Dunojaus upėje, beveik 30 laivų išmetė inkarą netoli itin svarbaus Ukrainos Izmailo uosto terminalo, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Per rytinius Rusijos oro antskrydžius buvo sužeisti septyni žmonės ir smogta infrastruktūrai palei Dunojų – gyvybiškai svarbų alternatyvų Ukrainos grūdų maršrutą. Smūgiai siejami su praėjusią savaitę pasibaigusiu metus galiojusiu susitarimu, pagal kurį buvo leista saugiai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Kyjivo teigimu, ši ataka buvo neseniai Rusijos pradėtos apšaudymo iš oro kampanijos, kurią ji pradėjo po to, kai pasitraukė iš grūdų sandorio, išplėtimas.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, kuri rėmėsi analitinės bendrovės „MarineTraffic“ laivų sekimo duomenimis, apie 29 laivai, tarp kurių buvo ir cheminių medžiagų tanklaivių, buvo sustoję ties Izmailu.

Duomenys parodė, kad dar trys laivai taip pat išmetė inkarą palei vandens kelią, vedantį į Reni-Odesos terminalą.

Vladimiro Putino sąjungininkas, Rusijos saugumo tarybos sekretorius, Nikolajus Patruševas apkaltino Jungtines Valstijas planuojant kibernetines atakas prieš Rusiją, pranešė valstybinė žiniasklaida. 

N.Patruševo teigimu, šalis ruošiasi atakuoti Rusijos „ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą“. 

Maskvos saugumo tarybos sekretorius sakė, kad JAV kibernetinio saugumo vadavietė Nacionalinė saugumo agentūra ir NATO Bendradarbiavimo kibernetinės gynybos kompetencijos centras planavo atakas „po Ukrainos vėliava“.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas pirmadienį perspėjo, kad po to, kai Rusija smogė prie sienos su jo šalimi esančio Ukrainos uosto infrastruktūrai, iškilo pavojus Juodosios jūros saugumui.

Vieno rumuno socialiniuose tinkluose paskelbtoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas sprogimas kitapus Dunojaus upės – dronai, atrodo, smogė į Ukrainos Reni uostą.

Ukrainos pareigūnai pranešė apie keturias valandas trukusią Rusijos dronų ataką prieš uosto infrastruktūrą pietiniame Odesos regione.

Reni yra Ukrainos uostamiestis, kur Dunojus sudaro natūralią šalies sieną su Rumunija ir kuris yra vos už kelių kilometrų nuo sienos su Moldova.

„Griežtai smerkiu pastarojo meto Rusijos išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą prie Dunojaus, visai netoli Rumunijos“, – tviteryje parašė K.Iohannisas.

„Šis pastarojo meto eskalavimas kelia rimtą pavojų saugumui Juodojoje jūroje. Tai taip pat turi įtakos tolesniam Ukrainos grūdų tranzitui, taigi ir pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui“, – pridūrė jis.

Dunojaus deltos regionas, besidriekiantis per Rumuniją ir Ukrainą, naudojamas kaip Ukrainos grūdų eksporto maršrutas.

Praėjusią savaitę Rusija pasitraukė iš šio itin svarbaus susitarimo, pagal kurį buvo leista saugiai eksportuoti ukrainietiškus grūdus per Juodąją jūrą. Nuo to laiko Kyjivas kaltina Rusiją kėsinantis į grūdų tiekimą ir eksportui gyvybiškai svarbią infrastruktūrą.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, didelė dalis Ukrainos eksportuojamų grūdų gabenama per Rumunijos Juodosios jūros uostą Konstancą.

Rumunijos ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmadienį paragino Rusiją nutraukti oro smūgius prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą.

„Rumunija ir toliau rems Ukrainą ieškant praktinių sprendimų dėl tolesnio grūdų eksporto į pasaulio rinkas“, – pridūrė jis pranešime spaudai.

Dvejus metus Ukrainos Bachmuto mieste gyvenęs britų leidinio „The Guardian“ žurnalistas Christopheris Milleris tviteryje pasidalino drono užfiksuotu vaizdo įrašu iš miesto, dėl kurio jau ne vieną mėnesį verda Ukrainos ir Rusijos pajėgų kovos.

„Naujausi dronu užfiksuoti sugriauto Ukrainos Bachmuto miesto vaizdai yra barbariškų Rusijos atakų prieš Rytinėje dalyje esantį miestą rezultatas. Anksčiau jame gyveno daugiau nei 70 tūkst. gyventojų, tarp jų – ir aš, praleidau ten dvejus metus. 

Įraše matyti Dakbristovo ir Juvilenaja gatvės, sugriauti namai ir į griuvėsius paversta vaikų poliklinika“, – rašė jis.