Rusai apšaudė Kostiantynivką kasetiniais šaudmenimis: žuvo vaikas, daug sužeistų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Pirmadienį vakare Rusijos kariškiai kasetiniais šaudmenimis apšaudė Kostiantynivką Donecko srityje – žuvo vaikas, dar mažiausiai 7 civiliai buvo sužeisti, tarp jų keturi vaikai, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Skelbiama, kad apie 19 val. rusai apšaudė vietinį vandens telkinį, ant kurio kranto ilsėjosi žmonės. Apšaudymas buvo vykdomas kasetiniais šaudmenimis iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „Smerč“.

„Apšaudžius Kostiantynivką buvo sužeisti mažiausiai septyni civiliai gyventojai. Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai: 5, 11 ir 12 metų mergaitės ir 11 metų berniukas. Vieno vaiko būklė sunki“, – skelbia administracijos vadovas.

Vėliau P.Kyrylenka pranešė, kad sunkiai sužeisto vaiko išgelbėti nepavyko.

Donecko srities prokuratūra patikslino, kad žuvo 10 metų berniukas ir 7 žmonės buvo sužeisti. Konkrečiai per išpuolį buvo sužeisti keturi nepilnamečiai nuo 5 iki 12 metų: trys mergaitės ir berniukas. Tarp sužeistų vaikų yra dvi seserys, kurių vienos būklė sunki.

Be to, buvo sužeisti dar trys žmonės: dvi 35 metų moterys ir 44 metų vyras.

Ukrainos kontrpuolimas atsilieka nuo grafiko, bet iš esmės vyksta pagal planą. Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Ministras pažymėjo, kad „nesijaudina“ dėl padėties fronte, nes „klaidingai manoma, tarsi kiekvienas kontrpuolimas turėtų būti greitas“.

Jis taip pat įvardijo priežastis, lėtinančias bendrą Ukrainos kontrpuolimo tempą – amunicijos, įskaitant artilerijos šaudmenis, ir pačių artilerijos sistemų trūkumą. Tačiau ne tik tai.

„Yra oro gynybos klausimas. Problema ir ta, kad turime labai ilgą fronto liniją. Ir priešų skaičius didelis. Taigi tai yra karas, o ne kompiuterinis žaidimas. Mūsų generolai, vadai mato realią padėtį mūšio lauke. Ir dar kartą turiu pakartoti, kad pagrindinė vertybė mums yra mūsų karių gyvybė“, – sakė O.Reznikovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Kalbėdamas apie ištisinio Rusijos gynybos pozicijų užminavimo problemą, Gynybos ministerijos vadovas pažymėjo, kad ukrainiečių daliniai turi rankiniu būdu valyti kelius per minų laukus.

„Turime labai lėtai naudoti savo karius, išminuotojus ir labai lėtai ruošti koridorius realiam puolimui“, – sakė O.Reznikovas, pridurdamas, kad ši veikla skirtingose vietose klaidina rusus, neleisdama jiems suprasti pagrindinės ukrainiečių judėjimo krypties. 

Ispanija perdavė Ukrainai dar vieną humanitarinės ir karinės pagalbos siuntą.

Kaip pranešė Ispanijos gynybos ministerija, į Ukrainą plaukia laivas su keturiais tankais „Leopard 2A4“. Laivas krovinį į paskirties vietą pristatys rugpjūčio pradžioje.

„Ispanijos siunčiamą krovinį sudaro keturi tankai „Leopard 2A4“, papildomai prie šešių tokių pačių charakteristikų tankų „Leopard 2“, kurie jau buvo perduoti Ukrainos pusei“, – sakoma pranešime.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Tankas „Leopard 2“

Ispanija taip pat išsiuntė dešimt šarvuotų automobilių TOA M-113, šarvuotą daugiafunkcinę transporto priemonę ir dešimt sunkiasvorių sunkvežimių. Siuntoje taip pat yra trys civiliniai greitosios pagalbos automobiliai ir šarvuotas greitosios pagalbos automobilis, taip pat šarvuotas greitosios pagalbos automobilis, skirtas pasieniečiams.

Rusija pirmadienį pranešė smarkiai padidinusi šaudmenų ir karinės įrangos gamybą.

Praėjusių metų vasarį pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija tikėjosi greitai įveikti šios šalies pasipriešinimą, tačiau vietoj to susidūrė su užsitęsusiu karu ir sankcijomis, kurios apsunkino jos galimybes papildyti atsargas.

„Nuo šių metų pradžios daugelio rūšių ginklų ir karinės įrangos pagaminama gerokai daugiau nei pernai, – sakė Rusijos vicepremjeras Denisas Manturovas. – Kalbant apie amuniciją, pasiekėme tokį lygį, kai per mėnesį pristatoma daugiau nei pernai iš viso.“

Fronte vyraujant toliašaudės artilerijos dvikovoms, ribotos šaudmenų atsargos tapo iššūkiu abiem karo pusėms.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužę pareiškė, kad jo pajėgos yra priklausomos nuo savalaikio šovinių ir techninės įrangos atsargų papildymo, ir paragino didinti gamybą.

Vakarų sankcijomis siekiama apriboti Maskvos galimybes papildyti atsargas, uždraudžiant eksportuoti mašinų dalis ir elektroninius komponentus, kurie galėtų būti naudojami mūšio lauke.

Tačiau analitikai teigia, kad Rusija kai kurias sankcijas apeina importuodama per trečiąsias šalis.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad Ukraina kasdien sunaudoja nuo 5000 iki 10 000 vienos rūšies sviedinių.

Liepą Europos Sąjunga, siekdama apginkluoti Ukrainą ir papildyti ištuštėjusius arsenalus, patvirtino planą, kuriuo siekiama padidinti šaudmenų gamybą bloke.

Teisėsaugos institucijos įteikė pranešimus apie įtarimus dar 11 Rusijos kariškių, kurie per Kyjivo srityje esančio Bučos miesto okupaciją šaudė į automobilius su civiliais gyventojais, paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba.

Teigiama, jog Rusijos ginkluotųjų pajėgų 36-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos 37-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados 1-ojo būrio (Kiachta, Buriatijos Respublika) kariškiai užimdami Bučos rajono Motižyno kaimą, taikė „baudžiamąsias priemones“ kaimo teritorijoje.

Per vieną iš šių „reidų“ kaltinamieji važiavo Rusijos šarvuočių kolona ir apšaudė du automobilius su civiliais gyventojais.

„Dėl priešo apšaudymo žuvo šeši ukrainiečiai – ir vairuotojai, ir keleiviai“, – rašoma Saugumo tarnybos pareiškime.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Buča

Atlikto tyrimo duomenimis, nusikalstamiems veiksmams vadovavo būrio vadas leitenantas Aleksandras Rybas. Jam ir jo vyrams buvo įteikti pranešimai apie įtarimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu.

Okupuojant Bučos miestą ir jo apylinkes, Rusijos kariai vykdė masines civilių gyventojų žudynes. Jų kūnus Ukrainos kariškiai rado iš karto po to, kai 2022 m. balandžio mėn. miestas buvo išlaisvintas.

Anksčiau policija pranešė, kad mieste buvo nužudytas mažiausiai 461 žmogus, o kitose Kyjivo srities vietovėse rusai nužudė mažiausiai 1137 žmones.

Pasak Kyjivo srities Nacionalinės policijos pagrindinio departamento vadovo Andrijaus Nebytovo, po srities išlaisvinimo iš Rusijos kontrolės 281 žmogus tebelaikomas dingusiu. Be to, dar neidentifikuota daugiau kaip 190 kūnų.

Pirmadienį Rusijai užpuolus grūdų sandėlius Dunojaus upėje, beveik 30 laivų išmetė inkarą netoli itin svarbaus Ukrainos Izmailo uosto terminalo, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Per rytinius Rusijos oro antskrydžius buvo sužeisti septyni žmonės ir smogta infrastruktūrai palei Dunojų – gyvybiškai svarbų alternatyvų Ukrainos grūdų maršrutą. Smūgiai siejami su praėjusią savaitę pasibaigusiu metus galiojusiu susitarimu, pagal kurį buvo leista saugiai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Kyjivo teigimu, ši ataka buvo neseniai Rusijos pradėtos apšaudymo iš oro kampanijos, kurią ji pradėjo po to, kai pasitraukė iš grūdų sandorio, išplėtimas.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, kuri rėmėsi analitinės bendrovės „MarineTraffic“ laivų sekimo duomenimis, apie 29 laivai, tarp kurių buvo ir cheminių medžiagų tanklaivių, buvo sustoję ties Izmailu.

Duomenys parodė, kad dar trys laivai taip pat išmetė inkarą palei vandens kelią, vedantį į Reni-Odesos terminalą.

Vladimiro Putino sąjungininkas, Rusijos saugumo tarybos sekretorius, Nikolajus Patruševas apkaltino Jungtines Valstijas planuojant kibernetines atakas prieš Rusiją, pranešė valstybinė žiniasklaida. 

N.Patruševo teigimu, šalis ruošiasi atakuoti Rusijos „ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą“. 

Maskvos saugumo tarybos sekretorius sakė, kad JAV kibernetinio saugumo vadavietė Nacionalinė saugumo agentūra ir NATO Bendradarbiavimo kibernetinės gynybos kompetencijos centras planavo atakas „po Ukrainos vėliava“.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas pirmadienį perspėjo, kad po to, kai Rusija smogė prie sienos su jo šalimi esančio Ukrainos uosto infrastruktūrai, iškilo pavojus Juodosios jūros saugumui.

Vieno rumuno socialiniuose tinkluose paskelbtoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas sprogimas kitapus Dunojaus upės – dronai, atrodo, smogė į Ukrainos Reni uostą.

Ukrainos pareigūnai pranešė apie keturias valandas trukusią Rusijos dronų ataką prieš uosto infrastruktūrą pietiniame Odesos regione.

Reni yra Ukrainos uostamiestis, kur Dunojus sudaro natūralią šalies sieną su Rumunija ir kuris yra vos už kelių kilometrų nuo sienos su Moldova.

„Griežtai smerkiu pastarojo meto Rusijos išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą prie Dunojaus, visai netoli Rumunijos“, – tviteryje parašė K.Iohannisas.

„Šis pastarojo meto eskalavimas kelia rimtą pavojų saugumui Juodojoje jūroje. Tai taip pat turi įtakos tolesniam Ukrainos grūdų tranzitui, taigi ir pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui“, – pridūrė jis.

Dunojaus deltos regionas, besidriekiantis per Rumuniją ir Ukrainą, naudojamas kaip Ukrainos grūdų eksporto maršrutas.

Praėjusią savaitę Rusija pasitraukė iš šio itin svarbaus susitarimo, pagal kurį buvo leista saugiai eksportuoti ukrainietiškus grūdus per Juodąją jūrą. Nuo to laiko Kyjivas kaltina Rusiją kėsinantis į grūdų tiekimą ir eksportui gyvybiškai svarbią infrastruktūrą.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, didelė dalis Ukrainos eksportuojamų grūdų gabenama per Rumunijos Juodosios jūros uostą Konstancą.

Rumunijos ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmadienį paragino Rusiją nutraukti oro smūgius prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą.

„Rumunija ir toliau rems Ukrainą ieškant praktinių sprendimų dėl tolesnio grūdų eksporto į pasaulio rinkas“, – pridūrė jis pranešime spaudai.

Dvejus metus Ukrainos Bachmuto mieste gyvenęs britų leidinio „The Guardian“ žurnalistas Christopheris Milleris tviteryje pasidalino drono užfiksuotu vaizdo įrašu iš miesto, dėl kurio jau ne vieną mėnesį verda Ukrainos ir Rusijos pajėgų kovos.

„Naujausi dronu užfiksuoti sugriauto Ukrainos Bachmuto miesto vaizdai yra barbariškų Rusijos atakų prieš Rytinėje dalyje esantį miestą rezultatas. Anksčiau jame gyveno daugiau nei 70 tūkst. gyventojų, tarp jų – ir aš, praleidau ten dvejus metus. 

Įraše matyti Dakbristovo ir Juvilenaja gatvės, sugriauti namai ir į griuvėsius paversta vaikų poliklinika“, – rašė jis.

Kinijos bendrovės ir toliau tiekia Rusijai nemirtinus ginklus. Šiais metais Rusija iš Kinijos importavo dronų už daugiau nei 100 mln. dolerių, t.y. 30 kartų daugiau nei Ukraina, rašoma leidinio „Politico“ straipsnyje.

Pasak gautų muitinės dokumentų, Rusijos pirkėjai deklaravo užsakymus šimtams tūkstančių neperšaunamų liemenių ir šalmų, kuriuos pagamino Kinijos bendrovė „Shanghai H Win“.

„Tokie dalykai rodo, kad Kinija, nepaisant raginimų laikytis taikos, peržengia raudoną liniją, tiekdama Rusijai gana nemirtiną, bet kariniu požiūriu naudingą įrangą“, – pažymėta straipsnyje.

Kinijos keramikos – šarvuočių sudedamosios dalies – eksportas į Rusiją išaugo 69 proc. iki daugiau kaip 225 mln. dolerių, o į Ukrainą sumažėjo 61 proc. iki 5 mln. dolerių.

Muitinės duomenys taip pat patvirtina Kinijos dvejopo naudojimo prekių eksporto į Rusiją apimtis. Ir nors Ukraina taip pat yra Kinijos klientė, daugumos šioje istorijoje aprašytos įrangos importas į ją smarkiai sumažėjo.

Kinijos gynybos ir užsienio politikos analitikė Helena Legarda, kuri specializuojasi Kinijos gynybos ir užsienio politikos srityje, dirbanti Mercatus Institute for Chinese Studies, teigė, kad Kinija, nepaisant visų jos teiginių, kad ji yra neutrali veikėja, iš tikrųjų šiame kare remia Rusijos poziciją.

Pasak H.Legarda, jei Kinija peržengs raudonąją liniją ir parduos Rusijai ginklų ar karinės įrangos, ji vylėsi, kad Europos Sąjunga įves antrines sankcijas.

Tačiau ji pridūrė, kad tokia įranga, kaip neperšaunamos liemenės, termovizoriai ir net komerciniai bepiločiai orlaiviai, kurie gali būti naudojami puolamosiose operacijose fronto linijoje, greičiausiai nesukels sankcijų.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos 80-os brigados karių žvalgybos operacija virš Bachmuto

Kiniją ir Rusiją sieja bendras interesas mesti iššūkį Jungtinių Valstijų dominavimui pasaulio tvarkoje, nes jos santykiai su demokratinėmis šalimis tampa vis labiau įtempti. Pažymėtina, kad JAV ne kartą įspėjo Kiniją nepadėti Rusijai jos kare prieš Ukrainą ir nepadėti jai išvengti sankcijų.

Be to, Kinija turi įtakos Rusijai. Visų pirma Kinijos vadovas Xi Jinpingas asmeniškai perspėjo Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną dėl branduolinio smūgio Ukrainai.

Neseniai Prancūzijos prezidento patarėjas Emmanuelis Bonnas pareiškė, kad Kinija galėtų suteikti karinę pagalbą Rusijai jos agresijos kare prieš Ukrainą.

Rašytoja, Londono karališkojo koledžo Karo studijų departamento tyrėja Jade McGlynn, neseniai išleidusi knygą „Rusijos karas“ interviu metu naujienų portalui „Kyiv Independent“ sakė, kad agresija prieš Ukrainą „nėra vien tik Vladimiro Putino sumanymas“.

„Ir jei mes – mes, būdami Vakarais, – manysime, kad katastrofišką karą lengvai išspręsime, atsikratę vieno asmens, tapsime klaidingų įsitikinimų aukomis ir kursime neteisingą politiką.

Antras dalykas – turime suprasti, kokį karą stebi rusai; turime pažvelgti į propagandą. Man nepatinka argumentas, kad žmonės remia karą, nes yra zombiai. Tai neturi jokios prasmės. Kasdien susirašinėjimo platforma „Telegram“ naudojasi 60 mln. vartotojų, kurie turi prieigą prie visų formų kanalų, įskaitant opozicinius, tačiau iš 30 populiariausių politinių kanalų didžioji dauguma – 24 – yra labai palankūs karui“, – sakė politologė.

Ji pažymėjo, kad propaganda Rusijoje veikia, nes valdžios kuriami naratyvai rusams atrodo prasmingi ir atitinka dalies jų požiūrį į savo gyvenimą, pasaulyje, save kaip rusus, Rusijos istoriją, šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko srityje

„Norėjau pateikti argumentą, kad Kremliaus propaganda veikia ne tik todėl, kad turi platformą. Žinoma, situacija žiniasklaidoje, švelniai tariant, yra suklastota karo rėmimo naudai, tačiau tokiems naratyvams taip pat reikia rezonanso“, – teigė moteris.

Ji pažymėjo ,kad regioninėje Rusijos žiniasklaidoje net nefigūruoja karo tema. J.McGlynn sakė, jog, anot ekspertų, vietinėse naujienose karas nėra labai dažnai minimas, todėl sukuriamas įspūdis, jog siekiama to išvengti.

„Manau, kad karas vyko ne taip, kaip norėjo rusai. Akivaizdu, kad yra labai daug kognityvinio disonanso dėl to, kad ukrainiečiai rusus sutiko, švelniai tariant, ne kaip išvaduotojus. Taip pat atrodo, kad yra daug vengimo elementų. Nes jei tenka pradėti susidurti su klausimais apie prastą invazijos Ukrainoje eigą, tuomet reikia ieškoti atsakymų, kodėl. Ir, tiesą sakant, daugumai paprastų rusų susidurti su šiais klausimais nėra jokios naudos. Vėliau jiems tektų ką nors daryti su ta informacija. Atsakymų ieškojimas ir jų priėmimas nėra malonios perspektyvos rusams“, – reziumavo ekspertė.

Ukrainos kariuomenė mūšio lauke jau naudoja kasetinius šaudmenis. Pirmadienį internete paskelbta pirmoji iš Jungtinių Valstijų gautų šaudmenų nuotrauka.

Nuotraukoje matyti šoviniai su D864 žymėjimu, kuris atitinka M864 šovinį.

Tolimojo nuotolio sviedinį M864 sudaro 72 kasetiniai pabūklai – 24 M46 ir M42 didelės sprogstamosios galios šoviniai, sveriantys atitinkamai 208 ir 213 gramų.

Sviedinio gebėjimas atakuoti taikinius iš viršaus leidžia jam prasiskverbti pro maždaug 70 mm šarvo sluoksnį, kurio paprastai pakanka net tankams sunaikinti.

Manoma, kad vieno kasetinio artilerijos sviedinio efektyvumas prilygsta 7-15 didelės sprogstamosios galios fragmentinių sviedinių. Tai labai svarbu atsižvelgiant į šaudmenų trūkumą ir mažesnį artilerijos skaičių Ukrainos ginkluotosiose pajėgose nei Rusijos kariuomenėje.

Šį mėnesį Jungtinės Valstijos pristatė Ukrainai kasetinių šaudmenų. JAV prezidentas Džo Baidenas sakė, kad ši amunicija padės Ukrainos kariams tęsti kontrpuolimą.

Pažymėtina, kad kasetinių šaudmenų perdavimas yra laikinas sprendimas pereinamuoju laikotarpiu, kol Vakarai sugebės pagaminti daugiau nei 155 mm kitų tipų artilerijos sviedinių.

Tuo pat metu gynybos ministras Oleksijus Reznikovas išsklaidė nuogąstavimus dėl kasetinių šaudmenų perdavimo ir įvardijo penkis pagrindinius jų naudojimo principus. Visų pirma Ukraina juos naudos tik Ukrainos teritorijoms išlaisvinti, t.y. jie nebus naudojami Rusijai pulti.

Reikėtų pridurti, kad Rusija jau seniai naudoja kasetinius šaudmenis prieš Ukrainos civilius.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad dronų atakos Maskvos centre ir aneksuotame Kryme gali sulaukti jos griežto atsako.

„Tai, kas įvyko, vertiname kaip dar vieną Ukrainos karinės ir politinės vadovybės teroristinių metodų naudojimą ir civilių gyventojų bauginimą, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. – Rusijos Federacija pasilieka teisę imtis griežtų atsakomųjų priemonių.“

Gynybos šaltinis ukrainiečių pusėje naujienų agentūrai AFP anksčiau pirmadienį sakė, kad Rusijos sostinėje pirmadienį du pastatus apgadinusi dronų ataka buvo Ukrainos pajėgų įvykdyta specialioji operacija.

„Reuters“/„Scanpix“/Maskva atakuota dronų

Rusija pranešė, kad naktį virš Maskvos neutralizavo du ukrainiečių bepiločius, tačiau apie aukas nepranešė.

Vienas iš dronų nukrito netoli Gynybos ministerijos Rusijos sostinės centre, o kitas pataikė į biurų pastatą Maskvos pietuose. Tuo tarpu Krymui Maskvos primestas gubernatorius Sergejus Aksionovas tvirtino, kad Rusijos pajėgos numušė 11 ukrainiečių dronų.

Apie tai pranešta kitą dieną po to, kai Kyjivas pažadėjo atkeršyti už Rusijos raketų ataką prieš Juodosios jūros Odesos uostamiestį.

Sumų srityje paskelbtas oro pavojus. Regiono centre girdėjosi sprogimas, žinoma, kad veikia priešlėktuvinė gynyba.

Apie tai pranešė Sumų srities valstybinė administracija ir „Suspilne“.

„Dėmesio, Sumų regionas. Priešlėktuvinė gynyba veikia! Kyla raketų grėsmė. Likite slėptuvėse“, – paskelbė administracija. 

„Suspilne“ korespondentų teigimu, Sumuose girdėjosi sprogimas.

Teoriškai Ukraina iki metų pabaigos gali gauti ATACMS raketų, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 kilometrų, „24 kanalo“ eteryje pareiškė ukrainiečių karinis ekspertas Romanas Svitanas.

„Pastaruoju metu amerikiečiai pagamino daugiau kaip 4 tūkst. ATACMS raketų. Dabar jie užsakė naujas PrSM raketas, kurios pakeis ATACMS. Iki metų pabaigos pirmoji partija jau bus išleista. PrSM veikimo nuotolis yra daugiau kaip 500 kilometrų. Taigi, iki metų pabaigos galėtume pradėti gauti pirmąsias ATACMS raketas. Tačiau norint gauti bent 500 raketų partiją, to reikėtų prašyti mūsų partnerių jau dabar“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Iššaunama ATACMS raketa

R.Svitanas pažymėjo, kad taip pat turima informacijos apie Taivano, Australijos ir Maroko ilgojo nuotolio raketų ATACMS pirkimus, o pastaroji šalis teoriškai galėtų perduoti šias raketas Ukrainai.

„Marokas perka sau iki 50 raketų, o, žinant, kad Maroką kerta didelis mums skirtų ginklų tinklas, galime tikėtis, kad šie 50 ATACMS galiausiai pasieks mus, ir viskas įgis pagreitį. Marokiečiams dabar tikrai nereikia ATACMS. Manau, kad ši partija juda mūsų kryptimi. Jei jie pasirodys rugpjūčio pradžioje, viskas bus daug smagiau“, – sakė jis.

Geriausia Ukrainai būtų gauti iki 140 kilometrų nuotolio ATACMS tipą, turintį submuniciją. Tokiu atveju bus galima „uždengti“ sausumos koridorių į Mariupolį ir Melitopolį, pažymėjo ekspertas.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas pirmadienį pranešė, kad Rusija sutrukdė Ukrainos dronų ataką prieš Maskvą. Teigiama, jog buvo apgadinti du pastatai, tačiau neaišku, ar į juos buvo taikytasi sąmoningai, ar juos apgadino nuolaužos, likusios Rusijai sunaikinus dronus.

Nors įprastai Ukrainos vadovybė neprisiima atsakomybės už panašaus tipo išpuolius, Ukrainos ir Vakarų žiniasklaida (naujienų agentūra „Agence France-Presse“, CNN, „RBC-Ukraine“) pirmadienį skelbė, jog neįvardinti Ukrainos gynybos žvalgybos šaltiniai tvirtino, jog smūgiai Maskvai buvo Kyjivo vykdomos „specialiosios operacijos“ dalis.

„Šiandienos dronų ataka prieš Maskvą buvo Ukrainos žvalgybos specialioji operacija“, – tvirtino vienas iš šaltinių.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas

Ne tiesiogiai atsakomybę prisiėmė ir Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas. Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ jis pažymėjo, kad smūgių galima tikėtis ir daugiau.

„Praėjusią naktį bepiločiai lėktuvai atakavo orkų sostinę ir Krymą. Elektroninis karas ir oro gynyba vis mažiau pajėgūs apsaugoti okupantų dangų, – rašė jis. – kad ir kas nutiktų, to bus dar daugiau“.

Jo vadovaujama ministerija yra atsakinga už Ukrainos vyriausybės dronų įsigijimo planą. 

Nežinia, ar galima pasitikėti žiniasklaidoje pasirodžiusiais tvirtinimais, nes Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atakų nekomentavo, o Ukraina beveik niekada viešai oficialiai neprisiima atsakomybės už smūgius.

Ukraina per pastarąją parą 57 kartus bandė apšaudyti Zaporižios sritį, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ teigė Rusijos paskirtas karinės administracijos vadovas Jevgenijus Balickis. 

Tačiau, pasak jo, Kyjivo pajėgos nesiėmė „aktyvių veiksmų“ palei fronto liniją, bet vietoje to bando pristatyti daugiau karių į pozicijas mieste. 

„Mūsų vadovybės vertinimais, priešas nesiima aktyvių veiksmų, tačiau matome, kad jų vadovybė aktyviai vykdo personalo pristatymą į pozicijas, kompensuodama nuostolius“, – rašė jis.

„Jie atveža vis daugiau karių, kurie ir toliau bus siunčiami į kautynes“, – pridūrė J.Balickis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas po naujausių sprogimų Krymo pusiasalyje nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo, Rusija formuoja supratimą, jog Krymas jiems tikrai nėra užnugario ir saugi teritorija.

„Rytas Kryme jau tradiciškai okupantams yra pragariškas ir su „ugnimi“. Ir tikrai, nuotaika tarp personalo, tarp okupacinės administracijos nuo šių įvykių negerėja. Daugelis jų jau išsivežė savo šeimas“, – teigė A.Jusovas.

Pasak jo, kai kurie to dar nepadarė tik todėl, kad jiems dar neleidžiama to daryti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Kryme

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas spaudai sakė, jog Rusijos formuojamas suvokimas, jog Krymas nėra jiems saugi teritorija „iš esmės yra teisingas“.

„Jų jėgoms priklauso kuo greičiau savanoriškai palikti Ukrainos pusiasalį“, – pabrėžė A.Jusovas.

Pirmadienį ryte laikinai okupantame Kryme pasigirdo sprogimai. Teigiama, kad buvo atakuoti kariniai objektai, vienas iš jų – šaudmenų sandėlis Džankojaus rajone.

Rusijos teigimu, jų oro gynybos pajėgos virš pusiasalio numušė 11 ukrainiečių atsiųstų bepiločių orlaivių ir juos nuslopino elektroninės kovos priemonėmis.

Per pastarąją savaitę situacija Kryme itin paaštrėjo.

Lenkijos valdžios institucijos nusprendė suformuoti specialųjį batalioną, kuris saugos Suvalkų koridorių pasienyje su Lietuva, pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Mariuszas Blaszczakas.

„Tai dar vienas karinis dalinys, kurį kuriame nuo nulio, ir užtikrinu, kad jis nebus paskutinis“, – sakė jis.

Ministras pagrindinę naujojo padalinio užduotį apibūdino kaip NATO rytinio flango stiprinimą. Batalionas bus sukurtas iki 2023 m. pabaigos ir priklausys 15-ajai Gižicos mechanizuotajai brigadai, kuri yra 16-osios mechanizuotosios divizijos dalis.

Plačiau skaitykite ČIA.

DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Mariuszas Blaszczakas

Naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ pateiktame interviu Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad tikisi, jog Ukrainos pergalė bus pasiekta šiais metais

Estija, kurioje gyvena mažiau nei pusantro milijono gyventojų, yra viena iš pasaulio lyderių, remiančių Ukrainą – ji tam jau skyrė jai 1,3 proc. savo BVP, t.y. daugiau nei bet kuri kita šalis. Bet kokiu politiniu ar diplomatiniu klausimu, įskaitant Ukrainos judėjimą į NATO, Estija visada palaikė proukrainietišką poziciją.

Estijos gynybos ministras H.Pevkuras, kalbėdamas apie Ukrainos kontrpuolimą, pažymėjo, kad neturėtume „kelti papildomo spaudimo ukrainiečiams“, nes mums atrodo, kad žinome, ką reikia daryti. Jo nuomone, „mūšio lauke sprendimus reikia priimti atsižvelgiant į situaciją“.

„AFP“/„Scanpix“/Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras

„Suprantu, kodėl yra sunkumų, kodėl yra iššūkių, tačiau atviras to aptarinėjimas žiniasklaidoje nepadeda. Kas padeda, tai daugiau ginklų ir daugiau pagalbos Ukrainai, kad šie vaikinai, kurie gina Ukrainos žmones ir šalį, galėtų tinkamai atlikti savo darbą“, – tvirtino ministras.

Jis pabrėžė, jog tikisi, kad Ukraina pasieks pergalės jau šiais metais.

„Žinoma, Vladimiras Putinas gali tuoj pat nutraukti šį karą, sugrąžindamas savo kariuomenę į Rusiją, ir tada karas bus baigtas“, – sakė H.Pevkuras.

Tačiau politikas tokios galimybės nemato. Jis atkreipė dėmesį, kad praeitą mėnesį nuslopintas „Wagner“ maištas visiškai nepakeitė karo eigos.

„O karo eiga iš Rusijos pusės priklauso tik nuo V.Putino sprendimo. Jei jis nuspręs tęsti, jis ir tęs. O be tokio Kremliaus sprendimo nebus jokio politinio šio karo sprendimo“, – aiškino gynybos ministras.

H.Pevkuro tvirtinimu, šis sukilimas parodė, kad net tada, kai Jevgenijus Prigožinas manė, jog prie jo prisijungs kai kurie reguliariosios kariuomenės daliniai, tai neįvyko, o tai – aiškus ženklas, kad šiandien Rusijoje nėra jėgos, kuri galėtų žengti naują žingsnį.

„Tai reiškia, kad, nors Kremliaus pozicijos susilpnėjo, jos nėra silpnos, ir Kremliui nereikia baimintis, kad kas nors iš vidaus atims iš jo valdžią“, – svarstė ministras.

Vertindamas faktus, net ir milžiniškų rusų nuostolių fone, H.Pevkuras išskyrė tai, kad Rusijos pozicija nesikeičia: ji tebenori sukurti pilkąją zoną tarp Rusijos ir NATO, toliau išlaikyti savo strateginę poziciją. 

„Jie taip pat paskelbė, kad po to, kai Suomija įstos į NATO, jie padidins savo pajėgų skaičių mūsų regione. Tai leidžia daryti išvadą, kad Rusijos keliama grėsmė tikrai nesumažės. Priešingai, artimiausiais metais ji didės“, – pridūrė jis.

Naktį Odesos srityje rusų surengto apšaudymo metu sužeistų žmonių skaičius išaugo iki septynių, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.

„Dėl naktinės bepiločio lėktuvo atakos prieš Odesos srities uosto infrastruktūrą buvo sužeisti septyni žmonės. Dviem nukentėjusiesiems medicinos pagalba suteikta vietoje, penki žmonės paguldyti į ligoninę“, – rašė jis.

„Cover Images“/„Scanpix/Rusijos pajėgos atakuoja Odesą

O.Kiperio teigimu, vieno iš nukentėjusiųjų būklė yra sunki ir jis gydomas reanimacijoje. Jo būklė stabilizuota. Dar vieno nukentėjusiojo būklė yra vidutinio sunkumo.

Pasitraukusi iš susitarimo dėl grūdų Rusija beveik kiekvieną naktį puola pietų Ukrainą. Praėjusią naktį rusai šachtiniais pabūklais atakavo Dunojaus uostus Odesos regione.

Atakos metu buvo padaryta žala infrastruktūrai. Reni uoste buvo sugriauti trys grūdų sandėliai.

Anksčiau pranešta, kad per apšaudymą buvo sužeisti šeši žmonės.

 Kremlius pirmadienį paneigė, kad Rusijos pajėgos savaitgalį taikėsi į istorinę katedrą Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje, o dėl padarytos žalos apkaltino ukrainiečių oro gynybos sistemas.

„Ne kartą esame pareiškę ir galime pakartoti, kad mes, mūsų ginkluotosios pajėgos, niekada nepuolame civilinės infrastruktūros objektų, jau nekalbant apie katedras, bažnyčias ar kitus panašius objektus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Odesos katedra

Rusijos kariuomenė neigė, kad taikėsi į Kristaus Atsimainymo katedrą, ir, nepateikdama įrodymų, tvirtino, kad į ją greičiausiai pataikė Ukrainos oro gynybos raketa.

Nuo tada, kai Maskva prieš savaitę atšaukė svarbų susitarimą dėl grūdų, Rusija ne kartą atakavo Odesą – pagrindinį grūdų eksporto centrą.

Sekmadienį per išpuolį Odesoje, per kurį smarkiai apgadinti 25 miesto objektai, įskaitant Atsimainymo katedrą, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar 22 buvo sužeisti.

UNESCO griežtai pasmerkė išpuolį prieš katedrą ir kitus paveldo objektus ir sakė, kad artimiausiomis dienomis nusiųs misiją, kuri įvertins padarytą žalą. Šiais metais UNESCO įtraukė Odesos istorinį centrą į Pasaulio paveldo sąrašą. Agentūra teigė, kad Rusijos išpuoliai prieštarauja Maskvos pasižadėjimui imtis atsargumo priemonių ir saugoti pasaulio paveldo objektus Ukrainoje.

Ukrainos kontrpuolimas vyksta ne taip greitai ir ne taip sėkmingai, kaip norėtų sąjungininkai Vakaruose, ar patys ukrainiečiai. Viena iš kontrpuolimą lėtinančių aplinkybių yra sustiprinta Rusijos pajėgų gynyba ir minų laukai, keliantys grėsmę laisvam Ukrainos karių judėjimui.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys asmeninėje „Facebook“ paskyroje pažymėjo, kad kalbos viešojoje erdvėje, jog laiku suteikta išminavimo technika būtų palengvinusi ukrainiečių prasiveržimą pro Rusijos gynybą, yra teisingos tik iš dalies.

„Technika būtų palengvinusi gyvenimą, bet didesnis jos kiekis sėkmingo puolimo nebūtų garantavęs“, – pažymėjo ekspertas.

Jo nuomone, visų pirma, Ukrainos pajėgoms trūksta tokios ugnies persvaros, kuri leistų „nuslopinti“ rusų ugnies priemones, pridengiančias tuos minų laukus. 

„Antra, pasirinktą puolimo rajoną turėtų izoliuoti aviacija, smogiamieji bepiločiai, salvinės raketinės sistemos ir taktinės raketos. Kad rusai negalėtų aprūpinti besiginančių dalinių, negalėtų jiems permesti rezervų. Kad būtų apsunkintas patekimas į šį rajoną ir iš jo“, – toliau dėstė E.Papečkys.

Karybos žinovas įsitikinęs, kad tokios taktikos imtųsi NATO pajėgos:  jos „iš anksto apdaužytų ir suskaldytų priešininko pajėgas, dezorganizuotų valdymą ir sutrikdytų tiekimą, pasinaudodamos informaciniu ir ugnies pranašumu“.

Žiniasklaidos grupės „Sky News“ karinis analitikas Seanas Bellas tvirtino, kad viską, ką sako Rusija, jis vertina su „dideliu žiupsniu druskos“. 

Jo teigimu, yra apsčiai priežasčių, kodėl Rusija norėtų „sukurti tvirtovės jausmą“ aplink sostinę, jei Ukraina ketintų surengti dronų ataką.

„Šiuo metu apie ataką galime pasakyti labai nedaug“, – teigė S.Bellas, pažymėdamas, kad naktį taip pat buvo smogta Krymui. 

„Reuters“/„Scanpix“/Atakos Maskvoje padariniai

„Man jie (Krymo pareigūnai) visada atrodo daug patikimesni, nes ukrainiečiai reguliariai atakuodavo Krymo pusiasalį, kartais gana sėkmingai, – sakė jis. – Taigi teks palaukti ir pažiūrėti, kaip pasirodys naujienos apie tai, kas iš tikrųjų įvyko Maskvoje.“

Rusijos pajėgos ir vėl surengė atakas prieš Odesos uostamiestį, kurį itin nuožmiai puolė jau praeitą savaitę, nes baigėsi Juodosios jūros grūdų sutartis, suteikusi jam tam tikrą apsaugą. 

„Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl pažadėjo atkeršyti už išpuolius prieš Odesą, tačiau, žvelgiant iš prezidento V.Zelenskio perspektyvos, žiauri realybė yra ta, kad pavasario puolimas iš tikrųjų nevyksta taip greitai, kaip jis norėtų“, – atkreipė dėmesį S.Bellas. 

„Daug jo retorikos apie tai, kad „artėja audra“, yra jo bandymas paruošti tarptautinę bendruomenę tam, kad viskas dar nesibaigė... tiesiog dabar tai trunka ilgai“, – sakė ekspertas.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos per praėjusią savaitę susigrąžino daugiau kaip 16 kvadratinių kilometrų teritoriją šalies pietuose ir rytuose, kurią buvo užėmusios Rusijos pajėgos.

Praėjusį mėnesį Kyjivas, sukaupęs vakarietiškos ginkluotės atsargų ir sustiprinęs savo puolamąsias pajėgas, pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą prieš Rusijos karius.

„Per savaitę (...) išlaisvinta teritorija [pietuose] padidėjo 12,6 kvadratinio kilometro“, – per televiziją sakė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar ir pridūrė, kad Ukrainos pajėgos atkovojo dar keturis kvadratinius kilometrus rytuose, netoli Bachmuto.

Ji taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos surengė puolimų rytinėje Charkivo srityje esančiame Kupjansko rajone, „siekdamos išstumti mūsų dalinius už Oskilo upės“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas pirmadienį ryte pranešė apie tai, kad Maskvos centrinė dalis buvo atakuota dviejų bepiločių orlaivių. Teigiama, jog vienas jų pataikė į verslo centrą, kitas sudužo netoli Rusijos gynybos ministerijos pastato.

„Šiandien apie ketvirtą valandą ryto užfiksuoti dronų smūgiai į du negyvenamuosius pastatus. Didelės žalos ar aukų nėra“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Rusijos gynybos ministerija dėl atakos tradiciškai kaltina Ukrainą. Ministerija tvirtina, kad ji esą perėmė du Ukrainos dronus.

„Du ukrainiečių bepiločiai orlaiviai buvo sunaikinti elektroninės kovos priemonėmis“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, pirmojo drono nuolaužos rastos netoli pastato Komsomolskio prospekte 17. Pastatas yra šalia Gynybos ministerijos ir Rusijos gynybos žvalgybos.

Organizacijos „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas nurodė, kad netoli dronų sudužimo vietos yra Karo universitetas, taip pat keli slapti Rusijos pagrindinės žvalgybos valdybos objektai.

Antrasis dronas pataikė į statomą verslo centrą Lichačiovo prospekte. Dėl to 50 kvadratinių metrų plote buvo išdaužyti 17 ir 18 pastato aukštų langai. Šiame pastate įsikūrusi parduotuvė „Leroy Merlin“.

Į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos. Mero biuras pranešė, kad Komsomolskio prospekte ir Lichačiovo prospekte buvo užblokuotas eismas.

Vėliau Rusijos gelbėjimo tarnybos pranešė apie dar vieną nepilotuojamą orlaivį.

„Sraigtasparnio tipo dronas be sprogstamojo įtaiso nukrito Maskvos Zelenogradsko rajone į centrinių kapinių teritoriją, niekas nenukentėjo“, – sakoma pranešime.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje pakomentavo „dronų ataką“ Maskvoje ir paneigė, kad Ukraina yra susijusi su sprogimais Rusijos sostinėje.

„Deja, mes neturime priemonių sekti veiksmų tokiu dideliu atstumu. Mūsų radiotechnikos daliniai gali matyti taikinius šalies viduje, 100 kilometrų ar daugiau už šalies ribų. Tai, kas vyksta Maskvoje, yra daugiau žvalgybos klausimas“, – sakė jis.

Tuo tarpu šaltiniai žvalgybos tarnybose naujienų agentūrai „RBC-Ukraina“ tvirtino, kad „dronų ataka“ prieš Maskvą yra speciali Ukrainos žvalgybos tarnybos operacija. Jie užsiminė, kad „visi paukščiai nuskrido į Maskvą“.

Per pastarąją savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietiniame ir Bachmuto sektoriuose pasistūmėjo atitinkamai 12 ir 4 kilometrus, pranešė gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Ukrainos kariai pietiniame fronte per puolimą išlaisvino daugiau kaip 192 kvadratinius kilometrus teritorijos“, – tikino ji. 

Pasak jos, vien praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos šioje teritorijoje išlaisvino daugiau kaip 12 kvadratinių kilometrų teritoriją.

„Ukrainos kariai toliau vykdo puolamąsias operacijas keliuose rajonuose Melitopolio ir Berdiansko link“, – sakė ji.

Be to, Bachmuto sektoriuje Ukrainos ginkluotosios pajėgos puolimo metu išlaisvino apie 35 kvadratinius kilometrus teritorijos, o praėjusią savaitę – apie 4 kvadratinius kilometrus.

„Pagrindiniai mūšiai tęsiasi Kliščijivkos, Andrijivkos ir Kurdiumivkos rajone“, – sakė H.Maliar.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Visus Rusijos moksleivius ketinama išmokyti valdyti kovinius bepiločius orlaivius, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Rusijos senatorius Artiomas Šeikinas paskelbė, kad pamokose bus mokoma, kaip vykdyti vietovės žvalgybą ir kaip kovoti su priešo bepiločiais orlaiviais.

Peržiūrėtoje 10 ir 11 klasių mokinių mokymo programoje „Gyvybės saugumo pagrindai“, kuri bus privaloma nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., be mokymų apie šturmo šautuvus, rankinių granatų valdymo įgūdžių ir pirmosios pagalbos teikimo kovoje pamokos bus įtrauktos ir bepiločių orlaivių mokymo pamokos.

Pasak britų žvalgybos, ątsinaujinęs Rusijos dėmesys vaikų kariniam mokymui iš esmės reiškia pastangas ugdyti militarizuoto patriotizmo kultūrą, o ne tikrus gebėjimus.

Vis dėlto bepiločių orlaivių valdymo įgūdžių įtraukimas į mokyklinę programą pabrėžia, kad taktinių bepiločių orlaivių naudojimą Ukrainoje Maskva laiko ilgalaikiu šiuolaikinio karo elementu.

Kasdien žuvusių rusų karių skaičius Ukrainoje auga šimtais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo "Facebook" paskyroje skelbiama, kad nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2023 m. liepos 24 d. bendri Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai sudaro apie 242620 (+660) žmonių, tankų – 4162 (+11), šarvuotų kovos mašinų – 8118 (+13), artilerijos sistemų – 4675 (+17), priešlėktuvinės gynybos sistemų – 452 (+1), lėktuvų ir (arba) sraigtasparnių – 315/310.

Ukrainos pilotai rugpjūtį pradės mokytis valdyti naikintuvus F-16, o šalies danguje jie pasirodys 2024 metais, interviu televizijai CNN sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Ministro teigimu, pilotų mokymai turėtų užtrukti mažiausiai šešis mėnesius, o Ukraina privalės sukurti infrastruktūrą šiems naikintuvams. Optimistiniu vertinimu, Kyjivas galės pradėti naudoti F-16 kitų metų pavasarį, savaitgalį duotame interviu teigė O.Reznikovas. 

Mokymai greičiausiai vyks Danijoje ir Nyderlanduose, galbūt Jungtinėje Karalystėje arba Lenkijoje. Be to, jų metu vyks intensyvus techninių specialistų apmokymas. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje metu Ukraina pasirašė memorandumą su Danija, Nyderlandais, Belgija, Kanada, Liuksemburgu, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Švedija ir Jungtine Karalyste dėl koalicijos sudarymo siekiant apmokyti ukrainiečius naudotis F-16.

Vašingtonas nurodė, kad lėktuvų F-16 Ukrainai bus perduota iki šių metų pabaigos. 

Ukrainiečių dronas pataikė į vieną šaudmenų sandėlį Rusijos aneksuotame Kryme, pirmadienį pranešė Maskvos primestos šio pusiasalio administracijos gubernatorius.

„Danguje virš Krymo 11 priešo nepilotuojamų orlaivių buvo numušta oro gynybos pajėgų ir nuslopinta elektroninės kovos priemonėmis (...) Buvo pataikyta į šaudmenų sandėlį Džankojaus rajone“, – per „Telegram“ pranešė Sergejus Aksionovas.

Jis nepateikė daugiau detalių dėl smūgio padarytos žalos.

S.Aksionovas pridūrė, kad per smūgį buvo apgadintas vienas privatus namas Krymo Kirovskės rajone ir kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Pasak Maskvos paskirto regiono vadovo, sustabdytas geležinkelio eismas Džankojaus rajone ir greitkelyje Džankojus-Simferopolis.

Pranešta, kad buvo nuspręsta evakuoti aplinkinių kaimų gyventojus 5 kilometrų spinduliu nuo sprogimo vietos.

Apie sužeistuosius dėl sprogimo sandėlyje nepranešta.

Rusija pakeis Ukrainos grūdų eksportą į Afriką, pirmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, po to, kai Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų.

„Rusija ir toliau energingai stengsis tiekti Afrikai grūdus, maisto produktus, trąšas ir kitas prekes“, – sakoma V.Putino pareiškime, paskelbtame Kremliaus interneto svetainėje.

„Noriu patikinti, kad mūsų šalis yra pajėgi pakeisti ukrainietiškus grūdus tiek komerciniu, tiek nemokamu pagrindu“, – priduriama jame. 

Maskvos karinė operacija blokavo Ukrainos Juodosios jūros uostus karo laivais, kol tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, pernai liepą buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis gabenti svarbias grūdų siuntas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Anksčiau šį mėnesį Rusija pasitraukė iš susitarimo, pasiskundusi, kad nesilaikoma susijusio susitarimo, leidžiančio eksportuoti rusiškus maisto produktus ir trąšas.

Vėliau Maskva pareiškė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.

Afrikos Sąjunga išreiškė apgailestavimą dėl Maskvos sprendimo nutraukti grūdų eksporto susitarimą.

Šią savaitę Rusijoje vyks antrasis Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas bei Rusijos ir Afrikos ekonomikos ir humanitarinis forumas, pranešė Kremlius.

Humanitarinės grupės teigia, kad Afrika yra labai priklausoma nuo grūdų importo iš Rusijos ir Ukrainos.

Pagal minėtą grūdų sandorį per pastaruosius metus buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.

Per praėjusios nakties rusų dronų smūgį uosto infrastruktūrai Ukrainos Odesos srityje sunaikintas grūdų angaras, pirmadienį pranešė Kyjivo kariuomenė.

Ataka „buvo nukreipta į Dunojaus uosto infrastruktūrą (...) Dėl smūgių buvo sunaikintas grūdų angaras, apgadintos cisternos, skirtos kitų rūšių kroviniams saugoti“, per „Telegram“ pranešė Ukrainos kariuomenės Pietinė vadavietė.

AP/„Scanpix“ nuotr./Grūdų sandėlis Odesoje

Pranešime nurodoma, kad dronų „Shahed-136“ ataka truko beveik keturias valandas.

Kariuomenė pranešė, kad trys iš Irane pagamintų dronų „Shahed“, kurie buvo panaudoti per išpuolį, buvo sunaikinti priešlėktuvinės gynybos priemonėmis.

„Pirminiais duomenimis, buvo sužeisti maždaug keturi uosto darbuotojai, tačiau informacija vis dar tikslinama“, – teigiama pranešime.

Išpuoliai Ukrainos Odesos srityje padažnėjo po to, kai Rusija praėjusią savaitę pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų.

Rusijos pareigūnai tuomet pareiškė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.

Kyjivas apkaltino Rusiją, kad ji kėsinasi į grūdų tiekimą ir infrastruktūrą, kuri yra gyvybiškai svarbi bet kokiam Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka suintensyvino informacines operacijas prieš Vakarus, teigdami, kad Ukrainos kontrpuolimas neva nepavyko, ir tvirtindami, kad „Wagner“ esą kelia grėsmę Lenkijai, rašoma JAV Karo tyrimų instituto (ISW) kasdienėje ataskaitoje.

„Aukšto rango Vakarų ir Ukrainos vadovai bei ISW ir toliau mano, kad vertinti Ukrainos kontrpuolimą dar per anksti, nes Ukraina vis dar turi daug nepanaudotų apmokytų pajėgų ir išlaiko gebėjimą pradėti lemiamas operacijas bet kuriuo pasirinktu laiku ir vietoje.

Nėra jokių požymių, kad „Wagner“ kovotojai Baltarusijoje turi sunkiosios ginkluotės, reikalingos rimtam puolimui prieš Ukrainą ar Lenkiją. V.Putino, A.Lukašenkos ir J.Prigožino susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas ginkluotas sukilimas, sąlyga buvo ta, kad „Wagner“ perduos tokius ginklus Rusijos gynybos ministerijai.“

Institutas pabrėžė, kad pagrindinės „Wagner“ bazės Celėje, Asipovičiuose, nuotraukoje matyti, kad bazėje ir aplink ją stovi daugiausia šimtai lengvųjų automobilių, mažų sunkvežimių ir maždaug 35 puspriekabės.

„Wagner“ pajėgos Baltarusijoje nekelia karinės grėsmės Lenkijai ar Ukrainai, kol nebus perginkluotos mechanizuota technika“, – pažymėjo ISW.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos prezidentas V.Putinas per susitikimą su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka Sankt Peterburge, Rusijoje, atskleidė, kad jis vis dar nerimauja dėl potencialios grėsmės, kurią jam gali kelti bendrovė „Wagner“ ir J.Prigožinas.
• A.Lukašenka pasakė V.Putinui, kad „Wagner“ pajėgoms liks centrinėje Baltarusijos dalyje, greičiausiai, taip subtiliai primindamas V.Putinui apie grėsmę, kurią jam vis dar kelia "Wagner" karinė organizacija, ir pabrėždamas savo įgytą kontrolę.
• Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas CNN sakė, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino maždaug 50 proc. teritorijos, kurią Rusijos pajėgos užėmė nuo 2022 m. vasario mėn., kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija.
• Liepos 23 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto linijos sektoriuose ir pasistūmėjo į priekį.
• Rusijos pajėgos naktį iš liepos 22 d. į 23 d. surengė dar vieną raketų smūgių seriją prieš uosto infrastruktūrą ir Odesos miesto centrą ir smarkiai apgadino civilines teritorijas.
• Tolesnės spekuliacijos dėl buvusio Rusijos karininko ir aršaus nacionalisto Igorio Girkino-Strelkovo suėmimo ir jam prijaučiančių ultranacionalistų viešų postringavimų leidžia susidaryti įspūdį, kad nedidelė dalis karo šalininkų bendruomenės galėjo svarstyti politinius veiksmus, kuriais būtų pasipriešinta Kremliui.
• „Piktųjų patriotų“ organizacijos nariai tikriausiai mano, kad I.Girkino suėmimas kelia egzistencinę grėsmę jo atstovaujamai ultranacionalistų bendruomenės daliai, ir tikriausiai suintensyvins savo kampaniją, kuri paverstų I.Girkiną opozicijos veikėju.
• Gali būti, kad taip Kremlius bando cenzūruoti atskirą Rusijos ultranacionalistų bendruomenės segmentą, kuris yra nuolat priešiškai nusiteikęs Kremliaus atžvilgiu.
• Šeštadienį savo kabinete mirė vieno didžiausių sekimo įrangos tiekėjų Rusijos specialiosioms tarnyboms vadovas.
• Rusijos gynybos ministerija toliau verbuoja kalinius kovai Ukrainoje.
• Rusijos okupacinė valdžia į okupuotas Ukrainos teritorijas atveža užsienio piliečių, kad dirbtinai pakeistų demografinę padėtį.

Ukrainos pietinėje Odesos srityje pirmadienio naktį vėl griaudėjo sprogimai, pranešama vietos „Telegram“ kanalais.

Maždaug 1 val. 48 min. srityje buvo paskelbtas oro pavojus.

Ukrainos oro pajėgos buvo įspėjusios dėl rusų dronų pavojaus Odesos srityje.

Aliaksandras Lukašenka pasakė Vladimirui Putinui, kad „Wagner“ grupė Baltarusijoje liks centrinėje Baltarusijos dalyje, taip veikiausiai subtiliai primindamas V.Putinui, kad „Wagner“ karinė organizacija vis dar kelia jam grėsmę, ir pabrėždamas, kad A.Lukašenka kontroliuoja šią jėgą, rašo Karo tyrimų insitutas.

A.Lukašenkos pareiškimai veikiausiai turėjo priversti V.Putiną susimąstyti apie nepatogų (Putinui) faktą, kad naujasis „Wagner“ garnizonas Baltarusijoje yra perpus mažiau nutolęs nuo Maskvos nei ankstesnė „wagner“ bazė Rusijos pietuose.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai apmoko Baltarusijos pajėgas

Ankstesnė „Wagner“ bazė Krasnodaro krašte nuo Maskvos buvo nutolusi apie 1 370 km, o naujoji bazė Baltarusijoje – apie 720 km.

Rusijos gynybos ministerija savo „Telegram“ kanale pranešė, kad liepos 24 d. anksti ryte du bepiločiai orlaiviai pataikė į Maskvos centrą. Vietos valstybinių naujienų agentūrų duomenimis, vėliau maždaug už dviejų kilometrų nuo pagrindinio Rusijos gynybos ministerijos pastato buvo rasti dronų fragmentai.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad dronai pataikė į du biurų pastatus. Pranešama, kad jie buvo neutralizuoti. Pasak mero, aukų nebuvo.

Komsomolskio prospektas nuo Maskvos centro link miesto pakraščių buvo uždarytas, naujienų agentūra RIA citavo Maskvos transporto departamentą.

Ankstesnė dronų ataka prieš Maskvą, kurios taikiniu tapo Kremlius, buvo surengta gegužės 3 d. anksti ryte, kelios dienos prieš tai, kai Rusija šventė Pergalės dieną. Tuomet Rusijos pareigūnai teigė, kad dronai buvo perimti ir sunaikinti anksčiau, nei spėjo sukelti sužalojimų.

Kadangi Rusijoje ir toliau vyksta sprogimai ir dronų atakos, Ukrainos pareigūnai dažnai kukliai kalba apie šiuos incidentus, užsimindami, kad jie yra atsakingi, bet tiesiogiai neprisiimdami nuopelnų.