Smogta Dniprui: atakuotas daugiabutis, SBU pastatas

Rusijos kariuomenė teigia, kad sprogimą Taganroge, Rusijos mieste, esančiame maždaug už 40 km nuo Ukrainos sienos, sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų numuštos raketos nuolaužos. Jeigu tai tiesa, kodėl Ukraina taikosi į šį miestą?

Kuo svarbus šis miestas, plačiau skaitykite čia.

VIDEO: Rusijos Taganrogo mieste nugriaudėjo sprogimas – yra sužeistų

Rusijos Taganrogo mieste nugriaudėjo sprogimas – yra sužeistų

Reuters

Maskva pasilieka teisę imtis griežtų priemonių atsakant į raketų ataką, per kurią penktadienį Rusijos pasienio regione Rostove buvo sužeista keliolika žmonių, pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji sakė, kad smūgis pietvakarių Rusijos Taganrogo miestui buvo „nukreiptas prieš civilius gyventojus ir taikią infrastruktūrą. Akivaizdu, kad jie neturėjo jokios karinės reikšmės.“

Sprogimo Taganroge padariniai

+2

M.Zacharova paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti išpuolį. „Rusijos pusė pasilieka teisę imtis griežtų atsakomųjų priemonių“, – sakė ji.

Anksčiau penktadienį priešlėktuvinė gynyba numušė raketą virš Taganrogo. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, raketos liekanos nukrito ant miesto centro, sužeista 14 žmonių.

Ministerija teigia, kad oro gynybos sistemos penktadienį taip pat perėmė antrą raketą Rostovo srityje, tačiau ji „nukrito negyvenamoje vietovėje“. Rostovo gubernatorius patvirtino antrąją ataką.

Manoma, kad penktadienio smūgis Taganrogui buvo pirmasis smūgis šiam miestui, esančiam už maždaug 40 km nuo sienos su Ukraina, nuo visiškos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Ukraina nekomentavo Rusijos pranešimų apie ataką.

Afrikos Sąjungos pirmininkas Azali Assoumani pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymų aprūpinti Afriką grūdais nepakanka ir kad reikia nutraukti ugnį Ukrainoje.

Baigdamas Sankt Peterburge vykusį Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą, jis taip pat sakė, kad V.Putinas parodė pasirengimą derėtis su Ukraina ir kad dabar reikia įtikinti „kitą pusę“.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paskelbė sankcijas 12 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų dėl su valstybe siejamos dezinformacijos apie karą Ukrainoje skleidimo kampanijos, kurioje naudojami netikri žiniasklaidos tinklalapiai.

„Taikomės į asmenis, vykdančius manipuliavimą informacija ir kišimąsi, kurie yra platesnės Rusijos hibridinės kampanijos prieš ES ir valstybes nares dalis“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Įtraukę šiuos naujus asmenis į juodąjį sąrašą siunčiame aiškų ženklą, jog žinome, kaip jie manipuliuoja mūsų informacine erdve ir kaip jie veikia.“

ES teigė, kad šia dezinformacijos kampanija, pavadinta „Naujausios patikimos žinios“, siekiama „iškraipyti informaciją ir skleisti propagandą, remiant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“.

Plačiau skaitykite čia.

Anksčiau Rusijos gynybos pareigūnai teigė, kad, naudodami savo oro gynybos sistemas, numušė Ukrainos raketą, kurios nuolaužos sukėlė sprogimą Taganrogo mieste. 

Rostovo srities gubernatorius teigia, kad dabar numušta antroji Ukrainos raketa, šį kartą netoli Azovo. 

Ir Taganrogas, ir Azovas yra netoli Rostovo prie Dono, vieno didžiausių Rusijos miestų.

Rusijos Dūmos narys iš Samaros Aleksandras Kinšteinas teigia, kad sprogimą sukėlė bomba, skelbia „Sky News“.

Rašydamas „Telegram“, jis teigė: „Laimei, rimtų nuostolių ir aukų nėra“.

Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša, kad asmuo, kuris, kaip manoma, buvo atsakingas už sprogimą Samaroje, buvo suimtas.

Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu du šios popietės sprogimai Rusijoje nėra susiję.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą po to, kai pareigūnai per klaidą Rusijos sąjungininkui Maliui išsiuntė elektroninių laiškų su įslaptinta informacija.

Ministerija patvirtino, kad per klaidą buvo persiųstas nedidelis kiekis elektroninių laiškų. Laikraščio „The Times“ duomenimis, šie laiškai buvo skirti JAV gynybos departamentui, tačiau buvo išsiųsti ne į Vašingtoną, o į Malį. 

Anot laikraščio, klaida įvyko dėl to, kad pareigūnai žinutes išsiuntė adresu, kuris baigėsi Vakarų Afrikos šalies domenu .ml, o ne JAV kariuomenės domenu .mil.

Laikraštyje pažymima, kad daugumoje šių aiškų buvo pateikiama nereikšminga informacija, pavyzdžiui, pareigūnų atostogų grafikas, bet kituose buvo išsamiai aprašomi Jungtinės Karalystės vykdomi hipergarsinių raketų tyrimai.

Ši informacija pasirodė po to, kai praėjusią savaitę laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad milijonai JAV kariuomenės elektroninių laiškų dėl spausdinimo klaidos buvo nusiųsti Maliui. 

„Pradėjome tyrimą, kai nedidelis skaičius elektroninių laiškų per klaidą buvo persiųstas į neteisingą elektroninio pašto domeną“, – teigiama JK gynybos ministerijos išplatintame pareiškime. 

„Esame įsitikinę, kad juose nebuvo jokios informacijos, galinčios pakenkti veiklos saugumui ar techniniams duomenims“, – priduriama pranešime. 

Malis yra vienas iš kelių Rusijos sąjungininkų Afrikoje, kur veikia rusų privatinė karinė bendrovė „Wagner“. 

„Wagner“ samdiniai saugo dabartinį Malio režimą, vykdo karines operacijas ir mokymus, konsultuoja peržiūrint kasybos įstatymus ir net konstituciją.

Anksčiau šią savaitę JAV paskelbė sankcijas Malio gynybos ministrui ir dar dviem pareigūnams, apkaltintiems pagalba „Wagner“. 

Vašingtono teigimu, „Wagner“ veikia kaip Kremliaus įgaliota karinė jėga. 

Maskva penktadienį paskelbė perėmusi ukrainiečių raketą, kurios nuolaužos nukrito Rusijos pietvakariuose esančiame Taganrogo mieste netoli Ukrainos sienos, sužeisdamos keliolika žmonių.

„Rusijos oro gynybos įranga aptiko ukrainiečių raketą ir ore ją perėmė. Numuštos ukrainiečių raketos nuolaužos nukrito Taganrogo teritorijoje“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Liepos 28 d. Kuibyševo naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje Rusijos Samaros mieste įvyko sprogimas.

Apie tai paskelbė Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Chinšteinas.

Pagal preliminarią versiją, sprogstamasis įtaisas buvo „padėtas Kuibyševo naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje“, – rašė A.Chinšteinas.

Pasak jo, rimtos žalos ar sužeistųjų nebuvo.

Per sprogimą netoli vienos kavinės Rusijos pietvakariuose esančiame Taganrogo mieste buvo sužeista mažiausiai 15 žmonių, penktadienį paskelbė regiono gubernatorius.

Taganrogas yra netoli sienos su Ukraina.

„Manoma, kad sprogo raketa. Gelbėtojai yra įvykio vietoje. Žuvusiųjų nėra. Keliems sužeistiesiems išsiųsti greitosios pagalbos automobiliai“, – per „Telegram“ sakė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas.

Vėliau jis pridūrė, kad 15 žmonių patyrė nesunkių sužeidimų.

Pagal penktadienį priimtą įstatymą Ukraina Kalėdas nuo šiol oficialiai švęs gruodžio 25-ąją, taip dar labiau atsiribodama nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios, Kristaus gimimą mininčios sausio 7-ąją.

Prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašytas įstatymas parodo atotrūkį tarp Ukrainos ir Rusijos Bažnyčių, didėjantį nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į provakarietišką kaimyninę šalį.

„Nepaliaujama ir sėkminga kova už identitetą prisideda prie (...) kiekvieno ukrainiečio troškimo gyventi savo gyvenimą su savomis tradicijomis ir šventėmis“, – sakoma aiškinamajame rašte, paskelbtame parlamento interneto svetainėje.

Naujuoju įstatymu siekiama „atsisakyti Rusijos paveldo primetant Kalėdų šventimą sausio 7-ąją“, sakoma rašte.

Religijos plotmėje Maskva Ukrainai vadovavo bent nuo XVII amžiaus, tačiau 2019 metais, dėl 2014-aisiais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje, dalis Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atsiskyrė nuo Maskvos patriarchato.

Rusijos remta Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka 2022 metų gegužę taip pat paskelbė nutraukianti ryšius su Maskva.

Sprendimas perkelti Kalėdų datą yra dar vienas iš Ukrainos pastarųjų metų žingsnių siekiant atsiriboti nuo Maskvos. Tarp ankstesnių Ukrainos žingsnių yra gatvių ir miestų, kurie buvo pavadinti sovietų veikėjų vardais, pervardijimas.

Penktadienio popietę Rusijos Federacijos Rostovo srities Taganrogo mieste įvyko didelis sprogimas.

„Baza“ praneša apie tai, kad Taganrogo mieste buvo įvykdyta operacija, kurios metu buvo sužeistas žmogus: „Taganroge įvyko stiprus sprogimas. Sprogimo banga išdaužė netoliese esančių namų langus“.

Išplatintame vaizdo įraše matyti virš namų kylantys tiršti dūmai.

Pirminiais duomenimis, sprogimas įvyko netoli Aleksandrovskajos aikštės, Valstybinio banko kieme.

Preliminariais duomenimis, per sprogimą buvo sužeisti 3 žmonės.

TASS, remdamasi pagalbos tarnybomis, pranešė, kad per sprogimą kavinėje buvo sužeisti šeši žmonės. Vėliau jie patikslino, kad aukų skaičius išaugo iki 12 ir kad po griuvėsiais gali būti žmonių.

Ukrainos gynybos pajėgos daro nuolatinę pažangą pietuose ir priartėjo prie kritinės zonos Zaporižios srityje. Pasak CNN, internete paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Ukrainos karinės transporto priemonės juda netoli „drakono dantų“ – betono ir armatūros piramidžių, skirtų sulėtinti tankų judėjimą.

„Naujame vaizdo įraše, platinamame Rusijos socialiniuose tinkluose, pirmą kartą galima pamatyti Ukrainos pajėgas šalies pietuose prie vienos iš ilgai ištiestų Rusijos “drakono dantų„ gynybinių linijų.

Vaizdo įraše, nufilmuotame iš Rusijos karinės pozicijos, matyti, kaip Ukrainos karinė transporto priemonė juda per lauką ir juda link griovio priešais didelę eilę “drakono dantų„ – betono ir armatūros piramidžių, galinčių būti kliūtimis tankams“, – praneša laikraštis.

Buvęs Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius kritikavo Vakarus, kad jie netiekia pakankamai ginklų Ukrainai. Jis įsitikinęs, kad silpnai reaguodami į Jevgenijaus Prigožino sukilimą Ukrainos sąjungininkai parodė norą išlaikyti dabartinį režimą Rusijoje.

„Per Prigožino žygį į Maskvą pagrindinės Vakarų pastangos buvo išsaugoti ne tik centralizuotą valstybę, bet ir Putiną kaip Rusijos vadovą.

Jie vis dar tiki, kad Putiną galima nuteikti prieš Kiniją. Tai sena Pekino, Maskvos ir Vašingtono trikampio istorija, kurioje dvi pusės visada turi būti viena prieš kitą, ir neduok Dieve, Rusija žlugs, žlugs Putino režimas arba žlugs centralizuota valstybė.

Jį atvirai gelbėjo, o iš mūsų atvirai atima tai, kas galėjo pasitarnauti kariniam pralaimėjimui ir Putino režimo žlugimui. Mums net neskiria pakankamai lėšų gynybai.

Pasaulyje jų [priešlėktuvinės gynybos sistemų “Patriot„] yra beveik 1 500, o Amerikoje – 1 100. Ar manote, kad Odesai būtų skirti dar 5 “Patriot„? ... Vos tik per Prigožino sukilimą iškilo reali grėsmė Putino režimui, jis pamatė, kad gelbėti jo skuba Vakarai, patys amerikiečiai. Su kuriais jis kariauja baisų karą prieš Vakarus“, – sakė O.Arestovyčius.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Buvęs patarėjas pažymėjo, kad Vakarai, nors ir deklaruoja pasirengimą paremti Ukrainą kelyje į pergalę kare, iš tikrųjų neketina leisti Rusijai pralaimėti.

„Vakarai per savo patarėjus ne tik tiesiogiai sako, kad “neturime leisti Ukrainai pralaimėti„, bet ir kad “negalime leisti Putinui pralaimėti„. Ir tada man kyla klausimas: kokie tada šio karo tikslai?“ – pridūrė O.Arestovyčius.

„Sky News“ karo analitikas Seanas Bellas paaiškino, kodėl nėra paprasta sunaikinti Krymo tiltą, nors jam smgta buvo jau porą kartų. 

Kai 2014 m. Rusija įsiveržė į Krymą ir neteisėtai aneksavo pusiasalį, rusai galėjo aprūpinti Krymą iš jūros, tačiau jiems reikėjo patikimesnio būdo patekti į teritoriją. 

2015 m. sausio mėn. prezidentas V.Putinas leido pasirašyti sutartį dėl Kerčės tilto, kuris dėl 19,31 km ilgio tapo ilgiausiu tiltu Europoje ir ilgiausiu kada nors Rusijoje pastatytu tiltu. Automobiliams jis atidarytas 2018 m. gegužės 16 d., o traukiniams – 2019 m. gruodžio 23 d.

2022 m. spalio 8 d. tilto kelio dalyje įvyko sprogimas, dėl kurio dalis tilto sugriuvo. Tačiau 2023 m. vasario 23 d. kelių tiltas vėl buvo atidarytas, o gegužės 5 d. – geležinkelio tiltas. 

2023 m. liepos 17 d. ant kelio tilto įvyko dar vienas sprogimas, dėl kurio dalis tilto sugriuvo, tačiau geležinkelio tiltas liko atidarytas.

Tad kodėl taip sunkiai pavyksta sugriauti tiltą?

Pakabinamą tiltą galima sugriauti palyginti lengvai, o jam atstatyti reikia laiko. 

Tačiau sijiniai tiltai, tokie kaip Kerčės tiltas, yra palyginti paprasti, pigūs ir tvirti. Bombarduojant sijos tilto paviršių, paprasčiausiai atsiranda didelės skylės, kurias galima užpildyti arba pakeisti tilto tarpatramį. 

Rusija 19,31 km tiltą pastatė per mažiau nei trejus metus, todėl pakeisti vieną ar du tarpatramius būtų palyginti lengva ir greita.

Tilto konstrukcija palaiko pakeltas dalis (kelio ir geležinkelio), todėl sprogimai virš konstrukcijos paprasčiausiai įstumia tiltą į jo (labai tvirtas) atramas.

Geriausia būtų, jei atramos būtų nukreiptos į atraminius stulpus, o atramas nuimti ir pakeisti užtruktų ilgiau. Tačiau, kad sprogmuo būtų veiksmingas, jis turi turėti tiesioginį sąlytį su atrama, o geriausia – būti po vandeniu, kad smūgio banga būtų nukreipta į konstrukciją.

Garsioji Barneso Wallace'o suprojektuota atšokanti bomba, skirta Vokietijos užtvankoms sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metais, rėmėsi bombos nuleidimu į užtvankos konstrukciją, kad sunaikintų taikinį.

Jei užtaisas nenusileidžia ant konstrukcijos, ją sunaikinti labai sunku. Ir net tada reikėtų sunaikinti daugybę dalių, kad būtų galima išardyti tilto kelių ir bėgių dalis ir neleisti juo naudotis.

Norint ilgesnį laiką neleisti naudoti Kerčės tilto, prireiktų specialios ginkluotės (ir tikriausiai elitinių specialiųjų pajėgų komandų).

Jei tai būtų Ukrainos prioritetas, tai galbūt būtų įmanoma pasiekti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Rusija šiuo metu turi sausumos tiltą, per kurį gali aprūpinti savo pajėgas, ukrainiečių atakos prieš tiltą greičiausiai yra labiau motyvuotos simbolizmo (asmeninio V.Putinui), o ne karinės būtinybės sumetimais.

Kataras suteiks Ukrainai 100 mln. dolerių humanitarinę pagalbą, skirtą sveikatos apsaugai, švietimui ir išminavimui, penktadienį po derybų su Persijos įlankos valstybės ministru pirmininku pareiškė Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis, pranešė naujienų portalas „The Guardian“.

Anksčiau penktadienį Kataras paskelbė, kad šalies ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al-Thani, kuris taip pat eina užsienio reikalų ministro pareigas, planuoja vizitą Ukrainoje.

Vokietija perdavė Ukrainos kariuomenei naują pagalbos paketą, kurį sudaro transporto priemonės, bepiločiai orlaiviai ir šaudmenys, praneša Vokietijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Pagal sąrašą naująjį pagalbos paketą sudaro 10 visureigių „Bandvagn 206“ (BV206), 13 žvalgybinių dronų „Vector“, 20 žvalgybinių dronų RQ-35 „Heidrun“, šešios savaeigės priešlėktuvinės patrankos „Gepard“ ir 15 tūkst. šovinių bei 2 600 155 mm dūminių užtaisų.

Be to, buvo perduoti aštuoni greitosios pagalbos automobiliai ir aštuoni odontologiniai sterilizatoriai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ perspėjo, kad Rusija grasina civiliams laivams Juodojoje jūroje, ir paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti tai, ką jis pavadino „teroristų metodais“.

„Rusijos karo laivai grasina civiliams Juodojoje jūroje, pažeisdami visas tarptautinės jūrų teisės normas“ – rašė jis.

Rusija teigia esanti atvira susitarimui su Ukraina, tačiau kaltina Kyjivą laikantis bekompromisės pozicijos.

„Rusijos pusė laikosi atvirumo, ko negalima pasakyti apie ukrainiečius“, – penktadienį valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

„Ukrainiečiai laikosi savo nelanksčios pozicijos, ypač dabar, kai jie [yra] gana sudėtingoje situacijoje, bet vis dėlto jie atmeta bet kokią dialogo galimybę.“

„IMAGO“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

D.Peskovas taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengs susitikimą su Afrikos lyderiais dėl Ukrainos, kuris vyks šalia Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo.

„Šis susitikimas [vyks] tęsiant ankstesnį [Afrikos šalių atstovų vizito į Rusijos Federaciją] susitikimą“, – tvirtino jis.

Ukraina ne kartą pabrėžė, kad ji nesutiks su jokiu „taikos susitarimu“, pagal kurį iš jos būtų reikalaujama atiduoti teritorijas, kurias šiuo metu yra okupavusios Rusijos pajėgos.

Vokietijos pramonės grupė „Rheinmetall“ Ukrainoje steigia tankų „Leopard“ ir kitos Berlyno tiekiamos karinės įrangos remonto centrą, kuris, pasak jos vadovo Armino Pappergerio, gali būti atidarytas jau vasaros pabaigoje.

„Šiuo metu Vokietijoje jau rengiame ukrainiečius šiam darbui“, – penktadienį leidiniui „Der Spiegel“ tvirtino A.Pappergeris, pridurdamas, kad „Rheinmetall“ nori pradėti remonto centro veiklą po vasaros atostogų.

Berlynas Kyjivui yra perdavęs apie 20 tankų „Leopard 2A6“.

Remonto centras Ukrainoje sumažintų atstumus, kuriuos reikia įveikti gabenant tankus, tačiau tai taip pat kelia susirūpinimą dėl saugumo, nes artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas anksčiau šiais metais pareiškė, kad Maskva smogs bet kokiam „Rheinmetall“ centrui Ukrainoje.

Afrikos lyderiai penktadienį ėmė daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis imtųsi įgyvendinti taikos planą, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, ir atnaujintų susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, kurį Maskva praėjusią savaitę nutraukė, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. 

Nors jie nebuvo tiesiogiai kritiški Rusijos atžvilgiu, tačiau antrąją aukščiausiojo lygio susitikimo su V.Putinu dieną savo pasisakymais jam priminė, kad Afrika yra labai susirūpinusi dėl karo padarinių, ypač dėl maisto kainų.

„Afrikos (taikos) iniciatyva nusipelno didžiausio dėmesio, jos negalima nuvertinti“, – sakė Kongo Respublikos Prezidentas Denis Sassou Nguesso.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Dar kartą skubiai raginame atkurti taiką Europoje“, – pridūrė jis, kalbėdamas per vertėją.

Egipto prezidentas Abdel Fattah al-Sisi paragino Rusiją atgaivinti Juodosios jūros grūdų susitarimą, kuris leido Ukrainai eksportuoti grūdus iš savo jūrų uostų nepaisant karo.

A.F.al-Sisi, kurio šalis yra pagrindinė grūdų pirkėja Juodosios jūros maršrute, aukščiausiojo lygio susitikime tvirtino, kad „būtina susitarti“ dėl iniciatyvos atnaujinimo.

V.Putinas į tai atsakė, kaip ir anksčiau, teigdamas, kad didėjančios pasaulinės maisto kainos yra Vakarų politikos klaidų, padarytų gerokai anksčiau nei karas Ukrainoje, pasekmė.

Pasak „Reuters“, Sankt Peterburgo aukščiausiojo lygio susitikimą V.Putinas naudoja tam, kad pabandytų suteikti naują impulsą Rusijos ryšiams su Afrika, žadėdamas didinti prekybą ir investicijas šioje šalyje, taip siekdamas pasipriešinti, jo nuomone, hegemoniškai JAV dominuojamai pasaulio tvarkai.

Didžioji dauguma ukrainiečių, arba 78 proc. mano, kad visi Rusijos piliečiai yra atsakingi už Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, rodo Tarptautinio ukrainiečių pergalės centro (ICUV) sociologinės apklausos duomenys.

Teigiama, kad 57 proc. respondentų nori, kad būtų nubausti visi tie, kurie tiesiogiai dalyvavo planuojant, tvirtinant, organizuojant ir vykdant karo nusikaltimus.

Be to, 95 proc. apklaustųjų tikisi, kad valstybė sieks, jog Rusija atlygintų karo metu padarytą žalą. Tačiau tik 40 proc. gyventojų mano, jog yra reali galimybė sulaukti kompensacijų.

Apklausa birželio 5-15 d. Jos metu iš viso apklausta 2001 vyresnis nei 18 metų respondentas.

Visai Ukrainos teritorijai apsaugoti šalies karinėms oro pajėgoms reikia 10-12 „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketų sistemų, interviu britų naujienų portalui „The Guardian“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Rusijos taktika aiški: jie naudoja masines dronų atakas, kad užvaldytų mūsų oro gynybos sistemas, o paskui lygiagrečiai turi galimybę naudoti balistines raketas infrastruktūrai atakuoti“, – aiškino jis.

Prezidentūros atstovas pažymėjo, kad Ukraina neturi pakankamai modernių priešlėktuvinių sistemų, tokių kaip „Patriot“, kurios gali pataikyti į Rusijos naujos kartos raketas, tokias kaip „Oniks“ ir „Kinžal“.

„Dėl šių sistemų trūkumo mes negalime apsaugoti visų šalies teritorijų“, – teigė M.Podoliakas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Jis pridūrė, kad neseniai įvykdyti išpuoliai Odesoje parodė, jog stiprinti oro gynybos sistemas teisinga ir ekonominiu, ir moraliniu požiūriu.

„Vėliau visa tai sutvarkyti bus daug brangiau, nei aprūpinti “Patriot„ sistema, skirta pietų apsaugai“, – pabrėžė valstybės pareigūnas.

Ukraina šiuo metu turi dvi oro gynybos sistemas „Patriot“. Vieną bateriją jai perdavė Jungtinės Amerikos Valstijos, o kitą – Vokietija kartu su Nyderlandais.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau tvirtino, jog Ukrainai reikia 50 „Patriot“ baterijų, kad galėtų veiksmingai gintis nuo Rusijos atakų.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priimdamas Italijos kraštutinių dešiniųjų premjerę Giorgią Meloni padėkojo jai už nuolatinę paramą Ukrainai.

Į Italijos lyderę J.Bideno administracija iš pradžių, praėjusiais metais jai atėjus į valdžią kaip pirmosios Italijos kraštutinių dešiniųjų vyriausybės nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos vadovei, žiūrėjo su tam tikru nerimu.

Visgi JAV vyriausybės susirūpinimą dėl jos ideologijos sušvelnino politikės parama Ukrainai ir, regis, pasiruošimas atsisakyti Italijos dalyvavimo Kinijos infrastruktūros kūrimo iniciatyvoje „Juosta ir kelias“.

„Scanpix“ nuotr./J.Bidenas ir G.Meloni

G.Meloni vizitas įvyko Italijai rengiantis kitais metais pirmininkauti Didžiojo septyneto (G-7) grupei.

„Italija ir Jungtinės Valstijos taip pat tvirtai remia Ukrainą, ir aš sveikinu jus už jūsų labai tvirtą paramą ginant nuo Rusijos žiaurumų, o jie tokie ir yra“, – Ovaliajame kabinete vykusio susitikimo pradžioje jai pasakė J.Bidenas, šiltai atsiliepęs apie viešnią kaip apie savo draugę.

„Ir aš dėkoju Italijos žmonėms. Noriu padėkoti jiems už tai, kad palaiko jus ir Ukrainą. Tai labai svarbu“, – pridūrė jis.

Pirmą kartą Baltuosiuose rūmuose kaip ministrė pirmininkė apsilankiusi G.Meloni sakė, kad JAV ir Italijos santykiai turėtų išlikti tvirti, nepriklausomai nuo to, kas yra abiejų šalių valdžioje.

„Akivaizdu, kad man imponuoja Respublikonų partija“, – po susitikimo su J.Bidenu surengtoje spaudos konferencijoje apie savo politinę ideologiją sakė G.Meloni. Visgi ji pridūrė, kad tai netrukdo jai palaikyti puikių santykių su JAV prezidentu.

Baltųjų rūmų pareigūnai teigė, kad vadovų darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta Ukrainai ir Kinijai, taip pat migracijos srautui iš Šiaurės Afrikos į pietines Europos pakrantes.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, šiemet Viduržemio jūroje jau žuvo arba dingo daugiau kaip 1 900 migrantų, o nuo 2014 metų iš viso žuvo ir dingo 27 675 žmonės.

Prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose G. Meloni nuvyko į JAV Kapitolijų susitikti su Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy, Senato daugumos lyderiu demokratu Chucku Schumeru, Senato mažumos lyderiu respublikonu Mitchu McConnellu ir kitais įstatymų leidėjais.

Po susitikimo su K.McCarthy G.Meloni žurnalistams sakė, kad Vakarams labai svarbu išlikti vieningiems padedant Ukrainai ginti savo suverenitetą.

„Nes be tarptautine teise paremto pasaulio gyventume chaoso pasaulyje, – teigė ji. – Tai ne tas pasaulis, kuriame norime gyventi. Norime gyventi pasaulyje, kuriame galime gerbti suverenumą ir laisvę.“

Dėl Rusijoje pakilusio strateginio bombonešio „Tu-22m3“ keliuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus, skelbia Karinių oro pajėgų „Telegram“ kanalas.

„Raketų pavojus – Ukrainos centras, šiaurė, rytai!

Priešiškas Tu-22m3 Briansko srityje!“ – rašoma pranešime.

Rusijos olimpinio komiteto (ROK) vadovas penktadienį apkaltino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) šališkumu, šiam paraginus sporto federacijas jautriai reaguoti į Ukrainos sportininkų ir rusų, rungtyniaujančių kaip neutralūs atletai, varžybas.

„Minimas pareiškimas rodo, kad TOK apsisprendė ir pasirinko vieną politinio konflikto pusę, ėmė veikti šios pusės naudai“, – per „Telegram“ pareiškė Stanislavas Pozdniakovas.

Ketvirtadienį Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, jog iš Rusijos gniaužtų išlaisvino dar vieną – Staromajorskės – kaimą, kuris yra Donecko srityje.

Pasak žiniasklaidos grupės „Sky News“, Rusijos kariniai tinklaraštininkai patvirtino, kad Ukrainos pajėgos užėmė dalį kaimo, kuris pastarosiomis dienomis buvo Ukrainos atakų židinys.

Nors pati gyvenvietė yra nedidelė – vos daugiau nei kelios gatvės – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tai svarbus momentas kontrpuolime, kuris pastarosiomis savaitėmis vystėsi pakankamai vangiai.

VIDEO: Ukrainos kariai Donecko srityje atkovojo pietrytinį Staromajorsko kaimą

Ukrainos kariai Donecko srityje atkovojo pietrytinį Staromajorsko kaimą

Reuters

„Ukraina mano, kad tai yra galimybė įsitvirtinti, pirmasis domino kauliukas šiame regione. Tai suteikia jiems atspirties tašką pulti netoliese esantį Prijutnės kaimą, kurį tebekontroliuoja Rusija. Atgavus šį kaimą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų pulti netoliese esančią Rusijos įtvirtintą teritoriją iš trijų pusių“, – rašo „Sky News“.

Tikėtina, kad tai galėtų priversti Rusijos karius judėti toliau į pietus, prie antrosios gynybos linijos, esančios arčiau pakrantės.

Ukrainos karinis analitikas Oleksandras Kovalenko sakė, kad Ukrainos kariams dabar reikia pasiekti Staromlynivką, kitą kaimą, esantį beveik už penkių kilometrų.

„Jis iš tikrųjų tarnauja kaip Rusijos okupantų tvirtovė, antrosios gynybos linijos šioje vietoje viršūnė“, – tvirtino jis duodamas interviu Ukrainos žiniasklaidai.

„Todėl procesas visiškai logiškas – pirmiausia užimti Staromajorskę, stabilizuoti flangus ir žengti prie antrosios linijos, kur bus užsiimama pagrindinių smogiamųjų grupių prasiveržimu.“

Lietuva ir Lenkija svarsto drauge uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu pasienyje įvyktų rimtų incidentų dalyvaujant karinei rusų samdinių bendrovei „Wagner“, patvirtino abiejų šalių pareigūnai.

„Svarstymai – realūs, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. – Sienos uždarymo galimybė egzistuoja.“

Taip jis kalbėjo Lenkijos vidaus reikalų ministrui ketvirtadienį pareiškus, kad tokia galimybė su kaimynėmis yra svarstoma. Jį citavo naujienų agentūra „Reuters“.

„Wagner“ samdiniams už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos pradėjus mokyti Baltarusijos specialiąsias pajėgas, Varšuva praėjusią savaitę įsakė perkelti dalį savo karinių junginių iš šalies vakarų į rytus.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos pasienis su Baltarusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad Maskva atidžiai studijuoja kai kurių Afrikos šalių lyderių pateiktus pasiūlymus dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo.

„Gerbiame jūsų iniciatyvas ir atidžiai jas studijuojame“, – sakė V. Putinas antrąją Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimo Sankt Peterburge dieną.

VIDEO: V.Putinas: Rusija atidžiai studijuoja Afrikos pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo

V.Putinas: Rusija atidžiai studijuoja Afrikos pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo

Reuters

Tai, kad Jungtinės Valstijos pagal naują karinės pagalbos paketą tiekia Ukrainai kasetinę amuniciją, yra smūgis Maskvos ir Vašingtono santykių likučiams, ketvirtadienį pareiškį Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kurį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas

„Kalbant apie Rusijos ir Amerikos santykius, šiandien jų praktiškai nėra, liko tik trupiniai. Žinoma, amerikiečių vykdomas Ukrainos aprūpinimas kasetine amunicija laikomas rimtu smūgiu tam, kas dar liko iš Rusijos ir Amerikos santykių“, – sakė diplomatas.

A.Antonovas taip pat apibūdino sprendimą tiekti amuniciją Ukrainai kaip JAV prezidento Joe Bideno administracijos „antirusišką žingsnį“.

Anksčiau pranešta, kad Ukrainos kariai, vykdydami kontrpuolimą prieš Rusiją, jau pradėjo šaudyti JAV suteikta kasetine amunicija.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pareigūnai dėl įsivėlusios klaidos renkant tekstą išsiuntė elektroninius laiškus, kuriuose buvo slaptos informacijos, artimam Rusijos sąjungininkui, pranešė žiniasklaidos grupė „Sky News“.

Teigiama, nedidelis skaičius Jungtinių Valstijų gynybos departamentui skirtų pranešimų buvo išsiųstas Maliui, nes elektroninio pašto adrese netyčia buvo praleista raidė „i“.

Britų pareigūnai elektroninius laiškus siuntė adresu, kuris baigiasi Vakarų Afrikos valstybės domenu „.ml“, o ne Pentagono „.mil“.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad dėl tokios pat klaidos JAV milijonai karinių elektroninių laiškų nukeliavo į Malį.

Leidinys „The Times“ tvirtino, kad britų klaidos mastas yra menkesnis.

„Mes pradėjome tyrimą po to, kai nedidelis skaičius elektroninių laiškų buvo per klaidą persiųstas į neteisingą elektroninio pašto domeną, – sakė Jungtinės Karalystės gynybos departamento atstovas spaudai. – Esame įsitikinę, kad juose nebuvo jokios informacijos, galinčios pakenkti operaciniam saugumui ar techniniams duomenims“.

„Visa neskelbtina informacija dalijamasi sistemomis, sukurtomis taip, kad klaidingo nukreipimo rizika būtų kuo mažesnė“, – pridūrė jis.

Rusijos ryšiai su Maliu nėra paslaptis: ketvirtadienį šalies vadovas Vladimiras Putinas pažadėjo Maliui nemokamas grūdų siuntas po to, kai žlugo Juodosios jūros grūdų iniciatyva su Ukraina.

Negana to, Malyje kurį laiką aktyviai veikė privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai, kurie kovojo kartu su šalies kariuomene.

Zaporižios atominę elektrinę Enerhodare užėmę rusai įkaitino vieną branduolinės jėgainės bloką pagal jo paleidimo parametrus, o tai didina branduolinio pavojaus riziką, per teletiltą pareiškė „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.

Pasak jo, elektrinė ir toliau lieka Rusijos karine baze. Okupacinė ZAE vadovybė nevykdo „Enerhoatom“ ir Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos priežiūros institucijos reikalavimų pervesti visus energijos blokus į šaltojo sustabdymo režimą.

„Ketvirtasis energijos blokas pervestas į karštąją būseną, o penktasis – į šaltąją būseną. Tai reiškia, kad energijos blokas buvo įkaitintas iki normalių parametrų ir reaktoriai gali būti vėl paleisti iš šios būsenos, jei rusai turėtų tokią galimybę. Šiandien jie tokių galimybių neturi, nes nėra pakankamai linijų, o kitos yra sugedusios“, – aiškino P.Kotinas.

Jis pridūrė, kad išlikusių elektros linijų nepakanka, kad būtų galima perduoti bloko pagamintą elektros energiją, jei rusai norėtų jį paleisti.

„Kai karšta, jis (ketvirtasis energijos blokas – UNIAN) iš Ukrainos elektros tinklo ima elektrą, kuri varo siurblius, šildančius vandenį. Iš šio vandens pirmajame kontūre gaminamas garas, kuris vėliau naudojamas ZAE reikmėms“, – sakė „Enerhoatom“ generalinis direktorius.

Tačiau, jo nuomone, toks energijos bloko naudojimas neapsiriboja vien saugaus elektrinės darbo užtikrinimu. Taip rusai didina riziką ir pažeidžia visas Ukrainos branduolinės energetikos reguliavimo institucijos išduotas licencijas.

P.Kotinas išreiškė viltį, kad Zaporižios AE bus išlaisvinta iki žiemos. Tačiau šiuo metu visi keliai į elektrinę yra užminuoti.

„Jėgainė tikrai užminuota, ir mes apie tai žinome jau seniai. Jie užminavo visus privažiavimus, visus privažiavimo kelius ir pačią elektrinės aikštelę. Dabar net TATENA tai pastebėjo ir pateikė šią informaciją savo oficialiose ataskaitose“, – pridūrė jis.

Į Baltarusiją įvažiavo 13-oji rusų samdinių iš „Wagner“ kolona su daugiau kaip 80 transporto priemonių, skelbia stebėsenos projektas „Belaruski Gajun“.

Baltarusijos analitikų duomenimis, 13-oji „Wagner“ samdinių kolona, kurioje yra mažiausiai 80 transporto priemonių, juda greitkeliu M5 iš Bobruisko Osipovičių link.

Konvojų sudaro šarvuočiai, benzinvežiai, sunkvežimiai PAZ, autobusai, tentiniai ir bortiniai sunkvežimiai KAMAZ, sunkvežimiai „Ural“, pikapai ir lengvieji automobiliai, keli tralai.

Transporto priemonės važiavo su rusiškais valstybiniais numeriais, kurią lydėjo Baltarusijos kelių policija.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotose įžvalgose apie karo Ukrainoje eigą pažymėjo, jog nesutinka su Vakarų žiniasklaidos šaltiniais apie ukrainiečių jau aptiktas silpnas vietas rusų gynyboje ir naują kontrpuolimo etapą.

„Nuo pat ryto mane mėgino įtikinti, kad Ukrainos pajėgos Zaporižios srityje pradėjo sekantį puolimo etapą ir sėkmingai bei galingai veržiasi tolyn link Tokmako, ketindamos atkirsti Rusijos pajėgas okupuotame Kryme nuo susisiekimo sausuma.

Žiniasklaida cituoja vakarietiškus šaltinius, kad ukrainiečiai jau aptiko silpnas vietas rusų gynyboje, ir dabar puls visu pajėgumu. Negalėčiau su tuo sutikti. Taip, silpnų vietų jie aktyviai ieško, bet nebus tokios „skylės“ į kurią būtų galima įsiveržti kaip šiaurės vėjui“, – pažymėjo ekspertas.

Jis tvirtino, kad, žinoma, jog Ukrainos gynėjai mėgina susikurti sau palankias sąlygas puolimui, silpnindami rusų gynybą. Tačiau pastebėjo, jog tos silpnos vietos atsiras tik „agresoriaus pajėgas gerokai „paminkštinus“ ugnimi ir nuolatiniais intensyviais puolimais nedidelėmis grupėmis“.

„Taip, kad puolimo tikslas yra Tokmakas ir Azovo jūros pakrantė (tikslas maximum, su įsiveržimu į patį Krymą) rašiau gerokai anksčiau. Tačiau kol kas nematau nei aiškios kito etapo pradžios, nei mėginimo maksimaliai sustiprinti puolimą“, – pridūrė E.Papečkys.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiai „permetė“ naujas pajėgas, padidino aktyvumą, intensyviai vykdė puolimus ir nuvargino rusų pajėgas, tačiau pažymėjo, kad didelio proveržio Zaporižios srityje artimiausiomis dienomis dar nesitiki.

Staromajorskės kaimo išvadavimą E.Papečkys laiko taktiniu laimėjimu, kokių ateityje bus daugiau, tačiau, jo nuomone, tai „dar neleidžia tikėtis operacinio pasisekimo“.

Ekspertas svarstė, jog būtų „labai ukrainietiška“, jeigu suaktyvėtų veiksmai Chersono srityje prie Dnipro upės.

„Tai sukaustytų rusų pajėgas čia ir atitrauktų dalį dėmesio nuo kitos zonos. Bet manau, kad didesnio masto upės forsavimui kol kas jie dar nepasirengę, dar per stipri rusų ugnis“, – rašė jis.

Praeitą savaitę Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė, jog pasitraukia iš metus trukusios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, leidusios Ukrainai karo metu toliau vykdyti prekybą grūdais iš savo šalies uostų. Toks Maskvos sprendimas įžiebė suirutę tarptautinėje bendruomenėje, nes tai sukels problemų ir grėsmių daugybėje sektorių. Tačiau, panašu, kad V.Putinas turi savo planą.

Tradicinėje 15min pasaulio spaudos apžvalgoje skaitykite, ką apie tai rašo įtakingiausi amerikiečių, britų, vokiečių, lenkų ir prancūzų leidiniai.

Manoma, kad V.Putinas priėmė sprendimą pasitraukti iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos dėl kelių priežasčių: jis yra nusivylęs Vakarų sankcijomis, susirūpinęs dėl Ukrainos kontrpuolimo laimėjimų ir pyksta dėl drąsaus galimai ukrainiečių smūgio simboliniu ir logistiniu požiūriu svarbiam Krymo tiltui, jungiančiam žemyninę Rusijos dalį su pusiasaliu.

Be to, kad nutraukė Rusijos dalyvavimą grūdų sandoryje, kuris buvo sudarytas tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, V.Putinas pareiškė, kad gali pradėti pulti grūdų laivus, vis dar plaukiojančius tarptautiniuose Juodosios jūros vandenyse. Ekspertai spėja, kad jo tikslas – blokada ir Ukrainos ekonomikos paralyžiavimas.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Spaudos apžvalga

Rusijos ginkluotosios pajėgos telkia pajėgumus atakoms prieš Ukrainos infrastruktūrą ir pakrantės zoną intensyvinti, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

„Priešas telkia pajėgas, kad suintensyvintų išpuolius prieš mūsų infrastruktūrą, pakrantės zoną ir kt. Iš perimtų radijo pranešimų girdime, kad okupantai įspėja jūroje esančius civilinius laivus, kad jie negali plaukti į Ukrainos uostus“, – sakė ji.

N.Humeniuk pridūrė, kad pastarosiomis dienomis galinga audra į Juodosios jūros pakrantę atnešė daug rusiškų minų.

„Scanpix“/AP nuotr./Sugriauta Odesos katedra

„Per pastarąsias dvi dienas prie mūsų krantų sprogo daugiau kaip 10 priešo minų. Tik dvi iš jų buvo sunaikintos kontroliuojamu būdu. Dėl to, kad ukrainiečiai turi ribotą priėjimą prie pakrantės, niekas nenukentėjo“, – aiškino atstovė spaudai.

Pasak jos, pavojus kyla ne tik dėl audros, bet ir dėl to, kad Rusijos pajėgos pradėjo dėti daugiau minų.

Kalbėdama apie padėtį Kinburno nerijoje N.Humeniuk sakė, jog ten rusai slepia savo įrangą slepia už civilių namų. Negana to, jie užminuoja kaimų pakraščius, kad civiliai ukrainiečiai negalėtų palikti savo gyvenviečių.

„Tačiau mes vis dar sėkmingai dirbame su okupantų artilerija, kai jie atsineša savo ginklus į šaudymo pozicijas. Rusų moralė Kinburno nerijoje yra labai žema. Dėl personalo trūkumo ten nevyksta rotacija. Todėl jie nusipirko bilietą į vieną pusę“, – pabrėžė atstovė spaudai.

„AP“/„Scanpix“/Odesa po Rusijos apšaudymo

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos intensyvina išpuolius Ukrainoje. Labiausiai priešas smogia pietiniams regionams. Ypač Rusijos atakos nukreiptos į Ukrainos uostus. Smogiama infrastruktūrai ir grūdų saugykloms.

Pasak Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministro Oleksandro Kubrakovo, dėl tokių priešiškų išpuolių šalies pietuose jau apgadinti ir iš dalies sunaikinti 26 uostų infrastruktūros objektai ir penki civiliniai laivai.

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį tęsė kontrpuolimo operacijas bent trijuose fronto sektoriuose ir kai kuriose vietovėse pasiekė laimėjimų, tačiau, panašu, kad Ukrainos gynėjai nebetęsė didelių mechanizuotų puolimų į pietus nuo Orichivo Zaporižios srities vakaruose, naujausioje ataskaitoje pažymėjo JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Rusijos šaltiniai tvirtino, kad Ukrainos pajėgos ketvirtadienį tęsė puolimus mažesniu tempu ir su daug mažesniu žmonių skaičiumi netoli Robotynės po to, kai trečiadienį buvo pranešta apie intensyvų mechanizuotą frontalinį puolimą, pralaužusį Rusijos gynybines pozicijas į šiaurės rytus nuo gyvenvietės.

Paskelbtoje geolokacinėje filmuotoje medžiagoje matyti, kad Ukrainos pajėgos gali veikti vietovėse, esančiose gerokai toliau nuo tos vietos, kurioje, ISW analitikų vertinimu, Ukrainos pajėgos yra pažengusios.

Tuo tarpu Kremlius ir platesnė Rusijos informacinė erdvė deda dar daugiau pastangų, kad Ukrainos kontrpuolimą pavaizduotų kaip nesėkmingas pastangas.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žurnalistui pareiškė, kad pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos sunaikino 39 šarvuočius iš 50, kuriuos Ukrainos pajėgos skyrė intensyvesniems puolimams Zaporižios kryptimi. Šalies vadovas užtikrintai teigė, jog Rusijos pajėgos taip pat nukovė 60 proc. šiuos puolimus vykdžiusių ukrainiečių karių, taip pat 40 proc. rajone buvusių Ukrainos kovinės aviacijos pilotų.

V.Putinas jau anksčiau skelbė, jog Rusijos pajėgos per Ukrainos kontrpuolimo operacijas sunaikino neįtikėtinai daug ukrainiečių technikos, nors pastarosiomis dienomis jo pateikti duomenys apie ukrainiečių puolimus rodo, kad jis pervertino tikėtinus ukrainiečių nuostolius.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai panašiai teigė, kad Rusijos pajėgos sunaikino dešimtis ukrainiečių šarvuočių, ir džiaugėsi tariamais nuostoliais kaip įrodymu, kad Ukrainos kontrpuolimas stringa.

Karo studijų instituto ekspertai pažymėjo, kad toks Kremliaus ir Rusijos informacinės erdvės Ukrainos kontrpuolimo įrėminimas akivaizdžiai pažeidžia Kremliaus instrukciją, kurioje Rusijos žiniasklaidai nurodoma nesumenkinti Ukrainos kontrpuolimo operacijų sėkmės galimybių.

Intensyvėjantis Ukrainos kontrpuolimo, kaip nesėkmingų pastangų, vaizdavimas rodo, kad Kremliaus politika karo nušvietimo srityje sutelkta į savo įvaizdžio kaip veiksmingo karo veiksmų vadovo stiprinimą.

Po proveržio prie Orichivo Vakarų analitikai nėra tikri, kaip tinkamai jį vertinti. Leidinys „The Washington Post“, cituodamas neįvardintus pareigūnus, pranešė, kad  Ukrainos kontrpuolimo operacijos Zaporižios kryptimi gali būti vėlesnių kontrpuolimo pastangų formavimo operacijos, tačiau minėti JAV pareigūnai nevertina, kad šie veiksmai yra Ukrainos pagrindinių pastangų dalis.

Tuo tarpu CNN taip pat citavo du JAV pareigūnus, teigiančius, kad Ukrainos pajėgos į pietų Ukrainą dislokavo „pagrindinę dalį“ savo rezervinių pajėgų, kad pasinaudotų naujausiais Ukrainos laimėjimais.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų būklės ministras Jamesas Heappey pareiškė, kad Ukrainos pajėgos elgiasi „tinkamai atsargiai“ ir pateisina dabartinius lūkesčius.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo liepos 27 d. Sankt Peterburge vykusiu Rusijos ir Afrikos ekonominiu ir humanitariniu forumu, kad toliau stengtųsi pozicionuoti Rusiją kaip patrauklesnę sąjungininkę Afrikos valstybėms partnerėms nei kolektyviniai Vakarai.
• Liepos 27 d. Sankt Peterburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime taip pat dalyvavo „Wagner Group“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kuris pasinaudojo proga neoficialiai susitikti su nežinomu skaičiumi Afrikos vadovų, o tai leidžia manyti, kad „Wagner Group“ ketina išlikti svarbiu veikėju Afrikoje.
• Be to, J. Prigožinas pasinaudojo Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo aplinkybėmis, kad pristatytų „Wagner“ kaip perspektyvų antivakarietišką partnerį Nigeriui po perversmo.
• Pranešama, kad Kremlius išplatino Rusijos valstybinei žiniasklaidai instrukciją, kaip nušviesti liepos 28 d. įvyksiančias Rusios krikšto metines, greičiausiai kaip dalį tęstinių informacinių operacijų ir propagandinių pasakojimų, kuriais siekiama Rusijos karinių tikslų.
• Naktį iš liepos 26 į 27 d. Rusija surengė dar vieną smūgį Ukrainos uosto infrastruktūrai Odesos srityje ir Ukrainos užnugario rajonuose.
• Liepos 27 d. Rusijos Valstybės Dūma patvirtino priemones, kuriomis siekiama išaiškinti painiavą, susijusią su neseniai atnaujintais įstatymais dėl šauktinių ir rezervistų.
• Rusijos valdžios institucijos diskriminuoja ukrainiečių pabėgėlius Belgorodo srityje, Rusijoje.

Japonija sugriežtino sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir penktadienį paskelbė išplėstą draudžiamų eksportuoti prekių sąrašą.

Po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, jai buvo įvestos sankcijos, tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai vis dažniau ragina prieš Maskvą imtis griežtesnių veiksmų.

Tokijas jau įšaldė virtinės Rusijos asmenų ir grupių turtą, uždraudė prekių eksportą su Rusija susijusioms karinėms organizacijoms, taip pat statybos ir inžinerijos paslaugų teikimą.

Penktadienį vyriausybė išplėtė prekių, kurioms taikomas eksporto draudimas, sąrašą, įtraukdama į jį transporto priemones su 1 900 kub. cm ar didesniais varikliais, taip pat hibridinius ir elektrinius automobilius, teigiama Prekybos ministerijos pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“/Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida

Naujosios sankcijos, kurioms penktadienį pritarė ministro pirmininko Fumio Kishidos kabinetas, įsigalios rugpjūčio 9 dieną.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą praėjus daugiau nei metams, plečiamas prekių, kurioms taikomas eksporto draudimas, sąrašas, žurnalistams sakė ministerijos pareigūnas Noriyuki Kuroda.

Jis teigė, kad naujausios sankcijos taikomos po panašių Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos paskelbtų embargų.

Į uždraustų eksportuoti prekių sąrašą taip pat įtrauktas plienas, plastiko gaminiai ir elektroninės dalys, kurios gali būti panaudotos kariniams tikslams, sakė jis.

Gegužę Japonijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G-7) grupės viršūnių susitikime bloko lyderiai susitarė atriboti Rusiją nuo G-7 technologijų, pramoninės įrangos ir paslaugų, kuriomis gali būti remiama jos karo mašina.

JAV, Jungtinė Karalystė ir ES Maskvai yra įvedusios griežtas sankcijas ir skiria vis daugiau karinės pagalbos Kyjivui.

Praėjus dešimčiai dienų po Rusijos pasitraukimo iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos ketvirtadienį Sankt Peterburge buvo suorganizuotas Rusijos ir Afrikos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, prie kurio prisijungė 17 Afrikos valstybių vadovų, palyginti su 43, kurie dalyvavo paskutinėje konferencijoje, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pagal nutrauktą susitarimą į Afriką buvo leidžiama eksportuoti 30 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, kuriais buvo aprūpinamos tokios valstybės kaip Etiopija, Kenija, Somalis ir Sudanas.

Rusijos vykdoma Ukrainos blokada ne tik tiesiogiai sutrikdė tiekimą, bet ir padidino grūdų kainas.

Anot britų žvalgybos, karo Ukrainoje poveikis beveik neabejotinai padidins maisto trūkumą visoje Afrikoje mažiausiai dviems ateinantiems metams.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo dar daugiau kaip 500 Rusijos okupantų ir jų karinės technikos, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki šios dienos iš viso priešo koviniai nuostoliai sudaro apie 244 830 (+560 per dieną) žmonių.

Rusai neteko 4 190 (+4) tankų, 8 161 (+14) šarvuotų kovos mašinų, 4 775 (+30) artilerijos sistemų ir 698 daugkartinio paleidimo raketų sistemų.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas savo „Telegram“ kanale penktadienio rytą pareiškė, kad Rusijos sostinę atakavo bepilotis orlaivis.

„Naktį buvo bandyta atakuoti priešo dronu, kurį numušė Gynybos ministerijos pajėgos. Jokių sugriovimų ar aukų nėra“, – tvirtina meras.

Rusijos Gynybos ministerija patikslina, kad incidentas įvyko Maskvos srities teritorijoje.

„Šį rytą buvo sužlugdytas Kyjivo režimo bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį bepiločiu orlaiviu prieš objektus Maskvos srities teritorijoje. Bepilotis orlaivis buvo sunaikintas priešlėktuvinės gynybos priemonėmis. Dėl sužlugdyto teroristinio išpuolio aukų ir žalos nebuvo“, – sakoma ministerijos pranešime.

Bandymas smogti buvo įvykdytas praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukraina pareiškė įvykdžiusi dronų ataką Maskvos centre. Tada vienas dronas nukrito netoli gynybos ministerijos Rusijos sostinės centre, o kitas pataikė į biurų pastatą pietiniame rajone.

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad pirmadienį vienas dronas nukrito Komsomolsko prospekte, netoli Rusijos gynybos ministerijos, o kitas pataikė į verslo centrą Lichačiovo gatvėje prie vieno iš pagrindinių Maskvos aplinkkelių.

Maskva ir jos apylinkės, esančios maždaug už 500 km nuo sienos su Ukraina, iki kelių šiais metais įvykdytų dronų atakų buvo retas taikinys.

Gegužės pradžioje du bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš Kremliaus. Tą patį mėnesį per dronų atakas nukentėjo Maskvos daugiaaukščiai.

Videokadras/Drono sprogimas virš Kremliaus

Rusijos gynybos ministerija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Maskvos regione numušė penkis ukrainiečių dronus, kurie sutrikdė Vnukovo tarptautinio oro uosto veiklą.

Pastarosios dronų atakos surengtos Ukrainos kontrpuolimo metu. Juo siekiama susigrąžinti Maskvos užgrobtą teritoriją.

Kinijos ekonominiai ryšiai su Rusija padėjo apriboti Vakarų sankcijų, Maskvai įvestų dėl jos invazijos į Ukrainą, poveikį, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje JAV žvalgybos ataskaitoje.

Nuo 2022-ųjų vasarį prasidėjusio karo Kinija tapo dar svarbesne Rusijos ekonomine partnere, sakoma neįslaptintoje ataskaitoje, kurią paskelbė demokratų įstatymų leidėjai.

„Pekinas ieško įvairių ekonominės paramos Rusijai mechanizmų, kurie sušvelnintų Vakarų sankcijų ir eksporto kontrolės poveikį“, – teigiama joje.

Kinija yra padidinusi energijos importą iš Rusijos ir suteikusi tanklaivius bei draudimą žalios naftos pervežimui.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Ataskaitoje nurodoma, kad abi šalys taip pat padidino dvišalės prekybos, už kurią atsiskaitoma juaniais, dalį ir išplėtė naudojimąsi vietinėmis mokėjimo sistemomis, o tai, kaip teigiama, padeda Rusijos subjektams vykdyti finansines operacijas be Vakarų draudimų.

Joje priduriama, kad Pekinas tikriausiai tiekia Maskvai Ukrainoje naudojamą dvejopo naudojimo civilinę ir karinę įrangą, tačiau pažymima, kad sunku nustatyti, kokiu mastu Kinija padeda Rusijai išvengti ir apeiti sankcijas bei eksporto kontrolę.

Pirmosiomis karo dienomis Rusijai nepavyko užimti Kyjivo ir nušalinti šalies vyriausybės, tačiau ji užėmė didelę dalį kitos teritorijos, kurią Ukrainos kariai kontrpuolimo metu dabar bando susigrąžinti.

Pekinas save pozicionuoja kaip neutralią konflikto šalį, tačiau Vakarų šalys jį kritikuoja už atsisakymą pasmerkti Maskvą ir toliau palaikomus ryšius su Rusija.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad „Abrams“ tankai į mūšio lauką Ukrainoje atvyks 2023 m. rugsėjį. Pirmąją partiją sudarys 6–8 vienetai. Iš viso JAV planuoja Ukrainai perduoti 31 tanką.

Leidinys „Politico“, remdamasis savo šaltiniais, praneša, kad rugpjūtį keli „Abrams“ tankai bus išsiųsti į Vokietiją, kur jiems bus atliktas galutinis remontas. Kai šis procesas bus baigtas, pirmoji „Abrams“ partija bus išsiųsta į Ukrainą.

Wikipedia.org nuotr./Tankai „Abrams“ M1A

Pažymima, kad JAV siųs senesnius „Abrams“ M1A modelius, o ne modernią A2 versiją. Joe Bideno administracija yra sakiusi, kad planuoja kuo greičiau pristatyti Ukrainai daugiau ginklų, kurie padėtų tiek kontrpuolimo metu, tiek ilgainiui sustiprintų šalies gynybą. Be tankų tiekimo, JAV taip pat žada pradėti mokyti Ukrainos pilotus skraidyti su naikintuvais F-16, o po to pristatyti kovinių lėktuvų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį aplankė istorinę katedrą šalies pietuose esančiame Odesos uostamiestyje, pranešė prezidento kanceliarija.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai ji buvo apgadinta per Rusijos smūgį.

„Volodymyras Zelenskis apžiūrėjo dėl neseniai vykusių masinių civilinės infrastruktūros ir Odesos miesto istorinio centro bombardavimų patirtą žalą Kristaus Atsimainymo katedroje“, – sakoma jo biuro pranešime.

„Valstybės vadovas buvo informuotas apie bažnyčios viduje esantį griūties mastą ir dabartinę jos būklę“, – priduriama jame.

Nuo tada, kai Maskva atšaukė svarbų susitarimą, pagal kurį Kyjivas, nepaisant karo, galėjo eksportuoti grūdus, Rusija ne kartą atakavo Odesą – šimtmečius skaičiuojantį miestą ant Juodosios jūros kranto ir vieną iš pagrindinių Ukrainos uostų.

Kristaus Atsimainymo katedra stovi istoriniame Odesos centre, kurį UNESCO šiais metais įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą.

Katedra pirmą kartą buvo pastatyta 1794 metais, valdant Rusijos imperijai.

1936 metais, valdant sovietų lyderiui Josifui Stalinui, ji buvo nugriauta, o žlugus Sovietų Sąjungai XX a. 10-ajame dešimtmetyje atstatyta.

Kontrpuolimą intensyvinanti Ukrainos kariuomenė iš Rusijos pajėgų pietiniame fronte atkovojo Staromajorskės kaimą, ketvirtadienį pranešė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

„Staromajorskė Donecko srityje buvo išlaisvinta. Mūsų gynėjai šiuo metu vykdo [Rusijos karių] išvalymo operacijas“, – pranešė ji „Telegram“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma grupė karių su Ukrainos vėliava ir sakoma, kad jie išvadavo minėtąjį kaimą.

„Mūsų pietūs. Mūsų vaikinai. Šlovė Ukrainai“, – rašė V.Zelenskis.

Rusijos pajėgų išstūmimas iš šio kaimo būtų viena pirmųjų tokių pergalių pietiniame fronte nuo birželio mėnesio, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą.

Sankt Peterburge vykstant viršūnių susitikimui su Afrikos šalių vadovais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad kova smarkiai suintensyvėjo pietiniame Zaporižios regione.