Baltarusija įžengė į Lenkijos oro erdvę: bus padidintas lenkų karių skaičius prie rytinės sienos

JAV teigia, kad joms buvo pranešta, jog Rusija nori grįžti prie derybų dėl susitarimo su Ukraina dėl grūdų tiekimo atnaujinimo, tačiau pripažįsta, kad kol kas nematė jokių įrodymų.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield sakė, kad Rusija „turės grįžti prie šio susitarimo“, jei nori sugrąžinti savo trąšas į pasaulines rinkas.

„Matėme požymių, kad jie gali būti suinteresuoti grįžti prie diskusijų, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Taigi lauksime, ar tai iš tikrųjų įvyks.“

L.Thomas-Greenfield nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kas pareiškė pretenzijas ir kada apie tai sužinojo. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai Juodojoje jūroje

Ji kalbėjo tuo metu, kai JAV rugpjūčio mėnesį iš Jungtinės Karalystės perėmė pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai.

Daugiau kaip prieš dvi savaites Kremlius vienašališkai pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos ir pažadėjo grįžti tik tuo atveju, jei bus pasiekta „konkrečių rezultatų“ siekiant geriau apsaugoti Rusijos žemės ūkio produktų eksportą.

Rusija taip pat pagrasino nukreipti į Ukrainą plaukiančius civilinius laivus, o Kyjivas į tai atsakė paskelbdamas panašias priemones prieš laivus, plaukiančius į Rusiją arba Rusijos okupuotą Ukrainos teritoriją.

Praėjusią savaitę JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Veršininu, kuris praėjusią vasarą dalyvavo derybose dėl susitarimo, Romoje vykusio JT aukščiausiojo lygio susitikimo maisto klausimais kuluaruose. 

„Jei būtų įvykęs proveržis, manau, kad juo būtų buvę su jumis pasidalinta“, – penktadienį sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Vietos žiniasklaida Lenkijoje kalbėjosi su kai kuriais Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje esančio Belovežo kaimo gyventojais, kur, kaip pranešama, Baltarusijos sraigtasparniai šiandien įskrido į Lenkijos oro erdvę. 

Liudininkai laikraščiui „Wyborcza“ pasakojo, kad du sraigtasparniai įskrido į Lenkiją netoli Grudkų kaimo, maždaug už pusės kilometro nuo Belovežo.

Tuomet transporto priemonės skrido apie du kilometrus į šalies gilumą, praskrisdamos virš žmonių namų maždaug 200-300 metrų aukštyje. 

Liudininkai pasakojo, kad kartais sraigtasparniai skrido „keliasdešimt metrų“ virš žemės.

Tai patvirtina ankstesnį Lenkijos gynybos ministerijos pareiškimą, kad sraigtasparniai skrido per žemai, kad juos galėtų užfiksuoti radarų sistemos.

Kai kurie gyventojai išreiškė susirūpinimą, kad sraigtasparniams apskritai buvo leista įskristi į Lenkijos oro erdvę, ir klausė, kodėl neįsijungė oro gynybos sistemos. 

Baltarusija atmetė kaltinimus kaip „išgalvotus“.

Šį vakarą apie 18 val. vietos laiku buvo pranešta apie sprogimą didžiausiame Krymo mieste Sevastopolyje, rašo „Sky News“.

Sprogimo nuotraukos pasirodė vietos „Telegram“ kanaluose, o vartotojai sprogimą apibūdino kaip „didžiulį“. 

„Sky News“ pavyko nustatyti geolokacinę sprogimo vietą Balaklavos rajone miesto rytuose, teritorijoje, kuri, atrodo, yra karinė bazė.

Neaišku, ar šis sprogimas susijęs su sprogimu, kurį anksčiau sukėlė Rusija, virš Sevastopolio numušusi droną.

Baltarusijoje esantys „Wagner“ samdiniai sukuria papildomas rizikas, į kurias reikia atsižvelgti, tačiau konkretūs veiksmai nebus detalizuojami, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

„Papildomos rizikos veiksnio sukūrimas mūsų pašonėje. (...) Esmės galbūt nekeičia, bet kaip provokacijų rizikos, papildomų grėsmių, vertinimas, kad tai yra teroristinė organizacija, yra teisingas. Reikia į tai atsižvelgti, reaguoti, o komunikavimo klausimas nėra pagrindinis“, – LRT televizijai antradienį sakė ministras.

Jis kalbėjo, kad papildomos sienos apsaugos priemonės negalėtų pakenkti, tačiau apie konkrečius veiksmus sakė nekalbėsiantis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Tikrai negali pakenkti, juolab į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai. Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja, bet aš turiu pripažinti, ir su kariuomene tariausi, mes apie savo priemones nekomunikuosime. Jeigu ir kažką darome, o darome, mes tiesiog kitai pusei nepakišinėsime informacijos, ką esame padarę“, – sakė A.Anušauskas.

„Visa ta informacinė erdvė labai stipriai atsekama, turime menkai prognozuojamų grupių tarp tų wagnerininkų (...) ir šitoje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas – kiekvienos šalies pasirinkimas. Jei bus kitas politinis sprendimas, kad turime paviešinti kaip atgrasymo priemonę, tai matyt kažką skelbsime“, – teigė jis.

Savaitgalį Lenkijos premjeras pareiškė, kad daugiau kaip 100 samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Mateuszas Morawieckis taip pat teigė, kad „padėtis tampa dar pavojingesnė“ ir tai yra žingsnis link tolesnio hibridinio išpuolio Lenkijos teritorijoje.

Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai yra sakę, kad šalys būtų pasirengusios uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu pasienyje įvyktų rimtų incidentų.

„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti, kaip manoma, padėjo autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

Baltarusija ką tik atrėmė Lenkijos kaltinimus, kad du sraigtasparniai šiandien per pratybas pažeidė jos oro erdvę. 

„Telegram“ Baltarusijos gynybos ministerija šiuos kaltinimus pavadino „išgalvotais, kuriuos pateikė Lenkijos karinė ir politinė vadovybė, siekdama pateisinti pajėgų ir priemonių telkimą prie Baltarusijos sienos“.

Lenkija teigia, kad dabar prie rytinės sienos su Baltarusija siųs daugiau karių, tačiau nepatvirtino, kiek jų bus.

Lenkijos gynybos ministerija pateikė daugiau informacijos apie tai, kas, jos teigimu, įvyko šiandien. 

Ministerijos pareiškime sakoma, kad du Baltarusijos sraigtasparniai vykdė mokymus netoli sienos, kai kirto Lenkijos oro erdvę.

Pasak pareiškimo, Baltarusija pranešė Lenkijai, kad vyksta mokymai.

„Sienos kirtimas vyko Belovežo regione labai mažame aukštyje, todėl jį sunku aptikti radiolokacinėmis sistemomis“, – priduriama jame. 

Beloveža yra nedidelis kaimas, kuriame gyvena kiek daugiau nei 2 000 žmonių ir kuris yra už kilometro nuo Lenkijos ir Baltarusijos sienos.

Varšuva taip pat patvirtino, kad iškvietė Baltarusijos ambasados reikalų patikėtinį pasiaiškinti dėl šio incidento.

Rugpjūčio 1 d. į Baltarusiją atvyko 14-oji Rusijos samdinių „Wagner“ grupės kolona, pranešė stebėsenos grupė „Belarusian Hajun“.    

Konvojus buvo pastebėtas judantis M5 greitkeliu nuo Osipovičių miesto link stovyklos, esančios Celio kaime.

Šią koloną sudaro maždaug 15 transporto priemonių, daugiausia sunkvežimių, kuriais gabenami dideli geležiniai konteineriai, panašūs į jūrinius konteinerius, kurie, atrodo, buvo modifikuoti neatskleistais tikslais, teigiama pranešime. Visų transporto priemonių numeriai buvo nuimti arba uždengti.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ samdiniai

Rugpjūčio 1 d. „Belarusian Hajun“ pranešė, kad samdinių grupė „Wagner“ naudojosi kariniais sandėliais Baltarusijos karinėje stovykloje.

Stebėsenos grupės duomenimis, manoma, kad sandėlius Paplavų kaime, esančiame maždaug už 30 minučių kelio automobiliu nuo „Wagner“ stovyklos Celyje, grupė pradėjo naudoti maždaug liepos 18 d.

Liepos 14 d. Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad „Wagner“ samdiniai atvyko į šalį mokyti Baltarusijos teritorinės gynybos pajėgų. Jie gali išstumti Rusijos kariuomenę kaip pagrindinę Baltarusijos kariuomenės mokymo partnerę, teigė Karo tyrimų institutas savo rugpjūčio 1 d. ataskaitoje.

Nuo liepos mėnesio antivyriausybinė stebėjimo grupė stebi „Wagner“ konvojus, vykstančius į Baltarusiją, ir tikrina, kokią įrangą grupė atsiveža.  

Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad liepos 22 d. Baltarusijoje buvo apie 5 000 „Wagner“ samdinių, tačiau siena yra saugi ir stebima, ar nekyla papildomų pavojų.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, kaip teigiama, padėjo tarpininkauti susitarimui dėl „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino ir jo karių persikėlimo į Baltarusiją po to, kai jų ginkluotas „sukilimas“ birželio pabaigoje sustojo nepasiekęs Maskvos.

Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Hakas komentavo liepos 30 d. bepiločio lėktuvo ataką prieš verslo centrą „Moscow-City“ Rusijos sostinėje.

„Na, neturime jokios informacijos iš pirmų lūpų apie tai, kas atsakingas už šią ataką. Tačiau, be abejo, esame prieš bet kokias ir visas atakas prieš civilinius objektus ir norime, kad jos būtų nutrauktos“, – spaudos konferencijoje sakė F.Hakas.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, per smūgį apgadintame pastate buvo kelių Rusijos ministerijų biurai. Pranešama, kad tas pats dangoraižis nukentėjo per kitą dronų ataką naktį į rugpjūčio 1 d.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskvoje antrą kartą nuo dronų atakos nukentėjo tas pats pastatas

Liepos 30 d. vaizdo pranešime prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad natūralu ir teisinga, jog karas grįžta į Rusijos teritoriją.

„Ukraina tampa stipresnė. Karas pamažu grįžta į Rusijos teritoriją – į jos simbolinius centrus ir karines bazes, ir tai yra neišvengiamas, natūralus ir visiškai teisingas procesas“, – sakė V.Zelenskis.

Kremliaus pareigūnas teigė, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją buvo perkelta daugiau kaip 700 000 vaikų, kurių dauguma neturėjo tėvų priežiūros ir buvo išvežti kaip „geros valios gestas“, rašo „The Sky News“.

Prieš pat šiuos komentarus Jungtinės Karalystės ambasadorė Ukrainoje Dame Melinda Simmons Ukrainos naujienų portalui „ArmyInform“ sakė, kad vaikų perdavimas prilygsta pagrobimui, kuriuo siekiama nutraukti ryšius su Ukraina.

„Tai siaubinga visais įmanomais lygmenimis“, – sakė Dame Melinda.

Neteisėtas vaikų deportavimas laikomas karo nusikaltimu. Dėl šios priežasties kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį Vladimirui Putinui ir jo vaikų teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai – tai yra tai pačiai pareigūnei, kuri anksčiau šiandien kalbėjo apie šimtų tūkstančių Ukrainos vaikų perkėlimą.

Gegužės mėnesį Ukraina pareiškė, kad karo metu iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos Ukrainoje į Rusiją buvo deportuota mažiausiai 16 000 vaikų.