Rusai pakėlė bombonešius: keliuose regionuose – oro pavojus

Ankstyvą trečiadienio rytą Ukrainą atakavo 37 Irane pagaminti bepiločiai lėktuvai, savo naktiniame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

„Per šią vieną naktį iš viso buvo 37 „Shahedai“, – sakė jis. - Kai kurie iš jų buvo numušti, bet tik dalis.“

V.Zelenskis pažymėjo, kad aukų nebuvo. 

Gynybos produkcijos pritraukimas į Ukrainą – tokios kaip įranga, artilerija ir sviedinių gamyba – yra viena iš naujų užduočių Ukrainos diplomatams, sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad svarbu „išplėsti Ukrainos karių mokymo misijas“, taip pat užtikrinti kovinių lėktuvų F-16 ir tolimojo nuotolio raketų tiekimą.

Rusijos pajėgos į dangų iškėlė 4 strateginius bombonešius Tu-95MS, skrendančius pietryčių kryptimi. Keliuose Ukrainos regionuose kyla grėsmė, kad rusai panaudos taktinę aviaciją, perspėja karinės oro pajėgos, skelbia „Unian“.

„4 strateginiai bombonešiai Tu-95MS, pakilę iš aerodromo „Olenija“ (Murmansko sritis), toliau skraido pietryčių kryptimi, tikėtina, Kaspijos jūros rajone. Apytikslis lėktuvų išskridimo į sparnuotųjų raketų paleidimo ribą laikas 22.30 val.“, – informavo vadovybė.

Apie 21.40 val. gautas pranešimas, kad Rusijos pajėgų taktinės aviacijos aktyvumas užfiksuotas šiaurės rytų kryptimi.

„Neignoruokite oro pavojaus signalo“, – pabrėžė vadovybė.

Nuo 21:55 val. oro pavojus buvo paskelbtas palei visą sieną su Rusijos Federacija – Černihivo, Sumų, Charkivo, Donecko ir Zaporižios srityse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina yra dėkinga Vakarams už suteiktą paramą, tačiau teigė, kad Ukraina taip pat nusipelno padėkos už tai, kad sulaikė Rusiją.

Pranešama, kad kalbėdamas Ukrainos ambasadorių konferencijoje V.Zelenskis sakė: „Ukraina moka būti dėkinga ir yra dėkinga kiekvienai šaliai, absoliučiai visiems žmonėms, kiekvienai tautai, kuri mums padėjo.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Bet mūsų indėlis į bendrą saugumą nusipelno dėkingumo“, – sakė jis.

V.Zelenskio komentarus galima vertinti kelių ginčų, kuriuos sukėlė aukšto rango tarptautiniai veikėjai, abejojantys Ukrainos atsaku į jų pagalbą, kontekste.

Plačiau skaitykite čia. 

Prokuroras, vadovaujantis Ukrainos federaliniam karo nusikaltimų tyrimui, teigia, kad jo komanda nuo karo pradžios užfiksavo 98 000 Rusijos pajėgų padarytų nusikaltimų.

Kalbėdamas Ukrainos naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“, Jurijus Bielousovas sakė, kad didžioji dauguma karo nusikaltimų tiriami Ukrainoje.

„Kaltieji dėl šių nusikaltimų taip pat bus nubausti Ukrainoje, – sakė jis. – Tik 1 proc. arba dar mažiau bus persekiojami mūsų tarptautinių partnerių“.

J.Bielousovas taip pat pateikė naujausią informaciją apie tai, kiek Ukrainos civilių gyventojų žuvo per pastaruosius 8 mėnesius. 

Jis nurodė, kad žuvo 10 749 žmonės, įskaitant 499 vaikus, tačiau įspėjo, kad šie skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė.

„Kai deokupuosime savo teritorijas, skaičiai padidės daug kartų, o gal ir dešimtis kartų. Manau, kad vien Mariupolyje bus dešimtys tūkstančių žuvusiųjų“, – perspėjo jis.

2019 m. Ukraina įsteigė specializuotą departamentą, tiriantį Rusijos karo nusikaltimus, kad ištirtų įtariamus incidentus Kryme ir Donbaso regione. 

Tačiau 2022 m. vasario mėn. įvykusi visapusiška Rusijos invazija privertė permąstyti, kaip Ukraina žvelgia į karo nusikaltimus plačiu mastu, ir dabar rengiama speciali nacionalinė karo nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo sistema.

J.Bielousovas sakė, kad didžiulis nusikaltimų skaičius privertė jo komandą rasti ir naujų būdų, kaip greitai surinkti įrodymus.

„Paprastas pavyzdys – dronų naudojimas įvykių vietoms apžiūrėti, – sakė jis. – Gavę šią įrangą, tyrimo veiksmus atliekame daug greičiau, dešimtis kartų ir daug geriau.“

„Karo pradžioje buvo tikimasi, kad kažkas įsikiš, mostels įprasta burtų lazdele ir visi karo nusikaltėliai tuoj pat atsidurs Hagoje.

Deja, taip neatsitiko. 

Visa tai yra ilgas procesas, o apimtys tokios, kad niekas, išskyrus mus, to nepadarys“, – tęsė jis.

Pasak vietos pareigūno, proukrainietiški aktyvistai okupuotame Mariupolyje apnuodijo rusų karininkus, skelbia „Sky News“.

Miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka sakė, kad į ligoninę sunkios būklės buvo nuvežta 17 rusų karių, iš kurių du kol kas žuvo.

Manoma, kad apsinuodijimai buvo įvykdyti maiste paslėptu cianidu ir pesticidais, ir tai galėjo būti vadinamosios Mariupolio proukrainietiško pasipriešinimo judėjimo Y grupės darbas.

P.Andriuščenka pridūrė, kad kariai buvo apnuodyti „masiškai“ Rusijos karinėje bazėje mieste, kai sekmadienį šventė Rusijos karinio jūrų laivyno dieną.

Ukrainiečių pilotų mokymo dirbti su JAV naikintuvais F-16 pradžia vis dar atidedama. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis procesas tikrai prasidės šį mėnesį, skelbia „Unian“.

„F-16 – mūsų ukrainiečių pilotų mokymai prasidės šį mėnesį“, – sakė prezidentas susitikime su Ukrainos užsienio diplomatinių institucijų vadovais.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad darbas su šalimis, kurios turi šiuos naikintuvus ir turi galimybę juos perduoti Ukrainai (po pilotų apmokymo), turėtų būti „šimtaprocentinis“.

„Kuo greičiau turėtų būti pristatyti ir koviniu būdu panaudoti F-16 mūsų lakūnai. Ir jūs suprantate, apie kokias šalis kalbame“, – pridūrė valstybės vadovas, kreipdamasis į Ukrainos ambasadorius.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pagrindinė trečiadienio naujiena apie situaciją kare - naktinis Rusijos smūgis Ukrainos Izmailo uostui. 

Ukraina teigia, kad per išpuolį sunaikinta beveik 40 000 tonų grūdų, kurie buvo skirti Kinijai, Izraeliui ir Afrikos valstybėms.

„Sky News“ nustatė, kad ji yra per kilometrą nuo sienos su Rumunija.

Rumunija yra NATO narė. Pagal Aljanso sutarties penktąjį straipsnį išpuolis prieš vieną šalį laikomas išpuoliu prieš visas.

Tai ne pirmas kartas, kai raketos pavojingai priartėjo prie NATO teritorijos ir net ją kirto. 

Pernai lapkritį raketa pataikė į grūdų bunkerį rytiniame Lenkijos Pševoduvo kaime, tada žuvo du žmonės.

Vėliau Lenkijos prezidentas pareiškė, kad tai buvo „nelaimingas atsitikimas“ ir greičiausiai ją paleido ne Rusija. 

Tačiau šis epizodas atskleidė, kokios rizikingos gali būti atakos prie sienų.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad jo komanda ruošiasi artėjančiam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Saudo Arabijoje.

„Toliau ruošiamės antrajam susitikimui nacionalinio saugumo patarėjų ir politinių patarėjų lygiu su valstybių vadovais Saudo Arabijoje, – parašė jis „Telegram“. – Jis bus skirtas pagrindiniams taikos principams, pagrįstiems prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formule“.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mes nuolat bendraujame su savo partneriais“, – pridūrė jis. 

Kyjivo tikslas – išplėsti pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, surengtą Kopenhagoje birželio mėnesį ir padidinti dalyvių skaičių, įtraukiant Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos šalis, sakė A.Jermakas.

„Mūsų tikslas Saudo Arabijoje – sukurti vieningą formulės viziją ir išsiaiškinti galimybes surengti būsimą Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, – sakė jis. – Turime atkurti pasaulio tvarką, tarptautinę teisę ir įtvirtinti teisingą taiką, grindžiamą JT Chartija ir Ukrainos sąlygomis.“

Paryžius trečiadienį apkaltino Maskvą sąmoningai keliant pavojų pasaulio maisto saugumui, Rusijos dronų smūgiams sugadinus infrastruktūrą Ukrainos uoste prie Dunojaus, gyvybiškai svarbiame grūdų eksportui.

„Rusija vėl sąmoningai kelia grėsmę pasaulio aprūpinimo maistu saugumui, naikindama svarbią grūdų eksporto infrastruktūrą“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Pareiškime Maskva kaltinama tuo, kad pažeidžiamiausių gyventojų sąskaita siekia tik savo interesų ir didina žemės ūkio produktų kainas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos grūdai Izmajilo uoste

Ukraina trečiadienį pranešė, kad Rusija smogė Ukrainos pietinio Odesos regiono uostų infrastruktūrai, taikydamasi į objektus, naudojamus grūdams eksportuoti po to, kai žlugo svarbus susitarimas, kuriuo buvo leista gabenti grūdus Juodąja jūra.

Per išpuolį buvo apgadintas arba sunaikintas grūdų elevatorius, grūdų bokštai ir sandėliai.

Odesos regiono gubernatorius Olehas Kiperis teigė, kad nors uosto patalpose kilo gaisras, pranešimų apie nukentėjusiuosius po smūgio negauta.

Praėjusį mėnesį pasitraukusi iš grūdų sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva ne kartą atakavo Odesą ir Odesos sritį.

Susitarimas leido iš Ukrainos uostų išvežti apie 33 mln. tonų grūdų ir sumažino nuogąstavimus dėl maisto trūkumo pažeidžiamose šalyse.

Popiežius Pranciškus trečiadienį, pradėdamas penkių dienų vizitą Portugalijoje, kur vyksta didžiausias pasaulyje katalikiškojo jaunimo festivalis, paragino Europą drąsiai siekti taikos kare Ukrainoje.

86 metų pontifikas ne kartą stengėsi tarpininkauti, tačiau jo pastangos dar nedavė rezultatų, be to, jis sulaukė kritikos, kad dėl karo nekaltina Rusijos.

„Mes plaukiame per audras istorijos vandenyne ir jaučiame, kad reikia drąsių taikos maršrutų“, – sakė jis kreipdamasis į pareigūnus ir diplomatus Lisabonoje esančiame Beleno kultūros centre.

„Su didžiule meile Europai ir vadovaudamiesi šiam žemynui būdinga dialogo dvasia, galime jos paklausti: „Kur plauki, Europa, jei nesiūlai taikos kelių, kūrybingų sprendimų kaip užbaigti karą Ukrainoje ir kitus konfliktus pasaulyje?“ – kalbėjo popiežius.

„AFP“/„Scanpix“/Popiežius Prancisškus

Pranciškus sulaukė audringų ovacijų, kai neįgaliojo vežimėlyje įvažiavo į sceną sakyti kalbos, kurioje netrūko nuorodų į portugalų literatūrą ir muziką.

Į Lisaboną jis atvyko dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose – religinių, kultūrinių ir šventinių renginių savaitėje, maždaug kas trejus metus vykstančioje vis kitame mieste.

Organizatoriai tikisi, kad renginys pritrauks milijoną jaunuolių iš daugiau kaip 200 šalių.

Pranciškus, pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos, išreiškė viltį, kad šių metų renginys taps impulsu visuotiniam Europos atvirumui.

„Pasauliui reikia Europos, tikrosios Europos. Jam reikia Europos, kaip tiltų tiesėjos ir taikintojos žemyno Rytuose, Viduržemio jūroje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose“, – sakė jis.

Popiežius, kuris aplinkos apsaugą yra paskelbęs savo pontifikato prioritetu, taip pat perspėjo dėl vis didesnio atšilimo ir vandenynų taršos bei dėl to kylančio pavojaus klimatui.

„Gyvybės rezervatus paverčiame plastiko sąvartynais, – sakė jis. – Kaip galime teigti, kad tikime jaunais žmonėmis, jei nesuteikiame jiems sveikų erdvių, kuriose jie galėtų kurti ateitį?“

Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Guntis Pujatas pareiškė, kad jo šalis pradėjo rengti specialią operatyvinę grupę. Toks sprendimas priimtas kaip atsakas į Baltarusijos sraigtasparnių įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę po to, kai į Baltarusiją atvyko privačios karinės grupuotės „Wagner“ pajėgos, pranešė naujienų agentūra „Associated Press“.

Pranešta, kad trečiadienį G.Pujatas Latvijos žiniasklaidai sakė, jog saugumo rizika netoli Baltarusijos sienos buvo didelė nuo tada, kai Minskas pradėjo naudoti migrantus kaip „hibridinio karo“ įrankį, tačiau ji dar labiau išaugo atvykus „Wagner“ grupuotei.

Lenkijos valdžios institucijos susilaukė kritikos dėl to, kad iš pradžių nepripažino, kad Baltarusijos sraigtasparniai antradienį įskrido į Lenkijos oro erdvę. Iš pradžių kariuomenė tvirtino, kad Baltarusijos orlaiviai nebuvo įskridę į Lenkiją.

Tačiau po to, kai vietos gyventojai socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukas, kuriose už kelių kilometrų nuo sienos, Lenkijos teritorijoje, matyti orlaiviai su Baltarusijos skiriamaisiais ženklais, Gynybos ministerija paskelbė pareiškimą, kad tai tiesa.

Kyjivo infrastruktūros ministras trečiadienį pranešė, kad per naktį Rusijos surengtą raketų smūgį Pietų Ukrainos sandėliuose netoli Dunojaus buvo sugadinta beveik 40 tūkst. tonų grūdų.

„Rusai, smogę sandėliams ir grūdų elevatoriams, sugadino beveik 40 tūkst. tonų grūdų“, – sakė infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime anglų kalba. Jis pridūrė, kad grūdai buvo skirti Afrikai, Kinijai ir Izraeliui.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad Rusija smogė Ukrainos pietinio Odesos regiono uostų infrastruktūrai, taikydamasi į objektus, naudojamus grūdams eksportuoti po to, kai žlugo svarbus susitarimas, kuriuo buvo leista gabenti grūdus Juodąja jūra.

„Reuters“/„Scanpix“/Dėl Rusijos atakų sugadinti grūdai

Per išpuolį buvo apgadintas arba sunaikintas grūdų keltuvas, grūdų bokštai ir sandėliai.

Odesos regiono gubernatorius Olehas Kiperis teigė, kad, nors uosto patalpose kilo gaisras, pranešimų apie nukentėjusiuosius po smūgio negauta.

Praėjusį mėnesį pasitraukusi iš grūdų sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva ne kartą atakavo Odesą ir Odesos sritį.

Susitarimas leido iš Ukrainos uostų išvežti apie 33 mln. tonų grūdų ir sumažino nuogąstavimus dėl maisto trūkumo pažeidžiamose šalyse.

Rusijos Federacijos politiniai technologai parengė naują dezinformacijos kampanijos raundą, kuriuo siekiama tarptautiniu mastu diskredituoti Ukrainą ir pakurstyti politinę nesantaiką šalie viduje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Jos teigimu, Maskva turi keletą naratyvų, kuriuos planuoja skleisti Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio ir Jungtinių Valstijų auditorijoms. Tarp jų įtraukti perversmai Afrikoje, Vakarų valstybių veikla Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, Vokietijos ekonomika, Izraelio vyriausybė.

Nurodyta, kad publikacijos ruošiamos ir Ukrainos informacinei erdvei. Jose Rusijos dezinformacijos kampanijos dirigentai koncentruojasi į įvairias temas: nuo kariuomenės ir kotrpuolimo iki būsimmų rinkimų ir politinių nesutarimų.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos transliacija

Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos, Rusijos propagandos aparato atstovai tradiciškai veikia pagal principą „lašas tiesos už toną melo“ ir stengiasi surasti bei aktualizuoti realias problemas ir skaudulius.

„Visos skleidžiamos informacijos tikslas tas pats: įtikinti ukrainiečius ir jų sąjungininkus, kad pasipriešinimas beprasmis, pasėti abejones ir konfrontaciją antiputiniškoje koalicijoje ir sudaryti įspūdį, kad yra kitų, „svarbesnių„ problemų“, – pridurė gynybos žvalgyba.

Anksčiau pranešta, jog, Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, laikinai okupuotame Kryme Rusija vykdo „karinio-patriotinio auklėjimo“ veiklą, kuria siekiama skleisti propagandą jaunimo gretose.

Atsakydamas į Lenkijos komentarus apie „ne pačius geriausius“ Varšuvos ir Kyjivo santykius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesutarimų neturėtų būti ir kad emocijos turėtų atvėsti.

„Europos tautos žino, kad kiekvieno individo laisvė yra stipriausia, kai ji yra bendra visų laisvė. Europoje mokame susivienyti ir ginti savo vertybes petys į petį, nepriklausomai nuo metų laikų ir nuotaikų, politinių tendencijų ar asmeninių ambicijų, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis. – Tačiau dabar matome įvairių ženklų, kad politika kartais bando būti svarbesnė už vienybę, o emocijos – už pagrindinius tautų interesus.“

Padėkojęs už istorinę lenkų paramą, V.Zelenskis teigė, kad abi šalys drauge tapo Europos skydu ir kad jis negali įtrūkti.

„Neleisime, kad kokie nors politiniai momentai sugadintų ukrainiečių ir lenkų tautų santykius, o emocijos tikrai turėtų atvėsti“, – rašė jis.

Lenkų užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis radijo stočiai „RMF FM“ sakė, kad santykiai su Ukraina „pastaruoju metu nebuvo patys geriausi“ dėl Ukrainos vyriausybės pareigūnų pastabų.

Viceministras paminėjo būsimą susitikimą su Ukrainos ambasados atstovu, kuriam bus perduotas „vertinimas apie dabartinę mūsų santykių būklę, kuri, deja, dėl kai kurių Ukrainos valdžios atstovų neseniai išsakytų pastabų nėra pati geriausia“.

P.Jablonskis mano, kad Ukrainos atstovai išreiškė tam tikras stiprias emocijas, tačiau Lenkija išlieka atlaidi, nes Ukraina yra puolama. Viceministras pridūrė, kad Ukraina neturėtų pulti ir savo sąjungininkų.

„Vadovaujamės Lenkijos nacionalinių interesų politika. Remiame Ukrainą tiek, kiek ji atitinka Lenkijos nacionalinius interesus. Taip visada buvo ir bus“, – pridūrė lenkų pareigūnas.

Antradienį Lenkija ir Ukraina antradienį iškvietė viena kitos pasiuntinius dėl kaistančio ginčo ukrainietiškų grūdų importo klausimu.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad sprendimas apginkluoti Belgorodo srities teritorinės gynybos savanorius buvo priimtas „griežtai laikantis įstatymų“.

„Svarbiausia, kad viskas vykdoma griežtai laikantis įstatymų“, – per pokalbį su žurnalistais žingsnį komentavo D.Peskovas.

Jis pridūrė, kad ginklų išdavimas yra atsakas į dabartinę padėtį pasienio regione. 

„Tai priemonės, kurios yra būtinos išpuolių, vykdomų iš Ukrainos teritorijos, fone“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Toliau spaudžiamas pakomentuoti nuogąstavimus, kad ginklai gali patekti „į netinkamas rankas“, D.Peskovas patikino, kad visi kontrolės mechanizmai yra įdiegti ir bus kruopščiai įgyvendinami siekiant užtikrinti, kad ginklų dalijimas būtų gerai reguliuojamas, o šaunamieji ginklai nebūtų nekontroliuojami.

„Ginklai niekada nėra nekontroliuojami. Visi kontrolės mechanizmai, žinoma, turi būti labai kruopščiai įgyvendinti ir numatyti. Tiesą sakant, nėra jokių abejonių, kad taip ir yra“, – tvirtino D.Peskovas.

Penktadienį Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Belgorodo srities teritorinės savigynos savanoriai buvo aprūpinti kulkosvaidžiais, prieštankiniais šautuvais ir automobiliais UAZ, jie taip pat buvo mokomi dirbti su dronais.

Per ginklų įteikimo ceremoniją Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pabrėžė būtinybę aprūpinti ginklais savigynai.

„Priėjome prie to, kad pagal galiojančius teisės aktus sprendžiame aprūpinimo ginklais savigynai klausimus. Situacija ir toliau išlieka sudėtinga“, – preiškė V.Gladkovas.

Belgorodo srities teritorinės gynybos savanoriams priklauso apie 3 000 žmonių, pasienyje su Ukraina sukurti septyni batalionai. Šie daliniai nuo lapkričio mėnesio rengia mokymus regione, pridūrė naujienų agentūra „Tass“.

Paskelbta treniruočių poligono prie Osipovičių (Baltarusija), kur įsikūrę „Wagner“ kovotojai, palydovinė nuotrauka. Šiuo metu ten statomi įtvirtinimai.

Apie tai praneša Baltarusijos „Radio Svoboda“, remdamasis „Planet Labs“ palydovine nuotrauka. Vaizdas darytas liepos 31 d. Nuotraukoje matomas Repišos poligonas netoli Osipovičių, esantis už 15 km nuo „Wagner“ stovyklos Cieslo kaime. Iš nuotraukos matyti, kad poligono teritorijoje vyksta aktyvūs statybos darbai.

„Matome, kad statoma daugybė įtvirtinimų, galbūt žeminių. Šalia jų matyti į automobilius ir šviesiai pilkus UAZ mikroautobusus panašūs objektai, dirba buldozeriai“, – rašoma leidinyje.

Be to, pasak laikraščio, socialiniuose tinkluose yra nuotraukų, kuriomis dalijasi patys „Wagner“. Juose matyti grioviai ir žeminės.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Jie susitarė dėl pastarojo vizito Ankaroje, pranešė turkų leidinys „Hürriyet“.

Pokalbio metu R.T.Erdoganas pabrėžė, kad svarbu vengti įtampos eskalavimo kare su Ukraina, taip pat pažymėjo susitarimo dėl grūdų, kurį jis laiko „taikos tiltu“, svarbą.

„Atkreipdamas dėmesį į tai, kad ilgesnis Juodosios jūros iniciatyvos neveiklumas neatitinka niekieno interesų ir kad didžiausią žalą patirs mažas pajamas gaunančios šalys, kurioms reikia grūdų, prezidentas R.T.Erdoganas pažymėjo, kad per pastarąsias dvi savaites grūdų kainos, kurios iniciatyvos laikotarpiu buvo nukritusios 23 proc., pakilo 15 proc.“, – rašoma straipsnyje.

„AP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Turkijos prezidentas pabrėžė, kad Ankara dės pastangas, kad grūdų sandoris būtų pratęstas.

Tuo tarpu, pasak naujienų agentūros AFP, cituojančios Kremliaus infromaciją, V.Putinas paprašė turkų prezidento R.T.Erdogano padėti Rusijai eksportuoti grūdus į Afrikos šalis, kuriose trūksta maisto.

„Per abiejų lyderių pokalbį buvo išreikštas noras bendradarbiauti su Turkija ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis šiuo klausimu“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Rusija trečiadienį paskelbė pradedanti karinio jūrų laivyno pratybas Baltijos jūroje, didėjant įtampai su Europos šalimis dėl konflikto Ukrainoje.

Rusija reguliariai rengia karinio jūrų laivyno pratybas Baltijos jūroje, dažnai reaguodama į NATO mokymus regione.

Rusijos karinis jūrų laivynas atliko svarbų vaidmenį per Maskvos puolimą Ukrainoje, iš povandeninių ir kitų laivų leidžiamomis sparnuotosiomis raketomis apšaudydamas Vakarų remiamą šalį.

„Baltijos jūroje prasidėjo karinių jūrų pajėgų pratybos „Vandenyno skydas 2023“, – pranešime teigė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad jose dalyvaus 30 karo laivų, 20 pagalbinių laivų bei apie 6000 karių.

Per pratybas karinis jūrų laivynas treniruosis saugoti jūrų kelius, gabenti karius ir karinius krovinius bei ginti pakrantę, sakoma pranešime.

„Iš viso planuojama atlikti daugiau kaip 200 kovinių pratybų, taip pat ir naudojant ginklus“, – priduriama jame.

Nuo Rusijos invazijos pradžios nuo 20 iki 50 tūkst. ukrainiečių neteko vienos ar daugiau galūnių. Šia statistika pasidalino leidinys „The Wall Street Journal“, kuriuos gavo iš medicinos įstaigų ir vyriausybės, Ukrainos labdaros fondo „Houp Foundation“ ir Vokietijos protezų gamintojo „Ottobock“.

„Tikrasis skaičius gali būti didesnis, nes užtrunka pacientų registravimas po procedūros... Prasidėjus Kyjivo kontrpuolimui, karas gali pereiti į žiauresnę fazę“, – rašoma straipsnyje.

„Houp“ fondas pažymėjo, kad 200 000 ukrainiečių buvo sunkiai sužeisti, o bent 10 proc. atvejų prireikė amputacijos. Karo pradžioje pagrindinės amputacijų priežastys buvo sužeidimai, patirti per artilerijos ir raketų atakas. Dabar daugelis susiduria su palei fronto liniją padėtomis minomis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su mūšyje sužeistu ukrainiečių kariu

„Kyjivas tikslią nukentėjusiųjų statistiką laiko paslaptyje, kad nedemoralizuotų gyventojų. Tačiau net ir apytikriai apskaičiuotas skaičius atskleidžia stulbinančią 17 mėnesių trukusio Rusijos puolimo kainą, kuri bus jaučiama dešimtmečius“, – teigė „The Wall Street Journal“ žurnalistai.

Pažymima, kad iki Rusijos invazijos Ukrainoje kasmet buvo atliekama po kelis tūkstančius amputacijų, tačiau, pasak Ukrainos gydytojų, dirbančių specializuotose klinikose, dabar šalies sveikatos priežiūros sistema yra perpildyta, o daugelis pacientų naujos galūnės laukia ilgiau nei metus.

„The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad amputacijų mastas Ukrainoje ima priminti Pirmojo pasaulinio karo amputacijų apimtis. 

Palyginimui, per Pirmąjį pasaulinį karą apie 67 tūkst. vokiečių ir 41 tūkst. britų teko amputuoti galūnes, kai ši procedūra dažnai buvo vienintelė, galinti padėti išvengti mirties. Afganistano ir Irako invazijų metu amputaciją patyrė mažiau nei 2 tūkst. JAV veteranų.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija paragino „visiškai izoliuoti“ Baltarusiją po to, kai antradienį du Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė šalies oro erdvę, pareiškė vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas.

Jo teigimu, autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka reaguoja tik į jėgą, todėl jis turėtų būti nubaustas už provokacijas pasienyje.

„Esu įsitikinęs, kad bendradarbiaudami su Lietuva ir Latvija turime pasiekti, kad Baltarusija ateityje būtų visiškai izoliuota“, – pažymėjo viceministras.

Pentagonas savo ruožtu taip pat pakomentavo incidentą su Baltarusijos sraigtasparniais pasienyje su Lenkija.

Pasak naujienų portalo „Ukrainskaja pravda“, Pentagono atstovas spaudai Patrickas Ryderis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau yra įsipareigojusios saugoti NATO šalių saugumą.

„Mes ir toliau dirbsime kartu su savo NATO sąjungininkais, kad kiekvienas Aljanso teritorijos kvadratinis colis išliktų saugus“, – sakė jis.

P.Ryderis atsisakė išsamiau komentuoti incidentą, pridūręs, kad NATO pajėgų pozicija po šių įvykių nepasikeitė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas suintensyvėjo pietuose, o atsižvelgiant į smūgius Rusijos užnugariui Kryme, ši sritis atrodo prioritetinė, pažymėjo naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Nuo kontrpuolimo pradžios praėjo beveik du mėnesiai, o pastaruoju metu jis, atrodo, sulėtėjo. Iki praėjusios savaitės, kai buvo paskelbta apie Staromajorskės kaimo išlaisvinimą, paskutinė pastebima sėkmė buvo birželio 29 d., kai buvo deokupuotas Rivnės kaimas Donecko srityje.

Anksčiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pažymėjo, kad nemažai veiksnių yra ne ukrainiečių naudai: pradedant šaudmenų kiekiu ir baigiant priešlėktuvinės gynybos sistemomis bei fronto ilgiu.

„Problema ta, kad mes taip pat turime labai ilgą mūšio liniją. O prieš mus nusiteikę daug priešų. Tai karas, tai ne kompiuterinis žaidimas“, – anksčiau jis sakė CNN ir pridūrė, kad gynybos pajėgos turi rankiniu būdu išvalyti minų laukus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Degantis Krymo tiltas

Neįvardytų Pentagono šaltinių duomenimis, pagrindinis puolimas turėtų vykti į pietus nuo Orichivo miesto (Zaporižios sritis) okupuoto Melitopolio link.

Panašu, kad šiuo metu prioritetas teikiamas būtent pietinei šalies daliai, nepaisant to, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tuo pat metu žengia Bachmuto link ir taip pat atrėmė rusų bandymą prasiveržti į Charkivo sritį iš Svatovės.

Smūgiai užnugaryje: Maskva ir Krymas

Pastarosiomis dienomis buvo surengtos ketvirtoji ir penktoji dronų atakos prieš Maskvą. Abiem atvejais smūgiai buvo suduoti Rusijos sostinės centre esančiame verslo rajone „Moscow City“.

Ukrainos pusė nepatvirtino savo dalyvavimo, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis leido suprasti, kad karas grįžta į Rusiją ir kad tai yra neišvengiamas procesas.

„AP“/„Scanpix“/„Moscow City“ pastatas

Anot amerikiečių leidinio „The New York Times“, smūgiai Maskvai bet kuriuo atveju mažina jos galimybes kariauti prieš Ukrainą. O Vakarų analitikai įsitikinę, kad jie turi ne tik simbolinę, bet ir strateginę reikšmę.

„Jie gali priversti Rusijos kariuomenės vadus priimti sunkius sprendimus dėl išteklių perskirstymo ir pakurstyti ir taip gilius nesutarimus Rusijos vadovybėje“, – rašoma leidinio straipsnyje.

Pietų operatyvinės vadovybės Jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk tiki, kad ukrainiečių smūgiai Krymo teritorijoje, ypač į žemyninę dalį ir pusiasalį jungiančius tiltus, privers rusus ieškoti kitų logistikos kelių.

Karinis ekspertas Oleksijus Hetmanas agentūrai „RBC-Ukraine“ pabrėžė, kad Čonharo tilto sugadinimas gali veiksmingai paralyžiuoti sausumos koridorių.

„Apskritai, į Krymą jau sunku ką nors atvežti, liko tik Kerčės tiltas. Tačiau nujaučiu, kad artimiausiomis dienomis geležinkelio susisiekimas sutriks ir ten“, – sakė jis.

Anot eksperto, kai tik tai įvyks, Krymas pavirs sala, nes rusai turės tik oro arba jūrų logistiką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Kryme

„Tačiau tai nebus tokio masto, kaip geležinkelio atveju. Todėl manau, ir pietinė Rusijos Federacijos grupė taip pat supranta, kad ji netrukus bus pasmerkta. Netrukus rusai turės tris galimybes: bėgti, kol dar nevėlu; laukti ir pasiduoti; arba, jei nenorės, bus tiesiog sunaikinti mūsų ginkluotųjų pajėgų“, – pridūrė O.Hetmanas.

Kalbant apie puolimą į pietus, akivaizdu, kad Ukrainos vadovybė ypatingą dėmesį skiria Krymui. Be smūgių į tiltus, ten beveik kasdien girdimi sprogimai, o nežinomi dronai atakuoja karinius objektus ir taikosi į Rusijos Juodosios jūros laivyno laivus.

Rumunų prezidentas Klausas Iohannisas trečiadienį nepriimtinais pavadino Rusijos pakartotinius išpuolius prieš Ukrainos Dunojaus uostų infrastruktūrą netoli Rumunijos.

„Nepaliaujamos Rusijos atakos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą prie Dunojaus, netoli Rumunijos, yra nepriimtinos, – socialiniuose tinkluose rašė K.Iohannisas. – Tai yra karo nusikaltimai ir jie dar labiau paveikia [Ukrainos] gebėjimą perduoti savo maisto produktus tiems, kam jų reikia pasaulyje.“

Maskva trečiadienį smogė pietiniam Odesos regionui, įskaitant gyvybiškai svarbius uostus, naudojamus grūdų eksportui.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Klausas Iohannis

Turkmėnistano oro linijų bendrovė „Turkmenistan Airlines“ sustabdė skrydžius į Maskvą, trečiadienį informavo avialinijų atstovai, motyvuodami susirūpinimu dėl saugumo padėties po Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos sostinę, pranešė naujienų portalas „The Guardian“.

„Dėl padėties Maskvos oro zonoje ir remiantis rizikos vertinimu, siekiant užtikrinti skrydžių saugumą, visi „Turkmenistan Airlines“ skrydžiai maršrutu Ašchabadas-Maskva-Ašchabadas bus sustabdyti“, – sakoma oro linijų bendrovės pranešime.

Pasak „Reuters“, „Turkmenistan Airlines“ vietoje to nukreips savo skrydžius į Kazanę.

„Scanpix Baltics“/Bendrovės „Turkmenistan Airlines“ lėktuvas

Naktinio apšaudymo metu Rusija nusitaikė į Ukrainos Izmailo uostą, kuris žinomas kaip prekybos grūdais taškas kitoje Dunojaus pusėje nuo Rumunijos krantų.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad buvo apgadintas grūdų sandėlis.

Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalino keliomis nuotraukomis iš įvykio vietos, kuriose matyti, kaip ugniagesių komandos bando užgesinti gaisrą daugiaaukščiame pastate.

VIDEO: Rusijos bepiločiai atakavo Odesą – pažeista uosto infrastruktūra

Rusijos bepiločiai atakavo Odesą – pažeista uosto infrastruktūra

Reuters

Viena Ukrainos pramonės bendrovė naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad pagrindinis išpuolio taikinys buvo Izmailas, o žalos lygį apibūdino kaip „rimtą“.

Ukrainos prokuratūra paskelbė nuotraukas, kuriose matyti karo nusikaltimų tyrėjas prie sugriauto pastato ir mažiausiai du apgadinti bokštai, iš kurių krenta kviečiai.

Uostas, esantis kitapus upės nuo NATO narės Rumunijos, buvo pagrindinis alternatyvus grūdų eksporto iš Ukrainos maršrutas nuo tada, kai Rusija liepos viduryje atnaujino faktinę Ukrainos Juodosios jūros uostų blokadą.

Rusija jau daugiau kaip dvi savaites nesiliaujamai puola Ukrainos žemės ūkio ir uostų infrastruktūrą.

„Priešas ... bando sunaikinti Ukrainos grūdus, puola pramonės ir uostų infrastruktūrą. Deja, yra smūgių, deja, buvo apgadintas sandėlis, o vietoje kilo gaisrai“, – vaizdo pareiškime sakė Ukrainos savanorių armijos pietuose, kuri yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalis, atstovas Serhijus Bratčiukas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakos padariniai Izmaile

„Rusija bando išbraukti Ukrainą iš būsimo susitarimo dėl grūdų ir, svarbiausia, strategiškai išstumti mūsų šalį iš pasaulinės maisto produktų rinkos“, – pridūrė jis.

Prieš Rusijai pasitraukiant iš Juodosios jūros susitarimo, Ukrainos Dunojaus upės uostai sudarė maždaug ketvirtadalį grūdų eksporto ir nuo to laiko tapo pagrindiniu jų išvežimo keliu.

Laikinai okupuotame Kryme netoli kaimo, kuriame yra oro pajėgų bazė, skelbia „Radio Svoboda“.

Anoniminiai „Telegram“ kanalai taip pat praneša apie sprogimą netoli Hvardijskės kaimo Simferopolio rajone.

Ten yra įsikūrusi Hvardijskės oro pajėgų bazė. Aerodromas pavaldus Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms. „Radio Svoboda“ praneša, kad ten dislokuotas 37-asis Rusijos mišrusis aviacijos pulkas.

Okupacinė Krymo valdžia kol kas incidento nekomentavo.

Jau žinoma, kad dėl sprogimų buvo laikinai užblokuotas eismas Kerčės tiltu. Pasak „Kryminform“, eismas Kerčės tiltu esą buvo sustabdytas 20 min., tačiau „dabar eismas jau atnaujintas“.

Sąjungininkės Lenkija ir Ukraina antradienį iškvietė viena kitos pasiuntinius dėl kaistančio ginčo ukrainietiškų grūdų importo klausimu.

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos padėjėjas Marcinas Przydaczas pirmadienį sakė, kad Varšuvai, paraginusiai Europos Sąjungą pratęsti ukrainietiškų grūdų importo draudimą, prioritetas buvo lenkų ūkininkų interesai.

„Ukraina gavo daug paramos iš Lenkijos, vertėtų jai pradėti vertinti Lenkijos pastarųjų mėnesių ir metų vaidmenį dėl Ukrainos“, – pridūrė M.Przydaczas.

„Picture-Alliance“/„Photothek“/„Scanpix“/Marcinas Przydaczas

Kyjivas reaguodamas antradienį į savo Užsienio reikalų ministeriją iškvietė Lenkijos ambasadorių.

„Pareiškimai apie tariamą ukrainiečių nedėkingumą (...) neatspindi tikrovės ir todėl yra nepriimtini“, – sakoma Ukrainos pareiškime.

Lenkija atsakė į Užsienio reikalų ministeriją iškviesdama Ukrainos pasiuntinį Vasylį Zvaryčą, bet vėliau nurodė, kad trečiadienį priims jo pavaduotoją, nes pats V.Zvaryčas šiuo metu yra Kyjive.

Varšuva yra viena ištikimiausių Ukrainos sąjungininkių Kyjivui kovojant su Rusijos invazija. Tačiau įtampa tarp kaimynių išaugo, kai Lenkija pasipriešino ukrainietiškų grūdų importui, sukėlusiam vietos ūkininkų protestus.

Rusijai pradėjus karą, ES panaikino muitus Ukrainos eksportui, kad padėtų Kyjivui gauti gyvybiškai svarbių pajamų.

Tačiau bloko narės, besiribojančios su šia pasauline žemės ūkio galybe, pradėjo drausti jos importą po to, kai vietos ūkininkai pareiškė protestą, tvirtindami, kad dėl ukrainietiškų grūdų pertekliaus mažėja kainos.

Birželį Briuselis sutiko leisti Lenkijai, Bulgarijai, Vengrijai, Slovakijai ir Rumunijai apriboti grūdų importą iš Ukrainos iki rugsėjo.

Tačiau Lenkija liepą paragino Europos Sąjungą pratęsti draudimą, kuris baigsis rugsėjo 15 dieną, ir pagrasino, kad priešingu atveju jį pratęs vienašališkai.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį vakare pasidalino tradiciška karo eigos apžvalga, kurioje aptarė padėtį skirtinguose fronto sektoriuose ir pažymėjo, kad dabar fiksuoja pereinamąjį etapą ukrainiečių kontrpuolime.

Anot jo, nors rusai praneša apie Zaporižios kryptyje sumažėjusį Ukrainos pajėgų aktyvumą dėl galimai vykdomo persigrupavimo, kai kurie Ukrainos šaltiniai teigia atvirkščiai – sako, kad puolimas vyksta toliau ir su didele jėga.

„Visgi, mano nuomone, kol kas kažkokių didesnių pasiekimų ukrainiečiai čia dar neturi, nors rusų gynyba ir braška“, – rašė karo ekspertas.

Kalbėdamas apie mūšius prie Bachmuto, E.Papečkys atkreipė dėmesį, jog jų intesyvumas kol kas yra neaiškus.

„Kol kas esu linkęs tikėti, kad čia ir Kreminos rajone vyksta poziciniai mūšiai, kai abi pusės mažiau juda, bet daugiau tvatina viena kitą artilerijos ir salvinių raketinių sistemų ugnimi“, – teigė jis.

Karo eksperto įžvalgos nurodo, jog ukrainiečiai suaktyvino veiksmus prie Marjinkos, kur rusams teko gintis nuo visos serijos atakų. Jo nuomone, šis fronto ruožas būtų tinkamas atitraukti rusų dėmesiui, kad jie neperkeltų savo dalinių Zaporižios kryptimi.

Tačiau kova tarp Ukrainos ir Rusijos vyksta ne tik fronte. Per pastarąją savaitę dronai net du kartus aplankė Maskvą. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Kreminos

„Kremlių šios atakos sostinėje labai suerzino, matosi iš lakoniškų, bet gana nervingų komentarų. Kai Rusija apšaudo Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus, tai yra „specialioji karinė operacija“, o kai ukrainiečiai – „terorizmas“, – reziumavo E.Papečkys.

Vertindamas tolesnę karo perspektyvą karybos žinovas pažymėjo, jog prieš kelias dienas nesutiko su nuomone, kad Ukraina jau pradėjo antrąjį etapą ir pereina į daug galingesnį puolimą Zaporižios kryptyje.

„Yra tam tikri požymiai perėjimo į kitą etapą, toliau telkiamos naujos pajėgos ir spaudimas Rusijos pajėgų gynybai bus ir toliau išlaikomas toks pat, o galbūt net stiprinamas“, – pridūrė jis.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka galimai davė suprasti, kad ketina pasinaudoti šiuo metu jo šalyje esančia privačia samdinių grupuote „Wagner“, kad sukurtų neįvardintos Baltarusijos „kontraktinės kariuomenės“ pagrindą, pažymėjo JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai. 

Antradienį A.Lukašenka pareiškė, kad siekia išlaikyti „Wagner“ grupę Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose, pasitelkdamas patyrusius jos kovotojus „aktyvesniam kontraktinės kariuomenės kūrimui“.

Baltarusija šiuo metu neturi „kontraktinės kariuomenės“ ar struktūros, primenančios „kontraktinę kariuomenę“, kuri šiame kontekste greičiausiai reiškia rusišką terminą „kontraktininkai“ – profesionalūs kariai savanoriai, o ne šauktiniai.

„AP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Pasak ISW, Baltarusijos kariuomenėje nėra aukštesnių nei brigados lygmens formuočių, o pagrindiniai Baltarusijos koviniai daliniai yra šešios atskiros brigados (trys mechanizuotosios, dvi oro desanto ir viena specialiųjų pajėgų), kurias sudaro daugiausia 18 mėnesių karo prievolininkai ir kai kurie samdiniai.

Norint sukurti „kontraktinę kariuomenę“, greičiausiai reikėtų sukurti naują formuotę arba iš esmės perorganizuoti esamas Baltarusijos brigadas ir pertvarkyti Baltarusijos karių apmokymo sistemą, kad būtų sukurtos ilgamečių profesionalių karių pajėgos, kaip anksčiau (ir nesėkmingai) bandė padaryti Rusija 2000-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje.

Tuometinis Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas 2016 m. pareiškė, kad Baltarusija neturėtų ir neplanuoja atsisakyti tradicinės štabų ir kadrų sistemos ir turėti visiškai kontrakto principu dirbančią kariuomenę, priminė analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą, kad ji rugpjūčio 1 d. bepiločiais pusiau povandeniniais laivais bandė užpulti du Juodosios jūros laivyno patrulinius laivus.
• Tikėtina, kad rugpjūčio 1 d. anksti ryte Ukrainos atstovai surengė dar vieną bepiločio orlaivio smūgį Maskvos miestui.
• Rusijos gynybos ministerija ir toliau pozicionuoja Rusijos generalinio štabo viršininką armijos generolą Valerijų Gerasimovą kaip veiksmingą ir įsitraukusį karo vadą Ukrainoje.
• Pranešama, kad rugpjūčio 1 d. du Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, rugpjūčio 1 d. pasistūmėjo į priekį netoli Bachmuto.
• Rusijos bendrovės, kurioms Vakarų sankcijos netaikomos, toliau verbuoja savanorius kovoti kare Ukrainoje.
• Iranas siekia statyti dronų gamyklas Baltarusijoje ir Rusijoje, o tai padėtų Maskvai lengviau įsigyti Irano dronų ir suteiktų Iranui daug ekonominės ir karinės naudos.
• Rugpjūčio 1 d. Rusijos ministrų kabinetas suteikė Rusijos kovotojams savanoriams ir Donecko liaudies respublikos bei Luhansko liaudies respublikos milicijos kovotojams veteranų statusą.
• Rusijos okupacinė valdžia, prisidengdama švietimo ir reabilitacijos programomis, toliau deportuoja vaikus iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.

Per pastaruosius du mėnesius Rusija galimai pradėjo formuoti naujas dideles formuotes, kad sustiprintų savo sausumos pajėgas, kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. 

Teigiama, kad viena iš tokių formuočių – 25-oji jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija.

Pasak britų žvalgybos, nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija daugiausia dislokavo mobilizuotus rezervistus, kad papildytų įsteigtas formuotes arba sudarytų teritorinės gynybos pėstininkų pulkus.

Ji retai steigė naujas, visas pajėgas apimančias organizacijas, pavyzdžiui, jungtines ginkluotųjų pajėgų kariuomenes, kurios skirtos būti savarankiškomis pajėgomis.

Išimtis buvo 2022 m. vasarą sukurtas 3-iasis armijos korpusas, kuris iš esmės veikė prastai.

„Bet kokį naują darinį Rusija greičiausiai dislokuos Ukrainoje kaip rezervines pajėgas. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje Rusija siekia sustiprinti savo pajėgas, konfliktuodama su NATO“, – rašoma apžvalgoje.

Be naujos didelės privalomosios mobilizacijos bangos Rusija, vargu, ar ras pakankamai naujų karių, kad galėtų aprūpinti net vieną naują kariuomenę.

Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai išstūmė Rusijos užpuolikus iš jų pozicijų į pietus nuo Avdijivkos.

Tai teigiama karinės žiniasklaidos centro pranešime.

„Gynybos pajėgoms vykdant puolimą, priešas buvo priverstas pasitraukti iš savo pozicijų į pietus nuo Avdijivkos“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Pavlo Kovalčiukas.

Jis taip pat sakė, kad Bachmuto sektoriuje Ukrainos kariai toliau vykdo puolamąsias operacijas į pietus nuo Bachmuto miesto. Pasak P.Kovalčiuko, priešas „veltui bandė susigrąžinti prarastas pozicijas į šiaurę ir vakarus nuo Kliščijivkos ir į šiaurės vakarus nuo Kurdiumivkos“.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos puolimą Kupjansko ir Lymano kryptimis.

Per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 27 priešo artilerijos dalinius ir likvidavo 540 rusų okupantų. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Bendri rusų koviniai nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios iki šios dienos yra maždaug 247 230 žmonių (540 per pastarąją parą), tankų – 4217 (+1), šarvuotų kovos mašinų – 8213 (+8), artilerijos sistemų – 4866 (+27), daugkartinio paleidimo raketų sistemų – 700 (+1), priešlėktuvinės gynybos sistemų – 463 (+1), operacinio ir taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 4042 (+15).

Lenkija pranešė, kad antradienį du Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę, ir paskelbė, kad reaguodama į tai padidins karinių pajėgų dislokavimą prie savo rytinės sienos.

„Lenkijos oro erdvę pažeidė du Baltarusijos sraigtasparniai, kurie treniravosi netoli sienos“, – sakoma Lenkijos gynybos ministerijos pranešime.

Anksčiau antradienį Lenkijos kariuomenė teigė, kad sraigtasparniai nepažeidė NATO šalies oro erdvės, tačiau vėliau savo pareiškimą atšaukė.

„Pažeidimas įvyko Bialovežos apylinkėse, labai mažame aukštyje, todėl radarų sistemos negalėjo jo aptikti“, – sakė ministerija.

Ji pridūrė, kad apie incidentą buvo pranešta NATO.

Pranešime taip pat teigiama, kad gynybos ministras įsakė padidinti karių skaičių Baltarusijos pasienyje, remdamasis suintensyvėjusiais Rusijos ir Baltarusijos hibridiniais veiksmais prieš Lenkiją.

Baltarusių gynybos ministerija pareiškė, kad teiginius apie pažeidimą „pateikė Lenkijos karinė ir politinė vadovybė, siekdama dar kartą pateisinti pajėgų ir priemonių telkimą prie Baltarusijos sienos“.

Lenkija ir jos kaimynės rytiniame NATO flange yra išreiškusios susirūpinimą dėl galimos grėsmės iš Baltarusijos, kurioje šiuo metu yra įsikūrusi samdinių grupė „Wagner“.

Šeštadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad šimto „Wagner“ samdinių grupė Baltarusijoje priartėjo prie Lenkijos sienos.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Rusijos gynybos ministerija ir toliau laikosi pozicijos, kad Rusijos generalinio štabo viršininkas, armijos generolas Valerijus Gerasimovas, yra veiksmingas vadas, vadovaujantis operacijų Ukrainoje teatrui, teigiama Karinių tyrimų instituto pranešime.

Institutas pažymėjo, kad Rusijos gynybos ministerija rugpjūčio 1 d. paskelbė vaizdo įrašą, kuriame V.Gerasimovas esą apžiūri priešakinį vadavietės postą vakarinėje Zaporižios srityje ir gauna informaciją apie Ukrainos operacijas ir Rusijos gynybą šiame regione.

„Šis vaizdo įrašas yra vienas pirmųjų viešų Gerasimovo pasirodymų po birželio 24 d. “Wagner„ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino surengto maišto ir rodo, kad Rusijos gynybos ministerija ir toliau pabrėžia Gerasimovo, kaip teatro vado, vaidmenį“, – pranešime teigė ISW analitikai.

„TASS“/ „Telegram“/Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas

Anksčiau kai kurie Rusijos šaltiniai teigė, kad po „Wagner“ maišto generolas pulkininkas Michailas Teplinskis pakeitė V.Gerasimovą karinių operacijų Ukrainoje vado pareigose. Tačiau ISW pabrėžė, kad negali patikrinti šių gandų, ir mano, kad V.Gerasimovas greičiausiai nominaliai išsaugos savo pareigas Rusijos ginkluotosiose pajėgose.

„Gynybos ministerijos vaizdo įrašuose Gerasimovas rodomas kaip Rusijos gynybos operacijų viename iš Ukrainos kontrpuolimo sektorių pietuose architektas.

Šis vaidmuo anksčiau buvo priskiriamas buvusiam Jungtinės pajėgų grupės Ukrainoje vado pavaduotojui armijos generolui Sergejui Surovikinui ir buvusiam 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos (Pietų karinės apygardos) vadui generolui majorui Ivanui Popovui, prieš juos tariamai atleidžiant birželio 28 d. ir liepos 15 d. dėl konfrontacijos su Gerasimovu ir nesiskaitymo su hierarchija Rusijos gynybos ministerijoje“, – sakoma ISW ataskaitoje.

Maskvos bepiločių orlaivių ataką buvo pažeista Ukrainos pietinio Odesos regiono uosto infrastruktūra, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.

Ukrainos pajėgos pranešė, kad atrėmė iš Azovo jūros per Juodąją jūrą paleistus iranietiškus bepiločius orlaivius „Shahed“, kurie buvo nukreipti į Odesos regioną.

„Akivaizdus priešo taikinys buvo regiono uosto ir pramonės infrastruktūra. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos dirbo be pertraukos beveik 3 valandas“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Pietų operatyvinė karinė vadovybė. 

Atakos metu buvo apgadinta uosto infrastruktūra. 

„Dėl išpuolio kilo gaisras regiono uosto ir pramonės infrastruktūros objektuose, buvo apgadintas liftas“, – sakė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas. 

Jis nurodė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos ir kol kas nėra jokių pranešimų apie nukentėjusiuosius.

Maskva ne kartą atakavo Odesą nuo tada, kai ji praėjusį mėnesį pasitraukė iš grūdų sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Pagal šį susitarimą per metus iš Ukrainos uostų buvo išvežta apie 33 mln. tonų grūdų, o tai padėjo stabilizuoti pasaulines maisto kainas ir išvengti grūdų trūkumo

Ukrainos Reni ir Izmailo uostai tapo labai svarbūs pasauliniam maisto produktų tiekimui ir dabar sunkiai pajėgia apdoroti visus grūdus, sukeldami didžiules spūstis.

Šie Dunojaus upės uostai šiuo metu yra pagrindiniai Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto keliai, tačiau jie taip pat yra apšaudomi Maskvos.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad trečiadienio naktį per Rusijos bepiločių orlaivių ataką padaryta žala keliems sostinės rajonams. 

„Dėl priešo atakos prieš sostinę ir nukritusių (bepiločio orlaivio) nuolaužų buvo apgadintas negyvenamasis pastatas Solomjansko rajone“, – platformoje „Telegram“ rašė V.Klyčko. 

Šiame rajone yra tarptautinis oro uostas. 

„Sviatošinsko rajone užsidegė medis“, – nurodė jis. 

V.Klyčko pridūrė, kad per išpuolį niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas.

Naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Ukrainos sostinėje girdėjo mažiausiai tris sprogimus.

Kyjivo miesto karinė administracija nurodė, kad bepiločio orlaivio dalys nukrito ant vaikų žaidimų aikštelės Holosjivskio rajone, o negyvenamame pastate kilo gaisras, ir pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Kiek anksčiau Kyjivo miesto karinė administracija buvo paskelbusi perspėjimą dėl atakos ir liepė gyventojams likti slėptuvėse. 

Trečiadienį pietiniame Odesos regione taip pat buvo surengta dronų ataka, „Telegram“ pranešė regiono karinė administracija, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Išpuoliai įvykdyti kitą dieną po to, kai Rusija pranešė numušusi ukrainiečių bepiločius orlaivius, nutaikytus į Maskvą, Krymą ir laivus Juodojoje jūroje. 

Antradienį Maskvoje į tą patį biurų pastatą buvo smogta antrą kartą po kelių dienų.

Pirmadienį Rusija pareiškė, kad intensyvins smūgius Ukrainos karinei infrastruktūrai, atsakydama į dronų atakas savo teritorijoje, dėl kurių ji kaltina Kyjivą. 

Praėjusią savaitę Maskva surengė naktinę dronų ataką prieš Kyjivą – visus atskridusius bepiločius orlaivius pavyko numušti.