Pranešta apie sprogimus Krymo tilto apylinkėse

Pranešama, kad Krymo tilto apylinkėse įvyko keli sprogimai, rašo UNIAN.

Vietos gyventojai nurodo, kad netoli Jakovenkovo kaimo girdėjo stiprų sprogimą. Pranešama, kad incidento vieta yra netoli Krymo tilto. Vėliau Krymo tilto apylinkėse nugriaudėjo naujas galingas sprogimas, o po to ir trečias.

„Jau įvyko keli sprogimai, girdimas šaudymas“, – nurodoma „Talegram“ kanale „VChK-OGPU“, kurį cituoja UNIAN.

„Mash“ praneša, kad ant Krymo tilto išjungtas apšvietimas, greičiausiai dėl saugumo priemonių. Įėjimas į patį tiltą šiuo metu uždarytas.

Krymo tiltu blokuojamas eismas, dingo elektra, praneša televizijos kanalas SOTA.

„Garsūs garsai, kuriuos prieš valandą girdėjo Kerčės gyventojai, niekaip nesusiję su Krymo tiltu. Buvo paskelbta apie užpuolimo grėsmę. Ją pašalinus, judėjimas bus atnaujintas“, – savo „Telegram“ kanale rašė Krymą okupavusios „valdžios“ atstovas Olegas Kriučkovas, kurį cituoja rbc.ua.

Jis taip pat paragino „neaštrinti“ situacijos ir paskelbė apie „visų tarnybų“ darbą. Be to, jis teigė negalįs patvirtinti informacijos apie sprogimus Krymo tilto rajone.

Tuo tarpu vadinamasis visuomeninio judėjimo „Mes kartu su Rusija“ vadovas, propagandistas Vladimiras Rogovas sakė, kad Krymo tilto rajone įvyko sprogimas ir kilo gaisras.

Vladimiras Rogovas praneša, kad Kerčės sąsiauryje esą buvo sunaikinti trys antžeminiai bepiločiai orlaiviai.

Tuo tarpu Ukrainos kanalai praneša, kad, preliminariais duomenimis dronas galėjo pataikyti į Rusijos tanklaivį „Sig“, kuris gabeno aviacinius degalus iš Krymo į Siriją, už ką jis buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašus.

Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos projektui „Loss.NET“ pavyko nustatyti 61 431 Rusijos karių, žuvusių Ukrainoje, duomenys pateikiami svetainėje.

 Svetainės lankytojai iš Rusijos teritorijos gali pasitikrinti, ar šioje duomenų bazėje yra jų artimųjų duomenų.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Vidaus reikalų ministerijos projektas „Loss.NET“ įgyvendintas bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ir ryšių ministerija, ypač su Koordinaciniu štabu dėl elgesio su karo belaisviais (projektas „Noriu gyventi“) ir Nacionaline policija.

Projekto tikslas – pasipriešinti Kremliaus naratyvams pateikiant objektyvius duomenis apie Rusijos Federacijos nuostolius kare.

Pranešama, kad nuo „Poter.NET“ paleidimo gerokai padaugėjo pasiduodančių Rusijos kariškių.

Gynybos viceministrė Hanna Maliar pranešė, kad ukrainiečių gynėjai šalies pietuose kai kur jau pralaužė pirmąją rusų gynybos liniją ir perėjo į tarpinę liniją.

„Jei kalbėsime apie pietus, kaip ir Bachmuto kryptimi, mūsų pajėgos toliau vykdo puolamuosius veiksmus, prasiskindamos kelią pro rimtą priešo pasipriešinimą – tai nuolatinis artilerijos apšaudymas, minavimas. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Tačiau mūsų pajėgos pietuose kai kur jau pralaužė pirmąją gynybos liniją ir perėjo į tarpinę liniją. O ten jie dabar susiduria su tuo, kad priešas iš tikrųjų pastatė inžinerinius įtvirtinimus pagrindinėse, svarbiausiose vadavietėse. Tai, žinoma, apsunkina mūsų karių judėjimą ir pačias kovines operacijas.

Tiek pietuose, tiek rytuose priešas didina savo rezervus. Dabar jie daugiausia telkia profesionalius dalinius. Mes dabar taisome oro desantinius šturmo dalinius, kurie buvo mesti į mūšį ir ten, ir ten“, – nurodė viceministrė.

Rusijos Federacija stengiasi destabilizuoti padėtį Ukrainoje, naudodamasi visais įmanomais ištekliais, įskaitant religines institucijas.

Tai pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Pasak jo, tai ypač akivaizdu per pastarąsias dvi savaites.

„Vyksta didžiulės diskreditacijos kampanijos, informacinėje erdvėje vykdomos specialiosios operacijos ne tik mūsų šalies teritorijoje, bet ir Vakaruose“, – pabrėžė jis, nepatikslindamas, apie ką konkrečiai kalba.

O.Danilovas pabrėžė, kad rusai negali ukrainiečių nugalėti mūšio lauke, todėl stengiasi pakenkti situacijai šalies viduje. Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacija jau daugelį metų bando padalyti Ukrainą į dalis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Deja, tame dalyvauja Rusijos Federacijai pavaldžios religinės institucijos“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

O.Danilovas išreiškė apgailestavimą, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada nepriėmė įstatymo dėl Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios veiklos.

„Gaila, kad Aukščiausiosios Rados deputatai vis dar nepriima įstatymų, kurie užbaigtų šią problemą. Tai reikia spręsti, nes jei paliksime šią problemą neišspręstą, tik laiko klausimas, kada jie įtrauks žmones, kažkas atviru, o kažkas uždaru formatu, kad pasiektų savo tikslą“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

 Ukraina pranešė, kad jos jūrų bepiločiai lėktuvai penktadienio naktį smogė pagrindiniam Rusijos uostui ir apgadino karo laivą, o šis išpuolis pabrėžė augančius Kyjivo karinius pajėgumus, nes Juodoji jūra tampa vis svarbesniu karo lauku, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“.

Smūgis Novorosijske kelioms valandoms sustabdė jūrų eismą ir buvo pirmas kartas, kai per beveik 18 mėnesių trunkantį konfliktą buvo atakuotas komercinis Rusijos uostas. Uoste yra karinio jūrų laivyno bazė, laivų statybos statyklos ir naftos terminalas, jis yra labai svarbus eksportui. Uostas yra maždaug už 110 km į rytus nuo Krymo, kur Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį užkirto kelią kitai atakai.

Pasak saugumo tarnybos pareigūno, Ukrainos saugumo tarnyba ir šalies karinis jūrų laivynas įvykdė išpuolį, kurio metu buvo apgadintas Rusijos karinio jūrų laivyno desantinis laivas „Olenegorsky Gornyak“. Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas teikti informaciją žiniasklaidai, sakė, kad dėl atakos laivas negalėjo vykdyti kovinių užduočių.

„The Associated Press“ išanalizuotose palydovinėse nuotraukose matėsi, kad iš laivo teka nafta. Iš „Planet Labs“ gautoje nuotraukoje, padarytoje praėjus kelioms valandoms po atakos, matėsi prieplaukos laivas, o šalia jo – kitas laivas. Nuotraukoje matomas laivas atitiko laivo „Olenegorsky Gornyak“ išmatavimus, taip pat žinomus laivo fizinius požymius. 

„Scanpix“/AP nuotr./Apgadintas Rusijos karo laivas „Olenegorsky Gornyak“

Ukrainos Gynybos pajėgos ir toliau sėkmingai naikina okupantų įrangą ir ginklus. Generalinio štabo duomenimis, gynybos pajėgų lėktuvai per dieną sudavė 7 smūgius į priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonus.

Sėkmingą darbą taip pat demonstravo raketiniai ir artilerijos daliniai. Per dieną buvo smogta 9 artilerijos ginklų šaudymo pozicijoms ir dviem priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonams.

Savo ruožtu užpuolikai toliau terorizavo Ukrainą.

„Per dieną priešas surengė 39 oro smūgius (panaudojo 2 atakos bepiločius lėktuvus “Shahed-136/131„, visi jie buvo sunaikinti) ir atliko 43 apšaudymus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Pažymima, kad dėl Rusijos teroristinių atakų, deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų tarp civilių gyventojų, sugriauti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.

Pastarosiomis dienomis Rusijoje surengti mažiausiai devyni išpuoliai prieš karių verbavimo centrus – jie buvo padegti arba bandyta tai padaryti. Manoma, kad šios atakos įkvėptos nežinomų asmenų, kurie susisiekę su žmonėmis įsakydavo jiems atakuoti verbavimo centrus. Rusams būdavo grasinama, kad jei to nepadarys, susilauks nemalonumų jie patys arba šeimos nariai.

Pirmi tokie incidentai užfiksuoti šeštadienį Kryme ir Kazanėje.

Kryme Rusijos pareigūnai sulaikė vidutinio amžiaus moterį, kuri bandė padegti verbavimo centrą. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“ ir svetainė „Realnoje Vremja“.

Kazanėje sulaikyta 62 metų moteris tyrėjams aiškino, kad su ja susisiekė asmenys grasino nužudyti jos dukrą, jei ji nepaisys jų keliamų reikalavimų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija

Penktadienį Bulgarijos vyriausybė pritarė beveik šimto šarvuočių perdavimui Ukrainai, pranešė naujienų portalas „24 valandos“.

Teigiama, kad Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos gynybos ministerija susitarė dėl projekto dėl neatlygintino šarvuočių tiekimo. Šiuo metu Bulgarijos vidaus reikalų ministras Kalinas Stojanovas turi suderinti ir pasirašyti susitarimą.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos nenaudojamų šarvuočių dovanojimo buvo susitarta per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Bulgarijoje praėjusį mėnesį.

Anksčiau Bulgarijos parlamento narys Ivailo Mirčevas aiškino, kad tai buvo apie šimtas šarvuočių. Jis yra vienas iš šio sprendimo projekto iniciatorių. Kartu su šarvuočiais Bulgarija perduos papildomų atsarginių dalių ir ginklų.

Perduodami ginklai ir transporto priemonės nebus naujos: kalbama apie šešiasdešimtųjų ir septyniasdešimtųjų metų gamybos įrangą. Ji buvo įsigyta seniai ir niekuomet nepanaudota.

Neseniai Bulgarijos vyriausybė patvirtino naują karinės ir techninės pagalbos Ukrainai paketą. Šalies vyriausybė taip pat nusprendė prisijungti prie bendro šaudmenų pirkimo Ukrainai pagal Europos gynybos agentūros projektą, kuriame jau dalyvauja 24 ES valstybės narės ir Norvegija.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė vis dar tikintis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rugpjūtį apsilankys Turkijoje, Ankarai siekiant atkurti susitarimą, pagal kurį Ukraina galėjo Juodąja jūra eksportuoti grūdus.

„Tikslios datos dar nėra, bet mano užsienio reikalų ministras ir žvalgybos vadovas derasi“, – sakė R.T.Erdoganas žurnalistams po penktadienio maldų Stambulo mečetėje.

„Manau, kad šis vizitas įvyks rugpjūčio mėnesį“, – sakė jis.

Turkija buvo viena iš svarbiausių dabar jau žlugusio susitarimo, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai Juodąja jūra eksportuoti grūdus, žaidėjų.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

2022 metų liepą Ankarai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas susitarimas nustojo galioti praėjusį mėnesį, kai Maskva atsisakė jį pratęsti.

R.T.Erdoganas trečiadienį telefonu paragino V.Putiną toliau nedidinti įtampos po to, kai Maskva smogė objektams, svarbiems grūdų gabenimui iš Ukrainos.

R.T.Erdoganas penktadienį sakė, kad su Rusija sutaria dėl poreikio eksportuoti grūdus į mažiau išsivysčiusias Afrikos šalis.

„Grūdus iš Juodosios jūros [iniciatyvos] paversime miltais ir gabensime juos į neturtingas, mažiau išsivysčiusias Afrikos šalis“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu R.T.Erdoganas pranešė, kad V.Putinas rugpjūtį apsilankys Turkijoje.

Tačiau Maskva supyko, kai V.Zelenskis grįžo iš Stambulo su penkiais pulko „Azov“ vadais, kurie pagal susitarimą su Maskva dėl apsikeitimo belaisviais turėjo likti Turkijoje iki konflikto pabaigos.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tuo metu sakė, kad tai buvo tiesioginis galiojančių susitarimų su Turkija sąlygų pažeidimas.

NATO narė Turkija per visą karą sugebėjo palaikyti draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.

Ankara vengia prisidėti prie Rusijai taikomų Vakarų sankcijų, tačiau tiekia ginklus Ukrainai.

Jei per artėjančias derybas Saudo Arabijoje Kinija patvirtins Ukrainos taikos formulę, tai bus kol kas didžiausias diplomatinis pasiekimas, pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“.

Kaip žinia, Pekinas palaiko glaudžius ekonominius ir diplomatinius santykius su Rusija ir iki šiol atmetė tarptautinius raginimus pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.

Verta paminėti, kad Kinija buvo pakviesta į ankstesnį derybų etapą Kopenhagoje birželio pabaigoje, tačiau jame nedalyvavo.

„Šį kartą pakartojome savo darbą su Pekinu... ir turime tam tikrų teigiamų signalų“, – agentūrai tvirtino Vokietijos vyriausybės pareigūnas.

Kinijos užsienio reikalų ministerija tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar Pekinas dalyvaus susitikime.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos specialusis atstovas Eurazijos reikalams Li Hui

„Kinija yra pasirengusi dirbti kartu su tarptautine bendruomene, kad ir toliau atliktų konstruktyvų vaidmenį sprendžiant padėtį“, – sakė Užsienio reikalų ministerija.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Pekinui esą atstovaus specialusis atstovas Eurazijos reikalams Li Hui.

Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad daugiau kaip 40 šalių planuoja dalyvauti taikos Ukrainoje derybose, kurios artimiausiomis dienomis vyks Saudo Arabijoje.

„Tai dar ne aukščiausiojo lygio susitikimas, o susitikimas patarėjų saugumo klausimais ir atitinkamų užsienio politikos patarėjų arba užsienio reikalų ministerijų politinių direktorių lygiu. Tai jau antras toks susitikimas. Pirmasis įvyko birželio 24 d. Kopenhagoje. Tada jame dalyvavo penkiolika šalių“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.

Pasak jo, iš kai kurių šalių dar gaunami patvirtinimai, todėl tikslaus dalyvių skaičiaus įvardyti neįmanoma.

Sumažėjusias biudžeto pajamas Kremlius dengia iš rezervinių fondų, kuriuos Rusija aktyviai pildė užsienio valiuta ir auksu prieš plataus masto invaziją į Ukrainą.

Jų apimtis vertinama daugiau kaip 150 mlrd. dolerių, komentare „Ukrinform“ teigė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Iš tikrųjų būtent iš šių rezervų Rusija finansuoja karą: išlaiko kariuomenę, gamina ir perka ginklus“, – sakė A.Jusovas.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos ištekliai nėra neriboti, o karas yra labai brangus. Atsižvelgiant į tai, sisteminės krizės procesas Rusijoje yra negrįžtamas ir tik laiko klausimas.

Pažymima, kad, be atsargų, Rusija gauna pajamų iš naftos eksporto. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, metų pradžioje Rusija eksportavo 8,3 mln. barelių naftos per dieną – tai didžiausias kiekis nuo 2020 m. balandžio mėn. Didžiausi pirkėjai buvo šie:

• Kinija (43 proc. Rusijos naftos eksporto);
• Indija (36 proc.);
• ES (8 proc.);
• Turkija (3 proc.).

Tačiau nustačius Rusijos naftos pirkimo kainų viršutinę ribą, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius, palyginti su 2022 m. sausio-balandžio mėnesiais, pajamos iš šios pramonės šakos sumažėjo 52 proc.

Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai vienoje Kyjivo kavinėje susitiko su 16-mete Ilona Pavliuk, kuri beveik pusantrų metų slapstėsi Rusijos okupacijos sąlygomis, o praėjusį mėnesį drąsiai pabėgo. Ištrūkusi į laisvę ji negalėjo atsistebėti paprastomis laisvų žmonių kasdienybės smulkmenomis.

„Žmonės čia tokie malonūs, jie tave pamokys, net jei tau ir nesiseka. Jie netgi gali žaisti kartu su tavimi, – pasakojo ji. – Okupacijoje nebuvo jokio pingpongo, vaikai net stadionuose nežaidžia futbolo. Naujojoje Kachovkoje yra stadionas, kuriame jau niekas nežaidžia“.

Mergina atviravo, jog jos tėvas serga, bet vis tiek, rusams atėjus į jų kaimą Piščane, esantį pietiniame Diepro upės krante, priėmė sprendimą ją su broliu paslėpti namuose.

„Negalėjau niekur eiti, nes tėvas nerimavo. Jis sakė, kad rusai gali mane išprievartauti. Arba nužudyti: tokių atvejų buvo. Jis net neleido man eiti į parką – jis yra už 100 metrų nuo mūsų namų! Todėl niekur neidavau, sėdėdavau namuose“, – Kyjivo nakvynės namuose atskleidė Ilona.

„Reuters“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Aš nesimokiau, nebaigiau mokyklos. Neturiu jokių dokumentų“, – pridūrė ji.

Ilonos tėvas mirė praėjusį mėnesį ir paliko juos su broliu našlaičiais. Ji teigė žinojusi, kad turi išvykti, nes ją būtų išvežę į Rusiją, davę rusišką pasą ir išsiuntę į vaikų namus.

„Praėjus vienai ar dviem dienoms po to, kai išvykau, jie atėjo į mano namus, o manęs ten nebuvo. Kas būtų buvę, jei būčiau pasilikusi?“

Ilonai ir jos broliui Maksimui pavyko pabėgti padedant labdaros organizacijai „Gelbėkit Ukrainą“, kuri okupuotose Ukrainos dalyse ir pačioje Rusijoje palaiko pogrindinį tinklą, padedantį pabėgti vaikams. Jios teigimu, organizacijos pagalba iki šiol išgelbėjo 200 vaikų.

Vaikai, kurių tėvai miršta, yra patys skubiausi atvejai, nes Rusijos įvesta okupacinė valdžia greitai nustatys teisinę globą, sakė organizacijos „Gelbėkit Ukrainą“ įkūrėjas Mykola Kuleba.

„Visus vaikus, likusius be tėvų, rusai perkelia per savo teritoriją, – aiškino jis. – Jie paskiria globėją arba atiduoda vaiką į įtėvių šeimą. Po to jokie galimi susitarimai neveikia ir vaiką susigrąžinti labai sunku. Todėl labai svarbu kuo greičiau sugrąžinti vaiką, kol tas globėjas dar neatsirado.“

Maskva išdidžiai tvirtina, kad šimtus tūkstančių našlaičių ir pažeidžiamų vaikų apsaugojo nuo karo keliamų baisumų ir išvežė į Rusiją.

Ukraina sako, kad tai prilygsta prievartinei deportacijai, kuria siekiama ištrinti ukrainietišką vaikų tapatybę, o tai yra nusikaltimas žmoniškumui, dėl kurio Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje jau pateikė kaltinimus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) penktadienį pranešė, kad galėjo patikrinti Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią yra užėmusios Rusijos pajėgos, stogus ir turbinų skyrius, bet nematė jokių minų ar sprogmenų.

„TATENA ekspertai, vakar po pietų gavę galimybę patikrinti, nematė minų ar sprogmenų ant Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės 3-iojo ir 4-ojo reaktorių pastatų stogų ir turbinų skyriuose“, – sakoma pareiškime.

Didžiausią Europos branduolinį objektą Rusijos pajėgos užėmė netrukus po invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį. Ukraina ir Rusija nuo to laiko kaltina viena kitą planuojant incidentą elektrinės teritorijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA ekspertų misija lankosi Zaporožės atominėje elektrinėje

Ukrainos pajėgos teigė, kad „ant trečiojo ir ketvirtojo reaktorių išorinių stogų buvo padėti objektai, panašūs į sprogstamuosius įtaisus“.

Liepos 23 dieną TATENA ekspertai pamatė keletą minų, esančių buferinėje zonoje tarp objekto vidinio ir išorinio perimetro barjerų.

Po daugybės raginimų agentūros pareigūnams suteikti neribotą prieigą, „komanda galėjo nekliudomai užlipti ant dviejų reaktorių blokų stogų ir aiškiai matyti turbinų salių stogus“.

TATENA teiks prašymus apžiūrėti kitų keturių elektrinės blokų stogus.

„Savalaikiai, nepriklausomi ir objektyvūs pranešimai apie faktus yra labai svarbūs, siekiant tęsti TATENA pastangas remti branduolinę saugą ir saugumą karinio konflikto šalyje metu“, – sakė šios Jungtinių Tautų agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

Po to, kai pateko į rusų rankas, didžiausia Europos atominė elektrinė buvo ne kartą apšaudyta ir atkirsta nuo energetinės sistemos, todėl nuogąstaujama dėl didelio branduolinio incidento grėsmės.

Šeši reaktoriai, kurie prieš karą gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, jau ilgus mėnesius yra išjungti.

Rusijos okupantai daugiausia pastangų sutelkia į Rytus, nes mano, kad smogdami ten jie galės pakeisti fronto liniją.

Apie tai „Telegram“ pranešė gynybos ministro pavaduotojas Hana Maliar. Pasak jos, rytinis frontas išlieka priešo karo veiksmų epicentru, kuriame yra strateginės jo puolimo kryptys. 

Pasak H.Maliar, rusai mano, kad smogę į rytus, galės pasukti fronto eigą, todėl didžiausios pastangos dedamos rytuose.

Tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki kitais metais vyksiančių JAV rinkimų nepakeis savo planų dėl karo su Ukraina, tikėdamasis, kad galimas prezidento Joe Bideno pralaimėjimas privers JAV sumažinti paramą Ukrainai ir pagerins Rusijos derybines pozicijas. Tai pranešė CNN, remdamasi JAV pareigūnų pareiškimais.

Vienas iš pareigūnų sakė, kad jie „neabejoja“, jog V.Putinas „bando išsilaikyti“ iki 2024 m. rinkimų.

Kitas su žvalgyba susipažinęs šaltinis sakė, kad „Putinas žino, jog Trumpas jam padės. Tą patį žino ir ukrainiečiai bei mūsų partneriai Europoje“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Vienas Europos diplomatas CNN sakė, kad, jų nuomone, Rusijos bandymas laukti karo Ukrainoje iki JAV rinkimų „yra būtent Putino planas“.

Jungtinės Valstijos neturi aiškios informacijos apie V.Putino planus ir apie tai, ar jis sąmoningai vilkina karą tikėdamasis, kad Donaldas Trumpas arba respublikonai laimės prezidento rinkimus, pažymi laikraštis.

Tačiau kitais metais vyksiantys rinkimai išlieka svarbiausiu veiksniu, kuris, Vakarų nacionalinio saugumo, žvalgybos ir diplomatijos pareigūnų nuomone, turės įtakos V.Putino sprendimams Ukrainoje, todėl tikimybė, kad karas baigsis iki kitų metų pabaigos, yra dar mažesnė.

Latvijos pilietybės ir migracijos valdyba paprašys 6 tūkst. Rusijos piliečių išvykti iš šalies – laiškai su prašymu bus išsiųsti rugsėjo mėnesį.

Kalbama apie tuos, kurie net nebandė laikyti testo ES nuolatinio gyventojo statusui gauti.

„Mano prognozėmis, apie 5-6 tūkst. Tai žmonės, kurie nepareiškė jokio noro nei laikyti egzamino, nei gauti leidimą laikinai gyventi. Tai yra tie, kurie tyli. Jei pažvelgtume į dabar galiojantį įstatymą, komisija paprasčiausiai turi nusiųsti prašymą išvykti iš šalies per 3 mėnesius“, – sakė Latvijos parlamento Pilietybės, migracijos ir sanglaudos komisijos pirmininkas Ingmaras Lidaka.

Latvijos Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad tokie laiškai rengiami. Preliminariais skaičiavimais, adresatų gali būti apie 6 000.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas tęsiasi, o ukraineičiia pamažu žengia į priekį.

„The Economist“ mano, kad toks tempas gali būti sąmoningai organizuojamas vadovybės. Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininkas Tony Radakinas teigė, kad gynybos pajėgos smogia į užpuolikų logistiką ir įvairiose vietose tikrina Rusijos gynybą.

Birželį Ukrainos vadovybė pranešė, kad didelės šarvuotos formuotės yra geras taikinys rusų bepiločiams lėktuvams, todėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakuoja mažomis grupėmis.

„Nedidelė sėkmė, kurią šiuo metu patiria ukrainiečiai, daugiausia priklauso nuo būrio ir kuopos lygmens padalinių veiksmų. Jie naudojasi medžių pakraščiais ir nedidelėmis gyvenvietėmis kaip priedanga“, – rašoma straipsnyje.

Pasak žurnalistų, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos išsiųs pagrindinius savo rezervus į puolimą, viskas priklausys nuo to, ar Rusija sugebės organizuotai atitraukti savo karius.

Yra tikimybė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos, išvargintos kelis mėnesius trukusių kovų, „pratrūks“. Okupacinės pajėgos jau dabar susiduria su žema morale, amunicijos trūkumu ir blogais vadų sprendimais. Didelis puolimas iš Ukrainos būtų tikras išbandymas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

Karinis strategas Lawrence'as Friedmanas pažymi, kad Ukrainos gynybos pajėgos kovoja ne taip, kaip JAV armija ir jos sąjungininkai.

Savo karuose amerikiečiai pademonstravo didžiulę ugnies jėgą ir dominavimą mūšio lauke iš oro, ko Ukrainos pajėgos neturi. Ukrainos ginkluotosios pajėgos negali sau leisti „naujosios blitzkriego versijos“, prie kurios daugelis Vakaruose galbūt priprato stebėdami amerikiečių veiksmus Persijos įlankos kare.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos patvirtino, kad Juodojoje jūroje Rusijos laivui „Olenegorskij Gorniak“ padaryta žala, ir pažymi, kad ji yra didelė.

Tai pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas televizijos kanale „Espresso“. Jis pažymėjo, kad Ukrainos karinės jūrų pajėgos neturi nieko bendra su šiuo incidentu, tačiau, remiantis jau patvirtinta informacija, dideliam desantiniam laivui „Olenegorskij Gorniak“ iš tiesų padaryta žala.

„Taip pat negaliu komentuoti jūrų dronų darbo, jei tai iš tikrųjų buvo jie“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų desantinis laivas

Jis informavo, kad laivas buvo priskirtas Rusijos Federacijos Šiaurės laivynui, tačiau prasidėjus plataus masto invazijai jis buvo įvilktas į Juodąją jūrą.

„Vadinasi, tai yra mūsų tolimi “svečiai„, kurie atvyko į Juodąją jūrą daryti netvarkos. Ir panašu, kad šis laivas namo negrįš. Iš turimų vaizdo įrašų galime daryti išvadą, kad žala yra gana didelė“, – komentavo D.Pletenčiukas. 

Jis pažymėjo, kad Rusijos Gynybos ministerija patvirtino padarytą žalą.

„Mes taip pat galime patvirtinti, kad jis buvo apgadintas. Negaliu pasakyti, kokiomis sąlygomis ir kokiomis priemonėmis, neturiu patikimos informacijos šiuo klausimu“, – sakė laivyno atstovas.

Dauguma amerikiečių nepritaria tam, kad Kongresas suteiktų papildomą finansavimą Ukrainai, kuri kariauja su Rusija, rodo naujausia žiniasklaidos grupės CNN apklausa, kurią atliko SSRS apklausos agentūra.

Teigiama, kad visuomenė nesutaria dėl to, ar Jungtinės Valstijos jau padarė pakankamai, kad padėtų Ukrainai.

Iš viso 55 proc. apklaustųjų teigia, kad JAV Kongresas neturėtų leisti skirti papildomo finansavimo Ukrainai paremti, o 45 proc. tvirtina, kad Kongresas turėtų leisti skirti tokį finansavimą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Protestas Niujorke už didesnės pagalbos Ukrainai siuntimą

Tuo tarpu 51 proc. respondentų mano, jog Amerika jau padarė pakankamai, kad padėtų Ukrainai, o 48 proc. – kad turėtų padaryti daugiau.

Apklausos, atliktos pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis 2022 m. vasario pabaigoje, duomenimis, 62 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad JAV turėtų daryti daugiau.

Po šios apklausos padidėjo ir partijų pasidalijimas, nes dauguma demokratų ir respublikonų dabar yra priešingose nuomonių apie JAV vaidmenį Rusijos kare Ukrainoje pusėse.

Ukrainos saugumo tarnyba teigia, kad rusai rengia melagingą provokaciją, siekdami įtraukti Baltarusiją į tiesioginius karo veiksmus prieš Ukrainą.

Žvalgybos duomenimis, Mozyriaus naftos perdirbimo gamykloje planuojama įvykdyti provokaciją teroristinio išpuolio forma. Ją rengia Rusijos karinių ir specialiųjų tarnybų sabotažo ir žvalgybos grupė, kuri buvo atsiųsta į Baltarusiją prisidengiant „Wagner“.

„Ši Rusijos diversinė žvalgybinė grupė turi įvykdyti provokaciją naftos perdirbimo gamykloje, apsimesdama “ukrainiečių diversantais„. Rusijos Federacija planuoja dėl šio nusikaltimo apkaltinti Ukrainą, kad dar kartą pabandytų įtraukti Minską į plataus masto karą prieš mūsų šalį.

Informaciją apie planuojamą teroro aktą Baltarusijoje SBU gavo iš kelių šaltinių. Visų pirma iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų kario, kurį Ukrainos gynėjai sučiupo Zaporižios sektoriuje, parodymų“, – skelbia Ukrainos saugumo tarnyba.

SBU teigia, kad informacija apie „specialiąją misiją“ Mozyriaus naftos perdirbimo gamykloje buvo rasta sulaikyto ruso mobiliajame telefone.

„Jo telefone SBU kibernetinės erdvės specialistai rado ištrintą susirašinėjimą su kitais vykdytojais, objekto nuotraukų ir šiek tiek informacijos apie operaciją“, – sakoma pranešime.

Ukrainos daliniai per įnirtingas kovas priartėjo prie pagrindinės Rusijos gynybos linijos netoli Robotino kaimo Zaporižios srityje. Prieš du mėnesius prasidėjusio kontrpuolimo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl pakeitė taktiką ir į mūšį metė rezervinius dalinius su vakarietiškais tankais ir šarvuotomis kovos mašinomis.

Kelių kariškių ir analitikų vertinimu, Robotine ukrainiečių daliniai priartėjo arčiausiai pagrindinės rusų įtvirtinimų linijos, maždaug 2 km atstumu.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Ši operacija, atrodo, kol kas yra geriausia proveržio galimybė, rašo „The Washington Post“. Robotino miestas, kuris, Ukrainos kariškių teigimu, yra strategiškai svarbus, yra maždaug pusiaukelėje tarp ukrainiečių kontroliuojamo Orichovo ir okupuoto Tokmako, iš kurio eina kelias į Berdianską Azovo jūros pakrantėje.

Birželio pradžioje reguliarūs daliniai perėjo į puolimą naudodami vakarietišką įrangą, o vadovybė rezerve laikė sąjungininkų instruktorių Europos karinėse bazėse apmokytus rezervinius dalinius.

Tačiau besiveržiantys kariai susidūrė su dideliais minų laukais ir nukentėjo nuo rusų sraigtasparnių, todėl buvo prarasta maždaug penktadalis puolimui skirtos vakarietiškos įrangos.

Netoli Maskvos, Jakromos mieste, užsidegė plastiko ir gumos sandėlis. Ugnis išplito 2 500 kvadratinių metrų plote. Apie tai paskelbė Rusijos propagandos agentūra „RIA Novosti“.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninės būstinės spaudos tarnyba pranešė, kad gaisro plotas siekė 2 500 kvadratinių metrų.

Pranešimų apie sužeistuosius negauta.

Pentagonas paskelbė pareiškimą dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje, ypač netoli NATO narės Lenkijos sienos.  

Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patrickas Ryderis per brifingą pareiškė, kad šiuo metu Lenkijai ir kitoms NATO šalims nekyla jokio tiesioginio pavojaus dėl Rusijos samdinių buvimo Baltarusijoje.

Pentagono atstovas pridūrė, kad Lenkijos atstovai gali geriausiai apibūdinti padėtį pasienyje su Baltarusija, tačiau Jungtinės Valstijos neturi priežasčių koreguoti savo ginkluotųjų pajėgų dislokavimo.

„Šiuo metu nežinau apie jokius gresiančius pavojus, kai kalbama apie tarpvalstybines operacijas, bet vėlgi, kai kalbama apie “Wagner„ grupę, manau, kad visi laikome pirštą ant pulso“, – sakė P.Ryderis.

Ukrainos pajėgos tęsia kontrpuolimą Berdiansko ir Melitopolio kryptimi, tačiau jo pažangą stabdo rusų minų laukai ir viršenybė ore.

Ukrainos žemėlapis 2023 08 04

Į Baltarusiją persikėlę „Wagner“ samdiniai padeda rengti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius jų poligonuose, įskaitant ir Lietuvos ir Lenkijos pasienį.

Šiame žemėlapyje pažymėta pagrindinė „Wagner“ bazė Celyje ir vietos, kur pranešta apie „Wagner“ samdinių darbą su baltarusių kariais Osipovičiuose, Breste ir Gožoje. 

Wagner Baltarusijoje

Rusijos valdžia iki 2023 m. vidurio išnaudojo visą šiems metams patvirtintą karinį biudžetą ir yra priversta padvigubinti sumą, kurią planuoja išleisti kariuomenei, mestai Ukrainai užkariauti. Tai praneša „Reuters“, remdamasi uždara vyriausybės medžiaga apie iždo išlaidų vykdymą.

Per pirmąjį pusmetį išlaidos gynybai sudarė 5,59 trilijono rublių, arba 37 proc. visų biudžeto lėšų, rašo agentūra. Tuo pat metu šių metų biudžeto įstatyme pagal straipsnį „krašto gynyba“ buvo numatyta 4,91 trln. rublių – 1,5 karto daugiau nei prieš metus.

Naujasis metinių išlaidų gynybai planas yra 9,7 trilijono rublių, arba 102 mlrd. dolerių pagal dabartinį valiutos kursą, rašo „Reuters“. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei planuota iš pradžių ir sudaro trečdalį visų biudžete numatytų išlaidų – 29,06 trln. rublių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai neseniai išlaisvintoje Novodarivkoje

Palyginimui, federaliniame biudžete socialinei apsaugai, įskaitant pensijas ir išmokas, skiriama 7,343 trln. rublių (t. y. ketvirtadaliu mažiau nei atnaujintame gynybos išlaidų plane). Šalies ekonomikai remti turėtų būti skirta 3,5 trilijono rublių (tris kartus mažiau), o švietimui – 1,3 trilijono rublių (7,5 karto mažiau).

Rezultatas: karinių išlaidų dalis biudžete pasiekė didžiausią per visą turimos statistikos laiką. 2011-2022 m. Rusija gynybai išleido nuo 14 iki 23 proc. savo biudžeto.

Daugiau nei prieš metus Rusijos finansų ministerija mėnesinėje federalinio biudžeto vykdymo ataskaitoje nustojo skelbti duomenis apie išlaidas konkretiems skyriams, aiškindama tai papildomų Vakarų sankcijų grėsme. O šių metų birželį valdžia uždarė paskutinius viešus duomenis apie biudžeto išlaidas iš vieningo e. biudžeto portalo, kuriame buvo sukrauta naujausia Iždo departamento informacija.

Informaciją apie sprogimus Feodosijoje ir Novorosijske pakomentavo Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.  Savo nuomonę ji išsakė „Radio Svoboda“ eteryje.

„Visi žino, kad ten (Feodosijoje – UNIAN) yra galinga naftos saugykla, kurioje gali būti saugomos labai didelės atsargos, skirtos tik Juodosios jūros laivynui, ir apie tai buvo kalbama, kai Sevastopolio srityje panašiame objekte įvyko sprogimas.  Aišku, kad jie (priešai – UNIAN) gins šią teritoriją“, – sakė N.Humeniuk. 

Ji pridūrė, kad tokiose vietose tam tikra prasme sutelkta priešo logistika, o degalų ir tepalų tiekimas yra labai svarbi kovinės parengties sudedamoji dalis.

N.Humeniuk taip pat pakomentavo vieno iš okupantų laivų Novorosijske apgadinimą. Jos nuomone, visa Rusijos žiniasklaidos vizualizuota informacija telpa į Kremliaus vardu jūroje žadamos provokacijos, kuria siekiama apkaltinti Ukrainą neva „nesugebančia užtikrinti jūrų saugumo“ ir „nepatikima“ laivyba Juodojoje jūroje, rėmus.

„Nepamirštame, kad karas yra hibridinis karas ir informaciniai pretekstai gali būti kuriami labai dažnai pasinaudojant pačios Rusijos kaip aukos vaidmeniu“, – sakė NHumeniuk.

JAV žvalgybos pareigūnai nustatė, jog Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu praėjusią savaitę lankydamasis Pchenjane su Šiaurės Korėjos pareigūnais kalbėjosi apie šaudmenų pardavimo Maskvai didinimą, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Pasak Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovo Johno Kirby, S.Šoigu apie tai kalbėjosi lankydamasis Šiaurės Korėjoje per paliaubų, nutraukusių 1950–1953 metais vykusį Korėjos karą, 70-ųjų metinių renginius. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį pasiuntė kaip šalies delegacijos vadovą.

„AP“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Joe Bideno administracijos teigimu, S.Šoigu pastangos stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja parodė, kad Kremlius nuo šios šalies, taip pat nuo Irano, tapo priklausomas kalbant apie ginklus, kurių jam reikia karui Ukrainoje.

Pchenjanas ir Teheranas dėl savo branduolinių programų ir žmogaus teisių padėties tarptautinėje arenoje yra labai izoliuoti.

„Tai dar vienas pavyzdys, kokioje beviltiškoje padėtyje yra atsidūręs ponas Putinas, nes sankcijos ir eksporto kontrolė veikia jo karo mašiną“, – sakė J.Kirby.

Lenkija sulaikė dar vieną įtariamą Rusijos šnipinėjimo tinklo narį, taigi iš viso atliekant tyrimą sulaikyta 16 asmenų, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

„(Vidaus saugumo agentūra) sulaikė dar vieną, jau šešioliktą asmenį, įtariamą dalyvavus Rusijos šnipų tinkle“, – socialiniuose tinkluose parašė M.Kaminskis.

„Baltarusis Michailas A. dalyvavo karinių objektų ir uostų žvalgyboje. Jis taip pat vykdė propagandinę veiklą Rusijos naudai. Jis buvo sulaikytas“.

Lenkija, svarbi Ukrainos rėmėja, jau anksčiau yra pranešusi apie tokius su tyrimu susijusius sulaikymus, įskaitant Rusijos ledo ritulio žaidėjo sulaikymą birželį, taip pat dėl kaltinimų šnipinėjimu.

Lenkijos vyriausybė penktadienį paskelbtame pranešime nurodė, kad Michailas A. į šalį atvyko 2021-aisiais ir palaikė ryšius su Rusijos piliečiais, su kuriais ne kartą buvo susitikęs Sankt Peterburge ir Maskvos aneksuotame Kryme.  

„Vyras dažnai keitė ryšio priemones ir naikino savo nusikalstamos veiklos pėdsakus“, – rašoma pranešime. Jame priduriama, kad 39 metų įtariamasis savo kaltę pripažino iš dalies. 

Jame taip pat teigiama, kad įtariamos šnipų grupuotės veiksmai apėmė „pasirengimą sutrikdyti traukinių, kuriais gabenama pagalba Ukrainai, eismą“, taip pat neapykantos kurstymą prieš ukrainiečių tautą arba prieš pagalbos Ukrainai teikimą iš Lenkijos.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, sužinojęs apie baltarusio sulaikymą, penktadienį sakė, kad Maskva neturi jokios informacijos šiuo klausimu.

NATO narė Lenkija neseniai vėl išreiškė susirūpinimą dėl galimų provokacijų iš kaimyninės Baltarusijos, priėmusios Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių.

Anksčiau šią savaitę Varšuva paskelbė, kad du Baltarusijos kariniai sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę, todėl Varšuva priėmė sprendimą sustiprinti savo šalies rytinę sieną.

Karinių jūrų dronų ataka prieš Rusijos desantinį laivą „Olenegorskij Gorniak“ Novorosijske yra žeminantis smūgis Rusijos saugumo sistemai, naujienų agentūrai „Unian“ pareiškė karo ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko.

Jis pridūrė, jog yra nusivylusiųjų, jog laivas, kuriam buvo smogta, negabena „Kalibr“ raketų.

„Jie sako, kad jis negabena „Kalibr'ų“! Šiuo atžvilgiu norėčiau pažymėti, kad, pirma, pats šio incidento Novorosijsko uoste faktas rodo, jog šis miestas nebėra giliai ginamas. Antra, tai žeminantis spjūvis į veidą Rusijos saugumo sistemai, kuri, matyt, šioje šalyje apskritai neegzistuoja“, – sakė jis.

Kartu ekspertas pabrėžė, kad iš tiesų šis laivas nėra raketų „Kalibr“ nešėjas, tačiau juo gabenami kariniai kroviniai, įranga ir personalas.

„O svarbiausia, kad tai senas sovietinių laikų laivas, pastatytas 1976 m. Gdanske! Šiandien nė viena Rusijos laivų statykla nepajėgi statyti tokių laivų!“ – pridūrė O.Kovalenko.

Kaip pranešta anksčiau, rugpjūčio 4 d. naktį Novorosijskas pabudo nuo garsių sprogimų serijos, paskelbta apie jūrų dronų ataką prieš Rusijos laivus.

Vėliau pranešta, kad Ukrainos saugumo tarnyba Novorosijsko įlankoje surengė specialią operaciją, kurios metu buvo apgadintas didelis priešo desantinis laivas „Olenegirsky Gornyak“.

Karo prieš Ukrainą procesui Rusijoje vadovauja nebe Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, o čekistų mafija, tokią nuomonę naujienų agentūrai „Unian“ išsakė Ukrainos karybos ekspertas Olehas Ždanovas, paklaustas, ar karas liautųsi, jei „dingtų“ V.Putinas.

„Šiandien procesą valdo čekistų mafija, o ne V.Putinas. V.Putinas gali duoti tam tikrus įsakymus, bet jie vargu ar kada nors iki galo įvykdomi. Pavyzdžiui, esu daugiau nei tikras, kad V.Putinas davė įsakymą susidoroti ir su J.Prigožinu, ir su “Wagner„ (po maišto)“, – teigė O.Ždanovas.

Jo nuomone, tikėtina, kad čekistų mafija šiuo metu kiek įmanoma labiau eskaluoja situaciją, siekdama priversti Vakarus derėtis dėl ginkluoto konflikto nutraukimo ar sureguliavimo.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Vakarai tai puikiai supranta“, – pažymėjo ekspertas.

Kartu jis pabrėžė, kad ginklų tiekimas Ukrainai nesustojo ir vyksta „pagal grafiką“.

Anksčiau pranešta, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) gali išduoti naujus arešto orderius Rusijos prezidentui dėl privačios samdinių grupuotės „Wagner“ nusikaltimų, nes po nutraukto maišto V.Putinas paskelbė, jog ji buvo finansuojama iš Rusijos valstybės biudžeto.

Šis pareiškimas atveria naujas galimybes prokurorams ištirti „Wagner“ kovotojų įvykdytus masinius karo nusikaltimus ir nustatyti tiesioginį ryšį tarp šių nusikaltimų ir Rusijos vadovybės, įskaitant V.Putiną.

Pasak TBT pirmininko Peterio Hoffmanno, nauji arešto orderiai pirmiausia priklauso nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro veiksmų.

„Visada nešiojuosi tris granatas – dvi priešui ir vieną, jei tektų nusižudyti. Atsisakau tapti karo belaisviu“, – „Euronews“ pasakojo buvęs „Wagner“ samdinys. Jis papasakojo, ką pamatė kariaudamas Ukrainoje. Nors dabar teigia daugiau kariauti nenorintis, panašu, samdinys ir toliau garbina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Saša (vardas pakeistas) kovojo kelis mėnesius trukusiame žiauriame mūšyje dėl Bachmuto, kurį Vakarų analitikai prilygino „mėsmalei“.

Pasak jo, dėl drausmės ir noro kovoti trūkumo „Wagner“ veikė kaip antroji fronto linija už reguliariosios Rusijos kariuomenės, kurią Saša apibūdino kaip „šauktinius, kuriems vos 21-eri“, kad būtų užtikrinta, jog jie nepasitrauks.

„Jie [rusų šauktiniai] nėra motyvuoti, jie silpni, juos paėmė iš gatvės ir pasakė: Eikite į karą“, – sakė jis. „Jei jų vadas krenta, jie linkę greitai pasiduoti“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Karo ekspertas Egidijus Papečkys, socialiniame tinkle „Facebook“ kasdien besidalinantis savo įžvalgomis apie karo eigą Ukrainoje ketvirtadienį pažymėjo, kad „kuo toliau, tuo sunkiau gauti patikimos informacijos apie padėtį fronte“.

„Visi tie įdomūs filmukai iš fronto padeda įvertinti taktinius elementus, smulkias detales, bet neleidžia susidaryti bendro vaizdo“, – rašė jis.

Jo teigimu, ukrainiečių pusė jau seniai nieko konkretaus neviešina, išskyrus pranešimus apie oro atakas, numuštas raketas bei dronus ir agresoriaus pajėgoms padarytus nuostolius. Patikrinti šią informaciją dažniausiai nėra galimybių.

Ekspertas pastebėjo, kad vis labiau „užsidaro“ ir rusiški informacijos kanalai, o pasiekiama informacija irgi yra sunkiai patikrinama ir patvirtinama arba paneigiama.

Kalbėdamas apie padėtį fronte, E.Papečkys vertino, jog, panašu, kad rusai suaktyvėjo visame fronte, ir vietomis gana aktyviai puldinėja ukrainiečius Kreminos rajone.

„Į pietus nuo Bachmuto aktyvios abi pusės. Zaporižios kryptyje iniciatyvą išlaiko ukrainiečiai, bet vietomis rusai taip pat bando puldinėti mažomis grupėmis“, – pridūrė jis.

Karybos žinovo teigimu, jeigu dar visai neseniai buvo puolama grupėmis po 20-30 karių su 4-6 šarvuotomis mašinomis, tai dabar matyti 10 karių su 1 tanku atakos.

„Labai dažnai puolama ir visai be šarvuotos technikos paramos, taip mėginant išvengti minų. Nes vis dėlto keliuose ir laukuose daugiausia minuojama prieštankinėmis minomis, kurios nepavojingos pėstininkams, bet pravažiuoti šias užvaras mašinomis labai sudėtinga“, – aiškino E.Papečkys.

„Man esama padėtis vis labiau nepatinka. Ji rusams suteikia per daug laisvės, leidžia gana laisvai manevruoti pajėgomis ir vis dažniau patiems pereiti į nedidelius puolimus. Abi pusės patiria nuostolių, bet kol kas nėra jokių ukrainiečių operacinių pasiekimų. Technikos atsargos bus papildytos, o štai prarastos gyvosios jėgos nesusigrąžinsi“, – reziumavo ekspertas.

Po nutraukto privačios samdinių grupės „Wagner“ maišto Rusijoje, jos pajėgos perkeltos į Baltarusiją, kur oficialiai padeda apmokyti baltarusių kariuomenę. Tačiau autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai apie samdinių „ekskursijas“ į Lenkiją, pratybos NATO narių pasienyje kelia įtampą regione.

Paskutiniu lašu taurėje tapo „netyčinis“ Baltarusijos sraigtasparnių skrydis į Lenkijos teritoriją. Kas laukia toliau?

Tradicinėje 15min pasaulio spaudos apžvalgoje pateikiama, ką apie tai rašo įtakingiausi amerikiečių, belgų, vokiečių, prancūzų ir britų leidiniai.

Nors tiksliai nežinoma, kiek „Wagner“ samdinių šiuo metu dislokuota Baltarusijoje, tačiau manoma, kad jų yra tūkstančiai. Savaitgalį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad daugiau kaip 100 jų persikėlė netoli Lenkijos sienos.

Baltarusijos diktatorius jau kurį laiką erzina Lenkiją, kol, galiausiai, antradienį į jos oro erdvę įskrido du baltarusių kariniai sraigtasparniai, kuriuos užfiksavo pasienio miesto Bialovežos gyventojai ir pasidalino jų nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Spaudos apžvalga

Ukrainos Saugumo tarnyba (SBU) surengė specialią operaciją Novorosijsko įlankoje, dronas apgadino didelį desantinį laivą „Olenegorskij Gorniak“.

„Vaizdo įraše matyti, kaip SBU antžeminis dronas, pakrautas 450 kg trotilo, atakuoja priešo laivą su maždaug 100 įgulos narių“, – skelbia „Ukrainska Pravda“.

Šaltiniai Saugumo tarnyboje pažymi, kad specialioji operacija buvo vykdoma kartu su karinėmis jūrų pajėgomis. Dėl atakos laivas „Olenegorskij Gorniak“ patyrė rimtą apgadinimą ir šiuo metu negali vykdyti kovinių užduočių.

„Todėl visi rusų pareiškimai apie „atremtą puolimą“ yra melagingi“, – pabrėžiama pranešime.

Rugpjūčio 4 d. naktį Novorosijske girdėjosi sprogimai, Rusijos gynybos ministerija teigė, kad atakavo du bepiločiai kariniai laivai.

Volodymyras, 47-erių metų žvalgas, dirbantis bene pavojingiausią darbą Ukrainoje – valantis minas fronte – naujienų agentūrai „Reuters“ pasakojo, kad, aptikę apleistoje pozicijoje rusų karių kūnus, suprato, kad kažkas su jais yra ne taip: buvo trys ar keturi žuvusieji, du vaikinai gulėjo vienas ant kito, tai jiems sukėlė įtarimų, nes sprogimo atveju kūnai būtų išmėtyti į skirtingas puses.

Jis pažymėjo, kad vyrai nusprendė kūnų neliesti, o, panaudoję sulankstomą plieninį kablį, kurį desantininkai naudoja sprogmenims išminuoti, pamatė, jog po kūnais paslėpta sovietmečiu naudota priešpėstinė mina.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos išminuotojas

„Ji sprogo ir susprogdino abu ten gulėjusius kūnus, bet mes, ačiū Dievui, likome sveiki“, – sakė jis.

Rusijos kariuomenė šimtus kilometrų besitęsiantį Ukrainos fronto ruožą yra nusėjusi minomis ir spąstais. Šią taktiką Kyjivo vadai įvardina kaip pagrindinę priežastį, kodėl ilgai lauktas vasaros kontrpuolimas sulėtėjo.

Tokie išminuotojai kaip Volodymyras kiekvieną dieną mirtinai rizikuoja, stengdamiesi išvalyti žemę, kad, pirmiausia, jų kolegos kariai galėtų judėti pirmyn, o galiausiai civiliai galėtų grįžti namo.

„Kasdien prarandame po vieną išminuotoją – sužeistą arba žuvusį. Tai pavojingas darbas. Ir nesvarbu, ar į priekį žengia visa brigada, ar maždaug 12 vaikinų išvyksta į misiją, visada pirmieji žūsta išminuotojai. Tai labai pavojinga“, – atviravo vyras.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos išminuotojas

Rusai „užminuoja viską. Atidaro duris, dėžes ir dėžutes, net žaislus, – pasakojo Volodymyras. – Jie žino, kad mūsų medikų evakuacinės grupės kelia sužeistuosius ir žuvusiuosius, po kuriais paskui randa šių sprogmenų. Ir tai mums labai pavojinga.“

Ukrainos gamyklos suskubo gaminti įrangą, kuri padėtų užtikrinti saugesnį šachtininkų saugumą. Be „kačiukais“ vadinamų minėtų kablių, Volodymyro daliniui buvo atsiųsti „voratinkliniai batai“, kurie kiekvieną koją pakelia nuo žemės ant keturių metalinių kojų, todėl bet koks jų sukeltas sprogimas nesuveikia tiesiai po išminuotojo kūnu.

Juos pagal modifikuotą kanadietišką prototipą gamina Ihoris Iefymenko Charkivo gamykloje. Jis sakė agentūrai „Reuters“, kad šią idėją gelbėjimo tarnyboms pasiūlė po to, kai jo giminaitis neteko kojos piršto, užlipęs ant minos.

Per pirmąjį birželio mėn. pradėto kontrpuolimo mėnesį minos padarė milžinišką žalą, „Reuters“ sakė 128 brigados anesteziologas Oleksandras, kuris fronto lauko ligoninėje gydo mūšio žaizdas.

Nuo tada, kai dėl minų vadai buvo priversti sulėtinti žygį, sužeistųjų, atvykstančių į jo ligoninę, skaičius gerokai sumažėjo. Tačiau vis dar žūsta desantininkai.

Buvęs tariamos Donecko liaudies respublikos gynybos ministras Igoris Girkinas, dar žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, buvo sulaikytas liepos mėnesį dėl kaltinimų ekstremizmu. Žmogus, 2014 m. atlikęs svarbų vaidmenį užimant Rytų Ukrainą, dabar atsidūrė Kremliaus nemalonėje.

2022 metų lapkritį Hagos teismas už akių pripažino jį ir du jo numanomus bendrininkus kaltais dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Rusijoje jis yra vienas iš įtakingiausių karo prieš Ukrainą rėmėjų, arba vadinamųjų „ultrapatriotų“, kuris kartu yra ir nepalaužiamas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kritikas.

Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, I.Girkinas nuolat kritikuoja Rusijos valdžios institucijas dėl nepakankamai griežto karo prieš Ukrainą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Igoris Girkinas

Saudo Arabija tikriausiai informuos Rusiją apie derybų dėl Ukrainos „taikos formulės“ rezultatus, kurių bus siekiama ateinantį savaitgalį Džidoje vyksiančiame aukščiausio lygio viršūnių susitikime, pranešė leidinys „Politico“.

Pažymima, kad Saudo Arabija stengiasi grįžti į tarptautinę areną ir stiprinti savo diplomatinius pajėgumus. Tam pasiekti susitikimas dėl Ukrainos taikos organizuojamas viename didžiųjų šalies miestų, kur susirinks globaliųjų pietų, Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Kanados politikos patarėjai.

„Nors neaišku, ar Mohammedas bin Salmanas dalyvaus šį savaitgalį vyksiančiame susitikime, tikimasi, kad Saudo Arabija informuos Rusiją apie jo rezultatus“, – rašoma straipsnyje.

Imago / Scanpix nuotr./Muhammadas bin Salmanas ir Volodymyras Zelenskis

Tikėtina, kad pačiam princui tai būtų „viliojanti perspektyva“ pagerinti savo įvaizdį, ypač jei susitikimo dalyviai priimtų bendrą komunikatą.

Kartu „Politico“ išreiškė nuomonę, kad mažai tikėtina, jog aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams pavyks priimti bendrą pareiškimą. Prieš mėnesį Danijoje taip nebuvo.

Į aukščiausiojo lygio susitikimą pakviesti maždaug 30 šalių atstovai, įskaitant besivystančių šalių, pavyzdžiui, Indijos, Brazilijos, Indonezijos, Egipto ir Meksikos, pareigūnus.

Pagrindinis susitikimo tikslas bus aptarti Ukrainos „taikos formulę“ ir pasirengti būsimam pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, kurį Ukraina nori surengti rudenį.

Ketvirtadienį pranešta, kad prie derybų stalo Saudo Arabijoje gali prisijungti ir Kinija.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 3 d., Ukraina ir Jungtinės Valstijos oficialiai pradėjo pirmąjį derybų dėl dvišalio susitarimo dėl saugumo garantijų Ukrainai raundą.

Interviu agentūrai UNIAN Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva sakė, kad prie G7 šalių priimtų saugumo garantijų Ukrainai, be minėtų septynių, šiuo metu prisijungė 12 šalių. Taigi iš viso prie jų prisijungė 19 šalių.

„Matėme bendrą Šiaurės šalių, partnerių iš Nyderlandų ir Belgijos pareiškimą. O šiandien yra pagrindo manyti, kad tokių šalių skaičius bus dar didesnis: dar maždaug penkios šalys dabar svarsto galimybę prisijungti prie deklaracijos“, – sakė jis.

I.Žovkva patikslino, kad kitas etapas turėtų būti derybų su tomis šalimis, kurios jau prisijungė prie deklaracijos, dėl dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl saugumo garantijų suteikimo Ukrainai sudarymo pradžia. 

Pasak jo, šie susitarimai jau turėtų būti teisiškai įpareigojantys, juose turėtų būti atliktos atitinkamos procedūros šiose šalyse ir juose turėtų būti numatytas konkretus garantijų spektras.

„Jau šiandien (rugpjūčio 3 d.) pradedame pirmąjį tokių derybų raundą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Kelios kitos deklaraciją jau pasirašiusios šalys taip pat pareiškia esančios pasirengusios pradėti atitinkamas derybas. Tačiau labai svarbu jas pradėti su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė atstovas.

Jis taip pat pridūrė, kad netrukus Saudo Arabijoje, Džidoje, įvyks patarėjų lygio susitikimas dėl Ukrainos taikos formulės, kuris bus jau antrasis toks renginys. Pirmasis toks susitikimas įvyko birželio 24 d. Kopenhagoje, jame dalyvavo penkiolika šalių. 

„Šį kartą šalių bus daug daugiau. Negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, nes šiuo metu, kai su jomis kalbamės, gaunami patvirtinimai. Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad jų bus daugiau nei trisdešimt“, – sakė I.Žovkva.

Pasak jo, susitikime turėtų dalyvauti ankstesnėse tokiose derybose dalyvavusios šalys, įskaitant Indiją.

„Kalbant apie Kiniją, ji buvo pakviesta dalyvauti šiame susitikime. Dirbame siekdami užtikrinti, kad Džidos aukščiausiojo lygio susitikime Kinijos pusei būtų atstovaujama“, – pridūrė jis.

Pavaduotojas paaiškino, kad šiame susitikime Ukraina nori patvirtinti dešimties taikos formulės punktų formuluotę, kuri bus priimtina kiekvienai dalyvaujančiai šaliai, ir aptarti taikos formulės aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo vietą ir laiką. 

„Turime keletą variantų, keletą datų, ir tai aptarsime su diplomatijos ir nacionalinio saugumo patarėjais. Tikimės, kad šis inauguracinis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks netrukus. Norime, kad jis įvyktų rudenį“, – sakė jis.

Pasak I.Žovkvos, Ukraina neturi jokių struktūrinių planų keisti taikos formulę ar kurį nors jos punktą.

„Taikai Ukrainoje ir karui Ukrainoje užbaigti negali būti panaudota jokia kita formulė, kaip tik ukrainietiškoji. Tačiau visi racionalūs pasiūlymai, kurie neprieštarauja Ukrainos nacionaliniams interesams, Ukrainai tikrai priimtini“, – pabrėžė atstovas.

Per pastarąsias dvi savaites Rusija surengė keletą smūgių Ukrainos uostams Dunojaus upėje, naudodama Irane pagamintus vienkartinius bepiločius atakos orlaivius, kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Labai tikėtina, kad taip bandoma priversti tarptautinę laivybą nutraukti prekybą per šiuos uostus.

Anksčiau pranešta, kad dronai smogė taikiniams, esantiems vos už 200 metrų nuo Rumunijos sienos, pasak britų žvalgybos, tai leidžia manyti, kad Rusija padidino savo apetitą rizikai, tad vykdo smūgius netoli NATO teritorijos.

Gynybos ministerijos analitikai pažymėjo, jog yra reali galimybė, kad Rusija naudoja bepiločius orlaivius smūgiams šioje teritorijoje, manydama, kad jie kelia mažesnę eskalacijos riziką nei sparnuotosios raketos.

Norėdama apsisaugoti nuo atakų pasienyje, Rusija formuoja teritorinės gynybos padalinius. Saugumo ekspertas Raineris Saksas sako, kad jei Kremlius tokie būrius pradės formuoti masiškai, tai bus ženklas, kad Rusijai trūksta karių rezervo. Apie tai ekspertas kalba savo komentare estų leidiniui „Postimees“.

R.Saksas primena, kad kai praėjusiais metais Rusija pradėjo patirti nesėkmės kare su Ukraina ir padažnėjo ukrainiečių išpuoliai Rusijos pasienio teritorijose, pradėta garsiau diskutuoti apie tokių teritorinės gynybos padalinių formavimą iš vietos gyventojų.

„Rusijai pradėjus mobilizaciją, tokių dalinių formavimas buvo atidėtas. Dabar viskas pasiekė tokį lygį, kad pirmieji tokie būriai ginkluojami mažo kalibro šaunamaisiais ginklais ir lengvesnėmis transporto priemonėmis“, – sako ekspertas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Gaisras Belgorodo naftos bazėje

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apsilankė kovos zonoje Ukrainoje, kur apžiūrėjo vadovybės štabą ir susitiko su aukšto rango karininkais, penktadienį pranešė rusų kariuomenė.

Ministras buvo supažindintas su naujausia informacija apie padėtį fronte ir „padėkojo vadams bei kariams (...) už sėkmingas puolamąsias operacijas“ Lymane, Rytų Ukrainoje, sakoma pranešime, nenurodant, kada įvyko vizitas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Televizijos rodytuose kadruose buvo matyti, kaip S.Šoigu klausosi Centrinio karinio junginio Ukrainoje vado generolo Andrejaus Mordvičevo pristatomo pranešimo.

Rusijos pajėgos nurodė, kad susitikimo metu ministras taip pat apžiūrėjo per mūšį paimtą Švedijos vikšrinę kovos mašiną CV90.

Praėjusį kartą S.Šoigu fronte lankėsi birželio pabaigoje, po nepavykusio Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė sunaikino dar daugiau kaip 600 rusų įsibrovėlių ir beveik 90 vienetų priešo įrangos ir ginklų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso nuo visiškos invazijos į Ukrainą pradžios Rusija Ukrainoje neteko apie 248 490 savo karių.

Vien per pastarąją parą žuvo dar 640 Rusijos karių.

Be to, rusai neteko 4 228 tankų (4 per dieną), 8 249 šarvuotų kovos mašinų (15 per dieną), 4 911 artilerijos sistemų (19 per dieną), 466 oro gynybos sistemų (1 per dieną), 4 104 operatyvinių ir taktinių dronų (27 per dieną), taip pat 7 392 transporto priemonių ir autocisternų (20 per dieną) ir 724 specialiosios technikos vienetų (3 per dieną).

Rusijos gynybos ministerija anksti penktadienį pranešė užkirtusi kelią naktiniam Ukrainos išpuoliui prieš Juodojoje jūroje esančią karinio jūrų laivyno bazę.

„Šiąnakt Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamos du bepiločius jūrų laivus, bandė atakuoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų Novorosijsko karinio jūrų laivyno bazę“, – sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad Rusijos laivai sunaikino ukrainiečių atakos priemones.

Tai pirma tokia ataka prieš Novorosijsko uostamiestį.

Penktadienio naktį Novorosijske nugriaudėjo keli garsūs sprogimai. Rusai skelbia apie jūrinių dronų ataką.

„Telegram“ kanalų „Baza“, „SHOT“ ir „VCHK-OGPU“ duomenimis, buvo šaudoma į antvandeninius taikinius. Teigiama, kad buvo pataikyta į vieną jūrų droną. Jis ilgai degė, o paskui labai garsiai sprogo. Dėl sprogimo jėgos automobiliuose įsijungė signalizacija, skelbia „Unian“.

Kai kurių šaltinių teigimu, sprogimai įvyko Pietų Ozerejevkos rajone, kur yra Kaspijos dujotiekio konsorciumo jūrų terminalas. Nepatvirtintais duomenimis, dronai atakavo vadinamąjį naftos švyturį, per kurį gaunama nafta.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bandė pulti Novorosijsko karinio jūrų laivyno bazę dviem jūriniais dronais, tačiau jie esą buvo sunaikinti ugnimi iš Rusijos laivų.

Pasak regiono vadovo Kondratjevo, aukų nebuvo. Vietos uostas dabar uždarytas laivų eismui.

Penktadienio naktį laikinai okupuotame Kryme pasigirdo sprogimai.

Kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, Feodosija naktį drebėjo nuo sprogimų, veikė priešlėktuvinė gynyba. 

Kaip su nuoroda į okupantus rašo „SHOT“ „Telegram“ kanalas, naktį Feodosiją esą atakavo 13 ukrainiečių bepiločių lėktuvų. Visi jie esą buvo sunaikinti.

„Dešimčiai iš jų smogė priešlėktuvinės gynybos sistema, dar trys buvo nuslopinti elektroninio karo priemonėmis. Žemėje aukų ar sunaikinimų nėra“, – rašo kanalas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Asociatyvi nuotr.

Rugpjūčio 3 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį, skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Berdiansko (Zaporižios ir Donecko srities pasienio ruožas) ir Melitopolio (Vakarų Zaporižios sritis) kryptimis, o Ukrainos pareigūnai teigė, kad Ukrainos pajėgos toliau žengė į priekį Bachmuto kryptimi.

Ukrainos nacionalinės gvardijos Vyriausiosios valdybos planavimo departamento direktorius pulkininkas Myjola Uršalovičius pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo iki 650 m į Rusijos gynybines pozicijas 1,5 km fronte Melitopolio kryptimi.

Rusijos karo tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į priekį ties Mykilske (27 km į pietvakarius nuo Donecko miesto) vakarinėje Donecko srityje.

Rugpjūčio 3 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas neturi nustatyto termino ar grafiko.

O.Danilovas pridūrė, kad Rusijos gynybinės linijos palei frontą tebėra smarkiai užminuotos, kai kuriose vietovėse yra trys, keturios ar penkios minos kvadratiniame metre.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rugpjūčio 3 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį.
• Rugpjūčio 3 d. Rusijos pajėgos surengė keletą bepiločių orlaivių smūgių, daugiausia nukreiptų į Kyjivą.
• Rusijos gynybos ministerija pašalino iš viešosios erdvės Rusijos oro desanto pajėgų (VDV) vado generolo pulkininko Michailo Teplinskio rugpjūčio 2 d. kalbą, galbūt dėl to, kad jis atskleidė Rusijos aukų Ukrainoje skaičius.
• Pranešama, kad Rusijos prokurorai įslaptino rugpjūčio 2 d. pradėtą tyrimą dėl aršaus rusų ultranacionalisto ir buvusio FSB pareigūno Igorio Girkino.
• Rugpjūčio 3 d. Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas ir vakarinėje Donecko ir rytinėje Zaporižios srities pasienio zonoje ir kai kuriose vietovėse padarė pažangą.
• Rugpjūčio 3 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, pasistūmėjo į priekį ties Kremina ir Vuhledaru.
• Kremlius stengiasi sudaryti palankias sąlygas pritraukti papildomų savanorių tarnauti Rusijos ginkluotosiose pajėgose.
• Jeilio universiteto Konfliktų stebėjimo centro (Conflict Observatory) ataskaita patvirtina seniai ISW pateiktus vertinimus, kad Rusijos ir okupacinė valdžia naudoja priverstinės pasportizacijos priemones, siekdama įtvirtinti socialinę ir teisinę kontrolę okupuotose Ukrainos teritorijose.

Ukraina panaudojo naujus rezervus kontrpuolimui pietuose, tačiau proveržio dar nepasiekė, teigiama „Washington Post“ straipsnyje.

„Šią savaitę pietryčių Ukrainoje vyko intensyvios kovos, Kyjivui ir toliau stipriai stengiantis susigrąžinti teritoriją, pasitelkiant šviežiai apmokytus ir aprūpintus Vakarų karius, tačiau reikšmingo proveržio požymių nebuvo“, – rašoma straipsnyje.

Pažymima, kad šiuo metu pagrindinis Ukrainos pajėgų tikslas – nukirsti Rusijos „sausumos tiltą“ į Krymą, kuris tarnauja kaip svarbus kelias užpuolikų karinei logistikai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas

+18

„Ukrainos pajėgos palaipsniui artėja prie šios linijos, pakeisdamos mažų pėstininkų manevrų metodą taktika, kai didesnės Ukrainos pajėgos juda į priekį su tankais ir šarvuočiais“, – pažymi „Washington Post“.

Pasak laikraščio, šiuo metu aršiausios kovos vyksta Robotyno kaimo apylinkėse, kuris yra už 2 km nuo pagrindinės Rusijos gynybos linijos.

„Mūšis čia yra artimiausias ir labiausiai tikėtinas būdas Ukrainai pralaužti Rusijos gynybą, todėl pareigūnai vadina jį strategiškai svarbiu“, – rašoma straipsnio pabaigoje.

Jungtinės Valstijos gavo žvalgybinės informacijos, kad Rusija bando plėsti karinį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja ir įsigyti iš šios šalies raketų partiją, kuri būtų naudojama kare prieš Ukrainą.

Apie tai ketvirtadienį per telefoninį brifingą pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Gauta informacija rodo, kad Rusija siekia plėsti karinį bendradarbiavimą su KLDR, visų pirma parduodama (Šiaurės Korėjai – red.) artilerijos sviedinius Rusijai“, – sakė J.Kirby.

Pasak jo, Vašingtonas neseniai įvykusį Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vizitą į Šiaurės Korėją sieja su Rusijos bandymais įtikinti Pchenjaną parduoti šaudmenų, kurie būtų naudojami kare prieš Ukrainą.

„Capitol Pictures/„MPI“/„Scanpix“/Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Baltųjų rūmų atstovas pabrėžė, kad bet kokie ginklų sandoriai tarp Maskvos ir Pchenjano tiesiogiai pažeistų kelias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau dės pastangas, kad nustatytų ir užkirstų kelią bet kokiems Rusijos bandymams įsigyti šaudmenų iš Šiaurės Korėjos ar bet kurios kitos valstybės, norinčios paremti Kremliaus karą prieš Ukrainą.

J.Kirby taip pat pabrėžė, kad tai, jog jis kreipiasi pagalbos į tokias šalis kaip Šiaurės Korėja ar Iranas, rodo, koks beviltiškas yra Vladimiras Putinas ir kaip stipriai Vakarų sankcijų spaudimas veikia jo karo mašiną.

Kaip pranešė „Ukrinform“, trečiadienį tapo žinoma apie šią savaitę iš anksto neskelbtą Rusijos karinio lėktuvo skrydį į Pchenjaną. Skrydis įvyko praėjus kelioms dienoms po Rusijos gynybos ministro S.Šoigu vizito į Šiaurės Korėją ir jo derybų su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu.