Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Ketvirtadienį Rusija antrą dieną iš eilės smogė Zaporižiai, per naujausią ataką vienas žmogus žuvo.
- Analitikai teigia, kad „Wagner“ kovotojai gali sugrįžti iš Baltarusijos į Rusiją.
- Ukrainos gynybos ministerija tvirtina, kad nuo karo pradžios sunaikinta 5 tūkst. rusų artilerijos vienetų.
- Ukrainos gynybos viceministrė teigia, kad slėpdama nuostolius, Rusija krūvomis degina savo karius.
- V.Putinas svarsto galimybę akis į akį susitikti su pasaulio lyderiais.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina pradėjo derybas su Didžiąja Britanija dėl saugumo garantijų
22:54
Penktadienį Ukraina pradėjo pirmąjį darbinio lygio derybų su Didžiąja Britanija raundą dėl dvišalio susitarimo suteikti saugumo garantijas Ukrainai, kaip numatyta Bendroje paramos Ukrainai deklaracijoje, kuria remiantis rengiami atitinkami dvišaliai dokumentai.
Ukrainos prezidento kanceliarija šiandien pranešė apie derybas, kurių metu aptariamos saugumo garantijos. Didžioji Britanija tapo antrąja valstybe po Jungtinių Amerikos Valstijų, su kuria Ukraina pradėjo tokias derybas.
Ukrainos delegacijai vadovavo Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. „Jungtinė Karalystė nuolat demonstruoja lyderystę ir pavyzdį, priimdama ir įgyvendindama drąsiausius sprendimus dėl paramos Ukrainai. Ukrainos žmonės labai vertina jau suteiktą pagalbą, o mes esame įsitikinę, kad ir toliau stiprinsime mūsų strateginę partnerystę tiek prieš pergalę, tiek po jos“, – pabrėžė A.Jermakas.
„Bloomberg“: nepaisant sankcijų, Rusijos ekonomika atsigauna, tačiau mobilizacija gali viską sužlugdyti
21:19
Rusijos ekonomika prisitaiko prie tarptautinių sankcijų poveikio ir jau 2024 m. gali grįžti į prieškarinį lygį, tačiau mobilizacija gali sužlugdyti šiuos planus, rašo „Bloomberg“.
Kaip pažymi agentūra, antrąjį šių metų ketvirtį Rusijos BVP išaugo 4,9 proc. ir viršijo daugumą prognozių.
„Metinio smukimo laikotarpis nuo invazijos į Ukrainą buvo ilgiausias per daugiau nei pusę dešimtmečio. Tačiau, kadangi fiskalinė politika tapo vis labiau palanki karo veiksmams, antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas padidėjo 4,9 proc.“, – teigiama pranešime.
BVP duomenys rodo, kad Rusijos ekonomika augo keturis ketvirčius iš eilės po to, kai prieš metus smuko daugiau kaip 4 proc., nepaisant prognozių, kad nuosmukis užsitęs dėl sankcijų, įvestų dėl 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą.
Pažymima, kad padidėjusios karinės išlaidos skatina pramonės gamybą. O vartotojų paklausa didėja augant vyriausybės išlaidoms socialinei paramai ir didėjant darbo užmokesčiui.
„Tačiau Kremliaus siekis plėsti mobilizaciją gali tam sutrukdyti, nes suintensyvės darbo jėgos trūkumas“, – kartu pažymi „Bloomberg“.
Atsižvelgdama į tai, Rusija gali įvesti „tikslinę“, t. y. atrankinę mobilizaciją.
„Rusijai stengiantis užverbuoti daugiau savanorių prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą, kyla pavojus, kad gali kilti darbo jėgos trūkumas. Tai gali paskatinti pereiti prie selektyvesnio šaukimo žmonių, kurių trūkumas nebūtų taip stipriai jaučiamas darbo rinkoje“, – pažymi „Bloomberg“.
Nors šių metų antrąjį ketvirtį BVP padidėjo, Rusijos ekonomika tebėra mažesnė nei prieš prasidedant konfliktui 2022 metų vasarį.
Atskirų sektorių duomenų „Rosstat“ savo naujausiame pranešime nepateikė.
2023 metų antrąjį ketvirtį Rusijoje ėmė kilti infliacija, iš dalies dėl rublio silpnumo.
Penktadienį rublio kursas buvo pasiekęs 108 rublių už eurą ir 99 rublių už JAV dolerį lygius.
Ekonominiai sunkumai privertė Rusijos centrinį banką padidinti bazinę palūkanų normą iki 8,5 proc., tikintis, kad tai padės palaikyti rublio kursą ir pažaboti infliaciją.
Rusija šešeriems metams įkalino aktyvistą dėl įrašų apie Ukrainą
20:39
Rusijos teismas penktadienį nuteisė aktyvistą Aleksandrą Bachtiną šešerius metus kalėti už Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje kritiką, pranešė teisių gynimo grupė ir aktyvisto bendražygiai.
51 metų aplinkosaugos aktyvistas ir muzikantas A.Bachtinas buvo apkaltintas melagingos informacijos apie konfliktą Ukrainoje skleidimu.
Šis kaltinimas jau ne kartą buvo pareikštas rusams, kurie pasisako prieš 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtą konfliktą.
„Aleksandras buvo nuteistas šešerius metus kalėti pataisos darbų kolonijoje“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Andrejus Ščetininas, teismo posėdyje dalyvavęs A.Bachtino draugas.
Aktyvistui taip pat skirtas priverstinis ambulatorinis psichiatrinis gydymas, pridūrė jis.
Nepriklausoma Rusijos teisių padėties stebėjimo grupė „OVD-Info“ patvirtino žinią apie nuosprendį.
Išklausęs nuosprendį, A.Bachtinas teisėjui pasakė „būkite prakeiktas“, pasakojo A.Ščetininas.
Teismo salėje buvo kaltinamojo 79 metų motina Liudmila Bachtina, kurią prokuratūra iškvietė liudyti prieš savo sūnų.
Kai prokurorai paprašė skirti A.Bachtinui aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, jo motina pradėjo verkti ir teisėjas sustabdė posėdį, sakė A.Ščetininas.
Ankstesniame posėdyje, kuriame dalyvavo AFP žurnalistai, L.Bachtina teismui sakė, kad savo parodymus pasirašė jų neperskaičiusi ir nežinojo, kad gali atsisakyti duoti parodymus.
A.Bachtinas serga bronchitu ir turi problemų su širdimi, sakė jo motina.
Kaltinimai jam buvo grindžiami 2022 metų kovo–balandžio mėnesiais socialiniuose tinkluose paskelbtais trimis įrašais, kuriuose jis dėl konflikto kaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„OVD-Info“ duomenimis, Rusijoje už protestus prieš konfliktą Ukrainoje buvo sulaikyta apie 20 tūkst. žmonių.
15min žurnalistė – pakeliui į Ukrainą: pasienyje tenka laukti tris valandas
17:45
15min žurnalistė Gabrielė Navickaitė šiuo metu vyksta darbo komandiruotei į Ukrainą. Ji praneša, kad pasienio punkte iš Lenkijos įvažiuoti tenka laukti apie tris valandas. Jos teigimu, būtent penktadieniais susidaro didesnės eilės, nes tuo metu padaugėja paramą vežančių savanorių.
Karinės oro pajėgos: rusai taikėsi į besimokančius pilotus
16:58
Ukrainos kariuomenės oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje pareiškė, kad keturios raketos „Kinžal“, kurias Rusijos kariškiai penktadienį ryte paleido į Ivano-Frankivsko srities aerodromą, buvo nukreiptos į jaunuosius Ukrainos pilotus, kurie netrukus išvyks mokytis skraidyti vakarietiškais orlaiviais, pranešė naujienų portalas „Europejskaja pravda“.
„Šį kartą į taikinį pateko Frankovščina, mūsų jaunimas – mūsų jaunieji pilotai, kurie netrukus keliaus mokytis. Jaunieji pilotai mokysis pagal kitokią programą, ir mes žinome, kad tiek Didžioji Britanija, tiek kitos šalys juos mokys skraidyti naujo tipo lėktuvais, vakarietiška įranga, pirmiausia F16“, – aiškino J.Ihnatas.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos kariškiai Ivano-Frankivsko srityje surengė raketų smūgį ir pataikė į privataus namo, kuriame gyveno šeima su trimis vaikais, teritoriją. Vienas iš vaikų – aštuonerių metų berniukas – žuvo.
Karališkosios jūrų pėstininkų pajėgos šešis mėnesius mokė 1 000 Ukrainos karių
16:55
Karališkojo jūrų laivyno jūrų pėstininkų komandosai pastaruosius šešis mėnesius mokė 1 000 Ukrainos karių, daugiausia dėmesio skirdami desantiniams reidams ir sudėtingoms operacijoms su amfibijomis, pranešė žiniasklaidos grupė „Sky News“.
Karališkasis jūrų laivynas penktadienį išplatino pareiškimą, kuriame apibūdino mokymo programą, pagal kurią, pasak jo, Ukrainos kariams buvo suteikta „neįkainojama patirtis ir žinios, kaip planuoti ir vykdyti reidus mažais laivais dieną ir naktį“.
Kursus sugebėjo baigti apie 900 Ukrainos kovotojų.
„Šie mokymai toliau rems Ukrainos gebėjimą kurti savo jūrų pajėgas ir tarptautinę jūrų pėstininkų mokymo koncepciją“, – teigė Karališkasis jūrų laivynas.
Nuo karo pradžios Jungtinėje Karalystėje vienokį ar kitokį apmokymą turėjo apie 20 tūkst. Ukrainos karių.
Ukraina per pastarąją savaitę neutralizavo beveik 1 500 minų
16:53
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataskaitoje teigiama, kad jos išlaisvintose teritorijose, kurias neseniai atgavo Charkivo, Chersono ir Mykolajivo regionuose, išminavo 1 481 sprogstamąjį užtaisą.
Prie fronto linijos esantys kariai pranešė apie didžiulį kiekį minų rusų atiduotoje žemėje – manoma, kad besitraukiantys kariai jas padėjo, siekdami dar labiau sulėtinti Ukrainos kontrpuolimo pastangas.
Anksčiau pranešta, kad rusai Ukrainos gynėjams minas palieka net krūvose tarp savo žuvusių karių, nes žino, kad ukrainiečiai, greičiausiai, pasirūpins mūšio lauke kritusiais kovotojais.
Namo iš Rusijos sugrąžinti mažiausiai 385 neteisėtai išvežti ukrainiečių vaikai
16:43
Bent 385 į Rusiją neteisėtai išvežti ukrainiečių vaikai buvo grąžinti namo, penktadienį patvirtino Austrijoje įsikūrusi tarptautinė labdaros organizacija, dalyvaujanti kai kurių nepilnamečių repatriacijoje.
Kyjivo turimais duomenimis, nuo pernai vasario, kai prasidėjo plataus masto invazija, į Rusiją neteisėtai išvežta daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, o daugelis jų, kaip teigiama, apgyvendinti institucijose ir globos namuose.
Rusija šiuos kaltinimus neigia.
„SOS vaikų kaimai“ remia tėvus, suteikdami jiems finansinių išteklių arba padėdami planuoti maršrutą“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė labdaros organizacijos atstovė spaudai Anna Radl.
„Iš viso į Ukrainą iki šiol grąžinti 385 deportuoti vaikai, 84 iš jų grąžino „SOS vaikų kaimai“ ir jos organizacijos partnerės“, – teigiama nevyriausybinės organizacijos pranešime spaudai.
Šis skaičius pagrįstas oficialia Ukrainos vyriausybės statistika, sakė A.Radl.
„Dažnai pagalbos ieško patys vaikai, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, kitais atvejais – jų šeimos, kartais informacijos suteikia okupuotų teritorijų gyventojai“, – pridūrė ji.
„SOS vaikų kaimai“ teigia, kad yra vieni iš trijų vaikus namo grąžinti padedančių veikėjų.
Organizacija taip pat rengia socialinius darbuotojus ir psichologus, kurie padeda vaikams ir jų šeimoms grįžus į šalį.
Kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje paskelbė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos vaiko teisių komisarei dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.
A.Lukašenka laukia Minske Vakarų oro bendrovių
16:12
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį lankydamasis Nacionaliniame Minsko oro uoste pasisakė apie skrydžių iš Baltarusijos į Europą galimybę, rašo nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“, remdamasis valstybinės naujienų agentūros „BelTa“ pranešimu.
„[Esame pasirengę priimti Vakarų oro bendroves] kad ir rytoj. Nesame agresyvūs žmonės. Dar kartą pabrėžiu: su niekuo neketiname kariauti. Nuolat jums tai sakau“, – pareiškė jis, paklaustas apie Vakarų oro bendrovių sugrįžimo į Baltarusiją perspektyvas.
Portalas primena, kad oro maršrutai į Europą iš Baltarusijos buvo uždaryti po 2021 metų gegužę įvykusio incidento, kai Minsko režimas priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį bendrovės „Ryanair“ keleivinį lainerį, kad sulaikytų opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių.
Tyrėjai: programišiai ne vienerius metus šnipinėjo diplomatus Baltarusijoje
15:20
Grupė įsilaužėlių daugelį metų šnipinėjo keturių šalių ambasadų Baltarusijoje pareigūnus, taip pat ir karo Ukrainoje metu, užgrobdami vietinius interneto tinklus, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje teigė Slovakijos kibernetinio saugumo bendrovės ESET tyrėjai.
Pasak ataskaitos, buvo atakuojama apie 15 įrenginių, priklausančių ambasadose dirbusiems dviejų Europos šalių, vienos Pietų Azijos ir vienos Afrikos šalies diplomatams.
Skaitmeninio šnipinėjimo kampanija prasidėjo apie 2021 m. ir vis dar yra aktyvi.
Iš karto nebuvo aišku, kiek pareigūnų tapo šios kampanijos aukomis. Tačiau šis tyrimas, atskleidžiantis naują ir sudėtingą įsilaužėlių komandą, kuri, kaip įtariama, veikia iš Baltarusijos, parodo, kokie pažeidžiami diplomatai gali būti kibernetinio šnipinėjimo atžvilgiu.
Baltarusija yra artimiausia Rusijos sąjungininkė jos kare su Ukraina. Minskas padėjo Rusijai gabenti karinę įrangą ir karius per savo sienas, kad padėtų karo veiksmams.
Ataskaitoje tvirtinama, kad įsilaužėliai paveikė savo aukų interneto prieigą, „tikriausiai“ interneto paslaugų teikėjo lygmeniu, o tai reiškia, kad jie galėjo būti apgaule priversti atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą, patys to nesuprasdami.
Tokių įsilaužimų sunku išvengti, sakė Toronto universitete įsikūrusios interneto stebėjimo grupės „Citizen Lab“ atstovas Billas Marczakas.
Pasak jo, tai tik patvirtina, jog diplomatai yra sekimo taikiniai.
„Ambasados ir užsienio reikalų ministerijos visame pasaulyje yra pagrindinis šnipinėjimo programų taikinys“, – pridūrė jis.
