Viceministrė: Ukraina daro pažangą, nors turi „mažiau žmonių ir ginklų“

Rusijos karinės oro pajėgos panaudojo du reaktyvinius lėktuvus, kad sustabdytų du žvalgybinius dronus netoli Krymo, pranešė Rusijos gynybos ministerija. 

Pasak jos, bepiločiai orlaiviai rinko informaciją netoli pusiasalio virš Juodosios jūros. 

Pasiuntus lėktuvus jiems sustabdyti, jie „pakeitė kryptį“ ir paliko teritoriją, teigia ministerija.

„Rugpjūčio 22 d. dviejų bepiločių orlaivių „MQ-9 Reaper“ ir „TB2 Bayraktar“, vykdžiusių oro žvalgybą Krymo pusiasalio rajone, skrydis virš Juodosios jūros buvo užfiksuotas Rusijos oro erdvės kontrolės priemonėmis“, – ministerija rašė „Telegram“.

„Siekiant užkirsti kelią galimam Rusijos Federacijos valstybės sienos pažeidimui ir neutralizuoti elektroninės žvalgybos bepiločių orlaivių vykdymą, buvo pakelti du budintys Rusijos oro gynybos pajėgų naikintuvai.“

Rusija planuoja nuskandinti šešis keltus Kerčės sąsiauryje, kad apsaugotų Krymo tiltą nuo išpuolių, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.

Rusijos pajėgos mano, kad panardinus laivus priešais tiltą susidarys „apsauginė juosta“, teigiama pranešime. 

Ji pridūrė, kad vienas keltas jau nuskandintas, o Rusija „atlieka parengiamuosius darbus“, kad nuskandintų antrąjį.

„Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, okupantai planuoja nuskandinti mažiausiai šešis nurodyto tipo vandens laivus, kad priešais Kerčės tiltą sukurtų apsauginę juostą“, – teigiama Ukrainos karinės žvalgybos interneto svetainėje.

„Tarp nuskandintų keltų rusai ketina įrengti užtvarus.Tokiu būdu priešas siekia apsaugoti Kerčės tiltą nuo pažeidimų“, – teigiama pranešime.

Tiltas jungia Krymą su Rusijos žemynine dalimi, juo vyksta kelių ir geležinkelių eismas ir jis yra svarbi Maskvos kariuomenės aprūpinimo arterija. 

Per visą karą jis buvo kelis kartus užpultas, o per vieną iš paskutinių atakų žuvo du žmonės. 

Atsakomybę už sprogimą prisiėmė Ukrainos saugumo tarnyba, teigdama, kad operacijai panaudojo eksperimentinį jūrų droną. 

Ukrainos karinė žvalgyba apibūdino tiltą kaip „teisėtą karinį taikinį“ ir teigė, kad išpuoliai padarė „rimtos žalos“ jo konstrukcijai.

Antradienio, rugpjūčio 22 d., vakare okupuotame Sevastopolyje girdimi sprogimai. Apie tai praneša „Unian“, remdamasi vietiniais „Telegram“ kanalais.

Kanale „Informacijos centras greitkeliams apie padėtį automobilių prieigose prie Krymo tilto ir pasirengimą patikrinimui“ 21.30 val. pranešė, kad transporto priemonių judėjimas Krymo tiltu laikinai sustabdytas.

Sevastopolyje pranešama apie sprogimų ir kulkosvaidžių ugnies garsus. Rusijos projektas VChK-OGPU praneša apie oro gynybos operacijas ant Krymo tilto. Tuo tarpu Rusijos kanalai rašo, kad sprogimų garsai Sevastopolyje girdimi dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių mokymų Kazokų įlankoje.

Okupuoto Sevastopolio gauleiteris Michailas Razvožajevas savo „Telegram“ kanale rašė, kad karinis jūrų laivynas iki 23:00 val. vykdo mokomuosius šaudymus Kazokų įlankoje. „Mieste viskas ramu“, – pareiškė jis.

Rusijai per vieną dieną surengus 12 atakų Donecke, žuvo žmogus, pranešė Ukrainos nacionalinė policija. 

Antradienį apšaudyta dešimt gyvenviečių, o civiliai gyventojai „nukentėjo nuo priešlėktuvinės gynybos sistemų „Strela-10“, „Grad“ raketų paleidimo įrenginių ir artilerijos“, sakoma „Telegram“ pranešime.

Iš viso per smūgius buvo apgadinti aštuoni gyvenamieji pastatai ir dujotiekis.

Rytų Ukrainos miestas tapo įnirtingų kovų tarp Maskvos ir Kyjivo pajėgų židiniu.

Praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos atkovojo regione esantį Urožainės kaimą, tačiau didžiąją teritorijos dalį vis dar kontroliuoja Rusija.

Antradienį žinomas Rusijos žurnalistas pareiškė, kad generolas Sergejus Surovikinas, kuris vienu metu vadovavo Maskvos karo veiksmams Ukrainoje, buvo atleistas iš šalies oro ir kosmoso pajėgų vadovo pareigų, skelbia „Reuters“.

Šį pranešimą paskelbė Aleksejus Venediktovas, gerai žinomas buvęs dabar jau nebeveikiančios radijo stoties „Echo Moskvy“ vadovas. Informacija oficialiai nepatvirtinta.

Savo „Telegram“ kanale A.Venediktovas teigė, kad S.Surovikinas buvo nušalintas oficialiu dekretu, tačiau nepateikė jokios išsamesnės informacijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas

Vėliau antradienį žiniasklaidos priemonė RBC, remdamasi savo šaltiniais, taip pat pranešė, kad S.Surovikinas buvo atleistas.

„Armijos generolas Sergejus Surovikinas buvo atleistas iš pareigų dėl perėjimo į kitą darbą ir yra (Gynybos ministerijos) žinioje“, – teigė RBC.

Vienas iš laikraščio šaltinių teigė, kad S.Surovikinas „šiuo metu yra trumpalaikėse atostogose“.

Generolas nebuvo matomas viešumoje nuo birželio mėnesio trumpalaikio samdinių grupės „Wagner“ ir jos vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto prieš Rusijos gynybos instituciją.

Sukilimo metu S.Surovikinas pasirodė vaizdo įraše, kuriame ragino J.Prigožiną nutraukti maištą. Po maišto Rusijos ir užsienio naujienų pranešimuose buvo teigiama, kad S.Surovikinas buvo tiriamas dėl galimo prisidėjimo prie maišto.

Per Rusijos karinę intervenciją į Sirijos pilietinį karą S.Surovikinas užsitarnavo pravardę „Generolas Armagedonas“.

Spalio mėnesį jis buvo paskirtas vadovauti Rusijos karinėms operacijoms Ukrainoje, tačiau sausį šios pareigos buvo perduotos generalinio štabo viršininkui generolui Valerijui Gerasimovui, o S.Surovikinas tapo V.Gerasimovo pavaduotoju.

Per pastarąsias keturias dienas Volodymyras Zelenskis buvo labai užimtas, keliaudamas po kuo daugiau šalių, kad sustiprintų paramą Ukrainai. 

Jis lankėsi Švedijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Graikijoje, per tą laiką taip pat dalyvavo Atėnuose vykusiame Ukrainos ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime.

Grįždamas namo Ukrainos prezidentas pasidalijo žinia apie tai, kas buvo pasiekta jo kelionės metu.

„Grįžtame namo su nauja politine parama ir naujais susitarimais“, – sakė jis „Telegram“. 

„Visi aiškiai patvirtina Ukrainos teritorinį vientisumą. Ukrainai bus skirti naikintuvai. Bus papildomų šarvuočių. Mes sustiprinsime priešlėktuvinę gynybą.

Bendras šių dienų apibendrinimas – Ukraina tapo stipresnė“, – kalbėjo jis.

Ukraina jau seniai reikalavo lėktuvų, kurie padėtų jai ginti savo dangų, tačiau jos reikalavimai nebuvo patenkinti baiminantis, kad tai gali eskaluoti konfliktą. 

Danija ir Nyderlandai paskelbė, kad tieks keletą naikintuvų F-16, kai JAV davė sutikimą juos tiekti.

Prieš kelias dienas pranešta apie Ukrainos bepiločio lėktuvo ataką prieš Rusijos oro pajėgų bazę. 

Maskva pranešė, kad šeštadienį Kyjivui priklausantis bepilotis orlaivis smogė Solcų oro pajėgų bazei Novgorode ir sunaikino karo lėktuvą.

Dabar „Planet Labs PBC“ paskelbtos palydovinės nuotraukos atskleidė smūgio padarinius.

„Scanpix“/AP nuotr./Solcų oro pajėgų bazė rugpjūčio 16 d.

Atrodo, kad rugpjūčio 16 d. oro bazės perone stovėjo 10 tolimojo nuotolio bombonešių „Tupolev TU-22M“.

Pirmadienį – praėjus dviem dienoms po atakos – visi šie bombonešiai jau buvo išvykę. 

Vienoje iš peronų, kur stovėjo vienas iš „Tupolev“, buvo matyti didelė juoda dėmė.

„Scanpix“/AP nuotr./Solcų oro pajėgų bazė rugpjūčio 21 d.

Anksčiau pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad ataka greičiausiai buvo surengta iš Rusijos vidaus ir tikriausiai sunaikino branduolinį ginklą galintį nešti viršgarsinį tolimojo nuotolio bombonešį TU-22M3.

Pasak Kyjivo, Rusija naudojo TU-22M3 bombarduoti taikinius visoje Ukrainoje. 

Vakarų kariniai ekspertai mano, kad Vladimiro Putino kariuomenė turi apie 60 šių orlaivių.

Ukraina daro pažangą kontrpuolime ir tai daro stumdama kariuomenę, kuri turi daugiau žmonių ir ginklų, pareiškė šalies gynybos viceministrė Hanna Maliar.

Nuo birželio mėnesio, kai pradėjo savo operaciją, Ukrainos kariai susiduria su didžiuliais Rusijos minų laukais ir tranšėjomis. 

Praėjusią savaitę JAV pareigūnas sakė, kad atrodo mažai tikėtina, jog jiems pavyks atkovoti strategiškai svarbų pietinį Melitopolio miestą – tai vienas iš pagrindinių kontrpuolimo tikslų. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hanna Maliar

Tačiau H.Maliar atmetė šį teiginį, sakydama, kad Ukraina daro pažangą, o „matuoti šį progresą metrais ar kilometrais yra neteisinga“.

„Svarbu pats faktas, kad, nepaisant visko, mes judame į priekį, nors turime mažiau žmonių ir mažiau ginklų“, – sakė ji. 

H.Maliar nuo pat karo pradžios reguliariai informuoja apie įvykius mūšio lauke ir sakė nežinanti apie jokį Vakarų spaudimą Ukrainos kariuomenei, kad ši paspartintų savo operacijas. 

Vakarietiškais tankais ir pėstininkų kovos mašinomis ginkluota Ukraina atkovojo keletą kaimų, bet ne didesnes gyvenvietes. 

H.Maliar teigė, kad tai pavyko padaryti nepaisant to, kad Rusijos pajėgos turi pranašumą ore ir gali iššaudyti iki 500 000 artilerijos sviedinių per savaitę – maždaug 10 kartų daugiau nei Ukraina.

Pripažindama, kad Vakarų karinė pagalba kare yra labai svarbi, ji pridūrė: „Nereikia nė sakyti, kad norint pasiekti lygybę su jais, mums reikia šios pagalbos.“

Anksčiau antradienį Ukrainos kariai įsitvirtino pietrytiniame Robotynės kaime. 

Ši vietovė yra prie kelio į Tokmaką – okupuoto geležinkelio mazgo, kurio susigrąžinimas taptų svarbiu etapu Kyjivui veržiantis į pietus ir siekiant Azovo jūros.

Kita didelė gyvenvietė yra didelis regioninis Melitopolio miestas.

Antradienį auštant Rusijos kariškiai paleido raketą „Iskander“ į Kryvyj Rihą. Buvo apgadinti 55 privatūs namai. Apie tai „Telegram“ pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulis, praneša „Ukrinform“.

„Šiandien apie 5.30 val. ryto teroristinė šalis atakavo mūsų miestą balistine raketa „Iskander“. Remiantis atnaujinta informacija, raketos smūgis apgadino 55 privačius namus, 15 ūkinių pastatų ir iš dalies išdaužė 24 daugiaaukščių namų langus. Taip pat apgadinta mokykla ir aukštoji mokykla, keli komunaliniai objektai ir transporto infrastruktūra“, – rašė O.Vilkulis.

Pažymima, kad dėl smūgio daugiau kaip 45 000 abonentų buvo atjungta elektros energija.

Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė Rusijos karių atakas Avdijivkos sektoriuje, o Ukrainos gynėjai toliau vykdo puolamąsias operacijas Melitopolio sektoriuje, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė feisbuke.

Anot generalinio štabo, Melitopolio kryptimi Ukrainos gynėjai stiprina savo pozicijas ir vykdo kontrpuolimo priemones.

Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą fronto linijoje iš viso įvyko 26 koviniai susirėmimai.

Ukrainos aviacija sudavė 11 smūgių Rusijos kariams: devynis – prieš vietoves, kuriose buvo sutelktas personalas, ir du – prieš priešlėktuvinių raketų sistemas.

Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketinių pajėgų daliniai ir artilerija smogė dviem rajonams, kuriuose buvo sutelktas rusų personalas, ginklai ir karinė įranga, dviem šaudmenų sandėliams ir sunkiajai liepsnosvaidžio sistemai TOS-1A.

Per dieną Rusijos pajėgos iš viso atliko du raketinius ir 38 oro smūgius, taip pat 26 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į gynybos pajėgų pozicijas ir apgyvendintas vietoves.

Dėl priešiškų atakų nukentėjo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, taip pat padaryta žala gyvenamiesiems pastatams ir kitai civilinei infrastruktūrai.

Pažymima, kad Rusijos raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija išliks „atsakinga maisto produktų ir grūdų tiekėja“ Afrikos šalims ir gali užimti Ukrainos, kaip tarptautinės grūdų tiekėjos, vietą, sakydamas įrašytas pastabas Pietų Afrikoje vykusiame BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikime.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Rusijai sąmoningai trukdoma tiekti grūdus ir trąšas į užsienį ir tuo pačiu metu ji veidmainiškai kaltinama dėl dabartinės krizinės situacijos pasaulio rinkoje.

Ne kartą atkreipėme dėmesį į tai, kad per metus pagal susitarimą iš Ukrainos iš viso eksportuota 32,8 mln. tonų Kongo, iš kurių daugiau kaip 70 proc. pasiekė dideles ir aukštesnes nei vidutines pajamas gaunančias šalis, įskaitant Europos Sąjungą... tik apie 3 proc. pateko į mažiausiai išsivysčiusias šalis, mažiau nei 1 mln. tonų.

Ne kartą sakiau, kad mūsų šalis yra pajėgi pakeisti ukrainietiškus grūdus tiek komerciniais tikslais, tiek kaip nemokamą pagalbą nepasiturinčioms šalims, juolab kad šiemet mūsų derlius vėl turėtų būti puikus“, – sakė jis.

Antradienį Atėnuose dešimt Balkanų ir Europos šalių pasirašė bendrą deklaraciją, kuria išreiškė paramą Ukrainai.

Šalys įsipareigojo „tvirtai remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“. 

Dalyvaujant Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles'iui Micheliui ir Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen, dešimt vadovų pasirašė aštuonių punktų deklaraciją susitikime, skirtame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Salonikuose 20-mečiui paminėti.  

Deklaracijoje taip pat išreikšta parama V.Zelenskio 10 punktų taikos formulei, kurioje raginama išvesti Rusijos karius ir atkurti Ukrainos sienas.

Rusija pareiškė, kad jos oro pajėgos antradienio rytą netoli Gyvatės salos sunaikino amerikiečių gamybos greitaeigį karinį katerį „su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desantine grupe“. 

Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai paneigė Rusijos teiginius.

„Ukrainos karinėse jūrų pajėgose tokio incidento nebuvo. Karinių jūrų pajėgų personalo nuostolių nėra, – telefonu CNN sakė atstovas spaudai. – Atitinkamai šiuo atveju neturime ką komentuoti“, – pridūrė jis.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) kitą mėnesį nagrinės Rusijos preliminarius prieštaravimus byloje dėl „kaltinimų genocidu pagal Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį“, sakoma antradienį paskelbtame teismo pranešime.

Vieši posėdžiai vyks Hagoje rugsėjo 18-27 d., juose žodinius argumentus pateiks Rusija, Ukraina ir 32 į bylą įstojusios valstybės.

JAV nemano, kad konfliktas Ukrainoje atsidūrė aklavietėje, antradienį vykusiame pasitarime sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, praneša „Reuters“.

„Abiejose pusėse vyksta puolimas ir gynyba daugelyje taškų išilgai labai ilgos fronto linijos.

Matome, kad ji [Ukraina] toliau metodiškai ir sistemingai užima teritoriją“, – sakė jis.

„RS“/„MPI“/„Capital Pictures“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Rusija perkelia kai kuriuos trumpojo nuotolio branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją.

Lenkijos lyderis sakė, kad šis žingsnis pakeis regiono ir viso NATO karinio aljanso saugumo architektūrą, praneša „Associated Press“.

Savo komentarus A.Duda išsakė bendroje spaudos konferencijoje kartu su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa.

„Prezidentui [Sousai] pasakiau apie Vladimiro Putino pareiškimų, kad Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai bus perkelti į Baltarusijos teritoriją, įgyvendinimą, – sakė A.Duda. – Iš tiesų šis procesas vyksta, mes tai matome“.

Praėjusį mėnesį V.Putinas ir jo kolega Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Maskva jau perkėlė dalį savo taktinių branduolinių ginklų į Baltarusiją po to, kai kovo mėn. paskelbė apie šį planą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasmerkė Maskvos retoriką kaip „pavojingą ir neapgalvotą“, tačiau liepos mėn. sakė, kad aljansas nepastebėjo jokių Rusijos branduolinės pozicijos pokyčių.

Taktiniai branduoliniai ginklai yra skirti naudoti mūšio lauke ir yra trumpo nuotolio.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Ukrainos dronų atakos prieš Maskvą atitinka tarptautinę teisę.

Dronų smūgiai, kuriuos, Rusijos teigimu, surengė Ukraina, ne kartą buvo nukreipti į sostinę. Paprastai Ukraina tokių atakų nei patvirtina, nei paneigia.

„Rusija užpuolė Ukrainą, todėl Ukraina turi teisėtą teisę ginti savo šalį“, – atsakydama į klausimą apie dronų atakas sakė A.Baerbock, pridūrusi, kad Rusija nuolat taikosi į civilinę infrastruktūrą Ukrainoje.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Hagoje

„Ukraina ginasi neperžengdama tarptautinės teisės ribų“, – teigė ji spaudos konferencijoje kartu su Estijos kolega Margusu Tsahkna.

Maskva ir Kyjivas karo metu praneša apie reguliarius dronų smūgius, o Rusijos teritorijoje jie tampa vis dažnesni.

Antradienį Rusijos pareigūnai pranešė, kad šalies oro gynyba naktį numušė dar du į Maskvą nukreiptus bepiločius orlaivius. Tai jau penkta naktis iš eilės, kai dronai pasiunčiami į sostinės apylinkes.

Dėl to trumpam buvo uždaryti Maskvos Vnukovo, Šeremetjevo ir Domodedovo oro uostai ir apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas Krasnogorsko srityje.

Gegužę dronai buvo numušti netoli Kremliaus.

Ukraina antradienį pranešė, kad teisėsaugos pajėgos vienu metu surengė reidus daugiau kaip 200 karo prievolės centrų, vykdydamos plataus masto tyrimą dėl korupcijos.

„Beveik visuose šalies regionuose teisėsaugos pareigūnai atskleidė plataus masto korupcijos schemas. Šiuo metu visuose šalies regionuose vienu metu atliekama daugiau kaip 200 kratų“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Jame priduriama, kad teisėsaugos pareigūnai atlieka išsamų teritorinių karo prievolės ir komplektavimo bei socialinės paramos centrų, karo medicinos ir medicinos bei socialinės ekspertizės komisijų veiklos tyrimą visoje šalyje.

Policija teigia atskleidusi „didelio masto korupcijos schemas, kuriose dalyvauja šių institucijų pareigūnai visuose šalies regionuose“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pasirašė įsaką dėl visų regioninių karo prievolės centrų vadovų atleidimo.

„Šiai sistemai turi vadovauti žmonės, kurie puikiai žino, kas yra karas ir kodėl cinizmas ir kyšininkavimas karo metu yra išdavystė“, – po specialaus Ukrainos nacionalinės gynybos ir saugumo tarybos posėdžio socialiniame tinkle „Telegram“ anksčiau šį mėnesį parašė V.Zelenskis.

„Kariai, kurie buvo fronte arba kurie negali būti tranšėjose, nes prarado sveikatą, neteko galūnių, bet išsaugojo orumą ir neturi cinizmo – būtent jiems galima patikėti šią komplektavimo sistemą“, – sakė prezidentas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija grąžino Ukrainai 12 karių, kuriuos laikė nelaisvėje, kūnus, paskelbė leidinys „The Telegraph“.

Ukrainos vyriausybės atstovas teigė, kad Raudonasis Kryžius anksčiau patvirtino, jog žuvę kariai buvo laikomi nelaisvėje Rusijoje.

Pasak jų, iš Rusijos nebuvo gauta jokių pranešimų apie „jų sveikatos pablogėjimą ar sunkią būklę“.

Tai „dar kartą verčia suabejoti darbo kokybe ar medicininės komisijos buvimu“, rašoma straipsnyje.

Karybos analitikas Seanas Bellas žiniasklaidos grupei „Sky News“ komentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą ir įvertino galimą ukrainiečių proveržį jo metu.

Ekspertas pažymėjo, jog didžiausias Ukrainos tikslas – išlaisvinti savo teritorijas iš Rusijos okupacijos. Jis priminė, jog praėjusių metų rugsėjį ukrainiečiai surengė netikėtą kontrpuolimą ir išlaisvino Charkivą bei 12 tūkst. kv.km okupuotos teritorijos, todėl buvo tikimasi, kad šių metų „pavasario puolimas“ baigsis taip pat greitai.

Tačiau, S.Bello nuomone, ukrainiečiai šįkart prarado netikėtumą elementą dėl to, jog laukė didelės karinės paramos iš Vakarų, jog galėtų pradėti kontrpuolimą.

Be to, kadangi ginklų, šaudmenų ir sudėtingos karinės įrangos pristatymas užtruko, o ukrainiečiams reikėjo apmokyti dirbti su nepažįstama vakarietiška įranga, rusai turėjo daug laiko sukurti tvirtą gynybą, pažymėjo karybos žinovas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Nors birželio pradžioje galiausiai prasidėjo Ukrainos pavasario puolimas,po 10 savaičių jo pažanga tebėra nedidelė.  

„Ukrainos pajėgos turėjo nusilpninti Rusijos gynybą ir prasibrauti pro didelius minų laukus, kol įgavo pagreitį ir pradėjo atlaisvinti teritoriją“, – aiškino jis.

Pagrindinis ukrainiečių puolimo dėmesys sutelktas į rytus nuo Zaporižios, o rusai, atrodo, daugiausia pajėgumų skiria užimti toms Donbaso teritorijoms, kurias jiems dar reikia užimti.

Anot S.Bello, ilgą laiką ukrainiečiai sugebėjo rezerve išsaugoti kai kurias labiausiai patyrusias savo pajėgas, kurios buvo pasirengusios pasinaudoti bet kokiu reikšmingu proveržiu.

„Kadangi pagrindinėms puolamosioms pajėgoms sunkiai sekėsi daryti pažangą ir jos patyrė daug nuostolių, ukrainiečiai buvo priversti pradėti naudoti savo rezervus, kad išlaikytų spaudimą rusų gynybinėms linijoms“, – įvertino ekspertas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Jo nuomone, Ukraina vis dar gali pasiekti reikšmingą proveržį.Nors pažanga buvo lėta, ukrainiečiai naudojo aukštųjų technologijų Vakarų tiksliuosius ginklus, kad taikytųsi į Rusijos tiekimo linijas, šaudmenų sandėlius ir esmines logistikos tiekimo linijas. 

Rusai taip pat patyrė didžiulių nuostolių, o jų fronto linijos kariai, turėdami ribotus rezervus, yra pavargę, pavargę nuo mūšių ir menkos moralės.  

„Pranešama, kad Ukrainos pajėgos jau apėjo pirmąją rusų gynybos liniją – minų laukus – ir, jei tai tiesa, ir jos gali tuo pasinaudoti, visai įmanoma, kad rusų gynybos linijos žlugs ir prasidės puolimas.  

Nors tikėtina, kad bet koks pasistūmėjimas apsiribos sausumos tiltu, jungiančiu Donbasą su Krymu, tai vis tiek galėtų išlaisvinti nemažą dalį Rusijos okupuotos teritorijos“, – reziumavo S.Bellas.

Tai buvo itin žiaurus ir sudėtingas kontrpuolimas, o pažanga iki šiol buvo nedidelė.

„Tačiau nuolatinis Ukrainos karinis spaudimas pradeda duoti rezultatų, todėl dar per anksti daryti išvadą, kad Ukrainos puolimui lemta žlugti.“

Aštuoni ukrainiečių pilotai atvyko į Daniją mokytis skraidyti naikintuvais F-16 po to, kai ši šalis įsipareigojo padovanoti Kyjivui karo lėktuvų, pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos.

Kartu su pilotais į Skrydstrupo karinę oro bazę buvo nusiųsti 65 darbuotojai, kurie bus mokomi prižiūrėti ir aptarnauti naikintuvus.

Danija ir Nyderlandai pažadėjo atsiųsti lėktuvus sekmadienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos patvirtino galimą jų pristatymą. 

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas

Volodymyras Zelenskis šį sprendimą pavadino „proveržio susitarimu“ ir sakė, kad lėktuvai padės sustiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir padės jos kontrpuolimui.

Danija tieks Ukrainai 19 naikintuvų F-16, o pirmuosius šešis naikintuvus pristatys maždaug kitų metų pradžioje. 

Nyderlandai dar nenusprendė, kiek naikintuvų atsiųs.

Rusijos pajėgos laikinai okupuotose teritorijose veikiančių mokyklų patalpose įkurdina kariuomenę, kad savo piktadarystes paslėptų po tariamu vaikų saugumo užtikrinimu, pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.

Pranešta, kad rusai sugalvojo oficialų paaiškinimą dėl kariuomenės dislokavimo mokyklų teritorijose – esą tai „sukarinta apsauga“ dėl vaikų saugumo. Tačiau iš tikrųjų laisvuose mokyklų aukštuose dislokuoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų koviniai daliniai.

Tai – ne pirmas kartas, kai rusai naudojasi civiliais gyventojais kaip priedanga, pažeisdami karo taisykles ir tarptautinę humanitarinę teisę.

Pavyzdžiui, Rusijos kariai mokyklą Mychailivkoje, Zaporižios srityje naudoja kaip savo bazę ir priedangą. Manoma, kad joje dislokuota apie 100 karių.

Briansko regiono gubernatorius Aleksandras Bogomazas pareiškė, jog antradienį Briansko srityje grupė ukrainiečių „diversantų“ bandė pažeisti Rusijos sieną, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai nuolat praneša apie apšaudymą ir atakas, įskaitant kartais pasitaikančių įsiveržimų per sieną atvejus. Dėl viso to jie kaltina Ukrainą.

„Šiandien ukrainiečių diversantai bandė prasiveržti per valstybės sieną Klimovo rajone“, – socialiniame tinkle pranešė Briansko gubernatorius.

Jis teigė, kad išpuolį atrėmė kelios saugumo tarnybos, įskaitant FSB, Gynybos ministeriją ir Nacionalinę gvardiją, tačiau pridūrė, kad „imamasi priemonių civilių gyventojų saugumui užtikrinti“.

Jokių kitų detalių gubernatorius nepateikė, Ukraina kaltinimo nekomentavo.

Birželį netoliese esančią Belgorodo sritį sukrėtė didžiausias nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios įsiveržimas, kai proukrainietiški kovotojai susirėmė su saugumo pajėgomis.

Ukraina neigė atsakomybę už tai ir sakė, kad gali būti atsakingos Rusijos partizanų grupuotės, besipriešinančios Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.

Nors nuo karo pradžios oficialiai Kinija bandė išlaikyti neutralumą ir kurį laiką rodė save kaip tarpininkę tarp Ukrainos ir Rusijos, Pekinas ir Maskva demonstravo „jokių kliūčių nepaisančią“ bičiulystę. Po Rusijos pasitraukimo iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos ir Kinijos sprendimo prisijungti prie Saudo Arabijoje organizuoto susitikimo dėl Ukrainos taikos, pasigirdo nuomonių, jog Pekinas keičia savo poziciją. Tačiau ar tikrai?

Apie Kinijos vaidmenį tarptautinėje arenoje 15min kalbasi su politologu Konstantinu Andrijausku.

„Kinija nėra nieko pasižadėjusi nei vienai iš pusių. Jos dalyvavimas atliepia ankstesnius veiksmus: Kinija vaizduoja, jog nori taikaus konflikto sprendimo kad ir ką tai reikštų, žvelgiant iš jos perspektyvos“, – aiškino ekspertas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Karas gali būti ilgas, nes priešas yra stiprus ir klastingas, Veteranų forumo metu pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Laimėti reiškia ne tik išlaisvinti mūsų žemę, bet ir užtikrinti, kad priešas niekada net negalvotų apie sugrįžimą. O tai yra labai sunki užduotis. Daugelis pasaulyje vis dar mano, kad tai neįmanoma“, – dėstė ministras.

Jis pažymėjo, kad ukrainiečiai jau įrodė pasauliui, jog „mes kitaip suprantame, kas yra įmanoma ir neįmanoma, todėl mes tikrai laimėsime“.

„Turime stiprų klastingą priešą, o karas gali būti ilgas, nes tai – tikras maratonas. Turėsime ir daugiau skaudžių netekčių, o norėdami nugalėti rusus, turime suvokti, kas svarbiausia pergalei“, – pabrėžė ministras.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Gynybos ministerijos vadovas pažymėjo, kad ginklų kovai su rusais Ukrainai reikėjo jau pernai. Anot jo, dabar raktas į pergalę yra tai, ką pajus žmonės.

„Mūsų pranašumas prieš priešą ilgoje distancijoje priklauso nuo to, kaip jaučiasi žmonės. Tai – vienybė ir noras kovoti“, – reziumavo jis.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Unian“, Ukrainos pareigūnai vengia konkrečių prognozių dėl karo pabaigos. Tačiau Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas neseniai atsakė į klausimą, kada baigsis karas.

„Pagrindinis klausimas – kaip baigsis karas. Karas baigsis išlaisvinus Ukrainos žemes ir sukūrus laisvą, nepriklausomą, suverenią Ukrainos valstybę kaip neatskiriamą Europos ir euroatlantinės bendruomenės dalį“, – užtikrintai atsakė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketina apsilankyti Rusijoje ir susitikti su šalies vadovu Vladimiru Putinu, pranešė turkų leidinys „Yeni Safak“.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, gautais iš prezidento šaltinių, būsimas R.T.Erdogano vizitas į Rusiją yra labai svarbus siekiant tęsti susitarimą dėl grūdų.

Kartu žiniasklaida praneša, kad Turkija nepritaria naujam alternatyviam „grūdų koridoriaus“ maršrutui be Rusijos dalyvavimo.

„Jis (Erdoganas – red. past.) mano, kad kažkokiu būdu galima rasti susitarimo tašką“, – komentavo šaltiniai.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Anksčiau buvo pranešta, kad V.Putinas rugpjūčio mėn. gali apsilankyti Turkijoje ir aptarti grūdų sandorio atnaujinimo ir apsikeitimo kaliniais klausimus.

Tačiau R.T.Erdoganas neseniai pareiškė, kad tikisi asmeniškai susitikti su V.Putinu rugsėjo mėn.

Liepos 17 d. Rusija paskelbė, kad „sustabdė“ savo dalyvavimą grūdų iniciatyvoje dėl tariamo jos sąlygų nesilaikymo. Po to buvo sustabdytas Ukrainos grūdų eksportas per Juodąją jūrą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs pratęsti susitarimą trišaliu formatu. Po to Rusija pradėjo Juodosios jūros uostų puolimą.

Tuo pat metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė ketinantis atnaujinti grūdų sandorį „išplėstu mastu“. Jis paragino Vakarus padėti paversti šią iniciatyvą Rusijos ir Ukrainos paliaubų pagrindu.

Ukraina antradienį gavo dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.

„Šiandien Ukraina iš ES gavo dar vieną makrofinansinės pagalbos dalį – 1,5 mlrd. eurų. Bendra ES biudžetinė parama 2023-aisiais jau siekia 12 mlrd. eurų“, – pabrėžė jis.

Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį palūkanų išlaidų.

Europos Komisijos duomenimis, Ukraina paskolas turės grąžinti per 35 metus, pradedant 2033-aisiais.

Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad netoli Gyvatės salos Juodojoje jūroje jos pajėgos sunaikino Jungtinių Valstijų karinį greitaeigį katerį, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, nors ir negalėjo patvirtinti šio pranešimo.

Mažytė Gyvatės sala tapo ukrainiečių pasipriešinimo sinonimu per pirmąsias 2022 m. vasario 24 d. Rusijos vadinamos „specialiosios karinės operacijos“ valandas, kai Juodosios jūros laivyno flagmano „Moskva“ rusų karininkai radijo ryšiu pranešė ten dislokuotiems ukrainiečių sargybiniams ir įsakė jiems pasiduoti arba mirti.

Ukraina greičiausiai išlaisvins Krymą karinėmis priemonėmis, nes tik pusiasalio deokupacijos atveju Ukraina turės tam tikrų saugumo garantijų, pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, sakydamas kalbą Tarptautinės Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse.

Jis pabrėžė, kad Krymas yra Ukrainos teritorijos dalis, kurią privaloma išlaisvinti.

„Mes jį išlaisvinsime. Greičiausiai tai bus padaryta kariniu būdu, jei šalis agresorė nesupras, kad iki to laiko turi palikti mūsų teritoriją. Kitos išeities neturime“, – pabrėžė tarybos sekretorius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

O.Danilovas pridūrė, kad bet kokie kitokie veiksmai dėl Krymo reikštų padėties užkonservavimą ir karo perleidimą ateities kartoms. Jo nuomone, kol Rusija kontroliuos Krymą, ji niekada nepasiduos, nenusiramins ir negyvens taikiai.

„Tik išviję ją iš Krymo teritorijos, išstūmę į Azovo jūrą, suprasime, kad mūsų valstybė tam tikrą laiką turės tam tikras saugumo garantijas“, – teigė jis.

„Ar tai bus sunku? Taip, bus sunku. Ar būsime įkalbinėjami užkulisiuose? Greičiausiai, bus siunčiamos žinutės“, – pažymėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Anot jo, Ukraina gauna daugybę žinučių, kad ji neva neturėtų bandyti išlaisvinti Krymo, tačiau visos jos yra anoniminės.

„Ir vos tik vienas asmuo, NATO tarnautojas, atskleidė savo veidą, iš karto sulaukė visos tarptautinės bendruomenės atsako. Todėl mes turime atlikti savo dalį, išlaisvinti teritorijas, grįžti prie Juodosios ir Azovo jūrų. Jei Kryme neturėsime savo karinio laivyno, visą laiką būsime itin sudėtingoje saugumo situacijoje“, – tvirtino O.Danilovas.

Ukrainos pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad karas su Rusija gali baigtis tik visiškai deokupavus teritorijas, įskaitant Krymą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukraina neįsivaizduojama be Krymo.

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas taip pat pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos netrukus įžengs į Krymą.

Neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje antradienį laikinai okupuotame Mariupolyje minima Nacionalinė Rusijos vėliavos dienos šventė.

Šią dieną minimos Rusijos Federacijos valstybinės vėliavos atidengimo 1991 m., žlugus Sovietų Sąjungai, metinės.

„Esu tikras, kad nacionalinė vėliava visada įkvėps mus judėti tik pirmyn, į pergalę, įtvirtinti Rusijos šlovę“, – pareiškė šalies-agresorės prezidentas Vladimiras Putinas.

Nacionalinės vėliavos dieną 1994 m. dekretu paskelbė prezidentas Borisas Jelcinas, pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

„Reuters“/„Scanpix“/Mariupolis

Kasdien pranešama apie tai, kiek ukrainiečių kariams pavyko pasistūmėti fronte. Tačiau pasipriešinimas vyksta ne tik mūšio lauke: Ukrainos pajėgos be atvangos smūgiuoja rusų užnugariui, o eiliniai ukrainiečiai jokiu būdu nenori pasiduoti priespaudai.

Jie su ja kovoja steigdami pogrindinius judėjimus ir bandydami destabilizuoti tvarką, kurią bando įvesti Rusiją – vienos iš tokių ir pasipriešinimo judėjimo „Piktoji Mavka“ įkūrėjos.

Judėjimas „Piktoji Mavka“ įrodo, kad Maskvos remiamos pajėgos nėra laukiamos okupuotose pietų Ukrainos teritorijose, apie jį straipsnyje paskelbė vokiečių leidinys „Deutsche Welle“.

Žurnalistė Anna Psemyska kalbėjosi su šiai grupei priklausančiomis moterimis, kurios jai atskleidė nenuspėjamos ir daug sričių apimančios savo veiklos užkulisius.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Pranešta, kad Rusijos kariuomenė ką tik užpuolė Komyšanų kaimą Chersono srityje. 

Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, lauke buvę vietos gyventojai buvo apšaudyti. 

„71 metų moteris patyrė gyvybei pavojingus sužeidimus. 55 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę ir yra gydomas“, – sakė O.Prokudinas.

Pasak jo, per pastarąją parą rusai dešinįjį Dniepro krantą apšaudė daugiau kaip 70 kartų, paleisdami 356 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, tankų, „Grad“ ir bepiločių orlaivių.

„Priešas paleido 11 sviedinių į Chersono miestą. Rusijos kariuomenė pataikė į gyvenamuosius rajono gyvenviečių rajonus, dačų kooperatyvo teritoriją Chersono rajone, fermos teritoriją ir nacionalinį parką Beryslavo rajone“, – teigė pareigūnas.

Per praėjusią parą dėl Rusijos agresijos Chersono srityje buvo sužeisti keturi žmonės.

Pirmuosius F-16 naikintuvus Ukraina galės gauti ne anksčiau kaip po 6-7 mėnesių. Lėktuvų pristatymas priklausys nuo Ukrainos specialistų apmokymo laikotarpio, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Pasak jo, pats orlaivis yra tik platforma.

„Reikėtų kalbėti ir apie ginkluotės – raketų, sviedinių ir bombų, kurias neš F-16 lėktuvai – perdavimą. Taip pat neturėtume pamiršti apie infrastruktūros parengimą, kad Ukraina galėtų prižiūrėti orlaivius ir vykdyti kovines užduotis“, – sakė jis.

Be to, ministras pažymėjo, kad naudotis orlaiviais turėtų būti apmokyti ne tik pilotai, bet ir inžinieriai, technikai ir kiti žmonės, kurie planuoja operacijas. Anot jo, kalbama apie šimtų žmonių personalą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainiečių pilotas

„Todėl manau, kad 6-7 mėnesiai yra minimalus terminas (F-16 perdavimui Ukrainai – red.), kuris turėtų būti sąmoningai įvertintas. Bet jei jis bus šiek tiek ilgesnis, neturėtume nusivilti, nes mūsų pilotai pademonstravo savo gebėjimus pasirengti per 6 mėnesius“, – tvirtino O.Reznikovas.

„Tačiau tikiu vienu dalyku – mūsų žmonės tokie talentingi, kad „Patriot“ įveikė per 10 savaičių, o ne per 10 mėnesių, o 155-ąją artileriją – per tris savaites, o ne per tris mėnesius. Todėl esu įsitikinęs, kad Ukrainos F-16 bus Ukrainos danguje, kad išlaisvintų laikinai okupuotas teritorijas“, – pridūrė jis.

Pirmą kartą virš Kremliaus pasirodžius dronams, pasigirdo nuostaba ir šokas, tačiau pastaruoju metu dronų atakos prieš Maskvą tampa gana reguliarios.

Rusijos žiniasklaida vis dažniau pranešta apie uždarytą oro erdvę ar atrauktus skrydžius dėl galimos dronų grėsmės. Antradienį ryte taip pat pranešta apie uždarytus sostinės oro uostus.

Daugumą bepiločių orlaivių numuša Rusijos priešlėktuvinė gynyba, tačiau kai kurie padaro žalos. Maskvoje ar Maskvos regione niekas nežuvo, tačiau tokie išpuoliai išryškino Rusijos sostinės pažeidžiamumą.

Žiniasklaidos grupės „Sky News“ korespondentė Maskvoje Diana Magnay pažymėjo, jog Maskvos priešlėktuvinė gynyba buvo skirta apsaugoti sostinę nuo tarpžemyninių balistinių raketų, o ne nuo įkyrių bepiločių orlaivių. 

Tuo tarpu Ukraina atsisakė savo pradinio kuklumo dėl atsakomybės: pirmadienį Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas spaudai pareiškė, jog „žvalgyba dirba“.

Kasdienis gyvenimas Maskvoje tęsiasi nekreipiant dėmesio į padidėjusią grėsmę. Jaučiamas tam tikras susitaikymas su tuo, kad tai turėjo kada nors įvykti, informavo žurnalistė.

„Niekas nepastebi“, – sakė jai vienas Maskvos gyventojas.

Be abejo, valdžia tai pastebi. Iki šiol dronų smūgiai daro didelę žalą Rusijos kariniams objektams, ypač Kryme. 

Tačiau netrukus Rusijos visuomenė bus apsaugota net nuo žinios apie šiuos smūgius, atkreipė dėmesį D.Magnay. 

Federacijos Taryba arba aukštieji parlamento rūmai siekia priimti teisės aktą, kuriuo bus uždrausta skelbti vaizdo įrašus ar nuotraukas, kuriose užfiksuotos dronų atakos ar kitokia Rusijos teritorijos apšaudymo žala, nes tai esą išduos karines paslaptis.

Tai taip pat, pasak žurnalistės, reiškia, kad toli nuo nukentėjusių regionų esantys žmonės turės mažai informacijos apie tai, kokiu mastu šis karas pasiekia juos pačius.

Kremliaus įsteigti teismai Ukrainos rytiniuose regionuose nuteisė penkis ukrainiečių karius ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, pirmadienį pranešė Rusijos tyrimų komitetas.

„Teismas (Andrijų) Klementovyčių, (Arturą) Syvyckį ir (Ivaną) Melnykovyčių nuteisė po 20 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – sakoma Tyrimų komiteto išplatintame pareiškime.

Komitetas taip pat paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti trys vyrai, surakinti antrankiais kaltinamųjų narve.

Jis teigė, kad vyrai buvo pripažinti kaltais dėl žiauraus elgesio su civiliais gyventojais ir pasikėsinimo nužudyti.

Anot teismo, šie Ukrainos kariai kovojo Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė 2022-ųjų gegužę po pražūtingos apgulties, ir esą neleido civiliams gyventojams išvykti iš miesto humanitariniu koridoriumi.

AFP-Scanpix nuotr.

Be to, teismas nurodė, kad Luhanske ukrainiečių karys Bohdanas Smaha buvo nuteistas 17 metų laisvės atėmimo bausme už civilių gyventojų sužalojimą.

Kitas Ukrainos karys Ihoris Lemeševas buvo įkalintas 20 metų už gyvenamojo rajono apšaudymą, per kurį žuvo civilis gyventojas.

Ukraina kol kas nekomentavo šio sprendimo.

Praėjusiais metais Maskva po pseudoreferendumų, kuriuos pasmerkė Kyjivas ir Vakarai, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus Rytų Ukrainoje paskelbė Rusijos dalimi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi, žinomu dėl savo prorusiškų pažiūrų. Ukrainos valstybės vadovas sakė, kad pokalbis buvo „atviras, sąžiningas ir produktyvus“.

„Geras pokalbis. Apie pagarbą JT Chartijai ir sienų neliečiamumą. Apie mūsų tautų ateitį bendruose Europos namuose“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė V.Zelenskis.

Jis taip pat pridūrė, kad su A.Vučičiumi kalbėjosi apie šalių santykių plėtrą, kuri yra „bendras interesas“.

Anksčiau Serbijos ir Ukrainos vadovai buvo susitikę tik vieną kartą – birželio mėnesį Kišiniove vykusio Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, todėl prezidentai turėjo tik trumpą pokalbį „vienas prieš vieną“.

Serbijos prezidentas yra žinomas dėl savo įsipareigojimų Rusijai ir dviprasmiško požiūrio į karą Ukrainoje. Visų pirma, A.Vučičius pareiškė, kad jo vyriausybė nesikiš į Serbijos ginklų tiekimą Ukrainai. Tačiau jis patikslino, kad „nepritaria“ tokiems veiksmams. Tuo pat metu Serbija teikė humanitarinę pagalbą Ukrainai, ypač po to, kai rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę ir užtvindė dešimtis aplinkinių gyvenviečių.

Neseniai taip pat tapo žinoma, kad Serbija yra pasirengusi padėti Vengrijai dėl rusiškų dujų tranzito aplenkiant Ukrainą.

Nepaisant to, Serbija yra viena iš 11 Pietryčių Europos šalių, kurios per šiuo metu Graikijoje vykstantį Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašė Atėnų deklaraciją, remiančią Ukrainos teritorinį vientisumą.

Šiuo metu V.Zelenskis lankosi kai kuriose Europos šalyse: vizito metu šalies vadovas buvo sustojęs Nyderlanduose, Danijoje ir Švedijoje, o pirmadienį atvyko į Graikiją, kur planuoja dalyvauti Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime.

Bulgarija, kaip viena iš Juodosios jūros regiono šalių, padės Kyjivui išminuoti Juodąją jūrą, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Anot naujienų agentūros „Unian“ korespondento, ministras apie tai paskelbė Ukrainos ir Odesos žiniasklaidos centre per bendrą pasitarimą su Bulgarijos gynybos ministru Todoru Tagarevu.  

Pasak O.Reznikovo, šiuo metu ministrai negali pateikti detalių.

„Tačiau su Bulgarijos gynybos ministru Todoru Tagarevu jau aptarėme Juodosios jūros išminavimo klausimą ir tam reikalingus pajėgumus. Ši problema yra bendras iššūkis keturioms Juodosios jūros šalims – Ukrainai, Bulgarijai, Turkijai ir Ukrainai“, – aiškino ministras. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Jis pridūrė, kad jo Bulgarijos kolega netrukus susitiks su Rumunijos gynybos ministru Angelu Tilvaru ir aptars Juodosios jūros išminavimo klausimą, taip pat tam reikalingus poreikius ir pajėgumus.

Pasak T.Tagarevo, Juodosios jūros išminavimas yra svarbi Bulgarijos karinių jūrų pajėgų užduotis. Šiuo metu Bulgarijos Respublikos teritoriniuose vandenyse stebima, ar nėra minų. 

„Šiuo metu diskutuojame apie bendradarbiavimo tarp valstybių stiprinimą ir apie tai, kaip, pasibaigus karui, užtikrinsime, kad pagrindiniai jūros keliai būtų neužminuoti, saugūs ir kaip galėtume dirbti šia kryptimi“, – teigė Bulgarijos gynybos ministras.

Anksčiau pranešta, kad Jungtinė Karalystė perdavė Ukrainai du „Sandown“ klasės priešmininius laivus „Cherkasy“ ir „Chernihiv“. Šiuo metu šie laivai negali pasiekti Ukrainos, visų pirma dėl to, kad pagal Montrė konvencijos reikalavimus Turkija sustabdė visų laivų judėjimą į Juodąją jūrą per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.

Anksčiau pranešta apie tai, jog Danija ir Nyderlandai priėmė sprendimą perduoti Ukrainai vakarietiškų naikintų F-16. Tikėtąsi, jog toks ėjimas paskatins ir kitas šalis prisijungti prie naikintuvų koalicijos, tačiau kol kas taip neįvyko.

Jungtinės Valstijos tuo tarpu nurodė, jog pritartų savo lėktuvų perdavimui trečiosioms šalims, o antradienį paskelbė, kad galėtų dalyvauti mokymo programoje, jeigu pilotų bus daugiau nei Europa gali priimti, pareiškė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.

Tačiau ji pabrėžė, kad Danija ir Nyderlandai „vadovaus mokymams“, o JAV pagalba priklauso nuo to, ar jų pajėgumai bus viršyti.

Pasak S.Singh, ukrainiečių pilotams reikės „rimtų anglų kalbos mokymų“, kad galėtų skraidyti su F-16, o tai užtruks.

„AP“/„Scanpix“/Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh

Šveicarija pradėjo tyrimą dėl savo valstybinės ginklų gamintojos „Ruag“ po to, kai ji bandė parduoti beveik 100 tankų, kurie turėjo patekti Ukrainai, pranešė leidinys „Bloomberg“.

Auditoriai tirs, ar „Ruag“ bandė sudaryti sandorį su Vokietijos įmone „Rheinmetall“, kuris buvo užblokuotas dėl to, kad taip būtų pažeistas Šveicarijos neutralumas.

Pagal šį sandorį „Ruag“ būtų siuntusi „Leopard I“ tankus Vokietijos įmonei „Rheinmetall“, kuri planavo juos restauruoti Ukrainai.

Šveicarija sustabdė sandorio vykdymą birželio mėn.

Buvusi Šveicarijos bendrovės generalinė direktorė Brigitte Beck atsistatydino po to, kai pasiūlė Europos šalims siųsti šveicariškus ginklus Ukrainai, nes vyriausybė nesikiš, teigė „Bloomberg“.

Pirmadienį po pietų JAV ambasados Minske interneto svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad „JAV piliečiai Baltarusijoje turėtų nedelsiant išvykti“ iš šalies.

VIDEO: JAV ambasada Baltarusijoje perspėja savo piliečius: ragina palikti šalį

JAV ambasada Baltarusijoje perspėja savo piliečius: ragina palikti šalį

Tai įvyko po to, kai daug šalių, įskaitant Lietuvą, uždarė sienos kirtimo punktus su šalimi, kuri yra ištikima Vladimiro Putino sąjungininkė. 

„Apsvarstykite galimybę išvykti per likusius sienos perėjimo punktus su Lietuva ir Latvija arba lėktuvu“, – rašoma ambasados pranešime.

Uždarytas Šumsko pasienio kontrolės punktas

+24

Piliečiai taip pat buvo įspėti nevykti į Baltarusiją, nes ši šalis remia Rusijos invaziją į Ukrainą ir turi ribotas galimybes padėti ten gyvenantiems ar keliaujantiems žmonėms. 

Ambasados teigimu, jei kas nors nuspręstų keliauti į šią šalį, neturėtų pasikliauti JAV vyriausybės pagalba.

Keturi pasienio kontrolės punktai su Lietuva lieka atviri, o vyriausybė – kartu su Lenkija ir Latvija – pareiškė, kad galimi tolesni uždarymai.

Pasak ukrainiečių naujienų portalo „New Voice“, kuris remiasi šaltiniu Ukrainos gynybos žvalgyboje, per kelias dienas diversantų grupės neutralizavo penkis Rusijos orlaivius, įskaitant strateginius bombonešius, kurie rengė raketinius smūgius Ukrainos miestams.

„Šias dronų operacijas koordinuoja Ukrainos gynybos žvalgyba ir dėl jų priešas patyrė didelių karinės aviacijos nuostolių. O svarbiausia, kad tokie lėktuvai (kalbama apie Tu-22 M3) šalyje agresorėje nebegaminami“, – pridūrė šaltinis.

Rugpjūčio 19 d. ryte su Ukrainos karine žvalgyba dirbantys agentai bepiločiais lėktuvais atakavo karinį aerodromą Rusijos Federacijos Novgorodo srities Solcų mieste. Kaip pranešta anksčiau, atakos metu buvo sunaikintas bombonešis Tu-22 M3 ir apgadinti dar du orlaiviai.

Nuotr. iš „Ukraine Weapons Tracker“/Degantis rusų bombonešis

Pirmadienį ryte dar du Rusijos bombonešiai buvo apgadinti per dronų ataką Šaikovkos aerodrome Rusijos Kalugos srityje.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbta, jog apie 8 val. civilinis dronas su savadarbiu sprogstamuoju užtaisu nukrito Šaikivkos teritorijoje, neva „laiku numuštas“. Po to įvykio vietoje kilo gaisras.

Pasak ukrainiečių aktyvisto Serhijaus Sternenkos, per išpuolį galėjo būti apgadintas Rusijos raketų nešėjas-bombonešis Tu-22M3.

Rugpjūčio 19 d. buvo pranešta, kad dronas atakavo Solcų karinį aerodromą Novgorodo srityje, kuriame bazuojasi bombonešiai Tu-22M3. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad dėl gaisro buvo apgadintas vienas orlaivis.

Tuo pat metu ekspertai mano, kad Rusija yra linkusi nepakankamai pranešti apie nuostolius, todėl apgadintų orlaivių gali būti ir daugiau. Pasak liudininkų, buvo apgadinti mažiausiai du orlaiviai.

Ukrainos gynėjai iš 47-osios brigados įžengė į Robotynės kaimą Zaporižios srityje ir organizavo civilių evakuaciją, o tuo tarpu rusai gyvenvietę apšaudo iš artilerijos, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

„47-osios brigados kariai, įžengę į Robotynės kaimą mūšio įkarštyje, organizavo civilių evakuaciją pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“.

Mūsų kariai vykdo suplanuotą kovinį darbą ir naikina priešą. Atsakydami į tai, rusai nuolat apšaudo Robotynę iš artilerijos. Kovos veiksmai tęsiasi.“

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys Zaporižios srityje

Antradienį ryte pranešta apie paviešintą naujausią ir pirmąjį po privačios samdinių grupuotės „Wagner“ Rusijoje rengto maišto vaizdo įrašą, kuriame matyti bendrovės vadas Jevgenijus Prigožinas, kuris, kaip spėjama šiuo metu yra Afrikoje.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai pažymėjo, jog J.Prigožinas gali bandyti atkurti „Wagner“ veiklą Afrikoje, o kai kurie šaltiniai Rusijos viduje tokias pastagas pateikia kaip būtinas grupuotės išlikimui.

Vienas su „Wagner“ siejamas šaltinis pranešė, jog „Wagner“ atstovai ir galimai pats J.Prigožinas rugpjūčio 19 d. atvyko į Malį, kur galimai aptars regiono saugumo situaciją arba bendradarbiavimą su Nigeriu.

Pasak Rusijos šaltinių, tikėtina, jog J.Prigožinas pradėjo žiniasklaidos kampaniją, kurios tikslas, jog Nigerio gyventojai maldautų „Wagner“ įsikišimo šalyje, o tai padėtų „Wagner“ sudaryti sutartį su Nigeriu ir taip išgelbėtų „Wagner“.

Taip pat netrūksta informacijos, jog grupuotė šiuo metu susiduria su didelėmis personalo ir finansinėmis problemomis dėl finansavimo sumažinimo po birželio 24 d. sukilimo ir neseniai pareikšto (bet nepatvirtinto) pasitraukimo iš Baltarusijos.

„Scanpix“/AP nuotr./„Wagner“ samdiniai Afrikoje

Anot analitikų, „Wagner“ greičiausiai turi tūkstančius darbuotojų, kuriuos galėtų skirti operacijoms Afrikoje, jei sugebėtų ir užsitikrinti sutartį, ir perdislokuoti personalą iš Rusijos ir Baltarusijos – šiuos veiksmus J.Prigožinas gali laikyti paskutine „Wagner“ galimybe išlaikyti nepriklausomybę nuo Rusijos gynybos ministerijos.

Tačiau Karo studijų institutas taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurie šaltiniai Rusijos viduje gali vykdyti informacinę operaciją, kuria siekiama perdėti „Wagner“ kovą dėl išlikimo. Galimai taip jie bando prisidėti prie Rusijos gynybos ministerijos pastangų sunaikinti J.Prigožino reputaciją ir visą „Wagner“ grupuotę.

Rusijos vidiniai šaltiniai vis dažniau vaizduoja gynybos ministrą Sergėjų Šoigu ir generalinio štabo viršinininką Valerijų Gerasimovą kaip visapusiškai remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir kovojančius su nepaklusniais vadais. Tuo tarpu „Wagner“ įvaizdis Rusijos informacinėje erdvėje yra kaip privačios karinės grupuotės, kuriai vis sunkiai pavyksta išlikti. 

Minėti Rusijos šaltiniai gali perdėti „Wagner“ sunkumų laipsnį, pastebėjo analitikai, ypač jei pranešimai apie J.Prigožino keliones į Afriką yra tikslūs ir jei jo pastangos užsitikrinti naujas sutartis bus sėkmingos.

Kariniai tinklaraštininkai tuo tarpu pažymėjo, jog Rusijos gynybos ministerijai gali būti sunku pakeisti „Wagner“ Afrikoje, nes Rusijos pajėgoms reikia laiko apmokymams prieš dislokavimą, jos nėra užmezgusios tokių ryšių su vietiniais gyventojais kaip „Wagner“ ir gali destabilizuoti konfliktus, o ne juos numalšinti.

Pastaruoju metu Jungtinių Valstijų pareigūnai vis kritiškiau vertina Ukrainos kontrpuolimo strategiją ir niūriai piešia jos sėkmės perspektyvas. Abejonės tik didina įtampą tarp Kyjivo ir Vašingtono kritiškiausiu karo momentu, pažymėjo amerikiečių leidinys „Financial Times“.

Neįvardinti JAV ir Vakarų pareigūnai jau ne kartą išreiškė abejonių dėl vasaros pradžioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pradėto kontrpuolimo. Nors tiek JAV, tiek Europos šalys tiekė ir tebetiekia Ukrainai karinę paramą, kontrpuolimo eiga yra lėta ir nepatenkino lūkesčių. Analitikų teigimu, Ukrainai bus sudėtinga išlaisvinti didelę savo šalies teritoriją, kol rudens lietūs dirvą pavers purvu.

Vašingtonas pesimistiškai vertina kontrpuolimą likus kelioms savaitėms iki 43 mlrd. dolerių vertės JAV finansavimo paketo Ukrainai galiojimo pabaigos, todėl prezidento Joe Bideno administracijai teks prašyti Kongreso pritarimo dėl papildomos pagalbos skyrimo, teigė „Financial Times“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį vakare pasidalino tradicine įvykių fronte apžvalga. Jo nuomone, kol kas padėtis pernelyg nesikeičia: mūšiai išlieka intensyvūs ir vyksta tose pačiose kryptyse kaip ir anksčiau.

Anot eksperto, rusai dar šiek tiek pasislinko Kupjansko link ir siekia sunaikinti ukrainiečių užnugaryje esančius tiltus. Tuo tarpu Ukrainos pajėgos laikosi ir permetinėja į vietovę pastiprinimą. Jo įsitikinimu, rusai šioje kryptyje tikrai mėgins padidinti spaudimą.

„Visur kitur abi pusės puldinėja viena kitą, nuolat kontratakuoja. Rusų gynyba braška, bet laikosi. Danguje vis daugiau ir daugiau ukrainiečių ir rusų dronų“, – rašė E.Papečkys.

Zaporižios kryptyje intensyviausia padėtis išlieka prie Rabotynės: ukrainiečiai toliau organizuoja puolimą. Ekspertas pažymėjo, jog, pačių rusų teigimu, mažos grupės puola bangomis viena po kitos, nėra kada atsipūsti ir pasipildyti dėl nuostolių praretėjusias gretas.

„Ukrainiečiai plačiai naudoja prie šarvuotų mašinų pritvirtintus tralus išminavimui, net ir prie gana lengvai šarvuotų transporterių „Stryker“. Rusai pripažįsta, kad čia jiems sunku, bet žada apsiginti“, – padėtį vertino žinovas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad šeštadienį greičiausiai buvo sunaikintas Rusijos tolimosios aviacijos vidutinio nuotolio bombonešis Tu-22M3. Spėjama, jog tai buvo padaryta Solcų-2 aviacijos bazėje Novgorodo srityje, už 650 km nuo Ukrainos sienos.

Į tai sureagavusi Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad už ataką atsakingas kopterio tipo nepilotuojamas orlaivis.

Pasak britų žvalgybos, jei tai tiesa, tai dar labiau sustiprina vertinimą, kad kai kurios bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos karinius objektus vykdomos iš Rusijos teritorijos vidaus. Mažai tikėtina, kad bepiločiai orlaiviai galėtų pasiekti Solcų bazę iš už Rusijos ribų.

Rusija dažnai naudojo šiuos bombonešius, kad prieš Ukrainą panaudotų liūdnai pagarsėjusias netikslias sunkiąsias prieštankines raketas. Karo pradžioje jie taip pat intensyviai bombardavo Mariupolį, naudodami nevaldomas bombas.

Tai mažiausiai trečias sėkmingas išpuolis prieš tolimosios aviacijos aerodromus, todėl vėl kyla klausimų dėl Rusijos gebėjimo apsaugoti strategines vietas šalies gilumoje, pažymėjo Gynybos ministerija.

Plačiau skaitykite ČIA.

Per pastarąją parą, rugpjūčio 21 d., Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo dar daugiau nei 400 rusų karių. Ukrainos gynėjai taip pat gerokai praretino rusų technikos gretas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. bendri priešo koviniai nuostoliai buvo maždaug:

• 258 340 (+410) žmonių;
• tankų – 4362 (+4);
• šarvuotų kovos mašinų – 8476 (+27);
• artilerijos sistemų – 5295 (+31);
• daugkartinio paleidimo raketų sistemų – 721 (+2);
• priešlėktuvinės gynybos sistemų – 491 (+2);
• lėktuvų/ sraigtasparnių – 315 / 316;
• operacinio ir taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 4312 (+3).

Rugpjūčio 22 d. rytą Rusijos okupantai raketomis atakavo Kryvyj Riho miestą Dnipropetrovsko srityje, sužeidė vieną žmogų ir apgadino 20 privačių namų.

Apie tai pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas „Telegram“. 

„Sprogimas Kryvyj Rihe įvyko auštant. Priešas surengė raketinę ataką.

Preliminariai buvo sužeistas vienas žmogus. Žmogui suteikta pagalba, jis bus gydomas ambulatoriškai.

Nukentėjo vietos gyventojų namai – 20 privačių pastatų. Buvo pažeista elektros linija“, – skelbė administracijos vadovas.

„Wagner“ grupės vadas Jevgenijus Prigožinas pirmą kartą po birželio mėn. nutraukto maišto pasidalijo vaizdo įrašu.

Iš vaizdo įrašo sprendžiama, kad samdinių lyderis yra Afrikoje, o filmuotoje medžiagoje jis teigia, kad „Wagner“ daro žemyną „laisvą“.

„Viskas taip, kaip mums patinka. „PMC Wagner“ vykdo RPD (žvalgybos ir paieškos operacijas). Kad Rusija būtų dar didesnė visuose žemynuose, o Afrika – dar laisvesnė. Teisingumas ir laimė Afrikos tautoms. Košmaras ISIS, „Al Qaeda“ ir kitiems banditams“, – įraše kalbėjo jis.

Po nutraukto maišto jis paskelbė garso įrašą, o liepą buvo pasidalinta neaiškia medžiaga, kurioje, atrodo, matyti, kaip J.Prigožinas sveikina savo samdinius Baltarusijoje.

Graikija nori padėti Ukrainai atstatyti istorinį Odesos miesto centrą, rugpjūčio 21 d. Atėnuose vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.

Prezidentas V.Zelenskis rugpjūčio 21 d. atvyko į Atėnus dalyvauti Graikijos rengiamame Ukrainos ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kyriakos Mitsotakis

„Pone Prezidente, Graikija dalyvaus titaniškose pastangose rekonstruoti ir atstatyti jūsų šalį“, – sakė K.Mitsotakis. Jis patikslino, kad Graikija suteiks savo patirtį atkuriant kultūros paminklus, „ypatingą dėmesį skiriant Odesai“.

Odesos centras, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, patyrė didelę žalą dėl liepos mėn. įvykdytų pakartotinių išpuolių. Nuo Rusijos smūgių nukentėjo istorinė Atsimainymo katedra ir dešimtys kitų pastatų.

Per brifingą K.Mitsotakis taip pat paminėjo, kad Mariupolio miestas Graikijai turi ypatingą reikšmę.

Donecko srityje esantis Mariupolis yra Ukrainos graikų bendruomenės centras.

Maskva antradienį pareiškė, kad netoli Rusijos dujų infrastruktūros objektų Juodojoje jūroje sunaikino, anot jos, Ukrainos karinį žvalgybinį laivą.

Tai naujausias susidūrimas šiame vandens kelyje po to, kai Maskva pasitraukė iš svarbaus grūdų eksporto sandorio.

Abiejų šalių atakos Juodojoje jūroje padažnėjo po to, kai Rusija liepą pasitraukė iš Jungtinių Tautų tarpininkaujamo sandorio, kuriuo buvo leista saugiai jūra eksportuoti Ukrainos grūdus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai Juodojoje jūroje

Rusija ne kartą bombardavo Ukrainos jūrų ir Dunojaus uostų infrastruktūrą, o Ukraina atakavo Rusijos laivus savo vandenyse ir 2014 metais Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Rusų gynybos ministerija platformoje „Telegram“ pranešė, kad Rusijos Juodosios jūros flotilės naikintuvas „Suchoj Su-30sm“ sunaikino, jos teigimu, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausantį žvalgybinį laivą šalia Rusijos dujų gavybos įrenginių Juodojoje jūroje.

Ji nepateikė išsamios informacijos apie tai, koks laivas buvo sunaikintas ir kur tiksliai įvyko incidentas.

Ukraina šio pareiškimo nekomentavo.

Vėlų pirmadienį Gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos numušė du Ukrainos dronus virš Juodosios jūros, už 40 km į šiaurės vakarus nuo aneksuoto Krymo pusiasalio.

Anksčiau šį mėnesį per Ukrainos dronų ataką Kerčės sąsiauryje buvo apgadintas Rusijos tanklaivis ir trumpam sustabdytas eismas strateginiu tiltu, jungiančiu Krymą su Rusija.

Jungtinės Valstijos pirmadienį patvirtino 12 mlrd. dolerių (11 mlrd. eurų) vertės atakos sraigtasparnių „Apache“ pardavimą Lenkijai. Tai milžiniškas sandoris su šia sąjungininke, remiančia Ukrainą kare su Rusija.

Valstybės departamentas pranešė Kongresui, kad Lenkija iš gamintojo „Boeing“ gaus 96 atakos sraigtasparnius „AH-64E Apache“, ir teigė, kad pardavimui uždegta žalia šviesa.

Praėjusiais metais Lenkija nusprendė siekti „Apache“, kad pakeistų senstančius sovietinius sraigtasparnius, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos karinių veiksmų kaimyninėje Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV „Apache“ sraigtasparniai

Šis pardavimas „pagerins Lenkijos pajėgumus atremti dabartines ir būsimas grėsmes, suteikiant patikimas pajėgas, galinčias atgrasyti priešininkus ir dalyvauti NATO operacijose“, sakoma Valstybės departamento pranešime.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas patvirtino pirkimą socialiniuose tinkluose ir pridūrė, kad „kol bus baigtos procedūros ir įsigytieji sraigtasparniai bus pristatyti Lenkijai, JAV kariuomenė aprūpins mus sraigtasparniais „Apache“ iš savo išteklių“.

Lenkija aktyviai palaikė JAV vadovaujamas pastangas paremti Ukrainą nuo Rusijos puolimo, didžiajai daliai milijardų dolerių vertės JAV ginklų, suteiktų Ukrainai, keliaujant per Lenkijos sieną.

Sausį Lenkija paskelbė, kad šiais metais gynybai planuoja skirti keturis procentus savo bendrojo vidaus produkto – gerokai daugiau nei NATO nustatytas dviejų procentų tikslas.

Birželį ji gavo pirmuosius tankus „Abrams“ pagal 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl anksčiau JAV jūrų pėstininkų korpuso naudotų kovos mašinų.

Praėjusiais metais Lenkija įsigijo dar 250 modernesnių tankų „M1A2 Abrams“, kurie turėtų būti pristatyti 2024-ųjų pabaigoje. Tai bus pirmoji šalis už JAV ribų, turinti šiuos tankus.

Karas Ukrainoje sustiprino JAV ir Lenkijos, kurios konservatyvi vyriausybė anksčiau nesutarė su prezidento Joe Bideno administracija tokiais klausimais kaip LGBTQ teisės ir žiniasklaidos laisvė, santykius.

Pareiškime Valstybės departamentas pavadino Lenkiją politinio stabilumo ir ekonominės pažangos Europoje jėga.

Kongresas turi teisę peržiūrėti ir blokuoti sraigtasparnių sandorį, tačiau prieštaravimų nesitikima.

Rusijos kariai, kovojantys fronto linijose Rytų ir Pietų Ukrainoje, susiduria su įrangos trūkumu ir žema morale, rašoma rugpjūčio 21 d. Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Pasak Rusijos karinių tinklaraščių autorių, kai kuriems daliniams Rytų Ukrainoje trūkstant lengvųjų transporto priemonių, tarp karių kilo įtampa. Be tinkamo transporto kariai negali efektyviai eksploatuoti įrangos, todėl karinė vadovybė griebėsi konfiskuoti privačias transporto priemones.

„Rusijos kariai jaučiasi esantys kare su savo vadais“, – teigė ISW analitikai.

Kitas rusų tinklaraštininkas pranešė, kad daliniams Chersone reikia valčių, tačiau Rusijos valdžia jų nesuteikė.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai prie Bachmuto

Tiek tinklaraštininkai, tiek kariai skundėsi dėl artilerijos trūkumo. Bataliono „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis teigė, kad Rusijos fronto daliniams trūksta tinkamų kontrbaterijos priemonių dėl artilerijos trūkumo ir pasenusių D-20 haubicų.

„Nuolatiniai rusų personalo skundai rodo, kad Rusijos gynybos ministerija nenori arba negali spręsti nuolatinio įrangos trūkumo ir problemų, susijusių su žema morale“, – teigė ISW.

ISW taip pat nurodė, kad, nepaisant žemos moralės, yra įrodymų, jog Rusijos pajėgos pasimokė iš praeities klaidų ir daro tam tikrus patobulinimus. Artilerijos daliniai gali būti tikslesni ir geriau smogti į taikinius.

ISW teigimu, iš dalies dėl to kaltas lėtas Vakarų sąjungininkų atsakas.

„Konfliktas užsitęsė iš dalies dėl vėluojančios Vakarų pagalbos Ukrainai, todėl Rusijos pajėgos turi laiko patobulėti ir pasimokyti iš savo klaidų“, – teigė ISW.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Ukrainos pajėgos rugpjūčio 20-21 d. pasiekė taktiškai reikšmingų laimėjimų Robotynėje ir į rytus nuo jos, vakarinėje Zaporižios srityje, tuo pat metu tęsdamos kontrpuolimo operacijas prie Donecko ir Zaporižios srities administracinės sienos ir Rytų Ukrainoje.
• Rusijos gynybos ministerija kuria naujas karines formuotes, galbūt tam, kad šiuo metu Chersono srityje besiginantys efektyvesni koviniai daliniai galėtų persidislokuoti į svarbesnius fronto sektorius.
• Šaltiniai Rusijos viduje nurodė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas po birželio 24 d. „Wagner“ grupės sukilimo galėjo pelnyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą.
• „Wagner“ grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas gali bandyti atkurti organizacijos veiklą Afrikoje, o kai kurie Rusijos šaltiniai šias pastangas, apie kurias pranešama, vaizduoja kaip būtinas „Wagner“ išlikimui.
• Tikėtina, kad kai kurie Rusijos šaltiniai vykdo informacinę operaciją, siekdami perdėti „Wagner“ kovą dėl išlikimo galimai taip siekdami paremti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pastangas sunaikinti J.Prigožino reputaciją ir visą „Wagner“ grupuotę.
• Rugpjūčio 21 d., tęsiantis puolamiesiems veiksmams, Rusijos šaltiniai pateikė ir atšaukė teiginius apie reikšmingą Rusijos pažangą Kupjansko kryptimi.
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas prie Kreminos, Bachmuto ir palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją bei pasistūmėjo į priekį prie Bachmuto.
• Rusijos vyriausybė į vidurinių mokyklų mokymo programas toliau įtraukia privalomus nacionalistinius ir militaristinius kursus, siekdama skatinti Rusijos jaunimo karinę tarnybą.
• Baltarusijos valdžios institucijos, kaip pranešama, Baltarusijoje priverstinai deportuotiems ukrainiečių vaikams rodė prokremlišką propagandą.