Viceministrė: Ukraina daro pažangą, nors turi „mažiau žmonių ir ginklų“

Rusijos karinės oro pajėgos panaudojo du reaktyvinius lėktuvus, kad sustabdytų du žvalgybinius dronus netoli Krymo, pranešė Rusijos gynybos ministerija. 

Pasak jos, bepiločiai orlaiviai rinko informaciją netoli pusiasalio virš Juodosios jūros. 

Pasiuntus lėktuvus jiems sustabdyti, jie „pakeitė kryptį“ ir paliko teritoriją, teigia ministerija.

„Rugpjūčio 22 d. dviejų bepiločių orlaivių „MQ-9 Reaper“ ir „TB2 Bayraktar“, vykdžiusių oro žvalgybą Krymo pusiasalio rajone, skrydis virš Juodosios jūros buvo užfiksuotas Rusijos oro erdvės kontrolės priemonėmis“, – ministerija rašė „Telegram“.

„Siekiant užkirsti kelią galimam Rusijos Federacijos valstybės sienos pažeidimui ir neutralizuoti elektroninės žvalgybos bepiločių orlaivių vykdymą, buvo pakelti du budintys Rusijos oro gynybos pajėgų naikintuvai.“

Rusija planuoja nuskandinti šešis keltus Kerčės sąsiauryje, kad apsaugotų Krymo tiltą nuo išpuolių, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.

Rusijos pajėgos mano, kad panardinus laivus priešais tiltą susidarys „apsauginė juosta“, teigiama pranešime. 

Ji pridūrė, kad vienas keltas jau nuskandintas, o Rusija „atlieka parengiamuosius darbus“, kad nuskandintų antrąjį.

„Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, okupantai planuoja nuskandinti mažiausiai šešis nurodyto tipo vandens laivus, kad priešais Kerčės tiltą sukurtų apsauginę juostą“, – teigiama Ukrainos karinės žvalgybos interneto svetainėje.

„Tarp nuskandintų keltų rusai ketina įrengti užtvarus.Tokiu būdu priešas siekia apsaugoti Kerčės tiltą nuo pažeidimų“, – teigiama pranešime.

Tiltas jungia Krymą su Rusijos žemynine dalimi, juo vyksta kelių ir geležinkelių eismas ir jis yra svarbi Maskvos kariuomenės aprūpinimo arterija. 

Per visą karą jis buvo kelis kartus užpultas, o per vieną iš paskutinių atakų žuvo du žmonės. 

Atsakomybę už sprogimą prisiėmė Ukrainos saugumo tarnyba, teigdama, kad operacijai panaudojo eksperimentinį jūrų droną. 

Ukrainos karinė žvalgyba apibūdino tiltą kaip „teisėtą karinį taikinį“ ir teigė, kad išpuoliai padarė „rimtos žalos“ jo konstrukcijai.

Antradienio, rugpjūčio 22 d., vakare okupuotame Sevastopolyje girdimi sprogimai. Apie tai praneša „Unian“, remdamasi vietiniais „Telegram“ kanalais.

Kanale „Informacijos centras greitkeliams apie padėtį automobilių prieigose prie Krymo tilto ir pasirengimą patikrinimui“ 21.30 val. pranešė, kad transporto priemonių judėjimas Krymo tiltu laikinai sustabdytas.

Sevastopolyje pranešama apie sprogimų ir kulkosvaidžių ugnies garsus. Rusijos projektas VChK-OGPU praneša apie oro gynybos operacijas ant Krymo tilto. Tuo tarpu Rusijos kanalai rašo, kad sprogimų garsai Sevastopolyje girdimi dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių mokymų Kazokų įlankoje.

Okupuoto Sevastopolio gauleiteris Michailas Razvožajevas savo „Telegram“ kanale rašė, kad karinis jūrų laivynas iki 23:00 val. vykdo mokomuosius šaudymus Kazokų įlankoje. „Mieste viskas ramu“, – pareiškė jis.

Rusijai per vieną dieną surengus 12 atakų Donecke, žuvo žmogus, pranešė Ukrainos nacionalinė policija. 

Antradienį apšaudyta dešimt gyvenviečių, o civiliai gyventojai „nukentėjo nuo priešlėktuvinės gynybos sistemų „Strela-10“, „Grad“ raketų paleidimo įrenginių ir artilerijos“, sakoma „Telegram“ pranešime.

Iš viso per smūgius buvo apgadinti aštuoni gyvenamieji pastatai ir dujotiekis.

Rytų Ukrainos miestas tapo įnirtingų kovų tarp Maskvos ir Kyjivo pajėgų židiniu.

Praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos atkovojo regione esantį Urožainės kaimą, tačiau didžiąją teritorijos dalį vis dar kontroliuoja Rusija.

Antradienį žinomas Rusijos žurnalistas pareiškė, kad generolas Sergejus Surovikinas, kuris vienu metu vadovavo Maskvos karo veiksmams Ukrainoje, buvo atleistas iš šalies oro ir kosmoso pajėgų vadovo pareigų, skelbia „Reuters“.

Šį pranešimą paskelbė Aleksejus Venediktovas, gerai žinomas buvęs dabar jau nebeveikiančios radijo stoties „Echo Moskvy“ vadovas. Informacija oficialiai nepatvirtinta.

Savo „Telegram“ kanale A.Venediktovas teigė, kad S.Surovikinas buvo nušalintas oficialiu dekretu, tačiau nepateikė jokios išsamesnės informacijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas

Vėliau antradienį žiniasklaidos priemonė RBC, remdamasi savo šaltiniais, taip pat pranešė, kad S.Surovikinas buvo atleistas.

„Armijos generolas Sergejus Surovikinas buvo atleistas iš pareigų dėl perėjimo į kitą darbą ir yra (Gynybos ministerijos) žinioje“, – teigė RBC.

Vienas iš laikraščio šaltinių teigė, kad S.Surovikinas „šiuo metu yra trumpalaikėse atostogose“.

Generolas nebuvo matomas viešumoje nuo birželio mėnesio trumpalaikio samdinių grupės „Wagner“ ir jos vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto prieš Rusijos gynybos instituciją.

Sukilimo metu S.Surovikinas pasirodė vaizdo įraše, kuriame ragino J.Prigožiną nutraukti maištą. Po maišto Rusijos ir užsienio naujienų pranešimuose buvo teigiama, kad S.Surovikinas buvo tiriamas dėl galimo prisidėjimo prie maišto.

Per Rusijos karinę intervenciją į Sirijos pilietinį karą S.Surovikinas užsitarnavo pravardę „Generolas Armagedonas“.

Spalio mėnesį jis buvo paskirtas vadovauti Rusijos karinėms operacijoms Ukrainoje, tačiau sausį šios pareigos buvo perduotos generalinio štabo viršininkui generolui Valerijui Gerasimovui, o S.Surovikinas tapo V.Gerasimovo pavaduotoju.

Per pastarąsias keturias dienas Volodymyras Zelenskis buvo labai užimtas, keliaudamas po kuo daugiau šalių, kad sustiprintų paramą Ukrainai. 

Jis lankėsi Švedijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Graikijoje, per tą laiką taip pat dalyvavo Atėnuose vykusiame Ukrainos ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime.

Grįždamas namo Ukrainos prezidentas pasidalijo žinia apie tai, kas buvo pasiekta jo kelionės metu.

„Grįžtame namo su nauja politine parama ir naujais susitarimais“, – sakė jis „Telegram“. 

„Visi aiškiai patvirtina Ukrainos teritorinį vientisumą. Ukrainai bus skirti naikintuvai. Bus papildomų šarvuočių. Mes sustiprinsime priešlėktuvinę gynybą.

Bendras šių dienų apibendrinimas – Ukraina tapo stipresnė“, – kalbėjo jis.

Ukraina jau seniai reikalavo lėktuvų, kurie padėtų jai ginti savo dangų, tačiau jos reikalavimai nebuvo patenkinti baiminantis, kad tai gali eskaluoti konfliktą. 

Danija ir Nyderlandai paskelbė, kad tieks keletą naikintuvų F-16, kai JAV davė sutikimą juos tiekti.

Prieš kelias dienas pranešta apie Ukrainos bepiločio lėktuvo ataką prieš Rusijos oro pajėgų bazę. 

Maskva pranešė, kad šeštadienį Kyjivui priklausantis bepilotis orlaivis smogė Solcų oro pajėgų bazei Novgorode ir sunaikino karo lėktuvą.

Dabar „Planet Labs PBC“ paskelbtos palydovinės nuotraukos atskleidė smūgio padarinius.

„Scanpix“/AP nuotr./Solcų oro pajėgų bazė rugpjūčio 16 d.

Atrodo, kad rugpjūčio 16 d. oro bazės perone stovėjo 10 tolimojo nuotolio bombonešių „Tupolev TU-22M“.

Pirmadienį – praėjus dviem dienoms po atakos – visi šie bombonešiai jau buvo išvykę. 

Vienoje iš peronų, kur stovėjo vienas iš „Tupolev“, buvo matyti didelė juoda dėmė.

„Scanpix“/AP nuotr./Solcų oro pajėgų bazė rugpjūčio 21 d.

Anksčiau pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad ataka greičiausiai buvo surengta iš Rusijos vidaus ir tikriausiai sunaikino branduolinį ginklą galintį nešti viršgarsinį tolimojo nuotolio bombonešį TU-22M3.

Pasak Kyjivo, Rusija naudojo TU-22M3 bombarduoti taikinius visoje Ukrainoje. 

Vakarų kariniai ekspertai mano, kad Vladimiro Putino kariuomenė turi apie 60 šių orlaivių.

Ukraina daro pažangą kontrpuolime ir tai daro stumdama kariuomenę, kuri turi daugiau žmonių ir ginklų, pareiškė šalies gynybos viceministrė Hanna Maliar.

Nuo birželio mėnesio, kai pradėjo savo operaciją, Ukrainos kariai susiduria su didžiuliais Rusijos minų laukais ir tranšėjomis. 

Praėjusią savaitę JAV pareigūnas sakė, kad atrodo mažai tikėtina, jog jiems pavyks atkovoti strategiškai svarbų pietinį Melitopolio miestą – tai vienas iš pagrindinių kontrpuolimo tikslų. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hanna Maliar

Tačiau H.Maliar atmetė šį teiginį, sakydama, kad Ukraina daro pažangą, o „matuoti šį progresą metrais ar kilometrais yra neteisinga“.

„Svarbu pats faktas, kad, nepaisant visko, mes judame į priekį, nors turime mažiau žmonių ir mažiau ginklų“, – sakė ji. 

H.Maliar nuo pat karo pradžios reguliariai informuoja apie įvykius mūšio lauke ir sakė nežinanti apie jokį Vakarų spaudimą Ukrainos kariuomenei, kad ši paspartintų savo operacijas. 

Vakarietiškais tankais ir pėstininkų kovos mašinomis ginkluota Ukraina atkovojo keletą kaimų, bet ne didesnes gyvenvietes. 

H.Maliar teigė, kad tai pavyko padaryti nepaisant to, kad Rusijos pajėgos turi pranašumą ore ir gali iššaudyti iki 500 000 artilerijos sviedinių per savaitę – maždaug 10 kartų daugiau nei Ukraina.

Pripažindama, kad Vakarų karinė pagalba kare yra labai svarbi, ji pridūrė: „Nereikia nė sakyti, kad norint pasiekti lygybę su jais, mums reikia šios pagalbos.“

Anksčiau antradienį Ukrainos kariai įsitvirtino pietrytiniame Robotynės kaime. 

Ši vietovė yra prie kelio į Tokmaką – okupuoto geležinkelio mazgo, kurio susigrąžinimas taptų svarbiu etapu Kyjivui veržiantis į pietus ir siekiant Azovo jūros.

Kita didelė gyvenvietė yra didelis regioninis Melitopolio miestas.

Antradienį auštant Rusijos kariškiai paleido raketą „Iskander“ į Kryvyj Rihą. Buvo apgadinti 55 privatūs namai. Apie tai „Telegram“ pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulis, praneša „Ukrinform“.

„Šiandien apie 5.30 val. ryto teroristinė šalis atakavo mūsų miestą balistine raketa „Iskander“. Remiantis atnaujinta informacija, raketos smūgis apgadino 55 privačius namus, 15 ūkinių pastatų ir iš dalies išdaužė 24 daugiaaukščių namų langus. Taip pat apgadinta mokykla ir aukštoji mokykla, keli komunaliniai objektai ir transporto infrastruktūra“, – rašė O.Vilkulis.

Pažymima, kad dėl smūgio daugiau kaip 45 000 abonentų buvo atjungta elektros energija.

Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė Rusijos karių atakas Avdijivkos sektoriuje, o Ukrainos gynėjai toliau vykdo puolamąsias operacijas Melitopolio sektoriuje, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė feisbuke.

Anot generalinio štabo, Melitopolio kryptimi Ukrainos gynėjai stiprina savo pozicijas ir vykdo kontrpuolimo priemones.

Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą fronto linijoje iš viso įvyko 26 koviniai susirėmimai.

Ukrainos aviacija sudavė 11 smūgių Rusijos kariams: devynis – prieš vietoves, kuriose buvo sutelktas personalas, ir du – prieš priešlėktuvinių raketų sistemas.

Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketinių pajėgų daliniai ir artilerija smogė dviem rajonams, kuriuose buvo sutelktas rusų personalas, ginklai ir karinė įranga, dviem šaudmenų sandėliams ir sunkiajai liepsnosvaidžio sistemai TOS-1A.

Per dieną Rusijos pajėgos iš viso atliko du raketinius ir 38 oro smūgius, taip pat 26 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į gynybos pajėgų pozicijas ir apgyvendintas vietoves.

Dėl priešiškų atakų nukentėjo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, taip pat padaryta žala gyvenamiesiems pastatams ir kitai civilinei infrastruktūrai.

Pažymima, kad Rusijos raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė.