Ukrainos karys: gynėjų pajėgos paspartins veržimąsi pietiniame fronte

Per Chersono apšaudymą Rusijos kariuomenė smogė komunalinių paslaugų įmonei, pranešė „Ukrinform“, remdamasi Chersono srities karine administracija.

„Sužalotas 34 metų vyras. Jis vidutinės būklės išvežtas į ligoninę. Gydytojai teikia reikiamą pagalbą, atlieka papildomus tyrimus“, – rašoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jis priartins civilinės aviacijos sugrįžimą į Ukrainos padangę.

Savo vaizdo žinutėje jis pažymėjo, kad jau 30 metų paskutinį rugpjūčio šeštadienį Ukrainos kariškių ir civilių aviacijos darbuotojai ir darbuotojai švenčia savo profesinę šventę.

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas pažymėjo, kad „tikros jėgos turi tik tos valstybės, kurios moka saugoti savo dangų ir gerbti savo aviaciją“.

„Dabar, šiais metais, Ukraina turi atlikti visus reikiamus darbus, kad mūsų padangėje atsirastų F-16. Ir tai taps nauju Ukrainos karinės aviacijos lygiu. Ir tai sugrąžins civilinę aviaciją į Ukrainos padangę, nes tai atneš. pergalę priartinti ir suteikti Ukrainai daugiau saugumo“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos pajėgos mano, kad pralaužė sunkiausią Rusijos gynybos liniją pietuose ir dabar galės veržtis greičiau, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė pietuose kovojantis vadas.

Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tačiau gerai paruoštos Rusijos gynybos linijos, sustiprintos minų laukais, sulėtino jų judėjimą į pietus link Azovo jūros.

Ukrainos pajėgos trečiadienį pranešė pakėlusios nacionalinę vėliavą Robotynės gyvenvietėje pietiniame Zaporižios regione, maždaug už 10 km į pietus nuo pafrontės miesto Orichivo.

„Mes čia nesustojame“, – sakė vadas, įvedęs dalį karių į Robotynę ir naudojantis šaukinį „Skala“, taip pavadintas ir batalionas, kuriam jis vadovauja.

„Toliau turime Berdianską, o paskui dar daugiau. Savo kovotojams iš karto aiškiai pasakiau: mūsų tikslas nėra Robotynė, mūsų tikslas yra (Azovo) jūra.“

Robotynė yra apie 100 km nuo Berdiansko, uosto Azovo jūros pakrantėje, ir 85 km nuo strateginio Melitopolio miesto. Abu yra okupuoti Rusijos pajėgų po plataus masto Maskvos invazijos praėjusių metų vasarį.

Maskva nepatvirtino, kad Ukraina įžengė į Robotynę.

Praėjusią savaitę vienas JAV pareigūnas sakė, kad Ukrainos pajėgos greičiausiai nesugebės pasiekti ir atkovoti Melitopolį savo kontrpuolimu, skirtu Rusijos pajėgoms padalyti pietuose.

Šią savaitę Ukrainos strategiją ginantis prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė teiginius, kad jo šalies kariai buvo paskirstyti per plačiai, ir pakartojo tikėjimą, kad Kijevas atgaus visą Ukrainos teritoriją, kurią užgrobė Maskva.

„Pravažiavome pagrindinius kelius, kurie buvo užminuoti. Atvažiuojame į tas linijas, kur galime eiti (į priekį). Esu tikras, kad nuo čia eisime greičiau“, – sakė Skala.

Jis sakė, kad du namai Robotynėje tebėra Rusijos karių ginami: „Mes kovojame už juos, o tada visiškai kontroliuosime (Robotynę).“

Skala sakė, kad Ukrainos kariai dabar įžengė į teritorijas, kuriose yra tik „rusų logistikos“ grupės Jis aiškiai pasakė, kad nesitikėjo, kad pro Rusijos gynybą bus taip sunku prasibrauti.

„Mes siekiame išlaisvinti visas savo teritorijas“, – sakė jis.

Pastarosiomis dienomis labai padaugėjo Ukrainos bepiločių orlaivių atakų Rusijos teritorijoje ir taikiniuose Rusijos okupuotoje Ukrainoje.

Nors tokie išpuoliai patenka į antraštes, jie retai padaro didelę žalą ir labiau suerzina, nei turi lemiamą karinį poveikį.

Taigi kodėl Ukraina sustiprino bepiločių orlaivių atakas prieš Rusiją? Tai bando analizuoti britų karo analitikas Seanas Bellas leidinyje „The Guardian“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskvoje dronas pataikė į dangoraižį

„Birželio pradžioje Ukraina pradėjo ilgai lauktą pavasario puolimą. Tačiau, praėjus beveik 12 savaičių, fronto linija vis dar atrodo statiška, nepaisant augančių aukų.

Nepaisant Vakarų nuogąstavimų, kad puolimas galėjo įstrigo, Ukrainos pajėgos nuolat alina Rusijos gynybą – smogiamąsias logistikos linijas ir amunicijos sąvartynus, ir atrodo, kad jos yra ant didelio proveržio slenksčio į rytus nuo Zaporižios.

Įprasta karinė išmintis leistų manyti, kad Rusija reaguotų siųsdama savo atsargas, kad „užkimštų spragą“ ir sustiprintų bet kokią Rusijos fronto linijos silpnumo sritį.

Tačiau reaguodamas į besitęsiančias bepiločių orlaivių atakas prieš Maskvą, Vladimiras Putinas turės sustiprinti vidaus saugumą“, – rašo S.Bellas.

Anot jo, V.Putino kariuomenė vis dar bando apsaugoti likusią Donbaso dalį, kurios jis dar nekontroliuoja, ir jiems reikia pastiprinimo.

„Taip pat yra keletas pranešimų, kad Ukrainos pajėgos kirto Dniepro upę ir kelia grėsmę vakariniam Rusijos flangui.

Be to, neseniai įvykusios dronų atakos ir Ukrainos desantinis nusileidimas Kryme rodo didėjančią grėsmę Rusijos 2014 m. okupuotai teritorijai.

Iš visų šių prioritetų Krymas yra „karūnos brangakmenis“ ir V.Putinas nenorės rizikuoti prarasti strategiškai gyvybiškai svarbų Sevastopolio uostą.

Atrodo, kad daugybė Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš įvairius taikinius buvo sąmoningai sukurtos siekiant priversti Rusiją priimti sudėtingus sprendimus ir kompromisus dėl to, kur sutelkti savo karines pastangas.

Tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis Ukraina yra ant reikšmingo proveržio slenksčio, kuris sieks pasinaudoti vis gausėjančiais pranešimais apie Rusijos karinę netvarką, žemą moralę ir amunicijos trūkumą“, – rašo analitikas.

Tačiau, anot jo, sumišimas ir išsiblaškymas yra laikinos sąlygos, todėl tikras išbandymas bus, ar Ukraina sugebės greitai ir greitai pasinaudoti.

Rusijos pajėgos apšaudė Chersoną, sužeistos dvi 41 ir 70 metų moterys.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Chersono srities valstybinė administracija.

„Dienos metu Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono centrą. Buvo sužeista 41 metų moteris. Ji paguldyta į ligoninę su smegenų sukrėtimu ir kojos sužalojimais. Kita nukentėjusioji yra 70 metų moteris. Jai padaryti nesunkūs sužalojimai. Medikai vietoje jai suteikė būtinąją pagalbą“, – rašoma pranešime.

Kaip pranešama, šeštadienį, rugpjūčio 26 d., užpuolikai apšaudė Chersono ligoninę. Buvo apgadintas ligoninės pastatas. Buvo išdaužtos durys ir 17 langų.

Susidūrus dviem mokomiesiems lėktuvams žuvo trys Ukrainos pilotai, patvirtino oro pajėgos. 

Žuvusieji žuvo penktadienį per misiją. 

„Vykdant kovinę misiją danguje susidūrė dviejų kovinių mokomųjų lėktuvų L-39 įgulos“, – sakoma oro pajėgų pranešime „Telegram“.

„Visi trys pilotai, deja, žuvo“.

Shutterstock nuotr./L-39 lėktuvas

Jame taip pat pažymėta, kad tarp žuvusiųjų yra gerai žinomas pilotas, šaukiniu „Juice“. 

Avarija įvyko virš Žytomyro srities – į vakarus nuo Kyjivo.

Didėjant tarptautinei kritikai dėl Ukrainos kontrpuolimo, kuris esą vyksta „per lėtai“, Ukrainos gynybos ministras pabrėžė, kad „viskas vyksta pagal planą“.

Interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ Oleksijus Reznikovas sakė, kad visi, dalyvaujantys rengiant kontrpuolimą, žino, jog jis vyksta pagal planą.

„Viskas tikrai vyksta pagal mūsų planą. Šis planas taip pat buvo iš anksto aptartas su mūsų partneriais. Ir visi, kurie iš tikrųjų dalyvauja šiame procese, viską žino. Jie žino, kokia yra priešo gynyba, kokios yra saugumo zonos, kur yra minų laukai, kur apsupti tankai, kur yra įtvirtinimai...“, – sakė ministras.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Atsakydamas į klausimą apie tariamą JAV pareigūnų kritiką, O.Reznikovas paaiškino: „Žinoma, mes rimtai diskutavome, bet tai nėra kritika. Dar kartą kartoju: jokios kritikos nebuvo. Tai netiesa.“

Ministras taip pat pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos juda lėtai, nes, skirtingai nei Rusija, Ukraina nori apsaugoti savo karių gyvybes ir išsaugoti karinę techniką.

„Mes nesiųsime savo karių mirti mūšyje be jokio rezultato“, – sakė O.Reznikovas.

Be to, pridūrė jis, rusai šiuo metu turi pranašumą ore.

„Kontrpuolimas nėra filmas. Mes nekalbame apie Holivudo blokbasterį“, – pabrėžė O.Reznikovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasmerkė kaip „nepriimtiną“ bet kokį tolesnį ES importo apribojimų jos grūdams taikymą po to, kai kelios valstybės narės pareiškė pritariančios jų pratęsimui.

„Rugsėjo 15 d. pasibaigus Europos Komisijos draudimo galiojimui, toliau taikyti prekybos apribojimus Ukrainos žemės ūkio produktų importui yra kategoriškai nepriimtina. Jie sukelia visišką nesusipratimą ir ketinimus į draudžiamų importuoti prekių sąrašą įtraukti kitų kategorijų Ukrainos produktus.

Tokie vienašališki apribojimai neatitinka Ukrainos ir ES asociacijos susitarimo dvasios ir raidės bei ES bendrosios rinkos principų ir normų... Tik solidarumo dvasia galime atremti Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukeltus iššūkius ir sustiprinti ES bendrąją rinką“, – teigia ministerija.

Lenkija, Slovakija, Bulgarija, Rumunija ir Vengrija ypač priešinasi ukrainietiškų grūdų importui, nes baiminasi, kad dėl to gali nukentėti vietos ūkininkai.

Po Rusijos invazijos į ES įvežama vis daugiau pigių ukrainietiškų grūdų, tačiau minėtos šalys iki šiol buvo uždaros tokiam importui.

Rusija pranešė apie naują nežinomo bepiločio orlaivio „priartėjimą“ prie Belgorodo srities. Kaip pažymėjo vietos gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, dronas buvo numuštas artėjant prie miesto.

Apie tai pareigūnas pasisakė „Telegram“. Pasak jo, dabar aiškinamasi detalės apie „pasekmes ant žemės“.

Taip pat apie „sėkmingą“ priešlėktuvinės gynybos darbą pranešė Rusijos gynybos ministerija. Ji nurodė, kad dronas buvo numuštas apie 14 val. 15 min. vietos laiku, ir dėl atakos apkaltino Kyjivą.

„Bepilotis orlaivis buvo sunaikintas budinčiomis oro gynybos priemonėmis virš Belgorodo srities teritorijos“, – sakoma pranešime.

Anksčiau šeštadienį V.Gladkovas taip pat apkaltino Ukrainą apšaudžius Urazovo kaimą. Ten nukentėjo apie 16 namų ūkių, yra šeši sužeisti, pranešė V.Gladkovas.

Per Ukrainos apšaudymą Rusijos Belgorodo srityje, Urazovo kaime buvo sužeisti šeši civiliai gyventojai, pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas ir pridūrė, kad jie patyrė „šrapnelio žaizdas“.

„Vieno iš sužeistųjų būklė itin sunki – vyrui šrapnelio žaizdos juosmens srityje ir pažeisti vidaus organai“, – šeštadienį „Telegram“ žinutėje sakė V.Gladkovas ir pridūrė, kad vyrui atliekama operacija.

Gubernatorius sakė, kad per apšaudymą apgadinti keli namai ir keli automobiliai.

Jis teigė, kad per išpuolį Ukraina panaudojo kasetinius šaudmenis ir kad nukentėjo gyvenamieji namai bei ūkinių prekių parduotuvė.

„Dėl kasetinių šaudmenų smūgio 6 civiliai patyrė skeveldrines šrapnelio žaizdas“, – sakė jis atnaujintame pranešime socialiniame tinkle po to, kai iš pradžių pranešė, kad buvo sužeisti keturi žmonės.

„Vienos aukos būklė itin sunki“, – rašė jis platformoje „Telegram“.

Labdaros organizacija patvirtino, kad iš Rusijos ir okupuotų regionų į Ukrainą buvo grąžinti dar 11 vaikų. 

„Iš Rusijos ir laikinai okupuotų teritorijų sugrąžinta dar 11 ukrainiečių vaikų“, – sakė organizacijos „Gelbėkime Ukrainą“ vadovas Mykola Kuleba.

Remiantis organizacijos „Save Ukraine“ interneto svetainėje pateikta statistika, iš viso į Ukrainą sugrąžintas 161 vaikas.

M.Kuleba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip grąžinami vaikai.

Charkivo srityje per Rusijos apšaudymą žuvo du ukrainiečiai, teigė gubernatorius. 

Olehas Synjehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos smogė kavinei Podolos kaime, du žmonės žuvo iš karto, o dar vienas buvo sužeistas.

Kaimas buvo užimtas netrukus po to, kai Rusija praėjusių metų pradžioje įsiveržė į Ukrainą, tačiau praėjusių metų rugsėjį Kyjivas jį atkovojo. 

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos stiprino puolimą Charkive.

Panašu, kad Ukraina tęsia pastaruoju metu vykdomas dronų atakas prieš Rusijos teritoriją, nes dar vienas bepilotis orlaivis buvo numuštas virš Belgorodo pasienio regiono, pareiškė Rusijos gynybos ministerija. 

„Apie 9 val. ryto Maskvos laiku  buvo užkirstas kelias Kyjivo mėginimui įvykdyti teroristinę ataką, panaudojant orlaivio tipo bepilotį orlaivį, prieš objektus Rusijoje“, - valstybinė naujienų agentūra RIA citavo gynybos ministerijos pranešimą. 

Ukraina į tai neatsakė.

Tai įvyko po to, kai naktį, kaip pranešama, prie Rusijos sostinės Maskvos buvo numuštas dar vienas bepilotis orlaivis.

Ukrainos kontrpuolimas spaudžia Rusijos pajėgas Bachmute ir pietų Ukrainoje, tačiau Rusija padarė nedidelę pažangą šalies šiaurės rytuose ir, pasak JK gynybos ministerijos, per ateinančius du mėnesius greičiausiai suintensyvins puolimą šioje teritorijoje.

Naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje ji teigė, kad Rusijos vakarinės pajėgų grupės pajėgos pasistūmėjo į priekį „tęsdamos nedidelio masto atakas“.

Ukrainai toliau pamažu įsitvirtinant pietuose, „Rusijos doktrina rodo, kad ji bandys susigrąžinti iniciatyvą grįždama prie operacinio lygmens puolimo“. Tai gali apimti šiaurės rytuose esančių Kupjansko ir Lymano miestų užėmimą, sakoma ministerijos atnaujintoje informacijoje, paskelbtoje socialiniame tinkle „X“.

„Yra reali galimybė, kad per ateinančius du mėnesius Rusija padidins puolimo intensyvumą Kupjansko ir Lymano ašyse, tikriausiai siekdama pasistūmėti į vakarus iki Oskilo upės ir sukurti buferinę zoną aplink Luhansko sritį“, – rašoma žvalgybos pranešime.

Penktadienį, rugpjūčio 25 d., Ukrainos kariuomenė tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Robotynės, esančios Zaporižios srities vakaruose, ir žengė į priekį. Rusijos „karo korespondentai“ skambina pavojaus varpais, nes rusai šiame rajone kovoja be pastiprinimo ir rotacijos.

Tai teigiama naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Analitikai pažymi, kad Ukrainos pajėgų sėkmę Robotynės rajone patvirtina Ukrainos generalinis štabas. Yra žinoma, kad Ukrainos gynybos pajėgos „pasiekė neaiškių laimėjimų“ į pietus ir pietryčius nuo Orechovo.

Vienas Rusijos karo tinklaraštininkas išreiškė susirūpinimą dėl išsekusių rusų pajėgų gebėjimo apsiginti nuo ukrainiečių atakų Robotynės rajone (10 km į pietus nuo Orechovo). Daugelis rusų pajėgų netoli Robotynės nuo pat Ukrainos kontrpuolimo pradžios yra fronto linijoje ir kovoja su pastiprinimo trūkumu.

Analitikai pažymi, kad šis pareiškimas patvirtina jų vertinimą, jog Vakarų Zaporižios srities okupantai ginasi be rotacijos ar reikšmingų pastiprinimų.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rugpjūčio 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastabos apie „Wagner“ finansininko Jevgenijaus Prigožino mirtį įtvirtino Kremliaus patvirtintą požiūrį šiuo klausimu, o rugpjūčio 25 d. Rusijos vyriausybės pareigūnai, su Kremliumi susiję asmenys ir Rusijos informacinė erdvė toliau laikėsi šios linijos.
• Vis dėlto kai kurie žinomi Rusijos informacinės erdvės atstovai pastebimai nukrypo nuo V.Putino nustatyto naratyvo.
• Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka rugpjūčio 25 d. paskelbė pareiškimą dėl J.Prigožino mirties, kuriuo tikriausiai siekė subalansuoti savo santykius su Kremliumi ir išlaikyti vidaus kontrolę, tačiau kuris taip pat tiesiogiai prieštaravo jo ankstesniems pareiškimams dėl susitarimo, kurį jis sudarė tarp Kremliaus ir J.Prigožino.
• Rugpjūčio 25 d. Ukrainos bepiločiai lėktuvai tikriausiai smogė Rusijos tarnybos vietai okupuotame Kryme.

Rusų pajėgos patyrė didelių nuostolių dėl nepakankamos paramos Dniepro deltos salose, esančiose Chersono srityje.

Tai teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) kasdienėje ataskaitoje. Kaip pažymi analitikai, rusų vadai ignoruoja personalo skundus dėl didelių nuostolių ir sunkių kovos sąlygų Dniepro salose.

Vienas Rusijos kariuomenės kuopos vadas bandė evakuoti savo dalinį iš salos, tačiau vyriausioji vadovybė įsakė evakuaciją sustabdyti. Vietoj to į salą buvo išsiųstas tas pats vadas, o kiti du, kurie palaikė evakuacijos idėją, buvo atleisti.

Kiti Rusijos kariuomenės karininkai kritikavo vadovybę, kad ji neprisiėmė atsakomybės evakuacijos metu. „Voenkory“ anksčiau kritikavo karinę vadovybę dėl panašių nesėkmių mūšiuose prie Antonivkos tilto.

Ukrainos gynėjai su bepiločių orlaivių grupe penktadienį smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno 126-ajai brigadai, įsikūrusiai Perevalnės kaime laikinai okupuotame Kryme. Pranešama apie kelias dešimtis žuvusių ir sužeistų rusų, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamasi šaltiniais iš Ukrainos saugumo tarnybos.

„Šiandien (rugpjūčio 25 d. – red. past.) suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno 126-ajai brigadai yra bendra Ukrainos saugumo tarnybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės kontržvalgybos specialioji operacija.

Bepiločiai lėktuvai sėkmingai veikė okupantus“.

Tikslus bepiločių orlaivių skaičius neįvardijamas, tačiau pažymima, kad tai buvo bepiločių orlaivių grupė.

Taip pat buvo smogta šaudmenų sandėliams, rimtai apgadinta karinė technika.

Rugsėjo mėnesį bus priimti svarbūs sprendimai dėl Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimo, pareiškė Ukrainos karinis ekspertas, atsargos generolas leitenantas Ihoris Romanenka, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie gynybos pajėgų pažangą Zaporižios srityje, smūgius okupantams okupuotame Kryme, bei įvykius Rusijoje. Visų pirma, anot jo, galima teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengė dar vieną žingsnį „sulaužydamos“ gana galingą okupantų gynybos sistemą Ukrainos pietuose.

Jis pažymėjo, kad tam tikrų teritorijų Melitopolio ir Berdiansko kryptimis išlaisvinimui faktiškai prireikė trijų mėnesių, o tai, be kita ko, rodo, kad reikia papildomų galimybių smogti priešui – pralaužti jo gynybą. Kai tai bus padaryta, tikėtina, kad bus įvesti gynybos pajėgų operatyviniai strateginiai rezervai. „Kareivių pajėgos šią užduotį vykdo nuosekliai, sunkiausiuose mūšiuose“, – pabrėžė I.Romanenka.

Pasak jo, antroji gynybos linija vertinama kitaip ir ji tikriausiai yra mažiau užminuota nei pirmoji. Visų pirma dėl to, kad Rusijos kariuomenei teko palikti atitinkamus koridorius, pro kuriuos ėjo patys okupantai, perkeldami savo rezervus, ir pan. Kartu antrojoje gynybos linijoje yra specialių betoninių statinių, sprogstamųjų ir nesprogstamųjų užtvarų, prieštankinių griovių.

„Tai reiškia, kad nereikia turėti iliuzijų, jog visa tai yra lengva ir paprasta“, – pabrėžė ekspertas. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Jis taip pat pažymėjo, kad labai svarbu, jog sąjungininkų paskelbtas ginkluotės tiekimas būtų įvykdytas per pažadėtą laiką, nes tai būtina siekiant sustiprinti esamą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų potencialą. 

Ekspertas taip pat išreiškė viltį, kad 120 tūkst. karių turinti grupuotė Rytų Ukrainoje išnaudojo savo puolimo pagreitį, kuris buvo nuslopintas didvyriškomis Ukrainos gynybos pajėgų pastangomis. Šiuo metu ten tebevyksta smarkūs mūšiai, tačiau okupantų veržimasis buvo sustabdytas.

„Tai reiškia, kad kovos tęsiasi ir įvykiai vystosi labai dinamiškai. Artimiausią mėnesį mūsų Generalinis štabas priims atsakingus sprendimus dėl abiejų smogiamųjų pajėgų įsitraukimo ir, galbūt, strateginių rezervų, kurie rengiami kartu su sąjungininkais, įvedimo“, – sakė generolas I.Romanenka. 

Jis taip pat neatmeta, kad netrukus veiksme pasirodys įvairūs Ukrainos bepiločiai orlaiviai. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos specialiųjų tarnybų darbą, kurios atliko tam tikras operacijas, siekdamos iš anksto užkirsti kelią galimiems užpuolikų žingsniams tame pačiame Kryme.

Jis paaiškino, kad nuo Tarchankuto kyšulio Rusijai patogu kontroliuoti vakarinę, šiaurės vakarinę Juodosios jūros dalį – nuo Odesos iki Krymo.  Norėdamos efektyviau naudoti dronus, gynybos pajėgos turi sumažinti priešo priešlėktuvinės gynybos potencialą. „Tai ir buvo padaryta – labai ryžtingai ir netikėtai“, – sakė I.Romanenka. 

Naktį į šeštadienį, rugpjūčio 26 d., Rusijos sostinę atakavo bepiločiai lėktuvai. 

Pranešama, kad Vnukovo, Šeremetjevo ir Domodedovo oro uostai buvo uždaryti priimantiems ir išvykstantiems lėktuvams, įvestas planas „Cover“. Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad Rusijos oro gynybos priemonės Istros rajone sunaikino vieną droną.

„Preliminariai nėra jokių aukų ar sugriovimų. Incidento vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – rašė jis.

Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida pranešė, kad apie sprogimus pranešė Maskvos, taip pat Odincovo ir Istros rajonų gyventojai. Oro gynybos pajėgos taip pat dirbo Vnukovo mieste.

Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad apie 3:00 val. užkirto kelią bandymui lėktuvo tipo dronu atakuoti objektus Maskvoje ir regione. 

„Nepilotuojamą orlaivį virš Maskvos srities Istros rajono teritorijos sunaikino budinčios priešlėktuvinės gynybos priemonės“, – sakoma pranešime.